EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52021PC0016

Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje, dėl Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo D skirsnio 28 pakeitimo

COM/2021/16 final

Briuselis, 2021 01 12

COM(2021) 16 final

2021/0007(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje, dėl Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo D skirsnio 28 pakeitimo


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.Pasiūlymo dalykas

Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (ICAO), dėl Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau – Čikagos konvencija) 9 priedo „Supaprastinimas“ 28 pakeitimo. 2020 m. birželio 23 d. šį pakeitimą priėmė ICAO taryba.

28 pakeitimas susijęs su keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų tvarkymo taisyklėmis, kurios yra nustatytos 9 priedo 9 skyriaus D skirsnyje.

PNR duomenys yra oro transporto bendrovių verslo tikslais renkami keleivių asmens duomenys, kurie skiriasi nuo institucijų vardu jų renkamų kitų su kelionėmis susijusių duomenų, pvz., išankstinės informacijos apie keleivius. Visame pasaulyje teisėsaugos institucijos vis dažniau naudoja oro transporto bendrovių jiems perduotus PNR duomenis kovai su terorizmu ir kitais sunkiais nusikaltimais.

2.Pasiūlymo aplinkybės

2.1.Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija (Čikagos konvencija)

Čikagos konvencija siekiama reguliuoti tarptautinį oro susisiekimą. Šia 1947 m. balandžio 4 d. įsigaliojusia konvencija įsteigta Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO).

Čikagos konvencijos šalys yra visos ES valstybės narės.

2.2.Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija

ICAO yra specializuota Jungtinių Tautų agentūra. Organizacijos tikslai – plėtoti tarptautinės oro navigacijos principus bei metodus ir skatinti tarptautinio oro susisiekimo planavimą bei plėtrą.

ICAO taryba yra nuolatinis ICAO organas, sudarytas iš 36 susitariančiųjų valstybių, kurias ICAO asamblėja išrenka trejų metų laikotarpiui. 2019–2022 m. ICAO taryboje yra septynių ES valstybių narių atstovai 1 .

Čikagos konvencijos 54 straipsnyje išvardytos privalomos ICAO tarybos funkcijos – tvirtinti tarptautinius standartus ir rekomenduojamą praktiką (toliau – standartai ir rekomenduojama praktika, SRP), kurie įtraukiami į Čikagos konvencijos priedus. Standartai yra specifikacijos, kurias būtina taikyti vienodai, o rekomenduojama praktika nėra privaloma.

ICAO taryba taip pat sušaukia nepriklausomą ICAO organą – asamblėją. ICAO asamblėja susitinka bent kartą per trejus metus ir nustato organizacijos politinę kryptį būsimu trejų metų laikotarpiu. 40-oji ICAO asamblėjos sesija įvyko 2019 m. rugsėjo 24 d. – spalio 4 d. Monrealyje, Kanadoje.

2.3.ICAO standartų ir rekomenduojamos praktikos (SRP) dėl PNR atnaujinimo tvarka

Naujų PNR tarptautinių standartų ir rekomenduojamos praktikos (SRP) rengimas įtvirtintas 2017 m. gruodžio 21 d. priimtoje Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2396 (2017) 2 . Pagal rezoliuciją JT valstybės narės turi „plėtoti pajėgumus rinkti, tvarkyti ir analizuoti, laikydamosi ICAO standartų ir rekomenduojamos praktikos, keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenis ir užtikrinti, kad PNR duomenis naudotų ir jais dalytųsi visos jų kompetentingos nacionalinės institucijos, užtikrindamos visapusišką pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms“. Joje taip pat raginama ICAO „bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant nustatyti PNR duomenų rinkimo, naudojimo, tvarkymo ir apsaugos standartus“.

Ekspertų grupei, t. y. ICAO PNR darbo grupei, kurią 2019 m. kovo mėn. įsteigė ICAO Oro transporto komitetas, buvo pavesta parengti pasiūlymus peržiūrėti PNR SRP. Darbo grupės darbas buvo baigtas 2019 m. gruodžio mėn., o ICAO Supaprastinimo darbo grupė jį peržiūrėjo 2020 m. sausio mėn.

2020 m. vasario 7 d. Oro transporto komitetas patvirtino ICAO Supaprastinimo darbo grupės pasiūlymus. Po šio patvirtinimo vyko oficialios konsultacijos su ICAO valstybėmis narėmis, kurios gavo joms skirtą ICAO raštą Nr. 2020 14E. Konsultacijos su valstybėmis buvo baigtos 2020 m. gegužės 15 d.

Po konsultacijų su valstybėmis ICAO sekretoriatas išanalizavo iš valstybių gautus atsakymus ir pateikė pasiūlymą Oro transporto komitetui. Sekretoriato pasiūlymas praktiškai sutapo su Supaprastinimo darbo grupės posėdžio, įvykusio 2020 m. sausio mėn., rezultatais. Kaip ir 2019 m. birželio 19 d. posėdyje, Oro transporto komitetas rekomendavo ICAO tarybai priimti sekretoriato pateiktus PNR SRP su neesminėmis pataisomis.

2020 m. birželio 23 d. dešimtajame 220-osios sesijos posėdyje ICAO taryba priėmė Čikagos konvencijos 9 priedo 28 pakeitimą. Kaip jau minėta, 9 priede nustatyti tarptautiniai supaprastinimo standartai, o jo 9 skyriaus D skirsnis skirtas konkrečiai PNR.

2020 m. liepos 17 d. ICAO informavo valstybes nares apie 28 pakeitimo priėmimą kitu valstybėms skirtu raštu (Nr. EC 6/3-20/71). Pakeitimas turėjo įsigalioti 2020 m. spalio 30 d., nebent dauguma valstybių iki tos dienos būtų išreiškusios savo nepritarimą pagal Čikagos konvencijos 90 straipsnį. Pakeitimas bus taikomas nuo 2021 m. vasario 28 d. Tačiau iki 2020 m. sausio 30 d. ICAO valstybės narės gali pranešti apie jų nacionalinių taisyklių ir praktikos bei 28 pakeitimu nustatytuose standartuose įtvirtintų taisyklių ir praktikos skirtumus, jei mano, kad yra tam tikrų jų vidaus taisyklių ar praktikos ir bet kurių standartų skirtumų. Toks pranešimas turi būti pateiktas pagal Čikagos konvencijos 38 straipsnį ir taikomą skirtumų pateikimo mechanizmą.

2.4.9 priedo 28 pakeitimo PNR aspektai

Jei 28 pakeitimas įsigalios, jis pakeis esamus 9.22–9.22.1 standartus ir 9.23 rekomenduojamą praktiką naujais 9.23–9.38 SRP. Šie SRP yra gerokai išsamesni nei esama sistema ir apima, be kita ko, aspektus, susijusius su tikslo apribojimu, priežiūra, duomenų subjekto teisėmis, perdavimo metodu, duomenų saugojimu, neskelbtinų duomenų tvarkymu ir Čikagos konvencijos susitariančiųjų valstybių santykiais perduodant PNR duomenis. Kai kurios neprivalomos gairės, pateiktos ICAO dokumente Nr. 9944, nustatančiame PNR duomenų gaires 3 , buvo atnaujintos pagal naujuosius standartus.

Pagal 9.23 standartą reikalaujama, kad susitariančiosios valstybės plėtotų pajėgumus rinkti, naudoti, tvarkyti ir apsaugoti PNR ir perkeltų šių pajėgumų praktinio įgyvendinimo taisykles į atitinkamą vidaus teisinę ir administracinę sistemą laikydamosi SRP. Privalomas PNR tvarkymo pajėgumų plėtojimo pobūdis atitinka Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2396 (2017).

Pagal 9.24 standartą reikalaujama, kad susitariančiosios valstybės, visiškai laikydamosi žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, aiškiai nurodytų PNR duomenis, kurie bus naudojami vykdant jų skrydžius, ir nustatytų tikslus, kuriems institucijos gali naudoti PNR duomenis. Tokie tikslai neturėtų būti platesni nei būtina, įskaitant, visų pirma, sienų apsaugos tikslus kovojant su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais. Be to, PNR duomenys turėtų būti atskleidžiami priimančiojoje valstybėje ar kitose valstybėse tik kompetentingoms institucijoms, vykdančioms atitinkamas funkcijas, susijusias su PNR duomenų tvarkymo tikslais. Šios institucijos taip pat turėtų užtikrinti apsaugą, panašią į tą, kurią suteikia duomenis atskleidžianti institucija.

9.25 standartu nustatyti reikalavimai dėl duomenų saugumo ir asmenų teisių, susijusių su jų PNR duomenų tvarkymu, įskaitant reikalavimus dėl nediskriminavimo, informacijos teikimo, administracinių ir teisminių teisių gynimo priemonių, susipažinimo su duomenimis ir galimybės prašyti ištaisyti, ištrinti ar užrašyti duomenis. Pagal 26 rekomenduojamą praktiką valstybės skatinamos pranešti asmenims apie jų PNR duomenų tvarkymą ir jiems suteikiamas teises ir teisių gynimo priemones.

Pagal 9.27 standartą reikalaujama, kad susitariančiosios valstybės grįstų automatizuotą PNR duomenų tvarkymą objektyviais, tiksliais ir patikimais kriterijais, kurie veiksmingai rodo rizikos buvimą ir nesukelia neteisėto diferencijavimo, ir nepriimti sprendimų, dėl kurių būtų imamasi reikšmingų neigiamų veiksmų, darančių poveikį asmenų teisiniam interesui išimtinai automatizuoto PNR duomenų tvarkymo pagrindu.

Pagal 9.28 standartą valstybės privalo paskirti vieną (ar daugiau) kompetentingą (-as) nacionalinę (-es) instituciją (-as), turinčią (-ias) įgaliojimus vykdyti nepriklausomą PNR duomenų apsaugos priežiūrą ir nustatyti, ar PNR duomenys yra renkami, naudojami, tvarkomi ir saugomi visapusiškai atsižvelgiant į žmogaus teises ir pagrindines laisves.

Pagal 9.29 standartą valstybėms draudžiama reikalauti, kad oro transporto bendrovės rinktų PNR duomenis, kurių nereikia vykdant jų įprastą verslo veiklą, arba filtruotų tokius duomenis prieš juos perduodamos. Juo taip pat draudžiama tvarkyti neskelbtinus duomenis, tai yra PNR duomenis, atskleidžiančius asmens rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose​arba duomenis apie jų sveikatą, lytinį gyvenimą ar lytinę orientaciją, išskyrus išimtinėmis ir neatidėliotinomis aplinkybėmis, siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus. Jei tokie duomenys perduodami, valstybės privalo juos kuo greičiau ištrinti.

9.30 standartu nustatomi įpareigojimai, susiję su duomenų saugojimu ir PNR duomenų nuasmeninimu ir pakartotiniu suasmeninimu, reikalaujant, kad valstybės duomenis saugotų tik nustatytą laikotarpį, kaip apibrėžta jų teisinėje ir administracinėje sistemoje, tai yra tokį laikotarpį, kuris yra būtinas ir proporcingas tikslams, kuriems naudojami PNR duomenys, ir užmaskuotų juos po nustatyto termino. Po duomenų užmaskavimo jų pakartotinis suasmeninimas turėtų būti įmanomas tik tada, kai duomenis numatoma naudoti dėl nagrinėjamos bylos, grėsmės ar rizikos, susijusios su tikslais, kuriais PNR duomenys gali būti tvarkomi. Pagal 9.32 rekomenduojamą praktiką siūlomas ne daugiau kaip penkerių metų saugojimo laikotarpis, o pagal 9.33 rekomenduojamą praktiką siūloma PNR duomenis nuasmeninti per šešis mėnesius ir ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tada, kai juos perduoda oro transporto bendrovė.

9.33 standartu nustatoma, kad PNR duomenys paprastai turėtų būti perduodami mažiau privatumą pažeidžiančiu eksporto būdu. Juo taip pat siekiama sumažinti oro vežėjams tenkančią naštą, apribojant valstybių gebėjimą skirti baudas už duomenų perdavimo klaidas tam tikromis aplinkybėmis ir reikalaujant riboti duomenų eksportavimo kartų skaičių.

Pagal 9.34 standarto a punktą reikalaujama, kad susitariančiosios valstybės nedraustų ir nekliudytų perduoti PNR duomenų kitai susitariančiajai valstybei, kuri laikosi naujųjų standartų. Be to, 9.34 standarto b punkte numatyta, kad ICAO susitariančiosios valstybės išsaugo gebėjimą nustatyti ar išlaikyti aukštesnį PNR duomenų apsaugos lygį pagal savo vidaus teisinę sistemą ir sudaryti papildomus susitarimus su kitomis valstybėmis, visų pirma siekdamos laikytis jų vidaus teisinių reikalavimų, arba nustatyti išsamesnes nuostatas, susijusias su PNR duomenų tvarkymu ir perdavimu, jei tos priemonės kitaip neprieštarauja standartams.

Pagal 9.35 standartą, kitos valstybės prašymu, susitariančiosios valstybės gali būti paprašytos įrodyti, kad jos laikosi naujųjų standartų. Kai susitariančiosios valstybės nusprendžia, kad jos turi sutrukdyti PNR duomenų perdavimui arba skirti baudą oro vežėjui, pagal 9.36 standartą reikalaujama, kad jos tai darytų skaidriai ir siekdamos išspręsti padėtį.

Pagal 9.37 rekomenduojamą praktiką valstybės skatinamos pranešti kitoms valstybėms, su kuriomis vykdo susisiekimą oro transportu, apie visus reikšmingus jų PNR programos pakeitimus, įskaitant susijusius su SRP laikymusi. Pagal 9.38 rekomenduojamą praktiką valstybėms siūloma nebausti oro vežėjų, kol bandoma išspręsti ginčus dėl PNR duomenų perdavimo.

2.5.Taikomas ES teisinis pagrindas

PNR duomenų tvarkymas yra viena esminių ES bendro atsako į terorizmą ir sunkius nusikaltimus priemonių ir vienas kertinių saugumo sąjungos akmenų. Teroristinių ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais būtina nustatyti ir atsekti įtartinus keliavimo būdus tvarkant PNR, kad būtų galima surinkti įrodymus ir, jei reikia, rasti nusikaltėlių bendrininkus ir atskleisti nusikaltėlių tinklus. Vis dėlto PNR duomenų tvarkymas yra kišimasis į teises į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, kurios įtvirtintos ES pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 ir 8 straipsniuose. Todėl pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį toks tvarkymas turi būti numatytas įstatymo, nekeisti šių teisių esmės ir, laikantis proporcingumo principo, leidžiamas tik tiek, kiek jis yra būtinas ir tikrai atitinka Sąjungos bendrą interesą arba reikalingas kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Vienas iš tokių bendrų interesų yra piliečių apsauga nuo didelių grėsmių saugumui.

2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Direktyvą (ES) 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais 4 . Pagal šią direktyvą nacionalinės institucijos gali reikalauti, kad oro vežėjai perduotų PNR duomenis, kartu užtikrinant asmenų teises į privatumą ir duomenų apsaugą. Valstybės narės šį teisės aktą į nacionalinę teisę turėjo perkelti iki 2018 m. gegužės 25 d. Iš 2020 m. atliktos pirmųjų dvejų direktyvos taikymo metų peržiūros 5 matyti, kad PNR duomenų tvarkymas davė apčiuopiamų rezultatų kovojant su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais.

Be to, 2016 m. balandžio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė naujas ES duomenų apsaugos taisykles: Reglamentą (ES) 2016/679 (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas arba BDAR 6 ) ir Direktyvą (ES) 2016/680 (dėl duomenų apsaugos teisėsaugos sektoriuje 7 ). Be kita ko, BDAR nustatytos tarptautinio asmens duomenų perdavimo taisyklės, kurios taikomos oro vežėjams perduodant PNR duomenis. Direktyva (ES) 2016/680 reguliuojamas teisėsaugos institucijų atliekamas asmens duomenų tvarkymas ir Direktyvoje (ES) 2016/681 nustatyta tvarka papildoma tokiais aspektais, kaip duomenų subjektų teisės ir duomenų perdavimas trečiųjų šalių teisėsaugos institucijoms kiekvienu konkrečiu atveju.

Šiuo metu galioja du tarptautiniai ES ir trečiųjų šalių (t. y. Australijos 8 ir Jungtinių Amerikos Valstijų 9 ) susitarimai dėl PNR duomenų tvarkymo ir perdavimo. 2017 m. liepos 26 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pateikė nuomonę (toliau – Nuomonė 1/15 10 ) dėl numatyto sudaryti ES ir Kanados susitarimo dėl PNR duomenų perdavimo ir tvarkymo, kuris pasirašytas 2014 m. birželio 25 d. Teisingumo Teismas nusprendė, kad susitarimas negali būti sudarytas numatytu būdu, nes kai kurios jo nuostatos nesuderinamos su Chartija saugomomis pagrindinėmis teisėmis į privatumą ir asmens duomenų apsaugą. Visų pirma, Teisingumo Teismas išaiškino, kad pagal atitinkamas Chartijos nuostatas reikia konkrečių apsaugos priemonių, susijusių su nepriklausomos institucijos vykdoma priežiūra, neskelbtinų duomenų tvarkymu, automatizuotu PNR duomenų tvarkymu ir nediskriminavimu, tikslais, kuriais gali būti tvarkomi PNR duomenys, ir PNR duomenų saugojimu, naudojimu, atskleidimu ir tolesniu perdavimu. 2017 m. gruodžio mėn. Tarybai patvirtinus derybinius nurodymus, Komisija 2018 m. birželio mėn. pradėjo naujas derybas su Kanada dėl PNR.

Apskritai vis daugiau trečiųjų šalių PNR duomenis renka iš oro vežėjų, o kai kurios iš jų per pastaruosius keletą metų kreipėsi į Komisiją, kad išreikštų pageidavimą su ES sudaryti tarptautinį susitarimą dėl PNR. Nesant duomenų perdavimo teisinio pagrindo, oro vežėjai susiduria su įstatymų kolizija, jiems gali būti skirtos baudos ar kitos sankcijos. Be to, pagal Direktyvą (ES) 2016/681 ES valstybės narės prašo trečiųjų šalių oro vežėjų perduoti PNR duomenis jų informacijos apie keleivius skyriams. Kai kurios trečiosios šalys atsisakė perduoti duomenis, o kitos šalys grasino to imtis kaip atsakomosios priemonės, nes neįmanoma gauti PNR duomenų iš ES, todėl kyla pavojus ES PNR mechanizmo veiksmingumui.

ES požiūrio į PNR duomenų perdavimą trečiosioms šalims pradėta laikytis 2010 m. 11 , t. y. iki Direktyvos (ES) 2016/681 priėmimo, ES duomenų apsaugos sistemos reformos ir Teisingumo Teismo nuomonės 1/15. 2020–2025 m. ES saugumo sąjungos strategijoje numatyta, kad šis požiūris bus peržiūrėtas vidutinės trukmės laikotarpiu 12 .

3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu

3.1.Bendroji informacija

Sąjunga visiškai pritaria naujų tarptautinių PNR standartų kūrimui ir aktyviai prisidėjo rengiant 9 priedo 28 pakeitime nustatytus SRP.

9 priedo 9 skyriaus D skirsnio 28 pakeitimo dalykas susijęs su sritimi, kurioje Sąjunga turi išimtinę kompetenciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3 straipsnio 2 dalies paskutinę dalį, nes tai gali turėti įtakos bendrosioms PNR ir duomenų apsaugos taisyklėms.

Atitinkamai visose ICAO parengiamųjų organų diskusijose ES valstybių narių ir Komisijos (kaip stebėtojos) požiūris buvo grindžiamas gairėmis, išdėstytomis 2019 m. lapkričio 28 d. Tarybos sprendime (ES) 2019/2107, kuriuo nustatoma Sąjungos pozicija 13 . Ši pozicija atspindi ES PNR ir duomenų apsaugos teisinės sistemos reikalavimus, visų pirma pagal Direktyvą (ES) 2016/681, Reglamentą (ES) 2016/679, Direktyvą (ES) 2016/680, taip pat pagal Chartiją, kaip ji aiškinama atitinkamoje Teisingumo Teismo praktikoje, ypač Nuomonėje 1/15.

2020 m. kovo 25 d. ES Taryba patvirtino tolesnę Sąjungos poziciją 14 dėl atsakymo į valstybėms skirtą ICAO raštą Nr. 2020 14E, kuriuo su susitariančiosiomis valstybėmis buvo konsultuojamasi dėl SRP projektų. Šioje pozicijoje buvo palankiai įvertintas ICAO darbas rengiant SRP ir pabrėžta pagrindinių teisių apsaugos, įskaitant asmens duomenų apsaugą, svarba tvarkant PNR. Todėl buvo pateiktas redagavimo pasiūlymas, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti 9.34 standartą (tuo metu – jo projektą). Buvo siekiama patikslinti šio standarto tekstą ir taip užtikrinti, kad SRP būtų aiškiai atspindėtas susitariančiųjų valstybių gebėjimas nustatyti griežtesnius PNR duomenų perdavimo reikalavimus. 

Reikėtų pažymėti, kad per peržiūros procedūrą po konsultacijų su valstybėmis ICAO sekretoriatas neatsižvelgė į ES valstybių narių pateiktus redagavimo pasiūlymus ar bet kurių kitų ICAO susitariančiųjų valstybių pasiūlytus pakeitimus ir paliko teksto projektą, kurį Supaprastinimo darbo grupė parengė 2020 m. sausio mėn. posėdyje. Vietoje to ICAO sekretoriatas pasiūlė, kad „valstybės, kurios pateikė pasiūlymus iš dalies pakeisti nuostatą, turėtų būti pakviestos pateikti savo pasiūlymą (-us) iš dalies pakeisti 9.34 punkto tekstą kitam Supaprastinimo darbo grupės posėdžiui (FALP/12), numatytam 2021 m. liepos mėn.“.

2020 m. birželio 23 d. vykusiame ICAO tarybos posėdyje, kuriame buvo priimtas 28 pakeitimas, ES valstybės narės dar kartą pabrėžė, kad svarbu užtikrinti reikiamą duomenų prieinamumo ir duomenų apsaugos pusiausvyrą, ir nurodė minėtas Sąjungos pozicijas, pateiktas vykstant konsultacijoms su valstybėmis. Jos taip pat akcentavo aukšto duomenų apsaugos lygio užtikrinimo svarbą ir aiškiai nurodė įsipareigojimus, kylančius iš ES teisinės sistemos. Visų pirma, ES valstybės narės pabrėžė SRP, ypač 9.34 standarto, svarbą, teigdamos, kad jis turėtų būti aiškinamas taip, jog valstybės galėtų išsaugoti gebėjimą reikalauti iš kitų susitariančiųjų valstybių ne tik įrodyti, kad jų teisinė sistema atitinka SRP, bet ir laikytis griežtesnių duomenų apsaugos standartų, visų pirma sudarant sąlygas PNR duomenų perdavimui, kai to reikalaujama pagal jų vidaus teisines sistemas.

3.2.Siūloma pozicija

Šis pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo yra būtinas siekiant per valstybėms skirtame ICAO rašte Nr. EC 6/3-20/71 nustatytą terminą priimti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi dėl ICAO tarybos priimtų naujųjų PNR SRP.

Naujieji PNR SRP, nustatyti 28 pakeitimu (9 priedo 9 skyriaus D skirsnis), iš esmės atitinka Sąjungos poziciją, įtvirtintą Tarybos sprendime (ES) 2019/2107. Jais nustatomos plataus užmojo apsaugos priemonės, susijusios su duomenų apsauga, visų pirma duomenų subjektų teisėmis, nepriklausomos institucijos vykdoma priežiūra, neskelbtinais duomenimis, automatizuotu PNR duomenų tvarkymu ir nediskriminavimu, tikslais, kuriais gali būti tvarkomi PNR duomenys, ir PNR duomenų saugojimu, naudojimu, atskleidimu ir tolesniu perdavimu.

Komisijos nuomone, SRP leidžia padaryti reikšmingą pažangą tarptautiniu lygmeniu, susijusią su PNR duomenų apsauga ir naudojimu teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais. Todėl ES valstybės narės neturėtų pranešti apie nepritarimą pagal Čikagos konvencijos 90 straipsnį, visų pirma todėl, kad tokiu pranešimu būtų pakenkta ir pastangoms visame pasaulyje nustatyti griežtesnius PNR duomenų apsaugos standartus, palyginti su dabartinėmis ICAO PNR taisyklėmis.

SRP taip pat atsižvelgiama (9.34 standarto b punkte) į tai, kad susitariančiosios valstybės, pavyzdžiui, ES valstybės narės, gali išsaugoti gebėjimą išlaikyti ar nustatyti aukštesnį apsaugos lygį pagal savo vidaus teisinę ir administracinę sistemą, taip pat sudaryti papildomus susitarimus su kitomis valstybėmis, kad būtų nustatytos išsamesnės nuostatos dėl PNR duomenų perdavimo. Pagal ES teisę ES tvarkomi PNR duomenys, kuriuos oro transporto bendrovės perduoda trečiosios šalies teisėsaugos institucijoms, visų pirma turi atitikti BDAR V skyriaus reikalavimus ir iš Chartijos kylančius reikalavimus, kaip nurodyta, visų pirma, Teisingumo Teismo nuomonėje 1/15. Šie reikalavimai yra griežtesni, nei reikalaujama pagal 28 pakeitime pateiktus PNR SRP.

Atsižvelgiant į tai, pagal 9.34 standarto a punktą reikalaujama, kad susitariančiosios valstybės nedraustų ir nekliudytų perduoti PNR duomenų kitai susitariančiajai valstybei, kuri laikosi SRP, tačiau dabartinė 9.34 standarto formuluotė Europos Sąjungos ir jos valstybių narių požiūriu nėra pakankamai aiški teisine prasme, kad būtų nurodyta, jog valstybėms narėms nedraudžiama nustatyti tuos reikalavimus, nepaisant 9.34 standarto.

Dėl šios priežasties Komisija mano, kad valstybės narės turėtų pranešti apie skirtumą pagal Čikagos konvencijos 38 straipsnį. Toks skirtumas, aprašytas šio pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo priede, neturėtų viršyti to, kas tikrai būtina siekiant išvengti abejonių dėl ES valstybių narių prerogatyvos nustatyti griežtesnius PNR duomenų perdavimo trečiosioms šalims reikalavimus, ir atitinkamai drausti perduoti duomenis, jei tokie reikalavimai nėra vykdomi.

4.Teisinis pagrindas

4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas

4.1.1.Principai

SESV 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.

SESV 218 straipsnio 9 dalis taikoma neatsižvelgiant į tai, ar Sąjunga yra organo narė arba susitarimo šalis 15 .

Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų [...] turinį 16 .

4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju

ICAO yra tarptautiniu susitarimu, būtent Čikagos konvencija, įsteigtas organas.

Čikagos konvencijos 9 priedo 28 pakeitime pateikiami standartai, kurie iš esmės yra privalomi ICAO narėms, tarp jų ir Sąjungos valstybėms narėms, taigi pakeitimas yra teisinę galią turintis aktas. Tačiau tam tikrus šios teisinės galios aspektus lemia pranešimas apie skirtumus ir tokio pranešimo sąlygos. Todėl Sąjungos pozicijos dėl tokio pranešimo priėmimas priklauso SESV 218 straipsnio 9 dalies taikymo sričiai.

Teisinė standartų ir bet kokių skirtumų, apie kuriuos reikia pranešti, galia patenka į sritį, kuriai taikomos Sąjungos taisyklės, visų pirma Direktyva (ES) 2016/681, taip pat esami ir būsimi ES ir trečiųjų šalių tarptautiniai susitarimai dėl PNR. Tai reiškia, kad pagal SESV 3 straipsnio 2 dalį šiuo klausimu Sąjunga turi išimtinę kompetenciją.

Pranešimas apie skirtumus nereiškia, kad papildoma ar keičiama Čikagos susitarimo institucinė struktūra.

4.2.Materialinis teisinis pagrindas

4.2.1.Principai

Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.

Atsižvelgiant į tai, kad aktu siekiama kelių tikslų arba jį sudaro kelios dalys, kurie (-ios) yra neatsiejamai susiję (-ios) ir nė vienas (-a) iš jų nėra tik papildomas (-a), sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas išimties tvarka turės apimti įvairius atitinkamus teisinius pagrindus.

4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Čikagos konvencijos 9 priedo 28 pakeitimu siekiama duomenų apsaugos ir policijos bendradarbiavimo srities tikslų ir jį sudaro šios srities dalys. Šie elementai yra neatsiejamai susiję ir nė vienas iš jų nėra papildomas kito atžvilgiu.

Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas apima šias nuostatas: SESV 16 straipsnio 2 dalį ir 87 straipsnio 2 dalies a punktą.

4.3.Išvada

Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 16 straipsnio 2 dalis ir 87 straipsnio 2 dalies a punktas kartu su SESV 218 straipsnio 9 dalimi.

2021/0007 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje, dėl Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo D skirsnio 28 pakeitimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 16 straipsnio 2 dalį ir 87 straipsnio 2 dalies a punktą kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)1947 m. balandžio 4 d. įsigaliojo Tarptautinė civilinės aviacijos konvencija (toliau – Čikagos konvencija), kuria reguliuojamas tarptautinis oro susisiekimas. Ja įsteigta Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO);

(2)Sąjungos valstybės narės yra Čikagos konvencijos susitariančiosios valstybės ir ICAO narės, o tam tikruose ICAO organuose, įskaitant Asamblėją ir kitas technines institucijas, Sąjunga turi stebėtojo statusą;

(3)pagal Čikagos konvencijos 54 straipsnio l punktą ICAO taryba turi patvirtinti tarptautinius standartus ir rekomenduojamą praktiką (SRP);

(4)Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba 2017 m. gruodžio 21 d. rezoliucijoje 2396 (2017) (JT ST rezoliucija 2396 (2017)) nusprendė, kad JT valstybės narės turi plėtoti pajėgumus rinkti, tvarkyti ir analizuoti, laikydamosi ICAO standartų ir rekomenduojamos praktikos, keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenis ir užtikrinti, kad PNR duomenis naudotų ir jais dalytųsi visos jų kompetentingos nacionalinės institucijos, užtikrindamos visapusišką pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, teroristinių nusikaltimų ir susijusių kelionių prevencijos, nustatymo ir tyrimo tikslais;

(5)JT ST rezoliucijoje 2396 (2017) ICAO taip pat raginama bendradarbiauti su jos susitariančiosiomis valstybėmis siekiant nustatyti PNR duomenų rinkimo, naudojimo, tvarkymo ir apsaugos standartus;

(6)PNR standartai ir rekomenduojama praktika nustatyti Čikagos konvencijos 9 priedo 9 skyriaus D skirsnyje. Tuos standartus ir rekomenduojamą praktiką papildo papildomos gairės, visų pirma ICAO dokumentas Nr. 9944, kuriuo nustatomos gairės dėl PNR duomenų;

(7)2020 m. birželio 23 d. ICAO taryba priėmė Čikagos konvencijos 9 priedo 28 pakeitimą, kuriuo D skirsnyje nustatytas naujas SRP rinkinys jos susitariančiosioms valstybėms plėtoti pajėgumus rinkti, naudoti, tvarkyti ir apsaugoti PNR duomenis vykdant skrydžius į jos teritoriją ir iš jos, laikantis atitinkamos teisinės ir administracinės sistemos;

(8)pagal Čikagos konvencijos 90 straipsnį, jei dauguma susitariančiųjų valstybių iki tam tikro termino neišreikš savo nepritarimo, 28 pakeitimas įsigalios praėjus trims mėnesiams po termino išreikšti nepritarimą;

(9)pagal Čikagos konvencijos 38 straipsnį bet kuri susitariančioji valstybė, kuriai praktiniu požiūriu pernelyg sudėtinga visais atžvilgiais laikytis tokių tarptautinių standartų ar procedūrų arba visapusiškai suderinti savo taisykles ar praktiką su kuriuo nors iš dalies pakeistu tarptautiniu standartu ar procedūra arba kuri nusprendžia, kad jai būtina priimti taisykles ar praktiką, kokiu nors konkrečiu aspektu besiskiriančius nuo tų, kurie nustatyti tarptautiniu standartu, turi nedelsdama pranešti ICAO apie savo ir tos, kuri nustatyta tarptautiniu standartu, praktikos skirtumus. Pranešimas apie tokį skirtumą turi įtakos ICAO priimtų standartų teisinei galiai. Todėl Sąjungos pozicija šiuo klausimu turi būti nustatyta pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį;

(10)apie 28 pakeitimą ICAO susitariančiosioms valstybėms pranešta valstybėms skirtu raštu Nr. EC 6/3-20/71. Tame valstybėms skirtame rašte nurodyta, kad apie bet kokius šio pakeitimo skirtumus ir jo laikymąsi reikia pranešti iki 2021 m. sausio 30 d.;

(11)Sąjunga priėmė bendrąsias taisykles dėl PNR duomenų Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/681 17 , kurios taikymo sritis iš esmės sutampa su sritimi, kuriai taikomi 28 pakeitimu numatomi SRP. Direktyva (ES) 2016/681 visų pirma apima išsamų rinkinį taisyklių, kuriomis siekiama apsaugoti pagrindines teises į privatumą ir asmens duomenų apsaugą oro vežėjams perduodant PNR duomenis valstybėms narėms teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais;

(12)Sąjunga taip pat priėmė asmens duomenų apsaugos teisės aktus, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 18 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 19 , kurie taikomi atitinkamai oro vežėjams ir kitiems privatiems veiklos vykdytojams bei kompetentingoms institucijoms tvarkant PNR duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais, įskaitant apsaugą nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevenciją;

(13)be to, šiuo metu galioja du tarptautiniai susitarimai tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių, t. y. Australijos 20 ir Jungtinių Amerikos Valstijų 21 , dėl PNR duomenų tvarkymo ir perdavimo. 2017 m. liepos 26 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pateikė nuomonę 1/15 22 dėl numatyto sudaryti Sąjungos ir Kanados tarptautinio susitarimo dėl PNR duomenų perdavimo ir tvarkymo (2014 m.);

(14)Čikagos konvencijos 9 priedo 9 skyriaus D skirsnio PNR aspektai, patikslinti 28 pakeitimu, yra susiję su sritimi, kurioje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnio 2 dalį Sąjunga turi išimtinę kompetenciją, nes tai gali turėti įtakos bendrosioms PNR duomenų apsaugos ir tvarkymo taisyklėms;

(15)atitinkamai Sąjungos pozicija šiuo klausimu rengiant 28 pakeitimą buvo priimta pagal Tarybos sprendimą (ES) 2019/2107 23 . Ši pozicija atspindi Sąjungos teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos ir PNR duomenų perdavimo trečiosioms šalims reikalavimus, visų pirma pagal Reglamentą (ES) 2016/679, Direktyvą (ES) 2016/680 ir Direktyvą (ES) 2016/681, taip pat reikalavimus, kylančius iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, kaip ją aiškina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, ypač Nuomonėje 1/15. Ši pozicija buvo svarbi diskusijoms, vykstančioms ICAO parengiamuosiuose organuose, ir galutiniam balsavimui ICAO taryboje;

(16)28 pakeitimu nustatyti SRP iš esmės atitinka Sąjungos poziciją, įtvirtintą Tarybos sprendime (ES) 2019/2107, ir jais nustatomos plataus užmojo apsaugos priemonės, susijusios su duomenų apsauga, visų pirma duomenų subjektų teisėmis, nepriklausomos institucijos vykdoma priežiūra, neskelbtinais duomenimis, automatizuotu PNR duomenų tvarkymu ir nediskriminavimu, tikslais, kuriais gali būti tvarkomi PNR duomenys, ir PNR duomenų saugojimu, naudojimu, atskleidimu ir tolesniu perdavimu;

(17)todėl, atsižvelgiant į tai, kad 28 pakeitimas leistų padaryti reikšmingą pažangą tarptautiniu lygmeniu PNR duomenų apsaugos standartų srityje, Sąjungos valstybės narės neturėtų išreikšti nepritarimo pagal Čikagos konvencijos 90 straipsnį;

(18)tačiau reikalavimai, taikomi pagal Sąjungos teisę dėl PNR duomenų perdavimo ir tvarkymo, yra griežtesni, nei 28 pakeitimu nustatyti SRP;

(19)pagal 9.34 standarto a punktą reikalaujama, kad susitariančiosios valstybės nedraustų ir nekliudytų perduoti PNR duomenų kitai susitariančiajai valstybei, kuri laikosi SRP. Nors pagal 9.34 standarto b punktą susitariančiosios valstybės išsaugo galimybę nustatyti ar išlaikyti aukštesnį PNR duomenų apsaugos lygį pagal savo nacionalinę teisinę ir administracinę sistemą ir sudaryti papildomus susitarimus su kitomis valstybėmis, siekdamos nustatyti išsamesnes nuostatas, susijusias su PNR duomenų perdavimu, dabartinė 9.34 standarto formuluotė Europos Sąjungos ir jos valstybių narių požiūriu nėra pakankamai aiški teisine prasme, kad būtų užtikrinta, jog valstybėms narėms nedraudžiama nustatyti tuos reikalavimus, nepaisant 9.34 standarto;

(20)šiomis aplinkybėmis, siekdamos užtikrinti Sąjungos teisės ir SRP laikymąsi, valstybės narės turėtų oficialiai pranešti apie skirtumą pagal Čikagos konvencijos 38 straipsnį. Toks skirtumas turėtų būti susijęs tik su 9 priedo 9 skyriaus D skirsnio 9.34 standartu, patikslintu 28 pakeitimu;

(21)todėl tikslinga atitinkamai nustatyti Sąjungos poziciją;

(22)Direktyva (ES) 2016/681 yra privaloma Airijai ir todėl ji dalyvauja priimant šį sprendimą;

(23)pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(24)Sąjungos poziciją turėtų pareikšti valstybės narės,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi, teikiant atsakymą į 2020 m. liepos 17 d. valstybėms skirtą Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) raštą Nr. 6/3-20/71, išdėstyta prie šio sprendimo pridėtame priede.

2 straipsnis

1 straipsnyje nurodytą poziciją pareiškia valstybės narės.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

   Tarybos vardu

   Pirmininkas

(1)    Tai yra Graikija, Ispanija, Italija, Nyderlandai, Prancūzija, Suomija ir Vokietija.
(2)    2017 m. gruodžio 21 d. Saugumo tarybos rezoliucija 2396 (2017) dėl sugrįžusių užsienio teroristų kovotojų grėsmių tarptautinei taikai ir saugumui.
(3)    ICAO, Gairės dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų, pirmasis leidimas, 2010 m.
(4)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais (OL L 119, 2016 5 4, p. 132–149).
(5)    Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Direktyvos 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais peržiūros (COM(2020) 305 final). Daugiau informacijos pateikta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, pridedamame prie ataskaitos (SWD(2020) 128 final).
(6)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (Tekstas svarbus EEE) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(7)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).
(8)    Europos Sąjungos ir Australijos susitarimas dėl oro vežėjų atliekamo keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenųtvarkymo ir perdavimo Australijos muitinės ir sienos apsaugos tarnybai (OL L 186,2012 7 14, p. 4). Šiuo metu vyksta bendra šio susitarimo peržiūra ir vertinimas.
(9)    Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos susitarimas dėl keleivio duomenų įrašų naudojimo ir perdavimoJungtinių Valstijų vidaus saugumo departamentui (OL L 215, 2012 8 11, p. 5).Šiuo metu vyksta bendras šio susitarimo vertinimas.
(10)    2017 m. liepos 26 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) nuomonė 1/15.
(11)    Komisijos komunikatas dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų perdavimo trečiosioms šalims bendros koncepcijos, COM (2010) 492 final.
(12)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES saugumo sąjungos strategijos, COM(2020) 605 final.
(13)    2019 m. lapkričio 28 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/2107 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos taryboje, dėl Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo („Supaprastinimas“) 9 skyriaus peržiūros, susijusios su keleivio duomenų įrašo duomenų standartais ir rekomenduojama praktika (OL L 318, 2019 12 10, p. 117–122).
(14)    Sąjungos pozicija dėl atsakymo į valstybėms skirtą ICAO raštą dėl Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo („Supaprastinimas“) 9 skyriaus peržiūros, susijusios su keleivio duomenų įrašo duomenų standartais ir rekomenduojama praktika, ST 6744 2020 INIT.
(15)    2014 m. spalio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija / Taryba, C-399/12, ECLI:EU:C:2014:2258, 64 punktas: „[...] Europos Sąjunga, nors ir nėra OIV sutarties šalis, turi teisę nustatyti poziciją, kurios jos vardu turi būti laikomasi dėl šių rekomendacijų, atsižvelgiant į jų tiesioginę įtaką šios srities Sąjungos acquis“.
(16)    2014 m. spalio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimas Vokietija / Taryba, C-399/12, ECLI:EU:C:2014:2258, 61–64 punktai.
(17)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais (OL L 119, 2016 5 4, p. 132).
(18)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(19)    2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).
(20)    Europos Sąjungos ir Australijos susitarimas dėl oro vežėjų atliekamo keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų tvarkymo ir perdavimo Australijos muitinės ir sienos apsaugos tarnybai (OL L 186, 2012 7 14, p. 4).
(21)    Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos susitarimas dėl keleivio duomenų įrašų naudojimo ir perdavimo Jungtinių Valstijų vidaus saugumo departamentui (OL L 215, 2012 8 11, p. 5).
(22)    2017 m. liepos 26 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) nuomonė 1/15 (ES ir Kanados PNR susitarimas), ECLI:EU:C:2017:592.
(23)    2019 m. lapkričio 28 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/2107 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos taryboje, dėl Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo („Supaprastinimas“) 9 skyriaus peržiūros, susijusios su keleivio duomenų įrašo duomenų standartais ir rekomenduojama praktika (OL L 318, 2019 12 10, p. 117).
Top

Briuselis, 2021 01 12

COM(2021) 16 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje, dėl Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 9 priedo D skirsnio 28 pakeitimo


PRIEDAS

1. POZICIJA, KURIOS TURI BŪTI LAIKOMASI

A) Dėl valstybėms skirto ICAO rašto Nr. EC 6/3-20/71 6 punkto a papunkčio

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi, teikiant atsakymą į 2020 m. liepos 17 d. valstybėms skirtą Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos raštą, yra tokia, kad neturėtų būti reiškiamas nepritarimas dėl Čikagos konvencijos 9 priedo 9 skyriaus D skirsnio 28 pakeitimo.

B) Dėl valstybėms skirto ICAO rašto Nr. EC 6/3-20/71 6 punkto b papunkčio

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi, teikiant atsakymą į 2020 m. liepos 17 d. valstybėms skirtą Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos raštą, yra tokia, kad turėtų būti pranešta apie skirtumą, susijusį su Čikagos konvencijos 9 priedo 9 skyriaus D skirsnio 9.34 standartu.

2. IŠSAMUS PAAIŠKINIMAS

Pateikiamas skirtumas atspindėtas šiame teiginyje ir lentelėje:

„2021 m. vasario 28 d. yra toliau nurodytas [valstybės narės] taisyklių ir (arba) praktikos ir 9 priedo, įskaitant 28 pakeitimą, nuostatų skirtumas:“

Nuostata

Išsami informacija apie skirtumą

Pastabos

9 priedo D skirsnio 9.34 standarto 28 pakeitimas

A kategorija – „susitariančiosios valstybės reikalavimas yra griežtesnis arba viršija SRP“

Pagal 9.34 standarto a punktą reikalaujama, kad susitariančiosios valstybės nedraustų ir nekliudytų perduoti PNR duomenų kitai susitariančiajai valstybei, kuri laikosi SRP.

9.34 standarto b punkte atsižvelgiama į tai, kad susitariančiosios valstybės išsaugo gebėjimą išlaikyti ar nustatyti aukštesnį apsaugos lygį pagal savo vidaus teisinę ir administracinę sistemą, taip pat sudaryti papildomus susitarimus su kitomis valstybėmis, kad būtų nustatytos, visų pirma, išsamesnės nuostatos dėl PNR duomenų perdavimo.

Pagal dabartinę Europos Sąjungos teisinę sistemą valstybės narės turi laikytis reikalavimų, kurie tam tikrais aspektais yra griežtesni, nei nustatyti 28 pakeitimu, kai Sąjungoje gauti PNR duomenys perduodami susitariančiosioms valstybėms, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės.

Atsižvelgiant į tai, dabartinė 9.34 standarto formuluotė Europos Sąjungos ir jos valstybių narių požiūriu 1 nėra pakankamai aiški teisine prasme, kad būtų nurodyta, jog valstybėms narėms nedraudžiama nustatyti tuos reikalavimus, nepaisant 9.34 standarto.

Dėl šios priežasties [valstybė narė] mano, kad apie esamą skirtumą reikėtų pranešti pagal Čikagos konvencijos 38 straipsnį, kad perduodant PNR duomenis susitariančiosioms valstybėms, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės, ji galėtų taikyti teisinius reikalavimus, kurie tam tikrais aspektais yra griežtesni, nepažeisdama 28 pakeitimu nustatytų standartų.

[Valstybė narė] patvirtina, kad, nesant galimybės užtikrinti, kad tokių reikalavimų būtų laikomasi, oro vežėjai negalės perduoti duomenų pagal Sąjungos teisę.

[Valstybė narė] norėtų pabrėžti ICAO ir jos susitariančiųjų valstybių atlikto darbo svarbą atnaujinant PNR standartus ir rekomenduojamą praktiką ir palankiai vertina 2020 m. birželio mėn. ICAO tarybos priimtą 28 pakeitimą.

[Valstybė narė] pabrėžia, kad pranešimu apie esamą skirtumą, priskiriamą A kategorijai pagal valstybėms skirto rašto Nr. 2020–71 E priedo 2.1 punktą, norima skaidriai informuoti ICAO ir jos susitariančiąsias valstybes, kaip Europos Sąjungos valstybės narės įgyvendins standartus pagal Europos Sąjungos teisinę sistemą.

Remiantis Europos Sąjungos teisine sistema, oro vežėjų Sąjungoje gautų PNR duomenų perdavimas trečiosios šalies kompetentingoms institucijoms yra teisėtas, jei laikomasi tam tikrų reikalavimų, kurie kai kuriais aspektais yra griežtesni, nei nustatyti 28 pakeitimu.

Tokie reikalavimai kyla iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, ypač jos 7, 8 ir 52 straipsnių, kaip juos išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nuomonėje 1/15 dėl numatyto sudaryti PNR susitarimo su Kanada, ir Reglamento (ES) 2016/679 V skyriaus.

(1)

   Europos Sąjungos valstybių narių ICAO tarybai siūlomas tekstas, atsakant į 2020 m. vasario 25 d. raštą Nr. EC 6/3-20/14 dėl pakeitimo projekto:

„9.34: Susitariančiosios valstybės:    
a) nedraudžia ir nekliudo orlaivio naudotojui ar kitai atitinkamai šaliai perduoti PNR duomenų, taip pat netaiko sankcijų, neskiria nuobaudų ir nesukuria nepagrįstų kliūčių orlaivio naudotojams ar kitoms atitinkamoms šalims, kurios perduoda PNR duomenis kitai susitariančiajai valstybei, jei susitariančiosios valstybės PNR duomenų sistema atitinka 9 priedo 9 skyriaus D skirsnyje nustatytus standartus, ir 
tačiau 
b) taip pat išsaugo gebėjimą nustatyti ar išlaikyti aukštesnį PNR duomenų apsaugos lygį pagal savo teisinę ir administracinę sistemą ir sudaryti papildomus susitarimus su kitomis susitariančiosiomis valstybėmis, visų pirma siekdamos: skatinti kolektyvinį saugumą; užtikrinti aukštesnį PNR duomenų apsaugos lygį, įskaitant duomenų perdavimo saugojimo apsaugą, arba nustatyti išsamesnes nuostatas, susijusias su PNR duomenų perdavimu, jei šios priemonės nepažeidžia kitaip neprieštarauja standartų, nustatytų 9 priedo 9 skyriaus D skirsnyje.“

Top