EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2021 11 23

JOIN(2021) 32 final

BENDRAS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Reagavimas į valstybės remiamą naudojimąsi migrantais kaip įrankiais prie ES išorės sienų

REAGAVIMAS Į VALSTYBĖS REMIAMĄ NAUDOJIMĄSI MIGRANTAIS KAIP ĮRANKIAIS PRIE ES IŠORĖS SIENŲ

1.ĮVADAS

Valstybės lėšomis finansuojamas naudojamasis žmonėmis kaip įrankiais siekiant politinių tikslų – itin žiauri nauja hibridinė grėsmė. Tokia praktika prieštarauja ES ir universaliosioms vertybėms. Kova su hibridinėmis grėsmėmis yra vienas sudėtingiausių iššūkių, su kuriais susiduria Europos Sąjunga ir jos valstybės narės. Randasi naujų būdų valstybiniams ar nevalstybiniams subjektams daryti spaudimą kitai valstybei ar ją užpulti. Šie būdai gali įvairuoti nuo kibernetinių atakų iki manipuliavimo užsienio informacija ir kišimosi. Visų šių grėsmių tikslas – destabilizuoti visuomenę ir svarbiausias institucijas ar joms kenkti ir tokiu būdu sukelti pavojų piliečiams.

Veiksmus, kurių pastaruoju metu ėmėsi A. Lukašenkos režimas ir jo rėmėjai, reikia vertinti būtent taip: kaip ryžtingą bandymą užtęsti ir vilkinti krizę ir tuo pačiu siekti platesnio tikslo destabilizuoti Europos Sąjungą, išbandant jos vienybę ir drąsą. Šie veiksmai – realus ir nūdienis pavojus ES saugumui. Be to, šie veiksmai ir už jų slypinti strategija turi ir globalių padarinių, todėl turi rūpėti ne tik ES, bet ir tarptautinei bendruomenei.

Pavojus keliamas visai Europos Sąjungai ir ypač Lietuvai, Lenkijai ir Latvijai, kurios nuo vasaros patiria klastingą naują grėsmę – naudojimąsi vilties netekusiais žmonėmis kaip įrankiais politiniams tikslams siekti. Viso to rezultatas – beprecedentis neteisėto sienos kirtimo iš Baltarusijos pusės atvejų prieaugis. Pastaraisiais metais bandymų nelegaliai kirsti išorės sieną iš Baltarusijos į ES beveik nebūta. Dabar tai – kasdienė realybė. Šį procesą inicijuoja ir organizuoja A. Lukašenkos režimas, kuris, bendradarbiaudamas su neteisėtai migrantus gabenančiais asmenimis ir nusikaltėlių tinklais, privilioja žmones prie sienos.

Pasienyje atsidūrusių migrantų padėtis – labai prasta. Labai svarbu, kad šiuos nelaimėje atsidūrusius žmones pasiektų humanitarinė pagalba ir jiems gyvybiškai svarbi parama.

ES griežtai pasmerkė tokį naudojimąsi pažeidžiamais migrantais ir pabėgėliais. Apie padėties sudėtingumą paskelbta aukščiausiu lygmeniu. Europos Vadovų Taryba šią grėsmę aptarė 2021 m. birželio ir spalio mėn. posėdžiuose 1 . Savo pranešime apie Sąjungos padėtį Pirmininkė U. von der Leyen Baltarusijos veiksmus pavadino hibridine ataka, kuria siekiama destabilizuoti Europą 2 . ES ir toliau tvirtai laikosi nuomonės, kad A. Lukašenkos režimui trūksta demokratinio legitimumo.

Didžiausią poveikį patiriančioms valstybėms narėms, kurios ES vardu gina išorės sienas, teikiama ryžtinga parama. Tai, be kita ko, operatyvinė ir finansinė pagalba sienų valdymui sustiprinti ir humanitarinėms reikmėms patenkinti. Tuo pačiu metu dėtos didžiulės diplomatinės pastangos, kad trečiosios šalys ir oro transporto bendrovės pačios to nežinodamos netaptų Baltarusijos strategijos partnerėmis ir kad būtų daromas tiesioginis spaudimas pačiai Baltarusijai. ES pastangos suburti koaliciją ir pasipriešinti naudojimuisi migrantais kaip įrankiais davė sparčių rezultatų. Tranzitiniai maršrutai, kuriais migrantai neteisėtai gabenami prie Baltarusijos sienos, yra uždaromi vienas po kito.

Šiame komunikate apžvelgiami veiksmai, kurių jau imtasi, ir priemonės, kuriomis ketinama prisidėti prie šių pastangų. Taip pat nagrinėjama, kaip galima pritaikyti dabartinę sistemą ir parengti ilgalaikiškesnes priemones, naudotinas atremti būsimus bandymus destabilizuoti ES per valstybės remiamą naudojimąsi neteisėtais migrantais kaip įrankiais. Hibridinės atakos, kuriomis politiniais tikslais naudojamasi žmonėmis ir jų patiriamomis kančiomis, provokuojamas smurtas ir prarandamos gyvybės, ES priimtinos nebus. Susiburti ir pasipriešinti šiam manipuliavimui žmonėmis turi visa tarptautinė bendruomenė.

Išvien veikiančios ES kolektyvinė galia ir solidarumas sprendžiant šią problemą dar labiau išryškina ES pridėtinę vertę sienų ir migracijos valdymo srityje.

2.DABARTINĖ PADĖTIS

Padėtis prie ES išorės sienos

Lapkričio 16 d. duomenimis, bendras į ES iš Baltarusijos atvykusiųjų skaičius 2021 m. buvo 7 698. Iš jų 4 222 atvyko į Lietuvą, 3 062 į Lenkiją ir 414 į Latviją. 2021 m. užkardyta per 40 000 pakartotinių bandymų kirsti sieną 3 . Tarp atvykstančių trečiųjų šalių piliečių daugiausia yra irakiečių ir afganistaniečių. Valstybės remiamas naudojimasis migrantais kaip įrankiais nėra vienintelė problema; dėl represinio Baltarusijos režimo iš šalies pabėgti siekia ir nemažai pačios Baltarusijos piliečių. 

Lapkričio 8 d. Baltarusijos režimas tyčia eskalavo padėtį prie savo sienos su Lenkija. Pasienyje iš Baltarusijos pusės buvo suburti keli tūkstančiai žmonių – taip siekta daryti spaudimą Lenkijai. Tai – Baltarusijos valdžios institucijų provokacija. Kelias dienas po to Baltarusijos valdžios institucijos tiekė nedidelėms migrantų grupėms įrankius ir ašarines dujas, kad jie galėtų per sieną veržtis jėga. Baltarusijos kareiviai iš dalies suardė laikiną sienos užkardą.

Reaguodamos į padėtį, minėtos trys valstybės narės ėmėsi įvairių priemonių. Visos trys šalys paskelbė nepaprastąją padėtį ir, gavusios ES paramą, sustiprino pajėgas prie išorės sienos, be kita ko, pasitelkdamos ginkluotąsias pajėgas. Jos taip pat priėmė specialius teisės aktus, susijusius su šia padėtimi 4 . Komisija bendrauja su šiomis valstybėmis narėmis ir teikia joms technines konsultacijas dėl jų teisės aktų, siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi ES teisės.

Tokia padėtis padarė aiškų poveikį prieglobsčio prašymų skaičiui – jų gerokai padaugėjo. Iki lapkričio 14 d. Lietuvoje pateikti 2 649, Latvijoje – 294, Lenkijoje – 6 498 prašymai suteikti prieglobstį.

Be to, turima akivaizdžių duomenų, kad gerokai išaugo nesankcionuotas antrinis judėjimas, susijęs su neteisėtu sienos kirtimu iš Baltarusijos. Vokietijos skaičiavimais, per pastaruosius mėnesius prie Vokietijos ir Lenkijos sienos užfiksuota daugiau kaip 10 000 atvejų, susijusių su atvykimu per Baltarusiją. Vokietijos federalinė policija ir Lenkijos policija bendradarbiauja patruliuodamos pasienio ruože ir atlikdamos patikras potencialiems neteisėtiems migrantams nustatyti. Vilniuje veikiančioje Jungtinėje tyrimų tarnyboje bendradarbiaujančios Lietuva, Lenkija, Vokietija ir Suomija sprendžia kovos su neteisėtu žmonių gabenimu klausimus, keičiasi patirtimi ir koordinuoja bendrą operatyvinį atsaką. Jau išnagrinėta 16 neteisėto gabenimo atvejų. Ši Tyrimų tarnyba gruodžio mėn. pradžioje taps operatyvine darbo grupe, prie kurios bus pakviestos prisijungti ir kitos valstybės narės.

Humanitarinė padėtis Baltarusijoje ir skubus ES reagavimas

Baltarusijos veiksmai sukėlė humanitarinę krizę, dėl kurios jau žuvo ne vienas žmogus. Reikėtų prisiminti, kad už šios krizės sprendimą visų pirma atsako pati Baltarusija. Ji privalo laikytis Ženevos konvencijos, įskaitant negrąžinimo principą. Todėl Baltarusija turi užtikrinti adekvačią pabėgėlių, kuriuos pati pakvietė į savo teritoriją, apsaugą ir šiuo tikslu bendradarbiauti su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru.

Baltarusijos teritorijoje minusinėje temperatūroje yra įstrigę daug vyrų, moterų ir vaikų, įskaitant pažeidžiamus asmenis, pavyzdžiui, nėščiąsias. Įsibėgėjant žiemai situacija tik blogės. Humanitarinės organizacijos adekvačios prieigos neturi, todėl numanyti tikslų žmonių, kuriems reikia pagalbos, skaičių yra sunku. Manoma, kad pasienio zonoje yra 2 000 žmonių, o visoje Baltarusijoje įstrigę iki 15 000. Yra duomenų, kad Baltarusijos valdžios institucijos regione parūpino stacionarias nakvynės vietas moterims ir vaikams ir perkėlė migrantus iš laikinų stovyklų pasienyje į netoli esantį logistikos centrą.

Nors ribota prieiga kliudė įvertinti reikmes, Komisija toliau palaikė glaudų ryšį su humanitarinės pagalbos organizacijomis partnerėmis. Neseniai priimtais sprendimais buvo sutelkta 700 000 EUR humanitarinei pagalbai finansuoti siekiant paremti partnerius, teikiančius pagalbą pasienio ruože ir šalyje įstrigusiems pažeidžiamiems asmenims (žr. toliau).

Padėtis valstybėse narėse ir skubus ES reagavimas

ES pasiūlė skubią pagalbą labiausiai paveiktoms valstybėms narėms: per civilinės saugos mechanizmą teikta materialinė pagalba, pasitelktos ES agentūros ir pritraukta papildomų lėšų siekiant vietos humanitarinės pagalbos teikėjams suteikti visapusišką prieigą vietos lygmeniu. Stiprėjant politinei paramai ir po Komisijos narės Y. Johansson vizitų į Lietuvą rugpjūčio mėn. ir į Lenkiją rugsėjo mėn. imtasi įvairių priemonių, be kita ko, priimtas sprendimas dėl pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju – Lietuvai iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo skirta 36,7 mln. EUR. Ši suma skirta prieglobsčio procedūrų įgyvendinimui ir priėmimo (įskaitant pažeidžiamų asmenų priėmimą) sąlygoms remti.

Nuo liepos mėn. Komisija paveiktas valstybes nares, ES agentūras, Europos išorės veiksmų tarnybą ir atitinkamas tarptautines organizacijas sukviečia į kassavaitinius ES migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo mechanizmo tinklo posėdžius. Taip užtikrinamas geras informuotumas apie padėtį ir koordinavimas siekiant veiksmingo atsako.

2021 m. liepos 15 d. Lietuva aktyvavo ES civilinės saugos mechanizmą. Komisija koordinavo 19 valstybių narių 5 ir Norvegijos pagalbą: šios šalys skyrė palapinių, lovų, šildymo priemonių, elektros generatorių, patalynės, maisto ir kitokios natūrinės pagalbos. Galimybe aktyvuoti civilinės saugos mechanizmą dar gali pasinaudoti ir Lenkija bei Latvija savo specifiniams poreikiams tenkinti. Komisijos Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras palaiko nuolatinius ryšius su Lenkija, Latvija ir Lietuva, kad galėtų suteikti reikiamą paramą.

Nuo liepos mėn. pagalbą teikia ir ES vidaus reikalų agentūros. Iki šiol į Lietuvą buvo išsiųsti 104 Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) pareigūnai, 73 Europos prieglobsčio paramos biuro ekspertai, du Europolo kviestiniai pareigūnai ir vienas analitikas. Be to, FRONTEX Lietuvai suteikė patruliavimo ir kitų automobilių ir sraigtasparnį. Prie Latvijos ir Baltarusijos sienos šiuo metu dirba septyni FRONTEX pasienio policijos pareigūnai, vienas patruliavimo automobilis ir viena transporto priemonė su šiluminio vaizdo kamera, taip pat devyni Europos prieglobsčio paramos biuro ekspertai (pagalbiniai pareigūnai ir vertėjai žodžiu). Lenkijoje dirba Europolo specialistas ir trys FRONTEX pasienio apsaugos pareigūnai, kurie Lenkijoje buvo dar iki krizės pradžios. FRONTEX padeda Latvijai ir Lietuvai migrantų grąžinimo klausimais. Neseniai pagalbos prašymo ši agentūra sulaukė ir iš Lenkijos.

3.ĮVEIKTI BESITĘSIANČIĄ KRIZĘ

Veiksmai už ES ribų

-Ribojamosios priemonės (sankcijos)

ES reakcija į A. Lukašenkos režimo naudojimąsi migrantais kaip įrankiais grindžiama vis didėjančiu nerimu dėl tarptautinių normų nepaisymo Baltarusijoje: tiek dėl represijų prieš demokratiją, tiek dėl priverstinio „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo gegužės mėn. 6 . Sankcijos dėl suklastotų rinkimų, pilietinės visuomenės ir opozicijos suvaržymų ir lėktuvo nukreipimo yra nuolat griežtinamos; pagal sankcijų režimą sankcijos šiuo metu nustatytos 166 fiziniams asmenims ir 15 subjektų. Sankcijas papildo išsamus Baltarusijai nepalankių ekonominių ir finansinių priemonių paketas ir draudimas Baltarusijos oro transporto bendrovėms naudotis ES oro erdve ir ES oro uostais.

Šios priemonės dabar bus imtos taikyti ir reaguojant į Baltarusijos valstybės remiamą naudojimąsi migrantais ir pabėgėliais kaip įrankiais. Lapkričio 15 d. Taryba pakeitė ES sankcijų režimą Baltarusijos atžvilgiu, taigi, ES dabar gali tikslingai reaguoti į asmenis ir subjektus, organizuojančius nelegalų ES sienos kirtimą lengvinančią veiklą ar prie tokios veiklos prisidedančius. Pasibaigus Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) tyrimui, gali būti imtasi papildomų veiksmų.

Taryba taip pat pasiekė politinį susitarimą dėl penktojo sankcijų rinkinio – taip reaguojama į padėtį pasienyje, naudojimąsi migrantais kaip įrankiais ir nesibaigiančias represijas Baltarusijoje. Vadovaujantis laipsnišku ES požiūriu į sankcijas, tvirtesnė teisinė sistema leis ES imtis tolesnių priemonių prieš tuos, kurie tyčia kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir gerovei ir bando pakenkti ES išorės sienų saugumui. Reaguodama į tokią įvykių eigą, Komisija yra pasirengusi pasiūlyti Tarybai aptarti papildomas ribojamąsias priemones, siekiant pažaboti Baltarusijos režimo pajėgumus paversti migrantus įrankiais politiniams tikslams siekti.

Tvirtas ir vienodas dabartinių ribojamųjų priemonių įgyvendinimas padidins spaudimą režimui 7 . Vertinant pagal į sąrašą įtrauktų asmenų ir subjektų ekonominį profilį, šios priemonės duos apčiuopiamų rezultatų. Siekiant užtikrinti, kad visoms atsakingoms nacionalinėms institucijoms būtų žinoma apie slaptus ekonominius ryšius ir kad sankcijos būtų visapusiškai įgyvendinamos, labai svarbu, kad valstybės narės ir Komisija keistųsi informacija. Komisija ir valstybės narės ėmėsi sistemingų veiksmų, kad ES oro transporto paslaugų teikėjai įgyvendintų skrydžių virš Baltarusijos teritorijos apribojimus. Reaguodama į įmonių, teisininkų ir valdžios institucijų klausimus dėl šių apribojimų įgyvendinimo, Komisija netrukus pateiks daugiau informacijos 8 . 

-Vizų režimo supaprastinimo susitarimo sustabdymas

2021 m. lapkričio 9 d. Taryba priėmė Komisijos pasiūlymą iš dalies sustabdyti ES ir Baltarusijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo taikymą. Sustabdymas taikomas Baltarusijos vyriausybės pareigūnams (Baltarusijos oficialių delegacijų, Baltarusijos nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų ir parlamentų, Baltarusijos Konstitucinio Teismo ir Baltarusijos Aukščiausiojo Teismo nariams). Tai reiškia, kad Baltarusijos pareigūnai, teikdami prašymą išduoti vizą, kiekvieną kartą turės pateikti visus patvirtinamuosius dokumentus, jiems nebus išduodamos daugkartinės vizos, be to, jiems teks susimokėti vizos išdavimo mokestį. Kitos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo nuostatos lieka galioti, o eiliniams Baltarusijos piliečiams bus toliau taikoma supaprastinta vizų išdavimo tvarka.

-Diplomatinės pastangos

Nuo pat krizės pradžios ES visapusiškai naudojasi turimomis diplomatinėmis priemonėmis. Šios srities veikla vykdyta tiek politiniu, tiek techniniu lygmeniu. Pirmininkė U. von der Leyen pabrėžė proaktyvumo reikmę ir paskelbė, kad Komisijos pirmininko pavaduotojas M. Schinas drauge su Vyriausiuoju įgaliotiniu ir Komisijos pirmininko pavaduotoju J. Borrelliu vyks į pagrindines migrantų kilmės ir tranzito šalis ir sieks užkirsti kelią žmonių patekimui į Baltarusijos režimo spąstus.

Liepos 30 d. J. Borrellis ES vardu paskelbė deklaraciją, kuria pasmerktas režimo naudojimasis migrantais ir pabėgėliais kaip įrankiais 9 , o lapkričio 10 d. – antrą deklaraciją 10 , kurioje padėtis įvardyta kaip hibridinė ataka. Rugpjūčio ir rugsėjo mėn. Baltarusijos režimui pateikti keli demaršai. Vyriausiasis įgaliotinis ir Komisijos pirmininko pavaduotojas J. Borrellis lapkričio 14 ir 16 d. kreipėsi į Baltarusijos užsienio reikalų ministrą V. Makėjų ir iškėlė prastos humanitarinės padėties pasienyje klausimą bei pareikalavo, kad režimas sustabdytų dabartinę nelegalią ir amoralią praktiką. 

Valstybės remiamo naudojimosi migrantais kaip įrankiais klausimą ES taip pat kėlė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje ir Jungtinių Tautų Organizacijoje Niujorke ir Ženevoje. ES iniciatyva lapkričio 11 d. įvyko uždaras JT Saugumo Tarybos posėdis dėl padėties pasienyje ir dėl Baltarusijos naudojimosi migrantais kaip įrankiais. Lapkričio 18 d. Didžiojo septyneto užsienio reikalų ministrai paskelbė pareiškimą, kuriame išreiškė solidarumą su Lenkija, Lietuva ir Latvija ir palankiai įvertino ES glaudų bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis siekiant užkirsti kelią A. Lukašenkos režimo veiksmams.

Komisija ir jos vyriausiasis įgaliotinis surengė vizitus į svarbiausias šalis partneres, kurios yra migrantų kilmės ir tranzito šalys. Šalių partnerių valdžios institucijoms pranešta apie padėtį prie ES ir Baltarusijos sienos, apie jų piliečių ir kitų tranzitu vykstančių asmenų išnaudojimo pavojų, poreikį aktyviai informuoti piliečius apie neteisėtos migracijos į Europą keliamą riziką ir pavojus ir apie galimą neigiamą poveikį šių šalių santykiams su ES. Pabrėžta, kaip svarbu bendradarbiauti migrantų, neturinčių teisinio pagrindo likti ES, grąžinimo klausimais. Pirmininkė U. von der Leyen aktyviai kėlė šį klausimą tarptautiniu lygmeniu ir aptarė jį su svarbiausiais partneriais, įskaitant JAV. Rugsėjo mėn. pradžioje Vyriausiasis įgaliotinis J. Borellis lankėsi Irake, o spalio mėn. Komisijos narė Y. Johansson vyko į Turkiją. Pirmininko pavaduotojas M. Schinas neseniai lankėsi Irake, Libane, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Turkijoje, o netrukus vyks į Uzbekistaną.

Per ES delegacijų tinklą ir glaudžiai bendradarbiaudama su Europos saugios oro navigacijos organizacija ES nuolat stebėjo padėtį ir siekė nustatyti skrydžių į Baltarusiją modelių pokyčius bei naujų maršrutų atsiradimą. Šalių partnerių paprašyta kovoti su žmonių gabenimo tinklais ir taikyti griežtesnę skrydžių ir keleivių kontrolę, kad sumažėtų neteisėto patekimo į ES rizika.

Be kita ko, užmegztas tiesioginis ryšys su oro transporto bendrovėmis ir civilinės aviacijos institucijomis. Siekiant apriboti non bona fide keliones į Baltarusiją, surengtos diskusijos su Arabų civilinės aviacijos organizacija.

ES valstybės narės apie padėtį prie ES ir Baltarusijos sienos ir apie besitęsiantį Baltarusijos režimo naudojimąsi migrantais kaip įrankiais pranešė ir šalims partnerėms. ES delegacijos valstybėse narėse ir valstybės narės dvišaliu pagrindu pateikė jungtinių demaršų Kazachstanui, Indijai, Gruzijai, Ukrainai, Turkijai ir Uzbekistanui.

Tokia nenutrūkstama ES veikla davė vaisių. Diskusijos su Iraku dėl Komisijos pasiūlymų pagal Vizų kodekso 25a straipsnį siekiant pagerinti bendradarbiavimą readmisijos klausimais išryškino būtinybę stiprinti bendradarbiavimą migrantų grąžinimo, įskaitant nesavanorišką grąžinimą, srityje. Po liepos mėn. užmegzto Vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos pirmininko pavaduotojo J. Borellio ir Komisijos narės Y. Johansson pirmojo kontakto su Irako vyriausybe ši ėmėsi skubių veiksmų ir rugpjūčio mėn. sustabdė tiesioginius skrydžius iš Bagdado į Baltarusiją. Šis sustabdymas tebetaikomas iki šiol. Po Pirmininko pavaduotojo M. Schino vizito sustabdyti ir skrydžiai iš Erbilio į Baltarusiją per trečiąsias šalis. Irakas ėmėsi tirti neteisėto žmonių gabenimo veiklą ir uždarė Baltarusijos garbės konsulatus. Dabar jis, remiamas Komisijos, organizuoja irakiečių repatriacijos skrydžius (žr. toliau).

Lapkričio mėn. imtasi ir kitų veiksmų skrydžiams sustabdyti ir griežtesnei skrydžių ir keleivių kontrolei taikyti, o kai kurių svarbių valstybių aviacijos institucijos jau taiko draudimą tam tikriems keleiviams iš Irako, Sirijos, Afganistano ir Jemeno keliauti į Minską tiesiogiai ar tranzitu. Svarbu stebėti, kaip šie sprendimai bus įgyvendinami toliau.

Reikės didelių diplomatinių pastangų, kad būtų užkardyti nauji maršrutai – Baltarusija sieks pusiausvyros sudarydama palankesnes sąlygas keliauti naujais maršrutais, visų pirma iš Rytų. ES turėtų toliau informuoti atitinkamus partnerius apie pavojų būti įtrauktiems į Baltarusijos strategiją ir paverstiems neteisėto migrantų judėjimo centrais. Reikės ryžtingo ir nuoseklaus kolektyvinio informavimo siekiant įtikinti šiuos partnerius, kad ES rems prevencinius veiksmus, ir tuo pačiu išryškinti galimas negatyvias pasekmes, jei šiam klausimui nebūtų skirtas reikiamas dėmesys ar jis nebūtų laikomas svarbiu.

-Kova su dezinformacija 

Manipuliavimas informacija – svarbiausia naudojimosi migrantais kaip įrankiais priemonė. Yra aiškių įrodymų, kad dabartine padėtimi naudojamasi siekiant suorganizuoti plataus masto dezinformacijos kampaniją, kuria siekiama pakenkti ES tarptautinei reputacijai, pristatant ją kaip pabėgėliams priešišką sąjungą. Ta pati kampanija vaizduoja A. Lukašenkos režimą kaip tenkinantį teisėtą žmonių norą migruoti. Taip siekiama atitraukti dėmesį nuo nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje. Norint veiksmingai įveikti tokį naratyvą, svarbu didinti skaidrumą ir vykdyti informavimo kampanijas. Lemiamos reikšmės turi žiniasklaidai ir pilietinės visuomenės organizacijoms suteikiama prieiga, kad jos galėtų prisidėti prie kovos su dezinformacija.

Baltarusijos pasienyje nuolat dirba Rusijos kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės ir jų kolegos iš Baltarusijos. Taip tarptautiniu mastu skleidžiama manipuliacinė informacija. Padėtį dar labiau blogina faktas, kad nepriklausomą žiniasklaidą Baltarusijos režimas yra iš esmės uždaręs.

ES nepriklausomai Baltarusijos žiniasklaidai, įskaitant veikiančią iš kitų šalių, toliau teiks teisinę, finansinę ir kitokią pagalbą. Visos ES delegacijos yra gavusios nurodymą imtis aktyvių kovos su manipuliavimu informacija veiksmų. EIVT Strateginės komunikacijos darbo grupė toliau didins informuotumą, viešins Baltarusijos ir Rusijos valstybės valdomų žiniasklaidos priemonių dezinformaciją ir manipuliavimą informacija migrantų klausimais ir per skubaus perspėjimo sistemą dalysis savo analize ir stebėsenos duomenimis su valstybėmis narėmis ir tarptautiniais partneriais.

-Socialiniai tinklai ir migrantus klaidinančios informacijos skelbimo užkardymas

Socialiniai tinklai atliko svarbų vaidmenį didinant neteisėto migrantų gabenimo paslaugų paklausą ir sukeliant nerealistiškus galimybės patekti į ES lūkesčius. Be to, socialiniai tinklai yra logistikos priemonė, kurią naudoja migrantų gabentojai ir migrantai Baltarusijoje. Europolas bendradarbiauja su socialinių tinklų paslaugų teikėjais, kad paskatintų platformas nutraukti komunikaciją.

Europos išorės veiksmų tarnyba imsis veiksmų kovoti su melaginga ir klaidinančia informacija internete, itin daug dėmesio skirdama migrantų keitimuisi informacija, padedančia Baltarusijai ir migrantų gabentojams didinti neteisėtos migracijos paklausą. ES delegacijos naudos specialią komunikacinę medžiagą.

Jau vykdomas projektas „InfoMigrants“ remia informacijos sklaidos ir informuotumo didinimo kampanijas, skirtas daugiau kaip 50 mln. žmonių ir parengtas šešiomis kalbomis (prancūzų, arabų, anglų, bengalų, dari ir puštūnų) 11 . Informacinės kampanijos vykdomos per interneto portalą, kuris veikia kaip viena naujienų ir migrantų bei pabėgėlių trečiosiose šalyse informavimo platforma, o tiesioginis ryšys su migrantais užmezgamas per „Facebook Messenger“. Čia teikiama patikima, patikrinta ir objektyvi informacija, padedanti šalinti klaidingą supratimą apie migracijos riziką ir gyvenimo užsienyje kokybę. Konkrečiai su Baltarusija susijusi informacija apima kasdienes naujienas ir tiesioginį pavojų paaiškinimą. Baltarusijos pasienyje įstrigę migrantai susisiekė su „InfoMigrants“, kad įspėtų kitus nesileisti į kelionę ir paaiškintų, jog nėra jokios garantijos gauti prieglobstį.

Tarptautinis migracijos politikos vystymo centras (ICMPD), vykdydamas ES finansuojamą projektą, teikia informaciją potencialiems migrantams Azijoje apie teisėtos migracijos galimybes ir apie neteisėtos migracijos keliamus pavojus. Specialus centras Irake sparčiai išplėtė savo veiklą, kad atgrasytų nuo vykimo į Baltarusiją. Kampanija vykdyta kreipiantis į pavienius asmenis, skelbiant informaciją socialiniuose tinkluose ir televizijoje.

-Humanitarinės pagalbos stiprinimas Baltarusijoje

Šiuo metu randasi humanitarinės pagalbos teikimo galimybių Baltarusijoje įstrigusiems migrantams, o ES neseniai galėjo perduoti tiesioginę pagalbą. Be kita ko, Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai (IFRC) skirta 200 000 EUR – tai dalis ES įnašo į federacijos valdomą Neatidėliotinos pagalbos nelaimės atveju fondą. Šia skubia ES finansine parama IFRC ir jos nacionaliniam padaliniui – Baltarusijos Raudonajam Kryžiui – teikiama labai reikalinga pagalba, įskaitant maistą, higienos priemones, antklodes ir pirmosios pagalbos rinkinius.

Taip pat aktyvuota Komisijos nedidelio masto pagalbos priemonė, pagal kurią tarptautinėms organizacijoms (Tarptautinei migracijos organizacijai, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui, Tarptautinei Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijai ir kt.) skirta 500 000 EUR skubiai pagalbai teikti. Tai gali padėti suteikti gyvybę gelbstinčios paramos – įskaitant maistą ir vandenį, ne maisto produktus (antklodes, drabužius, reikmenis kūdikiams) ir sveikatos paslaugas – patiems pažeidžiamiausiems pasienyje įstrigusiems asmenims ir pasiruošti žiemai. Komisija šiuo metu bendradarbiauja su partneriais humanitarinės pagalbos srityje, kad šios lėšos būtų panaudotos. Būtina užtikrinti, kad šie partneriai galėtų pasiekti žmones, kuriems reikia pagalbos.

Reaguodama į aiškiai nustatytus humanitarinius poreikius ir su sąlyga, kad humanitarinės pagalbos organizacijoms partnerėms Baltarusijoje bus suteikta daugiau galimybių veikti, Komisija yra pasirengusi teikti papildomą humanitarinį finansavimą, be kita ko, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui ir Tarptautinei migracijos organizacijai. 

-Skrydžiai Baltarusijoje įstrigusiems migrantams grąžinti

Humaniškas atsakas į krizę reiškia ir pagalbą žmonėms sugrįžti namo, jei tai įmanoma. Yra įrodymų, kad daugelis žmonių yra pasirengę grįžti į savo kilmės šalis. Komisija sutelks iki 2,5 mln. EUR remiamam savanoriškam grįžimui palengvinti. Iš šios sumos bus padengtos grąžinimo ir reintegracijos kilmės šalyse išlaidos, taip pat būtinoji humanitarinė, medicininė ir teisinė pagalba Baltarusijos teritorijoje.

Lapkričio 18 d. iš Minsko pakilo į Bagdadą skrendantis lėktuvas su 432 irakiečiais. Irako valdžios institucijos paprašė pagalbos organizuojant tokį migrantų grąžinimą. Reaguodama Komisija sutelks maždaug 1 mln. EUR papildomų lėšų, kuriomis, bendradarbiaujant su Tarptautine migracijos organizacija, bus remiamas savanoriškas grįžimas ir reintegracija. Iš viso savanoriškam migrantų grįžimui iš Baltarusijos remti Komisija skirs iki 3,5 mln. EUR.

Be to, papildomas finansavimas pagal naująją biudžetinę Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ padės Irakui stiprinti bendradarbiavimą su ES sprendžiant bendrus migracijos uždavinius, pirmenybę teikiant neteisėtos migracijos prevencijai, bendradarbiavimo grąžinimo, readmisijos ir reintegracijos srityje plėtotei, svarbiausių neteisėtos migracijos ir priverstinio perkėlimo priežasčių šalinimui, pagalbos migrantams užtikrinimui ir jų apsaugai šalyje, taip pat geresniam darbo jėgos migracijos organizavimui.

Pasienio ruože ir ES viduje

-Sienų valdymas, prieglobstis ir grąžinimas

Prie paramos labiausiai paveiktoms valstybėms narėms gali prisidėti ES finansavimas iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir pagal Sienų valdymo ir vizų priemonę. Valstybės narės jau gavo asignavimus nacionalinėms programoms, o šios dvi finansavimo galimybės leidžia nustatyti atskiras temines priemones. Pagal jas finansuojami ES lygmens prioritetai, įskaitant pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju skubioms ir neatidėliotinoms reikmėms tenkinti ir paramą valstybėms narėms, patiriančioms migracijos spaudimą.

Šiomis finansavimo galimybėmis jau pasinaudota – Lietuvai skirta 36,7 mln. EUR skubios pagalbos. Ši programa rodo, kaip ES gali padėti tenkinti pačius įvairiausius finansinius ir operatyvinius poreikius, pradedant operatyvine įranga ir sienos stebėjimo sistemomis ir baigiant sienos apsaugos pareigūnų transportu. Paramą galima naudoti migrantų priėmimo centrų kokybei ir prieinamumui didinti, migrantų pervežimui ar pažeidžiamiems asmenims skirtai infrastruktūrai kurti. Atsižvelgdamos į visapusišką poreikių vertinimą, Komisija su Lietuva, Lenkija ir Latvija aptaria šio finansavimo mastą ir pagalbos galimybes. Be 360 mln. EUR, kuriuos šioms valstybėms narėms numatyta skirti pagal Sienų valdymo ir vizų priemonę dabartiniu finansavimo laikotarpiu, 2021 m. ir 2022 m. bus papildomai skirta apie 200 mln. EUR.

ES Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai taip pat pasiūlė savo agentūrų paramą, nes šios trys valstybės narės patiria Baltarusijos atakas. Agentūros paramą suteikė siųsdamos ekspertus. Dabar agentūros gali žengti dar vieną žingsnį ir suteikti operatyvinę pagalbą. Svarbu, kad šios trys valstybės narės šia parama visapusiškai pasinaudotų.

FRONTEX ne tik reaguoja į prašymus dislokuoti ekspertų (visų pirma Lietuvoje), bet ir teikia kitokią pagalbą, įskaitant nuolatinio (24/7) padėties ir krizės stebėjimo paslaugas ir operatyvinės informacijos mainus. Taip pat gali būti teikiama įranga, padedama didinti pajėgumus ir mokyti nacionalinius sienos apsaugos pareigūnus, teikti tikslinę informaciją ir rizikos analizę 12 bei dislokuoti nuolatinį sienos apsaugos pareigūnų korpusą.

Nauji FRONTEX suteikti įgaliojimai teikia nemenkų galimybių papildomai remti sienos kontrolės veiklą, be kita ko, vykdyti atrankos ir grąžinimo operacijas. Taip pat nutiesiamas kelias gerokai aiškesniam operatyviniam koordinavimui. Pavyzdžiui, valstybei narei paprašius FRONTEX vykdomasis direktorius gali pradėti skubią pasienio intervenciją ir (arba) migrantų grąžinimo intervenciją atitinkamos priimančiosios valstybės narės teritorijoje. Taip būtų sudarytos sąlygos organizuotai ir reikiamus išteklius turinčiai intervencijai ES lygmeniu. Svarbu, kad visos valstybės narės būtų pasirengusios skirti įrangos ir personalo pagal naujus agentūros įgaliojimus. 

Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO) teikia operatyvinę pagalbą Lietuvai, kad ši galėtų paspartinti prieglobsčio prašymų tvarkymą ir pagerinti migrantų priėmimo sąlygas, kad jos atitiktų ES standartus. EASO taip pat talkininkauja Latvijai teikdama vertimo žodžiu paslaugas ir taikydama pajėgumų didinimo priemones. Tolesnė parama galėtų būti orientuota į prašymų registravimą ir tvarkymą pačiu veiksmingiausiu būdu, kad būtų užtikrinta pažeidžiamų migrantų apsauga ir remiamas adekvačių priėmimo infrastruktūros standartų valdymas, rengimas ir taikymas.

Kalbant apie migrantų grąžinimą, Komisija, FRONTEX ir Tarptautinė migracijos organizacija, bendradarbiaudamos su Lietuva, siekė padidinti grąžinimo pajėgumus. Lenkija taip pat paprašė FRONTEX paramos vykdant grąžinimą. ES ir toliau rodys solidarumą su trimis paveiktomis valstybėmis narėmis remdama migrantų grąžinimą į kilmės šalis – jau dabar įvykdyta nemažai grąžinimo operacijų. ES veiksmai bus orientuoti ne tik į techninę ir operatyvinę paramą, bet ir į bendravimą su Iraku ir kitomis trečiosiomis valstybėmis, kad būtų užtikrinta, jog grįžtantys migrantai būtų priimti, ir kad būtų išduoti užsakomiesiems skrydžiams būtini leidimai.

Šiuos darbus papildys specialiai pritaikyta parama visoms trims valstybėms narėms. FRONTEX parama gali apimti migrantų grąžinimo specialistų dislokavimą, tapatybės nustatymo misijų organizavimą ir užsakomųjų skrydžių migrantams grąžinti vykdymą.

Be to, be jau teikiamos operatyvinės pagalbos, kuri gali būti dar labiau padidinta, Komisija rengia pasiūlymą dėl laikinųjų priemonių prieglobsčio ir grąžinimo srityje, grindžiamą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 78 straipsnio 3 dalimi. Jis parengtas atsižvelgiant į Europos Vadovų Tarybos raginimą Komisijai pasiūlyti reikalingus ES teisinės sistemos pakeitimus ir konkrečias priemones, kad laikantis ES teisės ir tarptautinių įsipareigojimų būtų užtikrintas skubus ir tinkamas atsakas. Pasiūlymas priimtas ir atsižvelgiant į nukentėjusių valstybių narių prašymą numatyti galimybę taikyti laikinas priemones, kurios leistų veiksmingai reaguoti į nepaprastąją migracijos padėtį prie ES išorės sienų. Šiomis priemonėmis būtų siekiama toliau padėti Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai veiksmingai ir nedelsiant valdyti dabartinę padėtį ir drauge laikytis pagrindinių teisių ir tarptautinių įsipareigojimų.

- Kova su neteisėtu žmonių gabenimu

Baltarusijos valdžios institucijų strategija – pirmiausia pritraukti migrantus į Baltarusiją ir tada daryti jiems spaudimą neteisėtai kirsti ES išorės sieną ir potencialiai keliauti į kitas valstybes nares – yra grindžiama neteisėto žmonių gabenimo verslu, kuris skatina, lengvina ir įkainoja apgavikišką žmonių pritraukimą.

Europolas be pertrūkių remia Europos kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centro (EMSC) vykdomus nusikalstamų veikų tyrimus ir sudaro sąlygas operatyvinės informacijos mainams Europolo jungtinėje ryšių neteisėto migrantų gabenimo ir prekybos žmonėmis srityje palaikymo darbo grupėje, kurios posėdžiai rengiami kartą per savaitę. Agentūra per savo Internetinės informacijos žymėjimo padalinį taip pat vykdo viešųjų šaltinių stebėseną ir remia valstybes nares, kurios žymi informaciją. Europolo nuolatinė parama susijusioms valstybėms narėms apima antrinę saugumo kontrolę ir kitas kryžmines patikras, susijusias su neteisėtu migrantų gabenimu, įskaitant nesankcionuotą antrinį judėjimą. Šią veiklą gali papildyti ekspertų dislokavimas, informacijos patikra lyginant ją su Europolo turimais duomenimis, interneto stebėsena, sąlygos greitai ir saugiai keistis informacija tarp valstybių narių. Baltarusijos klausimui gali būti suteikta pirmenybė ir atlikta speciali analizė, pavyzdžiui, grėsmių vertinimas ir padėties ataskaitos.

Komisija neseniai pasiūlė atnaujintą 2021–2025 m. ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planą 13 , kuriame pripažįstamas naujas reiškinys – naudojimasis migrantais kaip įrankiais politiniams tikslams pasiekti – ir dėl to kylanti reikmė saugoti ES išorės sienas. Bendras šio veiksmų plano svarbiausių aspektų įgyvendinimas ES ir jos valstybėse narėse leis veiksmingiau reaguoti į kintančius migracijos modelius ir maršrutus, stiprinti migrantų gabentojų sankcionavimą, teisėsaugą ir teisminį bendradarbiavimą, užkirsti kelią migrantų išnaudojimui ir užtikrinti pagarbą jų teisėms.

Elementai, kuriuos galima iš karto pradėti naudoti, yra jungtinės operatyvinės partnerystės, tiriančios ir baudžiančios nusikalstamus neteisėto žmonių gabenimo tinklus, įskaitant paramą specializuotiems tyrimų skyriams šalyse partnerėse, visų pirma tose, kurios yra labiausiai susijusios su į Baltarusiją vykstančių migrantų srautais. Svarbiausias tokių jungtinių operatyvinių partnerysčių plėtotės aspektas – padėti partneriams sukurti tvirtas teisines kovos su neteisėtu migrantų gabenimu sistemas ir jas praktiškai įgyvendinti.

4.PREVENCIJA. NAUDOJIMOSI MIGRANTAIS KAIP ĮRANKIAIS UŽKARDYMAS

Valstybės remiamas naudojimasis migrantais kaip įrankiais turėtų būti laikomas nauja reikšminga grėsme ir įtrauktas į ES saugumo sąjungos veiklos sričių sąrašą. Šią grėsmę turėtų pripažinti ir pasaulio bendruomenė. ES savo diplomatine veikla siekia didinti informuotumą apie šį reiškinį tiek tarp ES partnerių, tiek daugiašaliuose forumuose. Bus toliau dedamos pastangos siekiant globalaus sutarimo, kad žmonės negali būti naudojami kaip marionetės politiniuose galios žaidimuose, kuriuos žaidžia principų neturintys žaidėjai. Išvengti tokio scenarijaus pasikartojimo yra bendras ne tik paskirties, bet ir tranzito ir kilmės šalių interesas. Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti, kad priverstų tokias svarbias tarptautines institucijas kaip Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) imtis veiksmų prieš neteisėtą migrantų gabenimą ir valstybės remiamą naudojimąsi žmonėmis kaip įrankiais.

ES viduje Nauju migracijos ir prieglobsčio paktu jau dabar siekiama suteikti ES išsamų teisinį ir institucinį pagrindą, kurio reikia, kad būtų sumažintas pažeidžiamumas, atsiradęs dėl bendros veiksmingos ir sąžiningos sistemos stokos. Labai svarbu, kad Europos Parlamentas ir Taryba derybose darytų pažangą.

Tokiame kontekste būtina atsižvelgti į naudojimosi migrantais kaip įrankiais klausimą, o į būsimus Komisijos pasiūlymus pertvarkyti Šengeno sienų kodeksą bus įtraukta nuostata dėl ES teisinės sistemos sustiprinimo, kad valstybėms narėms būtų suteikta geresnių priemonių išorės sienoms saugoti tais atvejais, kai migrantais naudojamasi kaip įrankiais, drauge užtikrinant visapusišką pagarbą jų teisėms. Taip pat bus įtraukta priemonių, kurių galės imtis tos valstybės narės, kuriose nustatomas nesankcionuotas migrantų judėjimas, įskaitant naudojimosi migrantais kaip įrankiais padarinius toli nuo ES išorės sienos.

Dar vienas svarbus spręstinas klausimas – transportas. Siekiant užkardyti maršrutus, kuriais atgabenamais migrantais naudojamasi kaip įrankiais, labai svarbu glaudžiai bendradarbiauti su vežėjais, kurie yra svarbūs neteisėto migrantų gabenimo veiklos dalyviai. Tokio paties požiūrio reikėtų laikytis ir į prekyba žmonėmis užsiimančių nusikaltėlių tinklų užkardymą. Daugelis vežėjų jau taiko priemones, padedančias išvengti įtraukimo į nusikalstamą veiką, o tarptautinės transporto organizacijos ir pramonės asociacijos parengė savo nariams skirtas gaires šia tema 14 . 

Vis dėlto tokios priemonės nėra universalios ir net tais atvejais, kai priemonės yra nustatytos, jos ne visada tinkamai taikomos. Pastarojo meto įvykiai nebūtų įvykę, jei tam tikri vežėjai sąmoningai arba nesąmoningai nebūtų prisidėję prie žmonių išnaudojimo (o kai kuriais atvejais ir iš to uždirbę), kuris turi skaudžių humanitarinių pasekmių ir labai kenkia saugumui prie ES išorės sienų bei regiono stabilumui. Dalyvavimas tokioje veikloje ar prisidėjimas prie jos yra nusikalstama veika, kaip nustatyta Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru bei Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja nacionalinėmis nuostatomis.

Siekiant užtikrinti, kad ES turėtų tinkamų priemonių kovoti su neteisėtu migrantų gabenimu ir naudojimusi jais kaip įrankiais politiniais tikslais, taip pat užkirsti kelią prekybai žmonėmis, reikia tikslingesnių teisės aktų, kuriais būtų reglamentuojami vežėjai, įsitraukiantys į tokią veiklą ar kitus rimtus nusikaltimus, susijusius su sąlygų sudarymu neteisėtai patekti į ES.

Komisija parengė pasiūlymą, kuriuo siekiama užkirsti kelią vežėjų, kurie dalyvauja vykdant neteisėtą žmonių gabenimą į ES ar prekybą žmonėmis arba sudaro tam sąlygas, veiklai ir ją apriboti.

Pasiūlymas turėtų apimti teisinę sistemą, kuri leistų ES imtis prevencinių ir apsaugos priemonių bet kokio transporto (žemės, oro, vidaus vandenų ir jūrų) vežėjų, kurie dalyvauja vykdant neteisėtą žmonių gabenimą į ES ar prekybą žmonėmis arba sudaro tam sąlygas, atžvilgiu. Priemonės turėtų būti būtinos ir proporcingos atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes. Šios priemonės, be kita ko, galėtų būti esamos veiklos sustabdymas ar apribojimas, veiklos licencijų galiojimo sustabdymas, draudimas skristi per ES oro erdvę, draudimas techniniais tikslais sustoti arba įplaukti į ES uostus arba draudimas vykdyti reisus į ES arba iš jos. Priemonių veiksmingumas didele dalimi priklausys nuo to, kaip sparčiai jos bus taikomos. Todėl jas Komisija priims skubiai, remdamasi turimais duomenimis ir suteikusi teisę susijusiems vežėjams būti išklausytiems.

5.IŠVADA

Ryžtingi ir visapusiški veiksmai, kurių imtasi Baltarusijos vykdomos valstybės remiamo naudojimosi migrantais kaip įrankiais strategijos atžvilgiu, jau ima duoti rezultatų. Koordinuojamos diplomatinės pastangos jau padėjo užkirsti kelią neteisėtam migrantų gabenimui į Baltarusiją. Pasekmės Baltarusijai ir neteisėto migrantų gabenimo vykdytojams darosi vis aiškesnės. Toliau stiprinama parama labiausiai nukentėjusioms valstybėms narėms. Reikia skirti itin daug dėmesio Baltarusijoje įstrigusių žmonių humanitarinėms reikmėms, įskaitant pagalbą, kad jie galėtų grįžti namo.

Tuo pačiu metu, susidūrusi su bandymu užtęsti ir vilkinti krizę, ES ryžtingai remia savo valstybes nares ir aiškiai parodo, kad bandymų paminti ar destabilizuoti demokratines vertybes ir visuomenes ji netoleruos jokiomis aplinkybėmis. Užtikrinti saugią ir demokratišką Europą, vykdant tokias iniciatyvas kaip Saugumo sąjunga ir Strateginis kelrodis, – mūsų misijos esmė. Pats svarbiausias humanitarinis imperatyvas – nedelsiant ryžtingai veikti siekiant sušvelninti padėtį prie sienos su Baltarusija, o moralinė pareiga – užkirsti kelią tokių beatodairiškų veiksmų pasikartojimui. Todėl Europos Sąjunga dabar buria pasaulinę koaliciją, kuri sieks neleisti naudoti žmonių kaip politinių marionečių.

Iš esmės ES reakcija į agresyvius A. Lukašenkos režimo veiksmus rodo, kad kovojant su hibridinėmis grėsmėmis ir švelninant galimą jų poveikį ES ir jos piliečių saugumui reikia vadovautis holistiniu požiūriu. Žvelgiant į ateitį, ES teks pripažinti, kad jos laukia didesnis uždavinys – įgyti gebėjimų įveikti hibridines grėsmes ir pasirūpinti konkrečiomis priemonėmis, kurias būtų galima naudoti dabartinėms ir būsimoms reikmėms tenkinti.

(1)

     2021 m. birželio 24–25 d. ir 2021 m. spalio 21–22 d. EUCO išvados.

(2)

     2021 m. pranešimas apie Sąjungos padėtį, 2021 m. rugsėjo 15 d.

(3)

     Pažymėtina, kad tie patys asmenys gali bandyti kirsti sieną kelis kartus.

(4)

     Lapkričio 9 d. Lietuva įvedė nepaprastąją padėtį ir uždraudė judėjimą pasienio ruože ir 5 km į valstybės gilumą bei aplink migrantų centrus.

(5)

     Austrija, Kroatija, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Slovėnija, Slovakija, Švedija ir Norvegija.

(6)

     Nukreiptasis skrydis buvo ES vidaus skrydis. Jis buvo nukreiptas siekiant suimti Baltarusijos disidentą ir jo partnerę, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra ES valstybėje narėje. „Ryanair“ skrydžius vykdo pagal Airijos teisę.

(7)

     Fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir organų įtraukimas į sąrašą reiškia, kad įšaldomas ne tik šių asmenų turtas, lėšos ir ekonominiai ištekliai, bet ir jų per nesankcionuotas bendroves ir tarpininkus turimas, laikomas ar kontroliuojamas turtas. Tai taip pat reiškia prievolę neteikti lėšų ir ekonominių išteklių, kurie teiktų tiesioginės ar netiesioginės naudos asmenims, subjektams ar organams, kuriems taikomos sankcijos. Draudimas taikomas ir atvejams, kai tokie ištekliai būtų netiesiogiai suteikti per turimas ar kontroliuojamas bendroves.

(8)

     Be to, Komisija įtraukė Baltarusijos klausimą į Sankcijų taikymo ekspertų grupės darbotvarkę ir, jei prireiktų, galėtų suburti pogrupį Baltarusijos klausimams spręsti.

(9)

     2021 m. liepos 30 d. vyriausiojo įgaliotinio deklaracija Europos Sąjungos vardu dėl režimo manipuliavimo migrantais ir pabėgėliais.

(10)

     2021 m. lapkričio 10 d. vyriausiojo įgaliotinio deklaracija Europos Sąjungos vardu dėl padėties prie Europos Sąjungos sienos.

(11)

     Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas užtikrins, kad projektas būtų tęsiamas 2022 m.

(12)

     Pavyzdžiui, EUROSUR gretinimo paslaugos siūlo rizikos analizę ir tikslinę informaciją, susijusias su potencialiu išvykimu ar neteisėtos migracijos tranzito zonomis.

(13)

     COM(2021) 591 final.

(14)

     Protokolas dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, kuriuo papildoma Jungtinių Tautų konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą; Skrydžio ir keleivių salono įgulos pranešimų apie prekybą žmonėmis teikimo gairės (ICAO); Rezoliucija, kuria smerkiama prekyba žmonėmis (IATA); Kovos su prekyba žmonėmis gairės (IATA); Laikinosios kovos su nesaugia veikla, susijusia su prekyba migrantais, neteisėtu jų gabenimu ar transportavimu jūra, priemonės (IMO).