Europos regionų komiteto nuomonė „Naujoji vartotojų darbotvarkė. Siekiant tvaraus atsigavimo didinamas vartotojų atsparumas“

(2022/C 61/07)

Pranešėja Alexia BERTRAND (BE / „Renew Europe“), regiono asamblėjos narė: Briuselio regiono parlamentas

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

1.

primena, kokia svarbi yra Europos vartotojų politika, kuria siekiama užtikrinti ES piliečiams tvirtą teisių pagrindą, padedantį apsaugoti juos nuo didelės rizikos ir grėsmių, kurių jie negali įveikti pavieniui, įgalinti vartotojus pasirinkti turint informaciją, didinti jų gerovę ir veiksmingai užtikrinti jų saugą bei ekonominius interesus ir sukurti kontrolės mechanizmus ir teisių gynimo priemones, kad šios teisės būtų veiksmingos;

2.

pabrėžia, kad Europos lygmens vartotojų apsauga taip pat padės skatinti ekonomikos atsigavimą Europoje, kartu įgyvendinant žiedinės ekonomikos modelį ir mažinant poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;

3.

teigiamai vertina, kad paskelbta ilgai laukta Naujoji vartotojų darbotvarkė, kurioje analizuojami būdai, kaip padidinti vartotojų apsaugą ir atsparumą COVID-19 pandemijos metu ir po jos, ir numatyta galimybė Europos vartotojams aktyviai dalyvauti pereinant prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos;

4.

pabrėžia, kad reikia tobulinti vartotojų apsaugą ir jos vykdymą užtikrinančias priemones, kad būtų kuo geriau atsižvelgta į pagrindinius Europos ekonomikai kylančius iššūkius: 19 krizė, žalioji pertvarka, skaitmeninė transformacija, globalizacija ir atsirandantys tam tikrų pažeidžiamų vartotojų konkretūs poreikiai;

5.

pabrėžia, kad, siekiant išlaikyti aukštus vartotojų apsaugos standartus, reikėtų atsisakyti mechaniškai taikyti komunikate dėl geresnio reglamentavimo nustatytą principą „kiek plius, tiek minus“;

6.

palankiai vertina tai, kad į Konferencijos dėl Europos ateities programą būtų įtrauktas Europos vartotojų politikos klausimas;

Vartotojų apsauga COVID-19 pandemijos sąlygomis

7.

tvirtai pabrėžia, kad krizės laikotarpiu reikia išsaugoti ir ryžtingai įgyvendinti vartotojų teises ir šios srities ES acquis, visų pirma siekti, kad jos nesusilpnėtų ir sudaryti sąlygas vartotojams gauti tinkamą vartotojų teisių ir acquis užtikrinamą teisinę apsaugą;

8.

palankiai vertina 2021 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento priimtą Reglamentą dėl geležinkelių transporto keleivių teisių ir pareigų (nauja redakcija), kuriuo patvirtinamos geležinkelių paslaugų vartotojų teisės ir apsauga, visų pirma nukreipimas kitu maršrutu ir parama vėlavimo ir atšaukimo atveju, taip pat pagalbos riboto judumo asmenims gerinimas. Tikėtina, kad toks keleivių teisių sustiprinimas paskatins vartotojus pereiti prie šios tvaresnės transporto rūšies ir didins sąveikumą su tausojamojo judumo transporto rūšimis įpareigojant veiklos vykdytojus traukiniuose numatyti dviračiams skirtą erdvę;

9.

rekomenduoja apsvarstyti galimybę išplėsti vartotojų apsaugą ir ją taikyti kultūros ir renginių sektoriuose anuliavimo atveju;

10.

ragina įvairias kompetentingas institucijas toliau kovoti su sukčiavimu, nukreiptu prieš vartotojus, bendradarbiaujant su Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklu ir konsultuojantis su internetinėmis platformomis, tarpinių paslaugų teikėjais ir su visais suinteresuotaisiais subjektais;

11.

pabrėžia, kad nustatant produktų, procesų, paslaugų ir kokybės standartus reikia atsižvelgti į patirtį, įgytą valdant šią krizę, kad valdžios institucijos ir įmonės galėtų greitai juos pasitelkti, kad užtikrintų prekių ir paslaugų vartotojų aukšto lygio sveikatos apsaugą;

12.

pabrėžia COVID-19 pandemijos pamokas ir vartotojų apsaugos lygio išlaikymo krizės metu svarbą; šiuo požiūriu rekomenduoja atlikti būtinas reguliavimo peržiūras, kad būtų nustatytos išskirtinių aplinkybių, atsirandančių sutartyse su vartotojais, pasekmės prieš joms atsirandant (rebus sic stantibus sąlyga). Taip būtų atsižvelgiama į numatymo ir prognozavimo principus, tokiu būdu sustiprinant vartotojų apsaugą;

13.

ragina Komisiją išanalizuoti ilgalaikį COVID-19 krizės poveikį europiečių vartojimo įpročiams ir remtis šia analize rengiant būsimas Europos politikos iniciatyvas šioje srityje;

14.

atsižvelgdamas į tai, pritaria iniciatyvoms, kuriomis siekiama remti vietos prekybą, įskaitant smulkius vietos gamintojus, ir skatinti vietos amatus;

15.

be to, pabrėžia, kad vartotojų teisė, teikiant aiškesnę ir išsamesnę informaciją, galėtų paskatinti trumpų žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinių stiprinimą ir taip sumažinti transporto sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; atsižvelgdamas į tai primena, kad svarbu įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į vartotojų apsaugos politiką;

16.

taip pat pabrėžia, kad reikia remti politiką, kuria siekiama sumažinti skaitmeninę atskirtį įrangos, teritorinės aprėpties ir skaitmeninių įgūdžių požiūriu;

Žalioji pertvarka

17.

primena, kad tvarus vartojimas yra labai svarbus siekiant žaliojo kurso tikslų;

18.

pabrėžia, kad Europos Sąjungos vartotojai atlieka pagrindinį vaidmenį vykstant žaliajai pertvarkai, todėl juos privaloma informuoti ir įgalėti priimti sprendimus, remiantis palyginama, skaidria ir aiškia informacija, parengta taikant Europos Komisijos aplinkosauginio pėdsako metodiką, visų pirma apie gaminių patvarumą ir galimybes juos pataisyti, taip pat apie jų socialinį poveikį ir aplinkosauginį pėdsaką. Ši informacija turi remtis patikimais duomenimis ir vartotojų tyrimais. Į informacijos sklaidos procesą rekomenduojama įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas;

19.

pabrėžia, kad labai svarbu suteikti vartotojams galimybę rinktis produktus pagal jų patvarumą, kartu skatinti gamintojus ilginti savo produktų naudojimo trukmę ir priimti Europos teisės aktus, kuriais baudžiama už pramonės ir technologijos produktų nusidėvėjimo planavimą ir atlyginama už jų ilgaamžiškumą;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad žalioji pertvarka pavyks tik tuo atveju, jei tvarių produktų ir paslaugų paklausa neapsiribos konkrečiomis vartotojų grupėmis, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad įgyvendinant tikslus visiems vartotojams, neatsižvelgiant į jų finansinę padėtį, turi būti užtikrinta prieiga prie tvarių produktų ir paslaugų;

21.

rekomenduoja plėtoti holistinį požiūrį į vartotojų informavimą, numatant, jei įmanoma, parengti ženklinimą, apimantį tokius aspektus kaip tvarumas, sveikata, aplinkosauga, produkto kilmė, ypatingą dėmesį skiriant tam, ar jis kilęs iš ES ar iš trečiosios šalies, ir sąžininga prekyba; taip pat pabrėžia, kad naudinga vis labiau integruoti socialinius ir aplinkos aspektus į viešuosius pirkimus priimant įvairias priemones, įskaitant minimalių aplinkosaugos kriterijų nustatymą sektorių teisės aktuose, kaip numatyta naujajame Žiedinės ekonomikos veiksmų plane;

22.

pabrėžia, kad nustatant produktų standartus svarbu atsižvelgti į tvarumo ir žiediškumo siekius, todėl už standartizaciją atsakingos Europos institucijos turi atlikti svarbų vaidmenį, visų pirma parengti standartus, kuriais remiantis būtų galima apibrėžti, kas yra žaliasis arba tvarus produktas;

23.

pabrėžia, kad svarbu gerinti ir garantuoti priemonių sąveikumą;

24.

rekomenduoja svarstymus dėl galimo vartojimo prekių teisinės garantijos laikotarpio pratęsimo derinti su geresniu vartotojų informavimu apie numatomą produktų naudojimo trukmę;

25.

siūlo išnagrinėti, ar reikėtų sukurti sistemą, pagal kurią būtų reikalaujama išankstinio leidimo vartoti ekologiškumo teiginius ir ekologinius ženklus, kaip tai daroma sveikatos srityje;

26.

pabrėžia, kad sprendžiant gaminių su trūkumais problemą, reikia siekti, kad produktai pirmiausia būtų pakartotinai panaudojami arba taisomi, o ne išmetami, su sąlyga, kad nepažeidžiamos vartotojų teisės ir pakartotinai panaudojant arba taisant nepagaminami prastesnės kokybės produktai;

27.

atkreipia dėmesį, kad būtina sudaryti galimybes gauti atsarginių dalių, kad būtų įmanoma pataisyti gaminius ir kad tokio pataisymo išlaidos neatgrasytų vartotojų nuo taisymo, tačiau kartu reikia ginti vartotojų teises gauti reikalavimus atitinkančius ir saugius gaminius; rekomenduoja Komisijai išnagrinėti, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tai būtų įmanoma;

28.

ragina Komisiją vykdant Prekių pardavimo direktyvos peržiūrą išnagrinėti, kaip toliau skatinti remontuoti gaminius, taip pat naudoti tvaresnius žiedinius gaminius, kartu užtikrinant vartotojų teises ir ekonominę vartotojų ir įmonių pusiausvyrą;

29.

pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens svarbą šioje srityje, taip pat būtinybę skatinti naujus vartojimo modelius ir elgseną vietos ir regionų lygmeniu, pavyzdžiui, bendradarbiaujamąją ekonomiką;

30.

rekomenduoja remti verslo modelius, kuriuos taikant vartotojai galėtų pirkti paslaugą, o ne prekę, būtų skatinama taisyti gaminius ir remiamos socialinės ekonomikos organizacijų iniciatyvos, taip pat naudotų prekių rinkos;

31.

pabrėžia, kad reikia rinkti informaciją apie gerosios vietos praktikos pavyzdžius taisymo ir žiedinės ekonomikos srityje;

32.

pabrėžia, kad svarbu išplėsti su vartojimu susijusius vietos veiksmus įtraukiant paslaugų ekonomiką, pavyzdžiui, pastatų renovacijos ir vartotojų būstų pritaikymo ekologiškesnei ir skaitmeninei visuomenei paslaugas, visų pirma stiprinti vartotojų informavimo priemones;

33.

pritaria iniciatyvoms, kuriomis remiama vietos prekyba, siekiant pagerinti vartotojų padėtį rinkoje, apsaugoti aplinką ir skatinti amatus;

34.

atkreipia dėmesį į galimą vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį vartotojų informavimo ir mokymo srityje;

35.

pabrėžia, kad svarbu pasiūlyti veiksmingus sprendimus, kuriuos vartotojai galėtų lengvai suprasti ir taikyti;

36.

pritaria Komisijos ketinimui bendradarbiauti su ekonominės veiklos vykdytojais ir skatinti šiuos veiklos vykdytojus įsipareigoti savanoriškai imtis veiksmų, kuriais būtų skatinamas tvarus vartojimas ir kuriais būtų daroma daugiau nei reikalaujama įstatymais;

37.

pabrėžia, kad reikia išplėsti Ekologinio projektavimo direktyvos taikymo sritį įtraukiant su energija susijusius gaminius, taip pat išplėsti didelį poveikį aplinkai darančių gaminių asortimentą ir įtraukti atliekų susidarymo prevencijos priemones;

38.

tvirtai remia sprendimą paskelbti Tvarių produktų iniciatyvą, kuria bus siekiama, kad tvarūs gaminiai taptų norma ir taip kovoti su ankstyvu nusidėvėjimu ir skatinti tvarumą;

39.

ragina Europos Komisiją, valstybes nares ir vietos ir regionų valdžios institucijas ES ekonomikos atgaivinimo plane numatytas finansines paskatas nukreipti taip, kad jomis būtų siekiama ilgalaikės ekonominės, socialinės ir aplinkosaugos pažangos, kartu būtų naudojama mažiau išteklių, vengiama pavojingųjų medžiagų ir jos šalinamos, taip pat gerinamas medžiagų ir sistemų žiediškumas;

40.

dar kartą pabrėžia, kad reikia nedelsiant paspartinti perėjimą prie atkuriamojo augimo modelio, kurio laikantis išteklių sunaudojimas neviršytų planetos galimybių ir būtų mažinamas mūsų aplinkosauginis pėdsakas. Šiuo tikslu būtina atsieti augimą nuo išteklių naudojimo, kurti tikrą žiedinę visuomenę ir bendradarbiauti visais valdymo ir visuomenės lygmenimis;

41.

pabrėžia, kad reikia remti MVĮ ir smulkius vietos gamintojus žaliosios pertvarkos procese nedidinant administracinės naštos. Šioms permainoms užtikrinti būtinas Europos finansavimas; pabrėžia, kad reikia įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į informacijos apie šiam tikslui turimas ES lėšas teikimą;

Skaitmeninė transformacija

42.

primena, kad skaitmeninė transformacija iš esmės keičia vartotojų gyvenimą. Ji suteikia jiems puikių galimybių, tačiau taip pat kelia naujų iššūkių. Atsižvelgiant į tai, reikėtų kovoti su nesąžiningos prekybos praktika internete. Reikia stiprinti vartotojų apsaugą nustatant skaitmeninės ekonomikos ir dirbtinio intelekto sektorius reglamentuojančias taisykles, visų pirma susijusias su dirbtiniu intelektu, daiktų internetu ir robotika. Šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į novatorišką Europos Komisijos pasiūlymą reglamente, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės, ir komunikate „Europos požiūrio į dirbtinį intelektą skatinimas“; dėl šių dokumentų bus rengiama atskira RK nuomonė;

43.

pabrėžia, kad reikia stiprinti vartotojų apsaugos nuo nesąžiningos prekybos praktikos internete priemones. Visų pirma, reikėtų sukurti naujas taisykles arba rinkos priežiūros priemones, skirtas vartotojams apsaugoti nuo naujos praktikos, atsirandančios dėl dirbtinio intelekto plėtojimo ir algoritmų naudojimo (specialių kainų arba produktų ir (arba) paslaugų siūlymo praktika, pasitelkiant vartotojų profiliavimą internete ir t. t.), ir užtikrinti veiksmingą vartotojų asmens duomenų apsaugą; taip pat ragina Komisiją ir Europos institucijas didinti informuotumą apie prekybos internetu aplinkosauginį ir socialinį poveikį;

44.

pabrėžia, kad reikia modernizuoti ES teisės aktus dėl gaminių saugos, kuriais užtikrinamas fizinis vartotojų saugumas, siekiant spręsti susietųjų daiktų saugumo klausimus (asmens duomenų apsauga, kibernetinis saugumas, patikimumas, skaidrumas ir vartotojų informavimas);

45.

pabrėžia, kad reikia siekti ES vartotojų apsaugos teisės aktų ir ES teisės aktų dėl skaitmeninių rinkų suderinamumo ir aiškios sąveikos, siekiant užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, susijusią su vartotojų teisėmis, prieiga prie prekių ir paslaugų, įskaitant tarpvalstybinę prieigą, skaidrumą, atsakomybę ir saugią skaitmeninę aplinką, taip pat patikslinti ir sustiprinti interneto tarpininkų atsakomybę. Turėtų būti įdiegti interneto tarpininkams skirti mechanizmai, kad būtų galima laikui bėgant stebėti įmonių pasiūlą internetu, siekiant išvengti žalos vartotojų teisėms, kurią sukelia pasiūlos internetu nepastovumas;

46.

palankiai vertina Komisijos ketinimą parengti novatorišką elektroninių priemonių rinkinį, kuris padėtų atitinkamiems organams aptikti nelegalią prekybos internetu praktiką. Šios elektroninės priemonės taip pat turėtų padėti stebėti įmonių, siūlančių savo produktus internetu, dingimą;

47.

atkreipia dėmesį, kad kai kuriose srityse vis dar leidžiamas geografinis blokavimas, trukdantis vartotojams nevaržomai naudotis skaitmeniniu turiniu visoje Europoje;

48.

rekomenduoja pasinaudoti valdžios institucijų turimais duomenimis, kad vykdant aktyvią atvirųjų duomenų politiką vartotojams būtų teikiama kuo tikslesnė informacija;

49.

pabrėžia, kad reikia remti MVĮ ir smulkius vietos gamintojus skaitmeninės transformacijos procese, nedidinant administracinės naštos. Šioms permainoms užtikrinti būtinas Europos finansavimas; pabrėžia, kad reikia įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į informacijos apie šiam tikslui turimas ES lėšas teikimą;

Veiksmingas vykdymo užtikrinimas ir teisių gynimas

50.

ragina Komisiją atlikti koordinatoriaus vaidmenį ir padėti valstybėms narėms ir regionų bei vietos valdžios institucijoms tikrinti, kaip ginamos vartotojų teisės, visų pirma užtikrinant, kad priemonės, kurių imasi valstybė narė, būtų veiksmingos neatsižvelgiant į įmonės buvimo vietą, kaip turėtų būti sankcijų srityje;

51.

palankiai vertina tai, jog Naujojoje vartotojų darbotvarkėje numatyta, kad Komisija padės valstybėms narėms sparčiai įgyvendinti ir ginti vartotojų teises šiuo tikslu pasitelkiant Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinklą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia konstruktyvų Europos vartotojų centrų vaidmenį apibrėžiant tarpvalstybinę vartotojų apsaugą;

52.

pažymi, kad norint tinkamai įgyvendinti kontrolės priemones, kurios reikalingos pagal naująją darbotvarkę, reikia daugiau darbuotojų, vykdančių rinkos priežiūros funkcijas. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti stiprinama darbuotojų, vykdančių šias funkcijas, specializacija sektoriuose, taigi turėtų būti užtikrintas tęstinis mokymas ir tinkami materialiniai ištekliai atsižvelgiant į veiklą, kurią reikia stebėti: tai gali būti sukčiavimo veikla, nesąžininga veikla, prekyba internetu ir t.t. Be to, siekiant nustatyti galimą sukčiavimą ar reikalavimų nesilaikymą, galinčius turėti įtakos saugumui, būtina turėti tinkamą akredituotų laboratorijų tinklą;

53.

ragina stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų ir vartotojų organizacijų bendradarbiavimą;

54.

pritaria, kad vietos ir regionų valdžios institucijos bendradarbiaudamos su įmonėmis plėtotų savanoriškas vartotojų informavimo priemones;

Specifinių vartotojų poreikių tenkinimas

55.

palankiai vertina tai, kad Naujojoje vartotojų darbotvarkėje atkreipiamas dėmesys į tam tikrus atvejus, kuriais kai kurios vartotojų grupės, pavyzdžiui, vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir neįgalieji, gali būti itin pažeidžiamos ir joms gali prireikti specifinių apsaugos priemonių, visų pirma dėl skaitmeninės atskirties;

56.

pabrėžia, kad reikia stiprinti pažeidžiamiausių vartotojų, kuriems reikia kreditų, kad galėtų pirkti pagrindines prekes ir paslaugas, pvz., medicininę priežiūrą, švietimą ir viešąsias paslaugas, apsaugą; reikėtų šiuose sektoriuose apibrėžti politiką ir priemones, kuriomis būtų stiprinama vartotojų apsauga įmonių, teikiančių tęstines paslaugas svarbiausiuose sveikatos apsaugos ir švietimo sektoriuose, nemokumo atveju, kad būtų sumažinta žala, atsirandanti dėl verslo nutraukimo šiuose sektoriuose;

57.

pabrėžia, kad labai svarbu ugdyti vartotojų finansinį raštingumą, įskaitant ir naujų skaitmeninių technologijų sritį, ir remti susijusius projektus, įgyvendinamus vietos ir regionų lygmeniu;

58.

palankiai vertina tai, kad Naujojoje vartotojų darbotvarkėje numatyta nuo 2021 m. padidinti finansavimą veiksmams, kuriais siekiama gerinti konsultavimo skolų klausimais paslaugų prieinamumą valstybėse narėse, atsižvelgiant į vietos valdžios institucijų veiksmų šioje srityje svarbą;

59.

teigiamai vertina Europos Komisijos ketinimą remti vietos iniciatyvas, susijusias su konsultacijomis, skirtomis vartotojams, kurie dėl struktūrinių arba asmeninių priežasčių negali gauti paramos ir informacijos, teikiamos internete arba centriniuose informacijos biuruose;

60.

ragina pradėti ir (arba) stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų, vartotojų organizacijų ir įmonių bendradarbiavimą, kad jos suvienytų jėgas ir kuo geriau panaudotų išteklius;

61.

atsižvelgiant į pastangas kovoti su pernelyg dideliu įsiskolinimu, rekomenduoja Komisijai išnagrinėti galimybę sukurti Europos teisės priemonę, kurioje būtų numatytos ne tik prevencinės priemonės, bet ir kolektyvinio vartotojų skolų sureguliavimo veiksmai; taip pat ragina vykdyti konkrečią politiką siekiant išvengti praktikos, kuri pasirodė ypač žalinga vartotojui (pvz., atnaujinamosios kortelės), nes sukeldavo įsiskolinimą ir padarydavo vartotoją pažeidžiamą kitų kredito formų atžvilgiu;

62.

rekomenduoja skirti dėmesį visiems vartotojų pažeidžiamumo ir atskirties aspektams, įskaitant tiesiogiai susijusius su vietos lygmens problemomis, pavyzdžiui, skaitmenine atskirtimi, kurią patiria vartotojai gyvenantys vietovėse, kuriose nėra internetinio ryšio arba jis yra silpnas ar nekokybiškas. Reikėtų skatinti ir reglamentuoti pagrindinių gyvai teikiamų finansinių paslaugų sąrašą ir imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias visų ar dalies jų panaikinimui, nes taip būtų diskriminuojami vartotojai jų galimybės naudotis finansinėmis paslaugomis požiūriu;

63.

taip pat rekomenduoja spręsti skaitmeninės atskirties, kurią patiria pažeidžiami vartotojai dėl to, kad neturi būtinos įrangos ar pagrindinių įgūdžių ir todėl negali dalyvauti skaitmeninėje transformacijoje, problemą, visų pirma mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

Vartotojų apsauga atsižvelgiant į padėtį pasaulyje

64.

pabrėžia, kad globalizuotame pasaulyje, kuriame elektroninė prekyba vyksta neribojama sienų, bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais tapo itin svarbus;

65.

palankiai vertina Komisijos kartu su Kinija paskelbtą veiksmų planą, kuriuo siekiama didinti internetu parduodamų produktų saugą, ir ES regionams partneriams, visų pirma Afrikoje, teikiamą reguliavimo paramą, techninę ir gebėjimų stiprinimo pagalbą;

66.

vis dėlto ragina Komisiją plėtoti ir stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, kuriose įsisteigę Europos Sąjungos teritorijoje paslaugas ir prekes teikiantys subjektai;

67.

ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad į ES importuojamos prekės ir paslaugos atitiktų nustatytus Europos Sąjungos standartus ir taisykles; palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą padidinti įmonių atsakomybę už žmogaus teises ir socialinius bei aplinkos apsaugos standartus visoje jų vertės grandinėje (įskaitant subrangovus), taip pat ir veikiančias trečiosiose šalyse;

Vartotojų apsaugos politikos taikymas kitose srityse

68.

primena, kad vartotojų politika pagal savo pobūdį yra viena iš horizontaliausių ES politikos sričių, nes ji susijusi su įvairiomis ES politikos sritimis – produktų sauga, skaitmenine rinka, finansinėmis paslaugomis, maisto sauga ir ženklinimu, energetika, kelionėmis ir transportu;

69.

pabrėžia, kad reikia įtraukti vartotojų apsaugos reikalavimus rengiant ir įgyvendinant kitų sričių, pavyzdžiui, energetikos, telekomunikacijų, transporto, draudimo, kreditų ir kt., ES politiką ir veiksmus;

70.

pabrėžia, kad vartotojų gerovės skatinimas vykdant griežtą konkurencijos politiką Europos Sąjungoje turi išlikti prioritetiniu tikslu įgyvendinant SESV 101 ir 102 straipsnius;

Valdymas

71.

pabrėžia, kad reikia parengti vartotojų sąlygų Europos Sąjungoje rezultatų suvestinę remiantis svarbiais rodikliais, visų pirma apimančiais vartojimo žiediškumą, kad būtų galima padėti valdyti ir stebėti Naujosios vartotojų darbotvarkės įgyvendinimą;

72.

pritaria Europos Komisijos ketinimui sukurti naują valdymo modelį, grindžiamą plačia partneryste, kurioje dalyvautų visi atitinkami suinteresuotieji subjektai. Todėl reikėtų palankiai vertinti Komisijos siekį rengti reguliarias diskusijas su Europos Parlamentu, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Regionų komitetu, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis pasitelkiant esamus tinklus, darbo grupes arba ad hoc specialios paskirties grupes;

73.

pakartoja, kad Regionų komitetas yra suinteresuotas dalyvauti šioje veikloje.