EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 09 22

COM(2021) 596 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR UŽIMTUMO KOMITETUI

Ataskaita dėl Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti (SURE), parengta pagal Tarybos reglamento (ES) 2020/672 14 straipsnį

Priemonės SURE rezultatų apibendrinimas po vienų metų













SURE: One Year On

Santrauka

Nauja priemonė, skirta greitai reaguoti į socialinį ir ekonominį pandemijos poveikį

Ši ataskaita yra antroji pusmečio ataskaita dėl Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE). Ataskaitoje pristatomi ligšioliniai su priemone susiję veiksmai ir jos taikymas bei apžvelgiamas priemonės socialinis ir ekonominis poveikis. SURE yra Europos Sąjungos (ES) sukurta 100 mlrd. EUR dydžio kovos su krize priemonė, skirta padėti valstybėms narėms išsaugoti darbo vietas ir darbuotojų pajamas COVID-19 pandemijos sąlygomis. SURE taip pat yra tvirta valstybių narių solidarumo išraiška joms dalyvaujant ES – visos valstybės narės susitarė ES suteikti dvišales garantijas, kad Sąjunga galėtų labai palankiomis sąlygomis skolintis iš rinkų SURE paskoloms finansuoti.

Priemonė buvo įgyvendinama greitai ir sklandžiai. 2020 m. balandžio 2 d. Komisija pasiūlė SURE reglamentą, kaip pradinio ES atsako į pandemiją dalį, o 2020 m. gegužės 19 d. Taryba reglamentą priėmė. 100 mlrd. EUR finansinis paketas tapo prieinamas 2020 m. rugsėjo 22 d. visoms valstybėms narėms pasirašius garantijų susitarimus. Komisija pagreitino priemonės įgyvendinimą glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis. Didžioji dalis suteiktos finansinės paramos buvo išmokėta vos per septynis mėnesius – nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. gegužės mėn. 2021 m. birželio mėn. SURE laimėjo 2021 m. Europos ombudsmeno apdovanojimą už gerą administravimą kategorijoje „Piliečiams skirtų paslaugų teikimas“.

ES pirmą kartą finansinei paramai, valstybėms narėms teikiamai pagal SURE, finansuoti išleido socialinio poveikio obligacijas. Šioje ataskaitoje ne tik atsižvelgiama į SURE reglamento reikalavimus, bet ir pateikiama atitinkama informacija pagal ES SURE socialinio poveikio obligacijų programą, visų pirma dėl SURE pajamų paskirstymo, išlaidų tipo ir SURE poveikio. Ja taip pat patvirtinama, kad išlaidos pagal SURE remiamoms priemonėms buvo tinkamai suderintos su JT darnaus vystymosi tikslais.

Didelio masto panaudojimas, kuris nuo tada, kai buvo pateikta pirmoji pusmečio ataskaita, dar išaugo

Valstybių narių poreikis gauti pagal SURE teikiamą finansinę paramą buvo didelis, įskaitant pirmąjį 2021 m. pusmetį. Nuo priemonės patvirtinimo Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, daugiau kaip 94 proc. viso 100 mlrd. EUR paketo paskirstė 19 valstybių narių. 2021 m. kovo mėn., paskelbus pirmąją priemonės SURE pusmečio ataskaitą, finansinė parama pagal SURE buvo suteikta Estijai. 2021 m. kovo mėn. viduryje, atsinaujinus pandemijai, šešios valstybės narės, kurios jau naudojasi SURE (Belgija, Kipras, Graikija, Lietuva, Latvija ir Malta), pateikė naujus prašymus skirti papildomų lėšų. Šiuos prašymus dėl papildomų sumų, sudarančių 3,7 mlrd. EUR, Komisija greitai išnagrinėjo, o Taryba patvirtino (atitinkamai kovo mėn. pabaigoje ir balandžio mėn. viduryje).

Komisija jau išmokėjo 95 proc. visos Tarybos suteiktos SURE finansinės paramos, valstybėms narėms suteikdama kompensacines paskolas, kurių pagrindą sudaro išleistos ES obligacijos. Pateikus pirmąją pusmečio ataskaitą, 2021 m. kovo–gegužės mėn. Komisija ES vardu sėkmingai išleido daugiau SURE socialinio poveikio obligacijų, kurių vertė – 36 mlrd. EUR. Nepaisant sudėtingesnių rinkos sąlygų, palyginti su 2020 m. ir 2021 m. pradžia, investuotojų susidomėjimas išliko didelis, todėl ir toliau buvo galima taikyti palankias kainų nustatymo sąlygas. 2021 m. kovo 9 d. Komisija sėkmingai išleido penktą 9 mlrd. EUR vertės SURE obligacijų emisiją. 2021 m. kovo 23 d. Komisijos išleistą šeštą SURE obligacijų emisiją sudarė du segmentai, kurių bendra vertė – 13 mlrd. EUR. Septinta SURE obligacijų emisija, kurios vertė viršija 14,1 mlrd. EUR, sėkmingai išleista 2021 m. gegužės 18 d. Išleidus šias tris emisijas Komisijos surinkta suma valstybėms narėms buvo išmokėta po 5 darbo dienų. Vidutinis valstybėms narėms išmokėtų lėšų grąžinimo terminas yra 14,5 metų, t. y. beveik sutampa su Tarybos įgyvendinimo sprendimuose nustatytu didžiausiu galimu 15 metų terminu.

Paramą gaunančių valstybių narių naudojimasis priemone SURE 

Apskaičiuota, kad 2020 m. pagal priemonę SURE paremta apie 31 mln. asmenų ir 2,5 mln. įmonių, o tai sudaro daugiau kaip ketvirtadalį bendro užimtumo lygio paramą gaunančiose valstybėse narėse. Konkrečiai, įgyvendinant SURE 2020 m. parama suteikta maždaug 22,5 mln. samdomųjų darbuotojų ir 8,5 mln. savarankiškai dirbančių asmenų, kuriems buvo taikoma sutrumpinto darbo laiko tvarka ir panašios priemonės. 

Bendros viešosios išlaidos, susijusios su SURE reikalavimus atitinkančiomis priemonėmis, nuo pirmosios ataskaitos pateikimo gerokai padidėjo. Remiantis atnaujintomis paramą gaunančių valstybių narių ataskaitomis, šiuo metu tikimasi, kad jos pasieks 114 mlrd. EUR, t. y. viršys 94 mlrd. EUR veiksmingai pagal SURE remiamų išlaidų. Tai patvirtina priemonių, atitinkančių SURE reikalavimus, svarbą valstybėms narėms.

Remiantis valstybių narių ataskaitomis, numatomos išlaidos sudaro tik 10 proc. visų išlaidų pagal SURE remiamoms priemonėms. Šį dydį galima palyginti su 20 proc., nurodytais 2020 m. kovo mėn. pateiktoje pirmojoje pusmečio ataskaitoje, ir su 54 proc. 2020 m. rugpjūčio mėn., kai pagal SURE teikiamos paramos pirmą kartą paprašė 17 valstybių narių.

Iš 19 valstybių narių, gavusių paramą pagal priemonę SURE, 16 valstybių narių ją panaudojo, kad padėtų finansuoti sutrumpinto darbo laiko tvarką. 2021 m. pirmąjį pusmetį daugelis pagal SURE paramą gaunančių valstybių narių išplėtė savo sutrumpinto darbo laiko tvarką, reaguodamos į naujas pandemijos bangas. Šešios valstybės narės, kurios 2021 m. pradžioje paprašė papildomų sumų pagal priemonę SURE, arba keitė priemonių, jau remiamų pagal SURE, struktūrą arba nustatė naujas priemones. 2021 m. rugpjūčio mėn. dauguma valstybių narių, paramą pagal SURE naudojusių sutrumpinto darbo laiko tvarkai finansuoti, paramos buvo vis dar nenutraukusios, nors kai kurios valstybės narės savo sutrumpinto darbo laiko tvarkos jau nebetaiko.

Daugiau kaip pusę visos pagal SURE gautos finansinės paramos valstybės narės skyrė sutrumpinto darbo laiko tvarkai remti. Daugiau kaip 40 proc. paramos buvo skirta panašioms priemonėms remti, įskaitant beveik trečdalį lėšų priemonėms, skirtoms savarankiškai dirbantiems asmenims remti, ir tik 5 proc. buvo skirti su sveikata susijusioms priemonėms, taip patvirtinant jų papildomų priemonių statusą, kaip numatyta SURE reglamente.

Remiantis valstybių narių pateikta informacija, pagal SURE suteiktos finansinės paramos panaudojimo lygis daugumoje jų yra aukštas. Lėšų panaudojimo lygis bus atidžiau stebimas trijose valstybėse narėse, nes iš jų šiuo metu pateiktos informacijos matyti, kad jų numatomos viešosios išlaidos yra mažesnės nei pagal SURE suteikta suma, tačiau jos taip pat įsipareigojo spręsti galimas problemas. Lėšų panaudojimo lygis gali būti žemas vienoje valstybėje narėje, kurioje atsigavimas yra stipresnis, nei tikėtasi.

Pirmasis SURE poveikio vertinimas

Tikėtina, kad taikant pagal SURE remiamas nacionalines darbo rinkos priemones bedarbių skaičius 2020 m. sumažėjo beveik 1,5 mln. Tai buvo pasiekta išlaikant darbuotojus įmonėse ir palaikant savarankišką veiklą. Tai taip pat paaiškina, kodėl 2020 m. nedarbo lygio padidėjimas paramą gaunančiose valstybėse narėse buvo nedidelis ir neabejotinai mažesnis nei per pasaulinę finansų krizę, nors BVP 2020 m. sumažėjo labiau.

Tai savo ruožtu yra pagrindinė sąlyga, lemianti stipraus ekonomikos atsigavimo prognozę 2021 m. Tai, kad įmonės išlaikė turimą darbo jėgą, taip pat padėjo remti greitą ekonomikos atsigavimą 2021 m. ir galbūt kartu prisidėjo prie lėtesnio, bet būtino prisitaikymo labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose arba sektoriuose, kuriems padarytas poveikis yra ilgalaikis. Todėl tikimasi, kad per pastaruosius dvejus metus vidutinis BVP nuostolis bus mažesnis nei per pirmuosius dvejus pasaulinės finansų krizės metus.

Teikiant finansinę paramą pagal priemonę SURE taip pat buvo sutaupyta daug biudžeto lėšų, nes paramą gaunančios valstybės narės sutaupė 8,2 mlrd. EUR palūkanų mokėjimams. Nuo pirmosios pusmečio ataskaitos pateikimo ši suma padidėjo dėl papildomų trijų išmokų. Šios sutaupytos lėšos sietinos su palankiomis ES pasiūlytomis skolinimosi sąlygomis ir ilgu vidutiniu paskolų grąžinimo terminu, lygiu beveik 15 metų.

Išimtinių aplinkybių, dėl kurių pateisinama priemonė SURE, tąsa

Su ekonomikos perspektyvomis susijęs netikrumas išlieka didelis, nors rizika iš esmės yra subalansuota. ES tikslas iki vasaros pabaigos paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų buvo pasiektas. Be to, ekonomikos atsigavimas įgavo pagreitį, o Europos ekonomikos artimiausio laikotarpio perspektyva dabar atrodo šviesesnė nei 2021 m. pavasarį. Tačiau SARS-CoV-2 Delta atmaina sparčiai plinta, o kai kuriose šalyse skiepijimo kampanijų pažanga lėtėja.

Kad ekonomika atsigautų, vykdant fiskalinę politiką reikia palaipsniui pereiti nuo laikinos pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju, kaip antai SURE, prie tikslingesnių ir ateities perspektyvomis grindžiamų ekonomikos gaivinimo priemonių. Tai turėtų apimti aktyvią darbo rinkos politiką, atitinkančią Komisijos rekomendaciją dėl veiksmingo aktyvaus užimtumo rėmimo po COVID-19 sukeltos krizės 1 . Be to, iki 2022 m. pabaigos pagal SURE įgyvendinamoms priemonėms lieka beveik 6 mlrd. EUR, kurie galėtų būti panaudoti toliau sprendžiant problemas, susijusias su COVID-19 pandemijos sukeltais dideliais ekonomikos sukrėtimais.

Įvadas

Ši ataskaita yra antroji pusmečio ataskaita dėl Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE). Europos Sąjunga (ES) sukūrė priemonę SURE 2020 m. gegužės mėn., siekdama padėti valstybėms narėms apsaugoti darbuotojų darbo vietas ir pajamas COVID-19 pandemijos metu 2 . Pagal ją prašančiosioms valstybėms narėms paskolų forma palankiomis sąlygomis teikiama Sąjungos finansinė parama. Pagal priemonę SURE galima teikti iki 100 mlrd. EUR finansinę paramą, siekiant padėti finansuoti valstybių narių sutrumpinto darbo laiko tvarką arba panašias priemones, kurių tikslas – apsaugoti samdomuosius darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis, o papildomai – ir su sveikata susijusias priemones, visų pirma taikomas darbo vietoje. 2021 m. birželio mėn. SURE laimėjo 2021 m. Europos ombudsmeno apdovanojimą už gerą administravimą kategorijoje „Piliečiams skirtų paslaugų teikimas“.

Ši pusmečio ataskaita teikiama vykdant teisinę prievolę. Europos Komisija (toliau – Komisija) ją priėmė pagal Tarybos reglamento (ES) 2020/672 (toliau – SURE reglamentas) 3 14 straipsnį, kad įvykdytų savo pareigą pateikti ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir finansų komitetui ir Užimtumo komitetui 4 . Kita ataskaita turi būti parengta iki 2022 m. kovo mėn. pabaigos. Galutinis terminas valstybėms narėms pateikti ataskaitas su informacija, įtrauktina į šią ataskaitą, buvo 2021 m. birželio mėn. pabaiga, o epidemiologinių ir ekonominių duomenų pateikimo galutinis terminas buvo 2021 m. rugsėjo mėn. pradžia.

Šioje ataskaitoje pateikiami pagrindiniai priemonės SURE laimėjimai nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. ir jais patvirtinamas pirmojoje ataskaitoje pateiktas teigiamas vertinimas. Pagrindinius joje nustatytus faktus galima apibendrinti taip:

-apskaičiuota, kad 2020 m. pagal priemonę SURE paremta apie 31 mln. asmenų ir 2,5 mln. įmonių;

-pagal SURE remiamų nacionalinių darbo rinkos priemonių taikymas 2020 m. padėjo sumažinti bedarbių skaičių beveik 1,5 mln.;

-19 valstybių narių paprašė finansinės paramos pagal SURE ir ji joms buvo suteikta;

-6 iš jų 2021 m. balandžio mėn. Taryba suteikė papildomą paramą;

-skirta daugiau kaip 94 mlrd. EUR ir išmokėta beveik 90 mlrd. EUR;

-daugiau kaip pusę pagal SURE gautos finansinės paramos valstybės narės skyrė sutrumpinto darbo laiko tvarkai remti, o daugiau kaip 40 proc. paramos buvo skirta panašioms priemonėms remti, įskaitant beveik trečdalį lėšų priemonėms, skirtoms savarankiškai dirbantiems asmenims remti, ir tik 5 proc. buvo skirti su sveikata susijusioms priemonėms, kurios pagal SURE reglamentą yra papildomos;

-atrodo, kad pagal SURE suteiktos finansinės paramos panaudojimo lygis yra aukštas, išskyrus vieną valstybę narę, o kitose dviejose valstybėse narėse jis atidžiai stebimas 5 ;

-apskaičiuota, kad valstybės narės sutaupė iš viso 8,2 mlrd. EUR palūkanų mokėjimams;

-po papildomų sumų išmokėjimo iki 2022 m. pabaigos pagal SURE įgyvendinamoms priemonėms lieka beveik 6 mlrd. EUR, kurie galėtų būti panaudoti toliau sprendžiant problemas, susijusias su COVID-19 pandemijos sukeltais dideliais ekonomikos sukrėtimais.

Šioje ataskaitoje atnaujinama pirmojoje SURE pusmečio ataskaitoje pateikta informacija ir išplečiama analizė kai kuriose srityse. Ji apima institucinius pokyčius nuo 2021 m. vasario 26 d., pirmosios ataskaitos informacijos pateikimo galutinio termino, įskaitant finansinės paramos suteikimą Estijai ir papildomos paramos suteikimą šešioms valstybėms narėms jos paprašius. Joje pateikiama informacija apie paskutines tris nuo to laiko išmokėtas sumas. Joje atnaujinamos pirmojoje ataskaitoje pateiktos analizės, visų pirma valstybių narių, kurios naudojasi priemone SURE, viešųjų išlaidų analizė, pagrįsta 2021 m. birželio mėn. valstybių narių pateiktomis atnaujintomis ataskaitomis, ir SURE poveikio vertinimo analizė, pagrįsta naujausiais makroekonominiais ir finansiniais duomenimis. Joje taip pat smarkiai išplečiama analizė, susijusi su paramos samdomiesiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims bei įmonėms aprėptimi.

Šioje ataskaitoje pristatomas ligšiolinis priemonės SURE taikymas bei apžvelgiamas jos socialinis ir ekonominis poveikis. Ataskaitą sudaro penki skirsniai. I skirsnyje pristatoma valstybėms narėms suteikta finansinė parama, įskaitant išmokėtas ir mokėtinas sumas bei atitinkamus grąžinimo tvarkaraščius. II skirsnyje apibendrinamos valstybių narių visos viešosios išlaidos pagal SURE remiamoms nacionalinėms priemonėms 6 . III skirsnyje atnaujinama ir išplečiama pirmojoje ataskaitoje pateikta preliminari SURE poveikio analizė, įskaitant poveikį užimtumui ir dėl SURE valstybių narių sutaupytas išlaidas palūkanoms. IV skirsnyje aptariamos aplinkybės, kurioms esant pateisinamas tolesnis SURE taikymas, t. y. tebesitęsiantis pandemijos poveikis. V skirsnyje pateikiama atitinkama informacija, kurią privaloma teikti pagal ES SURE socialinio poveikio obligacijų programos 2.4 skirsnį ir kuri yra įtraukta į šią ataskaitą 7 .

I.Pagal SURE teikiamos finansinės paramos naudojimas: skirtos ir išmokėtos sumos bei kiti finansiniai aspektai 

1.1. Paramą gaunančių valstybių narių apžvalga, skirtos ir mokėtinos sumos

2021 m. vasario mėn. finansinės paramos pagal SURE paprašė dar viena valstybė narė – Estija. Remdamasi 2021 m. vasario 26 d. Komisijos pasiūlymu 8 , 2021 m. kovo 22 d. Taryba suteikė finansinę paramą. Todėl šiuo metu visų paramą gaunančių valstybių narių skaičius yra 19.

Atsinaujinus pandemijai šešios valstybės narės, kurios jau naudojasi SURE, 2021 m. pirmąjį ketvirtį pateikė prašymus dėl papildomos finansinės paramos pagal SURE. 2021 m. kovo mėn. Belgija, Kipras, Graikija, Lietuva, Latvija ir Malta paprašė papildyti 2020 m. joms Tarybos skirtas pradines sumas.

1 lentelė. Pagal SURE skirtos paramos apžvalga (EUR)

*Išmokant išmokas skirtos sumos buvo suapvalintos operacijų vykdymo tikslais.

Šie prašymai skirti papildomų lėšų buvo greitai patenkinti. Remdamasi 2021 m. kovo 30 d. paskelbtu Komisijos pasiūlymu, balandžio 23 d. Taryba suteikė papildomą finansinę paramą šešioms prašymus pateikusioms valstybėms narėms 9 , 10 , 11 , 12 , 13 , 14 . Šios papildomos lėšos iš viso sudarė 3,7 mlrd. EUR, todėl bendra pagal SURE skiriamos finansinės paramos suma dabar siekia beveik 94,3 mlrd. EUR (žr. 1 lentelę).

1.2. Išmokos ir taikomas grąžinimo tvarkaraštis

2021 m. kovo–gegužės mėn. Komisija ES vardu sėkmingai išleido daugiau SURE socialinio poveikio obligacijų, kurių vertė – 36 mlrd. EUR. Nepaisant sudėtingesnių rinkos sąlygų, palyginti su 2021 m. pradžia, investuotojų susidomėjimas išliko didelis ir emisijos paklausa viršijo pasiūlą 6–9 kartus, todėl ir toliau buvo galima taikyti palankias kainų nustatymo sąlygas.

2021 m. kovo 9 d. Komisija sėkmingai išleido penktą 9 mlrd. EUR vertės SURE obligacijų emisiją. 15 metų trukmės socialinio poveikio obligacijos buvo išleistos padidėjus rinkos kintamumui, tačiau jų kaina pirminėse rinkose tuo metu tebebuvo viena iš mažesnių, o bendra pavedimų knygos vertė sudarė 86 mlrd. EUR. 2021 m. kovo 16 d. Komisijos surinktos lėšos buvo išmokėtos septynioms valstybėms narėms.

2021 m. kovo 23 d. Komisijos išleistą šeštą SURE obligacijų emisiją sudarė du segmentai, kurių bendra vertė – 13 mlrd. EUR: 8 mlrd. EUR obligacijų išpirkimo terminas – 2026 m. kovo mėn., o 5 mlrd. EUR – 2046 m. gegužės mėn. Bendra pavedimų knygos vertė siekė 86,5 mlrd. EUR. 2021 m. kovo 30 d. lėšos buvo išmokėtos šešioms valstybėms narėms.

Septinta SURE obligacijų emisija, kurios vertė viršija 14,1 mlrd. EUR, sėkmingai išleista 2021 m. gegužės 18 d. Ši dviejų segmentų emisija taip pat buvo padalyta į du atskirus išpirkimo terminus: 8,137 mlrd. EUR – 2029 m. liepos mėn., o 6 mlrd. EUR – 2047 m. sausio mėn. Nepaisant to, kad euro kursas tuo metu jau kurį laiką buvo kintantis, šiuo sandoriu labai domėjosi investuotojai – jo paklausa siekė atitinkamai daugiau kaip 51 mlrd. EUR ir 37 mlrd. EUR. 2021 m. gegužės 25 d. lėšos buvo išmokėtos 12 valstybių narių, įskaitant pirmą kartą Bulgarijai ir Estijai.

Iki 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigos 19 valstybių narių buvo išmokėta beveik 90 mlrd. EUR pagal SURE teikiamos finansinės paramos. Tai sudaro 95 proc. visos Tarybos valstybėms narėms pagal SURE skirtos finansinės paramos. Atitinkamų valstybių narių prašymu likusių mokėtinų lėšų išmokėjimas buvo atidėtas. Išsamesnė informacija apie SURE sandorius ir išmokas valstybėms narėms pateikiama priedo A2 ir A3 lentelėse.

Vidutinis valstybėms narėms išmokėtų lėšų grąžinimo terminas yra 14,5 metų, t. y. beveik sutampa su atitinkamuose Tarybos įgyvendinimo sprendimuose nustatytu didžiausiu galimu 15 metų terminu. Informacija apie pagrindinės sumos ir palūkanų grąžinimo tvarkaraštį pateikta 2 lentelėje.

2 lentelė. ES SURE negrąžintų paskolų grąžinimo tvarkaraštis

II.Naudojimasis priemone SURE: viešosios išlaidos ir nacionalinės priemonės, kurioms taikoma SURE

Šiame skirsnyje daugiausia dėmesio skiriama priemonės naudojimui politikos įgyvendinimo tikslais. Konkrečiau, jame apibendrinamos valstybių narių viešosios išlaidos, kurioms taikoma SURE arba kurios yra tinkamos finansuoti pagal SURE, ir nacionalinių priemonių pobūdis. Jame taip pat nurodoma pagal SURE remiamų priemonių aprėptis pagal samdomuosius darbuotojus ir įmones.

2.1. Pagal SURE remiamos faktinės ir numatomos viešosios išlaidos

2.1.1 Reikalavimus atitinkančioms priemonėms skirtų viešųjų išlaidų stebėsena

Paramą gaunančių valstybių narių atnaujintomis ataskaitomis remiamasi stebint numatomą ir faktinį pagal SURE skirtos finansinės paramos panaudojimą 15 . Į ataskaitas reikia įtraukti informaciją apie viešųjų išlaidų paskirstymą pagal priemones, kurioms taikoma SURE (ir tų priemonių aprėptį pagal samdomuosius darbuotojus ir įmones, kaip nurodyta 2.3 skirsnyje). Iki šiol ši informacija teikta tris kartus: 2020 m. rugpjūčio mėn. (duomenys, pridėti prie oficialių prašymų), 2021 m. sausio–vasario mėn. (informacija pirmajai ataskaitai) ir 2021 m. birželio mėn. (naujausios ataskaitos, naudojamos rengiant šią ataskaitą). Informacija pateikta taip, kaip pranešė valstybės narės 16 . Valstybių narių nurodytos išlaidos atitinka informaciją, pateiktą apie priemones, atitinkančias SURE reikalavimus. Kai kurios valstybės narės paramą pagal SURE papildė nacionaliniu finansavimu arba finansavimu iš ES struktūrinių fondų, todėl išlaidos galėtų viršyti pagal SURE suteiktą paramą. Teikiant ataskaitas sudaromos palankesnės sąlygos įvertinti finansinės paramos pagal SURE panaudojimą, lyginant jį su Tarybos skirta suma.

Iki 2021 m. gegužės mėn. pabaigos jau buvo patirta 90 proc. visų numatytų viešųjų išlaidų reikalavimus atitinkančioms priemonėms 17 . SURE reglamente numatyta galimybė finansinę paramą naudoti numatomam viešųjų išlaidų, skirtų priemonėms, kurioms taikoma SURE, padidėjimui finansuoti. 2020 m. birželio mėn. numatomų išlaidų dalis sudarė 54 proc. (remiantis 2020 m. rugpjūčio mėn. duomenimis), 2020 m. pabaigoje ta dalis buvo 20 proc. (kaip nurodyta pirmojoje ataskaitoje), o likusios numatomos išlaidos šiuo metu sudaro mažiau nei 10 proc. (žr. 2 diagramą).

Iš naujausių ataskaitų matyti, kad nuo pirmosios ataskaitos pateikimo 2021 m. numatytos bendros viešosios išlaidos gerokai padidėjo. Atsinaujinus infekcijai, 2021 m. visoje Europoje pratęsus ekonominę paramą ir 2021 m. balandžio mėn. patenkinus papildomų sumų prašymus, 14 valstybių narių pranešė apie didesnes 2021 m. numatomas viešąsias išlaidas, nei tikėtasi 2021 m. sausio–vasario mėn. 2022 m. trijose valstybėse narėse numatomos nedidelės viešosios išlaidos sumažėjo, nes kai kurios išlaidos buvo perkeltos į 2021 m.

Kaip galima tikėtis, išlaidos priemonėms, atitinkančioms SURE reikalavimus, buvo patiriamos atsižvelgiant į pandemijos tempą. 2 diagramoje parodyta, kad naujausiose ataskaitose nurodytos viešosios išlaidos staiga padidėjo tris kartus, t. y. 2020 m. gegužės mėn., 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. balandžio mėn., ir tai sutapo su trimis epidemiologinėmis bangomis, užregistruotomis iki ataskaitos informacijos pateikimo galutinio termino. Antrosios ir trečiosios bangos poveikis viešosioms išlaidoms, atitinkančioms SURE reikalavimus, buvo ne toks didelis kaip pirmosios bangos, greičiausiai dėl to, kad po pirmosios bangos ekonomika prisitaikė, buvo taikomos ne tokios griežtos plitimo valdymo priemonės ir galbūt dėl to, kad kai kuriuose pradiniuose paramos pagal SURE prašymuose jau buvo numatyta, kad po 2020 m. vasaros pandemija atsinaujins.

Dabar numatoma, kad bendros viešosios išlaidos reikalavimus atitinkančioms priemonėms sieks 114 mlrd. EUR, t. y. viršys tiesiogiai SURE remiamą sumą (94 mlrd. EUR). Į šią sumą neįtrauktos iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansuojamos išlaidos ir ji yra 15 proc. didesnė nei suma, nurodyta pirmojoje ataskaitoje, kai buvo tikimasi, kad paramą gaunančiose valstybėse narėse bus išleista 99 mlrd. EUR. Ši suma didesnė už bendrą pagal SURE skirtą sumą, nes kai kurios valstybės narės priemonėms, atitinkančioms SURE reikalavimus, numato išleisti daugiau nei jų prašyta finansinė parama 18 . Tai taip pat patvirtina SURE taikymo srities svarbą valstybėms narėms. 

2.1.2. Lėšų panaudojimo lygis

Valstybėms narėms pagal SURE paskolintų lėšų panaudojimo lygis yra aukštas daugumoje valstybių narių. 16 iš 19 valstybių narių jau išleido arba planuoja išleisti bent finansinę paramą, kuri joms buvo skirta pagal SURE reikalavimus atitinkančioms priemonėms (žr. 3 diagramą). 13 iš jų netgi planuoja išleisti daugiau nei skirta suma, be kita ko, padengiant likusias išlaidas nacionalinėmis lėšomis.

Lėšų panaudojimo lygis gali būti žemas vienoje valstybėje narėje, o atidžiau jis bus stebimas konkrečiose valstybėse narėse, kurios įsipareigojo spręsti galimas problemas. Rumunija, Portugalija ir Kipras pranešė apie mažesnę bendrą viešųjų išlaidų priemonėms, numatytoms atitinkamuose Tarybos įgyvendinimo sprendimuose, sumą, palyginti su suma, kurią Taryba suteikė pagal SURE. Remiantis preliminaria analize, atrodo, kad Kipras nesusiduria su rimta lėšų panaudojimo problema 19 . Portugalijoje nacionalinės valdžios institucijos nustatė papildomas priemones, kurias atėjus laikui Komisija įvertins ir kuriomis tikimasi panaudoti visą valstybei narei skirtą sumą. Rumunijos atveju žemą panaudojimo lygį lemia silpnesnis, nei tikėtasi, pandemijos poveikis ir stipresnis, nei tikėtasi, ekonomikos atsigavimas, o tai reiškia, kad išlaidos užimtumo išlaikymo priemonėms buvo mažesnės, nei numatyta. Skirtumas tarp iki šiol patirtų faktinių viešųjų išlaidų ir Rumunijai jau išmokėtos 3 mlrd. EUR finansinės paramos tebėra didelis (lygus beveik dviem trečdaliams išmokėtos sumos). Komisija kartu su Rumunijos valdžios institucijomis aptarė galimus sprendimus ir tęs šį dialogą.

3 diagrama. Numatomų ir patirtų viešųjų išlaidų reikalavimus atitinkančioms priemonėms įgyvendinti perviršis, palyginti su paskolos suma (paskolos sumos %)

Pastaba. Viešosios išlaidos – tai ataskaitose nurodytos išlaidos, nekoreguojant pagal koncentracijos ribą, priemonėms, nustatytoms Tarybos įgyvendinimo sprendimuose, neįskaitant Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) lėšomis padengtų išlaidų.

2.2. Nacionalinės priemonės: pagal SURE remiamos sutrumpinto darbo laiko tvarkos arba panašios priemonės

Numatoma, kad daugiau kaip pusė visų SURE remiamų viešųjų išlaidų bus išleista sutrumpinto darbo laiko tvarkai finansuoti. Tai grindžiama Komisijos analize, kurioje priemonės, apie kurias pranešė valstybės narės, suskirstytos pagal kategoriją. 53 proc. viešųjų išlaidų SURE reikalavimus atitinkančioms priemonėms naudojami sutrumpinto darbo laiko tvarkai, o dar 33 proc. – panašioms, savarankiškai dirbantiems asmenims skirtoms priemonėms. 7 proc. skiriami darbo užmokesčio subsidijų sistemoms, o 5 proc. – su sveikata susijusioms priemonėms 20 . Likę 2 proc. išlaidų skiriami kitoms panašioms priemonėms, kuriomis remiamas darbo vietų išlaikymas ir darbuotojų pajamos. 9 valstybės narės finansinę paramą pagal SURE naudojo tik sutrumpinto darbo laiko tvarkai ir panašioms priemonėms (žr. 4 diagramą).

4 diagrama. Viešosios išlaidos SURE reikalavimus atitinkančioms priemonėms pagal išlaidų rūšį

Pastaba. Daugiau informacijos apie Vengrijos su sveikata susijusias išlaidas pateikiama 2021 m. kovo mėn. SURE ataskaitoje.

Iš 19 valstybių narių, gavusių paramą pagal priemonę SURE, 16 valstybių narių ją panaudojo, kad padėtų finansuoti sutrumpinto darbo laiko tvarką. Įskaitant Estiją, kuriai 2021 m. kovo mėn. buvo suteikta finansinė parama pagal SURE. Visų pirma 2020 m. Estija, reaguodama į pandemiją, įgyvendino naują (laikiną) sutrumpinto darbo laiko tvarką, taip pat priemones, panašias į sutrumpinto darbo laiko tvarką, ir su sveikata susijusias priemones.

Šešios valstybės narės, kurios 2021 m. pradžioje paprašė papildomų sumų pagal priemonę SURE, arba keitė priemonių, jau remiamų pagal SURE, struktūrą, arba nustatė naujas priemones. Priemonių struktūros pakeitimai visų pirma buvo susiję su tuo, kad buvo numatytos didesnės išmokos arba sušvelnintos tinkamumo gauti išmokas sąlygos 21 .

2021 m. pirmąjį pusmetį daugelis pagal SURE paramą gaunančių valstybių narių išplėtė savo sutrumpinto darbo laiko tvarką, reaguodamos į naujas pandemijos bangas. Jau baigtos taikyti priemonės buvo arba vėl pradėtos taikyti (pvz., Estijoje ir Latvijoje), arba pakeistos (pvz., didinant išmokas). Italijoje buvo pratęstas su COVID-19 susijusių sutrumpinto darbo laiko priemonių taikymo laikotarpis. Kipre, Čekijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje buvo padidintos pagal taikomą tvarką mokamos išmokos, pvz., kompensuojant didesnę darbuotojų atlyginimų dalį, mažinant viršutines ribas arba sudarant palankesnes sąlygas naudotis šalyje taikoma tvarka.

Dauguma valstybių narių, kurios SURE paramą naudojo sutrumpinto darbo laiko tvarkai finansuoti, vis dar nenutraukė ekstremaliosios situacijos atveju teikiamos paramos. Vienuolikoje iš šešiolikos šalių, taikančių sutrumpinto darbo laiko tvarką, ji vis dar taikoma (daugiau informacijos 1 priede), tačiau daugelis jų siekė taikymą palaipsniui nutraukti 2021 m. vasarą (Bulgarija, Lietuva ir Rumunija), 2021 m. rugsėjo mėn. (Belgija, Graikija, Slovėnija ir Ispanija) arba vėliau 2021 m. (Kipras, Kroatija ir Slovakija). Airijoje ir Maltoje, kurios paramą pagal SURE gauna darbo užmokesčio subsidijų programoms, šios tvarkos taikymas buvo pratęstas iki 2021 m. pabaigos 22 . Italija kelių su COVID-19 susijusių sutrumpinto darbo laiko tvarkos pakeitimų taikymą pratęsė iki 2021 m. pabaigos, o kai kurios konkrečios nuostatos jau buvo palaipsniui panaikintos. Kaip rekomenduojama Komisijos komunikate dėl veiksmingo aktyvaus užimtumo rėmimo, siekdamos remti ekonomikos atsigavimą, Ispanija ir Portugalija į savo sutrumpinto darbo laiko tvarką įtraukė mokymams skirtas priemones arba darbo keitimo paskatas 23 .

Kai kuriose valstybėse narėse sutrumpinto darbo laiko tvarka jau nebetaikoma. Čekijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje tvarkos taikymas sustabdytas 2021 m. gegužės arba birželio mėn. Tačiau sutrumpinto darbo laiko tvarkos taikymo nutraukimo terminai paprastai yra preliminarūs ir gali būti pakeisti prasidėjus pandemijai.

2.3SURE aprėptis pagal užimtumą ir įmonių skaičių

Apskaičiuota, kad įgyvendinant priemonę SURE 2020 m. parama buvo suteikta apie 31 mln. asmenų, o tai sudaro daugiau kaip ketvirtadalį bendro užimtumo lygio paramą gaunančiose valstybėse narėse. Į šį įvertį įtraukti asmenys, kuriems tam tikru metu buvo taikoma sutrumpinta darbo laiko tvarka arba panašios priemonės, remiamos pagal SURE. Jį sudaro apie 22,5 mln. samdomųjų darbuotojų ir 8,5 mln. savarankiškai dirbančių asmenų 24 . Atsižvelgiant į tai, kad SURE taikymo sritis yra platesnė (įskaitant panašias priemones, visų pirma skirtas savarankiškai dirbantiems asmenims), šis skaičius gali būti apytiksliai prilygintas maždaug 19 mln. asmenų, kuriems taikoma sutrumpinta darbo laiko tvarka SURE paramą gaunančiose valstybėse narėse, ir 35 mln. asmenų visoje ES 2020 m. 25 SURE aprėptis pagal darbuotojus ir pagal valstybes nares pateikta 5 diagramoje. Šiuose įverčiuose neatsižvelgiama į SURE paramą su sveikata susijusioms priemonėms, todėl juos būtų galima laikyti konservatyviais 26 .

Tikimasi, kad 2021 m. SURE aprėptis išliks reikšminga ir bus lygi beveik 10 proc. užimtumo. Tikimasi, kad vėlesnių pandemijos bangų ekonominis poveikis bus daug mažesnis nei pirmosios bangos, o kai kurios valstybės narės dėl tikėtino ekonomikos atsigavimo nenaudos SURE paramos viešosioms išlaidoms finansuoti 2021 m. Nepaisant to, apskaičiuota, kad 2021 m. SURE bus taikoma bent 5 mln. asmenų, atsižvelgiant į netolygų ekonomikos atsigavimą skirtingose šalyse ir ekonomikos sektoriuose 27 .

Apskaičiuota, kad 2020 m. pagal priemonę SURE paremta daugiau kaip 2,5 mln. įmonių, o tai yra ne mažiau kaip penktadalis įmonių visose paramą gaunančiose valstybėse narėse (žr. 6 diagramą) 28 . 2021 m. apie 8 proc. įmonių vis dar būtų remiamos atsižvelgiant į numatomą, bet netolygų ekonomikos atsigavimą. Daugumoje paramą gaunančių valstybių narių pagrindinės paramos gavėjos buvo paslaugų sektoriaus įmonės, visų pirma veikiančios: i) didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje ir ii) apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje (žr. 3 lentelę) 29 . Didelę dalį paramos taip pat gavo gamybos sektoriaus įmonės.

Parama pagal SURE buvo teikiama ir MVĮ, ir didelėms įmonėms. Iki COVID-19 krizės sutrumpinto darbo laiko tvarką daugiausia taikė didelės pramonės įmonės 30 . Didelės įmonės paprastai patiria didesnes su darbuotojų priėmimu ir jų atleidimu susijusias išlaidas. Paslaugų sektoriaus įmonės su užimtumu susijusias problemas daugiausia sprendė atleisdamos iš darbo arba dažniau sudarydamos terminuotas darbo sutartis ir kurdamos nestandartines darbo vietas. Per pandemiją šis modelis keitėsi, o sutrumpinto darbo laiko tvarkos naudojimas tapo ypač aktualus paslaugų (daugiausia viešbučių ir restoranų) sektoriuje ir mažmeninės prekybos sektoriuje. Kai kuriose valstybėse narėse nuo 2020 m. kovo mėn. labai padidėjo tvarką taikančių labai mažų įmonių dalis 31 . Daugumoje SURE paramą gaunančių valstybių narių didžioji dauguma įmonių, kurioms taikoma SURE, buvo mažos įmonės (7 diagrama). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad valstybių narių teikiamos ataskaitos dėl aprėpties pagal įmones yra nelygiavertės, šioje ataskaitoje sunku pateikti išsamius įmonių sudėties įverčius.

Per COVID-19 krizę sutrumpinto darbo laiko tvarką imta dažniau taikyti moterims ir jaunimui. Tai visų pirma atspindi paramos struktūros pagal sektorius pokyčius – nuo gamybos pereinama prie paslaugų ir mažmeninės prekybos, t. y. sektorių, kuriuose dirba santykinai daugiau moterų ir jaunimo 32 .

3 lentelė. SURE aprėptis pagal sektorius

Šaltinis: Valstybių narių pateiktos ataskaitos.

III.Preliminarus SURE poveikio užimtumui vertinimas

Šiame skirsnyje atnaujinama pirmojoje SURE pusmečio ataskaitoje pateikta SURE poveikio užimtumui ir viešiesiems finansams analizė.

3.1SURE poveikio nedarbui vertinimas

Šiame skirsnyje pateikiamas atnaujintas SURE poveikio nedarbui paramą gaunančiose valstybėse narėse vertinimas. Įgyvendinant SURE siekiama padėti valstybėms narėms išsaugoti samdomųjų darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų darbo vietas COVID-19 pandemijos metu, taip apsaugant jų pajamas ir sudarant palankesnes sąlygas greitai atsigauti pandemijai nurimus. Čia pateiktame vertinime daugiausia dėmesio skiriama gamybos apimties ir nedarbo ryšiui nuo pandemijos pradžios. Rezultatai yra informatyvūs, tačiau dėl metodologinių priežasčių skaičiai turėtų būti vertinami atsargiai. Pirma, sunku parengti priešingos padėties darbo rinkos rezultatų scenarijų nesant SURE. Antra, gamybos apimties ir užimtumo ryšiui poveikį daro labai įvairūs veiksniai, įskaitant SURE. Kiti veiksniai yra susiję su tuo, kad asmenys negalėjo arba neturėjo paskatų aktyviai ieškoti darbo dėl to, kad didelė dalis ekonominės veiklos buvo sustabdyta.

Pirmaisiais COVID-19 krizės metais nedarbo lygio padidėjimas paramą gaunančiose valstybėse narėse buvo neabejotinai mažesnis nei per pasaulinę finansų krizę, nors BVP sumažėjo labiau. 2020 m. valstybėse, gavusiose finansavimą pagal SURE pirmaisiais COVID-19 krizės metais, realiojo BVP augimas sumažėjo 6,8 proc. (žr. 9 diagramą). Šis sumažėjimas yra didesnis, palyginti su 4,1 proc. sumažėjimu per pasaulinę finansų krizę 2009 m. Be to, 2020 m. nedarbo lygis padidėjo tik 0,2 procentinio punkto, palyginti su 2,8 procentinio punkto padidėjimu 2009 m.

9 diagrama. Realiojo BVP ir nedarbo pokyčiai paramą gaunančiose valstybėse narėse

Pastaba. Diagramoje parodytas metinis BVP augimo tempas ir valstybių narių, kurios gauna paramą pagal priemonę SURE, nedarbo lygio pokytis, įvertintas pagal jų nominaliojo BVP dalį. Šaltinis: Eurostat, Ameco.

Šiuo nedarbo didėjimo ribojimu 2020 m. turėtų būti remiamas ekonomikos atsigavimas 2021 m. Vertinant 2020 ir 2021 m. kartu, remiantis Komisijos 2021 m. pavasario prognoze, padėtis panaši į tą, kuri parodyta 9 diagramoje: prognozuojama, kad nedarbo lygis paramą pagal SURE gaunančiose valstybėse narėse didės daug lėčiau (+0,6 procentinio punkto 2021 m., palyginti su 2019 m.) nei per pasaulinę finansų krizę (+2,0 procentinio punkto 2009 m., palyginti su ankstesniais metais). Tačiau yra akivaizdus skirtumas: atsižvelgiant į patikimą 2021 m. ekonomikos atsigavimo prognozę, numatoma, kad vidutiniai BVP nuostoliai per dvejus metus bus mažesni nei per pasaulinę finansų krizę (−1,1 proc., palyginti su −1,5 proc.). Tai rodo, kad darbo jėgos įmonėse išlaikymu, taikant sutrumpinto darbo laiko tvarkas ir panašias priemones, taip pat buvo remiamas iš esmės greitas ekonomikos atsigavimas.

Nedarbo augimas 2020 m. buvo gerokai mažesnis, nei tikėtasi paramą gaunančiose valstybėse narėse. Atsižvelgiant į BVP sumažėjimą 2020 m., buvo tikimasi, kad nedarbo lygis labai išaugs, tačiau taip neatsitiko. Greitai įgyvendintomis didelės aprėpties politikos priemonėmis, kurių imtasi 2020 m. COVID-19 krizei įveikti, gamybos apimties sumažėjimo poveikis nedarbui buvo sušvelnintas, palyginti su anksčiau nustatytu numatomu BVP poveikiu nedarbui (žr. 10 diagramą) 33 . Nedarbo lygio augimas daugumoje valstybių buvo mažesnis, nei numatyta 34 . Šios išvados patvirtina ankstesnius rezultatus, pateiktus pirmojoje SURE pusmečio ataskaitoje 35 .

Priimtos politikos rėmimo priemonės, įskaitant SURE, 2020 m. veiksmingai apsaugojo 1,5 mln. asmenų nuo nedarbo. Mažesnį, nei numatyta, nedarbo padidėjimą iš dalies galima paaiškinti tuo, kad plačiai taikomos sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašios priemonės, visų pirma tose valstybėse narėse, kurios naudojasi priemone SURE. Vertinant šalių lygmeniu matyti, kad kuo didesnė buvo pagal priemonę SURE gauta suma 2020 m., tuo mažesnis buvo nedarbo augimas (11 diagrama). Apskaičiuota, kad taikant šias darbo rinkos priemones ir kitas politikos priemones, skirtas reaguoti į pandemiją, nedarbo lygis paramą pagal SURE gaunančiose valstybėse narėse buvo sumažintas maždaug 1 procentiniu punktu, palyginti su numatytu nedarbo didėjimu. Šio poveikio vertė – apie 1,5 mln. asmenų, kurie per COVID-19 protrūkį išvengė nedarbo 36 .

Veiksniai, kuriais paaiškinama, kaip SURE veiksmingai sudarė palankias sąlygas mažinti nedarbo didėjimą, išsamiai aptariami pirmojoje SURE pusmečio ataskaitoje. Jie apima bendro pasitikėjimo visoje ES didėjimą, paramą sutrumpinto darbo laiko tvarkos diegimui ir skatinimą ją taikyti, taip pat valstybėms narėms sudarytas sąlygas skirti daugiau lėšų užimtumo rėmimui ir kitoms su pandemija susijusioms politikos sritims. Remiantis pirmojoje ataskaitoje pateiktais apklausos duomenimis, pagal SURE teikiama parama atliko tam tikrą vaidmenį daugumai paramą gaunančių valstybių narių priimant sprendimą taikyti naują sutrumpinto darbo laiko tvarką arba keisti taikomą tvarką ir sudarė sąlygas kai kurioms valstybėms narėms įgyvendinti platesnio užmojo priemones, panašias į sutrumpinto darbo laiko tvarką. SURE taip pat padėjo valstybėms narėms padidinti pagal užimtumo išlaikymo sistemas mokamas išmokas arba pailginti sistemų trukmę, nes ji sustiprino valstybių narių pasitikėjimą galimybe skolintis ir išleisti daugiau lėšų, nei būtų buvę kitu atveju, nes, nepaisant mažesnio jų kredito reitingo, ES galėjo sudaryti sąlygas sutaupyti išlaidų palūkanoms.

3.2Tiesioginis finansinis poveikis – apskaičiuotos sutaupytos išlaidos palūkanoms

Apskaičiuota, kad gaudamos finansinę paramą pagal SURE valstybės narės sutaupė iš viso 8,2 mlrd. EUR palūkanų mokėjimams. Ši suma grindžiama pirmomis septyniomis SURE emisijomis iki 2021 m. gegužės 25 d. išmokos, kuri buvo paskutinė išmoka iki ataskaitos teikimo datos. Todėl tikėtina, kad, išmokėjus paskutines išmokas, bus sutaupyta dar daugiau išlaidų palūkanoms 37 . Šios išlaidos buvo sutaupytos, nes teikiant paskolas pagal SURE valstybėms narėms buvo pasiūlytos mažesnės palūkanų normos nei tos, kurias jos būtų mokėjusios, jei pačios būtų išleidusios valstybės skolos vertybinius popierius. Tai paaiškinama ES AAA kredito reitingu ir obligacijų likvidumu. 4 lentelėje pateikiamos sutaupytos išlaidos palūkanoms pagal valstybes nares 38 .

4 lentelė. Sutaupytos išlaidos palūkanoms pagal valstybes nares

Pastaba. Sutaupytos išlaidos palūkanoms apskaičiuojamos pagal kiekvieną obligaciją ir susumuojamos pagal emisijos datas ir išpirkimo terminus.

* Vengrija nuo 2020 m. išleido tik dvi obligacijas eurais – 10 metų ir 30 metų. Abi jas išleido 2020 m. lapkričio mėn. Naudojant šias dvi obligacijas, skirtumas tarp obligacijų nacionaline valiuta pelningumo kreivės ir obligacijų eurais pelningumo kreivės buvo ekstrapoliuotas siekiant nustatyti įverčius kitiems grąžinimo terminams ir kitoms emisijos datoms.

** Estija išleido tik vieną neapmokėtą 10 metų obligaciją. Duomenų apie kitus grąžinimo terminus nebuvo. Daroma prielaida, kad skirtumas tarp šios obligacijos ir ES SURE socialinio poveikio obligacijų su kitais grąžinimo terminais yra lygus beveik nuliui.

IV. Išimtinių aplinkybių, pateisinančių SURE reglamento taikymą, tąsa

Šiame skirsnyje pateikiama informacija apie išimtinių aplinkybių, pateisinančių priemonės SURE taikymą, tąsą, kaip reikalaujama SURE reglamente 39 .

Vasarą COVID-19 atvejų skaičius valstybėse narėse augo, todėl neapibrėžtumas dėl pandemijos trajektorijos tęsiasi. Ypač sparčiai plinta SARS-CoV-2 Delta atmaina, o kai kuriose šalyse skiepijimo kampanijų pažanga lėtėja. Kadangi skiepijimo tempas vis dar nepranoksta užsikrėtimų skaičiaus augimo, priemonės kai kuriose valstybėse narėse buvo šiek tiek sugriežtintos. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 2021 m. rugsėjo 5 d. bendra epidemiologinė padėtis ES gali būti apibūdinta taip: aukštas, lėtai mažėjantis pranešimų apie užsikrėtimo atvejus lygis ir žemas, bet lėtai augantis mirtingumo lygis. Užsikrėtimo atvejų skaičius 15–24 metų amžiaus grupėje, kuri yra labiausiai nukentėjusi grupė, ir toliau mažėjo, tačiau daugėja atvejų vaikų iki 15 metų grupėje. Keliose šalyse padaugėjo atvejų vyresnio amžiaus grupėse, kurių hospitalizavimo ir mirtingumo rodikliai taip pat išaugo 40 . Be to, vertinant kai kurių ES nepriklausančių šalių, kuriose skiepijimosi lygis yra aukštas (pvz., Izraelyje, Islandijoje), patirtį kyla svarbių klausimų dėl visuotinio skiepijimosi skatinimo ir kovos su COVID-19 pandemija perspektyvos.

Ekonomikos atsigavimas įgavo pagreitį, o Europos ekonomikos artimiausio laikotarpio perspektyva dabar atrodo šviesesnė nei 2021 m. pavasarį. Komisijos 2021 m. vasaros prognozėje numatomas ES BVP buvo padidintas iki 4,8 proc. 2021 m. ir iki 4,5 proc. 2022 m. Nors buvo tikimasi, kad 2021 m. paskutinį ketvirtį bus pasiektas prieš krizę buvęs ekonominės veiklos lygis (2019 m. IV ketv. lygis), jis turėtų būti maždaug 1 proc. mažesnis už lygį, kuris buvo numatytas prieš pandemiją, ir numatoma, kad ekonomikos atsigavimo tempas valstybėse narėse skirsis. Remiantis naujausiais duomenimis, 2021 m. antrąjį ketvirtį ES realiojo BVP augimas smarkiai atsigavo ir pasiekė 1,9 proc., , viršydamas lūkesčius. Be to, nors augimo tempas šiek tiek lėtėja, o spaudimas kainoms išlieka, iš naujausių tyrimų duomenų (rugpjūčio mėn. PVI) matyti, kad Delta atmainos plitimas ir nuolatiniai tiekimo sutrikimai neturėtų stabdyti ekonomikos atsigavimo.

Su ekonomikos perspektyvomis susijęs netikrumas išlieka didelis, nors rizika iš esmės yra subalansuota. Viruso atmainų atsiradimas ir plitimas kelia akivaizdų pavojų. Įtakos ekonomikos atsigavimui galėtų turėti ankstyvas politikos rėmimo priemonių nutraukimas, taip pat ekonomikos atsigavimo netolygumas, trukdantis koordinuoti politikos priemones visose valstybėse narėse. Tuo tarpu dėl spartesnio, nei tikėtasi, atsigavimo kitose išsivysčiusios ekonomikos šalyse perspektyvos galėtų pagerėti.

Kaip įprasta, tikėtina, kad gamybos apimtis atsigaus lėčiau nei darbo rinka. Nors užimtumo rodikliai pagerėjo, per krizę įsivyravęs darbo rinkos sąstingis tebėra didelis. Pirmąjį šių metų ketvirtį dirbančių asmenų skaičius ES buvo 1,7 proc. mažesnis nei 2019 m. IV ketv. Tikėtina, kad atsigavimas labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiuose sektoriuose, t. y. tuose, kuriuose daug kontaktų su klientais, užtruks ilgiausiai. Komisijos 2021 m. pavasario prognozėje numatyta, kad 2022 m. nedarbo lygis išliks 7 proc. (2019 m. nedarbo lygis – 6,7 proc), darant prielaidą, kad politikos rėmimo priemonės nebus nutrauktos per anksti.

Kad ekonomika atsigautų, vykdant fiskalinę politiką galiausiai reikės palaipsniui pereiti nuo laikinos pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju, kaip antai SURE, prie tikslingesnių ekonomikos gaivinimo priemonių. 2021 m. pavasarį Komisijos rekomendacijose dėl fiskalinės politikos valstybėms narėms rekomenduota 2022 m. toliau remti ekonomikos atsigavimą, visų pirma pasinaudojant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP), kad būtų skatinamos investicijos ir reformos. Kaip nurodyta rekomendacijoje dėl veiksmingo aktyvaus užimtumo rėmimo po COVID-19 sukeltos krizės, tokia parama galėtų apimti aktyvią darbo rinkos politiką, pavyzdžiui, įdarbinimo paskatas ir paramą verslumui, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes, taip pat didesnę užimtumo tarnybų paramą.

2022 m. priemonė SURE ir toliau bus prieinama, todėl ji gali būti toliau naudojama problemoms, susijusioms su COVID-19 pandemijos sukeltais dideliais ekonomikos sukrėtimais, spręsti. Šiuo metu lėšos, kurias galima skirti pagal priemonę SURE, siekia beveik 6 mlrd. EUR ir ši suma yra didesnė nei 2021 m. pradžioje 6 valstybių narių prašytos papildomos lėšos.

V. Ataskaitų teikimo prievolės pagal ES SURE socialinio poveikio obligacijų programą

Šioje ataskaitoje teikiama informacija viršija SURE reglamento ataskaitų teikimo įpareigojimą, nes ji taip pat atitinka ES SURE socialinio poveikio obligacijų programos 41 ataskaitų teikimo reikalavimą. Pastarojoje reikalaujama pateikti informaciją apie SURE pajamų paskirstymą, išlaidų rūšis ir SURE poveikį. Palyginti su pirmąja pusmečio ataskaita, šioje ataskaitoje pateikiama dar daugiau investuotojams aktualios informacijos, pavyzdžiui, konkrečios sėkmės istorijos (žr. 1 langelį) ir darbuotojų bei įmonių, kurios naudojasi šia priemone, sudėtis.

SURE pajamos pagal paramą gaunančią valstybę narę ir tinkamų finansuoti socialinių išlaidų rūšį pateikiamos atitinkamai 1.1 ir 2.2 skirsniuose. 2021 m. rugpjūčio mėn. valstybėms narėms buvo išmokėta 95 proc. skirtos 94 mlrd. EUR sumos, o 90 proc. šios sumos jau panaudota. Pateikiamas naujas išlaidų skirstymas pagal sutrumpinto darbo laiko tvarką ir panašias priemones.

Viešosios išlaidos pagal SURE remiamoms priemonėms buvo tinkamai suderintos su JT darnaus vystymosi tikslais (DVT). Svarbiausi iš jų yra 3-asis DVT (gera sveikata ir gerovė) ir 8-asis DVT (deramas darbas ir ekonomikos augimas). 12 diagramoje pateiktas SURE viešųjų išlaidų skirstymas pagal tinkamas finansuoti socialines išlaidas, kaip nurodyta Socialinio poveikio obligacijų programoje: 95 proc. išlaidų – nedarbo ir pajamų praradimo rizikai mažinti, o 5 proc. – su sveikata susijusioms priemonėms. Kaip parodyta 12 diagramoje, šios kategorijos glaudžiai susijusios su 3-uoju ir 8-uoju DVT.

Informacija apie SURE poveikį pateikiama 2.3 ir 3.1 skirsniuose. Asmenų ir įmonių, 2020 m. gavusių paramą pagal SURE, skaičius nuo pirmosios SURE ataskaitos pateikimo padidėjo, nes valstybės narės atnaujino ir pagerino savo ataskaitas. 2020 m. SURE padėjo išsaugoti beveik 1,5 mln. darbo vietų, kaip patvirtinta 3.1 skirsnyje. Apskaičiuota, kad valstybės narės taip pat sutaupė 8,2 mlrd. EUR palūkanų mokėjimams.

12 diagrama. Socialinio poveikio obligacijų programos ir DVT ryšys

PRIEDAS

1 priedas. Išsamesnė informacijos apie nacionalines priemones

A1 lentelė. Sutrumpinto darbo laiko tvarkos (SDLT) arba darbo užmokesčio subsidijų pokyčiai paramą pagal SURE gaunančiose šalyse

Pastaba. SDL išmokos nurodomos nominaliąja verte pagal teisinius aprėpties ir pajamų paramos lygio pokyčius.

2 priedas. Išsamesnė informacija apie SURE sandorius ir išmokas

A2 lentelė. ES SURE skolinimosi sandorių pagrindiniai statistiniai duomenys (EUR)

Pastaba. Šie statistiniai duomenys yra susiję su lėšomis, Komisijos pasiskolintomis Sąjungos vardu. Naujos emisijos priedas – tai priemoka, mokama investuotojams, perkantiems naujos emisijos obligaciją už skirtumą, kuriuo atitinkamomis obligacijomis būtų tikimasi prekiauti antrinėje rinkoje.

A3 lentelė. Išmokos valstybėms narėms pagal SURE (mlrd. EUR)

(1)   https://ec.europa.eu/info/publications/commission-recommendation-effective-active-support-employment-ease_en  

(2) SURE grindžiama Komisijos 2019–2024 m. politinėmis gairėmis, kuriose pasiūlyta Europos nedarbo draudimo išmokų perdraudimo sistema, kuria siekiama apsaugoti Europos piliečius ir sumažinti viešiesiems finansams dėl išorės sukrėtimų tenkančią naštą. Ji buvo sukurta po COVID-19 viruso protrūkio Europoje, 2020 m. gegužės 19 d. priėmus Tarybos reglamentą (ES) 2020/672, pagrįstą 2020 m. balandžio 2 d. Komisijos pasiūlymu.

(3) 2020 m. gegužės 19 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/672 dėl Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti (SURE) sukūrimo, OL L 159, 2020 5 20, p. 1 ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32020R0672&from=en ).

(4) Pagal reglamento 14 straipsnį Komisija turi pateikti ataskaitą dėl finansinės paramos naudojimo, įskaitant pagal SURE mokėtinas sumas ir taikomus grąžinimo tvarkaraščius, taip pat dėl to, ar vis dar esama išimtinių aplinkybių (dėl COVID-19 pandemijos), kuriomis pateisinamas SURE reglamento taikymas. 

(5) Šioje ataskaitoje lėšų panaudojimas apibrėžiamas kaip mastas, kuriuo valstybė narė išleidžia jai Tarybos suteiktas lėšas reikalavimus atitinkančioms priemonėms įgyvendinti..

(6) I ir II skirsniai yra susiję su finansinės paramos, teikiamos pagal SURE, naudojimu, kaip nustatyta SURE reglamento 14 straipsnio 1 dalyje.

(7)   https://ec.europa.eu/info/strategy/eu-budget/eu-borrower/eu-borrowing-activities/eu-sure-social-bond-framework_en  

(8) 2021 m. kovo 22 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/513, kuriuo Estijos Respublikai pagal Reglamentą (ES) 2020/672 suteikiama laikina parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti, OL L 103, 2021 3 24, p. 6.

(9) 2021 m. balandžio 23 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/681, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1342, kuriuo Belgijos Karalystei pagal Reglamentą (ES) 2020/672 suteikiama laikina parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti, OL L 144, 2021 4 27, p. 24.

(10) 2021 m. balandžio 23 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/680, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1344, kuriuo Kipro Respublikai pagal Reglamentą (ES) 2020/672 suteikiama laikina parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti, OL L 144, 2021 4 27, p. 19.

(11) 2021 m. balandžio 23 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/679, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1346, kuriuo Graikijos Respublikai pagal Reglamentą (ES) 2020/672 suteikiama laikina parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti, OL L 144, 2021 4 27, p. 16.

(12) 2021 m. balandžio 23 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/678, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1350, kuriuo Lietuvos Respublikai pagal Reglamentą (ES) 2020/672 suteikiama laikina parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti, OL L 144, 2021 4 27, p. 12.

(13) 2021 m. balandžio 23 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/677, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1351, kuriuo Latvijos Respublikai pagal Reglamentą (ES) 2020/672 suteikiama laikina parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti, OL L 144, 2021 4 27, p. 7.

(14) 2021 m. balandžio 23 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/676, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1352, kuriuo Maltos Respublikai pagal Reglamentą (ES) 2020/672 suteikiama laikina parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti, OL L 44, 2021 4 27, p. 3.

(15) Airija ir Estija paprašė SURE paramos tik patirtoms viešosioms išlaidoms kompensuoti, todėl pateikta informacija nuo 2021 m. kovo mėn. nepasikeitė.

(16) Į naujas priemones, valstybių narių pateiktas atnaujinant ataskaitas, dar neatsižvelgta, nes jų tinkamumas finansuoti dar neįvertintas.

(17) Reikalavimus atitinkančios priemonės apibrėžtos reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Tai nacionalinė sutrumpinto darbo laiko tvarka arba panašios priemonės ir papildomai – su sveikata susijusios priemonės.

(18) Ispanijos, Italijos ir Lenkijos atveju taip yra dar ir todėl, kad joms taikoma koncentracijos riba (60 proc. didžiausios galimos 100 mlrd. EUR sumos riba, taikoma trims didžiausioms paramą gaunančioms valstybėms narėms).

(19) Kipro atveju didesnis nei 3 mln. EUR dydžio (0,6 proc. paskolos) viešųjų išlaidų trūkumas susidarė dėl to, kad valstybė narė iš ESF gauna daugiau lėšų, nei tikėtasi. Kipras pranešė tik apie iki 2021 m. birželio mėn. numatomas išlaidas, atsižvelgdamas į priemonių teisinį galiojimą ataskaitų teikimo metu, tačiau tikimasi, kad šių priemonių taikymas bus pratęstas. Todėl numatoma, kad išlaidų trūkumas bus laikinas, nes dar nepranešta apie išlaidas po 2021 m. birželio mėn. Padėtis ir toliau bus stebima.

(20) Darbo užmokesčio subsidijų sistemos yra darbo vietų išlaikymo sistemos, panašios į sutrumpinto darbo laiko tvarką, tačiau skiriasi tuo, kad išmokos nustatomos ne pagal valandas (nedirbtas), o kaip fiksuota suma arba viso darbo užmokesčio dalis.

(21) Kipras, Latvija ir Lietuva paprašė papildomos paramos visoms (arba beveik visoms) priemonėms, kurioms jos jau gavo SURE paramą. Graikija paprašė paramos, kad būtų išplėsta esama sutrumpinto darbo laiko tvarka. Belgija ir Malta paprašė paramos priemonėms, kurios panašios į sutrumpinto darbo laiko tvarką ir jau finansuojamos pagal SURE (pvz., parama savarankiškai dirbantiems asmenims, darbo užmokesčio subsidijos, pagalba konkretiems sektoriams arba konkrečių kategorijų darbuotojams). Galiausiai Belgija ir Latvija įdiegė naujas sistemas, kurios bus finansuojamos pagal SURE. Šios naujos sistemos yra panašios į sutrumpinto darbo laiko tvarkas, nes jos apima ligos išmokas tėvams ir slaugytojams (Latvijoje), mikrokreditus verslininkams (Belgijoje) ir su sveikata susijusias priemones, apimančias išmokas medicinos darbuotojams (Latvija).

(22) Airija gavo finansinę paramą pagal SURE savo laikinajai darbo užmokesčio subsidijų sistemai įgyvendinti, kuri baigė galioti 2020 m. rugpjūčio mėn. ir buvo pakeista darbo užmokesčio subsidijų sistema ekstremaliųjų situacijų atvejams, kuri kol kas galioja iki 2021 m. pabaigos.

(23)   https://ec.europa.eu/info/publications/commission-recommendation-effective-active-support-employment-ease_en . Iš valstybių narių, kurios naudojasi finansavimu pagal SURE, tik Austrija, Prancūzija, Nyderlandai ir Švedija į savo sutrumpinto darbo laiko tvarkos arba panašias priemones įtraukė paramą mokymams arba ją tose priemonėse sustiprino.

(24) Šis skaičius padidėjo, palyginti su pirmojoje SURE ataskaitoje nurodytu skaičiumi, nes valstybės narės pateikė atnaujintus įverčius, kuriems apskaičiuoti naudotų duomenų kokybė pagerėjo.

(25) 19 mln. skaičius pagrįstas valstybių narių ataskaitų lentelėse pateiktais duomenimis, į kuriuos įtrauktos sutrumpinto darbo laiko tvarkos sistemos, kurios nėra remiamos pagal SURE, bet ne panašios priemonės. Dėl trijų valstybių narių, kurios nepateikė duomenų, buvo daroma prielaida, kad jų atveju taikytinas vidutinis sutrumpinto darbo laiko tvarkos aprėpties ir SURE aprėpties santykio rodiklis.

(26) Be to, kai kuriose valstybėse narėse buvo daug atvejų, kai tas pats paramos gavėjas paramą gavo pagal skirtingas priemones, ir šio sutapimo nebuvo įmanoma koreguoti. Tokiais atvejais valstybių narių buvo paprašyta pranešti tik apie didžiausios (-ių) priemonės (-ių) aprėptį, kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo. Todėl tikroji aprėptis gali būti dar didesnė.

(27) Šis įvertis grindžiamas neišsamiomis ataskaitomis, nes kai kurios valstybės narės (Italija, Lenkija ir Slovakija) nepateikė 2021 m. aprėpties duomenų.

(28) Atsižvelgiant į tai, kad valstybių narių teikiamos ataskaitos dėl aprėpties pagal įmones nėra lygiavertės, ir siekiant užtikrinti, kad visų valstybių narių pateikti duomenys būtų aiškinami nuosekliai, daroma prielaida, kad į bendrą įmonių skaičių įtraukiamos ir tos įmonės, kuriose nėra darbuotojų. Dėl šios priežasties pateikiamas aprėpties rodiklis gali atrodyti mažesnis, nei yra iš tiesų, nes kai kurie savarankiškai dirbantys asmenys gali būti įtraukti į vardiklį, bet ne į skaitiklį.

(29) Iš 19 paramą gaunančių valstybių narių 5 nepateikė informacijos apie paramos pasiskirstymą tarp gamybos ir paslaugų sektorių, o 3 pranešė, kad skirta parama buvo vienoda.

(30) Europos Komisija (2020), „Labour Market and Wage Developments in 2020“, 3 skyrius „Policy developments“ („Darbo rinkos ir darbo užmokesčio pokyčiai 2020 m.“, 3 skyrius, „Politikos pokyčiai“). https://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=23268&langId=en .

(31) Pavyzdžiui, Belgijoje ir Italijoje. Šaltinis: EMCO 2020 ir 2021 m. surinkti duomenys. Nėra informacijos apie visas šalis, kuriose taikoma SURE.

(32) Europos Komisija (2020), „Labour Market and Wage Developments in 2020“, 3 skyrius „Policy developments“ („Darbo rinkos ir darbo užmokesčio pokyčiai 2020 m.“, 3 skyrius, „Politikos pokyčiai“). https://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=23268&langId=en . Italijoje ir Belgijoje moterų, kurioms taikoma tvarka, dalis po 2020 m. kovo mėn. padvigubėjo, o jaunų paramą gaunančių darbuotojų dalis Italijoje padidėjo nuo 1,6 proc. iki 5,7 proc., o Belgijoje – nuo 6,7 proc. iki 7,6 proc. Moterų ir jaunų darbuotojų, kuriems taikoma sutrumpinto darbo laiko tvarka, dalis taip pat buvo didelė Latvijoje, Rumunijoje, Portugalijoje ir Estijoje.

(33) Ekonomikos augimo pokyčių poveikis nedarbui ekonominėje literatūroje dažnai vadinamas Okuno dėsniu. Pagal Okuno dėsnį, kuris yra labiau empirinė bendroji taisyklė nei teorija pagrįstas ryšys, teigiama, kad gamybos apimties augimo sumažėjimas 2–3 proc. yra siejamas su nedarbo lygio padidėjimu vienu procentiniu punktu (žr. Okun, A.M., „Potential GNP: Its measurement and significance“, Proceedings of the Business and Economic Statistics Section, American Statistical Association, 1962).

(34) Italijoje, Graikijoje ir Lenkijoje nedarbo lygis 2020 m. net sumažėjo.

(35) Pagrindinės mūsų išvados taip pat pasitvirtina pakeitus nedarbo lygio pokytį užimtumo lygio (t. y. darbingo amžiaus gyventojų užimtumo) pokyčiu. Šis patikslinimas yra būdas atsižvelgti į darbo jėgos pokyčius, turinčius įtakos nedarbo rodikliams. Daugiau informacijos: Europos Komisija (2021), Quarterly Report on the Euro Area, Section III, Vol. 20, No 2 („Euro zonos padėties ketvirčio ataskaita“, III skirsnis, 20 tomas, Nr. 2).

(36) Išvada padaryta taikant 11 diagramoje pateiktą regresijos modelį. Jį taikant daroma prielaida, kad faktinė ir numatoma darbo jėga yra tokia pati.

(37) Šie įverčiai neapima jokio galimo papildomo su pasitikėjimu susijusio poveikio, kurį naujos skubios pagalbos priemonės, įskaitant SURE, galėjo turėti ekonominės veiklos vykdytojų pasitikėjimui ir valstybių narių skolinimosi palūkanų normų skirtumui.

(38) Daugiau informacijos apie metodiką pateikiama Euro zonos padėties ketvirčio ataskaitos III skirsnyje, 20 tomas, Nr. 2 (2021).

(39) SURE reglamento 14 straipsnio 1 dalis. Bet kokiu atveju, pagal SURE reglamento 12 straipsnio 3 dalį, laikotarpis, kuriuo galima naudotis Priemone ir gali būti priimtas Tarybos įgyvendinimo sprendimas, baigiasi 2022 m. gruodžio 31 d. Pagal 12 straipsnio 4 dalį, po šios datos šią paramą Taryba gali pratęsti kiekvieną kartą dar šešiais mėnesiais (jei vis dar yra finansinių išteklių).

(40) Žr. ECDC savaitinę priežiūros ataskaitą (35 savaitė), https://www.ecdc.europa.eu/en/covid-19/surveillance/weekly-surveillance-report .

(41) ES SURE socialinio poveikio obligacijų programoje apibrėžiamas standartas, kurį taikant investuotojams suteikiamos garantijos, kad pagal šią programą išleistos ES obligacijos yra susijusios su projektais, kuriais siekiama svarbaus socialinio tikslo. Todėl programa atitinka ICMA socialinio poveikio obligacijų principus.

(42) Daugiau informacijos apie SURE sėkmės istorijas galima rasti čia: https://ec.europa.eu/info/strategy/recovery-plan-europe/recovery-coronavirus-success-stories/jobs-and-economy/shoring-up-economy-across-EU_lt  

(43) Darbo užmokesčio subsidijų sistema Airijoje taikoma nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., tačiau jos specifikacijos skiriasi nuo pagal SURE remiamos tvarkos.