EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 06 02

COM(2021) 506 final

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Estijos stabilumo programos

{SWD(2021) 501 final}

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Estijos stabilumo programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 1 , ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

kadangi:

(1)2020 m. kovo 20 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos 2 taikymo 3 . Komunikate Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į numatomą didelį ekonomikos nuosmukį dėl COVID-19 pandemijos, bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymo sąlygos yra tenkinamos. 2020 m. kovo 23 d. valstybių narių finansų ministrai pritarė Komisijos vertinimui. Bendroji nukrypti leidžianti išlyga suteikė galimybę valstybėms narėms kovojant su krize pasinaudoti biudžeto lankstumu. Ja sudarytos palankesnės sąlygos koordinuoti biudžeto politiką esant dideliam ekonomikos nuosmukiui. Pradėjus ją taikyti leidžiama laikinai nukrypti nuo kiekvienos valstybės narės vidutinio laikotarpio biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu. 2020 m. rugsėjo 17 d. metinėje tvaraus augimo strategijoje Komisija paskelbė, kad bendroji nukrypti leidžianti išlyga 2021 m. bus ir toliau taikoma 4 ;

(2)2020 m. liepos 20 d. Taryba rekomendavo Estijai 5 , laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Ji taip pat rekomendavo Estijai, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas;

(3)Tarybos rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos nurodoma, kad visus 2021 m. fiskalinė politika visose euro zonos valstybėse narėse turėtų likti remiamojo pobūdžio ir kad politikos priemonės turėtų būti pritaikytos prie konkrečių šalių aplinkybių ir taikomos laiku, laikinai ir tikslingai 6 . Esant tinkamoms epidemiologinėms ir ekonominėms sąlygoms turėtų būti laipsniškai panaikintos neatidėliotinos priemonės, kartu kovojant su krizės socialiniu poveikiu ir poveikiu darbo rinkai. Turėtų būti vykdoma fiskalinė politika, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Valstybės narės turėtų vykdyti reformas, kuriomis visų atžvilgiu būtų stiprinama sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų aprėptis, tinkamumas ir tvarumas; 

(4)2020 m. lapkričio 18 d. Komisija priėmė kokybiniu fiskalinių priemonių vertinimu pagrįstas nuomones dėl 2021 m. euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų. Komisija laikėsi nuomonės, kad apskritai Estijos biudžeto plano projektas atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos priimtas fiskalinės politikos rekomendacijas ir kad dauguma plane nustatytų priemonių buvo remiama ekonominė veikla esant dideliam neapibrėžtumui;

(5)taikant priemonę „Next Generation EU“, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, bus užtikrinamas tvarus, įtraukus ir teisingas ekonomikos atsigavimas. 2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 7 . Pagal šią priemonę bus teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. ES finansuojama fiskalinė paskata. Ji prisidės prie ekonomikos atsigavimo, tvarių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, ir padidins ekonomikos atsparumą ir potencialų augimą. Savo ruožtu ji taip pat padės artimiausiu metu atkurti palankesnę viešųjų finansų būklę, o vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu – sustiprinti viešųjų finansų tvarumą, augimą ir darbo vietų kūrimą;

(6)2021 m. kovo 3 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė papildomų politikos gairių, kuriomis siekiama palengvinti fiskalinės politikos koordinavimą ir padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas 8 . Bendra fiskalinės politikos kryptis, atsižvelgiant į nacionalinius biudžetus ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, 2021 ir 2022 m. turėtų išlikti remiamojo pobūdžio. Tikintis, kad ekonominė veikla 2021 m. antroje pusėje palaipsniui grįš į vėžes, valstybių narių 2022 m. fiskalinė politika vis dėlto turėtų tapti labiau diferencijuota. Formuojant valstybių narių fiskalinę politiką turėtų būti atsižvelgiama į ekonomikos atsigavimo padėtį, fiskalinį tvarumą ir būtinybę mažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus. Kadangi būtina remti tvarų ES ekonomikos atsigavimą, valstybės narės, kurių tvarumo rizika nedidelė, savo biudžetus turėtų pajungti palankiai 2022 m. fiskalinei politikai išlaikyti, įvertinusios Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės poveikį. Didelę skolą turinčios valstybės narės turėtų vykdyti apdairią fiskalinę politiką, kartu išlaikydamos nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas ir naudodamosi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis papildomiems kokybiškiems investicijų projektams ir struktūrinėms reformoms finansuoti. Kalbant apie laikotarpį po 2022 m., įgyvendinant fiskalinę politiką turėtų būti toliau atsižvelgiama į atsigavimo stiprumą, ekonominio neapibrėžtumo mastą ir fiskalinio tvarumo aspektus. Užtikrinti fiskalinį tvarumą vidutiniu laikotarpiu padės perorientuojama fiskalinė politika, be kita ko, tinkamu metu laipsniškai panaikinant paramos priemones, siekiant apdairios vidutinio laikotarpio fiskalinės būklės;

(7)2021 m. kovo 3 d. komunikate taip pat paskelbta Komisijos nuomonė, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio pagrindinis kiekybinis kriterijus būtų ES arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. Remdamasi savo 2021 m. pavasario prognoze, birželio 2 d. Komisija laikėsi nuomonės, kad sąlygos, kurioms esant 2022 m. bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą reikėtų toliau taikyti, o 2023 m. jos taikymą nutraukti, yra įvykdytos. Nutraukus bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą bus toliau atsižvelgiama į konkrečių šalių padėtį 9 ;

(8)2021 m. balandžio 30 d. Estija pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 4 straipsnį pateikė 2021 m. stabilumo programą;

(9)remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, 2020 m. Estijos valdžios sektoriaus deficitas buvo 4,9 % BVP, o valdžios sektoriaus skola padidėjo iki 18,2 % BVP. Metinis pirminio biudžeto balanso pokytis siekė −4,7 % BVP, įskaitant 2,7 % BVP ekonomikai remti skirtas diskrecines biudžeto priemones 10 ir automatinių stabilizavimo priemonių poveikį. Estija taip pat teikė likvidumo paramą įmonėms ir namų ūkiams (tokią kaip garantijos ir mokesčių atidėjimas, kurie neturi tiesioginio ir greito poveikio biudžetui), kurios vertė siekia 1,5 % BVP.

2021 m. birželio 2 d. Komisija paskelbė pranešimą pagal SESV 126 straipsnio 3 dalį. Šiame pranešime aptariama Estijos biudžeto būklė, nes jos valdžios sektoriaus deficitas 2020 m. viršijo Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę. Pranešime padaryta išvada, kad deficito kriterijus nėra įvykdytas;

(10)2021 ir 2022 m. makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos biudžeto projekcijos, yra realistiškas. Stabilumo programoje numatoma, kad 2021 m. realiojo BVP augimas bus 2,5 %, o 2022 m. – 4,8 %. Tai atitinka Komisijos 2021 m. pavasario prognozę, kurioje nurodyta, kad 2021 m. realiojo BVP augimas bus 2,8 %, o 2022 m. – 5,0 %;

(11)2021 m. stabilumo programoje Vyriausybė planuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas padidės nuo 4,9 % BVP 2020 m. iki 6 % BVP 2021 m., o skolos santykis 2021 m. padidės iki 21,4 % BVP. Pagal programą 2021 m. pirminio biudžeto balanso pokytis, palyginti su iki krizės buvusiu lygiu (2019 m.), turėtų siekti 6,3 % BVP, atsižvelgiant į 3,3 % BVP ekonomikai remti skirtas diskrecines biudžeto priemones, kurių imtasi 2020 ir 2021 m., ir automatinių stabilizavimo priemonių poveikį. Šios projekcijos atitinka Komisijos 2021 m. pavasario prognozę;

(12)reaguodama į COVID-19 pandemiją ir susijusį ekonomikos nuosmukį, Estija ėmėsi biudžeto priemonių, kad sustiprintų savo sveikatos sistemos pajėgumą, suvaldytų pandemiją ir suteiktų pagalbą labiausiai nukentėjusiems asmenims ir sektoriams. Šis ryžtingas politinis atsakas sušvelnino BVP susitraukimą, o tai savo ruožtu sulėtino valdžios sektoriaus deficito ir valstybės skolos augimą. Fiskalinėmis priemonėmis turėtų būti didinama parama atsigavimui, neužbėgant už akių būsimoms fiskalinėms trajektorijoms. Todėl turėtų būti stengiamasi, kad šios priemonės netaptų nuolatinė našta viešiesiems finansams. Nustačiusios nuolatines priemones valstybės narės turėtų tinkamai jas finansuoti, kad užtikrintų neutralų poveikį biudžetui vidutiniu laikotarpiu. Priemonės, kurių Estija ėmėsi 2020 ir 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją. Atrodo, kad tam tikros diskrecinės priemonės, kurias Vyriausybė priėmė 2020 ir 2021 m., nėra laikinos arba joms nėra kompensacinių priemonių. Preliminariai apskaičiuota, kad 2023 m., po Komisijos prognozės aprėpiamo laikotarpio, likęs tų nelaikinų priemonių poveikis sudarys maždaug 1 % BVP ir bus daugiausiai susijęs su einamosiomis išlaidomis. Tos nelaikinos priemonės taip pat apima maždaug ⅓ % BVP investicijas, kuriomis turėtų būti remiamas vidutinio laikotarpio potencialus augimas, taigi ir tvarumas;

(13)2021 m. stabilumo programoje daroma prielaida, kad bus vykdomos investicijos ir reformos, finansuojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis, sudarančiomis 0,4 % BVP 2021 m., 0,5 % BVP 2022 m., 0,7 % BVP 2023 m. ir 0,7 % BVP 2024 m. Šios dotacijos įtrauktos į Komisijos pavasario prognozėje pateiktas biudžeto projekcijas;

(14)Reglamente (EB) Nr. 1466/97 nustatyti fiskalinio koregavimo rodikliai turi būti vertinami atsižvelgiant į dabartines aplinkybes. Pirma, gamybos apimties atotrūkio įverčius gaubia didelis neapibrėžtumas. Antra, reikia, kad fiskalinė politika būtų greitai pritaikoma prie pandemijos raidos ir, kai pavojus sveikatai sumažės, nuo pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju būtų pereita prie tikslingesnių priemonių. Trečia, šiam laikotarpiui būdingas reikšmingas politikos atsakas siekiant remti ekonominę veiklą. Esant dideliems pervedimams iš ES biudžeto (pavyzdžiui, pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę), nustatyti rodikliai neapima visos paskatos, kurią fiskalinė politika teikia ekonomikai. Atsižvelgiant į tai, struktūrinis balansas dabartinėmis aplinkybėmis nėra tinkamas rodiklis. Kita vertus, išlaidų kriterijus turi būti pritaikytas 11 ir papildytas papildoma informacija, kad būtų galima visapusiškai įvertinti fiskalinės politikos kryptį.

Pirma, vadovaujantis panašiu požiūriu į tą, kurio laikomasi vertinant 2021 m. biudžeto planų projektus, į agreguotas išlaidas neįtraukiamos laikinos neatidėliotinos priemonės. Šiomis su krize susijusiomis laikinomis neatidėliotinomis priemonėmis remiamos sveikatos sistemos ir darbuotojams bei įmonėms kompensuojamos dėl izoliavimo priemonių ir tiekimo grandinės sutrikimų prarastos pajamos. Ar valdžios institucijos jas atšauks, priklauso nuo to, kada normalizuosis visuomenės sveikatos ir ekonominė padėtis.

Antra, siekiant dabartinėmis sąlygomis įvertinti bendrą fiskalinės politikos kryptį, į atitinkamas bendrąsias išlaidas turėtų būti įtraukti dideli pervedimai iš ES biudžeto (kaip antai pervedimai pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę). Taigi fiskalinės politikos kryptis vertinama kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones ir išskyrus su krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones), įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitų ES fondų dotacijomis finansuojamas išlaidas, pokytis.

Be bendros fiskalinės politikos krypties, analizės tikslas taip pat yra įvertinti, ar nacionalinė fiskalinė politika yra apdairi, o jos sudėtis palanki tvariam atsigavimui, suderinamam su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslais. Dėl tos priežasties ypatingas dėmesys skiriamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų ir investicijų raidai;

(15)2021 m. stabilumo programoje planuojama, kad Estijos valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. sumažės iki 3,8 % BVP, daugiausia dėl ekonomikos atsigavimo ir 2020 ir 2021 m. priimtų laikinų paramos priemonių nutraukimo. Planuojama, kad 2022 m. valdžios sektoriaus skolos santykis padidės iki 24,6 % BVP. Šios projekcijos atitinka Komisijos 2021 m. pavasario prognozę.

Remiantis Komisijos prognoze, pirmiau apibrėžta bendra fiskalinės politikos kryptis, taip pat įskaitant tiek nacionalinių biudžetų, tiek ES biudžeto (visų pirma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės) lėšomis finansuojamų investicijų poveikį visuminei paklausai 2022 m., bus +1,6 % BVP 12 . Numatoma, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis padidės 0,2 procentinio punkto BVP. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamos investicijos turės 0,2 procentinio punkto BVP stabdomąjį poveikį 13 . Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamos pirminės einamosios išlaidos (atėmus diskrecines pajamų priemones) turės 1,7 procentinio punkto BVP stabdomąjį poveikį;

(16)itin svarbi valstybių narių biudžeto priemonių kokybė. Fiskalinės struktūrinės reformos, kuriomis siekiama gerinti nacionalinių biudžetų sudėtį, gali paremti potencialų augimą, suteikti labai reikalingų fiskalinio manevravimo galimybių ir padėti užtikrinti ilgalaikį fiskalinį tvarumą, be kita ko, atsižvelgiant į klimato kaitą ir sveikatos apsaugos uždavinius. Kalbant apie pajamas, COVID-19 krizė padidino reformų svarbą siekiant veiksmingesnių ir teisingesnių viešųjų pajamų sistemų. Kalbant apie išlaidas, krizės sąlygomis tapo dar svarbiau didinti tvarių ir augimą skatinančių investicijų lygį bei kokybę, siekiant augimo potencialo ir ekonominio bei socialinio atsparumo didinimo ir dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslų. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai suteiks galimybę pagerinti nacionalinių biudžetų sudėtį;

(17)programos vidutinio laikotarpio biudžeto planuose numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas sumažės nuo 3,2 % 2023 m. iki 2,2 % BVP 2024 m. Planuojama, kad 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas nebeviršys 3 % BVP.

Remiantis programa, bendra fiskalinės politikos kryptis, taip pat įskaitant tiek nacionalinių biudžetų, tiek ES biudžeto (visų pirma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės) lėšomis finansuojamų investicijų poveikį visuminei paklausai, 2023 ir 2024 m. vidutiniškai sudarys 1,1 % BVP. Numatoma, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų ES fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis sumažės 0,1 procentinio punkto BVP. Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamos investicijos turės 0,4 procentinio punkto BVP stabdomąjį poveikį 14 . Numatoma, kad nacionalinėmis lėšomis finansuojamos pirminės einamosios išlaidos (atėmus diskrecines pajamų priemones) turės 0,5 procentinio punkto BVP stabdomąjį poveikį.

Dabartinis 10 metų vidutinio nominaliojo potencialaus augimo įvertis yra 5¾ % 15 . Tačiau šis įvertis neapima ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų, kurios gali padidinti potencialų Estijos ekonomikos augimą, poveikio;

(18)planuojama, kad valdžios sektoriaus skolos santykis padidės nuo 27,4 % BVP 2023 m. iki 28 % BVP 2024 m. Remiantis naujausia skolos tvarumo analize laikoma, kad vidutiniu laikotarpiu Estijai gresia maža fiskalinio tvarumo rizika 16 ;

(19)atsižvelgiant į šiuo metu vis dar išimtinai didelį neapibrėžtumą, fiskalinės politikos gairės ir toliau turėtų būti daugiausiai kokybinio pobūdžio. 2022 m., jei neapibrėžtumo lygis jau bus pakankamai sumažėjęs, turėtų būti pateiktos vėlesniems metams skirtos tikslesnės kiekybinės gairės.

Taryba įvertino 2021 m. stabilumo programą ir veiksmus, kurių Estija ėmėsi atsižvelgdama į 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją,

REKOMENDUOJA ESTIJAI:

1.2022 m. išlaikyti remiamojo pobūdžio fiskalinę kryptį, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės teikiamą paskatą, ir nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas.

2.Kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą vidutiniu laikotarpiu. Tuo pat metu didinti investicijas, siekiant padidinti augimo potencialą.

3.Ypatingą dėmesį skirti viešųjų finansų – tiek biudžeto pajamų, tiek išlaidų – sudėčiai, kad būtų užtikrintas tvarus ir įtraukus atsigavimas. Pirmenybę teikti tvarioms ir augimą skatinančioms investicijoms, visų pirma toms, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka. Pirmenybę teikti fiskalinėms struktūrinėms reformoms, kurios padės finansuoti viešosios politikos prioritetus ir didinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, be kita ko, visų atžvilgiu stiprinant sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų aprėptį, tinkamumą ir tvarumą.

Priimta Briuselyje

(1)    OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2)    Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje bei 10 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalyje bei 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlygą sudaromos palankesnės sąlygos koordinuoti biudžeto politiką esant dideliam ekonomikos nuosmukiui.

(3)    Komisijos komunikatas Tarybai dėl Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos taikymo, Briuselis, 2020 3 20, COM(2020) 123 final.

(4)    Komisijos komunikatas „2021 m. metinė tvaraus augimo strategija“, Briuselis, 2020 9 17, COM(2020) 575 final.

(5)    2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendacija dėl 2020 m. Estijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2020 m. Estijos stabilumo programos, OL C 282, 2020 8 26, p. 33.

(6)    Laukiama, kol Taryba galutinai priims po to, kai patvirtins Europos Vadovų Taryba. Tekstas, dėl kurio 2020 m. gruodžio 16 d. susitarė Euro grupė, pateikiamas adresu https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-14356-2020-INIT/lt/pdf .

(7)     OL L57, 2021 2 18, p. 17.

(8)    Komisijos komunikatas Tarybai „Metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“, Briuselis, 2021 3 3, COM(2021) 105 final.

(9)    Komisijos komunikatas „Ekonominės politikos koordinavimas 2021 m.: COVID-19 įveikimas, atsigavimo rėmimas ir ekonomikos modernizavimas“, Briuselis, 2021 6 2, COM(2021) 500 final.

(10)    Programoje nepateikta visos diskrecinių biudžeto priemonių sumos sąmata.

(11)    Visų pirma, dėl išlaidų kriterijui 4 metus taikyto investicijų išlyginimo negalima tinkamai įvertinti ekonomikos atsigavimui skirtos fiskalinės paramos, kuri teikiama nacionalinėmis lėšomis finansuojamomis investicijomis.

(12)    Neigiamas rodiklio ženklas atitinka per didelį pirminių išlaidų augimą, palyginti su vidutinio laikotarpio ekonomikos augimu, o tai rodo skatinamąją fiskalinę politiką.

(13)    Numatoma, kad kitos nacionalinėmis lėšomis finansuojamos kapitalo išlaidos turės 0,2 procentinio punkto BVP skatinamąjį poveikį.

(14)    Numatoma, kad kitos nacionalinėmis lėšomis finansuojamos kapitalo išlaidos turės neutralų poveikį.

(15)    Apskaičiuota Komisijos pagal bendrai sutartą metodiką.

(16)    Žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Statistical Annex providing background data relevant for the assessment of the 2021 Stability and Convergence Programmes“.