Santraukos lentelė

Poveikio vertinimas mokesčių slėpimo klausimais. Geresnis nacionalinių mokesčių administratorių tarpusavio bendradarbiavimas keičiantis informacija

A. Būtinybė imtis veiksmų

Kodėl? Kokia problema sprendžiama?

Sprendžiamos šios problemos: a) ribotas pranešimas apie naudojantis skaitmeninėmis platformomis uždirbamus pinigus; b) mokesčių administratorių tarpusavio bendradarbiavimo neveiksmingumas. Skaitmeninė ekonomika plečiasi ir artimiausiais metais turėtų augti, todėl nesiimant ES veiksmų problemos tikriausiai dar labiau didės. Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo vertinime nurodyta, kad, nors apskritai sistema yra patikima, ne visos valstybės narės priemonėmis naudojasi vienodai. Pateikus su tikslinėmis administracinio bendradarbiavimo savybėmis susijusius paaiškinimus (numatomo reikalingumo apibrėžtį, bendrus auditus, grupės prašymus), turėtų padidėti administracinio bendradarbiavimo veiksmingumas ir efektyvumas. Skaitmeninis ir pasaulinis skaitmeninių platformų ekonomikos pobūdis, pajamų, gaunamų naudojantis įvairiomis platformomis, fragmentiškumas ir šalyse taikomų duomenų teikimo reikalavimų skirtumai sukelia sunkumų, susijusių su tinkamu duomenų apie pinigus, uždirbtus naudojantis skaitmeninėmis platformomis, teikimu. Valstybės narės mano, kad gana dažnai pateikiami ne visi duomenys pateikiami. Skirtingas įgyvendinimas ir informacijos naudojimas daro bendradarbiavimą neveiksmingą. Skaitmeninės platformos ir mokesčių administratoriai yra labiausiai šiuo problemų paveikti suinteresuotieji subjektai.

Ko siekiama šia iniciatyva?

Pirmiausia siekiama užtikrinti sąžiningą bei darnų vidaus rinkos veikimą ir kartu apsaugoti valstybių narių ir ES pajamas. Tikimasi, kad ėmusis šių veiksmų iki 2025 m. visoje ES galėtų būti surenkama daugiau kaip 30 mlrd. EUR papildomų mokestinių pajamų.

Kokia būtų papildoma ES lygmens veiksmų nauda? 

Valstybių narių veiksmais negalima veiksmingai ir efektyviai išspręsti tarpvalstybinio pobūdžio problemų: naudojantis skaitmeninėmis platformomis prekes ir paslaugas galima pirkti ir parduoti internetu, neatsižvelgiant į sienas arba jurisdikcijas, todėl pardavėjai pajamų gali gauti praktiškai iš bet kur, kur jie nėra rezidentai mokesčių mokėjimo tikslais. Administracinio bendradarbiavimo neveiksmingumo problemai spręsti taip pat reikia tarpvalstybinių sprendimų, nes veiksmingas bendradarbiavimas iš esmės įmanomas tik tarpvalstybiniu mastu.

B. Sprendimai

Kokios su teisėkūra susijusios ir nesusijusios politikos galimybės apsvarstytos? Ar viena iš politikos galimybių pasirinkta kaip tinkamiausia? Kodėl? 

Buvo apsvarstytos šios galimybės: a) su teisėkūra nesusijusios gairės; b) su teisėkūra susiję veiksmai su variantais, pagal kuriuos į taikymo sritį patektų veikla, platformų operatoriai ir pardavėjai; c) su teisėkūra susiję administracinio bendradarbiavimo stiprinimo veiksmai. Siekiant kuo platesnio masto su mokestinių priemonių vykdymu ir vienodomis sąlygomis susijusių rezultatų, tinkamiausia galimybė yra su teisėkūra susiję visoms platformoms ir pardavėjams taikomi administracinio bendradarbiavimo stiprinimo veiksmai.

Kas kuriai galimybei pritaria? 

Dauguma valstybių narių pritarė tinkamiausiai galimybei. Per tikslines platformų operatorių konsultacijas nuspręsta pritarti su teisėkūra susijusiems veiksmams, užtikrinant kuo mažesnius iškraipymus platformų operatoriams.

C. Tinkamiausios galimybės poveikis

Kokie būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) pranašumai? 

Veiksmai turėtų turėti didelę tiesioginę ekonominę naudą. Jie darys teigiamą poveikį mokesčių surinkimui; apskaičiuotos papildomos mokestinės pajamos sudarytų apie 30 mlrd. EUR (aukštesnysis ribinis įvertis). Šiomis pajamomis bus galima finansuoti valstybių narių ekonominę ir socialinę politiką. Iniciatyva taip pat turėtų suvienodinti sąlygas platformų operatoriams ir platformomis besinaudojantiems prekių ir (arba) paslaugų pardavėjams. Ji taip pat padidins mokesčių sistemos teisingumą, pasitikėjimą ja ir teisingą mokesčių mokėtojų naštos pasidalijimą.

Kokios būtų tinkamiausios galimybės (jei jos nėra – pagrindinių galimybių) įgyvendinimo išlaidos? 

Atsižvelgiant į ankstesnius duomenų teikimo reikalavimus, vienkartinės su kūrimu susijusios mokesčių administratorių išlaidos galėtų siekti apie 200 mln. EUR, o einamosios išlaidos – iki 30 mln. EUR. Apskaičiuotos vienkartinės platformų išlaidos sudaro iš viso 875 mln. EUR, o einamosios išlaidos – apie 100 mln. EUR. Tokios išlaidos apskaičiuotos visoms platformoms, o vienos platformos (einamosios) išlaidos siektų vidutiniškai kelias dešimtis tūkstančių eurų. Vis dėlto šie įverčiai grindžiami įvairiomis prielaidomis ir ekstrapoliacija, todėl taikytini atsargiai.

Koks bus poveikis verslui, MVĮ ir labai mažoms įmonėms?

Veiksmai turėtų daryti poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nes iniciatyva taikoma visoms skaitmeninėms platformoms ir pardavėjams, neatsižvelgiant į jų dydį. Nepaisant atsirasiančių atitikties išlaidų, iniciatyva gali būti palankesnė MVĮ nei dabartiniai įvairūs visoje ES taikomi duomenų teikimo reikalavimai. Iniciatyva taip pat turėtų suvienodinti rinkos dalyvių sąlygas, o tai turėtų būti naudinga MVĮ.

Ar tai turės didelį poveikį nacionaliniams biudžetams ir administracinėms institucijoms? 

Mokesčių administratoriai patirs papildomų išlaidų kurdami IT sistemas, kuriomis naudojantis galima teikti, saugoti ir naudoti duomenis. Apskaičiuotos visų 27 ES mokesčių administratorių vienkartinės kūrimo išlaidos siekia apie 200 mln. EUR, o einamosios išlaidos – iki 30 mln. EUR. Apskaičiuota nauda nacionaliniams biudžetams surenkant papildomų mokestinių pajamų sudaro kelias dešimtis milijardų eurų (aukštesnysis ribinis įvertis – apie 30 mlrd. EUR).

Ar bus dar koks nors didelis poveikis?

Veiksmai atitiks Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, todėl nedarys neigiamo poveikio pagrindinei teisei į asmens duomenų apsaugą.

D. Tolesni veiksmai

Kada politika bus persvarstoma?

Veiksmai bus stebimi remiantis informacija, renkama per kasmetines apklausas ir aptarimus su mokesčių administratoriais. Išsamesnis vertinimas bus atliekamas 2023 m., kai Komisija turės pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo tiesioginio apmokestinimo srityje veikimo.