Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52020PC0855

    Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo

    COM/2020/855 final

    Briuselis, 2020 12 25

    COM(2020) 855 final

    2020/0381(NLE)

    Pasiūlymas

    TARYBOS SPRENDIMAS

    dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo


    AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

    1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

    ·Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

    2017 m. kovo 29 d. pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 50 straipsnį Jungtinė Karalystė pranešė Europos Vadovų Tarybai apie ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos.

    2020 m. sausio 30 d., Europos Parlamentui pritarus, Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2020/135 dėl Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos sudarymo (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) 1 . Susitarimas dėl išstojimo įsigaliojo 2020 m. vasario 1 d. ir jame numatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje pagal tą susitarimą taikoma Sąjungos teisė. Tas laikotarpis baigsis 2020 m. gruodžio 31 d.

    2018 m. kovo 23 d. gairėse Europos Vadovų Taryba pakartojo, kad Sąjunga yra pasiryžusi ateityje palaikyti kuo glaudesnę partnerystę su Jungtine Karalyste. Pagal šias gaires tokia partnerystė turėtų apimti prekybos ir ekonominį bendradarbiavimą, taip pat kitas sritis, visų pirma kovą su terorizmu bei tarptautiniu nusikalstamumu ir saugumo, gynybos ir užsienio politiką. Europos Vadovų Taryba tas gaires nustatė siekdama bendro sutarimo dėl būsimų santykių pagrindinių principų, kurie turi būti išdėstyti prie Susitarimo dėl išstojimo pridėtoje ir jame nurodytoje politinėje deklaracijoje.

    Prie Susitarimo dėl išstojimo pridėtoje politinėje deklaracijoje 2 (toliau – Politinė deklaracija) nustatyti Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės būsimų santykių pagrindiniai principai. Joje nustatyti „plataus užmojo, visapusiškos, glaudžios ir lanksčios partnerystės prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo, kurio pagrindinis elementas yra visapusiškas ir subalansuotas laisvosios prekybos susitarimas, taip pat teisėsaugos ir baudžiamosios justicijos, užsienio politikos, saugumo ir gynybos ir platesnėse bendradarbiavimo srityse“ elementai.

    Susitarimo dėl išstojimo 184 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga ir Jungtinė Karalystė gera valia ir visapusiškai paisydamos savo atitinkamų teisinių sistemų turi dėti visas pastangas imtis būtinų priemonių, kad būtų greitai susitarta dėl susitarimų, kuriais reglamentuojami Politinėje deklaracijoje nurodyti jų būsimi santykiai, ir atliktos atitinkamos tų susitarimų ratifikavimo ar sudarymo procedūros, siekiant užtikrinti, kad, kiek įmanoma, tie susitarimai būtų taikomi nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos.

    2020 m. vasario 25 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES, Euratomas) 2020/266 3 , kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste dėl naujo partnerystės susitarimo. Komisija buvo paskirta Sąjungos derybininke. Į Tarybos sprendimą taip pat įtrauktas papildymas, kuriame pateikiami derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste nurodymai (toliau – derybiniai nurodymai).

    Komisija derybas vedė konsultuodamasi su Tarybos paskirtu specialiuoju komitetu (Tarybos Jungtinės Karalystės klausimų darbo grupe). Komisija tinkamai atsižvelgė į 2020 m. vasario 12 d. ir 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento rezoliucijas ir pagal SESV 218 straipsnio 10 dalį išsamiai informavo Europos Parlamentą, visų pirma per jo Koordinavimo grupę Jungtinės Karalystės klausimams.

    Ypač daug dėmesio buvo skirta proceso skaidrumui užtikrinti, vadovaujantis 2020 m. sausio 22 d. Tarybos patvirtintais pagrindiniais skaidrumo derybose dėl būsimų santykių principais. Atsižvelgiant į tai, visi Tarybai, Europos Parlamentui, nacionaliniams parlamentams arba Jungtinei Karalystei pateikti Sąjungos derybininko (Komisijos) derybų dokumentai buvo paskelbti visuomenei tiek, kiek leidžiama pagal Sąjungos teisę. Be to, vyriausiasis derybininkas apie derybų raidą reguliariai ir išsamiai informavo Tarybą ir Europos Vadovų Tarybą, Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus, taip pat Ekonominę ir Socialinę Tarybą (ECOSOC) ir Regionų komitetą.

    2020 m. gruodžio 24 d. Briuselyje derybos buvo baigtos ir šalys vyriausiųjų derybininkų lygmeniu susitarė dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų (toliau – Susitarimas dėl informacijos saugumo).

    Susitarimas dėl informacijos saugumo yra Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo papildomasis susitarimas ir pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo COMPROV.2 straipsnį yra neatskiriama bendrų Sąjungos ir Jungtinės Karalystės dvišalių santykių, kurie reglamentuojami Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu, dalis ir bendros sistemos dalis. Susitarimą dėl informacijos saugumo su Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu sieja ta pati taikymo pradžios diena ir ta pati nutraukimo nuostata.

    Kartu su Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu ir Susitarimu dėl informacijos saugumo Komisija derėjosi dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Vyriausybės ir Europos atominės energijos bendrijos susitarimo dėl bendradarbiavimo taikaus ir saugaus branduolinės energijos naudojimo srityje. Rekomendacija dėl Tarybos sprendimo dėl to susitarimo patvirtinimo pateikiama kartu su šiuo pasiūlymu pagal atskirą procedūrą. Be Susitarimo dėl bendradarbiavimo taikaus ir saugaus branduolinės energijos naudojimo srityje sudarymo, ta procedūra taikoma ir Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymui, kiek tai susiję su klausimais, priklausančiais Europos atominės energijos bendrijos kompetencijai (visų pirma su Jungtinės Karalystės, kaip trečiosios valstybės, dalyvavimu Euratomo mokslinių tyrimų programoje ir Europos branduolių sintezės veikloje, įskaitant ITER veiklą, remiantis jos, kaip trečiosios valstybės, naryste Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrojoje įmonėje (Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrojoje įmonėje)).

    Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo taikymo pradžia yra ypatingos skubos klausimas. Jungtinę Karalystę, kaip buvusią valstybę narę, ir Sąjungą sieja plataus masto ryšiai įvairiose ekonomikos ir kitose srityse. Jei po 2020 m. gruodžio 31 d. nebus sistemos, kuria reglamentuojami Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykiai, šie ryšiai bus smarkiai sutrikdyti ir tai pakenks asmenims, įmonėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams. Derybos galėjo būti užbaigtos tik likus labai nedaug laiko iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Tai, kad jos buvo užbaigtos vėlai, neturėtų kelti pavojaus demokratijos principais pagrįstam tikrinimui, kurią pagal Sutartis turi atlikti Europos Parlamentas. Atsižvelgdama į šias išskirtines aplinkybes Komisija siūlo laikinai taikyti Susitarimus iki 2021 m. vasario 28 d. arba kitos datos, dėl kurios nuspręs Partnerystės taryba, arba pirmosios mėnesio, einančio po to, kai Šalys viena kitai praneša, kad įvykdė atitinkamus vidaus reikalavimus ir procedūras, skirtus jų sutikimui jų laikytis nustatyti, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė, dienos.

    ·Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

    Tiek 2018 m. kovo 23 d. Europos Vadovų Tarybos gairėse, tiek Politinėje deklaracijoje Sąjunga ir Jungtinė Karalystė paragintos palaikyti glaudžius partnerystės ryšius.

    Prieš derybas dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Susitarimo dėl informacijos saugumo buvo sudarytas Susitarimas dėl išstojimo (jis įsigaliojo 2020 m. vasario 1 d.). Susitarime dėl išstojimo numatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje pagal tą susitarimą taikoma Sąjungos teisė. Pereinamasis laikotarpis baigsis 2020 m. gruodžio 31 d. Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu ir Susitarimu dėl informacijos saugumo siekiama reglamentuoti naujus Sąjungos ir Jungtinės Karalystės tarpusavio santykius ir taip užkirsti kelią dideliems sutrikimams, kurie kitu atveju galėtų atsirasti tuose santykiuose pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.

    Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu nustatomas tvirtas Sąjungos ir Jungtinės Karalystės abipusiai naudingų subalansuotos partnerystės santykių pagrindas. Jis taip pat rodo, kad Jungtinė Karalystė, nebūdama Sąjungos valstybe nare, neturi tokių pačių teisių ir negauna tokios pačios naudos kaip valstybė narė.

       Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

    Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu ir Susitarimu dėl informacijos saugumo visapusiškai paisoma Sutarčių ir išsaugomas Sąjungos teisinės tvarkos vientisumas ir autonomiškumas. Dėl šių susitarimų nebus reikalaujama, kad Sąjunga iš dalies pakeistų savo taisykles, reglamentus ar standartus jokioje reguliuojamoje srityje. Jais ginamos Sąjungos vertybės, tikslai ir interesai ir užtikrinamas jos politikos ir veiksmų nuoseklumas, veiksmingumas ir tęstinumas.

    Visos iš Jungtinės Karalystės importuojamos prekės turės tenkinti Sąjungos taisykles ir reglamentavimo nuostatas (pvz., technines taisykles ir produktų standartus, sanitarijos ar fitosanitarijos taisykles, maisto ir saugos reglamentavimo nuostatas, sveikatos ir saugos standartus, aplinkos apsaugos, vartotojų apsaugos taisykles).

    Į Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą įtrauktos konkrečios antraštinės dalys dėl prekybos ir vienodų sąlygų standartų darbo, aplinkos, kovos su klimato kaita ir darnaus vystymosi srityse, kuriose Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ekonominė dalis susiejama su bendraisiais Sąjungos darnaus vystymosi tikslais ir konkrečiais darbo, aplinkos ir klimato kaitos srities tikslais.

    Dalyvaudama Sąjungos programose Jungtinė Karalystė visapusiškai paisys pagrindinių aktų, kuriais apibrėžiamos programos, ir galiojančių Sąjungos reglamentų, susijusių su finansų valdymu, pavyzdžiui, Finansinio reglamento.

    2.TEISINIS PAGRINDAS

    Siūlomo Tarybos sprendimo dėl pasirašymo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 217 straipsnis. Šis teisinis pagrindas yra tinkamiausias atsižvelgiant į plačią numatomos partnerystės taikymo sritį.

    Procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 5 dalis kartu su SESV 218 straipsnio 8 dalies antra pastraipa, kurioje nustatyta, kad Taryba balsuoja vieningai.

    Taigi, siūlomo Tarybos sprendimo teisinis pagrindas yra SESV 217 straipsnis kartu su SESV 218 straipsnio 5 dalimi ir 8 dalies antra pastraipa.

    3.KITI ELEMENTAI

    ·Pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą įsteigtų organų vykdomas įgyvendinimas

    Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo pirmos dalies III antraštinėje dalyje įsteigiama Partnerystės taryba, kuri prižiūrės, kaip siekiama to susitarimo ir bet kurio papildomojo susitarimo tikslų. Partnerystės tarybą sudaro ministrų lygmens Sąjungos ir Jungtinės Karalystės atstovai, kurie susitiks ne rečiau kaip vieną kartą per metus, taip pat prižiūrės ir palengvins Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir bet kurio papildomojo susitarimo, pavyzdžiui, Susitarimo dėl informacijos saugumo, įgyvendinimą ir taikymą.

    Partnerystės taryba gali priimti sprendimus visais klausimais Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime arba bet kuriame papildomajame susitarime nustatytais atvejais. Partnerystės taryba sprendimus ir rekomendacijas gali priimti tik abipusiu Sąjungos ir Jungtinės Karalystės sutarimu. Ji negali niekaip riboti sprendimų priėmimo Sąjungos lygmeniu. Sąjunga ir Jungtinė Karalystė per Partnerystės tarybą arba specialiuosius komitetus gali nuspręsti iš dalies pakeisti tam tikrus Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo arba bet kurio papildomojo susitarimo aspektus tik tais atvejais, kurie specialiai numatyti tuose susitarimuose. Šalims tokį sprendimą patvirtinus jam dar bus taikomi atitinkami jų vidaus reikalavimai ir procedūros.

    Partnerystės tarybai vykdyti užduotis padės Prekybos partnerystės komitetas, kuriam savo ruožtu padės specialieji prekybos komitetai, ir kiti specialieji komitetai.

    Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu įsteigiami šie specialieji prekybos komitetai:

    (a)Specialusis prekybos komitetas prekių klausimams;

    (b)Specialusis prekybos komitetas muitinių bendradarbiavimo ir prekių kilmės taisyklių klausimams;

    (c)Specialusis prekybos komitetas sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių klausimams;

    (d)Specialusis prekybos komitetas techninių prekybos kliūčių klausimams;

    (e)Specialusis prekybos komitetas paslaugų, investicijų ir skaitmeninės prekybos klausimams;

    (f)Specialusis prekybos komitetas intelektinės nuosavybės klausimams;

    (g)Specialusis prekybos komitetas viešųjų pirkimų klausimams;

    (h)Specialusis prekybos komitetas bendradarbiavimo reglamentavimo srityje klausimams;

    (i)Specialusis prekybos komitetas vienodų atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygų ir darnaus vystymosi klausimams;

    (j)Specialusis prekybos komitetas administracinio bendradarbiavimo PVM ir mokesčių bei muitų išieškojimo srityje klausimams.

    Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu įsteigiami šie specialieji komitetai:

    (k)Specialusis energetikos komitetas;

    (l)Specialusis oro susisiekimo komitetas;

    (m)Specialusis aviacijos saugos komitetas;

    (n)Specialusis kelių transporto komitetas;

    (o)Specialusis socialinės apsaugos koordinavimo komitetas;

    (p)Specialusis žuvininkystės komitetas;

    (q)Specialusis teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo komitetas;

    (r)Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas.

    Partnerystės taryba gali įsteigti arba panaikinti specialiuosius prekybos komitetus arba specialiuosius komitetus, o Prekybos partnerystės komitetas gali įsteigti arba panaikinti specialiuosius prekybos komitetus.

    Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime taip pat numatytas Partnerystės tarybos ir specialiųjų komitetų vaidmuo ginčų sprendimo srityje. Jis aptariamas Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo šeštos dalies I antraštinėje dalyje.

    ·Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimas ir taikymas Sąjungoje

    Pagal SESV 216 straipsnio 2 dalį Sąjungos sudaryti susitarimai yra privalomi Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms.

    Siekiant sudaryti sąlygas Sąjungai laiku reaguoti, kai atitinkamos sąlygos nebetenkinamos, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti tam tikrus sprendimus, kuriais būtų sustabdomas Jungtinei Karalystei pagal Priedą dėl ekologiškų produktų ir Priedą dėl vaistinių preparatų nustatytų išmokų mokėjimas. Prieš priimdama tokius sprendimus Komisija turėtų informuoti apie tai valstybių narių atstovus, kurie gali pareikšti prieštaravimą Komisijos pateiktai pozicijai sprendimą blokuojančia mažuma. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal tą pačią procedūrą priimti kitas reikalingas įgyvendinimo priemones, kad užtikrintų veiksmingą tų priedų taikymą;

    Be to, kad būtų užtikrintas įsipareigojimų pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą vykdymas, taikomi tvirti vykdymo užtikrinimo mechanizmai. Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu nustatyta galimybė Šalims greitai imtis autonominių ir veiksmingų priemonių savo interesams apsaugoti, įskaitant visų pirma vienodų sąlygų užtikrinimo (t. y. pusiausvyros atkūrimo priemonių, teisių gynimo priemonių) ir žvejybos srityse (t. y. kompensacinių priemonių, taisomųjų priemonių), taip pat, bendresniu mastu, tais atvejais, kai kyla rimtų sektorinio ar regioninio pobūdžio ekonominių, visuomeninių ar aplinkos srities sunkumų.

    Svarbu, kad Sąjunga greitai ir veiksmingai galėtų visapusiškai įgyvendinti šias vykdymo užtikrinimo priemones. Dėl to Komisija turėtų būti įgaliota sustabdyti pareigų pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą vykdymą pagal GOODS.19 straipsnį dėl muitų teisės aktų pažeidimų arba apėjimo atveju taikomos priemonės, LPFOFCSD.3.12 straipsnį dėl teisių gynimo priemonių vienodų sąlygų srityje, ROAD.11 straipsnį dėl teisių gynimo priemonių kelių transporto srityje, AIRTRN.8 straipsnį dėl atsisakymo išduoti leidimą oro susisiekimui vykdyti, jo atšaukimo, galiojimo sustabdymo ar apribojimo, FISH.14 straipsnį dėl taisomųjų priemonių žvejybos srityje, FISH.9 straipsnį dėl kompensacinių priemonių, taikomų panaikinus ar sumažinus prieigą, UNPRO.3.1 ir UNPRO.3.20 straipsnius dėl stabdomo ir nutraukiamo Jungtinės Karalystės dalyvavimo Sąjungos programoje ir INST.24 straipsnį dėl laikinųjų taisomųjų priemonių, arba imtis tinkamų apsaugos priemonių pagal INST.36 straipsnį.

    Remiantis Sutartimis, Komisija taip pat veiks Sąjungos vardu visais ginčų sprendimo procedūros etapais pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo šeštos dalies I antraštinę dalį.

    ·Išsamus Susitarimų projektų konkrečių nuostatų paaiškinimas

    Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu numatomas plataus užmojo ir masto Sąjungos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimas atitinka 2018 m. kovo 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas bei gaires ir yra grindžiamas Politine deklaracija.

    Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas – tai vienas bendras rinkinys, kurį sudaro keturios pagrindinės dalys:

    bendrieji ir instituciniai susitarimai; 

    ekonominiai susitarimai (įskaitant nuostatas dėl prekybos ir vienodų sąlygų garantijų)

    susitarimai dėl teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose; ir

    nuostatos dėl ginčų sprendimo, pagrindinių vertybių ir apsaugos priemonių.

    Numatoma partnerystė grindžiama demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių pripažinimu, taip pat kova su klimato kaita ir kova su masinio naikinimo ginklų platinimu. Jeigu kurio nors iš šių esminių elementų nesilaikoma, Šalys gali nutraukti ar sustabdyti viso ar dalies Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ar bet kurio papildomojo susitarimo veikimą. Šalys taip pat patvirtina įsipareigojimą užtikrinti aukšto lygio asmens duomenų apsaugą.

    Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo taikymo sritis yra visapusiška. Jis apima Politinėje deklaracijoje nurodytas rūpimas sritis: prekybą ir ekonominį bendradarbiavimą, teisėsaugos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, dalyvavimą Sąjungos programose ir temines bendradarbiavimo sritis. Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas neapima susitarimų dėl bendradarbiavimo užsienio politikos, išorės saugumo ir gynybos srityse, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės poziciją dėl tokių susitarimų nesiderėti ir į Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą jų neįtraukti. Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu paisoma Sąjungos sprendimų priėmimo įgaliojimų autonomiškumo ir jos teisinės tvarkos, jos bendrosios rinkos ir muitų sąjungos vientisumo ir keturių laisvių (asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo) nedalomumo. Jis apima ne tik laisvą prekybą prekėmis ir paslaugomis, bet ir būdus, kaip užkirsti kelią prekybos iškraipymui bei nesąžiningam konkurenciniam pranašumui. Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu atsižvelgiama į faktą, kad Jungtinė Karalystė palieka Sąjungos bendrų taisyklių sistemą, priežiūros ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo mechanizmus, taigi nebegali naudotis narystės ar bendrosios rinkos teikiama nauda.

    Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu nustatoma bendra valdymo sistema, apimanti visas bendradarbiavimo sritis pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą ir pagal visus kitus papildomuosius susitarimus, pavyzdžiui, Susitarimą dėl informacijos saugumo, o tam tikri patikslinimai įtraukti siekiant atsižvelgti į sektorių poreikius.

    Kad būtų užtikrintas įsipareigojimų pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą vykdymas, taikomi tvirti vykdymo užtikrinimo mechanizmai. Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu nustatyta galimybė Šalims greitai imtis autonominių ir veiksmingų priemonių savo interesams apsaugoti, įskaitant visų pirma vienodų sąlygų užtikrinimo (t. y. pusiausvyros atkūrimo priemonių, teisių gynimo priemonių) ir žvejybos srityse (t. y. kompensacinių priemonių, taisomųjų priemonių), taip pat, bendresniu mastu, tais atvejais, kai kyla rimtų sektorinio ar regioninio pobūdžio ekonominių, visuomeninių ar aplinkos srities sunkumų.

    Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo teritorinė taikymo sritis aprėpia: kiek tai susiję su Sąjunga, – teritorijas, kurioms taikomos Sutartys, kiek tai susiję su Jungtine Karalyste, – Jungtinės Karalystės teritoriją. Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime taip pat nustatytas ribotas taikymas Normandijos saloms ir Meno Salai, susijęs su prekyba prekėmis ir prieiga prie vandenų. Vadovaujantis pareiškimais, įtrauktais į 2018 m. lapkričio 25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo protokolą, ir Tarybos derybiniais nurodymais, Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas Gibraltarui netaikomas.

    Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą sudaro septynios dalys (toliau suskirstytos į podalius, antraštines dalis, skyrius ir skirsnius), trys protokolai ir keletas priedų, kaip nurodyta toliau.

    Pirmoje dalyje (Bendrosios ir institucinės nuostatos) pateikiamos bendrosios nuostatos, Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo aiškinimo principai ir apibrėžtys, taip pat institucinė struktūra.

    Pirmoje dalyje išdėstytos nuostatos dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo valdymo ir įgyvendinimo ir nustatomi bendri valdymo organai (Partnerystės taryba, Prekybos partnerystės komitetas, specialieji prekybos komitetai ir kiti specialieji komitetai).

    Valdymo nuostatomis suteikiama aiškumo dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo taikymo ir kontroliavimo būdo. Jos parengtos taip, kad būtų lanksčios ir jas būtų galima pritaikyti prie specialių poreikių, kurių gali kilti skirtingose srityse. Atsižvelgdama į Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo sudėtingumą, Sąjunga primygtinai tvirtino, kad visam Susitarimui būtų taikoma viena valdymo sistema. Taip įmonėms, vartotojams ir piliečiams užtikrinamas teisinis tikrumas ir kartu išvengiama daugybės lygiagrečių struktūrų ir nesukuriama papildomo biurokratizmo.

    Susitarimo įgyvendinimą prižiūrės Partnerystės taryba. Partnerystės taryba sudaryta iš Sąjungos ir Jungtinės Karalystės atstovų ministrų lygmeniu ir posėdžiaus įvairių sudėčių, priklausomai nuo svarstomų klausimų. Ji bus forumas, kuriame Šalys aptars visus kylančius klausimus, ir galės priimti privalomus sprendimus bendru sutarimu. Jai padės Prekybos partnerystės komitetas, specialieji prekybos komitetai ir kiti specialieji komitetai.

    Antrą dalį (Prekyba, transportas, žvejyba ir kiti susitarimai) sudaro šeši podaliai:

    pirmą podalį „Prekyba“ sudaro dvylika antraštinių dalių: I antraštinė dalis (Prekyba prekėmis), II antraštinė dalis (Paslaugos ir investicijos), III antraštinė dalis (Skaitmeninė prekyba), IV antraštinė dalis (Kapitalo judėjimas, mokėjimai, pervedimai ir laikinosios apsaugos priemonės), V antraštinė dalis (Intelektinė nuosavybė), VI antraštinė dalis (Viešieji pirkimai), VII antraštinė dalis (Mažosios ir vidutinės įmonės), VIII antraštinė dalis (Energetika), IX antraštinė dalis (Skaidrumas), X antraštinė dalis (Gera reglamentavimo praktika ir bendradarbiavimas reglamentavimo srityje), XI antraštinė dalis (Vienodos atviros ir sąžiningos konkurencijos sąlygos ir darnus vystymasis), XII antraštinė dalis (Išimtys);

    antrą podalį „Aviacija“ sudaro dvi antraštinės dalys: I antraštinė dalis (Oro susisiekimas) ir II antraštinė dalis (Aviacijos sauga);

    trečią podalį „Kelių transportas“ sudaro dvi antraštinės dalys: I antraštinė dalis (Krovinių vežimas keliais) ir II antraštinė dalis (Keleivių vežimas keliais);

    ketvirtas podalis „Socialinės apsaugos koordinavimas ir trumpalaikių kelionių vizos“;

    penktas podalis „Žvejyba“;

    šeštas podalis „Kitos nuostatos“.

    Kaip galima suprasti iš podalių ir antraštinių dalių pavadinimų, antroje dalyje aptariama prekyba prekėmis ir paslaugomis, taip pat įvairūs kitų ekonominio ir platesnio masto bendradarbiavimo sričių klausimai, tokie kaip investicijos, konkurencija, mokesčių skaidrumas, energetika, oro ir kelių transportas, nediskriminavimas, susijęs su tam tikrais judumo susitarimais ir socialinės apsaugos koordinavimu, ir žvejyba.

    Antroje dalyje išdėstyta šiuolaikiška, tvari prekybos politika. Abi Šalys įsipareigoja laikytis bendrų aukštų standartų tokiose srityse kaip darbo ir socialiniai standartai, aplinkos apsauga, kova su klimato kaita, įskaitant anglies dioksido apmokestinimą, ir atitinkamų standartų, susijusių su mokesčių vengimu ir mokesčių skaidrumu 4 . Šioje dalyje taip pat nustatyti subsidijų teikimo principai, kad bet kuri iš Šalių neteiktų subsidijų, kurios turi esminį poveikį Šalių tarpusavio prekybai arba investicijoms. Šie sutarti standartai ir principai siejami su vidaus vykdymo užtikrinimo ir ginčų sprendimo mechanizmais, kuriais užtikrinama, kad ES ir Jungtinės Karalystės įmonės konkuruotų vienodomis sąlygomis. Antroje dalyje numatyta, kad, kai tinka, kiekviena Šalis gali imtis vienašalių priemonių, kad apsisaugotų nuo poveikio prekybai arba investicijoms, kurį lemia subsidijos arba reikšmingas nuokrypis nuo atitinkamų subsidijų kontrolės sistemų ar atitinkamų darbo ir socialinės, aplinkos ar klimato apsaugos lygių.

    Kiek tai susiję su prekyba prekėmis, antros dalies nuostatos neapsiriboja ES laisvosios prekybos susitarimais, neseniai sudarytais su tokiais partneriais, kaip Kanada ir Japonija: visoms prekėms nustatomi nuliniai tarifai ir nulinės kvotos. Kad galėtų pasinaudoti šiomis išskirtinėmis lengvatomis, įmonės privalo užtikrinti, kad jų gaminiai būtų kilę iš Sąjungos arba Jungtinės Karalystės. Šios kilmės taisyklės yra būtinos siekiant užtikrinti Sąjungos rinkos vientisumą. Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu taip pat bus palengvinti, kiek tai leidžiama pagal Sąjungos muitinės kodeksą, muitinės formalumai, taikomi muitų sąjungai nepriklausančioms trečiosioms valstybėms. Taip pat bus panaikintos nereikalingos kliūtys prekybai, kartu užtikrinant, kad visos į Sąjungą patenkančios Jungtinės Karalystės prekės atitiktų aukštus reguliavimo standartus, be kita ko, taikomus maisto kokybei (pvz., sanitarijos ir fitosanitarijos standartus) ir produktų saugai.

    Taip pat susitarta dėl pakankamai didelio prekybos paslaugomis atvirumo, neapsiribojant PPO Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) bazinėmis nuostatomis, kartu atsižvelgiant į tai, kad Jungtinė Karalystė nebesinaudoja laisvu asmenų judėjimu, taigi ir laisve teikti paslaugas. Jungtinės Karalystės paslaugų teikėjai, norintys teikti paslaugas Sąjungoje, turės laikytis visų atitinkamų Sąjungos norminių reikalavimų, tačiau tose srityse, kurioms taikomas Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas 5 , jiems nebus taikomas mažiau palankus režimas nei Sąjungos paslaugų teikėjams, o Jungtinėje Karalystėje tas pats galios ir Sąjungos paslaugų teikėjams. Jungtinės Karalystės investuotojai taip pat gali Sąjungoje steigti juridinius vienetus, kad galėtų teikti paslaugas visoje bendrojoje rinkoje, ir tą patį gali daryti Sąjungos investuotojai Jungtinėje Karalystėje. Į Susitarimą įtraukti būsimų derybų dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo susitarimų pagrindiniai principai.

    Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime išdėstytos nuostatos, kuriomis siekiama palengvinti skaitmeninę prekybą šalinant nepagrįstas kliūtis ir įmonėms bei vartotojams užtikrinant atvirą, saugią ir patikimą interneto aplinką kartu su aukštais asmens duomenų apsaugos standartais. Susitarime taip pat išdėstytos nuostatos, kuriomis užtikrinama intelektinės nuosavybės teisių apsauga. Be to, į jį įtrauktos nuostatos dėl abipusių galimybių atitinkamose Šalių viešųjų pirkimų rinkose ir dėl viešųjų pirkimų standartų, neapsiribojant Šalių įsipareigojimais pagal PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų nuostatas.

    Kalbant apie energetiką, Jungtinė Karalystė nebedalyvaus bendroje elektros energijos rinkoje ir ES prekybos platformų veikloje, todėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu sukuriama nauja dvišalio bendradarbiavimo energetikos srityje sistema, kuria siekiama užtikrinti ekonomiškai efektyvios, švarios energijos tiekimą ir tiekimo saugumą – esminius abiejų ekonomikų veikimo elementus – ir įdiegti naujus mechanizmus, skirtus bendradarbiauti atsinaujinančių energijos išteklių, visų pirma Šiaurės jūroje, klausimais ir kovoti su klimato kaita. Susitarimą taip pat sudaro esminės nuostatos dėl vienodų sąlygų ir liberalizavimo, įskaitant subsidijų energetikos sektoriuje sąlygas. Kaip ir kitose srityse, nuostatomis dėl energetikos Jungtinei Karalystei nesuteikiama visapusiška nauda, kuri prilygtų bendrosios rinkos teikiamai naudai, atsižvelgiant į jos, kaip trečiosios valstybės, statusą.

    Dėl transporto Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime numatytas nuolatinis ir tvarus susisiekimas oru ir keliais, kartu išsaugant bendrosios rinkos vientisumą. Į jį įtrauktomis nuostatomis užtikrinama, kad Sąjungos ir Jungtinės Karalystės paslaugų teikėjai konkuruotų vienodomis sąlygomis, kad nebūtų pažeidžiamos keleivių teisės ir nesumažėtų transporto sauga.

    Antroje dalyje taip pat nustatyta bendro darnaus žuvų išteklių Sąjungos ir Jungtinės Karalystės vandenyse valdymo sistema. Kaip nepriklausoma pakrantės valstybė Jungtinė Karalystė turės visą savo vandenų kontrolę ir galės toliau plėtoti savo žvejybos veiklą, tačiau Europos žvejai ir žvejės ir toliau turės nuolatinę prieigą prie Jungtinės Karalystės vandenų ir juose vykdyti žvejybos veiklą.

    Trečioje dalyje (Teisėsaugos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose) nustatyta teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose sistema. Joje pripažįstamas tvirto nacionalinių policijos ir teisminių institucijų, taip pat Sąjungos agentūrų ir įstaigų bendradarbiavimo, ypač kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir terorizmu ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą, poreikis.

    Trečia dalis apima šias pagrindines sritis:

    duomenų mainai: susitarimai dėl greito, veiksmingo ir efektyvaus keitimosi oro transporto keleivių duomenimis (vadinamaisiais keleivio duomenų įrašais, arba PNR), DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registracijos duomenimis (tai yra duomenimis pagal Priumo sprendimą – jais Sąjunga ir jokia Šengeno erdvei nepriklausanti trečioji valstybė niekada anksčiau nesikeitė), nuosprendžių registrų informacija ir operatyvine informacija, papildant tarptautinius kanalus, tokius kaip Interpolas;

    Europolas ir Eurojustas: veiksmingas Jungtinės Karalystės ir Europolo bei Eurojusto bendradarbiavimas, laikantis Sąjungos teisės aktais nustatytų bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis taisyklių;

    perdavimas: sudaromos greito nusikaltėlių perdavimo tarp Sąjungos valstybių narių ir Jungtinės Karalystės sąlygos, racionalizuojant procedūras, laikantis griežtų terminų, griežtų apsaugos priemonių (įskaitant tinkamus atsisakymo perduoti pagrindus), procedūrinių teisių ir taikant teisminę priežiūrą;

    savitarpio pagalba: susitarimai, kuriais palengvinamas Europos Tarybos konvencijų dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose taikymas ir jos papildomos, pavyzdžiui, racionalizuojant procedūras, nustatant terminus ir technologijų infrastruktūras, ir kurie aprėpia daug įvairių priemonių, įskaitant turto įšaldymą ir konfiskavimą;

    kova su pinigų plovimu: nuostatos dėl bendradarbiavimo kovojant su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu.

    Trečiojoje dalyje atsižvelgiama į Jungtinės Karalystės, kaip Sąjungai ir Šengeno erdvei nepriklausančios valstybės, statusą. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė nebeturės tiesioginės tikralaikės prieigos prie neskelbtinų duomenų Sąjungos bazių, kuriomis palaikoma Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, nes tokia prieiga suteikiama tik valstybėms narėms ir glaudžiai bendradarbiaujančioms asocijuotosioms šalims, kurios prisiima visas susijusias pareigas.

    Glaudus ir visapusiškas policijos ir teisminis bendradarbiavimas grindžiamas garantijomis, kad bus paisoma demokratijos ir teisinės valstybės principų, veiksmingai užtikrinama pagrindinių asmens teisių ir laisvių, įskaitant tas, kurios įtvirtintos Europos žmogaus teisių konvencijoje, apsauga ir jie bus įgyvendinami vidaus teisėje, taip pat abiejų Šalių įsipareigojimu laikytis aukšto lygio duomenų apsaugos standartų. Tai buvo itin svarbus Sąjungos reikalavimas, nustatytas siekiant užtikrinti, kad būtų apsaugotas ir jos piliečių saugumas, ir pagrindinės teisės. Trečiojoje dalyje taip pat nustatytos konkrečios nuostatos, susijusios su bendradarbiavimo sustabdymu tuo atveju, jeigu užtikrinant bet kurios iš šių apsaugos priemonių įgyvendinimą yra didelių sisteminių trūkumų, taip pat su specialiu ginčų sprendimo mechanizmu.

    Ketvirtą dalį (Teminis bendradarbiavimas) sudaro dvi antraštinės dalys: I antraštinė dalis „Sveikatos saugumas“ ir II antraštinė dalis „Kibernetinis saugumas“. Ketvirtoje dalyje išdėstomos nuostatos dėl Šalių bendradarbiavimo sveikatos saugumo ir kibernetinio saugumo klausimais, įskaitant nuostatas dėl Jungtinės Karalystės laikino ir riboto dalyvavimo keliose Sąjungos struktūrose, tik jeigu Sąjunga pakviečia dalyvauti ir jeigu kyla konkrečios bendros grėsmės.

    Penktoje dalyje (Dalyvavimas Sąjungos programose, patikimas finansų valdymas ir finansinės nuostatos) išdėstomos nuostatos dėl Jungtinės Karalystės, kaip trečiosios valstybės, nuolatinio dalyvavimo pavyzdinėse Sąjungos programose, su sąlyga, kad Jungtinė Karalystė mokės finansinį įnašą į Sąjungos biudžetą. Tikslų tokių programų sąrašą vėliau patvirtins Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas. Be to, Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas taip pat gali sudaryti paslaugų, kurios teikiamos įgyvendinant Sąjungos programas, kuriomis Jungtinei Karalystei gali būti suteikta galimybė naudotis, sąrašą.

    Sąjungos programų ir veiklos, kuriose Jungtinė Karalystė gali dalyvauti, teisiniai pagrindai (pagrindiniai aktai) dar nepriimti. Tačiau Jungtinė Karalystė ir Sąjunga bendrai sutaria dėl programų, kuriose Jungtinė Karalystė gali dalyvauti ir kokiomis konkrečiomis sąlygomis ji tai gali daryti, jeigu laikomasi galutiniuose teisiniuose pagrinduose nustatytų sąlygų. Todėl prie Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo pridėtas bendras pareiškimas yra pagrindas, kuriuo remdamasis Specialusis dalyvavimo Sąjungos programose komitetas tą susitarimą papildys protokolais, kai bus priimti tų programų teisiniai pagrindai.

    Šeštą dalį (Ginčų sprendimas ir horizontaliosios nuostatos) sudaro trys antraštines dalys: I antraštinė dalis (Ginčų sprendimas), II antraštinė dalis (Bendradarbiavimo pagrindas) ir III antraštinė dalis (Įsipareigojimų vykdymas ir apsaugos priemonės).

    Kalbant apie ginčų sprendimą, jeigu kyla nesutarimų ir Šalys negali rasti sprendimo, Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas numato, kad gali būti sukurtas nepriklausomas arbitražo teismas, kad klausimas būtų išspręstas priimant privalomą sprendimą. Šis ginčų sprendimo mechanizmas aprėpia daugumą Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo sričių, įskaitant vienodas sąlygas ir žvejybą. Jį papildo patikimi ir tvirti vykdymo užtikrinimo ir atitikties mechanizmai, įskaitant galimybę sustabdyti šalies ieškovės pareigas pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, pvz., vėl įvesti tarifus ir (arba) kvotas. Be to, kiekviena Šalis tam tikromis sąlygomis taip pat galės imtis atsakomųjų veiksmų, jeigu kita Šalis nevykdys arbitražo teismo sprendimo. Pavyzdžiui, vienai Šaliai nuolat nevykdant savo pareigų, susijusių su konkrečiu ekonomikos sektoriumi, kita Šalis galės imtis atsakomųjų veiksmų kituose ekonomikos sektoriuose. Kiekviena Šalis taip pat gali vienašališkai imtis apsaugos priemonių, kai kyla rimtų sektorinio ar regioninio pobūdžio ekonominių, visuomeninių ar aplinkos srities sunkumų.

    Septintoje dalyje (Baigiamosios nuostatos) pateikiamos baigiamosios nuostatos, įskaitant dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo įsigaliojimo, peržiūros ir nutraukimo.

    Dviejuose protokoluose pateikiamos nuostatos dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje ir savitarpio pagalbos vykdant su mokesčiais ir muitais susijusius reikalavimus ir dėl savitarpio pagalbos muitinės veiklos srityje.

    Protokole dėl socialinės apsaugos koordinavimo nustatytos įvairios socialinės apsaugos koordinavimo priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti ES piliečių ir Jungtinės Karalystės piliečių, kurie 2021 m. sausio 1 d. atsidurs tarpvalstybinėje padėtyje, susijusioje su Jungtine Karalyste ir ES, socialinės apsaugos teises. Trečiųjų valstybių piliečiai, asmenys be pilietybės ir pabėgėliai taip pat apsaugomi. Protokolas aprėpia daug įvairių išmokų, įskaitant senatvės ir maitintojo netekimo pensijas, išmokas mirties atveju, ligos išmokas, motinystės ir tėvystės išmokas, susijusias su vaiko gimimu, išmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir priešpensines išmokas. Protokolu užtikrinama, kad jame nustatyti socialinės apsaugos koordinavimo susitarimai būtų grindžiami Sąjungos valstybių narių nediskriminavimo principu.

    Susitarime dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų nustatytos keitimosi įslaptinta informacija ir neįslaptinta neskelbtina informacija taisyklės ir būdai. Kaip ir kituose su kitomis trečiosiomis valstybėmis Sąjungos sudarytuose susitarimuose dėl informacijos saugumo, Susitarime dėl informacijos saugumo užtikrinamas saugus neskelbtinos informacijos tvarkymas laikantis informacijos rengėjo išankstinio sutikimo prieš perduodant informaciją, kuria keičiamasi, principo. Susitarimas dėl informacijos saugumo taikomas nuo Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo taikymo pradžios dienos arba nuo tos dienos, kai Šalys viena kitai praneša, kad įvykdė atitinkamus vidaus reikalavimus ir procedūras, skirtus įslaptintai informacijai perduoti pagal tą susitarimą, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė.

    2020/0381 (NLE)

    Pasiūlymas

    TARYBOS SPRENDIMAS

    dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo

    EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), ypač į jos 217 straipsnį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi ir 8 dalies antra pastraipa,

    atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

    kadangi:

    (1)2017 m. kovo 29 d. pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 50 straipsnį Jungtinė Karalystė pranešė Europos Vadovų Tarybai apie ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos;

    (2)2020 m. sausio 30 d. Tarybą priėmė sprendimą (ES) 2020/135 dėl Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos sudarymo (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) 6 . Susitarimas dėl išstojimo įsigaliojo 2020 m. vasario 1 d.;

    (3)2020 m. vasario 25 d. Taryba priėmė sprendimą (ES, Euratomas) 2020/266 7 , kuriuo Komisijai suteikti įgaliojimai pradėti derybas su Jungtine Karalyste dėl naujo partnerystės susitarimo. Derybos vestos atsižvelgiant į 2020 m. vasario 25 d. derybinius nurodymus;

    (4)derybos užbaigtos 2020 m. gruodžio 24 d. Po jų pasiektas dėl Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas) ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimas dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų (toliau – Susitarimas dėl informacijos saugumo); 

    (5)Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu nustatomas Sąjungos ir Jungtinės Karalystės plataus masto santykių pagrindas, apimantis abipuses teises ir pareigas, bendrus veiksmus ir specialias procedūras. Susitarimas dėl informacijos saugumo yra Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo papildomasis susitarimas ir yra iš esmės su juo susijęs, visų pirma su jo taikymo pradžia ir nutraukimu. Todėl sprendimas dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir Susitarimo dėl informacijos saugumo (toliau – Susitarimai) pasirašymo turėtų būti grindžiamas teisiniu pagrindu, kuriuo numatoma sukurti asociaciją, kad Sąjunga galėtų prisiimti įsipareigojimų visose srityse, kurioms taikomos Sutartys;

    (6)Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo pasirašymui taikoma atskira procedūra tų klausimų, kurie priklauso Europos atominės energijos bendrijos kompetencijai, atžvilgiu;

    (7)tikslinga nustatyti Sąjungos atstovavimo pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą įsteigtoje Partnerystės taryboje ir komitetuose tvarką. Kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 17 straipsnio 1 dalyje, Komisija turi atstovauti Sąjungai ir išreikšti Sąjungos pozicijas, kurias pagal Sutartis nustato Taryba. Taryba turi vykdyti savo politikos formavimo ir koordinavimo funkcijas, kaip numatyta ES sutarties 16 straipsnio 1 dalyje, nustatydama pozicijas, kurios Sąjungos vardu priimamos pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą įsteigtoje Partnerystės taryboje ir komitetuose. Be to, tais atvejais, kai Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu įsteigta Partnerystės taryba arba komitetai turi priimti teisinę galią turinčius aktus, pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos šiuose organuose, turi būti nustatomos pagal SESV 218 straipsnio 9 dalyje nustatytą procedūrą;

    (8)viena arba kelios valstybės narės gali paprašyti, kad Komisijos atstovą pagal Susitarimą įsteigtos Partnerystės tarybos ir kitų jungtinių organų posėdyje lydėtų tos arba tų valstybių narių atstovas Sąjungos delegacijos sudėtyje;

    (9)siekiant sudaryti sąlygas Sąjungai laiku reaguoti, kai atitinkamos sąlygos nebetenkinamos, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti tam tikrus sprendimus, kuriais būtų sustabdomas Jungtinei Karalystei pagal Priedą dėl ekologiškų produktų ir Priedą dėl vaistinių preparatų nustatytų išmokų mokėjimas. Prieš priimdama tokius sprendimus Komisija turėtų informuoti apie tai valstybių narių atstovus, kurie gali pareikšti prieštaravimą Komisijos pateiktai pozicijai sprendimą blokuojančia mažuma. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal tą pačią procedūrą priimti kitas reikalingas įgyvendinimo priemones, kad užtikrintų veiksmingą tų priedų taikymą;

    (10)siekiant sudaryti sąlygas Sąjungai veikti greitai ir veiksmingai, kad būtų apsaugoti jos interesai pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, kol bus priimtas ir Sąjungoje įsigalios konkretus teisės aktas, kuriuo reglamentuojamas teisių gynimo priemonių priėmimas pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, Komisija turėtų būti įgaliota imtis teisių gynimo priemonių, pavyzdžiui, sustabdyti pareigų pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą arba bet kurį papildomąjį susitarimą vykdymą tais atvejais, kai pažeidžiamos tam tikros Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatos arba nevykdomos tam tikros Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nustatytos sąlygos, visų pirma, prekybos prekėmis, vienodų sąlygų sudarymo, kelių transporto, oro susisiekimo, žvejybos ir Sąjungos programų srityse, ir imtis tinkamų teisių gynimo priemonių, pusiausvyros atkūrimo priemonių ir atsakomųjų priemonių;

    (11)kiekvienu atveju, kai Sąjunga turi imtis veiksmų, kad laikytųsi Susitarimų nuostatų, tokių veiksmų turi būti imamasi pagal Sutarčių nuostatas, kartu neviršijant kiekvienai institucijai suteiktų įgaliojimų. Todėl Komisija turi pateikti Jungtinei Karalystei informaciją arba pranešimus, kurių reikalaujama pagal Susitarimus, išskyrus atvejus, kai Susitarimuose nurodomos kitos konkrečios Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros, ir konkrečiais klausimais konsultuotis su Jungtine Karalyste. Atstovauti Sąjungai arbitražo teisme, kai pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą ginčas perduotas nagrinėti arbitražo tvarka, taip pat turi Komisija;

    (12)primenama, kad pagal 2020 m. vasario 25 d. derybinius nurodymus Sąjungos ir Jungtinės Karalystės sudaryto Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo teritorinė taikymo sritis neapima Gibraltaro. Tai neužkerta kelio atskirų Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimų dėl Gibraltaro galimybei, laikantis Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos deklaracijos, įtrauktos į 2018 m. lapkričio 25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo protokolą;

    (13)kadangi Jungtinė Karalystė išstojo iš Sąjungos, jos padėtis Sąjungos atžvilgiu, palyginti su kitomis trečiosiomis šalimis, su kuriomis Sąjunga derėjosi ir sudarė susitarimus, yra kitokia ir išskirtinė. Pagal Susitarimą dėl išstojimo pereinamuoju laikotarpiu Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje taikoma Sąjungos teisė, todėl pasibaigus tam laikotarpiui bendradarbiavimo su Sąjungos valstybėmis narėmis pagrindas yra labai aukšto lygio, visų pirma tokiose srityse kaip vidaus rinka, bendra žuvininkystės politika ir laisvė, saugumas ir teisingumas. Jei Susitarimai neįsigalios nuo 2021 m. sausio 1 d., Sąjungos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo mastas sumažės iki nepageidaujamo ir Sąjungos interesų neatitinkančio lygio, ir dėl to sutriks Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykiai. Tokius sutrikdymus galima apriboti Susitarimus taikant laikinai;

    (14)todėl, atsižvelgiant į išskirtinę Jungtinės Karalystės padėtį Sąjungos atžvilgiu, padėties skubumą dėl to, kad pereinamasis laikotarpis baigiasi 2020 m. gruodžio 31 d., taip pat į tai, kad reikia suteikti pakankamai laiko Europos Parlamentui ir Tarybai tinkamai išnagrinėti Susitarimų tekstus, Susitarimai turėtų būti laikinai taikomi ribotą laikotarpį, kaip nustatyta Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo FINPROV.11 straipsnio [Įsigaliojimas ir laikinas taikymas] 2 dalyje ir Susitarimo dėl informacijos saugumo 19 straipsnyje;

    (15)kadangi derybos dėl Susitarimų užbaigtos labai vėlai ir likus vos kelioms dienoms iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, nebuvo įmanoma atlikti Susitarimų tekstų galutinės teisinės lingvistinės peržiūros prieš juos pasirašant. Todėl iš karto po Susitarimų pasirašymo Šalys turėtų pradėti šių Susitarimų tekstų visomis 24 autentiškomis kalbomis galutinę teisinę lingvistinę peržiūrą. Teisinė lingvistinė peržiūra turėtų būti užbaigta ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 30 d. Nedarant poveikio ankstesniam sakiniui Susitarimo teksto anglų kalba galutinės teisinės peržiūros procesas turėtų būti užbaigtas iki FINPROV.11 straipsnio [Įsigaliojimas ir laikinas taikymas] 1 dalyje nurodytos dienos, jei ta diena yra ankstesnė nei 2021 m. balandžio 30 d. Tuomet Šalys, pasikeisdamos diplomatinėmis notomis, turėtų patvirtinti, kad tie teisininkų lingvistų peržiūrėti Susitarimų tekstai visomis kalbomis yra autentiški ir galutiniai. Tais peržiūrėtais tekstais turėtų būti ab initio pakeistos pasirašytos Susitarimų redakcijos;

    (16)Susitarimai Sąjungos vardu turėtų būti pasirašomi, su sąlyga, kad procedūros, kurių reikia jiems sudaryti, bus baigtos vėliau,

    PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

    1 straipsnis

    Įgaliojama Sąjungos vardu pasirašyti Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą dalių, kurios nepriklauso Europos atominės energijos bendrijos kompetencijai, atžvilgiu, su sąlyga, kad tas Susitarimas bus sudarytas.

    Įgaliojama Sąjungos vardu pasirašyti Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimą dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų, su sąlyga, kad tas Susitarimas bus sudarytas.

    Šių Susitarimų tekstai pridedami prie šio sprendimo.

    2 straipsnis

    Kai Komisija atstovauja Sąjungai pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą įsteigtuose organuose, ji laiku informuoja Tarybą apie posėdžiuose vykusias diskusijas bei jų rezultatus ir pagal rašytinę procedūrą priimtus aktus ir gavusi prašymą teikia protokolus ir kitus su tokiais posėdžiais ar procedūra susijusius dokumentus. Komisija taip pat atitinkamai informuoja Europos Parlamentą.

     

    3 straipsnis

    1.Komisija įgaliojama Sąjungos vardu priimti sprendimą, kuriuo:

    (a)patvirtinamas arba sustabdomas lygiavertiškumo pripažinimas, atsižvelgiant į ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. pagal TBT-4 priedo [Ekologiški produktai] 3 straipsnio [Lygiavertiškumo pripažinimas] 3 dalį atliksimą pakartotinį lygiavertiškumo vertinimą; 

    (b)sustabdomas lygiavertiškumo pripažinimas pagal TBT-4 priedo [Ekologiški produktai] 3 straipsnio [Lygiavertiškumo pripažinimas] 5 ir 6 dalis;

    (c)priimami oficialūs gerosios gamybos praktikos (toliau – GMP) dokumentai, išduoti Jungtinės Karalystės institucijos dėl gamybos objektų, esančių ne išduodančiosios institucijos teritorijoje, ir nustatomos sąlygos, kuriomis Sąjunga tuos oficialius gerosios gamybos praktikos dokumentus priima pagal TBT-2 priedo [Vaistai] 5 straipsnio [Patikrų pripažinimas] 3 ir 4 dalis;

    (d)priimamos įgyvendinimo priemonės, reikalingos keitimuisi oficialiais gerosios gamybos praktikos dokumentais su Jungtinės Karalystės institucija pagal TBT-2 priedo [Vaistai] 6 straipsnį [Keitimasis oficialiais GMP dokumentais] ir keitimuisi informacija su Jungtinės Karalystės institucija apie gamybos objektų patikras pagal TBT-2 priedo [Vaistai] 7 straipsnį [Apsaugos priemonės];

    (e)sustabdomas patikrų pripažinimas arba oficialių gerosios gamybos praktikos dokumentų, kuriuos išdavė Jungtinė Karalystė, priėmimas, pranešama Jungtinei Karalystei apie ketinimą taikyti TBT-2 priedo [Vaistai] 9 straipsnį [Sustabdymas] ir pradedamos konsultacijos su Jungtine Karalyste pagal TBT-2 priedo [Vaistai] 8 straipsnio [Taikytinų teisės aktų pakeitimai] 3 dalį;

    (f)visiškai ar iš dalies sustabdomas visų arba dalies produktų, įtrauktų į TBT-2 priedo [Vaistai] C priedėlio sąrašą, kitos Šalies patikrų pripažinimas arba oficialių gerosios gamybos praktikos dokumentų priėmimas pagal TBT-2 priedo [Vaistai] 9 straipsnio [Sustabdymas] 1 dalį.

    2.Komisija tuos pasiūlytus sprendimus priima laikydamasi šio sprendimo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

    4 straipsnis

    1.Kol Sąjungoje bus priimtas ir įsigalios konkretus teisės aktas, kuriuo reglamentuojamas tokių priemonių priėmimas, Komisija priima Sąjungos sprendimą imtis tokių priemonių pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, laikydamasi atitinkamose Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatose nurodytų sąlygų, kiek tai susiję su:

    (a)atitinkamam (-iems) produktui (-ams) taikomo lengvatinio režimo sustabdymu, kaip nustatyta GOODS.19 straipsnyje [Muitų teisės aktų pažeidimo arba apėjimo atveju taikomos priemonės];

    (b)teisės gynimo priemonių taikymu ir pareigų sustabdymu, kaip nustatyta LPFOFCSD.3.12 straipsnyje [Teisių gynimo priemonės];

    (c)pusiausvyros atkūrimo priemonių ir atsakomųjų priemonių taikymu, kaip nustatyta LPFOFCSD.9.4 straipsnyje [Pusiausvyros atkūrimas];

    (d)teisės gynimo priemonių taikymu, kaip nustatyta ROAD.11 straipsnyje [Teisių gynimo priemonės];

    (e)atsisakymu oro transporto bendrovei išduoti leidimą oro susisiekimui vykdyti, jo atšaukimu, galiojimo sustabdymu ar apribojimu, AIRTRN.8 straipsnio [Atsisakymas išduoti leidimą vykdyti oro susisiekimą, jo atšaukimas, galiojimo sustabdymas ar apribojimas];

    (f)taisomųjų priemonių taikymu, kaip nustatyta FISH.14 straipsnyje [Taisomosios priemonės ir ginčų sprendimas];

    (g)kompensacinėmis priemonėmis, nustatytomis FISH.9 straipsnyje [Kompensacinės priemonės, taikomos panaikinus arba sumažinus prieigą];

    (h)Jungtinės Karalystės dalyvavimo Sąjungos programose sustabdymu ar nutraukimu, kaip nustatyta UNPRO.3.1 straipsnyje [Europos Sąjungos stabdomas Jungtinės Karalystės dalyvavimas Sąjungos programoje] ir UNPRO.3.20 straipsnyje [Europos Sąjungos nutraukiamas Jungtinės Karalystės dalyvavimas Sąjungos programoje];

    (i)laikinos kompensacijos siūlymu ar priėmimu arba pareigų vykdymo sustabdymu vykdant arbitražo arba ekspertų kolegijos procedūrą pagal INST.24 straipsnį [Laikinos taisomosios priemonės], išskyrus tai, kas numatyta Reglamente (ES) Nr. 654/2014;

    (j)apsaugos priemonėmis ir pusiausvyros atkūrimo priemonėmis, nustatytomis INST.36 straipsnyje [Apsaugos priemonės].

    2.Komisija laiku išsamiai informuoja Tarybą apie savo ketinimą priimti siūlomas priemones, išdėstytas 1 dalyje, ir atsižvelgia į galimas pareikštas nuomones. Komisija taip pat atitinkamai informuoja Europos Parlamentą.

    3.    Komisija taip pat gali patvirtinti priemones, kuriomis atkuriamos Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime numatytos teisės ir pareigos, galiojusios prieš priimant 1 dalyje numatytas priemones.

    5 straipsnis

    Laikantis abipusiškumo principo, Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas ir Europos Sąjungos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės susitarimas dėl keitimosi įslaptinta informacija ir jos apsaugos saugumo procedūrų laikinai taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d. Laikinas taikymas nutraukiamas vieną iš šių datų, atsižvelgiant į tai, kuri yra ankstesnė:

    a) 2021 m. vasario 28 d. arba kitą Partnerystės tarybos nustatytą datą, arba

    b) pirmąją mėnesio, einančio po to, kai abi Šalys viena kitai praneša, kad įvykdė atitinkamus vidaus reikalavimus ir procedūras, skirtus jų sutikimui jų laikytis nustatyti, dieną.

    6 straipsnis

    Tarybos pirmininkas paskiria asmenį, įgaliotą Sąjungos vardu pateikti LAW.OTHER.134 straipsnyje [Pranešimai] ir Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo Protokolo dėl socialinės apsaugos koordinavimo SSC.11 straipsnyje numatytus pranešimus.

    7 straipsnis

    Sąjungos vardu patvirtinami prie šio sprendimo pridedami pareiškimai.

    8 straipsnis

    Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) pasirašyti susitarimus Sąjungos vardu.

    9 straipsnis

    Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

    Priimta Briuselyje

       Tarybos vardu

       Pirmininkas

    (1)    2020 m. sausio 30 d. Tarybos sprendimas (ES) 2020/135 dėl Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos sudarymo (OL L 29, 2020 1 31, p. 1).
    (2)    Politinė deklaracija, kuria nustatomi Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės būsimų santykių pagrindiniai principai (OL C 34, 2020 1 31, p. 1).
    (3)    Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/266, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste dėl naujo partnerystės susitarimo (OL L 58, 2020 2 27, p. 53).
    (4)    Sąjunga ir Jungtinė Karalystė taip pat ketina tuo metu, kai bus sudaromi Susitarimai, patvirtinti Bendrą pareiškimą dėl kovos su žalingomis mokesčių sistemomis.
    (5)    Vadovaujantis ES prekybos politika, neįtrauktas nedidelis skaičius sektorių (viešosios paslaugos, tam tikros transporto paslaugos ir audiovizualinės paslaugos, siekiant išsaugoti kultūros įvairovę).
    (6)    2020 m. sausio 30 d. Tarybos sprendimas (ES) 2020/135 dėl Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos sudarymo (OL L 29, 2020 1 31, p. 1).
    (7)    Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/266, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste dėl naujo partnerystės susitarimo (OL L 58, 2020 2 27, p. 53).
    Top