52020PC0673

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Tarptautinės prekybos aplinka nuolat kinta. Nuolat įvedama naujų taisyklių, kuriomis siekiama reguliuoti prekių judėjimą per sienas ir užtikrinti saugą bei saugumą. Šiuolaikinės elektroninės muitinės aplinkos teisinis pagrindas – Sąjungos muitinės kodeksas 1 (SMK). Pagal SMK 3 straipsnį muitinėms patikėta užtikrinti Europos Sąjungos (ES) ir jos gyventojų saugumą bei saugą, taip pat aplinkos apsaugą, prireikus glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, ir kartu išlaikyti pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo. Vykdydamos šią funkciją muitinės, be kita ko, užtikrina daugiau kaip 60 ES ne muitų teisės aktų 2 , susijusių su konkrečia įvairių sričių, pavyzdžiui, sveikatos ir saugos, aplinkos apsaugos, žuvininkystės ir žemės ūkio, rinkos priežiūros ir gaminių atitikties 3 , kultūros paveldo, politika, vykdymą prie ES išorės sienų. Šiais aktais nustatomos skirtingos su jautriausių prekių importu, eksportu ar tranzitu susijusios pareigos, kurios, kaip apskaičiuota, kasmet daro poveikį 39,7 mln. muitinės deklaracijų. Dėl tų pareigų verslininkams tenka didesnė duomenų teikimo našta, nes daugeliu atvejų, be muitinės deklaracijos, reikalaujama ir papildomų dokumentų.

Pastaraisiais metais pagreitį įgavo vieno langelio iniciatyvos, galinčios padėti visoje ES racionalizuoti prekių įforminimo pasienyje procesą. Vieno langelio sąvoka turi būti suprantama kaip skaitmeninis sprendimas, įvairioms valdžios institucijoms sudarantis sąlygas vykdyti elektroninės informacijos mainus tarpusavyje ir su ekonominės veiklos vykdytojais. 2008 m. valstybės narės ir Komisija įsipareigojo skatinti ES elektroninės muitinės aplinkos 4 – vieno langelio paslaugų sistemos – kūrimą. 2014 m. Venecijos deklaracijoje 5 pasiūlytas pažangus ES muitinės vieno langelio aplinkos diegimo ir jos teisinės sistemos kūrimo veiksmų planas. Ši idėja pakartota 2016 m. Komisijos komunikate „ES muitų sąjungos ir jos valdymo tobulinimas“ 6 – jame paskelbti Komisijos planai išnagrinėti, koks sprendimas būtų tinkamas ES muitinės vieno langelio aplinkai sukurti ir plėtoti. Šiam požiūriui pritarta 2017 m. gegužės 23 d. ECOFIN tarybos išvadose 7 . Pirmojoje kas dvejus metus teikiamoje ES muitų sąjungos ir jos valdymo plėtojimo pažangos ataskaitoje 8 taip pat daugiausia dėmesio skirta Tarybos išvadose nurodytoms prioritetinėms sritims ir paskelbtas Komisijos planas toliau kurti ES muitinės vieno langelio aplinką.

Atsižvelgdama į šiuos prioritetus, 2015 m. Komisija pradėjo bandomąjį projektą „ES muitinės vienas langelis – bendrasis veterinarinis įvežimo dokumentas“ (angl. EU Customs Common Window-Common Veterinary Entry Document (EU SW-CVED)). Projektą kartu administravo Mokesčių ir muitų generalinis direktoratas ir Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas. Juo siekta sudaryti sąlygas muitinei automatiškai patikrinti, ar atlikti trys reguliuojamieji ne muitinės formalumai – kartu su muitinės deklaracija pateikiami atitikties įrodymai. Šiame savanoriškame bandomajame projekte iš pradžių dalyvavo penkių valstybių narių muitinių administracijos. Vykdant tolesnį projektą – ES muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemą (ES CSW-CERTEX) – įtraukta daugiau reguliuojamųjų reikalavimų ir įdiegta naujų funkcijų, pavyzdžiui, kiekio valdymo 9 . Dalyvaujančių valstybių narių skaičius išaugo nuo penkių iki devynių, o sistema taikoma daugiau politikos sričių.

Bandomasis projektas ES CSW-CERTEX sėkmingai padėjo patenkinti poreikį užtikrinti visiems tarptautinės prekybos subjektams tinkamą skaitmeninę aplinką. Šis bandomasis projektas buvo centralizuotas sprendimas, sumažinęs dalyvaujančių valstybių narių poreikį kurti savo sprendimus ir taip padėjęs kurti masto ekonomiją. Automatinis atitikties reguliuojamiesiems ne muitinės reikalavimams tikrinimo procesas padarė labai teigiamą poveikį verslo veiklai, nes visų pirma padėjo sumažinti administracinę naštą, sudaryti vienodas sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams ir kovoti su nesąžininga veikla. Nepaisant to, kad bandomasis projektas buvo sėkmingas, norimą naudą bus galima gauti tik tuomet, jei prisijungs visos valstybės narės. Kai kurių projekte nedalyvaujančių valstybių narių muitinės ir kompetentingos institucijos partnerės toliau dirba fragmentiškai, o tai labai kliudo užtikrinti veiksmingą prekių įforminimo procesą. Šią padėtį dar labiau apsunkina besiformuojančios nacionalinės vieno langelio iniciatyvos, nes jos tebėra atsietos ir joms būdingos skirtingos sąlygos, kurias lemia esamos muitinės IT architektūros lygis, prioritetai ir išlaidų struktūra. Mažai tikėtina, kad esamos problemos išsispręs nesiimant ES lygmens veiksmų, visų pirma todėl, kad atitinkami reguliuojamieji reikalavimai yra susiję su prekių judėjimu per sienas, taigi jų turi būti laikomasi ES mastu.

Dėl COVID-19 pandemijos dabar kaip niekad svarbu nustatyti tvirtesnį muitų sąjungos pagrindą, palengvinti muitinės formalumus ir ES ne muitinės formalumus ir taip padėti ekonomikai atsigauti. Šiuo tikslu vis labiau skaitmeninant tarptautinei prekybai taikomus reguliuojamuosius muitinės formalumus ir Sąjungos ne muitinės formalumus valstybėms narėms atsiveria naujų galimybių gerinti skaitmeninį bendradarbiavimą. Vadovaujantis Pirmininkės U. von der Leyen politinėmis gairėmis 10 , šiuo pasiūlymu bus nustatytos tinkamos muitinių ir kompetentingų institucijų partnerių skaitmeninio bendradarbiavimo sąlygos, kad būtų galima deramai įgyvendinti daugelio vidaus rinkos politikos krypčių išorės aspektus ir sumažinti su prekyba susijusią administracinę naštą. Pagal vieną šios skaitmeninio bendradarbiavimo sistemos aspektą reguliavimo institucijoms tenka pareiga sudaryti sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams vienoje vietoje pateikti ir muitinės duomenis, ir ES ne muitinės duomenis, reikalingus prekėms įforminti. Dėl to mažiau dubliuosis ekonominės veiklos vykdytojams taikomi reikalavimai ir jiems reikės mažiau laiko ir išlaidų atitikčiai tiems reikalavimams užtikrinti.

Šis pasiūlymas yra pirmasis žingsnis įgyvendinant 2020 m. rugsėjo mėn. pradėtą vykdyti platesnį veiksmų planą 11 , visiškai atitinkantį Komisijos ilgalaikę muitų sąjungos kėlimo į kitą lygmenį viziją. Toks požiūris taip pat pakartotas 2020 m. antrojoje kas dvejus metus teikiamoje ataskaitoje, pridėtoje prie Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Muitų sąjungos kėlimo į kitą lygmenį veiksmų planas“ 12 .

Kad būtų galima išspręsti nustatytas su prekių įforminimo procesu susijusias problemas (visų pirma nepakankamo muitinių ir kompetentingų institucijų partnerių veiklos koordinavimo ir fragmentiško sąveikumo), pasiūlymu bus siekiama trijų konkrečių tikslų:

1.Nustatyti glaudesnio muitinių ir kompetentingų institucijų partnerių bendradarbiavimo valdymo sistemą ir, kai naudinga ir tinkama, kurti sąveikius sprendimus 13 .

2.Gerinti tarptautinėje prekyboje dalyvaujančių reguliavimo institucijų darbo praktiką, kad būtų galima taikyti labiau automatizuotus, elektroninius ir integruotus prekių įforminimo procesus.

3.Nustatyti duomenų derinimo sistemą ir sudaryti kartotinio duomenų naudojimo atliekant įvairius muitinės ir ne muitinės institucijų reikalaujamus tarptautinės prekybos formalumus sąlygas.

Šie tikslai bus pasiekti, jei bus remiamasi Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato vykdomu bandomuoju projektu ES CSW-CERTEX ir jei, nustačius teisinį pagrindą, jis taps privalomas visoms valstybėms narėms. Tai palengvins informacijos mainus ir padės sukurti muitinių ir kompetentingų institucijų partnerių skaitmeninio bendradarbiavimo tvarkant tam tikrus reguliuojamuosius formalumus, su kuriais susijusius prekėms įforminti reikalingus duomenis ES elektroninėse sistemose teikia visos atitinkamos kompetentingos institucijos partnerės, sistemą. Kai tik bus priimti atitinkami ES ne muitų teisės aktai ir nustatyti funkciniai aspektai, bus palaipsniui sukurtos ES CSW-CERTEX ir būsimų ES elektroninių sistemų, skirtų ne muitinės formalumams tvarkyti, sąsajos. Visapusiškai integruota ES reguliavimo aplinka duotų ES ilgalaikės naudos įvairiose srityse.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Šis pasiūlymas atitinka SMK tikslą įdiegti šiuolaikišką elektroninę muitinės aplinką ir skatinti skaitmeninį muitinių ir įvairių valdžios institucijų bendradarbiavimą įvairiose politikos srityse. Jis taip pat papildo e. muitinės plataus masto projektus, išsamiai aprašytus SMK darbo programoje 14 , ir atitinka elektroninės muitinės daugiametį strateginį planą (MASP-C), kuriuo užtikrinamas visų e. muitinės IT projektų praktinis planavimas ir įgyvendinimo tvarkaraštis.

Svarbiausia šios srities ES iniciatyva, ES CSW-CERTEX, yra tik savanoriška, o jos taikymo sritis – ribota. Pasiūlymas bus grindžiamas šiuo esamu bandomuoju sprendimu ir juo bus nustatyta, kad visoms valstybėms narėms privaloma naudotis šia sistema keičiantis duomenimis apie tam tikrus reguliuojamuosius formalumus, kuriuos tvarkydamos visos valstybės narės ES elektroninėse sistemose teikia atitinkamą prekėms įforminti reikalingą informaciją. Norimą naudą, susijusią su didesniu veiksmingumu, vykdymo užtikrinimu ir sukčiavimo atvejų bei klaidų mažinimu, šis projektas duos tik tuo atveju, jei jame dalyvaus visos valstybės narės.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Kadangi šios iniciatyvos užmojis yra susijęs su tarptautine prekyba ir joje daugiausia dėmesio skiriama muitinės formalumams ir įvairiems ne muitinės reguliuojamiesiems formalumams, kuriuos reikia atlikti prekes importuojant, eksportuojant ar gabenant tranzitu, ypač svarbu ją suderinti su kitomis ES politikos sritimis. Kaip nurodyta pirmame skirsnyje, aukšto lygio ES politikos tikslas yra sukurti ES muitinės vieno langelio aplinką laikantis platesnės Komisijos darbotvarkės, kuria siekiama paspartinti skaitmeninimą ir supaprastinti prekių įforminimo procesus. Šiomis aplinkybėmis ES muitinės vieno langelio aplinka atitinka tikslus, išdėstytus 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų plane 15 , kuriuo siekiama didinti viešųjų paslaugų veiksmingumą šalinant esamas skaitmenines kliūtis, mažinant administracinę naštą ir gerinant nacionalinių administracijų sąveikos kokybę. Ši iniciatyva taip pat atitinka Talino deklaraciją 16 , kurioje nustatyti tikslai užtikrinti, kad plačiosios visuomenės ir įmonių sąveika vyktų laikantis standartinio skaitmeninimo principo, ir vienkartinio duomenų pateikimo 17 bei standartinės sąveikos principai. Reikšminga šios srities naujovė buvo eIDAS reglamentas 18 , kuriuo visoje ES sukurta nauja teisinė elektroninės atpažinties, parašų, spaudų ir dokumentų struktūra.

Siekiant kuo labiau padidinti skaitmeninės ekonomikos augimo potencialą, ES lygmeniu rengiamos papildomos susijusios iniciatyvos, atitinkančios platesnę Komisijos komunikato „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ 19 viziją, kuria siekiama skatinti visos Europos viešojo administravimo institucijų skaitmeninę transformaciją ir sąveikumą. Pavyzdžiui, Įgyvendinimo reglamente dėl oficialios kontrolės informacijos valdymo sistemos 20 konkrečiai paminėta, kad ES muitinės vieno langelio aplinka yra tinkama muitinių ir valdžios institucijų, atsakingų už atitikties žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos politikos srities reguliuojamiesiems reikalavimams patvirtinimą, bendradarbiavimo ir nepertraukiamo keitimosi informacija sistema. Kituose teisės aktuose ES muitinės vieno langelio aplinka laikoma galima esamų IT sistemų sąsaja. Visų pirma Reglamente (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties 21 nurodyta, kad muitinės ir rinkos priežiūros institucijos turėtų savanoriškai naudotis ES vieno langelio aplinka keisdamosi duomenimis muitinio įforminimo proceso metu. Tokie duomenų mainai nepatenka į šio projekto, kuriuo siekiama, kad naudotis ES CSW-CERTEX būtų privaloma visose valstybėse narėse, taikymo sritį.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi ES gali imtis veiksmų, yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 22 (SESV) 33, 114 ir 207 straipsniai. SESV 33 ir 114 straipsniais Europos Parlamentui ir Tarybai suteikiama teisė imtis priemonių valstybių narių tarpusavio bei jų ir Komisijos bendradarbiavimui muitinių darbo srityje gerinti, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas. Šiuo pasiūlymu visų pirma siekiama užtikrinti tinkamą įvairių vidaus rinkos politikos sričių išorės aspektų įgyvendinimą. SESV 207 straipsnis grindžiamas prielaida, kad iniciatyvos taikymo sritis apima ne tik muitinių bendradarbiavimą, bet ir prekybos lengvinimą bei apsaugą nuo neteisėtos prekybos – svarbų prekybos politikos aspektą. Šie trys SESV straipsniai taip pat sudaro SMK, kuris šiuo aktu iš dalies keičiamas, teisinį pagrindą.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Dėl sudėtingos reguliavimo sistemos ir nuolat įvedamų naujų taisyklių, kuriomis reglamentuojami prekių įforminimo reikalavimai, muitinių ir už šiuos reikalavimus atsakingų kompetentingų institucijų veiklos tarpusavio koordinavimas yra nepakankamas, o sąveikumas fragmentiškas. Tai pasakytina ne tik apie muitų sąjungą, bet ir apie vidaus rinką įvairiose politikos srityse, susijusiose su ES teisės aktais reglamentuojamomis tarpvalstybinėmis operacijomis. Šios iš esmės tarpvalstybinės problemos sumažins laipsniško skaitmeninimo ir su konkrečių prekių, kurioms įvairiose politikos srityse taikomi reguliuojamieji ES ne muitinės reikalavimai, įforminimu susijusių procesų modernizavimo teikiamą naudą. Be to, nacionalinių iniciatyvų dėl ribotų išteklių bus nedaug, o savanoriško bandomojo sprendimo, ES CSW-CERTEX, įgyvendinimas sulėtės, jei nebus imamasi privalomų tolesnių veiksmų. Taigi ES, visų pirma būdama atsakinga už muitų sąjungą ir veiksmingą taisyklių taikymą vidaus rinkoje, turi puikių galimybių imtis koordinuotų veiksmų, mažinti fragmentiškumą ir kurti masto ekonomiją.

Pasiūlymo tikslus galima geriau pasiekti ES lygmeniu dėl kelių priežasčių. Centralizuotas sprendimas (ES CSW-CERTEX), kuriuo siekiama palengvinti skaitmeninį bendradarbiavimą ir informacijos mainus tarp nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų ir Sąjungos ne muitinės sistemų, ir spartėjantis Sąjungos ne muitinės formalumų skaitmeninimas padės užtikrinti muitinės ir ne muitinės sričių sąveikumą, sumažinti visų susijusių suinteresuotųjų subjektų administracinę naštą ir sukurti nemažą masto ekonomiją. Tikimasi, kad ES veiksmų nauda taip pat bus tiesiogiai susijusi su reguliuojamaisiais formalumais, nes ES lygmeniu įvedus automatinio kiekio valdymo funkciją leidžiamų prekių kiekis galės būti padalytas ir nurodytas keliose muitinės deklaracijose.

Dėl šios srities ES veiksmų taip pat pagerės vidaus rinkos veikimas, nes muitinė geriau ir darniau užtikrins ES ne muitinės reikalavimų, taikomų tarptautinei prekybai prekėmis, vykdymą. Tai būtų akivaizdi muitinių, kompetentingų institucijų partnerių ir ekonominės veiklos vykdytojų sąveikos pridėtinė nauda. Galiausiai ES intervencinės priemonės turės teigiamą ekonominį poveikį, nes dėl jų padidės veiksmingumas ir palengvės prekyba, be to, jos bus naudingos visuomenei ir aplinkai, nes jomis bus užtikrintas geresnis koordinavimas ir rizikos valdymas pasienyje. Tai padės geriau laikytis ES reikalavimų, kuriais siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą ir garantuoti saugą, ir užtikrinti jų vykdymą, taip pat pagerinti saugumą ir išsaugoti gyvūnų gerovę bei aplinką visoje ES.

•Proporcingumo principas

Laikantis proporcingumo principo, šio pasiūlymo taikymo sritis apima tik ES teisės aktuose nustatytus reguliuojamuosius ne muitinės formalumus, kuriems tvarkyti įdiegta ES elektroninė sistema, kurioje saugoma atitinkama informacija, reikalinga muitinei, kad ji galėtų patikrinti, ar laikomasi atitinkamų priemonių. Kad būtų galima pagerinti ir užtikrinti šių reguliuojamųjų formalumų vykdymą visoje ES, šias sistemas būtina per ES CSW-CERTEX sujungti su nacionalinėmis muitinės vieno langelio aplinkomis ir vykdyti pasiūlyme nustatytus skaitmeninės informacijos mainus. Tai ypač pasakytina apie atvejus, kai teisės aktais numatyta galimybė leidžiamus prekių kiekius padalyti ir nurodyti keliose muitinės deklaracijose, kurias galima pateikti visoje ES, arba draudžiama importuoti ar eksportuoti kvotines prekes, kai pasiekiama tam tikra riba. Muitinėms reikia patikrinti kiekius, nurodytus įforminant ankstesnes siuntas, tačiau rankiniu būdu atliekamos patikros reikalauja nemažai laiko ir yra nepakankamai tikslios. Šias problemas bus galima išspręsti tik imantis naujų ES lygmens veiksmų, iš dalies dėl to, kad jos susijusios su ES formalumais. Be to, šiame pasiūlyme nustatytos taisyklės, kuriomis siekiama suderinti nacionalines muitinės vieno langelio aplinkas, yra būtinos tam, kad būtų galima sudaryti vienodas sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams laikytis atitinkamų reguliuojamųjų reikalavimų. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl poveikio vertinimo ataskaitos padaryta išvada, kad su siūlomomis priemonėmis susijusios išlaidos atitinka siektinus politikos tikslus.

•Priemonės pasirinkimas

Pasirinkta priemonė – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad reguliuojamųjų reikalavimų būtų vienodai laikomasi visoje ES.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Netaikoma

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Atsiliepimus pateikė šie suinteresuotieji subjektai:

•valstybių narių muitinės;

•kompetentingos institucijos partnerės (t. y. Komisija ir valstybių narių kompetentingos institucijos arba agentūros partnerės), kurios patiki muitinei įgyvendinti savo politiką pasienyje arba tikrinti, kaip ji įgyvendinama. Tai yra, pavyzdžiui, veterinarijos, sanitarijos, fitosanitarijos, žemės ūkio ir žuvininkystės, aplinkosaugos ir farmacijos institucijos;

•ekonominės veiklos vykdytojai, kurių veikla susijusi su prekių gabenimu per sieną: tiek individualios įmonės, tiek veiklos vykdytojai, kuriems atstovauja nacionalinės, Europos ir (arba) tarptautinės prekybos ir verslo asociacijos, įskaitant gamintojus, importuojančias ir (arba) eksportuojančias verslo įmones, laivybos ir transporto bendroves, uostų ir oro uostų veiklos vykdytojus ir kt.;

•tarptautinės prekybos ir muitinių organizacijos, pvz., Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija (UNECE), Pasaulio muitinių organizacija (PMO) ir Pasaulio prekybos organizacija (PPO);

•kitos suinteresuotųjų subjektų grupės, pvz., akademinė bendruomenė ir (arba) tyrėjai, profesionalūs konsultantai ir plačioji visuomenė.

Buvo vykdomos plataus masto viešos tikslinės konsultacijos, o jų duomenys įtraukti į poveikio vertinimo ataskaitą. Viešos konsultacijos prasidėjo 2018 m. spalio 9 d. ir vyko iki 2019 m. sausio 17 d. Internete visomis oficialiosiomis ES kalbomis buvo pateiktas klausimynas 23 , kurį sudarė 24 klausimai apie respondentus, su tarpvalstybinėmis operacijomis susijusią patirtį ir nuomonę apie galimas politikos priemones. Konsultacijų santrauka paskelbta interneto svetainėje „Europa“ 24 . Konsultacijų rezultatai rodo, kad plačiai sutariama dėl nustatytų problemų egzistavimo ir dydžio ir kad respondentai palankiai vertina galimybę tas problemas spręsti ES lygmens veiksmais. Iš viso gauti 371 priimtini atsakymai, iš kurių dauguma – įmonių. Daugiau kaip 90 proc. respondentų mano, kad galimi naujos iniciatyvos tikslai yra svarbūs. Jie tikisi, kad visi siūlomi pakeitimai, kuriuos paskatins nauji ES veiksmai, bus labai naudingi verslo veiklai, nes visų pirma padės sumažinti administracinę naštą, sudaryti vienodas sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams ir kovoti su nesąžininga veikla.

Didžioji dalis duomenų buvo surinkta programos „Muitinė 2020“ projekto grupėje, siekiant išnagrinėti, kokiu pagrindu, įskaitant teisines aplinkybes, būtų galima remtis kuriant ES muitinės vieno langelio aplinką. 2016 m. gruodžio mėn. savo veiklą pradėjusi projekto grupė reguliariai posėdžiavo iki 2019 m. birželio mėn., derindama 19-os valstybių narių administracijų deleguotų muitinės ir IT specialistų bei šešių prekybos asociacijų atstovų patirtį. Projekto grupė iš esmės analizavo ir aptarė klausimus ir tendencijas, susijusius su vieno langelio koncepcija ES ir nacionaliniu lygmenimis, siekdama įvertinti atotrūkį tarp dabartinės padėties, su kuria susiduria administracijos ir ekonominės veiklos vykdytojai, ir jos ateities perspektyvų. Glaudžiai bendradarbiaudama projekto grupė apibrėžė problemą, nustatė politikos tikslus bei pasiūlė galimas politikos priemones – visi šie dalykai buvo įtraukti į poveikio vertinimo ataskaitą.

Papildomų duomenų taip pat gauta aukšto lygio seminare „ES muitinės vieno langelio aplinka“, kurį 2019 m. gegužės mėn. surengė ES pirmininkaujanti Rumunija ir kuriame dalyvavo nacionalinių muitinių administracijų vyresnioji vadovybė, šalių kandidačių valdžios atstovai, prekybos asociacijų atstovai ir pagrindiniai pranešėjai iš JAV muitinės ir sienų apsaugos institucijos bei tarptautinių organizacijų. Buvo surengti keli praktiniai seminarai, kuriuose siekta įvertinti galimų politikos priemonių aktualumą plėtojant vyriausybių tarpusavio ir įmonių bei vyriausybių santykius. Siekiant gauti atsiliepimų apie nustatytas galimas politikos priemones, surengta neoficialių apklausų.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Konsultacijos suteikė galimybę rinkti kokybinius ir kiekybinius duomenis. Tie duomenys buvo sistemingai tvarkomi ir analizuojami taikant tinkamus metodus. Kokybiniai duomenys (įskaitant atsakymus į per pokalbius pateiktus klausimus) buvo peržiūrėti, išanalizuoti įvairiais aspektais ir pateikti aprašomuoju būdu. Kiekybiniai duomenys (įskaitant per apklausas gautus atsakymus ir suinteresuotųjų subjektų pateiktus skaitinius duomenis) buvo apdoroti naudojantis taikomąja programa Excel ir išanalizuoti taikant statistinius metodus, pvz., dažnumo skaičiavimą, kryžmines lenteles ir paprastąsias tendencijas. Rezultatai buvo pateikti lentelėse, diagramose ir grafikuose.

•Poveikio vertinimas

Siekiant pagrįsti Komisijos sprendimą dėl tinkamiausios pasiūlyme numatytos politikos priemonės ir paremti jos įgyvendinimą, parengta poveikio vertinimo ataskaita 25 . Parengiamąjį darbą atlikti padėjo tarpžinybinė iniciatyvinė grupė, kurios veikloje dalyvavo atitinkami Komisijos generaliniai direktoratai (GD). 2020 m. kovo 13 d. Mokesčių ir muitų sąjungos GD, atsakingas už poveikio vertinimą, jį pateikė Reglamentavimo patikros valdybai (RPV), kad ši įvertintų jo kokybę. 2020 m. balandžio 29 d. įvyko RPV posėdis, o 2020 m. gegužės 5 d. ji pareiškė neigiamą nuomonę ir pasiūlė patobulinti keletą sričių. Be kita ko, ji pasiūlė aiškiau suformuluoti iniciatyvos viziją, parengti išsamesnę galimų politikos priemonių (ypač tų, kurios susijusios su centralizuotomis nacionalinėmis duomenų bazėmis) analizę, pagrįsti, kodėl atsisakyta galimybės sukurti vieną ES lygmens sistemą, kurioje būtų tvarkomi visi reguliuojamieji formalumai, ir paaiškinti, kokią įtaką šio sprendimo kriterijams turėjo poveikio analizė. Ataskaita buvo patikslinta ir dar kartą pateikta 2020 m. birželio 18 d., o 2020 m. liepos 15 d. RPV pareiškė teigiamą nuomonę. Galutinėse rekomendacijose dėl tobulinimo buvo siūloma dar labiau sumažinti galimą grynosios naudos analizės rezultatų neapibrėžtumą ir į vertinimo kriterijus įtraukti suinteresuotųjų subjektų grupių nuomones apie perspektyvias galimas priemones.

Poveikio vertinimas grindžiamas iš įvairiausių šaltinių gautais duomenimis, išanalizuotais taikant įprastus socialinių ir ekonominių tyrimų metodus. Nustatytos aštuonios galimos į tris plačias kategorijas skirstomos politikos priemonės, kurias galima sujungti į atskirus politikos priemonių rinkinius:

• I kategorija (1–4 priemonės, kurias galima sujungti): su vyriausybių tarpusavio bendradarbiavimu susijusios galimos priemonės, kuriomis siekiama palengvinti muitinių ir kompetentingų institucijų partnerių informacijos mainus ir skaitmeninį bendradarbiavimą. Kiekvienos priemonės taikymo sritis yra skirtinga. 1 galima priemonė – padaryti, kad ES CSW-CERTEX būtų privaloma ir apimtų ES reguliuojamuosius reikalavimus, su kuriais susijusi atitinkama muitinės informacija ES lygmeniu būtų prieinama visoms valstybėms narėms, ir joje būtų automatinė kiekio valdymo funkcija. 2 galima priemonė apima ES reguliuojamuosius reikalavimus, su kuriais susijusi informacija prieinama nacionaliniu lygmeniu. 3 galima priemonė apima nacionalinius reguliuojamuosius reikalavimus, o 4 priemonė – trečiųjų šalių dokumentus.

• II kategorija (5–7 priemonės, iš kurių galima pasirinkti tik vieną): su įmonių ir vyriausybių bendradarbiavimu susijusios galimos priemonės, bendradarbiavimas siekiant pagerinti ekonominės veiklos vykdytojų bendravimą su valdžios institucijomis. 5 galima priemonė – sukurti bendrą portalą Sąjungos ne muitinės formalumams tvarkyti. 6 galima priemonė – sukurti nacionalines vieno langelio aplinkas, kuriomis naudodamiesi ekonominės veiklos vykdytojai galėtų vienoje vietoje atlikti muitinės ir ne muitinės formalumus. 7 galima priemonė – sukurti vieną ES lygmens sistemą, kuria naudojantis būtų galima įvykdyti muitinės ir ne muitinės reikalavimus.

• III kategorija (8 priemonė): kompleksinė priemonė, kuria siekiama racionalizuoti muitinių ir kompetentingų institucijų partnerių taikomą ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimo būdą. Pasirinkus šią priemonę būtų plačiau naudojama esama Ekonominės veiklos vykdytojų registravimo ir identifikavimo (EORI) sistema: joje ekonominės veiklos vykdytojus būtų galima registruoti ir patvirtinti (8 priemonės i variantas) arba tik patvirtinti (8 priemonės ii variantas).

1, 2, 6, 7 galimos priemonės ir 8 priemonės ii variantas buvo išsamiai analitiškai išnagrinėti. Atlikus poveikio analizę nustatyta, kad visoms galimoms politikos priemonėms būdingas panašaus pobūdžio poveikis. Tiesioginis ekonominis poveikis bus toks, kad bus patiriamos vienkartinės įgyvendinimo išlaidos ir einamosios išlaidos, taip pat dėl sumažėjusios visų susijusių suinteresuotųjų subjektų administracinės naštos sutaupoma lėšų. Pagerinus už prekių įforminimą atsakingų institucijų bendradarbiavimą ir palengvinus jų informacijos mainus, taip pat būtų galima patobulinti rizikos valdymo procesus ir sumažinti sukčiavimo atvejų ir žmogaus klaidų skaičių. Tai padėtų geriau laikytis ne muitų teisės aktų ir užtikrinti jų vykdymą, taip pat duotų atitinkamos naudos visuomenei ir aplinkai.

Siekiant nustatyti tinkamiausią galimą politikos priemonę, įvairūs tokių priemonių rinkiniai buvo lyginami efektyvumo (t. y. atitinkamų reguliuojamųjų reikalavimų vykdymo užtikrinimo ir prekybos palengvinimo), veiksmingumo, suderinamumo su kitų sričių politika ir proporcingumo atžvilgiu. Paaiškėjo, kad didžiausią naudą teiktų rinkiniai, sudaryti iš I ir II kategorijos politikos priemonių, o 8 priemonės ii variantas galėtų palaipsniui papildyti bet kurį rinkinį. Nustatyta, kad 1 ir 6 galimos priemonės yra ekonomiškai efektyvios, nuoseklios ir proporcingos, o 2 ir (ypač) 7 priemonės šiuo atžvilgiu yra probleminės dėl savo sudėtingumo ir didelių išlaidų. Todėl tinkamiausią priemonių rinkinį sudaro 1 bei 6 priemonės ir 8 priemonės ii variantas.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Netaikoma

•Pagrindinės teisės

Darnus ES teisės aktų įgyvendinimas siekiant, kad būtų laikomasi reguliuojamųjų reikalavimų, padės užtikrinti vienodas sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams visoje ES ir kartu padidins atitinkamos muitinės veiklos skaidrumą. Atliekant muitinės formalumus gali būti pateikiami tiek asmens duomenys, tiek komerciniai neskelbtini duomenys. Pagal šią iniciatyvą taikomais su verslo ir techniniais duomenimis susijusiais reikalavimais bus užtikrinta, kad asmens duomenys būtų tvarkomi juos vertinant plačiai – kaip pagrindinę žmogaus teisę – pagal Reglamentą (ES) 2016/679 26 ir Reglamentą (ES) 2018/1725 27 .

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Reikalingi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai nurodyti pridedamoje finansinėje pažymoje.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Komisija užtikrins, kad būtų nustatyta ES muitinės vieno langelio aplinkos veikimo stebėsenos ir vertinimo tvarka. Reguliari stebėsena, kiek įmanoma, bus grindžiama ES lygmens šaltiniais, pavyzdžiui, išskaidytomis muitų sąjungos veiklos rezultatų ataskaitomis ir ES CSW-CERTEX veiklos bei IT rezultatais ir statistiniais duomenimis. Siekiant nustatyti, ar ir kokiu mastu bus galima naudotis ir kitais šaltiniais, bus konsultuojamasi su nacionalinėmis muitinių administracijomis.

Iki 2027 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas trejus metus Komisija turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ES muitinės vieno langelio aplinkos veikimo ataskaitą, įskaitant bendrą ES CSW-CERTEX vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmojo vertinimo metu kai kurie skaitmeninio bendradarbiavimo elementai dar nebus taikomi visapusiškai, daugiausia dėmesio bus skiriama pažangai įvertinti, tobulintinoms sritims nustatyti ir rekomendacijoms dėl ateities veiksmų pateikti. Antrasis vertinimas bus daugiau apibendrinamojo pobūdžio. Siekdama, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų taikyti supaprastintus procesus ir kad būtų veiksmingai užtikrinamas ES ne muitinės formalumų vykdymas, Komisija ES muitinės vieno langelio aplinkos veikimą įvertins atsižvelgdama į geresnį skaitmeninį muitinių ir kompetentingų institucijų partnerių, dalyvaujančių prekių įforminimo procese, bendradarbiavimą.

Tikimasi, kad stebėsenos rodikliai, jei įmanoma, bus nuolat kaupiami ES CSW-CERTEX. Vertinimo tikslais bus renkami metiniai statistiniai duomenys ir tarpusavyje bus lyginama iš eilės einančių metų statistika. Jei įmanoma, bus galima atlikti palyginimą su pradine padėtimi – trejų metų iki taikymo pradžios tendencija arba vidurkiu.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Siūlomo reglamento struktūra nurodyta toliau.

I skyrius. Bendrosios nuostatos

I skyriuje išdėstytos bendrosios šio reglamento nuostatos, įskaitant jo dalyką ir pagrindinių terminų apibrėžtis. Juo sukuriama ES muitinės vieno langelio aplinka – integruotas sąveikiųjų ES ir nacionalinio lygmens elektroninių paslaugų rinkinys. Šiomis paslaugomis siekiama padėti atlikti Sąjungos ne muitinės formalumus, kurių reikalaujama prekėms įforminant konkrečią muitinės procedūrą, ir užtikrinti jų vykdymą, kad būtų galima palengvinti prekybą ir geriau apsaugoti Sąjungą. Pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto bendraisiais ir konkrečiais tikslais nustatoma ES muitinės vieno langelio aplinkos aprėptis ir elektroninių paslaugų reguliavimo sąlygos, kuriomis bus užtikrintas tikslus ir efektyvus jos veikimas.

Konkrečiau kalbant, pasiūlyme numatyta imtis šių veiksmų: 1) sukurti centrinę ES sistemą, sujungsiančią nacionalines muitinės vieno langelio aplinkas su ES ne muitinės sistemomis, siekiant sudaryti prekių įforminimo procese dalyvaujančių reguliavimo institucijų skaitmeninio bendradarbiavimo sąlygas, 2) suderinti nacionalines muitinių vieno langelio aplinkas ir jų funkcijas ir 3) nustatyti konkrečias skaitmeninio administracinio bendradarbiavimo taisykles.

II skyrius. ES muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistema (ES CSW-CERTEX)

II skyriuje išdėstytos nuostatos dėl centrinės ES muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemos (ES CSW-CERTEX). Jame numatyta sukurti ES CSW-CERTEX – tikralaikę nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų ir ES ne muitinės sistemų sąsają.

ES CSW-CERTEX drauge sukurs ir prižiūrės Komisija ir valstybės narės. Joje bus tvarkomi ES lygmeniu suskaitmeninti ne muitinės formalumai, su kuriais susijusią atitinkamą informaciją, kurios muitinėms reikia prekėms įforminti, ES sistemoje teikia visos kompetentingos institucijos partnerės. Šie formalumai nurodyti reglamento priede 28 , kuris gali būti iš dalies keičiamas deleguotaisiais aktais. Komisija ES CSW-CERTEX sujungs su atitinkamomis ES ne muitinės sistemomis, o valstybės narės – su nacionalinėmis muitinės vieno langelio aplinkomis.

ES CSW-CERTEX bus tvarkomi asmens duomenys, kuriais keičiasi nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka ir ES ne muitinės sistemos, bet tie duomenys nebus joje saugomi. Duomenys bus tvarkomi siekiant dviejų pagrindinių tikslų: palengvinti informacijos mainus tarp nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų ir ES ne muitinės sistemų ir prireikus duomenis transformuoti, kad skaitmeninių muitinės ir ne muitinės sričių procesai vyktų sklandžiai. Duomenų subjektų, kurių asmens duomenys turi būti tvarkomi, kategorijos – fiziniai asmenys, įskaitant muitinės, kompetentingų institucijų partnerių ar bet kurių kitų sertifikuotų įstaigų įgaliotuosius darbuotojus, su kuriais susijusi informacija yra pateikta muitinės deklaracijoje arba papildomuosiuose dokumentuose, reikalinguose visiems ES ne muitinės formalumams, kuriems taikoma ES CSW-CERTEX, atlikti. Papildoma duomenų subjektų kategorija – Komisijos darbuotojai ir jos interesais veikiantys paslaugas teikiantys tretieji subjektai, vykdantys su ES CSW-CERTEX valdymu ir technine priežiūra susijusią veiklą. Komisija ir valstybės narės bus laikomos bendromis ES CSW-CERTEX tvarkomų asmens duomenų valdytojomis pagal reglamentus (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725.

III skyrius. Nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka

III skyriuje išdėstytos nuostatos dėl ES muitinės vieno langelio aplinkos nacionalinių komponentų, kurie šiame reglamente vadinami nacionalinėmis muitinės vieno langelio aplinkomis. Kiekviena valstybė narė bus atsakinga už nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos sukūrimą, įgyvendinimą ir priežiūrą, kad ji veiktų tiksliai ir efektyviai.

Siekiant užtikrinti, kad būtų darniai laikomasi reguliuojamųjų ES ne muitinės reikalavimų ir būtų darniai užtikrinamas jų vykdymas, nacionalinėje muitinės vieno langelio aplinkoje daugiausia dėmesio bus skiriama tam, kad muitinė galėtų automatiškai patikrinti, ar formalumai atlikti, o kompetentingos institucijos partnerės galėtų valdyti leidžiamų prekių, kurias išleidžia muitinė, kiekį.

Siekiant dar labiau suderinti atitikties užtikrinimo procesus ir palengvinti prekybą, nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka bus vienas bendras ryšių kanalas, kuriuo naudodamiesi ekonominės veiklos vykdytojai galės atlikti atitinkamus muitinės formalumus ir konkrečius ES ne muitinės formalumus, kurių reikia, kad prekėms būtų galima įforminti muitinės procedūras. Šis palengvinimo mechanizmas sudarys sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams vienoje vietoje pateikti ir muitinės, ir ne muitinės duomenis, kurių reikalauja įvairios prekių įforminimo procese dalyvaujančios institucijos. Dėl to mažiau dubliuosis ekonominės veiklos vykdytojams taikomi reikalavimai ir jiems įvykdyti reikės mažiau laiko ir išlaidų. ES ne muitinės formalumai, kuriems taikoma ši konkreti palengvinimo priemonė ir kuriuos Komisija, įvertinusi su prekybos palengvinimu susijusius kriterijus ir teisines bei technines galimybes, nustatys įgyvendinimo aktais, sudaro priede išvardytų kompleksinių formalumų pogrupį. Nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka taip pat gali būti naudojama kaip atitinkamo tikrinimo koordinavimo platforma, t. y. vieno langelio principu pagrįstas sprendimas pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 47 straipsnio 1 dalį.

Asmens duomenys nacionalinėje muitinės vieno langelio aplinkoje bus tvarkomi pagal Reglamentą (ES) 2016/679. Kiekviena valstybė narė bus vienintelė duomenų, kurių tvarkymo operacijos atliekamos jos sistemoje, valdytoja ir praneš Komisijai apie bet kokį asmens duomenų saugumo, konfidencialumo, prieinamumo ar vientisumo pažeidimą.

IV skyrius. Skaitmeninis bendradarbiavimas. Informacijos mainų ir kitos procedūrinės taisyklės

IV skyriuje išdėstytos pagrindinės efektyvaus ES muitinės vieno langelio aplinkos veikimo nuostatos. Šis skyrius suskirstytas į tris pagrindinius skirsnius, atitinkančius toliau paaiškintus įvairius muitinių, kompetentingų institucijų partnerių ir ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninio bendradarbiavimo ir informacijos mainų aspektus.

1 skirsnyje nustatytos per ES CSW-CERTEX vykdomų informacijos mainų tarp nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų ir ES ne muitinės sistemų taisyklės, taikomos tvarkant visus priede išvardytus ES ne muitinės formalumus. Tokiais informacijos mainais bus siekiama šių tikslų:

1.Padaryti atitinkamus duomenis prieinamus muitinėms, kad jos galėtų geriau užtikrinti ne muitų reguliavimo politikos vykdymą automatiškai patikrindamos, ar tie formalumai atlikti.

2.Pateikti atitinkamus duomenis kompetentingoms institucijoms partnerėms, kad jos galėtų stebėti ir nustatyti likusį leidžiamų prekių, kurių muitinė neįskaitė įformindama kitas siuntas, kiekį.

3.Palengvinti muitinės procedūrų ir ES ne muitinės procedūrų integravimą siekiant visiškai automatizuoti prekių įforminimo procesą ir taip padėti įgyvendinti vieno langelio principu grindžiamus sprendimus.

4.Sudaryti sąlygas muitinėms ir kompetentingoms institucijoms partnerėms automatiškai keistis duomenimis, kaip nustatyta ES teisės aktuose.

Prireikus ES CSW-CERTEX taip pat transformuos duomenis sistemų ir veiklos sąveikumo tikslais.

2 skirsnyje išdėstytos papildomos nuostatos, taikomos tik tam tikram ES ne muitinės formalumų, kuriems taikoma ES CSW-CERTEX ir kuriuos turėtų nustatyti Komisija, įvertinusi, ar įvykdyti tam tikri atitinkami kriterijai, pogrupiui. Papildoma šiems konkretiems formalumams taikoma palengvinimo priemonė būtų tokia, kad nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka būtų laikoma vienu bendru ryšių kanalu, kuriuo naudodamiesi ekonominės veiklos vykdytojai galėtų atlikti tiek muitinės formalumus, tiek ES ne muitinės formalumus. Šis sprendimas leis supaprastinti įforminimo procedūras ir išspręsti pagrindines problemas, pavyzdžiui, susijusias su būtinybe panašią informaciją apie tas pačias gabenamas prekes pateikti kelioms institucijoms ir įvairiose sistemose. Visų pirma ekonominės veiklos vykdytojai galės vienoje vietoje pateikti visus duomenis, kurių reikia, kad prekėms būtų galima įforminti muitinės procedūras, ir iš tame procese dalyvaujančių reguliavimo institucijų gauti elektroninę grįžtamąją informaciją.

Laikydamasi principo, kad duomenys turi būti teikiami tik vieną kartą, Komisija nustatys duomenų derinimo ir racionalizavimo sistemą, sudarysiančią kartotinio ekonominės veiklos vykdytojų pateiktų duomenų naudojimo sąlygas. Konkrečiau, ji apibrėš muitinės deklaracijai ir prašymui išduoti papildomuosius dokumentus bendrus duomenų elementus ir nustatys papildomus duomenų elementus, kurių reikalaujama tik pagal ES ne muitų teisės aktus. Šiame reglamente tokie duomenų elementai vadinami kompetentingos institucijos partnerės (KIP) duomenų rinkiniu (-iais). Muitinės deklaracijos duomenys ir KIP duomenų rinkinys (-iai) sudarys integruotąją deklaraciją, kurioje bus pateikta visa su įforminimu susijusi informacija, reikalinga atitinkamiems muitinės formalumams ir ES ne muitinės formalumams atlikti. Šis racionalus požiūris, be kitų galimybių, galėtų ekonominės veiklos vykdytojams sudaryti sąlygas kartu pateikti visus duomenis, kurių reikia, kad prekėms būtų galima įforminti muitinės procedūras. Procedūriniu ir laiko požiūriu tai galima pasiekti laikantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 171 straipsnio, pagal kurį muitinės deklaraciją leidžiama pateikti prieš pateikiant prekes. Ekonominės veiklos vykdytojas, pateikdamas muitinės deklaraciją kartu su atitinkamu (-ais) KIP duomenų rinkiniu (-iais), vienu metu deklaruoja prekes muitinės procedūrai įforminti ir prašo išduoti reikiamus papildomuosius dokumentus.

ES CSW-CERTEX atitinkamus iš nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos gautus duomenis perduos atitinkamoms ES ne muitinės sistemoms, kad jie būtų prieinami kompetentingoms institucijoms partnerėms ir jomis naudodamosi jos galėtų įvykdyti savo pareigas. Gavusios informaciją, kompetentingos institucijos partnerės ją peržiūrės ir per ES CSW-CERTEX pateiks muitinei savo sprendimus dėl muitinio įforminimo. Muitinė šią informaciją perduos ekonominės veiklos vykdytojui. Dalijantis su šiais mainais susijusia informacija ir teikiant kryžmines nuorodas kaip identifikatorius bus naudojamas EORI kodas.

Siekiant padėti įgyvendinti šį reglamentą, 3 skirsnyje nustatytos papildomos procedūrinės taisyklės, susijusios su visais tarptautinei prekybai būtinais ES ne muitinės formalumais. Tomis taisyklėmis, be kita ko, reglamentuojamas kompetentingų institucijų partnerių naudojimasis ekonominės veiklos vykdytojų registravimo ir identifikavimo (EORI) sistema ir nacionalinių koordinatorių paskyrimas.

Kiekvienam muitinės operacijose dalyvaujančiam ekonominės veiklos vykdytojui suteikiamas EORI kodas ir jis naudojamas kaip identifikatorius ES tvarkant visus su muitine susijusius reikalus. Komisija prižiūri centrinę EORI sistemą, kurioje saugomi ir tvarkomi su EORI susiję duomenys. Siekiant palengvinti įvairių institucijų, dalyvaujančių prekių muitinio įforminimo procese, bendradarbiavimą, kompetentingoms institucijoms partnerėms patvirtinimo tikslais bus suteikta prieiga prie EORI sistemos. Tai reiškia, kad jos galės jų formalumus atliekančių ekonominės veiklos vykdytojų prašyti pateikti EORI kodą ir patvirtinti jį naudodamosi EORI sistema.

Kiekviena valstybė narė paskirs kompetentingą instituciją nacionaliniu koordinatoriumi, kurio užduotis – padėti subjektams, tvarkantiems visus su ES muitinės vieno langelio aplinka susijusius reikalus. Nacionalinis koordinatorius ne tik bus ryšių su Komisija palaikymo punktas, bet ir skatins bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu ir užtikrins, kad atitinkama nacionalinė aplinka būtų prijungta prie ES CSW-CERTEX, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti šį reglamentą.

V skyrius. ES CSW-CERTEX išlaidos, darbo programa, stebėsena ir ataskaitų teikimas

V skyriuje išdėstytos nuostatos, susijusios su išlaidų paskirstymu, darbo programos sudarymu, stebėsena ir ataskaitų teikimu.

Visas išlaidas, susijusias su ES CSW-CERTEX, įskaitant jos sąsajas su ES ne muitinės sistemomis, kūrimu, integravimu ir valdymu, padengs Komisija, o valstybės narės padengs išlaidas, susijusias su ES CSW-CERTEX ir nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų ir sąsajomis. Iki 2027 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas trejus metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teiks ES muitinės vieno langelio aplinkos veikimo vertinimo ataskaitą. Valstybės narės bus atsakingos už šiai ataskaitai parengti reikalingos informacijos teikimą.

Komisija parengs darbo programą, pagal kurią bus palaipsniui įgyvendinamos su priede išvardytais ES ne muitinės formalumais susijusios nuostatos.

VI skyrius. Įgyvendinimo ir deleguotųjų aktų priėmimo procedūros, pakeitimai ir baigiamosios nuostatos

VI skyriuje išdėstytos deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų priėmimo pagal SESV 290 ir 291 straipsnius nuostatos, du Reglamento (ES) Nr. 952/2013 pakeitimai ir įsigaliojimo bei taikymo nuostatos.

Reglamento (ES) Nr. 952/2013 3 straipsnyje nustatyta muitinės paskirtis – palengvinti teisėtą prekybą ir užtikrinti ES ir jos gyventojų saugumą bei saugą, taip pat aplinkos apsaugą, prireikus glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, – atitinka šio reglamento tikslus. Dėl šios priežasties Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 2 punkte pateikta muitų teisės aktų apibrėžtis bus iš dalies pakeista – į ją bus įtrauktas naujas e papunktis, kuriame daroma nuoroda į šį reglamentą ir jį papildančias ar įgyvendinančias nuostatas.

Antruoju pakeitimu į 163 straipsnio 1 dalį įtraukiama pastraipa, kurioje daroma prielaida, kad muitinės deklaracijos pateikimo metu deklarantas turi ir muitinės žinioje laiko papildomuosius dokumentus, kuriais paliudijama, kad atlikti ES ne muitinės formalumai, kuriems taikoma ES CSW-CERTEX. Šis įpareigojimas laikomas įvykdytu, nes muitinės, vykdydamos pirmiau aprašytus informacijos mainus, per ES CSW-CERTEX galės gauti prekėms įforminti reikalingus duomenis.

Šis reglamentas įsigalios praėjus 20 dienų nuo jo paskelbimo ES oficialiajame leidinyje dienos. Straipsniai, susiję su priede išvardytų ES ne muitinės formalumų integravimu į ES CSW-CERTEX, bus taikomi palaipsniui nuo tame priede nurodytų kiekvieno formalumo integravimo datų. Straipsniai, susiję su papildomomis palengvinimo priemonėmis, darančiomis poveikį konkretiems ES ne muitinės formalumams, kuriuos Komisija turi nustatyti įgyvendinimo aktais, bus taikomi nuo 2031 m. sausio 1 d.

Priedas

Šio reglamento priede pateiktas tarptautinei prekybai prekėmis taikomų ES ne muitinės formalumų, tvarkomų atitinkamose sistemose, kurios bus susietos su ES CSW-CERTEX, kad būtų galima vykdyti informacijos mainus su nacionalinėmis muitinės vieno langelio aplinkomis, sąrašas. Į šį sąrašą įtrauktos ES ne muitinės sistemos ir atitinkami galiojantys ES teisės aktai, reglamentuojantys formalumus, kuriems taikomas šis reglamentas. Šie formalumai į ES muitinės vieno langelio aplinką bus integruoti palaipsniui, iki 2025 m. kovo 3 d. Priedas gali būti iš dalies keičiamas deleguotaisiais aktais, dėl kurių Europos Parlamentas ir Taryba turi teisę pareikšti prieštaravimų.

2020/0306 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo sukuriama Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33, 114 ir 207 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 29 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Sąjungos tarptautinė prekyba reglamentuojama tiek muitų teisės aktais, tiek Sąjungos ne muitų teisės aktais. Pastarieji taikomi konkrečioms prekėms tokiose politikos srityse kaip sveikata ir sauga, aplinka, žemės ūkis, žuvininkystė, kultūros paveldas ir rinkos priežiūra. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013 30 viena iš pagrindinių muitinės užduočių yra užtikrinti Sąjungos ir jos gyventojų saugumą bei saugą, taip pat aplinkos apsaugą, prireikus glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis institucijomis. Institucijos, atsakingos už reguliuojamuosius Sąjungos ne muitinės formalumus (toliau – kompetentingos institucijos partnerės), ir muitinės dažnai dirba atskirai, todėl verslininkams tenka sudėtingos ir nelengvos duomenų teikimo pareigos, o prekių įforminimo procesai yra neveiksmingi – dėl to atsiranda klaidų ir sukčiaujama. Siekdamos sumažinti muitinių ir kompetentingų institucijų partnerių sąveikumo administruojant prekių įforminimo procesus fragmentiškumą ir koordinuoti šios srities veiklą, Komisija ir valstybės narės laikui bėgant prisiėmė įsipareigojimų rengti vieno langelio principu grindžiamas prekių įforminimo iniciatyvas;

(2)pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 70/2008/EB 31 4 straipsnio 6 dalį, valstybės narės ir Komisija turi siekti sukurti ir įdiegti vieno langelio paslaugų sistemą. 2015 m. sausio 21 d. galutinėje ataskaitoje „Elektroninės muitinės įgyvendinimo ES vertinimas“ 32 teigiama, kad, nors tam tikri minėto sprendimo elementai tebėra labai aktualūs, kitos jo dalys buvo pakeistos naujomis nuostatomis arba yra nepakankamai konkrečios, kad paskatintų tolesnę pažangą, visų pirma susijusią su vieno langelio iniciatyva. Atsižvelgdama į tai, Taryba savo 2014 m. gruodžio 17 d. išvadose dėl elektroninės muitinės ir vieno langelio principo įgyvendinimo Europos Sąjungoje 33 patvirtino 2014 m. spalio 15 d. Venecijos deklaraciją 34 ir Komisiją paragino pateikti pasiūlymą dėl Sprendimo 70/2008/EB peržiūros;

(3)2015 m. spalio 1 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2015/1947 35 , kuriuo Sąjungos vardu patvirtinamas Susitarimas dėl prekybos lengvinimo, ir tas susitarimas įsigaliojo 2017 m. vasario 22 d. Tas susitarimas – didžiausių Pasaulio prekybos organizacijos pastangų sudaryti palankesnes prekybos sąlygas ir reformuoti muitinės veiklą rezultatas. Jo nuostatomis siekiama labai patobulinti prekių įforminimo procesą ir užtikrinti gerokai veiksmingesnį muitinių ir kitų reguliavimo institucijų bendradarbiavimą prekybos lengvinimo ir muitinės reikalavimų laikymosi klausimais. Pagal to susitarimo 10 straipsnio 4 dalį, organizacijos narės stengiasi nustatyti arba taikyti vieno langelio principą, kad verslininkai dalyvaujančioms institucijoms ar įstaigoms reikalaujamus dokumentus ir (arba) prekių importo, eksporto ar tranzito duomenis galėtų pateikti vienoje vietoje;

(4)prekybos palengvinimu ir saugos bei saugumo užtikrinimu suinteresuotos visos prekių įforminimo procese visoje Sąjungoje dalyvaujančios institucijos. Sparčiai augant tarptautinei prekybai išaugo ir geresnio šių institucijų bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo poreikis. Vykstantis skaitmeninimo procesas gali padėti šį klausimą išspręsti veiksmingiau – sujungiant muitinių ir kompetentingų institucijų partnerių sistemas ir sudarant sąlygas joms sistemingai tarpusavyje vykdyti automatinius informacijos mainus. Dabartinės atitikties reguliuojamiesiems reikalavimams užtikrinimo sistemos iš esmės nepakanka veiksmingai muitinių ir kompetentingų institucijų partnerių, kurių sistemoms ir procedūroms būdingas fragmentiškumas ir dubliavimasis, sąveikai paremti. Norint, kad prekių įforminimo procesas būtų visiškai koordinuojamas ir veiksmingas, reikia racionalizuoti Sąjungos tarptautinės prekybos reguliavimo aplinką, kad ji Sąjungai ir jos gyventojams teiktų ilgalaikę naudą visose politikos srityse;

(5)2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikate išdėstytu 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planu 36 siekiama didinti viešųjų paslaugų veiksmingumą – pašalinti esamas skaitmenines kliūtis, sumažinti administracinę naštą ir pagerinti nacionalinių administracijų tarpusavio sąveikos kokybę. Laikydamasi šios vizijos ir prisidėdama prie platesnių pastangų supaprastinti ir suskaitmeninti tarptautinės prekybos prekėmis duomenų teikimo procesus, Komisija parengė savanorišką bandomąjį projektą – Europos Sąjungos muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemą. Šiuo projektu sudarytos sąlygos vykdyti informacijos mainus tarp projekte dalyvaujančių valstybių narių muitinės sistemų ir atitinkamų Sąjungos ne muitinės sistemų, kuriose tvarkomi ne muitinės formalumai, taip suteikiant muitinėms galimybę automatiškai patikrinti, ar atliktas tam tikras ribotas ne muitinės formalumų skaičius. Įgyvendinant projektą patobulintos įforminimo procedūros, tačiau akivaizdu, kad galima nemaža projekto nauda muitinėms, kompetentingoms institucijoms partnerėms ir ekonominės veiklos vykdytojams labai sumenksta dėl savanoriško jo pobūdžio;

(6)siekiant užtikrinti, kad visi tarptautinėje prekyboje dalyvaujantys subjektai galėtų naudotis visiškai skaitmenine aplinka ir veiksmingai vykdyti prekių įforminimo procesą, būtina nustatyti bendras taisykles, kuriomis reglamentuojama darni ir integruota Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka (toliau – ES muitinės vieno langelio aplinka). Šią aplinką turėtų sudaryti visiškai integruotų Sąjungos ir nacionalinio lygmens elektroninių paslaugų, sudarančių palankesnes sąlygas muitinėms ir kompetentingoms institucijoms partnerėms keistis informacija ir plėtoti skaitmeninį bendradarbiavimą, taip pat supaprastinti prekių įforminimo procesus ekonominės veiklos vykdytojams, rinkinys. ES muitinės vieno langelio aplinka turėtų būti kuriama atsižvelgiant į eIDAS reglamente 37 numatytas patikimos atpažinties ir tapatumo nustatymo galimybes ir, kai tinkama, vienkartinio duomenų pateikimo principą, pakartotą Bendrųjų skaitmeninių vartų reglamente 38 . Norint įgyvendinti ES muitinės vieno langelio aplinkos iniciatyvą, reikia, remiantis bandomuoju projektu, sukurti ES muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemą (ES CSW-CERTEX), sujungsiančią nacionalines muitinės vieno langelio aplinkas su Sąjungos ne muitinės sistemomis, kuriose tvarkomi konkretūs ne muitinės formalumai. Taip pat būtina nacionalines muitinės vieno langelio aplinkas suderinti tarpusavyje, jas integruoti į ES muitinės vieno langelio aplinką ir nustatyti skaitmeninio administracinio bendradarbiavimo ES muitinės vieno langelio aplinkoje taisyklių rinkinį;

(7)Per ES CSW-CERTEX turėtų būti vykdomi skaitmeninės informacijos, susijusios su Sąjungos teisės aktuose, kurių vykdymą pavesta užtikrinti muitinei, nustatytais Sąjungos ne muitinės formalumais, mainai. Atliekant tuos formalumus turi būti laikomasi įvairių su tam tikrų prekių importu, eksportu arba gabenimu tranzitu susijusių pareigų, o nuo muitinio tikrinimo, kaip tų pareigų laikomasi, iš esmės priklauso ES muitinės vieno langelio aplinkos veiksmingumas. ES CSW-CERTEX turėtų apimti skaitmeninius reguliuojamuosius formalumus, nustatytus Sąjungos teisės aktuose ir kompetentingų institucijų partnerių administruojamus elektroninėse Sąjungos ne muitinės sistemose, kuriose saugoma atitinkama iš visų valstybių narių gauta prekėms įforminti reikalinga informacija. Todėl tikslinga nustatyti, kuriems Sąjungos ne muitinės formalumams turėtų būti taikomos skaitmeninio bendradarbiavimo naudojantis ES CSW-CERTEX nuostatos. Į ES CSW-CERTEX visų pirma turėtų būti įtraukti sanitarijos ir fitosanitarijos reikalavimai, ekologiškų produktų importo taisyklės, su fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis susiję aplinkosaugos reikalavimai ir kultūros vertybių importo formalumai;

(8)ES CSW-CERTEX turėtų palengvinti informacijos mainus tarp nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų ir Sąjungos ne muitinės sistemų. Tai reiškia, kad ekonominės veiklos vykdytojui pateikus muitinės deklaraciją, dėl kurios turi būti laikomasi Sąjungos ne muitinės formalumų, muitinė ir kompetentingos institucijos partnerės galės automatiškai ir veiksmingai keistis muitinio įforminimo procesui reikalinga informacija ir ją patikrinti. Pagerės muitinių ir kompetentingų institucijų partnerių skaitmeninis bendradarbiavimas ir bus geriau koordinuojama jų veikla, todėl prekių įforminimo nesinaudojant popieriuje surašytais dokumentais procesai turėtų tapti labiau integruoti, greitesni ir paprastesni, turėtų būti labiau laikomasi Sąjungos ne muitinės formalumų ir geriau užtikrinamas jų vykdymas;

(9)Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų sukurti, integruoti, įdiegti ES CSW-CERTEX ir vykdyti techninę jos priežiūrą. Tam, kad Sąjungos lygmeniu būtų teikiamos tinkamos ir suderintos Sąjungos ne muitinės formalumų tvarkymo vieno langelio paslaugos, Komisija prie ES CSW-CERTEX turėtų prijungti atitinkamas Sąjungos ne muitinės sistemas. Valstybės narės turėtų būti atsakingos už savo nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų prijungimą prie ES CSW-CERTEX;

(10)asmens duomenys ES CSW-CERTEX turėtų būti tvarkomi siekiant palengvinti nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų ir Sąjungos ne muitinės sistemų informacijos mainus, bet neturėtų būti joje saugomi. Kad informacijos mainai galėtų vykti tarp abiejų skaitmeninių sričių sistemų, ES CSW-CERTEX tie duomenys prireikus turėtų būti transformuojami. Jie turėtų būti transformuojami naudojantis Sąjungoje esančia informacinių technologijų infrastruktūra;

(11)priklausomai nuo ne muitinės formalumo rūšies, elektroninė informacija, kuria turi būti keičiamasi per ES CSW-CERTEX, gali apimti įvairias duomenų subjektų kategorijas ir jų asmens duomenis, kurių reikia muitinės deklaracijai arba prašymui išduoti papildomuosius dokumentus pateikti. Muitinės deklaracijose gali būti kelių kategorijų duomenų subjektų, įskaitant eksportuotojus, importuotojus, gavėjus ir papildomus tiekimo grandinės dalyvius, asmens duomenų. Papildomuosiuose dokumentuose gali būti pateikta ta pati informacija apie kitų kategorijų duomenų subjektus, pavyzdžiui, siuntėjus, eksportuotojus, gavėjus, importuotojus ir licencijų turėtojus. Trečią duomenų subjektų, kurių asmens duomenys gali būti tvarkomi ES CSW-CERTEX, kategoriją sudaro įgaliotieji muitinių, kompetentingų institucijų partnerių ar bet kurios kitos sertifikuotos įstaigos darbuotojai, taip pat Komisijos darbuotojai ir paslaugas teikiantys tretieji subjektai, Komisijos interesais vykdantys su ES CSW-CERTEX valdymu ir technine priežiūra susijusią veiklą;

(12)du ar daugiau asmens duomenis tvarkančių subjektų, kurie kartu nustato duomenų tvarkymo tikslą ir priemones, turėtų būti laikomi bendrais duomenų valdytojais. Už ES CSW-CERTEX veikimą atsako Komisija ir valstybės narės, todėl jos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) 2018/1725 39 ir (ES) 2016/679 40 turėtų būti laikomos bendromis ES CSW-CERTEX tvarkomų asmens duomenų valdytojomis;

(13)labiau suskaitmeninus reguliuojamuosius muitinės formalumus ir Sąjungos ne muitinės formalumus, taikomus tarptautinei prekybai, valstybėms narėms atsirado naujų galimybių gerinti muitinių ir kompetentingų institucijų partnerių skaitmeninį bendradarbiavimą. Siekdamos šių prioritetų, kelios valstybės narės pradėjo kurti nacionalines muitinės vieno langelio aplinkas. Tos iniciatyvos viena nuo kitos iš esmės skiriasi esama muitinės informacinių technologijų architektūra, prioritetais ir išlaidų struktūra. Todėl būtina reikalauti, kad kiekviena valstybė narė sukurtų ir valdytų nacionalinę muitinės vieno langelio aplinką, kurioje būtų atliekami Sąjungos ne muitinės formalumai, kuriems taikoma ES CSW-CERTEX. Kiekviena tokia aplinka turėtų būti laikoma nacionaliniu ES muitinės vieno langelio aplinkos komponentu, sudarančiu sąlygas muitinėms, kompetentingoms institucijoms partnerėms ir ekonominės veiklos vykdytojams elektroninėmis priemonėmis keistis informacija ir bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų ir Sąjungos ne muitinės formalumų, kuriems taikoma ES CSW-CERTEX, ir veiksmingai užtikrinamas jų vykdymas. Šiuo tikslu nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka turėtų sudaryti sąlygas muitinei automatiškai patikrinti, ar atlikti formalumai, su kuriais susiję duomenys iš atitinkamos Sąjungos ne muitinės sistemos perduodami per ES CSW-CERTEX. Nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos taip pat turėtų sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms partnerėms stebėti ir kontroliuoti muitinės Sąjungoje išleistą leidžiamų prekių kiekį (toliau – kiekio valdymas). Tai turėtų būti užtikrinta reikiamą prekių įforminimo informaciją per ES CSW-CERTEX teikiant Sąjungos ne muitinės sistemoms. Praktiniu požiūriu kiekio valdymas Sąjungos lygmeniu yra būtinas tam, kad būtų galima geriau užtikrinti reguliuojamųjų ne muitinės formalumų vykdymą, nuolat atliekant automatinę leidžiamo išleidžiamų prekių kiekio naudojimo stebėseną ir vengiant išleisti pernelyg didelį kiekį ar netinkamai jį tvarkyti;

(14)siekiant dar labiau supaprastinti ekonominės veiklos vykdytojų vykdomus prekių įforminimo procesus, nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka turėtų tapti vienu bendru ryšių su muitine ir kompetentingomis institucijomis partnerėmis kanalu. Sąjungos ne muitinės formalumai, kuriems taikoma ši papildoma palengvinimo priemonė, sudaro bendrų formalumų, kuriems taikoma ES CSW-CERTEX, pogrupį. Komisija turėtų palaipsniui nustatyti tokius formalumus, įvertindama, ar įvykdyti tam tikri su prekybos lengvinimu susiję kriterijai, ir atsižvelgdama į teisines ir technines galimybes. Siekiant dar labiau palengvinti prekybą, nacionaline muitinės vieno langelio aplinka turėtų būti galima naudotis kaip muitinių ir kompetentingų institucijų partnerių atliekamo tikrinimo koordinavimo pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 47 straipsnio 1 dalį platforma;

(15)kiekviena valstybė narė turėtų būti vienintelė duomenų, kurių tvarkymo operacijos atliekamos nacionalinėje muitinės vieno langelio aplinkoje, valdytoja. Tų duomenų tvarkymo operacijos turėtų būti atliekamos pagal Reglamentą (ES) 2016/679. Atsižvelgiant į tai, kad kai kuriais iš nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos gautais duomenimis per ES CSW-CERTEX turi būti keičiamasi su Sąjungos ne muitinės sistemomis, turėtų būti reikalaujama, kad kiekviena valstybė narė praneštų Komisijai apie bet kokį asmens duomenų tvarkymo pažeidimą, dėl kurio kyla pavojus jos aplinkoje tvarkomų asmens duomenų saugumui, konfidencialumui, prieinamumui ar vientisumui;

(16)norint, kad prekių įforminimo procesas būtų visapusiškai koordinuojamas, reikia nustatyti muitinių, kompetentingų institucijų partnerių ir ekonominės veiklos vykdytojų skaitmeninio bendradarbiavimo ir informacijos mainų procedūras, padėsiančias laikytis Sąjungos ne muitinės formalumų, kuriems taikoma ES CSW-CERTEX, ir užtikrinti jų vykdymą. Gebėjimas šiuos procesus sklandžiai vykdyti muitinės ir ne muitinės sistemose bei srityse išlaikant duomenų, kuriais keičiamasi, kontekstą ar reikšmę laikomas sąveikumu. Kad būtų galima visiškai automatiškai patikrinti, ar atlikti Sąjungos ne muitinės formalumai, ES CSW-CERTEX turėtų būti užtikrintas techninis duomenų sąveikumas ir nekintanti reikšmė. Siekiant užtikrinti, kad duomenys ir informacija, kuriais keičiamasi, nebūtų prarasti ir būtų suprantami visais informacijos mainų tarp Sąjungos ne muitinės sistemų ir nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų etapais, svarbu sugretinti muitų ir ne muitų srities terminiją. Be to, siekiant, kad visoje Sąjungoje būtų darniai užtikrinamas Sąjungos ne muitinės formalumų vykdymas, ES CSW-CERTEX turėtų būti nustatytos muitinės procedūros, kurioms įforminti gali būti naudojami papildomieji dokumentai remiantis kompetentingos institucijos partnerės tuose dokumentuose nurodytais administraciniais sprendimais. ES CSW-CERTEX muitinės ir ne muitinės duomenys turėtų būti suderinami techniniu požiūriu, prireikus pakeičiant jų formatą ar struktūrą, bet nekeičiant jų turinio;

(17)Sąjungos ne muitinės formalumams ES CSW-CERTEX turėtų būti naudojama keliais tikslais. Muitinėms turėtų būti suteikta prieiga prie atitinkamų joje esančių duomenų, kad jos galėtų automatiškai patikrinti, ar tie formalumai atlikti, ir taip geriau užtikrinti Sąjungos ne muitų srities reguliavimo politikos vykdymą. ES CSW-CERTEX turėtų atitinkamus duomenis teikti kompetentingoms institucijoms partnerėms, kad jos galėtų stebėti ir nustatyti likusį leidžiamų prekių, kurių muitinė neįskaitė įformindama kitas siuntas, kiekį. Ji taip pat turėtų padėti įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 47 straipsnio 1 dalyje nurodytą vieno langelio principą atliekant tikrinimą, t. y. palengvinti muitinės procedūrų ir Sąjungos ne muitinės procedūrų integravimą siekiant visiškai automatizuoti prekių įforminimo procesą. Pagal kai kuriuos Sąjungos teisės aktus gali būti reikalaujama, kad duomenys būtų perduodami tarp nacionalinių muitinės sistemų ir atitinkamu teisės aktu sukurtos informacinės ir ryšių sistemos. Todėl ES CSW-CERTEX turėtų sudaryti sąlygas muitinėms ir kompetentingoms institucijoms partnerėms automatiškai keistis duomenimis, kai to reikalaujama pagal tuos aktus;

(18)siekiant sukurti vieną bendrą ryšių su prekių įforminimo procese dalyvaujančiomis institucijomis kanalą, nacionalinė vieno langelio aplinka turėtų sudaryti sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams vienoje vietoje pateikti būtinus duomenis, kurių reikalaujama pagal muitų teisės aktus ir Sąjungos ne muitų teisės aktus, ir iš dalyvaujančių institucijų tiesiogiai gauti visą susijusią informaciją. Šis vienas bendras ryšių kanalas turėtų būti naudojamas tik atliekant Sąjungos ne muitinės formalumus, kuriems taikoma ES CSW-CERTEX ir kurie laikomi tinkamais papildomoms palengvinimo priemonėms taikyti;

(19)nemažai muitinės deklaracijoje pateikiamų duomenų sutampa su prašyme išduoti papildomuosius dokumentus pateikiamais duomenimis. Kad būtų galima pakartotinai naudoti duomenis ir ekonominės veiklos vykdytojams jų nereikėtų teikti daugiau nei vieną kartą, būtina suderinti ir racionalizuoti duomenų, teiktinų atliekant muitinės formalumus ir Sąjungos ne muitinės formalumus, kuriems taikoma ES CSW-CERTEX, reikalavimus. Todėl Komisija turėtų nustatyti, kurie duomenų elementai yra bendri tiek muitinės deklaracijai, tiek prašymui pateikti papildomuosius dokumentus. Komisija taip pat turėtų nustatyti, kurių duomenų elementų reikalaujama tik pagal Sąjungos ne muitų teisės aktus (kompetentingos institucijos partnerės (KIP) duomenų rinkinį (-ius)). Muitinės deklaracijos duomenys ir KIP duomenų rinkinys (-iai) turėtų sudaryti integruotąją deklaraciją; į ją turėtų būti įtraukta visa muitinio įforminimo informacija, kurios reikia muitinės formalumams ir Sąjungos ne muitinės formalumams, kuriems taikoma ES CSW-CERTEX, atlikti;

(20)tam, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų atlikti su tomis pačiomis prekių gabenimo operacijomis susijusius ir muitinės, ir ne muitinės formalumus, nacionalinėje muitinės vieno langelio aplinkoje jiems turėtų būti sudarytos sąlygos pateikti integruotąją deklaraciją – visus duomenis, kurių reikalauja įvairios reguliavimo institucijos, kad būtų galima prekėms įforminti muitinės procedūras. Tokius duomenis turėtų būti galima pateikti kartu su muitinės deklaracija, kuri pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 171 straipsnį pateikiama prieš numatomą prekių pateikimą muitinei;

(21)tam, kad ekonominės veiklos vykdytojų nacionalinėje muitinės vieno langelio aplinkoje pateikta informacija būtų perduota visoms susijusioms institucijoms, ES CSW-CERTEX turėtų sudaryti sąlygas būtiniems informacijos mainams tarp muitinės ir ne muitinės sričių sistemų. Visų pirma ES CSW-CERTEX turėtų iš nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos gauti duomenis, reikalingus taikytiniems Sąjungos ne muitinės formalumams atlikti, ir juos perduoti atitinkamai Sąjungos ne muitinės sistemai. Tokie mainai turėtų sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms partnerėms peržiūrėti atitinkamoms Sąjungos ne muitinės sistemoms perduotą informaciją ir priimti sprendimus dėl įforminimo, kurie muitinei turėtų būti perduodami per ES CSW-CERTEX. Tuomet muitinė turėtų leisti ekonominės veiklos vykdytojams su šia informacija susipažinti nacionalinėje muitinės vieno langelio aplinkoje. Dalijantis su šiais mainais susijusia informacija ir į ją darant kryžmines nuorodas, kaip identifikatorius turėtų būti naudojamas EORI kodas;

(22)pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 9 straipsnį kiekvienam muitinės operacijas atliekančiam ekonominės veiklos vykdytojui suteikiamas EORI kodas, naudojamas kaip identifikatorius tvarkant visus reikalus su Sąjungos muitinėmis. Centrinę EORI sistemą, kurioje saugomi ir tvarkomi EORI duomenys, prižiūri Komisija. Siekiant palengvinti įvairių institucijų, dalyvaujančių prekių įforminimo procese, bendradarbiavimą, kompetentingoms institucijoms partnerėms turėtų būti suteikta prieiga prie EORI sistemos, kad jos galėtų patvirtinti EORI kodą, kurio jos gali prašyti iš jų nustatytus formalumus atliekančių ekonominės veiklos vykdytojų;

(23)tam, kad būtų galima koordinuoti visą veiklą, susijusią su veiksmingu ES muitinės vieno langelio aplinkos veikimu, labai svarbu, kad Komisija ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiautų. Atsižvelgiant į plačią ir įvairią šios veiklos apimtį, būtina, kad kiekviena valstybė narė paskirtų kompetentingą instituciją nacionaliniu koordinatoriumi. Nacionalinis koordinatorius turėtų būti ryšių su Komisija palaikymo punktas ir turėtų skatinti bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu, kartu užtikrindamas sistemos sąveikumą. Komisija prireikus turėtų koordinuoti veiksmus ir padėti užtikrinti veiksmingą Sąjungos ne muitinės formalumų vykdymą;

(24)kuriant ES muitinės vieno langelio aplinką bus patiriama įvairių su jos įgyvendinimu susijusių išlaidų. Svarbu, kad šios išlaidos Komisijai ir valstybėms narėms būtų paskirstytos tinkamiausiu būdu, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų rūšį. Komisija turėtų padengti išlaidas, susijusias su pagrindinio ES muitinės vieno langelio aplinkos komponento – ES CSW-CERTEX – ir jo sąsajų su Sąjungos ne muitinės sistemomis kūrimu, technine priežiūra ir valdymu. Valstybės narės turėtų padengti išlaidas, susijusias su joms pavesta funkcija užtikrinti sąsajas su ES CSW-CERTEX, kurti bei valdyti nacionalinę muitinės vieno langelio aplinką ir vykdyti jos techninę priežiūrą;

(25)būtinas išsamus įvairiose politikos srityse nustatytų Sąjungos ne muitinės formalumų laipsniško integravimo į ES CSW-CERTEX planavimas. Tuo tikslu Komisija turėtų parengti darbo programą, pagal kurią tie formalumai būtų įtraukti į ES CSW-CERTEX ir būtų sukurtos Sąjungos ne muitinės sistemų, kuriuose tie formalumai tvarkomi, ir ES CSW-CERTEX sąsajos. Darbo programa iš esmės turėtų būti siekiama padėti įgyvendinti funkcinius reikalavimus ir nustatyti šios veiklos įgyvendinimo tvarkaraštį. Kad būtų galima įvertinti bendrą šio reglamento nuostatų taikymo pažangą, darbo programa turėtų būti reguliariai peržiūrima;

(26)Komisija turėtų reguliariai stebėti, kaip veikia ES muitinės vieno langelio aplinka, kad būtų galima įvertinti ES CSW-CERTEX rezultatyvumą ir veiksmingai užtikrinti Sąjungos ne muitinės formalumų, kuriems ta sistema taikoma, vykdymą. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų reguliariai teikti ES muitinės vieno langelio aplinkos veikimo vertinimo ataskaitas. Tose ataskaitose turėtų būti įvertinta pažanga, nustatytos tobulintinos sritys ir pateiktos rekomendacijos dėl ateities veiksmų, atsižvelgiant į pažangą, padarytą gerinant muitinių ir prekių įforminimo procese dalyvaujančių kompetentingų institucijų partnerių skaitmeninį bendradarbiavimą, kuriuo siekiama supaprastinti ekonominės veiklos vykdytojams taikomus procesus ir užtikrinti veiksmingą Sąjungos ne muitinės formalumų vykdymą;

(27)siekiant užtikrinti, kad ES muitinės vieno langelio aplinka būtų veiksminga ir efektyvi, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų keičiamas Sąjungos ne muitinės formalumų, kuriems taikoma ES CSW-CERTEX, sąrašas, nustatomos duomenų elementų, kuriais turi būti keičiamasi per ES CSW-CERTEX, specifikacijos, muitinės deklaracijai bei prašymui pateikti papildomuosius dokumentus bendri duomenų elementai ir KIP duomenų rinkinys pagal kiekvieną atitinkamą Sąjungos aktą, reglamentuojantį Sąjungos ne muitinės formalumus, kuriems taikoma ES CSW-CERTEX. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 41 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(28)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti atitinkamą bendrų duomenų valdytojų atsakomybę už reglamentuose (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 nustatytų prievolių laikymąsi; priimti konkrečias informacijos mainus per ES CSW-CERTEX reglamentuojančias taisykles, įskaitant, kai tinkama, konkrečias taisykles, kuriomis užtikrinama asmens duomenų apsauga; nustatyti, kuriems į ES CSW-CERTEX integruotiems Sąjungos ne muitinės formalumams gali būti taikomos papildomo skaitmeninio bendradarbiavimo nuostatos; patvirtinti papildomų per ES CSW-CERTEX vykdomų informacijos mainų procedūrinę tvarką, įskaitant, kai tinkama, konkrečias asmens duomenų apsaugą reglamentuojančias taisykles, ir darbo programą, pagal kurią įgyvendinamos atitinkamų Sąjungos ne muitinės sistemų prijungimo prie ES CSW-CERTEX ir atitinkamų Sąjungos ne muitinės formalumų integravimo nuostatos. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 42 ;

(29)siekiant ES muitinės vieno langelio aplinkos iniciatyvą įtraukti į muitų teisės aktus ir labiau integruoti muitinės procedūras ir Sąjungos ne muitinės procedūras, sudarant sąlygas joms vykti vienu metu, reikėtų iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 952/2013. Pirma, šiuo reglamentu nustatomas mechanizmas, kuriuo naudodamosi muitinės užtikrins reguliuojamųjų formalumų, darančių poveikį prekių įforminimo procesui, vykdymą, todėl šį reglamentą ir jį papildančias ir įgyvendinančias nuostatas būtina įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 2 punkte pateiktą muitų teisės aktų apibrėžtį. Toks požiūris atitinka Reglamento (ES) Nr. 952/2013 3 straipsnį, kuriuo muitinėms pavedama užduotis užtikrinti Sąjungos ir jos gyventojų saugumą bei saugą, prireikus glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, ir kartu palengvinti prekybą. Antra, Reglamento (ES) Nr. 952/2013 163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad muitinės deklaracijos pateikimo metu deklarantas turi turėti ir laikyti muitinės žinioje deklaraciją papildančius dokumentus, būtinus taikant nuostatas, reglamentuojančias atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką. Ši pareiga turėtų būti laikoma įvykdyta, nes muitinės galės per ES CSW-CERTEX gauti būtinus su Sąjungos ne muitinės formalumais susijusius duomenis, todėl reikėtų iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 163 straipsnio 1 dalį;

(30)vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, o jis savo nuomonę pateikė 202x m. xx d.;

(31)tam, kad į ES CSW-CERTEX būtų galima integruoti Sąjungos ne muitinės formalumus, reikia įdiegti naują informacinių technologijų infrastruktūrą, leisiančią sujungti nacionalines muitinės vieno langelio aplinkas ir Sąjungos ne muitinės sistemas, nustatyti, kuriais duomenimis turi būti keičiamasi, ir parengti technines bei funkcines specifikacijas. Todėl nustatant šio reglamento taikymo pradžios datą, reikėtų atsižvelgti į laiką, kurio reikia, kad būtų pasiekta pažanga įgyvendinant šiuos Sąjungos ir nacionalinio lygmens pokyčius. Be to, tikėtina, kad papildomoms skaitmeninio bendradarbiavimo priemonėms įgyvendinti reikės gerokai daugiau laiko, nes prieš tai reikia nustatyti atitinkamus Sąjungos ne muitinės formalumus ir su jais susijusius techninius pokyčius. Todėl tam tikrų šio reglamento nuostatų taikymo pradžios datą būtina atidėti;

(32)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų geriau vykdomi Sąjungos reguliuojamieji reikalavimai, ir palengvinti tarptautinę prekybą, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti dėl iš esmės tarpvalstybinio prekių judėjimo pobūdžio ir sudėtingumo ir tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius
Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu sukuriama Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka, kurią sudaro integruotas sąveikiųjų elektroninių Sąjungos ir nacionalinio lygmens paslaugų, teikiamų naudojantis Europos Sąjungos muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistema, rinkinys ir kuria siekiama palengvinti nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų ir priede nurodytų Sąjungos ne muitinės sistemų sąveiką ir informacijos mainus.

Jame nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojama nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka, skaitmeninis administracinis bendradarbiavimas ir Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinkoje vykdomi informacijos mainai.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Be terminų, kurių apibrėžtys pateiktos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 1, 2, 5, 8, 12, 15 ir 16 punktuose, šiame reglamente vartojami taip apibrėžiami terminai:

1) nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka – valstybės narės teikiamų elektroninių paslaugų, sudarančių sąlygas vykdyti informacijos mainus tarp muitinės, kompetentingų institucijų partnerių ir ekonominės veiklos vykdytojų elektroninių sistemų, rinkinys;

2) kompetentinga institucija partnerė – valstybės narės institucija arba Komisija, įgaliotos vykdyti pavestą funkciją, susijusią su atitinkamų Sąjungos ne muitinės formalumų atlikimu;

3) Sąjungos ne muitinės formalumas – Sąjungos ne muitų teisės aktuose nustatytas tarptautinės prekybos prekėmis formalumas;

4) papildomasis dokumentas – kompetentingų institucijų partnerių išduotas sertifikatas, patvirtinimas, atitikties deklaracija, licencija ar leidimas, kuriuo paliudijama, kad atlikti Sąjungos ne muitinės formalumai;

5) kiekio valdymas – kompetentingų institucijų partnerių pagal Sąjungos ne muitų teisės aktus leidžiamo prekių kiekio stebėsenos ir valdymo veikla, vykdoma remiantis muitinių pateikta su atitinkamų siuntų muitiniu įforminimu susijusia informacija;

6) Sąjungos ne muitinės sistema – Sąjungos elektroninė sistema, kurioje saugoma iš visų atitinkamų kompetentingų institucijų partnerių gaunama informacija, reikalinga muitinėms, kad jos galėtų patikrinti, ar atlikti atitinkami Sąjungos ne muitinės formalumai.

3 straipsnis

Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka

Sukuriama Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka. Ją sudaro Europos Sąjungos muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistema, nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos ir priede nurodytos Sąjungos ne muitinės sistemos.

II skyrius
Europos Sąjungos muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistema

4 straipsnis

Europos Sąjungos muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemos sukūrimas

Sukuriama elektroninė Europos Sąjungos muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistema (ES CSW-CERTEX). ES CSW-CERTEX sujungia nacionalines muitinės vieno langelio aplinkas su priede nurodytomis Sąjungos ne muitinės sistemomis.

5 straipsnis

ES CSW-CERTEX funkcijos ir su ja susijusios pareigos

1.Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, sukuria, integruoja ir valdo ES CSW-CERTEX.

2.Komisija prie ES CSW-CERTEX prijungia priede nurodytas Sąjungos ne muitinės sistemas ir sudaro sąlygas vykdyti su priede išvardytais Sąjungos ne muitinės formalumais susijusios informacijos mainus.

3.Valstybės narės prie ES CSW-CERTEX prijungia nacionalines muitinės vieno langelio aplinkas ir sudaro sąlygas vykdyti su priede išvardytais Sąjungos ne muitinės formalumais susijusios informacijos mainus.

4.Komisijai pagal 21 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedas, visų pirma siekiant įtraukti kitus Sąjungos ne muitinės formalumus.

6 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymas ES CSW-CERTEX

1.Asmens duomenys ES CSW-CERTEX gali būti tvarkomi tik siekiant šių tikslų:

a)sudaryti sąlygas vykdyti su priede išvardytais Sąjungos ne muitinės formalumais susijusios informacijos mainus tarp nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų ir tame priede nurodytų Sąjungos ne muitinės sistemų;

b)prireikus transformuoti duomenis, kaip nurodyta 10 straipsnio 2 dalyje, kad būtų galima vykdyti šios dalies a punkte nurodytus informacijos mainus.

2.ES CSW-CERTEX gali būti tvarkomi tik šių kategorijų duomenų subjektų asmens duomenys:

a)fizinių asmenų, kurių asmens duomenys pateikti muitinės deklaracijoje;

b)fizinių asmenų, kurių asmens duomenys pateikti papildomuosiuose dokumentuose arba bet kuriuose kituose papildomuose įrodomuosiuose dokumentuose, kurių reikia priede išvardytiems Sąjungos ne muitinės formalumams atlikti;

c)muitinių, kompetentingų institucijų partnerių, už siuntų tikrinimą atsakingų institucijų arba kitų atitinkamų institucijų ar įgaliotųjų įstaigų įgaliotųjų darbuotojų, kurių asmens duomenys pateikti bet kuriuose iš a ir b punktuose nurodytų dokumentų;

d)Komisijos darbuotojų ir paslaugas teikiančių trečiųjų subjektų, Komisijos interesais vykdančių su ES CSW-CERTX susijusias operacijas ir techninės priežiūros veiklą.

3.ES CSW-CERTEX gali būti tvarkomi tik šių kategorijų asmens duomenys:

a)2 dalies a ir b punktuose nurodytų fizinių asmenų – vardas ir pavardė, adresas, šalies kodas ir identifikavimo kodas, kurių reikalaujama pagal muitų teisės aktus arba Sąjungos ne muitų teisės aktus, kad būtų galima atlikti atitinkamus juose nustatytus formalumus;

b)2 dalies c ir d punktuose nurodytų įgaliotųjų darbuotojų – vardas, pavardė ir parašas.

4.Informacija, kurios mainai vyksta tarp nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų ir Sąjungos ne muitinės sistemų, ES CSW-CERTEX nesaugoma.

5.1 dalies b punkte nurodyti asmens duomenys transformuojami naudojantis Sąjungoje esančia informacinių technologijų infrastruktūra.

7 straipsnis

Bendras ES CSW-CERTEX duomenų valdymas

1.Asmens duomenų tvarkymo ES CSW-CERTEX tikslais Komisija laikoma bendra duomenų valdytoja pagal Reglamento (ES) 2018/1725 28 straipsnio 1 dalį, o muitinė bei kompetentingos institucijos partnerės – bendromis duomenų valdytojomis pagal Reglamento (ES) 2016/679 26 straipsnio 1 dalį.

2.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato atitinkamą bendrų duomenų valdytojų atsakomybę už reglamentuose (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 nustatytų prievolių laikymąsi. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.Bendros duomenų valdytojos:

a)bendradarbiauja, kad laiku išnagrinėtų duomenų subjekto (-ų) pateiktą (-us) prašymą (-us);

b)padeda vienos kitoms spręsti klausimus, susijusius su bendrai tvarkant duomenis padarytų duomenų saugumo pažeidimų nustatymu ir nagrinėjimu;

c)keičiasi atitinkama informacija, kurią reikia pateikti duomenų subjektams pagal Reglamento (ES) 2016/679 2 skirsnį ir Reglamento (ES) 2018/1725 2 skirsnį;

d)pagal Reglamento (ES) 2016/679 32 straipsnį ir Reglamento (ES) 2018/1725 33 straipsnį užtikrina bendrai tvarkomų asmens duomenų saugumą, vientisumą, prieinamumą bei konfidencialumą.

III skyrius
Nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka

8 straipsnis

Nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos sukūrimas

1.Kiekviena valstybė narė sukuria nacionalinę muitinės vieno langelio aplinką. Kiekviena valstybė narė yra atsakinga už savo muitinės vieno langelio aplinkos sukūrimą, integravimą ir valdymą.

2.Nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka sudaro sąlygas muitinėms, kompetentingoms institucijoms partnerėms ir ekonominės veiklos vykdytojams elektroninėmis priemonėmis vykdyti informacijos mainus ir bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų ir priede išvardytų Sąjungos ne muitinės formalumų ir veiksmingai užtikrinamas jų vykdymas.

3.Nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos funkcijos visų pirma yra šios:

a)sudaryti muitinėms sąlygas pagal prekėms įforminti reikalingus duomenis, gautus iš Sąjungos ne muitinės sistemų, automatiškai patikrinti, ar laikomasi priede išvardytų Sąjungos ne muitinės formalumų;

b)leisti kompetentingoms institucijoms partnerėms prireikus valdyti kiekį, kiek tai susiję su priede išvardytais Sąjungos ne muitinės formalumais;

c)būti vienu bendru ryšių kanalu, kuriuo naudodamiesi ekonominės veiklos vykdytojai gali atlikti reikiamus muitinės formalumus ir Sąjungos ne muitinės formalumus, kuriems pagal 12 straipsnį taikomos papildomo skaitmeninio bendradarbiavimo nuostatos.

4.Nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka gali būti naudojama kaip platforma tikrinimui koordinuoti pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 47 straipsnio 1 dalį.

9 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymas nacionalinėje muitinės vieno langelio aplinkoje

1.Nacionalinėje muitinės vieno langelio aplinkoje asmens duomenys tvarkomi pagal Reglamentą (ES) 2016/679, atskirai nuo šio reglamento 6 straipsnyje nurodytų tvarkymo operacijų.

2.Kiekviena valstybė narė yra vienintelė duomenų, kurių tvarkymo operacijos atliekamos jos muitinės vieno langelio aplinkoje, valdytoja.

3.Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai apie visus asmens duomenų saugumo pažeidimus, dėl kurių kyla pavojus jos muitinės vieno langelio aplinkoje tvarkomų asmens duomenų saugumui, konfidencialumui, prieinamumui ar vientisumui.

IV skyrius
Skaitmeninis bendradarbiavimas. Informacijos mainų ir kitos procedūrinės taisyklės

1 skirsnis
SKAITMENINIS BENDRADARBIAVIMAS, SUSIJĘS SU SĄJUNGOS NE MUITINĖS FORMALUMAIS

10 straipsnis

Informacijos mainai, vykdomi per ES CSW-CERTEX

1.ES CSW-CERTEX sudaro sąlygas vykdyti su visais priede išvardytais Sąjungos ne muitinės formalumais susijusios informacijos mainus tarp nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų ir atitinkamų Sąjungos ne muitinės sistemų, siekiant šių tikslų:

a)užtikrinti, kad muitinėms būtų prieinami atitinkami duomenys, kuriais remdamosi jos galėtų, kai būtina, automatiškai patikrinti tuos formalumus pagal Reglamentą (ES) Nr. 952/2013;

b)užtikrinti, kad kompetentingoms institucijoms partnerėms būtų prieinami atitinkami duomenys, kuriais remdamosi jos galėtų Sąjungos ne muitinės sistemose valdyti leidžiamų prekių kiekį, atsižvelgdamos į muitinei deklaruotas ir jos išleistas prekes;

c)sudaryti palankesnes sąlygas integruoti muitinės ir kompetentingų institucijų partnerių procedūras siekiant visiškai automatizuoti prekių įforminimo procesą ir koordinuoti tikrinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 47 straipsnio 1 dalį;

d)sudaryti sąlygas, kad muitinės ir atitinkamos kompetentingos institucijos partnerės galėtų automatiškai vienos kitoms perduoti bet kuriuos kitus duomenis, kurių reikalaujama pagal priede nurodytus Sąjungos teisės aktus.

2.ES CSW-CERTEX tvarkant kiekvieną iš priede išvardytų Sąjungos ne muitinės formalumų atliekamos šios operacijos:

a)sugretinama muitų ir ne muitų srities terminija (kai įmanoma) ir nustatomos muitinės procedūros, kurioms įforminti gali būti naudojami papildomieji dokumentai remiantis tuose dokumentuose nurodytais kompetentingos institucijos partnerės administraciniais sprendimais;

b)pakeičiamas atitinkamiems Sąjungos ne muitinės formalumams atlikti reikalingų duomenų formatas (nekeičiant jų turinio), kad tie duomenys būtų suderinami su muitinės deklaracija, ir atvirkščiai.

3.Komisijai pagal 21 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi duomenų elementai, kuriais pagal šio straipsnio 1 dalį turi būti keičiamasi per ES CSW-CERTEX.

4.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato konkrečias 1 ir 2 dalyse nurodytų informacijos mainų taisykles, įskaitant, kai tinkama, konkrečias taisykles, kuriomis užtikrinama asmens duomenų apsauga. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2 skirsnis
PAPILDOMAS SKAITMENINIS BENDRADARBIAVIMAS, SUSIJĘS SU SĄJUNGOS NE MUITINĖS FORMALUMAIS

11 straipsnis

Muitinės formalumų ir Sąjungos ne muitinės formalumų racionalizavimas

Nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos funkcijos, susijusios su prekėmis, kurioms taikomi priede išvardyti Sąjungos ne muitinės formalumai, yra šios:

a)sudaryti sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams pateikti atitinkamą informaciją, kurios reikia taikytiniems muitinės formalumams ir Sąjungos ne muitinės formalumams atlikti;

b)užtikrinti ekonominės veiklos vykdytojams prieigą prie grįžtamosios su prekių įforminimu susijusios informacijos, kurią elektroninėmis priemonėmis pateikė muitinės ir kompetentingos institucijos partnerės, atsakingos už atliktinus muitinės formalumus ir Sąjungos ne muitinės formalumus .

12 straipsnis

Sąjungos ne muitinės formalumai, kuriems taikomos papildomo skaitmeninio bendradarbiavimo nuostatos

1.Jeigu Komisija pagal šio straipsnio 2 dalį nustato, kad priede nurodytas Sąjungos ne muitinės formalumas atitinka toje dalyje nustatytus kriterijus, tam formalumui taikomas 8 straipsnio 3 dalies c punktas, 11–15 straipsniai ir 16 straipsnio 2 dalis.

2.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato, kurie iš priede išvardytų Sąjungos ne muitinės formalumų atitinka šiuos kriterijus:

a)kai kurie prašyme išduoti papildomuosius dokumentus ir muitinės deklaracijoje nurodytini duomenys sutampa;

b)Sąjungoje išduodamas reikšmingas su konkrečiu formalumu susijusių papildomųjų dokumentų skaičius;

c)priede nurodytoje atitinkamoje Sąjungos ne muitinės sistemoje ekonominės veiklos vykdytoją galima identifikuoti pagal ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo (EORI) kodą;

d)taikytinais Sąjungos ne muitų teisės aktais leidžiama konkretų formalumą atlikti naudojantis nacionaline muitinės vieno langelio aplinka pagal 11 straipsnį.

3.Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

13 straipsnis

Duomenų derinimas ir racionalizavimas

1.Komisija nustato, kurie duomenys yra bendri muitinės deklaracijai ir atitinkamam prašymui išduoti papildomuosius dokumentus ir kurių papildomų duomenų elementų reikalaujama tik pagal Sąjungos ne muitų teisės aktus.

2.1 dalyje nurodyti papildomi duomenų elementai žymimi atitinkamu priede nurodyto Sąjungos ne muitinės formalumo akronimu ir prierašu „kompetentingos institucijos partnerės (KIP) duomenų rinkinys“.

3.Muitinės deklaracijos duomenys ir 1 dalyje nurodyti papildomi duomenų elementai, kurių reikia, kad prekėms būtų įforminta konkreti muitinės procedūra, sudaro integruotąją deklaraciją, kurioje pateikiami visi duomenys, muitinei ir kompetentingoms institucijoms partnerėms reikalingi prekėms įforminti.

4.Komisijai pagal 21 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi muitinės deklaracijai ir prašymui išduoti papildomuosius dokumentus bendri duomenų elementai ir su kiekvienu atitinkamu Sąjungos aktu, taikomu priede išvardytiems Sąjungos ne muitinės formalumams, susijęs KIP duomenų rinkinys.

14 straipsnis

Duomenų, kuriuos ekonominės veiklos vykdytojai teikia atlikdami muitinės formalumus ir Sąjungos ne muitinės formalumus, pateikimas

1.Taikant 11 straipsnio a punktą, nacionalinėje muitinės vieno langelio aplinkoje ekonominės veiklos vykdytojams gali būti sudarytos sąlygos pateikti integruotąją deklaraciją, kurią sudaro KIP duomenų rinkinys (-iai) ir muitinės deklaracija, pateikiama prieš pateikiant prekes pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 171 straipsnį.

2.Pagal 1 dalį pateikta integruotoji deklaracija laikoma ir muitinės deklaracija, ir prašymu išduoti papildomuosius dokumentus.

15 straipsnis

ES CSW-CERTEX vykdomi papildomi informacijos mainai

1.ES CSW-CERTEX sudaro sąlygas vykdyti būtinus informacijos mainus tarp nacionalinių muitinės vieno langelio aplinkų ir Sąjungos ne muitinės sistemų, siekiant šių tikslų:

a)perduoti muitinės deklaracijai ir atitinkamam prašymui išduoti papildomuosius dokumentus bendrus duomenis, nustatytus pagal 13 straipsnio 4 dalį, taip pat taikytiną (-us) KIP duomenų rinkinį (-ius), kuriais remdamosi kompetentingos institucijos partnerės galėtų atlikti savo pareigas, susijusias su atitinkamais Sąjungos ne muitų teisės aktuose nustatytais formalumais;

b)taikant 11 straipsnio b punktą, ekonominės veiklos vykdytojams perduoti visą taikomoje (-ose) Sąjungos ne muitinės sistemoje (-ose) kompetentingų institucijų partnerių pateiktą grįžtamąją informaciją.

2.Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas yra užregistruotas muitinėje pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 9 straipsnį, jo EORI kodas naudojamas vykdant 1 dalyje nurodytus informacijos mainus.

3.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato procedūrinę 1 dalyje nurodytų informacijos mainų vykdymo tvarką, įskaitant, kai tinkama, konkrečias taisykles, kuriomis reglamentuojama asmens duomenų apsauga. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

3 skirsnis
KITOS PROCEDŪRINĖS SU SĄJUNGOS NE MUITINĖS FORMALUMAIS SUSIJUSIOS TAISYKLĖS

16 straipsnis

Kompetentingų institucijų partnerių naudojimasis EORI sistema

Kompetentingoms institucijoms partnerėms suteikiama prieiga prie Reglamento (ES) Nr. 952/2013 9 straipsnio taikymo tikslais sukurtos EORI sistemos, kad jos, vykdydamos savo pareigas, galėtų patvirtinti atitinkamus toje sistemoje saugomus duomenis apie ekonominės veiklos vykdytojus.

17 straipsnis

Nacionaliniai koordinatoriai

Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinkos nacionaliniu koordinatoriumi. Nacionalinis koordinatorius atlieka šias užduotis:

a)veikia kaip nacionalinis ryšių su Komisija visais šio reglamento įgyvendinimo klausimais palaikymo punktas;

b)skatina muitinės ir nacionalinių kompetentingų institucijų partnerių bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu ir koordinuoja su nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos prijungimu prie ES CSW-CERTEX susijusią veiklą, kad padėtų įgyvendinti šį reglamentą.

V skyrius
Su ES CSW-CERTEX susijusios išlaidos, darbo programa, stebėsena ir ataskaitų teikimas

18 straipsnis

Išlaidos

1.ES CSW-CERTEX ir jos sąsajų su Sąjungos ne muitinės sistemomis kūrimo, integravimo ir valdymo išlaidas padengia Sąjunga.

2.Nacionalinės muitinės vieno langelio aplinkos ir jos sąsajos su ES CSW-CERTEX kūrimo, integravimo ir valdymo išlaidas padengia kiekviena valstybė narė.

19 straipsnis

Darbo programa

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato darbo programą, pagal kurią įgyvendinamos šio reglamento nuostatos, susijusios su priede nurodytų Sąjungos ne muitinės sistemų prijungimu prie ES CSW-CERTEX atitinkamų Sąjungos ne muitinės formalumų integravimu. Darbo programa nuolat atnaujinama. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

20 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.Komisija reguliariai stebi, kaip veikia Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka.

2.Komisija reguliariai vertina ES CSW-CERTEX rezultatyvumą.

3.Iki 2027 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas trejus metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie stebėseną ir vertinimą, atliktus atitinkamai pagal 1 ir 2 dalis.

4.Komisijos prašymu valstybės narės pateikia visą informaciją, reikalingą 3 dalyje nurodytai ataskaitai parengti.

VI skyrius
Įgyvendinimo ir deleguotųjų aktų priėmimo procedūros, Reglamento (ES) Nr. 952/2013 pakeitimai ir baigiamosios nuostatos

21 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.5 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 4 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį tuo pat metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 5 straipsnio 4 dalį, 10 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

22 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda Muitinės kodekso komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (ES) Nr. 952/2013. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

23 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 952/2013 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 iš dalies keičiamas taip:

1) 5 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:

„e) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) [...]* ir jį papildančios ar įgyvendinančios nuostatos;

* [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) [...], kuriuo sukuriama Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (OL L [...], MMMM MM DD, p. XX).“;

2) 163 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jeigu muitinė, naudodamasi Europos Sąjungos muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistema, reikiamus duomenis gali gauti iš atitinkamos (-ų) Sąjungos ne muitinės sistemos (-ų) pagal Reglamento (ES) [...] 10 straipsnio 1 dalies a ir c punktus, laikoma, kad muitinės deklaracijos pateikimo metu deklarantas turi ir muitinės žinioje laiko papildomuosius dokumentus, kuriais paliudijama, kad to reglamento priede išvardyti taikytini Sąjungos ne muitinės formalumai yra atlikti.“

24 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5 straipsnio 2 ir 3 dalys, 8 straipsnio 3 dalies a ir b punktai ir 10 straipsnis kiekvienam priede nurodytam Sąjungos ne muitinės formalumui taikomas nuo tame priede nustatytos datos.

8 straipsnio 3 dalies c punktas, 11 straipsnis, 13 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 14 straipsnis ir 15 straipsnio 1 bei 2 dalys taikomi nuo 2031 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

[...] [...]

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO, kuriuo sukuriama Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013

–PLAN/2017/1149 - TAXUD

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 43

- Muitų sąjunga

- E. valdžios strategija ir skaitmeninimas

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

☒ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

◻Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 44

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

2016 m. Europos Komisijos komunikatas „ES muitų sąjungos ir jos valdymo tobulinimas“ (COM(2016) 813 final) 45

Mokesčių ir muitų sąjungos GD 2016–2020 m. strateginis planas 46

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Muitų sąjungos kėlimo į kitą lygmenį veiksmų planas. Stiprios ir modernios muitų sąjungos kūrimo veiksmų darbotvarkė“ (PLAN/2020/6296).

Talino deklaracija dėl e. valdžios (priimta Estijos pirmininkavimo ES Tarybai metu 2017 m. spalio 6 d.) 47 .

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretūs tikslai

1.Glaudesnis muitinių ir kompetentingų institucijų, atsakingų už tarptautinei prekybai būtinų ne muitinės reguliuojamųjų formalumų vykdymo užtikrinimą (toliau – kompetentingos institucijos partnerės), bendradarbiavimas siekiant patobulinti Mokesčių ir muitų sąjungos GD parengtą IT bandomąjį sprendimą 48 ir išplėsti jo taikymo sritį. Šis sprendimas tolygiai sujungtų nacionalines muitinės sistemas su ES sistemomis, kuriose tvarkomi ne muitinės reguliuojamieji formalumai, kad šių dviejų sričių sistemos galėtų sistemingai vykdyti tarpusavio informacijos mainus.

2.Geresnis tarpvalstybinių reguliuojamųjų formalumų vykdymo užtikrinimas. Jei vyktų informacijos mainai tarp muitinės ir ne muitinės institucijų sistemų, būtų galima atlikti automatinį papildomųjų dokumentų muitinį tikrinimą, elektroninėmis priemonėmis teikti grįžtamąją informaciją apie muitinį įforminimą kompetentingoms institucijoms partnerėms ir geriau integruoti taikomas muitinės ir ne muitinės procedūras.

3.Ekonominės veiklos vykdytojų vykdomų prekių įforminimo procedūrų supaprastinimas nustatant duomenų derinimo pagrindą ir sudarant kartotinio ekonominės veiklos vykdytojų pateiktų duomenų naudojimo sąlygas.

4.Kiekio valdymas ES mastu, atliekant ne muitinės formalumus.

Atitinkama VGV / VGB veikla

Komisija užtikrins, kad būtų nustatytos priemonės, skirtos stebėti ir vertinti, kaip veikia ES muitinės vieno langelio aplinka, atsižvelgiant į pagrindinius politikos tikslus. Politikos prioritetai ir atitinkami ištekliai nurodyti šio dokumento 1.5.1 ir 3 skirsniuose.

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Valstybių narių muitinių administracijos dėl šios iniciatyvos sutaupys nemažai laiko atlikdamos muitinį įforminimą, nes su reguliuojamaisiais ne muitinės formalumais, kuriems taikoma ši priemonė, susiję papildomieji dokumentai muitinės IT sistemoms iš atitinkamos ES sistemos bus pateikti per ES CSW-CERTEX. Taip atsiras automatinio tikrinimo galimybių ir sumažės muitinės rankiniu būdu vykdomų dokumentų patikrų, bus taupomi žmogiškieji ištekliai ir galiausiai padidės muitinių administracijų atliekamo tikrinimo pajėgumai. Šis pokytis bus ypač juntamas atliekant reguliuojamuosius formalumus, nes ES lygmeniu įvedus automatinio kiekio valdymo funkciją leidžiamų prekių kiekis galės būti padalytas ir nurodytas keliose muitinės deklaracijose. Naudojantis šia funkcija bus galima atlikti automatinį neįskaitytų prekių tikrinimą visoje Sąjungoje ir taip užkirsti kelią leistiną kiekį viršijančių prekių muitiniam įforminimui. Be to, pasiūlymu bus užtikrinta, kad muitinės ir ne muitinės formalumams atlikti reikalingi duomenys būtų supaprastinti ir suderinti ir kad būtų geriau suderintos procedūros. Taip pat tikimasi, kad dėl didesnio elektroninių duomenų, kuriuos ekonominės veiklos vykdytojai pateikia muitinės deklaracijoje, kiekio ir dėl to, kad institucijoms bus lengviau keistis duomenimis, pagerės rizikos valdymas.

Kompetentingoms institucijoms partnerėms iniciatyva padės pagerinti reguliuojamųjų ne muitinės formalumų, kuriems taikoma ši priemonė, laikymąsi ir užtikrinti jų vykdymą. Visų pirma automatinis kiekio valdymas ES mastu yra kontrolės priemonė, padėsianti išvengti nesąžiningo papildomųjų dokumentų naudojimo viršijant leidžiamus kiekius. Dėl automatinių institucijų informacijos mainų taip pat nebeliks rizikos, kad prekės bus įformintos naudojantis suklastotu papildomuoju dokumentu. Be to, standartizavus informacijos mainus tarp ES kompetentingų institucijų partnerių sistemų ir nacionalinių muitinių sistemų, bus suteikta galimybė nacionalinėms muitinių administracijoms užtikrinti darnų ne muitų teisės aktų įgyvendinimą visoje ES.

Ekonominės veiklos vykdytojai dėl tarpvyriausybinių (angl. Government-to-Government (G2G)) informacijos mainų tarp muitinių ir kompetentingų institucijų partnerių, tikėtina, daug veiksmingiau atliks prekių muitinį įforminimą ir sutaupys laiko. Ekonominės veiklos vykdytojams visų pirma bus naudingi tiesioginiai automatiniai institucijų informacijos mainai, nes atlikdami muitinį įforminimą jie neprivalės fiziškai pateikti papildomųjų dokumentų. Be to, daugeliu atvejų muitinės galės automatiškai patikrinti papildomuosius dokumentus, todėl ekonominės veiklos vykdytojai sutaupys laiko ir išteklių, kuriuos jie praranda dalyvaudami dokumentų tikrinimo procese. Atsižvelgiant į tai, kad automatinė papildomųjų dokumentų tikrinimo paslauga bus teikiama visą parą, įprastas prekių įforminimo procedūras bus galima atlikti net ir ne darbo valandomis. Be to, naudojantis viena dokumentų pateikimo sistema (pasiūlymo aspektas, susijęs su verslo subjektų dalijimusi duomenimis su valdžios sektoriumi (angl. Business-to-Government (B2G)) bus paprasčiau atlikti reguliuojamuosius formalumus ir išspręsti pagrindines problemas, tokias kaip poreikis pateikti panašią informaciją kelioms institucijoms gabenant tas pačias prekes.

Piliečiai patirs šią naudą: geresnis reguliuojamųjų ES ne muitinės formalumų laikymasis ir vykdymo užtikrinimas turės teigiamą poveikį visuomenės sveikatos apsaugai ir saugai, padės didinti saugumą, išsaugoti kultūros paveldą ir apsaugoti gyvūnų gerovę bei aplinką. Reguliuojamųjų formalumų supaprastinimas, muitinio įforminimo laiko sutrumpinimas ir tiems formalumams atlikti reikalingų išteklių sumažinimas galiausiai gali būti naudingi piliečiams, nes dėl mažesnių išlaidų gali sumažėti kainos.

1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

–Reguliuojamųjų ne muitinės formalumų, kuriems taikoma iniciatyva, skaičius konkrečiais metais ir Mokesčių ir muitų sąjungos GD ir generalinių direktoratų partnerių pasirašytų susitarimų dėl formalumų, kuriems taikoma iniciatyva, skaičius.

–Muitinės deklaracijų, kuriose pateikta informacija automatiškai keičiamasi per ES CSW-CERTEX, skaičius ir ES CSW-CERTEX pateiktų prašymų skaičius pagal valstybes nares.

–Automatinės kryžminės informacijos patikros metu nustatytų neatitikimų ir mėginimų sukčiauti skaičius.

–Dokumentų ir fizinių patikrinimų sėkmingumo rodiklis (atlikus sistemingą automatinę kryžminę informacijos patikrą ES CSW-CERTEX) ir nustatytas reikalavimų neatitinkančių prekių kiekis.

–Automatinių patikrų, po kurių nebuvo imtasi rankiniu būdu atliekamų patikrų, dalis (fizinio tikrinimo dokumentai).

–Integruotųjų deklaracijų 49 , pateiktų per nacionalines vieno langelio aplinkas, skaičius.

–Vidutinis atitinkamų prekių įforminimo laikas.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Bėgant metams Komisija ir ES valstybės narės prisiėmė įsipareigojimų plėtoti vieno langelio paslaugas muitų srityje. 2008 m. E. muitinės sprendime 50 dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos valstybės narės ir Komisija raginamos „siekti sukurti ir įdiegti „vieno langelio“ paslaugų sistemas“. Ši idėja išplėtota 2014 m. Venecijos deklaracijoje 51 – joje pasiūlytas pažangus ES muitinės vieno langelio aplinkos diegimo ir jos teisinės sistemos kūrimo veiksmų planas. Be to, 2016 m. Komunikate „ES muitų sąjungos ir jos valdymo tobulinimas“ 52 paskelbti Komisijos planai išsiaiškinti, koks sprendimas būtų tinkamas siekiant sukurti ir išplėtoti ES muitinės vieno langelio aplinką. Tai pakartota pirmojoje kas dvejus metus teikiamoje ES muitų sąjungos kūrimo pažangos ataskaitoje 53 , kurioje ES muitinės vieno langelio aplinka pripažinta prioritetine sritimi.

Atsižvelgdama į ES politinius prioritetus, Komisija 2015 m. pradėjo bandomąjį projektą, kurį kartu administruoja Mokesčių ir muitų generalinis direktoratas (GD) ir Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas (GD), pavadintą „ES muitinės vienas langelis – bendrasis veterinarinis įvežimo dokumentas“ (angl. EU Customs Common Window-Common Veterinary Entry Document (EU SW-CVED)). Įgyvendinant šį projektą pritaikius Mokesčių ir muitų sąjungos GD centrinį IT sprendimą, sukurta nacionalinių muitinės sistemų ir ES sertifikavimo sistemos sąsaja 54 . Penkioms savanoriškai projekte dalyvaujančioms valstybių narių muitinių administracijoms buvo sudarytos sąlygos naudojantis ta sąsaja automatiškai patikrinti tris sanitarinius sertifikatus, kurių reikalaujama įvežant gyvūninius arba negyvūninius produktus. Bandomojo projekto taikymo sritį išplėtė ir jo funkcijas patobulino 2017 m. pradėtas įgyvendinti ES muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemos (ES CSW-CERTEX) projektas. Iki 2018 m. pabaigos buvo nustatyti nauji sertifikatai, o dalyvaujančių valstybių narių skaičius padidėjo nuo penkių iki devynių. Siūloma teisinė iniciatyva bus grindžiama dabartiniu bandomuoju sprendimu, kurį parengė Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas, ir pagal ją visos valstybės narės privalės juo naudotis keisdamosi informacija apie tam tikrus reguliuojamuosius formalumus, su kuriais susijusi muitiniam įforminimui reikalinga informacija yra pateikta ES elektroninėse sistemose. Įvedus naujus reguliuojamuosius formalumus, palaipsniui bus kuriamos ES CSW-CERTEX ir būsimų ES elektroninių sistemų sąsajos. Numatoma, kad integravus naujų funkcijų tokių formalumų daugės. Šia sistema bus privaloma visapusiškai naudotis visoms valstybėms narėms, todėl tai visų pirma leis ES mastu automatiškai valdyti prekių, kurioms taikomi atitinkami reguliuojamieji formalumai, kiekį, kad laikui bėgant būtų galima panaikinti vykdymo užtikrinimo spragas, sumažinti sukčiavimo atvejų ir klaidų skaičių ir padidinti veiksmingumą.

Politikos pasiūlymo poveikio vertinime išdėstytos įvairios galimos politikos priemonės (įskaitant pagrindinio scenarijaus tąsą). Siūlomas tinkamiausias galimų politikos priemonių rinkinys yra šios srities Europos politikos įgyvendinimo pagrindas. Jį sudaro trys galimos priemonės, suskirstytos į šias kategorijas:

(a)tarpvyriausybinis (G2G) bendradarbiavimas (1 galima priemonė – G2G informacijos apie ES formalumus, su kuriais susijusi muitiniam įforminimui atlikti reikalinga informacija pateikiama ES elektroninėse sistemose, mainai),

(b)verslo subjektų bendradarbiavimas su vyriausybe (B2G) (6 galima priemonė – suderintos nacionalinės vieno langelio sistemos, kuriomis ekonominės veiklos vykdytojams sudaromos sąlygos vienoje vietoje atlikti muitinės ir ne muitinės formalumus, kuriems taikoma ši priemonė) ir

(c)galimybė kompetentingoms institucijoms partnerėms naudotis ekonominės veiklos vykdytojų registracijos ir identifikavimo (EORI) sistema (8 galimos priemonės ii variantas).

Tiesiogines Europos Komisijos požiūriu tinkamiausio galimų priemonių rinkinio ekonomines išlaidas sudaro vienkartinės įgyvendinimo išlaidos ir einamosios išlaidos. Įgyvendinimo išlaidos apima verslo modeliavimo išlaidas, išlaidas IT aparatinei ir programinei įrangai, programinės įrangos kūrimo, bandymo, diegimo ir techninės priežiūros, procesų pokyčių valdymo, mokymo ir paramos išlaidas. Numatoma, kad šios išlaidos bus laipsniškai paskirstytos per septynerių metų laikotarpį 15 reguliuojamųjų formalumų. Pradinis taškas būtų dabartinė ES CSW-CERTEX architektūra, taikoma daugiau kaip pusei iš šių reguliuojamųjų formalumų 55 , kurios įdiegimo ir plėtojimo išlaidos laipsniško įgyvendinimo laikotarpiu turėtų sudaryti 50 proc. naujų formalumų integravimo išlaidų.

Nuo 8-ųjų metų įgyvendinimo išlaidas pakeis einamosios išlaidos, kurias sudaro aparatinės ir programinės įrangos techninės priežiūros, periodinio atnaujinimo, nuolatinio palaikymo ir kasdienių operacijų išlaidos.

Tikimasi, kad tinkamiausio rinkinio įgyvendinimo išlaidos iš viso sudarys 64,730 mln. EUR, kurios bus tolygiai paskirstytos per pirmuosius 7 laipsniško įgyvendinimo metus, ir, kai sistema pradės veikti visu pajėgumu, 6,350 mln. EUR techninės priežiūros išlaidų per metus.

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė

Problemos, kurias siekiama spręsti šia iniciatyva, visų pirma nepakankamas muitinių ir kompetentingų institucijų partnerių veiklos tarpusavio koordinavimas ir fragmentiška sąveika atliekant konkrečių prekių muitinį įforminimą, iš esmės yra tarpvalstybinio pobūdžio, susijusios su prekių judėjimu per sienas, todėl klaidų ir sukčiavimo atskirose šalyse poveikis juntamas visoje ES. Būdama atsakinga už muitų sąjungą ir atitinkamus ne muitinės reguliuojamuosius formalumus, ES turi visas galimybes koordinuoti veiksmus, mažinti fragmentiškumą ir kurti masto ekonomiją. Paaiškėjo, kad esamų ir numatomų tik nacionalinio pobūdžio veiksmų iš esmės nepakanka dėl šių priežasčių:

(a)nuolatinis susiskaidymas ir sąveikumo stoka apribotų laipsniško su tam tikrų prekių muitiniu įforminimu susijusių procesų skaitmeninimo ir modernizavimo naudą;

(b) nacionalinių iniciatyvų būtų nedaug dėl ribotų išteklių ir jomis nebūtų užtikrintos tam tikros pagrindinės funkcijos, pavyzdžiui, galimybė valdyti kiekį ES mastu;

(c)ES CSW-CERTEX bandomojo projekto (savanoriška iniciatyva) įgyvendinimas sulėtėtų, jei nebūtų imamasi tolesnių privalomų veiksmų. Daugelis valstybių narių muitinių jau naudojasi šia sistema ir palaipsniui atsisako ankstesnių rankinių ir popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstų procesų, todėl be jos nebegalėtų tvarkyti atitinkamų formalumų.

Atsižvelgiant į tai, kokį vaidmenį ES atlieka modernizuodama muitų sąjungą ir siekdama geriau užtikrinti muitinės formalumų ir ne muitinės reguliuojamųjų formalumų vykdymą pasienyje, ji turi unikalų pranašumą iš naujo įvertinti pagrindinę praktiką ir procedūras, susijusias su dabartiniu nenuosekliu atitikties reglamentuojamiesiems reikalavimams modeliu. Šios srities ES veiksmai pagerins reguliuojamųjų formalumų atitiktį ES teisės aktams ir dar labiau palengvins tarpvalstybinį prekių judėjimą. Tai duos akivaizdžios papildomos naudos muitinių ir kompetentingų institucijų partnerių sąveikai ir kasdienei ekonominės veiklos vykdytojų veiklai. Galiausiai ES intervencinės priemonės turės didelį socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, taip pat duos didelės ekonominės naudos visai visuomenei.

1.5.3.Panašios patirties išvados

ES SW-CVED ir jį pakeisiantis bandomasis projektas ES CSW-CERTEX gali būti laikomi šios iniciatyvos projektu. Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato atlikto bandomojo projekto vertinimo rezultatai patvirtino, kad projektas atitinka suinteresuotųjų subjektų poreikius, susijusius su veiksmingesniu prekių įforminimu, ir sudaro sąlygas muitinėms automatiškai tikrinti papildomuosius dokumentus. Nors, atsižvelgiant į projekto taikymo sritį, iki šiol taikomos išlygos, įgyvendinant bandomąjį projektą ES CSW-CVED ir projektą ES CSW-CERTEX jau pavyko suderinti su reguliuojamaisiais formalumais, kuriuos tie projektai apima, susijusius duomenis ir jais keistis. Tai reiškia geresnį kompetentingų institucijų bendradarbiavimą. Taip pat yra šiek tiek įrodymų, kad sumažėjo sukčiavimo atvejų ir žmogaus klaidų, visų pirma dėl mažesnio žmogaus kišimosi ir galimybės valdyti kiekį nacionaliniu mastu.

Tačiau esama ir trūkumų, daugiausia susijusių su tuo, kad įgyvendinamas sprendimas iki šiol yra bandomojo pobūdžio. Šie trūkumai visų pirma yra tokie:

(a)kad būtų galima panaikinti vykdymo užtikrinimo spragas, reikia prekių kiekį valdyti ES mastu, o tai ir toliau bus neįmanoma, kol nebus privaloma visapusiškai dalyvauti visoms valstybėms narėms;

(b)reikėtų atnaujinti sistemų sąsajas, kad būtų galima tikruoju laiku nuolat atnaujinti duomenis (o ne periodiškai rengti apklausas);

(c)ekonominės veiklos vykdytojams kartu su skaitmeniniais dokumentais ir toliau reikia teikti popierinius dokumentus, o tai menkina ekonominės veiklos vykdytojų gaunamą naudą; norint išspręsti šį klausimą, reikėtų sukurti teisinį pagrindą, suteikiantį teisinę galią skaitmeniniams parašams.

1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto patenka į būsimos programos „Muitinė 2027“ ir po jos seksiančių programų taikymo sritį. Jis įtrauktas į vykdomą Muitų sąjungos veiksmų planą (PLAN/2020/6296), kuriuo siekiama įgyvendinti Komisijos prioritetą – pakelti muitų sąjungą į kitą lygmenį. Veiksmų plane bus pasiūlyta peržiūrėta ilgalaikė muitų sąjungos strategija, įskaitant teisėkūros ir ne teisėkūros veiksmus. Šis pasiūlymas yra pirmoji teisėkūros priemonė, kuria siekiama modernizuoti muitinio įforminimo procesą.

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

◻ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota:

–◻ pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

–◻ finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

☒ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota:

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2022 iki 2029 m.;

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 56

☒ Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–☒ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻ vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

–◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻ Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose nurodytiems organams;

–◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto bus sukurta suderinta ir sąveiki ES muitinės vieno langelio aplinka. Siekiant palengvinti muitinių ir kompetentingų institucijų partnerių informacijos mainus ir supaprastinti ekonominės veiklos vykdytojų vykdomus prekių muitinio įforminimo procesus, šią aplinką sudarys visiškai integruotų elektroninių paslaugų, teikiamų Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, rinkinys. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija toliau plėtos, prižiūrės ir valdys centrinę elektroninę sistemą (ES CSW-CERTEX), kuri sudarys palankesnes sąlygas visiems prekių muitinio įforminimo procesuose dalyvaujantiems subjektams keistis duomenimis.

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas

Reguliari stebėsena, kiek įmanoma, bus grindžiama ES lygmens šaltiniais, pavyzdžiui, išskaidytomis muitų sąjungos veiklos rezultatų ataskaitomis ir ES CSW-CERTEX veiklos bei IT rezultatais ir statistiniais duomenimis. Siekiant nustatyti, ar ir kokiu mastu bus galima naudotis ir kitais šaltiniais, bus konsultuojamasi su nacionalinėmis muitinių administracijomis.

Praėjus šešeriems metams nuo teisės akto įsigaliojimo, o vėliau kas trejus metus Komisija turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ES muitinės vieno langelio aplinkos veikimo ataskaitą, įskaitant bendrą ES CSW-CERTEX vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmojo vertinimo metu iniciatyva dar nebus visiškai įgyvendinta, daugiausia dėmesio bus skiriama pažangai įvertinti, tobulintinoms sritims nustatyti ir rekomendacijoms dėl ateities veiksmų pateikti. Antrasis vertinimas bus daugiau apibendrinamojo pobūdžio.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.Nustatyta rizika

Pagrindinė rizika yra susijusi su planuojamu projekto įgyvendinimu. Pirma, dėl pasibaigus deryboms dėl kitos (2021–2027 m.) daugiametės finansinės programos (DFP) 57 sumažinto biudžeto gali trūkti žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Be to, svarbus rizikos veiksnys yra kompleksinis projekto pobūdis – būtinas aktyvus įvairių generalinių direktoratų dalyvavimas ir reguliuojamųjų ne muitinės formalumų, kuriems taikoma ši priemonė, įvairovė.

2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą

ES CSW-CERTEX projektavimas, funkcinės ir techninės specifikacijos, kūrimas, bandymas, diegimas, eksploatavimas ir techninė priežiūra vykdomi pagal galiojančias preliminariąsias sutartis su IT tiekėjais, su kitais Komisijos generaliniais direktoratais sudarytus susitarimo memorandumus, taip pat susitarimus dėl paslaugų lygio su valstybėmis narėmis. Komisijos generalinių direktoratų veiklos ir IT derinimas sumažina galimą veiklos dubliavimąsi.

Finansiniai sandoriai pagal Mokesčių ir muitų sąjungos GD kontrolės sistemą tikrinami ex ante.

2.2.3.Kontrolės sąnaudų ir naudos apskaičiavimas ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas

Apskaičiavimas nepateiktas, nes rizikos kontrolė ir mažinimas yra neatskiriama projekto valdymo struktūrai tenkanti užduotis.

Klaidų rizikos lygis yra ribotas (šiuo metu apskaičiuota, kad viešųjų pirkimų veikla sudaro 0,5 %).

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Komisijos įgyvendinamoms priemonėms bus taikoma ex ante ir ex post kontrolė pagal Finansinį reglamentą. Sutartimis ir susitarimais, pagal kuriuos finansuojamas šio reglamento įgyvendinimas, Komisija ir Audito Rūmai bus įgalioti atlikti auditą ir patikrinimus.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų
rūšis

Įnašas

Numeris [Išlaidų kategorija………………………...……………]

DA / NDA

ELPA šalių

Valstybių kandidačių

Trečiųjų valstybių

Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

NETAIKOMA

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	Numeris [Išlaidų kategorija………………………...……………]	DA / NDA 58 .	ELPA šalių 59	Valstybių kandidačių 60	Trečiųjų valstybių	Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą
1	03.05.01	DA	NE	NE	NE	NE
Turi būti nustatyta	Dalyvaujančių generalinių direktoratų biudžeto eilutės	DA	NE	NE	NE	NE

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

[Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų apskaičiavimo lentelę (antrąjį šios finansinės pažymos priedo dokumentą), įkeltą į CISNET tarnybų tarpusavio konsultacijoms.]

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

1 numeris

Šiam pasiūlymui dėl teisėkūros procedūra priimamo akto skirtos lėšos padengiamos iš programos „Muitinė“ biudžeto (950 mln. EUR), kurį Komisija 2018 m. birželio 8 d. pasiūlė 2021–2027 m. DFP. Nors ši iniciatyva jokio papildomo poveikio biudžetui nedaro, veiksmingas jos įgyvendinimas priklausys nuo to, ar pasibaigus deryboms dėl 2021–2027 m. DFP bus skirta pakankamai išteklių.

GD: Mokesčių ir muitų sąjungos GD			Metai 2022 61	Metai 2023	Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027	Po 2027 62
• Veiklos asignavimai										IŠ VISO
03.05.01	Įsipareigojimai	(1)	3,964	3,964	3,964	3,964	3,964	3,964		23,781
	Mokėjimai	(2)	0,793	2,775	3,567	3,964	3,964	3,964	4,756	23,781
Nežinoma	Įsipareigojimai	(1a)							9,190	9,189
	Mokėjimai	(2a)							5,918	5,918
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 63			NETAIKOMA
Biudžeto eilutės numeris		(3)	NETAIKOMA
IŠ VISO asignavimų MOKESČIŲ IR MUITŲ SĄJUNGOS GD	Įsipareigojimai	=1+1a +3	3,964	3,964	3,964	3,964	3,964	3,964	9,190	32,970
	Mokėjimai	=2+2a +3	0,793	2,775	3,567	3,964	3,964	3,964	10,675	29,700
GD: iniciatyvoje dalyvaujantys generaliniai direktoratai partneriai			Metai 2022 64	Metai 2023	Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027	Po 2027
• Veiklos asignavimai										IŠ VISO
Dalyvaujančių generalinių direktoratų biudžeto eilutės	Įsipareigojimai	(1)	3,964	3,964	3,964	3,964	3,964	3,964		23,781
	Mokėjimai	(2)	0,793	2,775	3,567	3,964	3,964	3,964	4,756	23,781
Dalyvaujančių generalinių direktoratų biudžeto eilutės	Įsipareigojimai	(1a)							9,190	9,189
	Mokėjimai	(2a)							5,918	5,918
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 65
Biudžeto eilutės numeris		(3)
IŠ VISO asignavimų iniciatyvoje dalyvaujantiems generaliniams direktoratams partneriams	Įsipareigojimai	=1+1a +3	3,964	3,964	3,964	3,964	3,964	3,964	9,190	32,970
	Mokėjimai	=2+2a +3	0,793	2,775	3,567	3,964	3,964	3,964	10,675	29,700

• IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai	(4)	7,927	7,927	7,927	7,927	7,927	7,927	18,377	65,940
	Mokėjimai	(5)	1,585	5,549	7,134	7,927	7,927	7,927	21,35	59,400
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų		(6)
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Įsipareigojimai	=4+ 6	7,927	7,927	7,927	7,927	7,927	7,927	18,377	65,940
	Mokėjimai	=5+ 6	1,585	5,549	7,134	7,927	7,927	7,927	21,35	59,400

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

• IŠ VISO veiklos asignavimų

Įsipareigojimai

(4)

Mokėjimai

(5)

• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų

(6)

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS
(Orientacinė suma)

Įsipareigojimai

=4+ 6

Mokėjimai

=5+ 6

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

„Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		Metai 2022	Metai 2023	Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027	Po 2027
GD: Mokesčių ir muitų sąjungos GD
• Žmogiškieji ištekliai		0,750	0,750	0,750	0,750	0,750	0,750	1,950
• Kitos administracinės išlaidos
IŠ VISO MOKESČIŲ IR MUITŲ SĄJUNGOS GD	Asignavimai	0,750	0,750	0,750	0,750	0,750	0,750	1,950
GD: iniciatyvoje dalyvaujantys generaliniai direktoratai partneriai
• Žmogiškieji ištekliai		0,570	0,570	0,570	0,570	0,570	0,570	1,620
• Kitos administracinės išlaidos
IŠ VISO iniciatyvoje dalyvaujantiems generaliniams direktoratams partneriams	Asignavimai	0,570	0,570	0,570	0,570	0,570	0,570	1,620

IŠ VISO asignavimų Pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)	1,320	1,320	1,320	1,320	1,320	1,320	3,570

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		Metai 2022	Metai 2023	Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027	Po 2027
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Įsipareigojimai	9,247	9,247	9,247	9,247	9,247	9,247	21,947
	Mokėjimai	2,905	6,869	8,454	9,247	9,247	9,247	24,920

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–☒ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir atliktus darbus

⇩

Metai
2022–2028 66

IŠ VISO įgyvendinimo etapui

Metai
Nuo 2029

Rūšis 67

Vidutinės sąnaudos

Sąnaudos

1–3 KONKRETŪS TIKSLAI 68

ES CSW-CERTEX, kuri padės siekti 3 konkrečių tikslų, kūrimas, integravimas ir valdymas

NETAIKOMA

9,247

NETAIKOMA

64,730

NETAIKOMA

6,350

IŠ VISO IŠLAIDŲ

NETAIKOMA

9,247

Per įgyvendinimo metus

NETAIKOMA

64,730

Iš viso įgyvendinimo etapui

NETAIKOMA

6,350

Per veiklos metus

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.Santrauka

–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–☒ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Metai
2022 69

Metai
2023

Metai
2024

Metai
2025

Metai
2026

Metai
2027

Po
2027

IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai	1,320	1,320	1,320	1,320	1,320	1,320	3,570	11.490
Kitos administracinės išlaidos
Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	1,320	1,320	1,320	1,320	1,320	1,320	3,570	11.490

IŠ VISO

1,320

3,570

11.490

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–☒ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

		Metai 2022	Metai 2023	Metai 2024	Metai 2025	Metai 2026	Metai 2027	Po 2027
• Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) – MOKESČIŲ IR MUITŲ SĄJUNGOS GD		5	5	5	5	5	5
XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) – MOKESČIŲ IR MUITŲ SĄJUNGOS GD								5/4 71
XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) – Komisija		3,8	3,8	3,8	3,8	3,8	3,8
XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) – Komisija								3,8/3,5 72
XX 01 01 02 (Delegacijos)
XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)
10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)
• Išorės darbuotojai (etatų vienetais) 73
XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)
XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose)
XX 01 04 yy 74	- būstinėje
	- delegacijose
XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)
10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai)
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
IŠ VISO		8,8	8,8	8,8	8,8	8,8	8,8	8,8/7,5 75

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai	5 AD pareigūnai Mokesčių ir muitų sąjungos GD atveju
Išorės darbuotojai

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

–◻ Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

–◻ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

–◻ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

–☒Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	Metai N	Metai N+1	Metai N+2	Metai N+3	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	Iš viso
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

–☒ Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻ nuosaviems ištekliams

–◻ įvairioms pajamoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:	Einamųjų finansinių metų asignavimai	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 76
		Metai N	Metai N+1	Metai N+2	Metai N+3	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
Straipsnis ………….

Įvairių asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio pajamoms apskaičiavimo metodą.

(1) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(2) Šis skaičius atspindi oficialų draudimų ir apribojimų sąrašą. Iš tiesų taisyklių, kurių vykdymas turi būti užtikrinamas prie ES išorės sienų, yra dar daugiau. Pavyzdžiui, Reglamente (EB) Nr. 765/2008 (2021 m. jis bus pakeistas Reglamentu (ES) 2019/1020) nustatyti rinkos priežiūros ir gaminių atitikties reikalavimai yra vienas iš 60 draudimų ir apribojimų sąrašo elementų, tačiau jie susiję su daugiau kaip 100-o gaminius reglamentuojančių ES teisės aktų vykdymo užtikrinimu.

(3) Gaminių atitiktis reiškia, kad laikomasi ne tik juos reglamentuojančių derinamųjų teisės aktų, bet ir kitų reikalavimų, pavyzdžiui, gaminių saugos ir galimybių naudotis neįgaliesiems.

(4) 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos (OL L 23, 2008 1 26, p. 21).

(5) ST-16507/14.

(6) COM(2016) 813 final.

(7) 7585/1/17 REV 1.

(8) COM(2018) 524 final.

(9) Kompetentingų institucijų partnerių pagal Sąjungos ne muitų teisės aktus leidžiamo prekių kiekio stebėsenos ir valdymo veikla, vykdoma remiantis muitinių pateikta su atitinkamų siuntų muitiniu įforminimu susijusia informacija.

(10) https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/political-guidelines-next-commission_lt.pdf.

(11) COM(2020) 581 final.

(12) SWD(2020) 213 final.

(13)

Europos sąveikumo sistemoje sąveikumas apibrėžiamas kaip „atskirų ir skirtingų organizacijų gebėjimas bendrai veikti siekiant abiem šalims naudingų ir sutartų tikslų, įskaitant informacijos ir žinių mainus tarp organizacijų, atliekant veiklos procesus, kuriuos jos gali vykdyti, duomenų mainams naudojant tų organizacijų IRT sistemas“ ( https://ec.europa.eu/isa2/sites/isa/files/isa_annex_ii_eif_en.pdf ).

(14) 2019 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/2151, kuriuo nustatoma darbo programa, susijusi su Sąjungos muitinės kodekse numatytų elektroninių sistemų kūrimu ir diegimu (C/2019/8803).

(15) COM(2016) 0179 final.

(16) https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/ministerial-declaration-egovernment-tallinn-declaration.

(17) Vienkartinio duomenų pateikimo principas reiškia, kad piliečiai ir įmonės, palaikydami ryšius su viešojo administravimo institucijomis, įvairius duomenis teikia tik vieną kartą, o jos imasi veiksmų, net ir tarpvalstybiniu mastu, kad šiais duomenimis būtų keičiamasi ir jie būtų pakartotinai naudojami vidaus reikmėms, visuomet laikydamosi duomenų apsaugos taisyklių ir kitų apribojimų.

(18)

2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

(19) COM(2020) 67 final.

(20) 2019 m. rugsėjo 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1715, kuriuo nustatomos oficialios kontrolės informacijos valdymo sistemos ir jos sudedamųjų dalių veikimo taisyklės (IMSOC reglamentas) (OL L 261, 2019 10 14, p. 37).

(21) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).

(22) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija (OL C 326, 2012 10 26, p. 47).

(23) Išskyrus airių kalbą (dėl ribotų išteklių).

(24) https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/1739-EU-Single-Window-environment-for-customs.

(25) SWD(2020) xxx final.

(26) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(27) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(28) Į ES CSW-CERTEX visų pirma turėtų būti įtraukti sanitarijos ir fitosanitarijos reikalavimai, ekologiškų produktų importo taisyklės, su fluorintomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis ir ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis susiję aplinkosaugos reikalavimai ir kultūros vertybių importo formalumai.

(29) OL C [...], [...], p. [...].

(30) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(31) 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos (OL L 23, 2008 1 26, p. 21).

(32) Galutinę ataskaitą Komisijos prašymu parengė „Coffey International Development“, „Europe Economic Research Ltd“ ir „Ramboll Management Consulting“.

(33) ST16507/14.

(34) 2014 m. gruodžio 17 d. Tarybos išvadų priedas.

(35) 2015 m. spalio 1 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1947 dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis (Marakešo sutartis), sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 284, 2015 10 30, p. 1).

(36) 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“ (COM(2016) 179 final).

(37) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

(38) 2018 m. spalio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724, kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 295, 2018 11 21, p. 1).

(39) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(40) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(41) Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

(42) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(43) VGV – veikla grindžiamas valdymas; VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

(44) Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(45) https://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/com_2016_813_en.pdf.

(46) https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/strategic-plan-2016-2020-dg-taxud_march2016_en.pdf .

(47) https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/ministerial-declaration-egovernment-tallinn-declaration .

(48) ES muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemos (ES CSW-CERTEX) projektas.

(49) Integruotoji deklaracija – visa su muitiniu įforminimu susijusi informacija, reikalinga tarptautinei prekybai prekėmis taikomiems muitinės formalumams ir Sąjungos ne muitinės formalumams atlikti.

(50) 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos (OL L 23, 2008 1 26, p. 21–26).

(51) http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-16507-2014-INIT/lt/pdf
(Venecijos deklaracija pridėta prie 2014 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadų).

(52) COM(2016)l 813 final.

(53) Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Pirmoji kas dvejus metus teikiama ES muitų sąjungos ir jos valdymo tobulinimo pažangos ataskaita“ (COM(2018) 524 final).

(54) Prekybos kontrolės ir ekspertizių sistema (TRACES).

(55)    BSĮD-A (gyvūnams skirtas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas), anksčiau – BVĮD, į ES CSW-CERTEX bus įtrauktas iki 2020 m. pabaigos.    BSĮD-P (gyvūniniams produktams skirtas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas),
anksčiau – gyvūninių produktų BVĮD, į ES CSW-CERTEX bus įtrauktas iki 2020 m. pabaigos.     BSĮD-D (negyvūniniams pašarams ir maisto produktams skirtas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas), anksčiau – BĮD, į ES CSW-CERTEX bus įtrauktas iki 2020 m. vidurio. BSĮD-PP (augalams ir augaliniams produktams skirtas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas)
į ES CSW-CERTEX bus įtrauktas iki 2020 m. vidurio.     COI (importuojamų ekologiškų produktų patikrinimo sertifikatas) į ES CSW-CERTEX bus įtrauktas iki 2020 m. pabaigos.     FLEGT (miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena) medienos importo licencija į ES CSW-CERTEX bus įtraukta iki 2020 m. pabaigos. FGAS (fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų) leidimai į ES CSW-CERTEX turi būti įtraukti iki 2020 m. pabaigos. OAM (ozono sluoksnį ardančių medžiagų) licencijos į ES CSW-CERTEX bus įtrauktos iki 2020 m. vidurio.

(56) Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html .

(57) COM(2018) 442.

(58) DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(59) ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(60) Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių valstybių kandidačių.

(61) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

(62) Į jį įtraukti asignavimai iki 2030 m. imtinai. Metinis įsipareigojimas nuo 2030 m. yra 2 613.

(63) Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(64) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

(65) Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(66) Metinės išlaidos

(67) Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(68) Kaip apibūdinta 1.4.2 punkte „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(69) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

(70) Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(71) 5 2028 m. (paskutiniais įgyvendinimo etapo metais) ir 4 nuo 2029 m. (techninės priežiūros etapu).

(72) 3,8 2028 m. (paskutiniais įgyvendinimo etapo metais) ir 3,5 nuo 2029 m. (techninės priežiūros etapu).

(73) CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietos darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Junior Expert in Delegations“).

(74) Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(75) 8,8 2028 m. (paskutiniais įgyvendinimo etapo metais) ir 7,5 nuo 2029 m. (techninės priežiūros etapu).

(76) Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo sąnaudų.

Sąjungos ne muitinės formalumas	Akronimas	Sąjungos ne muitinės sistema	Atitinkami Sąjungos teisės aktai	Taikymo pradžios data
Gyvūnams skirtas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas	BSĮD-A	TRACES	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 1 56 ir 57 straipsniai Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1715 2	2023 m. kovo 1 d.
Produktams skirtas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas	BSĮD-P	TRACES	Reglamento (ES) 2017/625 56 ir 57 straipsniai Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1715	2023 m. kovo 1 d.
Negyvūniniams pašarams ir maisto produktams skirtas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas	BSĮD-D	TRACES	Reglamento (ES) 2017/625 56 ir 57 straipsniai Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1715	2023 m. kovo 1 d.
Augalams ir augaliniams produktams skirtas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas	BSĮD-PP	TRACES	Reglamento (ES) 2017/625 56 ir 57 straipsniai Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1715	2023 m. kovo 1 d.
Patikrinimo sertifikatas	COI	TRACES	Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 3 33 straipsnis Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1235/2008 4	2024 m. kovo 1 d.
Ozono sluoksnį ardančių medžiagų importo ir eksporto licencija	ODS	Licencijavimo sistema ODS 2	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2009 5 15, 16, 17 ir 18 straipsniai Komisijos reglamentas (ES) Nr. 537/2011 6	2023 m. kovo 1 d.
Fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos	F-GAS	Portalas F-GAS ir hidrofluorangliavandenilių licencijavimo sistema	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 517/2014 7 14, 15 ir 17 straipsniai Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1191/2014 8	2023 m. kovo 1 d.
Kultūros vertybių importo licencija ir importuotojo patvirtinimas	Kultūros vertybės	TRACES	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/880 9 3, 4, 5 ir 7 straipsniai	2025 m. kovo 3 d.

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 70

Žmogiškieji ištekliai

Kitos
administracinio pobūdžio išlaidos

Tarpinė suma,
neįtraukta į
daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ