52020PC0451

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 05 28

COM(2020) 451 final

2020/0101(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl išskirtinių papildomų išteklių ir įgyvendinimo taisyklių pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą, siekiant suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui (REACT-EU), iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios Komisija pateikė nemažai pasiūlymų, siekdama užtikrinti, kad būtų galima sutelkti visas turimas 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondai) finansuojamų programų lėšas ir jas panaudoti skubiai reaguojant į tiesioginius ir netiesioginius krizės padarinius. Šie daliniai pakeitimai leido užtikrinti galimybę sutelkti turimas lėšas ir taip reaguoti į poreikius, susidariusius dėl padidėjusio sveikatos priežiūros sistemų apkrovimo, ir suteikti paramą darbdaviams bei darbuotojams, kad susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms jie galėtų atsilaikyti. Valstybėms narėms buvo iš karto užtikrintas likvidumas ir lankstumas, kad ESI fondų lėšas būtų galima nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia. Galimybė nuo 2020 m. ataskaitinių metų šioms priemonėms panaudoti 100 proc. Sąjungos finansavimą leis sumažinti naštą, tenkančią valstybių narių viešiesiems finansams.

Koronavirusas išplito visose šalyse, todėl daugelis vyriausybių buvo priverstos imtis beprecedenčių priemonių pandemijai suvaldyti – pvz., laikinai sustabdyta įmonių veikla, nustatyti plataus užmojo kelionių ir judumo apribojimai. Dėl to daugybės šalių ekonomika patyrė staigų produkcijos apimties sumažėjimą, o tai turėjo sunkių socialinių pasekmių. Dėl to ateinančiais metais gali kilti didelių sunkumų viešųjų finansų ir skolos valdymo srityje, o tai savo ruožtu gali riboti viešąsias investicijas, būtinas ekonomikos atgaivinimui užtikrinti. Be to, skirtingų valstybių narių ir regionų nacionaliniai ir regioniniai pajėgumai šalinti krizės padarinius yra nevienodi, nes skiriasi ekonomikos struktūros ir fiskalinė padėtis. Jei į tai nebus atsižvelgta, ekonomikos atgaivinimas gali vykti asimetriškai, dėl to gali didėti regionų skirtumai, o tai savo ruožtu gali daryti neigiamą poveikį vidaus rinkai, euro zonos finansiniam stabilumui ir visai mūsų Sąjungai.

Padėtis pamažu keičiasi, daugelis regionų ir valstybių narių rengiasi atsargiai švelninti visuomenėms ir įmonėms taikomus apribojimus ir atnaujinti ekonominę veiklą. Vis dėlto tiesioginiai ir netiesioginiai krizės padariniai jau padarė žalos daugybei sektorių. Ekonomikai atgaivinti prireiks laiko, be to, negalima atmesti galimybės, kad izoliavimo priemonės bus atnaujintos. Ekonomika traukiasi, o nedarbas didėja; dėl padėties neapibrėžtumo ekonomikos atgaivinimas gali būti lėtesnis.

Siekiant užtikrinti, kad skirtumai nedidėtų, ir išvengti ekonomikos atsigavimo proceso nevienodumų, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu būtina papildomai remti valstybes nares ir regionus, ypač tuos, kurių ekonomika dėl pandemijos nukentėjo labiausiai ir kurių pajėgumai atsitiesti menkiausi, ir taip sustiprinti jų reagavimo į krizę pajėgumus, padėti jų ekonomikai ir visuomenei atsilaikyti ir padėti jų ekonomikai greitai atsigauti.

Ypatingos priemonės, kuriomis buvo suteiktas ypač didelis lankstumas ir finansavimo iš ESI fondų galimybės, atliko svarbų vaidmenį siekiant paremti valstybes nares ir regionus, kad jie galėtų šalinti tiesioginius krizės padarinius. Vis dėlto akivaizdu, kad šių priemonių mastas apsiribojo 2014–2020 m. programavimo laikotarpio pabaigoje likusiu nepaskirstytu finansavimu. Todėl reikia nuveikti gerokai daugiau, o tai įmanoma tik skyrus papildomų išteklių.

Komisija siūlo pasinaudoti visa ES biudžeto galia, kad investicijos būtų sutelktos ir finansinė parama būtų teikiama svarbiausiais pirmaisiais ekonomikos atsigavimo metais. Šie pasiūlymai grindžiami dviem ramsčiais: patikslinta 2014–2020 m. daugiamete finansine programa ir skubia Europos ekonomikos gaivinimo priemone, pagal kurią bus laikinai padidintas ES biudžeto finansinis pajėgumas, nes bus išnaudojamos ES biudžeto galimybės pritraukti papildomą finansavimą finansų rinkose, ir sustiprinta 2021–2027 m. daugiamete finansine programa. Komisija siūlo taikant Europos ekonomikos gaivinimo priemonę sustiprinti svarbiausias programas, kad investicijos kuo greičiau pasiektų tuos, kuriems jų reikia, kad sustiprėtų bendroji rinka, būtų paspartintas bendradarbiavimas sveikatos ir krizių valdymo srityse, o Sąjungos biudžetas būtų subalansuotas taip, kad būtų paskatintas tvarus perėjimas prie atsparesnės, ekologiškesnės, skaitmeniškesnės Europos, kartu palaikant Europos socialinių teisių ramsčiu įtvirtintus principus. Šis pasiūlymas sietinas su pirma minėtu antruoju ramsčiu.

Šiuos papildomus išteklius į realiąją ekonomiką greitai perkelti galima tik tuo atveju, jei jie suteikiami pagal tebevykdomas 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programas.

Todėl 2020–2022 m. laikotarpiu struktūriniams fondams siūloma skirti papildomus 58 272 800 000 EUR dabartinėmis kainomis 1 . 2020 m. papildomi ištekliai grindžiami padidėjusiomis visomis lėšomis, skirtomis ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, ir sudaro papildomas šiam laikotarpiui ERPF ir ESF skirtas visas lėšas. Papildomi 2021 m. ir 2022 m. ištekliai sudaro išorės asignuotąsias pajamas iš Europos ekonomikos gaivinimo priemonės.

Šios sumos valstybėms narėms bus paskirstytos atsižvelgiant į jų santykinę gerovę ir dabartinės krizės padarinių jų ekonomikai ir visuomenei mastą. Nukrypstant nuo Finansiniame reglamente išorės asignuotoms pajamoms taikytinų taisyklių, šiems papildomiems ištekliams, juos paskyrus veiksmų programoms, taikytinos BNR nustatytos taisyklės, įskaitant BNR taisykles dėl įsipareigojimų nustatymo ir panaikinimo.

Valstybės narės šias sumas gali naudoti pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF), kad paremtų veiksmus COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti regionuose, kurių ekonomika ir darbo vietos labiausiai nukentėjo, ir pasirengtų žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam savo ekonomikų atsigavimui, arba tam, kad padidintų asignavimus Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo remiamoms programoms.

Siekiant šiuos išteklius tikslingai nukreipti į tas geografines vietoves, kur jų labiausiai reikia (tai būtų ypatinga priemonė, taikoma nedarant poveikio bendroms struktūrinių fondų išteklių asignavimo taisyklėms), papildomos sumos neskirstomos pagal regionų kategorijas. Tačiau valstybės narės, vadovaudamosi ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslais, turėtų atsižvelgti į skirtingų regionų poreikius ir jų išsivystymo lygį, kad daugiausia dėmesio tebebūtų skiriama menkiau išsivysčiusiems regionams. Valstybės narės, laikydamosi partnerystės principo, taip pat turėtų įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas bei atitinkamas pilietinei visuomenei atstovaujančias įstaigas.

Be to, bus nustatytas naujas kompleksinis teminis tikslas „Veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui“, kuriuo siekiama užtikrinti, kad programavimo procesas būtų paprastesnis, o taikymo sritis – kuo platesnė. Šis teminis tikslas bus skirtas tik papildomų išteklių programavimui ir įgyvendinimui. Jų negalima derinti su jokiu kitu teminiu tikslu ir šiam naujam specialiam teminiam tikslui neturi būti galima perkelti „standartinio“ asignavimo išteklių. 2020 m. vykdant Europos semestrą parengtose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nustatytos konkrečios prioritetinės sritys, kuriuose reikėtų paankstinti viešąsias investicijas ir taip sudaryti palankesnes sąlygas ekonomikai atsigauti, todėl raginama, kad programuodamos papildomus išteklius valstybės narės atsižvelgtų į šias prioritetines sritis.

Siekiant sudaryti sąlygas greitai kompensuoti išlaidas ir paprasčiau pasinaudoti papildomais ištekliais, siūloma, kad 50 proc. 2020 m. skirtų papildomų išteklių būtų skiriama iš karto, patvirtinus atitinkamą (-as) programą (-as) ar programos (-ų) dalinį (-ius) pakeitimą (-us); tai būtų pradinis išankstinis finansavimas, kuris turėtų būti patvirtintas tik užbaigiant programas. Valstybės narės ir regionai raginami šiuo išankstiniu finansavimu pasinaudoti tam, kad paramos gavėjams mokėjimus atliktų anksčiau ir taip padidinti jų finansinį likvidumą. Taip pat siūloma 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. metinį išankstinį finansavimą išmokėti atsižvelgiant į programoms skirtus papildomus išteklius. Kadangi reikia užtikrinti, kad šie papildomi ištekliai būtų greitai skirti investicijoms vietoje ir paveiktų realiąją ekonomiką, galutinės tinkamumo finansuoti datos pratęsti nesiūloma; ir papildomų išteklių atveju ji liks 2023 m. gruodžio 31 d. (paramos gavėjų patirtoms išlaidoms). Vis dėlto išaiškinta, kad su papildomais ištekliais susiję įsipareigojimai panaikinami pagal taisykles, taikomas programų užbaigimui (t. y. 2025 m., pateikus reikiamus dokumentus pagal BNR 141 straipsnį).

Taip pat numatyta, kad elektroninio keitimosi duomenimis sistema, naudojama Komisijai ir valstybėms narėms oficialiai keistis informacija pagal BNR 74 straipsnio 4 dalį bus pritaikyta taip, kad valstybės narės turėtų galimybę pateikti prašymus dėl veiksmų programų ar veiksmų programų dalinių pakeitimų, kad 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. papildomi ištekliai būtų skiriami nedelsiant. 0,35 proc. papildomų išteklių turi būti skirta Komisijos iniciatyva teikiamai techninei paramai.

Be to, taip pat siūloma leisti papildomus išteklius naudoti iki 100 proc. iš ES biudžeto bendrai finansuoti tinkamas išlaidas. Tam, kad šia galimybe būtų galima pasinaudoti, būtina šiuos išteklius programuoti pagal vieną ar daugiau specialių prioritetinių krypčių arba, atitinkamais atvejais, pagal naują specialią veiksmų programą.

Patikslinama, kad šiems papildomiems ištekliams netaikomi paramos telkimo pagal temas reikalavimai, įskaitant reikalavimus tam tikrą ERPF lėšų dalį skirti tvariai miestų plėtrai, ex ante sąlygos ar nuostatos dėl veiklos lėšų rezervo, veiklos rezultatų plano taikymo ir komunikacijos strategijų. Vis dėlto, atsižvelgiant į papildomą paramą, kuri gali būti visiškai finansuojama iš ES biudžeto valstybėms neprisidedant prie bendro finansavimo, būtų atsakinga reikalauti, kad valstybės narės ir vadovaujančiosios institucijos informuotų visuomenę, galimus paramos gavėjus, paramos gavėjus, dalyvius ir finansinių priemonių galutinius gavėjus apie šios papildomos paramos buvimą ir kilmę.

Siekiant išvengti papildomos administracinės naštos ir kartu užtikrinti, kad papildomų išteklių įgyvendinimo patirtis būtų tinkamai išanalizuota, siūloma, kad visos papildomus išteklius naudojančios valstybės narės parengtų vieną šių išteklių vertinimą ir įvertintų jų efektyvumą, veiksmingumą ir poveikį. Nors jokių rodiklių ES lygmeniu nustatyti nesiūloma, siekiant užtikrinti palyginamumą ir galimybę apibendrinti ES lygmeniu remtus produktus, valstybės narės skatinamos naudoti konkrečiai programai skirtus rodiklius, kuriuos Komisija paskelbė, kad galėtų sekti su COVID-19 susijusias ir fondų lėšomis finansuotas reagavimo priemones.

Šiais išskirtiniais pakeitimais nedaromas poveikis taisyklėms, kurios turėtų būti taikomos įprastinėmis aplinkybėmis, ir nesukuriamas precedentas dėl 2021–2027 m. programavimo laikotarpio taisyklių.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Šis pasiūlymas yra susijęs su tiksliniais pakeitimais, reikalingais papildomų išteklių teikimo ir jų įgyvendinimo taisyklėms nustatyti. Šis pasiūlymas dera su bendra ESI fondams nustatyta teisine sistema ir yra susijęs tik su tiksliniu daliniu Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 pakeitimu. Pasiūlymu papildomi naujausi pakeitimai 2 , kuriais nustatomos specialios priemonės investicijoms į valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas ir kitus jų ekonomikos sektorius sutelkti reaguojant į COVID-19 pandemiją ir specialios priemonės, kuriomis sudaromos išskirtinės lanksčios sąlygos naudoti ESI fondų lėšas reaguojant į COVID-19 protrūkį (Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva), taip pat kitos priemonės, kuriomis siekiama spręsti su dabartine beprecedente padėtimi susijusias problemas. Šios priemonės dera su Komisijos pasiūlymu dėl Europos ekonomikos gaivinimo priemonės ir pasiūlymu dėl DFP tikslinimo.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 177 ir 322 straipsniais.

•Subsidiarumo principas

Pasiūlymu nekeičiamas struktūrinių fondų programų įgyvendinimo būdas – jos toliau įgyvendinamos pagal pasidalijamojo valdymo principą.

Pasidalijamasis valdymas yra grindžiamas subsidiarumo principu: Komisija strateginio programavimo ir įgyvendinimo užduotis perduoda valstybėms narėms ir regionams. Be to, pagal jo nuostatas ES veiksmais neviršijama to, kas būtina Sutarčių tikslams pasiekti.

Pasiūlymo tikslas – sudaryti sąlygas skirti papildomų išteklių ir išaiškinti šių išteklių naudojimo taisykles, taikomas vykdant dabartinio programavimo laikotarpio programas.

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

Pasirinkta priemonė yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kaip nustatyta Sutarties 177 straipsnyje.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Netaikoma.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Konsultacijų su išorės suinteresuotaisiais subjektais neprireikė. Tačiau pasiūlymas parengtas po pastarosiomis savaitėmis vykusių išsamių konsultacijų su valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu ir jame atsižvelgiama į daugiau kaip 400 klausimų, kuriuos nacionalinės valdžios institucijos dėl jų taikomų reagavimo į krizes priemonių pateikė Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos darbo grupei.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Netaikoma.

•Poveikio vertinimas

Poveikio vertinimas atliktas rengiant Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 pasiūlymus. Šie pakeitimai yra riboti ir tiksliniai, todėl atskiro poveikio vertinimo atlikti nereikia, nes pakeitimai susiję tik su taisyklių, taikytinų papildomiems ištekliams, skiriamiems dėl COVID-19 pandemijos, nustatymu.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Netaikoma.

•Pagrindinės teisės

Netaikoma.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Dėl pasiūlymo 2020 m. bus prisiimti papildomi įsipareigojimai, kurie bus finansuojami padidinus 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos viršutinę ribą. Dėl jo taip pat 2021 m. ir 2022 m. bus prisiimti papildomi įsipareigojimai, kurie bus finansuojami iš išorės asignuotųjų pajamų. Dėl jo 2020–2025 m. bus vykdomi papildomi mokėjimai.

5.KITI ELEMENTAI

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Siūloma iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 (Bendrųjų nuostatų reglamentas), siekiant užtikrinti, kad valstybės narės iš struktūrinių fondų galėtų gauti išskirtinius papildomus išteklius, skirtus padėti paskatinti veiksmus COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti tose Europos geografinėse vietovėse, kurių ekonomika ir darbo vietos nukentėjo labiausiai, ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui.

Papildomus išteklius siūloma naudoti 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. biudžetiniams įsipareigojimams iš struktūrinių fondų pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą. 2020 m. papildomi ištekliai grindžiami padidėjusiomis lėšomis, skirtomis ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, ir sudaro papildomas šiam laikotarpiui ERPF ir ESF skirtas visas lėšas. 2021 ir 2022 m. papildomi ištekliai sudaro išorės asignuotąsias pajamas iš [Europos ekonomikos gaivinimo priemonės]. Komisijai bus suteikti įgaliojimai įgyvendinimo sprendime išdėstyti visų papildomų išteklių pasiskirstymą kiekvienai valstybei narei 2020 m. ir 2021 m., remiantis skyrimo kriterijais, pagrįstais naujausiais turimais objektyviais statistiniais duomenimis apie valstybių narių santykinę gerovę ir dabartinės krizės poveikio mastą jų ekonomikai ir visuomenei. Atokiausių regionų ekonomika ir visuomenė yra ypač pažeidžiamos, todėl turėtų būti nustatytas toks paskirstymo būdas, pagal kurį šiems regionams būtų numatyta speciali papildoma suma. Tam, kad būtų atsižvelgta į kintantį krizės poveikio pobūdį, 2021 m. šį Komisijos įgyvendinimo sprendimą siūloma peržiūrėti, kad taikant tą patį paskirstymo būdą ir naudojantis naujausiais 2021 m. spalio 19 d. turimais statistiniais duomenimis, būtų nustatyti papildomi ištekliai kiekvienai valstybei narei 2022 m.

Papildomus išteklius reikia paskirstyti tarp ERPF ir ESF, išteklius programuojant be jokių apribojimų. Valstybės narės taip pat turės galimybę dalį šių papildomų išteklių naudoti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui (EPLSAF). Papildomi ištekliai bus skirti esamos (-ų) programos (-ų) vienai ar daugiau specialių atskirų prioritetinių krypčių, pateikus prašymą iš dalies pakeisti atitinkamą (-as) programą (-as), arba naujai specialiai programai, parengus ir pateikus naują veiksmų programą.

Papildomus išteklius naudoti galima tik remti veiksmams, skirtiemsCOVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, ar rengiantis žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui investuojant į veiksmus, kuriais prisidedama prie perėjimo prie skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos pagal naująjį teminį tikslą, papildantį 9 straipsnyje išdėstytą teminį tikslą, arba techninei paramai. Įprastos BNR taisyklės bus taikomos išlaidų tinkamumo pradžios datai ir veiksmų, kurie remiami iš šių papildomų išteklių, atrankai.

Turėtų būti leidžiama iki 4 proc. papildomų išteklių, atlikusių programavimui pagal ERPF ir ESF (atitinkamais atvejais – neįskaitant sumų, panaudotų EPLSAF remti), skirti techninei paramai – arba esamoms techninės paramos prioritetinėms kryptims, arba iš ERPF ar ESF finansuojamoms programoms, arba vienai arba daugiau naujų techninės paramos prioritetinių krypčių.

Techninei paramai ir EPLSAF neskirtais papildomais ištekliais išskirtinai remiami tik ERPF ir ESF veiksmai pagal naują teminį tikslą „Veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui“. Programuojant ir įgyvendinant šis teminis tikslas taip pat yra vienintelis investavimo prioritetas.

ERPF atveju papildomi ištekliai pirmiausia naudojami investicijoms į sveikatos priežiūros produktus ir paslaugas remti; jais parama taip pat teikiama apyvartinio kapitalo ar paramos MVĮ investicijoms, įskaitant veiklos ir personalo išlaidas ir sveikatos ir saugos priemones, forma.

ESF atveju papildomi ištekliai pirmiausia naudojami paramai darbo vietoms išlaikyti, be kita ko, taikant sutrumpinto darbo laiko programas ir remiant savarankiškai dirbančius asmenis, taip pat darbo vietų kūrimui, ypač pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims, jaunimo užimtumo priemonių rėmimui, įgūdžių ugdymui ir galimybių naudotis visuotinės svarbos paslaugomis didinimui (taip pat ir vaikams).

50 proc. papildomų išteklių 2020 m. bus išmokėta kaip atitinkamų programų pradinis išankstinis finansavimas. Ta išankstinio finansavimo suma Komisijos sąskaitose turi būti visiškai patvirtinama ne vėliau kaip užbaigiant programą. Į papildomus išteklius taip pat bus atsižvelgta apskaičiuojant metinį išankstinį finansavimą, 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. išmokamą laikantis standartinių taisyklių.

Nukrypstant nuo įprastų bendro finansavimo reikalavimų, turėtų būti leidžiama, kad prioritetinių krypčių, kurioms teikiama parama iš papildomų išteklių pagal naujai nustatytą specialų teminį tikslą, bendras finansavimas iš fondų siektų iki 100 proc.

Valstybių narių prašymai iš dalies pakeisti esamą veiksmų programą, kad būtų įtraukti papildomi ištekliai, turi būti tinkamai pagrįsti; visų pirma, turi būti nustatyta, kokio poveikio tikimasi iš programos pakeitimų siekiant paskatinti veiksmus, skirtus COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti ar pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui.

Jei nustatyta speciali veiksmų programa, pagrindime būtina paaiškinti, kokio poveikio tikimasi iš programos pakeitimų siekiant paskatinti veiksmus, skirtus COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti ar pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir ekonomikos atspariam atgaivinimui. Jei nustatyta speciali veiksmų programa, valstybė narė gali nurodyti tik tas paskirtąsias institucijas, kurios atsakingos už jau vykdomas programas.

Būtina nustatyti, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad iki 2024 m. gruodžio 31 d. būtų atliktas bent vienas vertinimas, siekiant įvertinti papildomų išteklių efektyvumą, veiksmingumą ir poveikį, taip pat tai, kaip jais prisidėta prie to, kad būtų įgyvendinti naujo specialaus teminio tikslo uždaviniai. Be to, taip pat būtina užtikrinti, kad valstybės narės ir vadovaujančiosios institucijos, atlikdamos savo pareigas, susijusias su informavimu, komunikavimu ir matomumu, naudotųsi visomis pagrįstomis priemonėmis, kad galimi paramos gavėjai, paramos gavėjai, dalyviai, finansinių priemonių galutiniai gavėjai ir visuomenė žinotų apie šių papildomų išteklių buvimą, mastą ir jų teikiamą papildomą paramą. Tam, kad šie reikalavimai būtų patenkinti, būtina nustatyti, kad nuorodą į fondus papildytų ar pakeistų nuoroda į [REACT-EU].

Galų gale, būtina paaiškinti, kad nuostatos dėl reikalavimų, susijusių su paramos telkimu pagal temas, ex ante sąlygomis, veiklos lėšų rezervu ir veiklos rezultatų plano taikymu, taip pat su būtinybe parengti komunikacijos strategiją, papildomiems ištekliams netaikomos.

2020/0101 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 177 straipsnį ir 322 straipsnio 1 dalies a punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 3 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 4 ,

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)valstybes nares paveikė beprecedentė krizė, kilusi dėl COVID-19 pandemijos sukeltų padarinių. Krizė stabdo augimą valstybėse narėse, o tai savo ruožtu dar labiau didina likvidumo trūkumą dėl staiga labai išaugusių viešųjų investicijų į sveikatos priežiūros sistemas ir kitus ekonomikos sektorius poreikio. Dėl to susidarė išskirtinė padėtis, kuriai spręsti būtinos specialios priemonės;

(2)siekiant reaguoti į krizės poveikį, reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1301/2013 2020 m. kovo 30 d. buvo iš dalies pakeisti, kad būtų sudarytos lankstesnės sąlygos įgyvendinti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF), Sanglaudos fondo (toliau – fondai) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) remiamas programas. Vis dėlto didelis neigiamas poveikis Sąjungos ekonomikoms ir visuomenėms dar pablogėjo, todėl 2020 m. balandžio 23 d. abu reglamentai buvo dar kartą iš dalies pakeisti, siekiant valstybėms narėms suteikti išskirtinį papildomą lankstumą, kad jos galėtų susitelkti į būtiną atsaką į šią beprecedentę krizę, padidinus galimybę sutelkti nepanaudotą fondų paramą ir supaprastinus su programų įgyvendinimu ir auditu susijusius procedūrinius reikalavimus;

3)siekiant atsitiesti po didžiulių sukrėtimų ekonomikai, kuriuos lėmė išskirtiniai valstybių narių nustatyti apribojimai siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą, ir išvengti asimetriško atgaivinimo rizikos, kylančios dėl to, kad skirtingos valstybės turi nevienodas galimybes, o tai daro didelį poveikį vidaus rinkos veikimui, 2020 m. balandžio 23 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino gaivinimo veiksmų gaires, į kurias įtrauktas stiprus investicijų komponentas, paragino įsteigti Europos ekonomikos gaivinimo fondą ir pavedė Komisijai išanalizuoti poreikius, kad tie ištekliai būtų nukreipti į labiausiai nukentėjusius Sąjungos sektorius ir geografines dalis, kartu išaiškinant sąsają su 2021–2027 m. daugiamete finansine programa;

(4)remiantis reglamentu [Europos ekonomikos gaivinimo priemonė] ir neviršijant pagal jį skirtų išteklių, Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansuojamos gaivinimo ir atsparumo priemonės turėtų būti įgyvendinamos siekiant reaguoti į beprecedentį COVID-19 krizės poveikį. Tokie papildomi ištekliai turėtų būti naudojami taip, kad būtų užtikrintas Reglamente [ERI] numatytų terminų laikymasis. Be to papildomais ištekliais ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai turėtų būti galima pasinaudoti patikslinus 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą;

(5)papildoma išskirtinė 58 272 800 000 EUR suma (dabartinėmis kainomis) biudžetiniams įsipareigojimams iš struktūrinių fondų pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. turėtų būti skirta paremti labiausiai nukentėjusių valstybių narių ir regionų veiksmams, skirtiems COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti ar pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui, siekiant, kad ištekliai per esamas veiksmų programas greitai pasiektų realiąją ekonomiką. 2020 m. ištekliai grindžiami padidėjusiomis lėšomis, skirtomis ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, o 2021 m. ir 2022 m. ištekliai skiriami iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės. Dalis papildomų išteklių turėtų būti skiriami Komisijos iniciatyva teikiamai techninei paramai. Komisija įgyvendinimo sprendimu turėtų nustatyti likusių papildomų išteklių pasiskirstymą kiekvienai valstybei narei, remdamasi paskirstymo būdais, pagrįstais naujausiais turimais objektyviais statistiniais duomenimis apie valstybių narių santykinę gerovę ir dabartinės krizės poveikio mastą jų ekonomikai ir visuomenei. Paskirstymo būdai turėtų apimti specialią papildomą sumą atokiausiems regionams dėl jų ekonomikos ir visuomenės ypatingo pažeidžiamumo. Tam, kad būtų atsižvelgta į kintantį krizės poveikio pobūdį, 2021 m. šį pasiskirstymą reikėtų patikslinti, kad taikant tą patį paskirstymo būdą ir naudojantis naujausiais 2021 m. spalio 19 d. turimais statistiniais duomenimis būtų paskirstyta 2022 m. papildomų išteklių dalis;

(6)šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;

(7)siekiant valstybėms narėms suteikti kuo daugiau lankstumo nustatant COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti skirtus veiksmus ar rengiantis žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui, asignavimus Komisija turėtų nustatyti valstybių narių lygmeniu. Be to, taip pat reikėtų numatyti galimybę naudoti bet kokius kitus papildomus išteklius pagalbai labiausiai skurstantiems asmenims paremti. Taip pat būtina nustatyti asignavimų techninei paramai valstybių narių iniciatyva viršutines ribas, kartu valstybėms narėms suteikiant kuo didžiausią lankstumą dėl asignavimų, susijusių su ERPF ar ESF remiamomis veiksmų programomis. Reikėtų paaiškinti, kad dėl papildomų išteklių nereikia laikytis nuostatos dėl mažiausios ESF dalies. Kadangi tikimasi, kad papildomi ištekliai bus greitai išleisti, su šiais papildomais ištekliais susiję įsipareigojimai turėtų būti panaikinami tik užbaigiant veiksmų programas;

(8)taip pat papildomų išteklių atveju reikėtų nustatyti galimybę finansinius asignavimus pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą perkelti iš ERPF į ESF ir atvirkščiai, nes tai pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 25a straipsnį jau daroma su visų išteklių dalimi, skirta 2020 m. programavimui. Tokie perkėlimai neturėtų daryti poveikio ištekliams pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą ar specialiam Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtam asignavimui;

(9)siekiant papildyti veiksmus, kuriems jau teikiama parama iš ERPF, kurios apimtis išplėstą pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) 2020/460 ir Reglamentą (ES) 2020/558 5 , valstybės narėms turėtų toliau būti leidžiama papildomus išteklius pirmiausia naudoti investicijoms į sveikatos priežiūros produktus ir paslaugas, paramai apyvartinio kapitalo ar paramos MVĮ investicijoms forma, investicijoms į veiksmus, kuriais prisidedama prie perėjimo prie skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos, į piliečiams teikiamų pagrindinių paslaugų infrastruktūrą ar ekonominės paramos priemones regionams, kurie ypač priklausomi nuo krizės labiausiai paveiktų sektorių. Taip pat turėtų būti teikiama parama techninei pagalbai. Tikslinga papildomus išteklius išskirtinai skirti naujam teminiam tikslui „Veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui“, kuris taip pat turėtų būti vienintelis investavimo prioritetas, kad būtų įmanoma supaprastinti papildomų išteklių programavimą ir įgyvendinimą;

(10)ESF atveju valstybės narės papildomus išteklius visų pirma turėtų naudoti paramai darbo vietoms išlaikyti, be kita ko, taikant sutrumpinto darbo laiko programas ir remiant savarankiškai dirbančius asmenis, taip pat darbo vietų kūrimui, ypač pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims, jaunimo užimtumo priemonių rėmimui, švietimui ir mokymui, įgūdžių ugdymui ir galimybių naudotis visuotinės svarbos paslaugomis didinimui (taip pat ir vaikams). Reikėtų paaiškinti, kad esant dabartinėms išskirtinėms aplinkybėms, parama sutrumpinto darbo laiko programoms, skirtoms samdomiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenis, atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, gali būti teikiama net tada, kai ji nėra derinama su aktyviomis darbo rinkai skirtomis priemonėmis, nebent jos būtų privalomos pagal nacionalinę teisę. Sąjungos paramos šioms sutrumpinto darbo laiko programomis trukmė turėtų būti ribota;

(11)siekiant užtikrinti, kad valstybės narės turėtų pakankamai finansinių išteklių skubiai įgyvendinti veiksmus, skirtus COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui, būtina padidinti pradinio išankstinio finansavimo mokėjimus, kad papildomais ištekliais remiami veiksmai galėtų būti greitai įgyvendinami. Išmokėtinas pradinis išankstinis finansavimas turėtų užtikrinti, kad valstybės narės prireikus turėtų lėšų avansui paramos gavėjams sumokėti ir galėtų greitai atlyginti paramos gavėjų išlaidas pagal pateiktus mokėjimo prašymus;

(12)valstybės narės turėtų turėti galimybę lanksčiai skirti papildomas išlaidas naujoms specialioms veiksmų programoms ar naujoms esamų programų prioritetinėms kryptims. Siekiant sudaryti sąlygas greitam įgyvendinimui, naujų specialių veiksmų programų atveju galima nurodyti tik tas paskirtąsias institucijas, kurios atsakingos už jau vykdomas ERPF, ESF arba Sanglaudos fondo remiamas programas. Nereikėtų reikalauti valstybių narių ex ante vertinimo, o elementų, reikalingų norint veiksmų programą pateikti Komisijai patvirtinti, skaičius turėtų būti apribotas;

(13)siekiant sumažinti viešiesiems biudžetams tenkančią naštą dėl veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui, valstybėms narėms turėtų būti suteikta išskirtinė galimybė prašyti iki 100 proc. siekiančios bendro finansavimo normos, taikytinos atskiroms veiksmų programų prioritetinėms kryptims, pagal kurias paramai naudojami papildomi ištekliai;

(14)tam, kad valstybės narės papildomus išteklius veiksmams, skirtiems COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti ir pasirengti ekonomikos žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam atsigavimui, galėtų panaudoti greitai dar šiuo programavimo laikotarpiu, pagrįstai galima valstybes nares išimtine tvarka atleisti nuo reikalavimo laikytis ex ante sąlygų bei veiklos lėšų rezervo ir veiklos rezultatų plano reikalavimų, nuo reikalavimų, susijusių su paramos telkimu pagal temas, taip pat nuo ribinių verčių tvariai miestų plėtrai gaunant finansavimą iš ERPF bei reikalavimų parengti komunikacijos strategiją, susijusią su papildomais ištekliais. Vis dėlto būtina nustatyti, kad valstybės narės iki 2024 m. gruodžio 31 d. atliktų bent vieną vertinimą ir įvertintų papildomų išteklių efektyvumą, veiksmingumą ir poveikį, taip pat tai, kaip jais prisidėta prie to, kad būtų įgyvendinti naujo specialaus teminio tikslo uždaviniai. Siekiant, kad Sąjungos lygmeniu būtų prieinama informacija, kurią būtų galima palyginti, valstybės narės skatinamos naudotis Komisijos pateiktais konkrečioms programoms skirtais rodikliais. Be to, valstybės narės ir vadovaujančiosios institucijos, atlikdamos savo pareigas, susijusias su informavimu, komunikavimu ir matomumu, turėtų padidinti Sąjungos nustatytų išskirtinių priemonių ir išteklių matomumą, visų pirma užtikrindamos, kad galimi paramos gavėjai, paramos gavėjai, dalyviai, finansinių priemonių galutiniai gavėjai ir visuomenė žinotų apie šių papildomų išteklių buvimą, mastą ir jų teikiamą papildomą paramą;

(15)siekiant šiuos papildomus išteklius tikslingai nukreipti į tas geografines vietoves, kur jų labiausiai reikia (tai būtų ypatinga priemonė, taikoma nedarant poveikio bendroms struktūrinių fondų išteklių asignavimo taisyklėms), papildomi ERPF ir ESF skirti ištekliai neskirstomi pagal regionų kategorijas. Tačiau valstybės narės, vadovaudamosi ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslais, išdėstytais SESV 173 straipsnyje, turėtų atsižvelgti į skirtingų regionų poreikius ir jų išsivystymo lygį, kad daugiausia dėmesio tebebūtų skiriama menkiau išsivysčiusiems regionams. Valstybės narės, laikydamosi partnerystės principo, taip pat turėtų įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas bei atitinkamas pilietinei visuomenei atstovaujančias įstaigas;

(16)siekiant palengvinti lėšų perkėlimą, leidžiamą pagal šį reglamentą nustatytais pakeitimais, Finansinio reglamento 30 straipsnio 1 dalies f punkte nustatyta sąlyga dėl asignavimų panaudojimo tam pačiam tikslui tiems perkėlimams neturėtų būti taikoma;

(17)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. reaguoti į visuomenės sveikatos krizės poveikį nustatant lankstumo priemones Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramos teikimo srityje, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(18)atsižvelgiant į tai, kad būtina skubiai reaguoti į padėtį, susidariusią dėl COVID-19 pandemijos, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną;

(19)atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją ir skubų poreikį reaguoti į susijusią visuomenės sveikatos krizę, būtina taikyti išimtį prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje nustatytam aštuonių savaičių laikotarpiui,

(20)todėl Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(21)susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 6 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 7 ar Tarybos sprendimo 2014/335/ES, Euratomas pakeitimai 8 , priimti to susitarimo įsigaliojimo dieną arba vėliau, Jungtinei Karalystei netaikomi, jei tie pakeitimai daro poveikį Jungtinės Karalystės finansiniams įsipareigojimams. Pagal šį reglamentą 2020 m. parama yra finansuojama padidinus daugiametės finansinės programos viršutinę ribą, o 2021 m. ir 2022 m. parama finansuojama padidinus Sąjungos nuosavų išteklių viršutinę ribą, o tai darytų poveikį Jungtinės Karalystės finansiniams įsipareigojimams. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 iš dalies keičiamas taip:

1.91 straipsnyje įterpiama nauja 1a dalis:

„1a. Be 1 dalyje nurodytų visų išteklių, biudžetiniams įsipareigojimams 2020 m. numatyta 5 000 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis) papildomų išteklių ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai ir jie skiriami ERPF bei ESF.“;

2.įterpiami šie 92a ir 92b straipsniai:

„92a straipsnis

Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės ištekliai

Reglamento [ERI] 2 straipsnyje nurodytos priemonės įgyvendinamos su struktūrinių fondų parama skiriant 53 272 800 000 EUR dabartinėmis kainomis iš to reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nurodytos sumos, laikantis to reglamento 4 straipsnio 3, 4 ir 8 dalių.

Šie papildomi 2021 m. ir 2022 m. ištekliai pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį yra išorės asignuotosios pajamos.

92b straipsnis

Išskirtiniai papildomi ištekliai ir įgyvendinimo taisyklės pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą, siekiant suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui (REACT-EU)

1. 91 straipsnio 1a punkte ir 92 straipsnyje nurodyti papildomi ištekliai (toliau – papildomi ištekliai) skiriami pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą, siekiant suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui (REACT-EU) Papildomi ištekliai naudojami techninei paramai įgyvendinti pagal šio straipsnio 6 dalį ir veiksmams, kuriais įgyvendinamas šio straipsnio 10 dalyje nurodytas teminis tikslas.

2. Be visų išteklių, išdėstytų 91 straipsnyje, papildomi ištekliai 2020–2022 m. biudžetiniams įsipareigojimams skiriami taip:

–2020 m.: 5 000 000 000 EUR;

–2021 m.: 42 434 400 000 EUR;

–2022 m.: 10 820 400 000 EUR.

2020 m. papildomi ištekliai skiriami iš 91 straipsnio 1a dalyje nurodytų papildomų išteklių.

2021 m. ir 2022 m. papildomi ištekliai skiriami iš 92a straipsnyje nurodytų papildomų išteklių. 92a straipsnyje nurodytais papildomais ištekliais taip pat remiamos administracinės išlaidos – iki 18 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.

3. 0,35 proc. papildomų išteklių skiriami Komisijos iniciatyva teikiamai techninei paramai.

4. Komisija įgyvendinimo aktais priima sprendimą, kuriuo kiekvienai valstybei narei paskirsto 2020 m. ir 2021 m. papildomas lėšas kaip asignavimus iš struktūrinių fondų, atsižvelgdama į VIIa priede nustatytus kriterijus ir metodiką. Tas sprendimas peržiūrimas 2021 m., siekiant paskirstyti papildomus išteklius 2022 m., remiantis 2021 m. spalio 19 d. turimais duomenimis.

5. Nukrypstant nuo 76 straipsnio pirmos pastraipos, biudžetiniai įsipareigojimai dėl 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. papildomų išteklių kiekvienai atitinkamai veiksmų programai bus padaryti kiekvieno fondo atžvilgiu.

76 straipsnio antroje pastraipoje nurodytas teisinis įsipareigojimas 2021 m. ir 2022 m. įsigalios nuo [ERI reglamento] 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos datos.

76 straipsnio trečia ir ketvirta pastraipos papildomiems ištekliams netaikomos.

Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 14 straipsnio 3 dalies, II dalies IX antraštinės dalies IV skyriuje ir 136 straipsnyje nustatytos įsipareigojimų panaikinimo taisyklės taikomos biudžetiniams įsipareigojimams, paremtiems 92a straipsnyje nurodytais papildomais ištekliais. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 12 straipsnio 4 dalies c punkto, papildomi ištekliai tolesnei programai ar veiksmui nenaudojami.

Nukrypstant nuo 86 straipsnio 2 dalies ir 136 straipsnio 1 dalies, su papildomais ištekliais susiję įsipareigojimai panaikinami laikantis programų užbaigimui taikytinų taisyklių.

Kiekviena valstybė narė papildomus išteklius, kuriuos galima programuoti pagal ERPF ir ESF, skiria veiksmų programoms.

Nukrypstant nuo 92 straipsnio 7 dalies, taip pat galima pasiūlyti dalį papildomų išteklių naudoti siekiant padidinti paramą Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui prieš skiriant asignavimus ERPF ir ESF arba tuo pačiu metu.

Po pradinių asignavimų valstybių narių prašymu pagal 30 straipsnio 1 dalį iš dalies pakeisti veiksmų programą papildomi ištekliai gali būti perkeliami iš ERPF į ESF ir atvirkščiai, neatsižvelgiant į 92 straipsnio 1 dalies a, b, ir c punktuose nurodytas procentines dalis.

30 straipsnio 5 dalis papildomiems ištekliams netaikoma. Šie ištekliai neįtraukiami į toje dalyje nustatytų viršutinių ribų skaičiavimo pagrindą.

Taikant Finansinio reglamento 30 straipsnio 1 dalies f punktą, sąlyga, kad šie asignavimai būtų skirti tam pačiam tikslui, šiems perkėlimams netaikoma. Perkėlimai gali būti taikomi tik einamiems metams ar būsimiems finansinio plano metams.

92 straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai pradiniam asignavimui ar jų vėlesniems perkėlimams netaikomi.

Pagal 92 straipsnio 5 dalį JUI skirtoms sumoms pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą poveikio nėra.

Papildomi ištekliai įgyvendinami vadovaujantis fondo, kuriam jie skirti ar į kurį jie perkelti, taisyklėmis.

6. Iki 4 proc. visų papildomų išteklių iš ERPF ir ESF gali būti skirta techninei paramai pagal bet kokią esamą veiksmų programą, remiamą ERPF ar ESF, arba 11 dalyje nurodytą naują veiksmų programą.

7. Nukrypstant nuo 81 straipsnio 1 dalies ir 134 straipsnio 1 dalies, pradinis išankstinis finansavimas, mokėtinas Komisijai priėmus sprendimą dėl veiksmų programos priėmimo ar veiksmų programos dalinio pakeitimo patvirtinimo papildomų išteklių asignavimo atveju sudarys 50 proc. papildomų išteklių, skirtų 2020 m. vykdomoms programoms pagal naują teminį tikslą, nurodytą šio straipsnio 10 dalyje.

Taikant 134 straipsnio 2 dalį metiniam išankstiniam finansavimui, 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. fondų paramos suma veiksmų programai visu programavimo laikotarpiu apims papildomus išteklius.

Sumokėta pirmoje pastraipoje nurodyta papildoma išankstinio finansavimo suma Komisijos sąskaitose visiškai patvirtinama ne vėliau kaip užbaigiant veiksmų programą.

8. Papildomi ištekliai, neskirti techninei paramai, naudojami 10 dalyje nustatytam teminiam tikslui – COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti sukeltai krizei įveikti skirtiems veiksmams skatinti ar pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui.

Valstybės narės papildomus išteklius gali skirti vienai ar daugiau esamos (-ų) veiksmų programos (-ų) ar 11 dalyje nurodytos naujos veiksmų programos atskirų prioritetinių krypčių. Nukrypstant nuo 26 straipsnio 1 dalies, atsižvelgiant į 4 dalį, programa apims laikotarpį iki 2022 m. gruodžio 31 d.

ERPF atveju, papildomi ištekliai pirmiausia naudojami investicijoms į sveikatos priežiūros produktus ir paslaugas, paramai apyvartinio kapitalo ar paramos MVĮ investicijoms forma, investicijoms į veiksmus, kuriais prisidedama prie perėjimo prie skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos, į piliečiams teikiamų pagrindinių paslaugų infrastruktūrą ar ekonominės paramos priemones regionams, kurie ypač priklausomi nuo krizės labiausiai paveiktų sektorių.

ESF atveju papildomi ištekliai pirmiausia naudojami darbo vietų išsaugojimui, be kita ko, taikant sutrumpinto darbo laiko programas ir remiant savarankiškai dirbančius asmenis, net tada, kai parama nėra derinama su aktyviomis darbo rinkai skirtomis priemonėmis, nebent jos būtų privalomos pagal nacionalinę teisę. Papildomais ištekliais taip pat remiamas darbo vietų kūrimas, ypač pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims, jaunimo užimtumo priemonės, švietimas ir mokymas, įgūdžių ugdymas ir galimybių naudotis visuotinės svarbos paslaugomis didinimas (taip pat ir vaikams).

9. Kartu su 6 dalyje nurodyta išimtimi dėl techninės parama ir 5 dalies septintoje pastraipoje nurodytų papildomų išteklių EPLSAF, papildomais ištekliais remiami veiksmai pagal naują teminį tikslą „Veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui“, kuris papildo 9 straipsnyje išdėstytus teminius tikslus.

Pirmoje pastraipoje nurodytas teminis tikslas išskirtinai taikomas tik papildomų išteklių programavimui. Nukrypstant nuo 96 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktų, jis su kitais investavimo prioritetais nederinamas.

Pirmoje pastraipoje nurodytas teminis tikslas taip pat yra vienintelis investavimo prioritetas programuojant ir įgyvendinant iš ERPF ir ESF teikiamus papildomus išteklius.

Jei pagal pirmoje pastraipoje nurodytą teminį tikslą pagal jau esamą veiksmų programą nustatoma viena ar daugiau atskirų prioritetinių krypčių, nereikalaujama patikslintame veiksmų programos apraše pateikti 96 straipsnio 2 dalies b punkto v ir vii papunkčiuose išvardytų elementų.

96 straipsnio 2 dalies d punkte išdėstytame patikslintame finansavimo plane išdėstomi asignavimai 2020 m., 2021 m. ir prireikus 2022 m., nenustatant veiklos lėšų rezervo sumų ir neskirstant pagal regionų kategorijas.

Nukrypstant nuo 30 straipsnio 1 dalies, valstybių narių prašymai iš dalies pakeisti programą, tinkamai pagrindžiami, visų pirma, nustatoma, kokio poveikio tikimasi iš programos pakeitimų siekiant paskatinti veiksmus, skirtus COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui. Prašymai teikiami kartu su atnaujinta programa.

10. Nukrypstant nuo 26 straipsnio 4 dalies, valstybės narės gali parengti naują specialią veiksmų programą pagal 10 dalyje nurodytą teminį tikslą. Nereikalaujama atlikti jokio 55 straipsnyje nurodyto ex ante vertinimo.

Nukrypstant nuo 96 straipsnio 2 dalies a punkto, jei parengiama tokia nauja veiksmų programa, pagrindime paaiškinama, kokio poveikio tikimasi iš veiksmų programos COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui.

Taikant 96 straipsnio 5 dalies a punktą, jei nustatyta tokia nauja veiksmų programa, valstybės narės gali nurodyti tik pagal jau vykdomas ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo remiamas veiksmų programas paskirtąsias institucijas.

Elementų, išdėstytų 96 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punkto v ir vii papunktyje, 4 dalyje, 6 dalies b ir c punktuose ir 7 dalyje, tokios naujos veiksmų programos atveju pateikti nereikalaujama. 96 straipsnio 3 dalyje išdėstytus elementus privaloma pateikti tik tada, jei teikiama atitinkama parama.

11. Nukrypstant nuo 120 straipsnio 3 dalies pirmos ir antros pastraipos, iki 100 proc. siekiantis bendras finansavimas gali būti taikomas iš papildomų išteklių, skirtų pagal šio straipsnio 10 dalyje nurodytą teminį tikslą, remiamai (-oms) prioritetinei (-ėms) krypčiai (-ims).

Nukrypstant nuo 56 straipsnio 3 dalies ir 114 straipsnio 2 dalies, valstybės narės užtikrina, kad iki 2024 m. gruodžio 31 d. būtų atliktas bent vienas vertinimas dėl papildomų išteklių panaudojimo efektyvumo, veiksmingumo, poveikio ir to, kaip jie prisidėjo prie šio straipsnio 10 dalyje nurodyto teminio tikslo.

12. Papildomiems ištekliams netaikomos šios nuostatos:

a)nukrypstant nuo 18 straipsnio, reikalavimai, susiję su paramos telkimu pagal temas, įskaitant ribines vertes tvariai miestų plėtrai, kaip išdėstyta šiame reglamente ar konkrečiam fondui taikomose taisyklėse;

b)nukrypstant nuo 19 straipsnio ir konkrečiam fondui taikomų taisyklių, ex ante sąlygos;

c)nukrypstant nuo atitinkamai 20 ir 22 straipsnių, reikalavimai dėl veiklos lėšų rezervo ir veiklos plano taikymo;

d)65 straipsnio 10 dalies antroje pastraipoje nustatyta nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią veiksmų, kuriais didinami reagavimo į COVID-19 pandemijos sukeltą krizę pajėgumai, išlaidos yra tinkamos finansuoti nuo 2020 m. vasario 1 d.;

e)25a straipsnio 7 dalyje nustatyta nukrypti leidžianti nuostata dėl veiksmų, kuriais didinami reagavimo į COVID-19 protrūkio sukeltą krizę pajėgumai, kaip nurodyta 65 straipsnio 10 dalies antroje pastraipoje, atrankos;

f)nukrypstant nuo 116 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies a punkto, reikalavimai parengti komunikacijos strategiją.

13. Valstybės narės ir vadovaujančios institucijos, atlikdamos savo pareigas, susijusias su informavimu, komunikavimu ir matomumu pagal 115 straipsnio 1 ir 3 dalis ir XII priedą, užtikrina, kad galimi paramos gavėjai, paramos gavėjai, dalyviai, finansinių priemonių galutiniai gavėjai ir visuomenė žinotų apie šių papildomų išteklių buvimą, mastą ir jų teikiamą papildomą paramą.

Jei parama veiksmams skiriama iš papildomų išteklių, XII priedo 2.2 skirsnyje pateiktos nuorodos į „fondą“, „fondus“ ar „ESI fondus“ pakeičiamos arba papildomos nuoroda į [REACT-EU].“;

3.154 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„91 straipsnio 1a dalis, 92a ir 92b straipsniai netaikomi Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje. Šiose nuostatose pateikiama nuorodos į valstybes nares neapima Jungtinės Karalystės.“

4. Pridedamas naujas VIIa priedas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO, kuriuo dėl išskirtinių papildomų išteklių ir įgyvendinimo taisyklių pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą, siekiant suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui (REACT-EU), iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) (programų grupė)

4. Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis (2020 m.) – 7. Investavimas į žmones, socialinę sanglaudą ir vertybes (2021–2027 m.)

13. Regioninė ir miestų politika (2020 m.) – 5. Regionų vystymasis ir sanglauda (2021–2027 m.)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

◻ nauju veiksmu

◻ nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 9

X esamos priemonės galiojimo pratęsimu

◻ vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą

1.4.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.4.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

Siūloma iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 (Bendrųjų nuostatų reglamentas), siekiant užtikrinti, kad valstybės narės iš struktūrinių fondų galėtų gauti išskirtinius papildomus išteklius, skirtus padėti paskatinti veiksmus, skirtus COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti tose Europos geografinėse vietovėse, kurių ekonomika ir darbo vietos nukentėjo labiausiai, ir pasirengti atgaivinti ekonomiką. Papildomus išteklius siūloma naudoti 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. biudžetiniams įsipareigojimams iš struktūrinių fondų pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą 10 .

1.4.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

Nuo pat COVID-19 protrūkio pradžios Komisija pateikė nemažai pasiūlymų, siekdama užtikrinti, kad būtų galima sutelkti visas turimas 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondai) finansuojamų programų lėšas ir jas panaudoti siekiant skubiai reaguoti į tiesioginius ir netiesioginius krizės padarinius. Šie pasiūlymai leido užtikrinti galimybę sutelkti turimas lėšas ir taip reaguoti į poreikius, susidariusius dėl padidėjusio sveikatos priežiūros sistemų apkrovimo, bei suteikti paramą darbdaviams ir darbuotojams, kad susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms jie galėtų atsilaikyti. Valstybėms narėms buvo iš karto užtikrintas likvidumas ir lankstumas, kad fondų teikiamą paramą galėtų nukreipti ten, kur jos labiausiai reikia. Galimybė nuo 2020 m. ataskaitinių metų šioms priemonėms panaudoti 100 proc. Sąjungos finansavimą leis sumažinti naštą, tenkančią valstybių narių viešiesiems finansams.

Dėl koronaviruso plitimo visose šalyse daugybė vyriausybių buvo priverstos imtis beprecedenčių priemonių pandemijai sustabdyti – pvz., laikinai sustabdyta įmonių veikla, nustatyti plataus užmojo kelionių ir judumo apribojimai, todėl padidėjo netikrumas ir neramumai finansų rinkose. Dėl to daugybės šalių ekonomika gali patirti staigų produkcijos apimties sumažėjimą ir tai gali turėti sunkių socialinių pasekmių. Dėl to ateinančiais metais gali kilti didelių sunkumų viešųjų finansų ir skolos valdymo srityje, o tai savo ruožtu gali riboti viešąsias investicijas, būtinas ekonomikos atgaivinimui užtikrinti. Be to, skirtingų valstybių narių ir regionų nacionaliniai ir regioniniai pajėgumai šalinti krizės padarinius yra nevienodi, nes skiriasi ekonomikos struktūros ir fiskalinė padėtis. Jei į tai nebus atsižvelgta, atgaivinimas gali vykti asimetriškai, dėl to gali padidėti regionų skirtumai, o tai savo ruožtu gali daryti neigiamą poveikį vidaus rinkai, euro zonos finansiniam stabilumui ir visai mūsų Sąjungai.

1.4.3.Panašios patirties išvados

1.4.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Šis pasiūlymas yra susijęs su tiksliniais pakeitimais, reikalingais papildomų išteklių teikimo ir jų įgyvendinimo taisyklėms nustatyti. Šis pasiūlymas dera su bendra ESI fondams nustatyta teisine sistema ir yra susijęs tik su tiksliniu daliniu Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 pakeitimu. Pasiūlymu papildomi naujausi pakeitimai, kuriais nustatomos specialios priemonės investicijoms į valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas ir kitus jų ekonomikos sektorius sutelkti reaguojant į COVID-19 pandemiją ir specialios priemonės, kuriomis sudaromos išskirtinės lanksčios sąlygos naudoti ESI fondų lėšas reaguojant į COVID-19 protrūkį (Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva), taip pat kitos priemonės, kuriomis siekiama spręsti su dabartine beprecedente padėtimi susijusias problemas. Šios priemonės dera su Komisijos pasiūlymu dėl Europos ekonomikos gaivinimo priemonės ir pasiūlymu dėl DFP tikslinimo.

1.5.Trukmė ir finansinis poveikis

X trukmė ribota

–◻ galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–X įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo 2020 m. iki 2022 m. 11 , o mokėjimų asignavimų – nuo 2020 m. iki 2025 m.

◻ trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2021 m.,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.6.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 12

X Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos (0,35 proc.su technine parama susijusių asignavimų)

–X padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻ vykdomųjų įstaigų.

X Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

–◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻ Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;

–◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

Šiuo pasiūlymu siekiama tik nustatyti būtinas taisykles, kurių reikia laikytis, kad būtų galima pasinaudoti papildomais ištekliais. Šiomis taisyklėmis neviršijama to, kas būtina tam, kad būtų galima pasinaudoti papildomais ištekliais ir nustatyti šių išteklių įgyvendinimui taikytinas taisykles. Jei valstybės narės nuspręstų nustatyti naujas papildomais ištekliais finansuojamas veiksmų programas, galima nurodyti tik pagal jau vykdomas ERPF, ESF bei Sanglaudos fondo remiamas veiksmų programas paskirtąsias institucijas.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija ir siūloma nauja biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	1b. Pažangus ir integracinis augimas: – ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda (2014–2020 m.) / 2. Sanglauda ir vertybės (2021–2027 m.)	DA / NDA 13 .	ELPA šalių 14	valstybių kandidačių 15	trečiųjų šalių	pagal Finansinio reglamento [21 straipsnio 2 dalies b punktą]
1b/2	04 01 04 01 Europos socialinio fondo rėmimo išlaidos ir ne veiklai skirta techninė pagalba	NDA	NE	NE	NE	NE
1b/2	13 01 04 01 Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) rėmimo išlaidos	NDA	NE	NE	NE	NE
1b/2	04.02.XX Iš REACT-EU finansuojamas ESF (2020 m.)	DA	NE	NE	NE	NE
1b/2	13.03.XX Iš REACT-EU finansuojamas ERPF (2020 m.)	DA	NE	NE	NE	NE
1b/2	04 02 63 01 Europos socialinis fondas — Techninė pagalba veiklai	DA	NE	NE	NE	NE
1b/2	13 03 65 01 Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) – Techninė pagalba veiklai	DA	NE	NE	NE	NE
1b/2	04 01 04 05 Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo rėmimo išlaidos	NDA	NE	NE	NE	NE
1b/2	04 06 02 Techninė pagalba veiklai (EPLSAF)	DA	NE	NE	NE	NE
1b/2	04 06 XX Iš REACT-EU finansuojamas EPLSAF	DA	NE	NE	NE	NE

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Pažangus ir integracinis augimas (2014–2020 m.) – Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

2020 m. bendras metinis įsipareigojimų asignavimų paskirstymas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 yra atliktas; jis apima ir 2021 m. bei 2022 m. 16

Dėl pasiūlymo 2020 m. bus prisiimti papildomi įsipareigojimai, kurie finansuojami padidinus 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos viršutinę ribą. Dėl jo 2021 m. ir 2022 m. taip pat bus prisiimti papildomi įsipareigojimai, kurie bus finansuojami iš išorės asignuotųjų pajamų. Papildomi įsipareigojimai 2021 m. ir 2022 m., taip pat mokėjimai 2021–2025 m. finansuojami išorės asignuotosiomis pajamomis. Visos sumos bus pateiktos kaip išorės asignuotosios pajamos, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalyje, gautos Sąjungai vykdant skolinimosi operacijas, kaip nustatyta [ERI reglamente]. 18 000 000 EUR iš išorės asignuotųjų pajamų gali būti skirti administracinėms išlaidoms, įskaitant išorės personalo išlaidas.

Papildomos išlaidos preliminariai paskirstomos taip:

			2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	Iš viso
2020 m. REACT-EU papildomos veiklos išlaidos	Įsipareigojimai	1	5 000,000						5 000,000
	Mokėjimai	2	2 500,000	275,000	475,000	1 700,000		50, 000	5 000,000

Išorės asignuotųjų pajamų išlaidos preliminariai paskirstomos taip:

			2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	IŠ VISO
Veiklos išlaidos, finansuojamos iš Europos ekonomikos gaivinimo priemonės išorės asignuotųjų pajamų	Įsipareigojimai	1	42 434,400	10 820,400				53 254,800
	Mokėjimai	2	2 716,139	10 067,880	15 442,79	22 150,126	2 878,76	53 254,800
Administracinės paramos išlaidos, finansuojamos iš Europos ekonomikos gaivinimo priemonės išorės asignuotųjų pajamų	Įsipareigojimai = Mokėjimai	3	3,600	3,600	3,600	3,600	3,600	18,000
Visos išlaidos, finansuojamos iš Europos ekonomikos gaivinimo priemonės išorės asignuotųjų pajamų	Įsipareigojimai	=1+3	42 438,000	10 824,000	3,600	3,600	3,600	53 272,800
	Mokėjimai	=2+3	2 719,739	10 071,480	15 445,879	22 153, 26	2 881,976	53 272,800

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

„Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	Po 2027 m.	IŠ VISO
Žmogiškieji ištekliai		0,750	0,750	0,750						2,250
Kitos administracinės išlaidos
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)	0,750	0,750	0,750						2,250

3.2.2.Numatomo poveikio administracinio pobūdžio asignavimams santrauka

–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Metai

2020 m.

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2024 m.

2025 m.

IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA
Žmogiškieji ištekliai	0,750	0,750	0,750	2,250
Kitos administracinės išlaidos
Daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma	0,750	0,750	0,750	2,250

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 17
Žmogiškieji ištekliai	2,800	2, 800	2,800	3, 00	3 200	14,800
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos	0,800	0,800	0,800	0,400	0,400	3,200
Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	3,600	3,600	3,600	3,600	3,600	18,000

IŠ VISO

4,350

3,600

20,250

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.2.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

Metai		2020 m.	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.
•Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
Komisijos būstinė ir atstovybės			5	5	5
Delegacijos
Moksliniai tyrimai
• Išorės darbuotojai (etatų vienetais): CA, LA, SNE, INT ir JES 18 7 išlaidų kategorija
Finansuojama pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	– būstinėje
	– delegacijose
Finansuojama iš programos paketo lėšų 19	– būstinėje
	– delegacijose
Moksliniai tyrimai
Kita (asignuotosios pajamos)			35	35	35	40	40
IŠ VISO			40	40	40	40	40

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Papildomi išorės darbuotojai bus finansuojami tik iš asignuotųjų pajamų.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai
Išorės darbuotojai	Sutartininkai, kurių užduotys – padėti vesti derybas dėl naujų/patikslintų programų, stebėti įgyvendinimą, įskaitant auditą ir finansų valdymą, dalyvauti programų užbaigimo procese.

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

–X Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻ nuosaviems ištekliams

–◻ kitoms pajamoms

nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms ◻

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis
	2021 m.	2022 m.	2023 m.	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.
…………. straipsnis

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1) Įsipareigojimus tokiems veiksmams kaip įgyvendinimo stebėsena (įskaitant auditą ir finansų valdymą) ir dalyvavimas užbaigiant iš administracinių išlaidų finansuojamas programas, prisiimti galima iki 2025 m.

(2) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/558 2020 m. balandžio 23 d. kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1301/2013 ir (ES) Nr. 1303/2013, kiek tai susiję su konkrečiomis priemonėmis, kuriomis sudaromos išskirtinės lanksčios sąlygos naudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas reaguojant į COVID-19 protrūkį (OL L 130, 2020 4 23, p. 1).
2020 m. kovo 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/460, kuriuo dėl konkrečių priemonių investicijoms į valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas ir kitus jų ekonomikos sektorius sutelkti reaguojant į COVID-19 protrūkį iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 508/2014 (Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva) (OL L 99, 2020 3 31, p. 5).

(3) OL C , , p. .

(4) OL C , , p. .

(5) 2020 m. kovo 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/460, kuriuo dėl konkrečių priemonių investicijoms į valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas ir kitus jų ekonomikos sektorius sutelkti reaguojant į COVID-19 protrūkį iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 508/2014 (Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva) (OL L 99, 2020 3 31, p. 5). Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/558 2020 m. balandžio 23 d. kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1301/2013 ir (ES) Nr. 1303/2013, kiek tai susiję su konkrečiomis priemonėmis, kuriomis sudaromos išskirtinės lanksčios sąlygos naudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas reaguojant į COVID-19 protrūkį (OL L 130, 2020 4 23, p. 1).

(6) OL L 29, 2020 1 31, p. 7.

(7) 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).

(8) 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimas 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (OL L 168, 2014 6 7, p. 105).

(9) Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(10) Įsipareigojimus tokiems veiksmams kaip įgyvendinimo stebėsena, įskaitant auditą ir finansų valdymą, dalyvavimas užbaigiant iš administracinių išlaidų finansuojamas programas, prisiimti galima iki 2025 m.

(11) Įsipareigojimus tokiems veiksmams kaip įgyvendinimo stebėsena, įskaitant auditą ir finansų valdymą, dalyvavimas užbaigiant iš administracinių išlaidų finansuojamas programas, prisiimti galima iki 2025 m.

(12) Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx

(13) DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(14) ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(15) Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(16) Įsipareigojimus tokiems veiksmams kaip įgyvendinimo stebėsena, įskaitant auditą ir finansų valdymą, dalyvavimas užbaigiant iš administracinių išlaidų finansuojamas programas, prisiimti galima iki 2025 m.

(17) Asignuotosios pajamos

(18) CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietos darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JPD – jaunesnysis delegacijos specialistas („Junior Professionals in Delegations“).

(19) Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

Top

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 05 28

COM(2020) 451 final

PRIEDAS

prie pasiūlymo dėl

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

PRIEDAS

Pridedamas naujas VIIa priedas:

„VIIa PRIEDAS

Išskirtinių papildomų išteklių pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą, siekiant suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui (REACT-EU), paskirstymo metodika kiekvienai valstybei narei – 92b straipsnio 4 dalis.

Išskirtinių papildomų išteklių paskirstymo metodas

Išskirtiniai papildomi ištekliai valstybėms narėms paskirstomi vadovaujantis tokia metodika:

1.Kiekvienos valstybės laikinoji papildomų išteklių dalis apskaičiuojama kaip dalių, nustatytų pagal toliau nurodytus kriterijus, svertinė suma, ir pritaikomi nurodyti koeficientai:

a)BVP rodiklis (koeficientas 2/3) apskaičiuojamas atliekant šiuos veiksmus:

(I)EUR išreikštas kiekvienos valstybės narės visas realus dėl sezoniškumo pakoreguotas BVP, kurio ji neteko nuo 2019 m. pirmo pusmečio iki visoms atitinkamoms valstybėms narėms taikytino atskaitinio laikotarpio pabaigos;

(II)taip gautos dalys patikslinamos jas padalijant iš valstybės narės BNP vienam gyventojui, išreikštų kaip ES 27 vidutinių BNP vienam gyventojui procentinė dalis (vidurkis išreikštas 100 proc.);

b)nedarbo rodiklis (koeficientas 2/9) išreikštas kaip

(I)valstybei narei tenkančios bendro visų susijusių valstybių narių bedarbių skaičiaus dalies 2020 m. sausio mėn. (koeficientas 3/4) ir

(II)valstybei narei tenkančios bendro bedarbių skaičiaus padidėjimo nuo 2020m. sausio iki visoms atitinkamoms valstybėms narėms taikytino atskaitinio laikotarpio pabaigos (koeficientas 1/4) svertinis vidurkis;

c)jaunimo nedarbo rodiklis (koeficientas 1/9) išreikštas kaip

(I)valstybei narei tenkančios bendro visų susijusių valstybių narių jaunų bedarbių skaičiaus dalies nuo 2020 m. (koeficientas 3/4) ir

(II)valstybei narei tenkančios bendro jaunų bedarbių skaičiaus padidėjimo nuo 2020 m. sausio iki visoms atitinkamoms valstybėms narėms taikytino atskaitinio laikotarpio (koeficientas 1/4) vidurkis.

Jei valstybės narės EUR išreikštas realus dėl sezoniškumo pakoreguotas BVP taikytinu atskaitiniu laikotarpiu yra didesnis nei 2019 m. pirmąjį pusmetį, valstybės narės duomenys į skaičiavimus pagal a punkto i įtrauką neįtraukiami.

Jei bedarbių (15–74 metų amžiaus grupė) ar jaunų bedarbių (15–24 metų amžiaus grupė) skaičius valstybėje narėje taikytinu atskaitiniu laikotarpiu yra mažesnis nei 2020 m. sausio mėn., valstybės narės duomenys į skaičiavimus pagal b punkto i įtrauką ir c punkto i įtrauką neįtraukiami.

2.Taikant 1 dalyje nustatytas taisykles atskirai valstybei narei skiriamų asignavimų lygis visu 2020–2022 m. laikotarpiu negali būti didesnis nei

a)valstybių narių, kurių BNP vienam gyventojui (pagal PGS) 2015–2017 m. laikotarpiu yra didesnis nei 109 proc. ES 27 vidurkio: 0,07 proc. jų realaus BVP 2019 m.;

b)valstybių narių, kurių BNP vienam gyventojui (pagal PGS) 2015–2017 m. laikotarpiu yra mažesnis nei 90 proc. ES 27 vidurkio: 2,60 proc. jų realaus BVP 2019 m.;

c)jei valstybių narių, kurių BNP vienam gyventojui (pagal PGS) 2015–2017 m. laikotarpiu yra didesnis nei 90 proc. arba mažesnis ar lygus 109 proc. ES 27 vidurkio: procentinis dydis apskaičiuojamas taikant tiesinę interpoliaciją nuo 0,07 proc. iki 2,60 proc. jų realaus BVP 2019 m., todėl viršutinės ribos procentinis dydis bus proporcingai sumažintas atsižvelgiant į gerovės padidėjimą.

a–c punktuose nustatytą lygį vienai valstybei narei viršijančios sumos perskirstomos proporcingai visų kitų valstybių narių, kurių BNP vienam gyventojui (pagal PGS) yra mažesnis nei 100 proc. ES 27 vidurkio, asignavimams. BNP vienam gyventojui (pagal PGS) 2015–2017 m. laikotarpiu naudojamos sanglaudos politikos atžvilgiu derybose dėl 2021–2027 m. DFP.

3.Apskaičiuojant išskirtinių išteklių 2020 m. ir 2021 m. paskirstymą

a)BVP atskaitinis laikotarpis yra 2020 m. pirmas pusmetis;

b)apskaičiuojant bedarbių ir jaunų bedarbių skaičių atskaitinis laikotarpis yra 2020 m. birželio–rugpjūčio mėn. vidurkis.

c)Taikant 2 dalį gautas didžiausias asignavimas padauginamas iš 2020 m. ir 2021 m. papildomų išteklių dalies nuo 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. skirtų visų papildomų išteklių.

Prieš taikant 1 ir 2 dalyje nustatytą metodą 2020 m. papildomiems ištekliams, atokiausiems NUTS 2 lygio regionams iš asignavimo pridedama suma, atitinkanti 30 EUR pagalbos intensyvumą sumą vienam gyventojui. Šis asignavimas bus paskirstytas pagal regionus ir valstybes nares proporcingai šių regionų bendram gyventojų skaičiui. Likusi 2020 m. suma valstybėms narėms bus paskirstyta pagal 1 ir 2 dalyse nustatytą metodą.

4.Apskaičiuojant 2022 m. išskirtinių išteklių paskirstymą

a)BVP atskaitinis laikotarpis yra 2021 m. pirmas pusmetis;

b)apskaičiuojant bedarbių ir jaunų bedarbių skaičių atskaitinis laikotarpis yra 2021 m. birželio–rugpjūčio mėn. vidurkis.

c)Taikant 2 dalį gautas didžiausias asignavimas padauginamas iš 2022 m. papildomų išteklių dalies nuo 2020 m., 2021 m. ir 2022 m. skirtų visų papildomų išteklių.“

Top

Choose the experimental features you want to try