Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52020PC0384

    Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 445/2014/ES, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m.

    COM/2020/384 final

    Briuselis, 2020 08 18

    COM(2020) 384 final

    2020/0179(COD)

    Pasiūlymas

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

    kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 445/2014/ES, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m.

    (Tekstas svarbus EEE)


    AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

    1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

    2020–2033 m. Europos kultūros sostinių (EKS) veiksmai reglamentuojami Sprendimu Nr. 445/2014/ES 1 . Sprendimo priede pateikiamas chronologinis sąrašas, kuriame nurodoma, kada kiekvienai valstybei narei (po dvi per metus) arba šaliai kandidatei / potencialiai šaliai kandidatei, dalyvaujančiai programoje „Kūrybiška Europa“ arba vėlesnėse Sąjungos kultūros rėmimo programose, suteikiama teisė įgyvendinti Europos kultūros sostinės metų veiksmus. Konkursai dėl Europos kultūros sostinės (EKS) vardo suteikimo pradedami likus šešeriems metams iki kultūros sostinės metų, atitinkamai institucijai paskelbiant kvietimą teikti paraiškas.

    Sprendimu (ES) 2017/1545 2 veiksmuose suteikta galimybė dalyvauti Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo susitariančiosios šalys ir dalyvauja programoje „Kūrybiška Europa“ arba vėlesnėse Sąjungos kultūros rėmimo programose, miestams. Sprendimo Nr. 445/2014/ES priede pateiktas kalendorius buvo atitinkamai pakeistas kalendoriumi, pridedamu prie Sprendimo (ES) 2017/1545.

    Bendri ir specialūs EKS veiksmų tikslai aprašyti Sprendimo 445/2014/ES 2 straipsnyje. Jais siekiama: saugoti ir skatinti kultūrų įvairovę Europoje, puoselėti kultūros įnašą į ilgalaikį miestų vystymąsi, miestuose didinti kultūros pasiūlos mastą, įvairovę ir europinį aspektą, be kita ko, vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, plėsti prieigos prie kultūros galimybes ir dalyvavimą kultūros veikloje, didinti kultūros sektoriaus pajėgumus ir stiprinti jo sąsajas su kitais sektoriais, kultūros priemonėmis didinti tarptautinį miestų žinomumą.

    Šių tikslų įgyvendinimui, kuris siejamas su judumu, kelionėmis, renginių organizavimu ir visuomenės dalyvavimu, labai trukdo COVID-19 pandemija, daranti didelį poveikį dabartinių ir būsimų EKS metų programos rengimui ir vykdymui.

    Sprendime Nr. 445/2014/ES nenumatytas būtinas lankstumas, kad būtų galima atsižvelgti į tokias ypatingas aplinkybes.

    Todėl, siekiant užtikrinti, kad šiomis aplinkybėmis būtų pasiekti EKS veiksmų tikslai, Sprendimą Nr. 445/2014/ES reikėtų iš dalies pakeisti. Šiais pakeitimais neturėtų būti nukrypstama nuo pirminių Sprendimo principų, taisyklių bei procedūrų ir turėtų būti apsiribota tik tuo, kas būtina siekiant atsižvelgti į šią beprecedentę padėtį.

    Akivaizdu, kad labiausiai paveiktos yra tos EKS, kurios savo programą turėtų įgyvendinti dabar (t. y. abi 2020 m. EKS) arba kurios turėtų spartinti parengiamuosius darbus, kad būtų laiku pasirengusios kitąmet (t. y. visos trys 2021 m. EKS). Poveikis dviem 2022 m. EKS ir vienai 2023 m. EKS yra daug mažesnis, nes jos dar turi pakankamai laiko nuodugniai apsvarstyti, kaip pritaikyti savo programas, kad ateityje galėtų atsižvelgti į įvairius suvaržymų scenarijus.

    Abi 2020 m. EKS nuo 2020 m. kovo mėn. buvo priverstos nukelti arba atšaukti visus renginius, ir visiškai neaišku, kada padėtis normalizuosis. Praktiškai jos negali įgyvendinti savo EKS metų programų ir pasinaudoti gero pasirengimo rezultatais. Nors pratęsus 2020 m. EKS kultūros programų įgyvendinimą 2021 m. dviejų miestų patiriami didžiuliai nuostoliai ir nebūtų kompensuoti, tai vis dėlto paskatintų papildomą domėjimąsi abiejų 2020 m. EKS veikla pirmaisiais 2021 m. mėnesiais. Tai joms būtų naudinga dar ir dėl to, kad jos ilgiau susilauktų su EKS vardu susijusios dėmesio.

    Be to, beveik visose su 2021 m. EKS susijusiose srityse COVID-19 lėmė didelį neapibrėžtumą: neaiškios viešųjų ir privačiųjų partnerių teikiamo finansavimo perspektyvos, nėra žinomos saugos taisyklės, kurios turės įtakos ir piliečių įtraukimo veiklai ir tam, kokiems renginiams reikės gauti leidimą, be to, taikomi kelionių apribojimai, dėl kurių mažėja turizmo srautai ir galimybės įgyvendinti Europos ir (arba) tarptautines partnerystės iniciatyvas. Dėl prevencinių priemonių trijų 2021 m. EKS parengiamasis darbas labai smarkiai sulėtėjo, nors įprastomis aplinkybėmis šiuo metu kaip tik turėtų būti dedama dvigubai daugiau pastangų. Įgyvendinimo grupių nariai keletą mėnesių buvo izoliacijoje, o potencialių partnerių ekonominės perspektyvos apskritai neaiškios. Todėl rekomenduojama trijų 2021 m. EKS metų programas nukelti į 2022 arba 2023 m.

    Dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos 2023 m. EKS vardas bus suteiktas tik vienam miestui. Jei dvi iš trijų 2021 m. EKS metų programų būtų nukeltos į 2023 m., tai padėtų užtikrinti geresnį balansą – ir 2022 m., ir 2023 m. būtų po tris EKS. Toks subalansuotas požiūris padėtų padidinti EKS veiklos matomumą.

    Siekiant atsižvelgti į pirmiau minėtas aplinkybes, t. y. suteikti galimybę dviem 2020 m. Europos kultūros sostinėms savo kultūros programas įgyvendinti ir 2021 m., o 2021 m. Europos kultūros sostinės šalims – EKS metų renginius nukelti į vėlesnius metus, būtina iš dalies pakeisti Sprendimą Nr. 445/2014/ES.

    2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

    Teisinis pagrindas

    Šiuo pasiūlymu iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 445/2014/ES, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m., todėl jo teisinis pagrindas irgi toks pat – SESV 167 straipsnio 5 dalis.

    Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

    Kadangi Sprendimas Nr. 445/2014/ES yra Sąjungos teisės aktas, jis gali būti iš dalies pakeistas tik lygiaverčiu teisės aktu. Valstybės narės negali veikti atskirai.

    Proporcingumo principas

    Siūlomi pakeitimai yra tinkami siekiant reaguoti į ypatingą padėtį, kurioje atsidūrė 2020 ir 2021 m. Europos kultūros sostinės, nes joms būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti savo kultūros programas ir veiklą taip, kad būtų pasiekti veiksmų tikslai.

    Siūlomais pakeitimais neviršijama to, kas būtina minėtam tikslui pasiekti, nes apsiribojama pakeitimais, susijusiais su 2020 ir 2021 m., kai pandemijos poveikis, kaip spėjama, bus didžiausias.

    Priemonės pasirinkimas

    Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 445/2014/ES yra Sąjungos teisės aktas ir gali būti iš dalies keičiamas tik tos pačios rūšies teisės aktu.

    3.KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOMIS ŠALIMIS REZULTATAI

    Siekdama geriau suprasti pandemijos poveikį dabartinių ir būsimų Europos kultūros sostinių programų įgyvendinimui ir rengimui, Komisija nuo COVID-19 pandemijos protrūkio su visų 2020–2023 m. Europos kultūros sostinių įgyvendinimo grupėmis palaiko glaudžius ryšius ir dialogą įvairiais individualiais, dvišaliais ir kolektyviniais formatais. Įgyvendinimo grupės taip pat palaiko ryšius su atitinkamomis tarybomis, taip pat su vietos, regionų ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, kad kartu su jomis išnagrinėtų, kokių veiksmų geriausia imtis toliau. Į Komisiją taip pat tiesiogiai kreipėsi kai kurios nacionalinės (Airijos, Rumunijos, Graikijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Vengrijos ir Serbijos) valdžios institucijos.

    Per šį laikotarpį surengti keturi bendri posėdžiai internetu: balandžio 2 d. – bendra telekonferencija su dviejų 2020 m. EKS ir Airijos bei Kroatijos kultūros ministerijų atstovais; balandžio 29 d. – bendras posėdis internetu su dviejų 2022 m. EKS atstovais; balandžio 30 d. – bendras posėdis internetu su trijų 2021 m. EKS atstovais; gegužės 5 d. – bendras posėdis internetu su visomis aštuoniomis 2020–2023 m. EKS.

    Komisijai paraginus, kiekviena 2020, 2021, 2022 ir 2023 m. EKS jai atsiuntė raštą (daugumą iš jų taip pat pasirašė atitinkama Kultūros ministerija ir (arba) ministras), kuriame nurodė, ar nori pratęsti arba nukelti savo EKS metų kultūros programą, ir svariai pagrindė savo poziciją.

    Tolesnėse dalyse apžvelgiami šių konsultacijų rezultatai.

    Abi 2020 m. EKS nukentėjo labiausiai ir tiesiogiai. Abi jos nuo 2020 m. kovo mėn. buvo priverstos nukelti arba atšaukti visus renginius, ir visiškai neaišku, kada (ir ar apskritai) padėtis normalizuosis. Praktiškai jos negali įgyvendinti EKS metų programos ir turėti naudos iš labai didelių investicijų. Abiejų EKS įgyvendinimo grupės turėjo atleisti darbuotojus ir labai pristabdyti veiklą.

    Beveik visose trijų 2021 m. EKS pasirengimo srityse dėl pandemijos labai išaugo neapibrėžtumas: neaiškios viešųjų ir privačiųjų partnerių teikiamo finansavimo perspektyvos, nėra žinomos būsimos saugos taisyklės, kurios turės įtakos ir piliečių įtraukimo veiklai ir tam, kokiems renginiams reikės gauti leidimą, be to, taikomi kelionių apribojimai, dėl kurių mažėja turizmo srautai ir vis mažiau galimybių įgyvendinti Europos ir (arba) tarptautines partnerystės iniciatyvas. Dėl prevencinių priemonių trijų 2021 m. EKS parengiamasis darbas labai smarkiai sulėtėjo, nors įprastomis aplinkybėmis šiuo metu kaip tik turėtų būti dedama dvigubai daugiau pastangų; tokį sulėtėjimą lėmė tai, kad įgyvendinimo grupių nariams teko keletą mėnesių izoliuotis, o potencialių programų įgyvendinimo partnerių ekonominės perspektyvos apskritai neaiškios.

    Poveikis dviem 2022 m. EKS ir vienai 2023 m. EKS yra daug mažesnis, nes jos dar turi pakankamai laiko nuodugniai apsvarstyti, kaip pritaikyti savo programas, kad ateityje galėtų atsižvelgti į įvairius suvaržymų scenarijus.

    Atsižvelgiant į visa tai atrodo, kad pandemijos poveikis 2020–2023 m. EKS yra nevienodas.

    Akivaizdu, kad labiausiai paveiktos yra tos EKS, kurios savo veiklą turėtų vykdyti dabar (t. y. abi 2020 m. EKS) arba kurios turėtų spartinti parengiamuosius darbus, kad būtų laiku pasirengusios kitąmet (t. y. trys 2021 m. EKS).

    Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad poveikis tų pačių EKS metų programoms gali būti skirtingas dėl to, kad izoliavimo priemonės Europoje buvo nevienodos, kad skiriasi jų kultūros sektorių atsparumas ir vietos, regionų ir nacionalinių valdžios institucijų finansinis pajėgumas ir (arba) kad jų pasirengimo lygis prasidėjus pandemijai buvo nevienodas, nes kai kurios iš jų tuo metu kaip tik turėjo pradėti labai aktyviai įgyvendinti veiklą.

    4.POVEIKIS BIUDŽETUI

    Komisijos pasiūlymas neturi tiesioginio poveikio biudžetui. Piniginis Melinos Mercouri apdovanojimas, kuris iki Kultūros sostinės metų kovo mėn. pabaigos pagal Sprendimo 14 straipsnyje nurodytas sąlygas yra išmokamas kiekvienam miestui, kuriam suteiktas kultūros sostinės vardas, ir išlaidos, susijusios su Sąjungos institucijų ir įstaigų paskirtų ekspertų grupės narių darbu, yra dengiami iš esamų programos „Kūrybiška Europa“ 2014–2020 m. finansinės programos išteklių arba po 2020 m. bus dengiami pagal vėlesnes Sąjungos kultūros rėmimo programas. Be to, dėl pasiūlymo Europos kultūros sostinių skaičius 2020–2033 m. nepadidės.

    5.KITI ELEMENTAI

    Savo pasiūlyme Komisija siūlo:

    leisti priede pateikiamame kalendoriuje 2023 m. nurodyti daugiau nei dvi valstybes nares;

    suteikti galimybę Kroatijos ir Airijos 2020 m. nominuotoms EKS savo programas įgyvendinti iki 2021 m. balandžio 30 d., nekeičiant kultūros sostinės vardo suteikimo metų;

    metus, kai teisė surengti EKS renginius suteikiama Rumunijai ir Graikijai, nukelti iš 2021 į 2023 m.;

    metus, kai teisė surengti EKS renginius suteikiama šaliai kandidatei arba potencialiai šaliai kandidatei, nukelti iš 2021 į 2022 m.;

    patvirtinti Sprendimo 445/2014/ES 7–11 ir 13 straipsniuose nurodytų procedūrų, kurios jau užbaigtos 2021 m. EKS atžvilgiu, galiojimą (keičiami tik kultūros sostinės metai, kaip nurodyta pirmiau);

    atitinkamai atnaujinti dviejų 2020 m. EKS galutinių įvertinimų pateikimo datas.

    2020/0179 (COD)

    Pasiūlymas

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

    kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 445/2014/ES, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m.

    (Tekstas svarbus EEE)

    EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 167 straipsnio 5 dalį,

    atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

    teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

    atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 3 ,

    laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

    kadangi:

    (1)pagal Sprendimo Nr. 445/2014/ES 2 straipsnį Europos kultūros sostinių veiksmų tikslai yra šie: saugoti ir skatinti kultūrų įvairovę Europoje, puoselėti kultūros įnašą į ilgalaikį miestų vystymąsi, miestuose didinti kultūros pasiūlos mastą, įvairovę ir europinį aspektą, be kita ko, vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, plėsti prieigos prie kultūros galimybes ir dalyvavimą kultūros veikloje, didinti kultūros sektoriaus pajėgumus ir stiprinti jo sąsajas su kitais sektoriais, kultūros priemonėmis didinti tarptautinį miestų žinomumą;

    (2)norint pasiekti šiuos tikslus, būtinas judumas, kelionės, renginių organizavimas ir visuomenės dalyvavimas, o tai COVID-19 pandemijos laikotarpiu yra itin sunku arba beveik neįmanoma;

    (3)dėl visoje Europoje įvestų izoliavimo priemonių kultūros paskirties objektai buvo uždaryti, o kultūros renginiai buvo atšaukti arba nukelti neribotam laikotarpiui. Europos ir tarptautinių kultūrinio bendradarbiavimo projektų įgyvendinimas labai sulėtėjo dėl apriboto sienų kirtimo. Be to, dėl sparčiai mažėjančių pajamų ir naujų su visuomenės sveikata susijusių poreikių vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijos patiria vis didesnį spaudimą biudžetui. Privatus kultūros rėmimas šiuo laikotarpiu taip pat tampa vis sudėtingesnis, nes nėra remtinų viešų renginių arba įmonės pirmenybę teikia su visuomenės sveikata susijusiai rėmimo veiklai;

    (4)poveikis dabartinėms ir būsimoms Europos kultūros sostinėms yra nevienodas ir visų pirma priklauso nuo to, kuriais metais joms bus suteiktas šis vardas. Atrodo, kad didžiausias poveikis padarytas dviejų 2020 m. Europos kultūros sostinių programų įgyvendinimui ir pasirengimui įgyvendinti trijų 2021 m. Europos kultūros sostinių programas;

    (5)abi 2020 m. Europos kultūros sostinės nuo 2020 m. kovo mėn. buvo priverstos nukelti arba atšaukti visus renginius, ir visiškai neaišku, kada padėtis normalizuosis. Jos negali įgyvendinti savo Europos kultūros sostinės metų programos ir gauti naudos iš labai didelių investicijų;

    (6)trijose 2021 m. Europos kultūros sostinėse dėl pandemijos beveik visose su pasirengimu susijusiose srityse labai išaugo neapibrėžtumas: neaiškios viešųjų ir privačiųjų partnerių teikiamo finansavimo perspektyvos, nėra žinomos būsimos saugos taisyklės, kurios turės įtakos ir piliečių įtraukimo veiklai ir tam, kokiems renginiams reikės gauti leidimą, be to, taikomi kelionių apribojimai, dėl kurių mažėja turizmo srautai ir vis mažiau galimybių įgyvendinti Europos ir (arba) tarptautines partnerystės iniciatyvas. Dėl prevencinių priemonių trijų 2021 m. Europos kultūros sostinių parengiamasis darbas labai smarkiai sulėtėjo (nors įprastomis aplinkybėmis jos dabar kaip tik turėtų dėti dvigubai daugiau pastangų), kadangi įgyvendinimo grupių nariai buvo priversti izoliuotis, o potencialių programų įgyvendinimo partnerių ekonominės perspektyvos apskritai neaiškios;

    (7)Sprendime Nr. 445/2014/ES nenumatytas lankstumas, kuris būtinas, kad būtų galima atsižvelgti į tokias ypatingas aplinkybes; jame nėra jokios nuostatos dėl galimybės pratęsti ar nukelti metų, kuriais konkretus miestas yra Europos kultūros sostinė, veiklą;

    (8)todėl Sprendimas Nr. 445/2014/ES turėtų būti iš dalies pakeistas taip, kad būtų konkrečiai atsižvelgta į poreikį imtis veiksmų dėl šios išskirtinės padėties, kad miestai, turintys Europos kultūros sostinės vardą ir labiausiai nukentėję nuo pandemijos, galėtų įgyvendinti savo programas taip, kad būtų galima pasiekti nustatytus veiksmų tikslus;

    (9)po konsultacijų, kuriose dalyvavo atitinkami miestai ir valstybės narės, padaryta išvada, kad EKS miestams, kuriuos Kroatija ir Airija nominavo 2020 metams, tikslinga suteikti galimybę savo programų įgyvendinimą pratęsti iki 2021 m. balandžio 30 d., nekeičiant kultūros sostinės vardo suteikimo metų. Todėl Sprendimo 445/2014/ES 3, 4 ir 16 straipsniai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

    (10)po konsultacijų, kuriose dalyvavo atitinkami miestai ir valstybės narės, buvo padaryta išvada, kad metai, kai teisė rengti Europos kultūros sostinės renginius suteikiama Rumunijai ir Graikijai, turėtų būti nukelti iš 2021 į 2023 m., o metai, kai teisė rengti Europos kultūros sostinės renginius suteikiama šalims kandidatėms arba potencialioms šalims kandidatėms, – iš 2021 į 2022 m. Todėl Sprendimo 445/2014/ES 3 straipsnis ir to sprendimo priede pateiktas kalendorius turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti. Šis sprendimas neturėtų daryti poveikio 7–11 ir 13 straipsniuose nurodytų procedūrų, kurios jau buvo užbaigtos 2021 m. EKS atžvilgiu, galiojimui,

    PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

    1 straipsnis

    Sprendimas Nr. 445/2014/ES iš dalies keičiamas taip:

    (1)3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    (a)2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

    „Vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam kiekvienos iš dviejų valstybių narių, nurodytų priede pateiktame kalendoriuje (toliau – kalendorius), miestui, o atitinkamais metais – vienam Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalis (toliau – EEE nare esanti ELPA valstybė), šalies kandidatės, potencialios kandidatės arba į Sąjungą stojančios šalies miestui, laikantis 5 dalyje nustatytų sąlygų. 2023 m. Europos kultūros sostinės vardas suteikiamas ne daugiau kaip vienam kiekvienos iš trijų valstybių narių, nurodytų priede pateiktame kalendoriuje, miestui.“;

    (b)3 dalis pakeičiama taip:

    „Valstybių narių miestams suteikiama teisė vieniems metams pagal tai, kaip valstybės narės yra išvardintos kalendoriuje, gauti tokį vardą. Miestai, kuriems suteiktas 2020 m. Europos kultūros sostinės vardas, turi galimybę toliau įgyvendinti savo kultūros programą iki 2021 m. balandžio 30 d., nekeičiant kultūros sostinės vardo suteikimo metų.“

    (2)4 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

    „Kultūros programa įgyvendinama vienus vardo suteikimo metus ir ji parengiama konkrečiai vardui gauti, vadovaujantis 5 straipsnyje nustatytais kriterijais. Miestai, kuriems suteiktas 2020 m. Europos kultūros sostinės vardas, turi galimybę toliau įgyvendinti savo kultūros programą iki 2021 m. balandžio 30 d.“

    (3)16 straipsnio 1 dalis papildoma šia penkta pastraipa:

    „Miestai, kuriems suteiktas 2020 m. Europos kultūros sostinės vardas, parengia įvertinimo ataskaitas ir jas nusiunčia Komisijai ne vėliau kaip iki 2022 m. balandžio 30 d.“

    (4)Priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

    2 straipsnis

    Sprendimo 445/2014/ES 7–11 straipsniuose ir 13 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos procedūros, kurios jau užbaigtos rengiantis 2021 m. Europos kultūros sostinės veiklai, lieka galioti. Kultūros sostinės metai keičiami pagal šio sprendimo priedą.

    3 straipsnis

    Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Priimta Briuselyje

    Europos Parlamento vardu    Tarybos vardu

    Pirmininkas    Pirmininkas

    (1)    2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 445/2014/ES, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m., ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1622/2006/EB (OL L 132, 2014 5 3, p. 1).
    (2)    2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2017/1545, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 445/2014/ES, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m. (OL L 237, 2017 9 15, p. 1).
    (3)    OL C , , p. .
    Top

    Briuselis, 2020 08 18

    COM(2020) 384 final

    PRIEDAS

    prie

    Pasiūlymo dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMO

    kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 445/2014/ES, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m.


    PRIEDAS

    KALENDORIUS

    2020 m.

    Kroatija

    Airija

    2021 m.

    2022 m.

    Lietuva

    Liuksemburgas

    Šalis kandidatė arba potenciali šalis kandidatė

    2023 m.

    Vengrija

    Rumunija

    Graikija

    2024 m.

    Estija

    Austrija

    EEE nare esanti ELPA valstybė, šalis kandidatė arba potenciali šalis kandidatė

    2025 m.

    Slovėnija

    Vokietija

    2026 m.

    Slovakija

    Suomija

    2027 m.

    Latvija

    Portugalija

    2028 m.

    Čekija

    Prancūzija

    EEE nare esanti ELPA valstybė, šalis kandidatė arba potenciali šalis kandidatė

    2029 m.

    Lenkija

    Švedija

    2030 m.

    Kipras

    Belgija

    EEE nare esanti ELPA valstybė, šalis kandidatė arba potenciali šalis kandidatė

    2031 m.

    Мalta

    Ispanija

    2032 m.

    Bulgarija

    Danija

    2033 m.

    Nyderlandai

    Italija

    EEE nare esanti ELPA valstybė, šalis kandidatė arba potenciali šalis kandidatė

    Top