EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 07 07

COM(2020) 295 final

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Prekybos komitete, įsteigtame Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinuoju partnerystės susitarimu, dėl tam tikrų II protokolo „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo būdų“ nuostatų pakeitimo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.Pasiūlymo dalykas

Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Prekybos komitete, įsteigtame Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinuoju partnerystės susitarimu (toliau – Susitarimas), dėl numatomo sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamos tam tikros Susitarimo II protokolo nuostatos, priėmimo.

2.Pasiūlymo aplinkybės

2.1.Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių partnerystės susitarimas

Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių partnerystės susitarimu siekiama: a) sudaryti Ramiojo vandenyno valstybėms sąlygas pasinaudoti Europos Sąjungos (toliau – ES) siūlomomis geresnėmis galimybėmis patekti į rinką, b) skatinti darnų ekonomikos vystymąsi ir laipsnišką Ramiojo vandenyno valstybių integraciją į pasaulio ekonomiką, c) vadovaujantis bendrais interesais kurti Europos Sąjungos ir Ramiojo vandenyno valstybių laisvosios prekybos erdves, laipsniškai liberalizuojant prekybą pagal taikytinas PPO taisykles ir asimetrijos principą ir atsižvelgiant į konkrečius Ramiojo vandenyno valstybių poreikius ir ribotus pajėgumus, kiek tai susiję su įsipareigojimų lygiu ir įgyvendinimo laiku, d) nustatyti tinkamą ginčų sprendimo tvarką ir e) nustatyti tinkamą institucinę tvarką.

2009 m. liepos 13 d. ES pasirašytą Susitarimą 1 Papua Naujoji Gvinėja ir Fidžio Respublika laikinai taiko atitinkamai nuo 2009 m. gruodžio 20 d. ir 2014 m. liepos 28 d. Prie Susitarimo prisijungusios Samoa Nepriklausomoji Valstybė ir Saliamono Salos Susitarimą taip pat laikinai taiko atitinkamai nuo 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gegužės 17 d.

2.2.Prekybos komitetas

Prekybos komitetas – organas, įsteigtas pagal Susitarimo 68 straipsnį. Jį sudaro ES ir Ramiojo vandenyno valstybių (Papua Naujosios Gvinėjos, Fidžio, Samoa ir Saliamono Salų) atstovai. Prekybos komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles; jam bendrai pirmininkauja ES atstovas ir Ramiojo vandenyno valstybių atstovas.

Prekybos komitetas sprendžia visus Susitarimui įgyvendinti būtinus klausimus, įskaitant vystomojo bendradarbiavimo. Vykdydamas savo funkcijas, Prekybos komitetas gali: a) steigti ir prižiūrėti visus Susitarimui įgyvendinti būtinus specialiuosius komitetus ar organus, b) rinktis bet kuriuo Šalių sutartu laiku, c) svarstyti bet kokius su Susitarimu susijusius klausimus ir, atlikdamas savo funkcijas, imtis atitinkamų veiksmų, d) priimti sprendimus arba teikti rekomendacijas Susitarime numatytais atvejais.

Prekybos komitetas deleguos specialius įgyvendinimo sprendimų priėmimo įgaliojimus specialiesiems komitetams, visų pirma Specialiajam muitinių bendradarbiavimo ir kilmės taisyklių komitetui, kaip numatyta atitinkamose Susitarimo nuostatose.

2.3.Numatomas Prekybos komiteto aktas

*2020 m. rugsėjo mėn.* Prekybos komitetas savo aštuntajame posėdyje turi priimti sprendimą dėl tam tikrų II protokolo „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo būdų“ nuostatų pakeitimo (toliau – numatomas aktas).

Numatomo akto tikslai:

–atnaujinti kilmės taisyklių nuostatas atsižvelgiant į naujausius pokyčius ir nustatyti ekonominės veiklos vykdytojams paprastesnes ir lankstesnes kilmės taisykles priimant šiuos pakeitimus:

(a)išbraukti šias nebeaktualias nuostatas:

–3 straipsnio 7 dalį, nes nebėra svarbu nurodyti, kad kumuliacija pradėta taikyti po 2010 m. sausio 1 d. ir 2015 m. spalio 1 d.;

–4a straipsnį ir VIII A priedą, kurie nebėra aktualūs, nes nenustatyta kaimyninių besivystančių šalių;

–4 straipsnio 8 dalies antrą sakinį ir XII priedą, nes nebėra svarbu nurodyti Pietų Afrikos kilmės produktų, kuriems kumuliacija pradėta taikyti po 2009 m. gruodžio 31 d.;

(b)suderinti 7 straipsnio antraštę su rodyklėje pateikta antrašte;

(c)į II antraštinę dalį įtraukti naują 12 straipsnį „Apskaitos atskyrimas“, kad ekonominės veiklos vykdytojai, taikydami šį išteklių valdymo metodą, galėtų taupyti išlaidas;

(d)išbraukti III antraštinės dalies 13 straipsnį ir pakeisti jį nauju 14 straipsniu „Nekeitimas“, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų lanksčiau teikti įrodymus importuojančios šalies muitinei tais atvejais, kai kilmės statusą turinčių prekių perkrovimas ar muitinis sandėliavimas atliekamas trečiojoje šalyje;

(e)išbraukti 14 straipsnį „Parodos“ ir 38 straipsnį „Laisvosios zonos“, kurių nebereikia įtraukus nuostatą dėl nekeitimo;

(f)iš dalies pakeisti IV antraštinės dalies 15 straipsnį, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų lanksčiau laikytis prekių kilmės įrodymo reikalavimų;

(g)įtraukti naują 39 straipsnį, kuriame trumpai apibūdinamos Specialiojo muitinių bendradarbiavimo ir kilmės taisyklių komiteto funkcijos ir pareigos, nurodytos skirtingose II protokolo nuostatose, ir atitinkamai atnaujinti 41 straipsnį;

–atnaujinti Susitarimo II protokolo II priedą, siekiant jį suderinti su 2017 m. SS nomenklatūros versija.

Susitarimo II protokolo II priedas pagrįstas prie Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) tarptautinės konvencijos dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos pridėtos Suderintos sistemos (SS) nomenklatūros 2007 m. versija. PMO paskelbė naują 2017 m. SS nomenklatūrą, ji įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Tačiau kilmės taisyklių status quo turėtų būti išlaikytas, nes nesiekiama, kad SS nomenklatūros pakeitimai darytų poveikį konkrečiam produktui taikytinai kilmės taisyklei;

–iš dalies pakeisti Susitarimo II protokolo IV priedo tekstą, kad į jį būtų įtrauktas sąskaitos faktūros deklaracijos tekstas kroatų kalba.

Sutartis dėl Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą pasirašyta 2011 m. gruodžio 9 d. ir taikoma nuo 2013 m. liepos 1 d.; Susitarimas taikomas teritorijoms, kuriose taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, toje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir Susitarimą pasirašiusių Ramiojo vandenyno valstybių teritorijoms;

–atnaujinti Susitarimo II protokolo VIII priede pateiktą UŠT sąrašą, kad jis būtų suderintas su Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo.

Susitarimo II protokolo VIII priede pateiktas Europos Sąjungos užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT) sąrašas. Kai kurių teritorijų statusas neseniai pasikeitė: Sen Bartelemi (Prancūzija) ir Bermuda (Jungtinė Karalystė) atitinkamai 2012 m. sausio 1 d. ir 2014 m. sausio 1 d. tapo Sąjungos asocijuotosiomis UŠT, o Majotas (Prancūzija) 2014 m. sausio 1 d. tapo Sąjungos atokiausiu regionu (AR);

–Samoa ir Saliamono Salos prisijungė prie Susitarimo, todėl šioms dviem valstybėms nebeturėtų būti taikomas II protokolo X priede vartojamas terminas „kitos AKR valstybės“.

Atsižvelgiant į Susitarimo II protokole ir jo prieduose padarytinų pakeitimų skaičių, dėl aiškumo reikia pakeisti visą protokolą.

3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu

II protokolas „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo būdų“ sudarytas 2009 m. Tam tikros pirminio II protokolo nuostatos neatitinka naujausių kilmės taisyklių pakeitimų, todėl kyla kliūčių pasinaudoti Susitarime numatytu lengvatiniu režimu.

Siūlomais pakeitimais bus supaprastinti kilmės taisyklių taikymo reikalavimai bei procedūros ir suteikta galimybė lanksčiau jų laikytis. Pavyzdžiui,

–atskyrus apskaitą ekonominės veiklos vykdytojai galės sutaupyti išteklių valdymo išlaidų;

–ekonominės veiklos vykdytojai galės lanksčiau teikti įrodymus importuojančios šalies muitinei tais atvejais, kai kilmės statusą turinčių prekių perkrovimas ar muitinis sandėliavimas atliekamas trečiojoje šalyje;

–tai, kad registruotasis eksportuotojas kaip galiojantį kilmės įrodymą galės naudoti tik sąskaitos faktūros deklaraciją, supaprastins kilmės procedūras ir sumažins su EUR.1 judėjimo sertifikatų išdavimu susijusias administracines išlaidas, todėl veiklos vykdytojai galės visapusiškai pasinaudoti lengvatiniu muitų tarifų režimu, kuris gali turėti teigiamą poveikį prekybai.

Dėl supaprastintų procedūrų susidarys palankios sąlygos prekybai ir bus sparčiau vystoma Ramiojo vandenyno regiono ekonomika, nes ekonominės veiklos vykdytojams bus sudarytos sąlygos visapusiškai pasinaudoti lengvatiniu režimu pagal laikinąjį ekonominės partnerystės susitarimą.

Pakeitimais bus supaprastinti kilmės taisyklių taikymo reikalavimai bei procedūros ir suteikta galimybė lanksčiau jų laikytis. Šis supaprastinimas palengvins prekybą, o ekonominės veiklos vykdytojai galės optimaliau taikyti lengvatinį režimą. Be to, siūlomais pakeitimais bus skatinama Ramiojo vandenyno valstybių regioninė integracija ir ekonominė plėtra, nes veiklos vykdytojams bus suteikiama daugiau galimybių laikytis kilmės taisyklių.

Susitarimo II protokolo II priede nurodytų produktų pozicijas ir aprašymus reikia iš dalies pakeisti, kad jie būtų suderinti su PMO padarytais naujausiais 2012 ir 2017 m. SS nomenklatūros pakeitimais, o produktų aprašymai ir SS klasifikacija derėtų su Suderinta sistema.

Susitarimo II protokolo VIII priede pateiktas ES užjūrio šalių ir teritorijų sąrašas. Taikant II protokolą užjūrio šalimis ir teritorijomis laikomos Europos bendrijos steigimo sutarties ketvirtojoje dalyje nurodytos šalys ir teritorijos. Sąrašą reikėtų atnaujinti atsižvelgiant į neseniai pakitusį kai kurių užjūrio šalių ir teritorijų statusą.

Reikia atkreipti dėmesį tai, kad 2019 m. lapkričio 11 d. Tarybos sprendimu (ES) 2019/2143 jau nustatyta pozicija, kurios turi būti laikomasi Europos Sąjungos vardu Prekybos komitete, įsteigtame Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinuoju partnerystės susitarimu, dėl Susitarimo II protokolo II ir VIII priedų pakeitimo (OL L 331, 2019 12 20, p. 1). Siekiant aiškumo, dabartine iniciatyva pozicija išdėstoma nauja redakcija (nepakeista).

Siūlomas sprendimas atitinka ES įsipareigojimus pagal Susitarimo nuostatas.

4.Teisinis pagrindas

4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas

4.1.1.Principai

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.

Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų [...] turinį“ 2 .

4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Aktas, kurį Prekybos komitetas turi priimti, yra teisinę galią turintis aktas ir jis bus privalomas pagal tarptautinę teisę, laikantis Susitarimo 8, 68 ir 78 straipsnių.

Numatomu aktu Susitarimo institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama.

Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.

4.2.Materialinis teisinis pagrindas

4.2.1.Principai

Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu numatomu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.

4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su bendra prekybos politika.

Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas turėtų būti SESV 207 straipsnio 4 dalis.

4.3.Išvada

Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 207 straipsnis kartu su 218 straipsnio 9 dalimi.

4.4.Siūlomo akto skelbimas

Kadangi Prekybos komiteto aktu bus iš dalies pakeistas Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinasis partnerystės susitarimas, priimtą aktą tikslinga paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Prekybos komitete, įsteigtame Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinuoju partnerystės susitarimu, dėl tam tikrų II protokolo „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo būdų“ nuostatų pakeitimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Papua Naujoji Gvinėja ir Fidžio Respublika Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinąjį partnerystės susitarimą 3 (toliau – Susitarimas), kuriuo nustatomas ekonominės partnerystės susitarimo pagrindas, laikinai taiko atitinkamai nuo 2009 m. gruodžio 20 d. ir 2014 m. liepos 28 d. Prie Susitarimo prisijungusios Samoa Nepriklausomoji Valstybė ir Saliamono Salos Susitarimą taip pat laikinai taiko atitinkamai nuo 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gegužės 17 d.;

(2)pagal Susitarimo 13 bei 68 straipsnius ir II protokolo 41 straipsnį EPS prekybos komitetas gali priimti Susitarimo II protokolo nuostatų pakeitimus;

(3)*2020 m. rugsėjo mėn.* komitetas savo aštuntajame posėdyje turi priimti sprendimą, kuriuo iš dalies keičiamos tam tikros II protokolo „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo būdų“ nuostatos;

(4)tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Prekybos komitete, nes numatomas sprendimas bus privalomas Sąjungai;

(5)tam tikras 2009 m. sudaryto II protokolo „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo būdų“ nuostatas būtina iš dalies pakeisti, kad kilmės taisyklės būtų atnaujintos atsižvelgiant į naujausius su jomis susijusius pokyčius, siekiant, kad tos taisyklės būtų lankstesnės ir paprastesnės ir padėtų ekonominės veiklos vykdytojams palankesnėmis sąlygomis vykdyti prekybos veiklą ir optimaliai pasinaudoti lengvatiniu režimu;

(6)Susitarimo II protokolo II priede nurodytų produktų pozicijas ir aprašymus reikia iš dalies pakeisti, kad jie būtų suderinti su PMO padarytais naujausiais 2012 ir 2017 m. SS nomenklatūros pakeitimais, o produktų aprašymai ir SS klasifikacija derėtų su Suderinta sistema;

(7)Sutartis dėl Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą pasirašyta 2011 m. gruodžio 9 d. ir taikoma nuo 2013 m. liepos 1 d. Susitarimas taikomas teritorijoms, kuriose taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, toje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir Susitarimą pasirašiusių Ramiojo vandenyno valstybių teritorijoms. Reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Susitarimo II protokolo IV priedo tekstą, kad į jį būtų įtrauktas sąskaitos faktūros deklaracijos tekstas kroatų kalba;

(8)Susitarimo II protokolo VIII priede pateiktas ES užjūrio šalių ir teritorijų sąrašas. Taikant II protokolą užjūrio šalimis ir teritorijomis laikomos Europos bendrijos steigimo sutarties ketvirtojoje dalyje nurodytos šalys ir teritorijos. Sąrašą reikėtų atnaujinti atsižvelgiant į neseniai pakitusį kai kurių užjūrio šalių ir teritorijų statusą;

(9)Samoa ir Saliamono Salos prisijungė prie Susitarimo, todėl šioms dviem valstybėms nebeturėtų būti taikomas II protokolo X priede vartojamas terminas „kitos AKR valstybės“,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu aštuntajame Prekybos komiteto posėdyje, grindžiama prie šio sprendimo pridėtu Prekybos komiteto akto projektu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Komisijai.

Priimta Briuselyje

(1)    2009 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas 2009/729/EB dėl Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinojo partnerystės susitarimo pasirašymo ir laikino taikymo (OL L 272, 2009 10 16, p. 1).

(2)    2014 m. spalio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija prieš Tarybą, C-399/12, ECLI:EU:C:2014:2258, 61–64 punktai.

(3)    2009 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas 2009/729/EB dėl Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinojo partnerystės susitarimo pasirašymo ir laikino taikymo (OL L 272, 2009 10 16, p. 1).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 07 07

COM(2020) 295 final

PRIEDAS

prie

pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Prekybos komitete, įsteigtame Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinuoju partnerystės susitarimu, dėl tam tikrų II protokolo „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo būdų“ nuostatų pakeitimo

PRIEDAS

PROJEKTAS

PREKYBOS KOMITETO,

ĮSTEIGTO EUROPOS BENDRIJOS IR RAMIOJO VANDENYNO VALSTYBIŲ LAIKINUOJU PARTNERYSTĖS SUSITARIMU, SPRENDIMAS Nr. […]/2020

… m. … … d.

kuriuo iš dalies keičiamos tam tikros II protokolo „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo būdų“ nuostatos

PREKYBOS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 30 d. Londone pasirašytą Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinąjį partnerystės susitarimą 1 (toliau – Susitarimas), kuriuo nustatomas ekonominės partnerystės susitarimo pagrindas, ypač į jo 8 straipsnį, 68 straipsnio 3 dalį ir 78 straipsnį kartu su II protokolo 41 straipsniu,

kadangi:

(1)Papua Naujoji Gvinėja ir Fidžio Respublika Susitarimą laikinai taiko atitinkamai nuo 2009 m. gruodžio 20 d. ir 2014 m. liepos 28 d. Prie Susitarimo prisijungusios Samoa Nepriklausomoji Valstybė ir Saliamono Salos Susitarimą taip pat laikinai taiko atitinkamai nuo 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gegužės 17 d.;

(2)pagal Susitarimo 8 straipsnį Prekybos komitetas peržiūri II protokolo „Dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo būdų“ nuostatas, siekdamas jas dar labiau supaprastinti;

(3) Šalys atliko tokią peržiūrą ir susitarė dėl šių II protokolo pakeitimų:

i) išbraukti šias nebetaikomas nuostatas:

- 3 straipsnio 7 dalį;

- 4a straipsnį;

- VIII A ir XII priedus;

ii) padaryti šių nuostatų klaidų ištaisymus:

- 4 straipsnio 8 dalies – išbraukti antrą sakinį, kuris nebetaikomas;

- 7 straipsnio antraštės – ją suderinti su rodyklėje pateikta antrašte;

iii) į II antraštinę dalį įtraukti naują 12 straipsnį „Apskaitos atskyrimas“, kad ekonominės veiklos vykdytojai, taikydami šį išteklių valdymo metodą, galėtų taupyti išlaidas;

iv) išbraukti III antraštinės dalies 13 straipsnį ir pakeisti jį nauju 14 straipsniu „Nekeitimas“, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų lanksčiau teikti įrodymus importuojančios šalies muitinei tais atvejais, kai kilmės statusą turinčių prekių perkrovimas ar muitinis sandėliavimas atliekamas trečiojoje šalyje;

           v) išbraukti 14 straipsnį „Parodos“ ir 38 straipsnį „Laisvosios zonos“, kurių nebereikia įtraukus nuostatą dėl nekeitimo;

           vi) iš dalies pakeisti IV antraštinės dalies 15 straipsnį, kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų lanksčiau laikytis prekių kilmės įrodymo reikalavimų;

           vii) įtraukti naują 39 straipsnį, kuriame trumpai apibūdinamos Specialiojo muitinių bendradarbiavimo ir kilmės taisyklių komiteto funkcijos ir pareigos, nurodytos skirtingose II protokolo nuostatose, ir atitinkamai atnaujinti 41 straipsnį;

(4)    Susitarimo II protokolo II priedas pagrįstas prie Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) tarptautinės konvencijos dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos pridėtos Suderintos sistemos (SS) nomenklatūros 2007 m. versija. PMO paskelbė naują 2017 m. SS nomenklatūrą, ji įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Susitarimo II protokolo II priedą reikia atnaujinti, kad jis būtų suderintas su 2017 m. SS nomenklatūros versija. Tačiau kilmės taisyklių status quo turėtų būti išlaikytas, nes nesiekiama, kad SS nomenklatūros pakeitimai darytų poveikį konkrečiam produktui taikytinai kilmės taisyklei;

(5)    Sutartis dėl Kroatijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą pasirašyta 2011 m. gruodžio 9 d. ir taikoma nuo 2013 m. liepos 1 d. Susitarimas taikomas teritorijoms, kuriose taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, toje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir Susitarimą pasirašiusių Ramiojo vandenyno valstybių teritorijoms. Reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Susitarimo II protokolo IV priedo tekstą, kad į jį būtų įtrauktas sąskaitos faktūros deklaracijos tekstas kroatų kalba;

(6)    Susitarimo II protokolo VIII priede pateiktas Europos Sąjungos užjūrio šalių ir teritorijų (UŠT) sąrašas. Kai kurių teritorijų statusas neseniai pasikeitė: Sen Bartelemi (Prancūzija) ir Bermuda (Jungtinė Karalystė) atitinkamai 2012 m. sausio 1 d. ir 2014 m. sausio 1 d. tapo Sąjungos asocijuotosiomis UŠT, o Majotas (Prancūzija) 2014 m. sausio 1 d. tapo Sąjungos atokiausiu regionu (AR). Susitarimo II protokolo VIII priede pateiktą UŠT sąrašą reikia atnaujinti, kad jis būtų suderintas su Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo;

(7)    Samoa ir Saliamono Salos prisijungė prie Susitarimo, todėl šioms dviem valstybėms nebeturėtų būti taikomas II protokolo X priede vartojamas terminas „kitos AKR valstybės“;

(8)        atsižvelgiant į padarytinų pakeitimų skaičių ir siekiant aiškumo reikia pakeisti visą Susitarimo II protokolą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Susitarimo II protokolo tekstas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta … [vieta] … [data]

Sąjungos vardu            Ramiojo vandenyno valstybių vardu

PRIEDAS

II PROTOKOLAS

Dėl sąvokos „kilmės statusą turintys produktai“ apibrėžties ir administracinio bendradarbiavimo būdų

RODYKLĖ

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Straipsnis

1.    Apibrėžtys

II ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄVOKOS „KILMĖS STATUSĄ TURINTYS PRODUKTAI“ APIBRĖŽTIS

Straipsniai

2.    Bendrieji reikalavimai

3.    Kumuliacija Europos bendrijoje

4.    Kumuliacija Ramiojo vandenyno valstybėse

5.    Tik tam tikroje šalyje ar teritorijoje gauti produktai

6.    Pakankamai apdoroti ar perdirbti produktai 

7.    Nepakankamo apdorojimo ar perdirbimo operacijos

8.    Kvalifikacinis vienetas

9.    Reikmenys, atsarginės dalys ir įrankiai

10.    Rinkiniai

11.    Neutralūs elementai

12.    Apskaitos atskyrimas

III ANTRAŠTINĖ DALIS.

TERITORINIAI REIKALAVIMAI

Straipsniai

13.    Teritoriškumo principas

14.    Nekeitimas

IV ANTRAŠTINĖ DALIS.

KILMĖS ĮRODYMAS

Straipsniai

15.    Bendrieji reikalavimai

16.    EUR.1 judėjimo sertifikato išdavimo tvarka

17.    EUR.1 judėjimo sertifikatų išdavimas atgaline data

18.    EUR.1 judėjimo sertifikato dublikato išdavimas

19.        EUR.1 judėjimo sertifikato išdavimas pagal anksčiau išduotą arba surašytą kilmės įrodymą

20.    Sąskaitos faktūros deklaracijos surašymo sąlygos

21.    Patvirtintas eksportuotojas

22.    Kilmės įrodymo galiojimas

23.    Kilmės įrodymo pateikimas

24.    Importavimas dalimis

25.    Atleidimas nuo reikalavimo pateikti kilmės įrodymą

26.    Informacijos teikimo kumuliacijos tikslais tvarka

27.    Papildomi dokumentai

28.    Kilmės įrodymų ir papildomų dokumentų saugojimas

29.    Neatitikimai ir formalios klaidos

30.    Eurais apskaičiuotos sumos

V ANTRAŠTINĖ DALIS.

ADMINISTRACINIO BENDRADARBIAVIMO TVARKA

Straipsniai

31.    Administracinės sąlygos, kurias turi atitikti produktai, kad jiems būtų taikomos Susitarimo nuostatos

32.    Su muitine susijusios informacijos teikimas

33.    Savitarpio pagalba

34.    Kilmės įrodymų tikrinimas

35.    Tiekėjų deklaracijų tikrinimas

36.    Ginčų sprendimas

37.    Sankcijos

38.    Nukrypti leidžiančios nuostatos

39.    Specialusis muitinių bendradarbiavimo ir kilmės taisyklių komitetas

VI ANTRAŠTINĖ DALIS.

   SEUTA IR MELILJA

Straipsnis

40.    Specialiosios sąlygos

VII ANTRAŠTINĖ DALIS.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Straipsniai

41.    Kilmės taisyklių persvarstymas ir taikymas

42.    Priedai

43.    Protokolo įgyvendinimas

PRIEDAI

II PROTOKOLO I PRIEDAS.    II priedo sąrašo įvadinės pastabos

II PROTOKOLO II PRIEDAS.    Apdorojimo ar perdirbimo operacijų, kurias reikia atlikti su kilmės statuso neturinčiomis medžiagomis, kad pagamintas produktas įgytų kilmės statusą, sąrašas

II PROTOKOLO II(a) PRIEDAS.    Nuo apdorojimo ar perdirbimo operacijų, kurias reikia atlikti su kilmės statuso neturinčiomis medžiagomis, kad pagamintas produktas įgytų kilmės statusą, sąrašo nukrypti leidžiančios nuostatos

II PROTOKOLO III PRIEDAS.    Judėjimo sertifikato forma

II PROTOKOLO IV PRIEDAS.    Sąskaitos faktūros deklaracija

II PROTOKOLO V A PRIEDAS.    Lengvatinės kilmės statusą turinčių produktų tiekėjo deklaracija

II PROTOKOLO V B PRIEDAS.    Lengvatinės kilmės statuso neturinčių produktų tiekėjo deklaracija

II PROTOKOLO VI PRIEDAS.    Informacijos sertifikatas

II PROTOKOLO VII PRIEDAS.    Prašymo taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą forma

II PROTOKOLO VIII PRIEDAS.    Užjūrio šalys ir teritorijos

II PROTOKOLO IX PRIEDAS.    Produktai, kuriems 3 ir 4 straipsnio nuostatos dėl kumuliacijos taikomos po 2015 m. spalio 1 d. 

II PROTOKOLO X PRIEDAS.    Kitos AKR valstybės

II PROTOKOLO XI PRIEDAS.    Pietų Afrikos kilmės produktai, kuriems netaikoma 4 straipsnyje nurodyta kumuliacija

BENDRA DEKLARACIJA dėl Andoros Kunigaikštystės

BENDRA DEKLARACIJA dėl San Marino Respublikos

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Apibrėžtys

Protokole vartojamų terminų apibrėžtys:

a)    gamyba – apdorojimas ar perdirbimas, įskaitant surinkimą ar specifines operacijas;

b)    medžiaga – produkto gamyboje naudojama sudedamoji dalis, žaliava, komponentas, detalė ir kt.;

c)    produktas – gaminamas produktas, net jei jis skirtas vėliau naudoti atliekant kitą gamybos operaciją.

d)    prekės – medžiagos ir produktai;

e)    muitinė vertė – vertė, nustatyta pagal 1994 m. Susitarimą dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo (PPO susitarimą dėl muitinio įvertinimo);

f)    gamintojo kaina (ex-works kaina) – kaina, ex-works sąlygomis už produktą sumokėta Europos bendrijoje arba Ramiojo vandenyno valstybėje gamintojui, kurio įmonėje atlikta paskutinė apdorojimo arba perdirbimo operacija, jeigu į šią kainą įtraukta visų panaudotų medžiagų vertė ir iš jos išskaičiuoti visi sumokėti vidaus mokesčiai, kurie yra arba gali būti grąžinti gautąjį produktą eksportavus;

g)    medžiagų vertė – panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų muitinė vertė importo metu arba, jei ji nežinoma ir negali būti nustatyta, pirmoji galima nustatyti kaina, sumokėta už medžiagas Europos bendrijoje arba Ramiojo vandenyno valstybėje;

h)    kilmės statusą turinčių medžiagų vertė – g punkte nurodytų medžiagų vertė, taikoma mutatis mutandis;

i)    pridėtinė vertė – gamintojo kaina (ex-works kaina), iš kurios išskaičiuota visų panaudotų 3 ir 4 straipsniuose nurodytų kitų šalių ar teritorijų, su kuriomis taikoma kumuliacija, kilmės medžiagų muitinė vertė, arba, jei muitinė vertė nežinoma ir negali būti nustatyta, pirmoji galima nustatyti kaina, sumokėta už medžiagas Europos bendrijoje arba vienoje iš Ramiojo vandenyno valstybių;

j)    skirsniai ir pozicijos – skirsniai ir keturženklės pozicijos, į kuriuos suskirstyta Suderintą prekių aprašymo ir kodavimo sistemą (toliau Protokole – Suderinta sistema, arba SS) sudaranti nomenklatūra;

k)    žodis „klasifikuojama“ reiškia, kad produktas arba medžiaga yra priskiriami tam tikrai pozicijai;

l)    siunta – produktai, kurie vieno eksportuotojo vienu metu siunčiami vienam gavėjui arba siunčiami su vienu transporto dokumentu, su kuriuo jie vežami nuo eksportuotojo iki gavėjo, arba, jei tokio dokumento nėra, su viena sąskaita faktūra;

m)    terminas „teritorijos“ taip pat apima teritorinius vandenis;

n)    UŠT – VIII priede nurodytos užjūrio šalys ir teritorijos;

o)    kitos AKR valstybės – visos AKR valstybės, išskyrus Ramiojo vandenyno valstybes.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄVOKOS „KILMĖS STATUSĄ TURINTYS PRODUKTAI“ APIBRĖŽTIS

2 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

1.    Įgyvendinant laikinąjį partnerystės susitarimą (toliau – Susitarimas), kilusiais iš Europos bendrijos laikomi šie produktai:

a)    tik Europos bendrijoje gauti produktai, kaip apibrėžta Protokolo 5 straipsnyje;

b)    Europos bendrijoje gauti produktai, kuriuose yra ne vien tik joje gautų medžiagų, jeigu tos medžiagos Europos bendrijoje buvo pakankamai apdorotos arba perdirbtos, kaip apibrėžta 6 straipsnyje.

2.    Įgyvendinant Susitarimą, kilusiais iš Ramiojo vandenyno valstybės laikomi šie produktai:

a)    tik Ramiojo vandenyno valstybėje gauti produktai, kaip apibrėžta Protokolo 5 straipsnyje;

b)    Ramiojo vandenyno valstybėje gauti produktai, kuriuose yra ne vien tik joje gautų medžiagų, jeigu tos medžiagos toje Ramiojo vandenyno valstybėje buvo pakankamai apdorotos arba perdirbtos, kaip apibrėžta 6 straipsnyje.

3 straipsnis

Kumuliacija Europos bendrijoje

1.    Nedarant poveikio 2 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui, produktai yra laikomi Bendrijos kilmės produktais, jeigu jie yra gauti Europos bendrijoje ir juose yra Ramiojo vandenyno valstybės, kitos AKR valstybės arba UŠT kilmės medžiagų ir jeigu Europos bendrijoje atliktų apdorojimo ar perdirbimo operacijų mastas yra didesnis nei 7 straipsnyje nurodytų operacijų mastas. Tokios medžiagos nebūtinai turi būti pakankamai apdorotos arba perdirbtos.

2.    Jeigu Europos bendrijoje atliktų apdorojimo ar perdirbimo operacijų mastas nėra didesnis nei 7 straipsnyje nurodytų operacijų mastas, gautas produktas laikomas Europos bendrijos kilmės produktu tik tuo atveju, jei joje sukurta pridėtinė vertė yra didesnė už panaudotų vienos iš kitų šalių ar teritorijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, kilmės medžiagų vertę. Priešingu atveju gautas produktas laikomas kilusiu iš tos šalies ar teritorijos, kuriai priskiriama didžiausia kilmės statusą turinčių medžiagų, panaudotų gamybai Europos bendrijoje, vertė.

3.    Europos bendrijoje neapdorotų arba neperdirbtų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų šalių ar teritorijų kilmės produktų kilmės šalis išlieka ta pati eksportuojant juos į vieną iš šių šalių ar teritorijų.

4.    Įgyvendinant 2 straipsnio 1 dalies b punktą, Ramiojo vandenyno valstybėje, kitose AKR valstybėse ar UŠT atliktas apdorojimas ar perdirbimas laikomas atliktu Europos bendrijoje, jeigu gauti produktai buvo vėliau apdoroti ar perdirbti Europos bendrijoje. Jeigu pagal šią nuostatą kilmės statusą turintys produktai yra gauti dviejose ar daugiau minėtų šalių ar teritorijų, jie laikomi Europos bendrijos kilmės produktais tik jei jų apdorojimo ar perdirbimo operacijų mastas yra didesnis nei 7 straipsnyje nurodytų operacijų mastas.

5.    Jeigu Europos bendrijoje atliktų apdorojimo ar perdirbimo operacijų mastas nėra didesnis nei 7 straipsnyje nurodytų operacijų mastas, gautas produktas laikomas Europos bendrijos kilmės produktu tik tuo atveju, jei joje sukurta pridėtinė vertė yra didesnė už bet kurioje iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų kitų šalių ar teritorijų panaudotų medžiagų vertę. Priešingu atveju gautas produktas laikomas kilusiu iš tos šalies ar teritorijos, kuriai priskiriama didžiausia gamybai panaudotų medžiagų vertė.

6.    Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik jei:

a)    šalys, dalyvaujančios kilmės statuso įgijimo procese, ir paskirties šalis yra sudariusios administracinio bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo užtikrinama, kad šis straipsnis būtų taikomas teisingai;

b)    medžiagos ir produktai kilmės statusą įgijo taikant Protokole nustatytoms taisyklėms tapačias kilmės taisykles;

c)    Europos Bendrija Ramiojo vandenyno valstybėms per Europos Komisiją perduos išsamią informaciją apie administracinio bendradarbiavimo su kitomis šiame straipsnyje nurodytomis šalimis ar teritorijomis susitarimus. Datą, nuo kurios galima taikyti šiame straipsnyje numatytą kumuliaciją su šiame straipsnyje išvardytomis šalimis ar teritorijomis, įvykdžiusiomis būtinus reikalavimus, Europos Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (C serijoje), o Ramiojo vandenyno valstybės – laikydamosi savo procedūrų.

4 straipsnis

Kumuliacija Ramiojo vandenyno valstybėse

1.    Nedarant poveikio 2 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymui, produktai yra laikomi Ramiojo vandenyno valstybės kilmės produktais, jeigu jie yra gauti Ramiojo vandenyno valstybėje ir juose yra Europos bendrijos, kitos AKR valstybės, UŠT arba kitos Ramiojo vandenyno valstybės kilmės medžiagų ir jeigu toje Ramiojo vandenyno valstybėje atliktų apdorojimo ar perdirbimo operacijų mastas yra didesnis nei 7 straipsnyje nurodytų operacijų mastas. Tokios medžiagos nebūtinai turi būti pakankamai apdorotos arba perdirbtos.

2.    Jeigu Ramiojo vandenyno valstybėje atliktų apdorojimo ar perdirbimo operacijų mastas nėra didesnis nei 7 straipsnyje nurodytų operacijų mastas, gautas produktas laikomas tos Ramiojo vandenyno valstybės kilmės produktu tik tuo atveju, jei joje sukurta pridėtinė vertė yra didesnė už panaudotų vienos iš kitų šalių ar teritorijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, kilmės medžiagų vertę. Priešingu atveju gautas produktas laikomas kilusiu iš tos šalies ar teritorijos, kuriai priskiriama didžiausia kilmės statusą turinčių medžiagų, panaudotų gamybai toje Ramiojo vandenyno valstybėje, vertė.

3.    Ramiojo vandenyno valstybėje neapdorotų arba neperdirbtų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų šalių ar teritorijų kilmės produktų kilmės šalis išlieka ta pati eksportuojant juos į vieną iš šių šalių ar teritorijų.

4.    Įgyvendinant 2 straipsnio 2 dalies b punktą, Europos bendrijoje, kitose Ramiojo vandenyno valstybėse, kitose AKR valstybėse ar UŠT atliktos apdorojimo ar perdirbimo operacijos laikomos atliktomis Ramiojo vandenyno valstybėje, jeigu gauti produktai buvo vėliau apdoroti ar perdirbti toje Ramiojo vandenyno valstybėje. Jeigu pagal šią nuostatą kilmės statusą turintys produktai yra gauti dviejose ar daugiau minėtų šalių ar teritorijų, jie laikomi Ramiojo vandenyno valstybės kilmės produktais tik jei jų apdorojimo ar perdirbimo operacijų mastas yra didesnis nei 7 straipsnyje nurodytų operacijų mastas.

5.    Jeigu Ramiojo vandenyno valstybėje atliktų apdorojimo ar perdirbimo operacijų mastas nėra didesnis nei 7 straipsnyje nurodytų operacijų mastas, gautas produktas laikomas Ramiojo vandenyno valstybės kilmės produktu tik tuo atveju, jei joje sukurta pridėtinė vertė yra didesnė už bet kurioje iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų kitų šalių ar teritorijų panaudotų medžiagų vertę. Priešingu atveju gautas produktas laikomas kilusiu iš tos šalies ar teritorijos, kuriai priskiriama didžiausia gamybai panaudotų medžiagų vertė.

6.    Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija gali būti taikoma tik jei:

a)    šalys, dalyvaujančios kilmės statuso įgijimo procese, ir paskirties šalis yra sudariusios administracinio bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo užtikrinama, kad šis straipsnis būtų taikomas teisingai;

b)    medžiagos ir produktai kilmės statusą įgijo taikant Protokole nustatytoms taisyklėms tapačias kilmės taisykles;

c)    Ramiojo vandenyno valstybės Europos bendrijai per Europos Komisiją perduos išsamią informaciją apie administracinio bendradarbiavimo su kitomis šiame straipsnyje nurodytomis šalimis ar teritorijomis susitarimus. Datą, nuo kurios galima taikyti šiame straipsnyje numatytą kumuliaciją su šiame straipsnyje išvardytomis šalimis ar teritorijomis, įvykdžiusiomis būtinus reikalavimus, Europos Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (C serijoje), o Ramiojo vandenyno valstybės – laikydamosi savo procedūrų.

7.    Šiame straipsnyje numatyta kumuliacija netaikoma IX priede išvardytiems produktams. Nepaisant šios nuostatos, šiame straipsnyje nustatyta kumuliacija IX priede išvardytiems produktams gali būti taikoma tik po 2015 m. spalio 1 d., o 1006 tarifinei pozicijai priskiriamiems ryžiams – po 2010 m. sausio 1 d., jei šiems produktams gaminti panaudotų medžiagų kilmės šalis yra Ramiojo vandenyno valstybė ar kita AKR valstybė, pasirašiusi Ekonominės partnerystės susitarimą, arba jei jos apdorotos ar perdirbtos Ramiojo vandenyno valstybėje ar kitoje AKR valstybėje, pasirašiusioje Ekonominės partnerystės susitarimą.

8.    Šis straipsnis netaikomas XI priede išvardytiems Pietų Afrikos kilmės produktams.

5 straipsnis

Tik tam tikroje šalyje ar teritorijoje gauti produktai

1.    Tik Ramiojo vandenyno valstybėje ar Europos bendrijoje gautais produktais laikomi šie produktai:

a)    mineraliniai produktai, išgauti iš jų žemės gelmių arba jūros dugno;

b)    jose surinkti vaisiai ir augaliniai produktai;

c)    jose atsivesti ir užauginti gyvi gyvūnai;

d)    produktai, gauti iš jose užaugintų gyvų gyvūnų;

e)    i)    produktai, gauti iš jose vykdomos medžioklės ar žvejybos;

   ii)    akvakultūros, įskaitant jūrinę akvakultūrą, produktai iš jose gimusių ir užaugintų žuvų;

f)    jūrų žvejybos ir kiti produktai, išgauti iš jūros jų laivais už Europos bendrijos ar Ramiojo vandenyno valstybės teritorinių jūrų ribų;

g)    produktai, pagaminti jų žvejybos produktų perdirbimo laivuose tik iš f punkte nurodytų produktų;

h)    jose surinkti naudoti gaminiai, tinkami tik žaliavoms atgauti, taip pat naudotos padangos, tinkamos tik restauruoti arba naudoti kaip atliekos;

i)    jose vykdomos gamybos atliekos ir laužas;

j)    produktai, išgauti iš žemės gelmių ar iš jūros dugno už jų teritorinių vandenų, jei jos turi išimtines teises naudotis tomis žemės gelmėmis ar jūros dugnu;

k)    prekės, jose pagamintos tik iš a–j punktuose nurodytų produktų.

2.    Šio straipsnio 1 dalies f ir g punktuose vartojami terminai „jų laivai“ ir „jų žvejybos produktų perdirbimo laivai“ taikomi tik tiems laivams ir žvejybos produktų perdirbimo laivams, kurie:

a)    yra registruoti Europos bendrijos valstybėje narėje arba Ramiojo vandenyno valstybėje;

b)    plaukioja su Europos bendrijos valstybės narės arba Ramiojo vandenyno valstybės vėliava;

c)    atitinka vieną iš toliau nurodytų sąlygų:

   i)    ne mažiau kaip 50 proc. jų nuosavybės teise priklauso Europos bendrijos valstybės narės arba Ramiojo vandenyno valstybės piliečiams

   arba

   ii)    priklauso bendrovėms:

   –    kurių pagrindinė buveinė ir pagrindinė verslo vieta yra Europos bendrijos valstybėje narėje arba Ramiojo vandenyno valstybėje ir

   –    kurių ne mažiau kaip 50 proc. nuosavybės teise priklauso Europos bendrijos valstybei narei ar Ramiojo vandenyno valstybei arba šių valstybių viešiesiems subjektams ar piliečiams.

3.    Nepaisant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, Ramiojo vandenyno valstybei paprašius Europos bendrija pripažįsta, kad Ramiojo vandenyno valstybės frachtuojami ar nuomojami laivai turi būti laikomi „jų laivais“, kuriais žvejybos veikla vykdoma tos valstybės išskirtinėje ekonominėje zonoje, jei Specialusis muitinių bendradarbiavimo ir kilmės taisyklių komitetas patvirtino, kad frachtavimo ar nuomos sutartimi, pagal kurią Europos bendrijai buvo pasiūlyta pirmojo atsisakymo teisė, sudaromos tinkamos sąlygos vystyti tos Ramiojo vandenyno valstybės savarankiškos žvejybos pajėgumus ir kad pagal šią sutartį ta Ramiojo vandenyno valstybė visų pirma prisiima ilgalaikę atsakomybę už laivo laivybos ir komercinį valdymą.

4.    Šio straipsnio 2 dalies sąlygos gali būti įgyvendinamos skirtingose valstybėse, jei jos yra Ramiojo vandenyno valstybės. Tuo atveju laikoma, kad produktai yra valstybės, kurios piliečiams arba bendrovėms laivas ar žvejybos produktų perdirbimo laivas priklauso pagal šio straipsnio 2 dalies c punktą, kilmės produktai. Jei laivas ar žvejybos produktų perdirbimo laivas nuosavybės teise priklauso valstybių, pasirašiusių skirtingus ekonominės partnerystės susitarimus, piliečiams ar bendrovėms, produktai laikomi valstybės, kurios piliečiams ar bendrovėms pagal šio straipsnio 2 dalies c punkto nuostatas priklauso didžiausia nuosavybės dalis, kilmės produktais.

6 straipsnis

Pakankamai apdoroti ar perdirbti produktai

1.    Taikant 2 straipsnį, produktai, kurie nėra tik tam tikroje šalyje ar teritorijoje gauti produktai, laikomi pakankamai apdorotais ar perdirbtais, jei įvykdomos II priedo sąraše nustatytos sąlygos.

2.    Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, II(a) priede išvardyti produktai, taikant 2 straipsnį, gali būti laikomi pakankamai apdorotais ar perdirbtais, jei įvykdomos tame priede nustatytos sąlygos.

3.    Šiose straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytose sąlygose nurodomos kiekvieno produkto, kuriam taikomas Susitarimas, apdorojimo arba perdirbimo operacijos, kurias privaloma atlikti su gamybai naudojamomis kilmės statuso neturinčiomis medžiagomis, ir šios sąlygos taikomos tik tokioms medžiagoms. Todėl jei produktas, kuris įgijo kilmės statusą, nes buvo įvykdytos sąraše nurodytos sąlygos, naudojamas kito produkto gamybai, jam netaikomos sąlygos, taikytinos produktui, į kurį jis įkomponuotas, ir neatsižvelgiama į kilmės statuso neturinčias medžiagas, kurios galėjo būti naudojamos jį gaminant.

4.    Nepaisant šio straipsnio 1 ir 2 dalių, kilmės statuso neturinčias medžiagas, kurių, vadovaujantis II ir II(a) prieduose nustatytomis sąlygomis, nereikėtų naudoti atitinkamam produktui gaminti, vis dėlto galima naudoti, jeigu:

a)    jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 15 proc. produkto gamintojo kainos (ex-works kainos);

b)    taikant šią dalį neviršijamas joks sąraše nurodytas kilmės statuso neturinčių medžiagų didžiausios vertės procentinis dydis.

5.    Šio straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos produktams, priskiriamiems Suderintos sistemos 50–63 skirsniams.

6.    a)    Šalys pripažįsta, kad nuo Lomės konvencijos pasirašymo 1976 m. Ramiojo vandenyno valstybės nesugebėjo sukurti tinkamo nacionalinio laivyno, atitinkančio šio II protokolo 5 straipsnio 2 dalyje laivams nustatytų sąlygų. Šalys taip pat pripažįsta ypatingas Ramiojo vandenyno valstybėse susiklosčiusias aplinkybes, t. y. nepakankamą tik jose sugaunamų žuvų kiekį paklausai sausumoje patenkinti, labai ribotus Ramiojo vandenyno valstybių žvejybos laivyno žvejybos pajėgumus, fizinių ir ekonominių veiksnių nulemtus mažus perdirbimo pajėgumus, mažą ES rinkos destabilizavimo dėl didelio žvejybos produktų srauto iš Ramiojo vandenyno valstybių riziką, geografinę Ramiojo vandenyno valstybių izoliaciją ir atstumą nuo ES rinkos. Šalys taip pat siekia bendro galutinio tikslo – skatinti tolesnę Ramiojo vandenyno valstybių plėtrą, kartu skatinant darnią žuvininkystę ir gerą žuvininkystės valdymą.

   b)    Šalys pripažįsta didžiulę žvejybos svarbą Ramiojo vandenyno valstybių gyventojams ir tai, kad žuvys, pavyzdžiui, tunai vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse, yra svarbiausi bendri gamtos ištekliai, užtikrinantys Ramiojo vandenyno valstybių ilgalaikes pajamas ir darbo vietų kūrimą. Šiam Ramiojo vandenyno valstybių vandenyse esančiam bendram žvejybos ištekliui regioniniu, subregioniniu ir nacionaliniu lygmenimis taikoma skirtinga valdymo tvarka, įskaitant Laivų žvejybos dienų prekybos programą, kuria siekiama užtikrinti tausią regioninę tunų žvejybą gaubiamaisiais tinklais. Šios veiklos stebėseną vykdo Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija, šiai veiklai taip pat taikoma laivų stebėjimo sistema ir stebėtojų programos. Atsižvelgdamos į tai, Šalys susitaria, kad nepaisant šio straipsnio 1 dalies, kai aplinkybės yra tokios, kad tik tam tikroje šalyje ar teritorijoje gautų produktų, kaip apibrėžta 5 straipsnio 1 dalies f ir g punktuose, nepakanka paklausai sausumoje patenkinti, Ramiojo vandenyno valstybei iš anksto pranešus Europos Komisijai 1604 ir 1605 pozicijoms priskiriami žvejybos produktai, pagaminti tos valstybės sausumos teritorijoje esančiose patalpose iš 03 skirsniui priskiriamų kilmės statuso neturinčių medžiagų, kurios buvo iškrautos tos valstybės uoste, taikant 2 straipsnį laikomi pakankamai apdorotais arba perdirbtais. Pranešime Komisijai nurodomos priežastys, dėl kurių šios dalies taikymas paskatins tos valstybės žuvininkystės sektoriaus vystymąsi, ir pateikiama būtina informacija apie susijusias rūšis ir gamintinus produktus, taip pat nurodomas susijęs kiekis.

   c)    Ne vėliau kaip per trejus metus nuo pranešimo pateikimo parengiama b punkto įgyvendinimo ataskaita.

   d)    Remdamasi šia ataskaita, Europos bendrija ir prašymą pateikusi Ramiojo vandenyno valstybė konsultuojasi dėl b punkto taikymo, visų pirma atsižvelgdamos į jo poveikį vystymuisi ir veiksmingą išteklių išsaugojimą bei tausų valdymą, ir prireikus jį iš dalies pakeičia.    

   e)    B punktas taikomas nedarant poveikio ES galiojančių sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių taikymui, veiksmingam žvejybos išteklių išsaugojimui bei darniam valdymui ir kovos su neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos veikla regione rėmimui.

   f)    Šios dalies nuostatos taikomos importui iš Ramiojo vandenyno valstybės nuo pirmos dienos po pranešimo, kuriuo pranešama, kad atitinkama valstybė pateikė pranešimą Europos Komisijai pagal b punktą, paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7.    Šio straipsnio 1–6 dalys taikomos laikantis 7 straipsnio nuostatų.

7 straipsnis

Nepakankamo apdorojimo ar perdirbimo operacijos

1.    Nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies ir neatsižvelgiant į tai, ar 6 straipsnio reikalavimai įvykdyti, kilmės statusas nesuteikiamas dėl šių nepakankamo apdorojimo ar perdirbimo operacijų:

a)    operacijų, kuriomis užtikrinama, kad produktai išliktų geros būklės juos vežant ir saugant;

b)    pakuočių išardymo ir surinkimo;

c)    plovimo, valymo; dulkių, oksido, alyvos, dažų ar kitokių dangų nuvalymo;

d)    tekstilės lyginimo arba presavimo;

e)    paprastų dažymo ir poliravimo operacijų;

f)    grūdų ar ryžių lukštenimo, dalinio ar visiško balinimo, poliravimo ir glazūravimo;

g)    cukraus dažymo arba cukraus gabalėlių formavimo operacijų; dalinio arba visiško cukraus kristalų malimo;

h)    vaisių, riešutų ir daržovių lupimo, kauliukų išėmimo ir lukštenimo;

i)    galandimo, paprasto šlifavimo arba paprasto pjaustymo;

j)    sijojimo, atrankinės patikros, rūšiavimo, klasifikavimo, kategorizavimo, derinimo (įskaitant rinkinių sudarymą);

k)    paprasto išpilstymo į butelius, skardines, flakonus, dėjimo į maišus, dėklus, dėžes, kortelių ar lentelių tvirtinimo ir visų kitų paprastų pakavimo operacijų;

l)    ženklų, etikečių, logotipų ir kitų panašių skiriamųjų ženklų tvirtinimo ar spausdinimo ant produktų ar jų pakuočių;

m)    paprasto vienos ar kelių rūšių produktų sumaišymo; cukraus sumaišymo su bet kokia kita medžiaga;

n)    paprasto gaminio surinkimo iš dalių sudarant užbaigtą gaminį arba produktų išardymo į dalis;

o)    dviejų ar kelių operacijų, išvardytų a–n punktuose, derinio;

p)    gyvūnų skerdimo.

2.    Nustatant, ar produkto apdorojimas arba perdirbimas yra nepakankamas, kaip apibrėžta šio straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiama iš karto į visas operacijas, su tuo produktu atliktas Europos bendrijoje arba Ramiojo vandenyno valstybėse.

8 straipsnis

Kvalifikacinis vienetas

1.    Pagal Protokolo nuostatas kvalifikacinis vienetas – tai tam tikras produktas, vertinamas kaip pagrindinis vienetas nustatant klasifikaciją pagal Suderintos sistemos nomenklatūrą.

Todėl:

a)    kai produktas, kurį sudaro gaminių grupė arba rinkinys, pagal Suderintos sistemos taisykles yra klasifikuojamas jį priskiriant vienai pozicijai, ta visuma sudaro kvalifikacinį vienetą;

b)    kai siuntą sudaro tam tikras skaičius vienodų produktų, priskiriamų tai pačiai Suderintos sistemos pozicijai, Protokolo nuostatos taikomos atskirai kiekvienam produktui.

2.    Jeigu taikant Suderintos sistemos 5 bendrąją aiškinimo taisyklę pakuotė klasifikuojama kartu su produktu, nustatant prekių kilmę ji vertinama kartu su produktu.

9 straipsnis

Reikmenys, atsarginės dalys ir įrankiai

Reikmenys, atsarginės dalys ir įrankiai, siunčiami kartu su įranga, mechanizmu, aparatu ar transporto priemone, kurie yra įprastos įrangos dalis ir įeina į jo kainą arba nėra atskirai įkainoti, laikomi neatskiriamais nuo tos įrangos, mechanizmo, aparato ar transporto priemonės.

10 straipsnis

Rinkiniai

Rinkiniai, kaip apibrėžta Suderintos sistemos 3 bendrojoje aiškinimo taisyklėje, laikomi turinčiais kilmės statusą, jei kilmės statusą turi visos jų sudėtinės dalys. Tačiau, jei rinkinį sudaro kilmės statusą turintys ir kilmės statuso neturintys produktai, pats rinkinys laikomas turinčiu kilmės statusą, jei kilmės statuso neturinčių produktų vertė neviršija 15 proc. rinkinio gamintojo kainos (ex-works kainos).

11 straipsnis

Neutralūs elementai

Siekiant nustatyti, ar produktas turi kilmės statusą, nebūtina nustatyti tolesnių elementų, kurie gali būti naudojami produkto gamyboje, kilmės:

a)    energijos ir kuro;

b)    įrangos ir įrenginių;

c)    mechanizmų ir įrankių;

d)    prekių, kurios neįeina į galutinę produkto sudėtį ir nėra tam skirtos.

12 straipsnis

Apskaitos atskyrimas

1.    Jeigu atskirai laikant pakeičiamas kilmės statusą turinčias ir tokio statuso neturinčias medžiagas patiriama didelių išlaidų ar materialinių sunkumų, suinteresuotųjų šalių rašytiniu prašymu muitinė gali leisti tokias atsargas apskaityti taikant vadinamąjį apskaitos atskyrimo metodą (toliau – metodas).

2.    Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas metodas taip pat taikomas kilmės statusą turinčiam ir jo neturinčiam žaliaviniam cukrui, priskiriamam Suderintos sistemos 1701 12, 1701 13, 1701 14 subpozicijoms, į kurį nepridėta aromatinių arba dažiųjų medžiagų, kuris skirtas tolesniam rafinavimui ir kuris yra fiziškai sujungtas arba sumaišytas Ramiojo vandenyno valstybėje arba Europos bendrijoje prieš jį eksportuojant, atitinkamai, į Europos bendriją ar į Ramiojo vandenyno valstybes.

3. Šiuo metodu užtikrinama, kad gautų produktų, kurie gali būti laikomi Ramiojo vandenyno valstybės (-ių) arba Sąjungos kilmės produktais, skaičius ar kiekis bet kuriuo metu būtų toks pats, koks būtų gautas fiziškai atskyrus atsargas.

4. Muitinė gali šio straipsnio 1 dalyje minėtą leidimą suteikti taikydama tokias sąlygas, kokios, jos vertinimu, yra tinkamos.

5. Metodas taikomas ir jo taikymas registruojamas pagal produkto pagaminimo šalyje taikomus bendruosius apskaitos principus.

6. Metodą taikantis asmuo gali surašyti kilmės įrodymo dokumentus arba atitinkamais atvejais kreiptis dėl jų išdavimo tokiam produktų kiekiui, kuris gali būti laikomas turinčiu kilmės statusą. Metodą taikantis asmuo muitinės prašymu pateikia tų kiekių apskaitos ataskaitą.

7. Muitinė stebi, kaip naudojamasi leidimu, ir gali jį panaikinti, jei metodą taikantis asmuo netinkamai juo naudojasi arba nesilaiko kurių nors kitų Protokole nustatytų sąlygų.

8. Taikant šio straipsnio 1 dalį, pakeičiamomis medžiagomis laikomos tos pačios rūšies

ir prekinės kokybės medžiagos, kurių techninės ir fizinės charakteristikos yra vienodos ir kurių negalima

atskirti vienų nuo kitų nustatant prekių kilmę.

III ANTRAŠTINĖ DALIS.

TERITORINIAI REIKALAVIMAI

13 straipsnis

Teritoriškumo principas

1.    Išskyrus 3 ir 4 straipsniuose numatytus atvejus, II antraštinėje dalyje išdėstytų kilmės statuso įgijimo sąlygų Ramiojo vandenyno valstybėje arba Europos bendrijoje turi būti laikomasi nepertraukiamai.

2.    Išskyrus 3 ir 4 straipsniuose numatytus atvejus, jei kilmės statusą turinčios prekės, eksportuotos iš Ramiojo vandenyno valstybės ar Europos bendrijos į kitą šalį, grąžinamos, jos turi būti laikomos neturinčiomis kilmės statuso, jeigu muitinei nepateikiama jai priimtinų įrodymų, kad:

a)    grąžinamos prekės yra tos pačios, kurios buvo eksportuotos, ir

b)    su jomis nebuvo atlikta jokių kitų operacijų, išskyrus tas, kurios yra būtinos gerai prekių būklei išlaikyti, kol jos yra laikomos toje šalyje arba eksportuojamos.

14 straipsnis

Nekeitimas

1. Kilmės statusą turintys produktai, deklaruoti vidaus vartojimui Šalyje įforminti, turi būti tie patys produktai, kurie buvo eksportuoti iš kitos Šalies, kurioje jie įgijo kilmės statusą. Prieš tai, kai produktai deklaruojami vidaus vartojimui įforminti, jie neturi būti kaip nors pakeičiami arba su jais neturi būti atliekamos kitos operacijos, išskyrus tas, kurios yra būtinos gerai produktų būklei išlaikyti arba ženklams, etiketėms, plomboms ar dokumentams, kuriais užtikrinamas specialių importuojančioje Šalyje taikomų vidaus reikalavimų laikymasis, pridėti ar pritvirtinti.

2. Produktus ar siuntas galima saugoti valstybėje, kuri nėra Susitariančioji Šalis, jeigu juos prižiūri tos valstybės muitinė.

3. Nedarant poveikio V antraštinės dalies nuostatų taikymui, siuntas galima skaidyti valstybės, kuri nėra Susitariančioji Šalis, teritorijoje, kai tai atlieka eksportuotojas arba tai atliekama jo atsakomybe, jei jas prižiūri tos valstybės muitinė.

4. Jei esama abejonių, ar šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytos sąlygos įvykdytos, muitinė gali pareikalauti deklaranto pateikti įrodymus, kad reikalavimų laikomasi, bet kokiu būdu, įskaitant sutartinius transporto dokumentus, tokius kaip laivo važtaraščiai (konosamentai), arba faktinius ar konkrečius įrodymus, pagrįstus pakuočių ženklinimu ar numeracija, arba su pačiomis prekėmis susijusius įrodymus.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

KILMĖS ĮRODYMAS

15 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

1.    Ramiojo vandenyno valstybės kilmės produktams, importuojamiems į Europos bendriją, ir Europos bendrijos kilmės produktams, importuojamiems į Ramiojo vandenyno valstybę, Susitarimo nuostatos taikomos pateikus:

a)    EUR.1 judėjimo sertifikatą, kurio pavyzdys pateikiamas III priede, arba

b)    20 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais – deklaraciją, kurią eksportuotojas surašo sąskaitoje faktūroje, pristatymo pranešime ar kuriame nors kitame komerciniame dokumente, kuriame atitinkami produktai pakankamai išsamiai apibūdinti, kad juos būtų galima identifikuoti (toliau – sąskaitos faktūros deklaracija); sąskaitos faktūros deklaracijos tekstas pateikiamas IV priede.

2.    Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, kilmės statusą turintiems produktams, kaip apibrėžta Protokole, 25 straipsnyje nurodytais atvejais Susitarimas taikomas nereikalaujant pateikti nė vieno iš pirmiau nurodytų dokumentų.

3. Pranešus Specialiajam muitinių bendradarbiavimo ir kilmės taisyklių komitetui, vienos Šalies kilmės produktams, importuojamiems į kitą Šalį, Susitarime nustatytas lengvatinis muitų tarifų režimas taikomas pateikus pagal 21 straipsnį eksportuotojo, registruoto pagal atitinkamus Šalių teisės aktus, surašytą sąskaitos faktūros deklaraciją. Tokiame pranešime nurodoma, kad šio straipsnio 1 dalies a ir b punktai nebetaikomi.

4.    Taikydami šios antraštinės dalies nuostatas, eksportuotojai stengiasi vartoti Ramiojo vandenyno valstybėms ir Europos bendrijai bendrą kalbą.

16 straipsnis

EUR.1 judėjimo sertifikato išdavimo tvarka

1.    Eksportuojančios šalies muitinė EUR.1 judėjimo sertifikatą išduoda eksportuotojui arba eksportuotojo atsakomybe jo įgaliotajam atstovui pateikus raštišką prašymą.

2.    Tuo tikslu eksportuotojas arba jo įgaliotasis atstovas užpildo EUR.1 judėjimo sertifikatą ir prašymo formas, kurių pavyzdžiai pateikiami III priede. Tos formos pildomos laikantis Protokolo nuostatų. Jei pildoma ranka, turi būti rašoma rašalu ir didžiosiomis raidėmis. Produktų aprašymas turi būti pateikiamas tam skirtame langelyje, nepaliekant tuščių eilučių. Jeigu užpildytame langelyje lieka tuščios vietos, po paskutiniąja aprašymo eilute turi būti brėžiama horizontali linija, o tuščias plotas perbraukiamas.

3.    EUR.1 judėjimo sertifikatą išduoti prašantis eksportuotojas turi būti pasirengęs EUR.1 judėjimo sertifikatą išduodančios eksportuojančios šalies muitinės prašymu bet kuriuo metu pateikti visus reikiamus dokumentus, kuriais įrodomas atitinkamų produktų kilmės statusas ir atitiktis kitiems Protokolo reikalavimams.

4.    EUR.1 judėjimo sertifikatą išduoda Europos bendrijos valstybės narės arba Ramiojo vandenyno valstybės muitinė, jei atitinkami produktai gali būti laikomi Europos bendrijos arba Ramiojo vandenyno valstybės, arba vienos iš kitų 3 ir 4 straipsniuose nurodytų šalių ar teritorijų kilmės produktais ir atitinka kitus Protokolo reikalavimus.

5.    EUR.1 judėjimo sertifikatus išduodanti muitinė imasi visų būtinų priemonių produktų kilmės statusui ir atitikčiai kitiems Protokolo reikalavimams patikrinti. Tuo tikslu ji turi teisę reikalauti pateikti bet kokius įrodymus ir atlikti bet kokius eksportuotojo apskaitos registrų patikrinimus ar bet kokias kitas patikras, kurios, jos nuomone, yra būtinos. EUR.1 judėjimo sertifikatus išduodanti muitinė taip pat užtikrina, kad būtų tinkamai užpildytos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos formos. Visų pirma ji patikrina, ar produktams aprašyti skirta vieta užpildyta taip, kad neliktų vietos apgaulingiems papildomiems įrašams.

6.    EUR.1 judėjimo sertifikato išdavimo data nurodoma sertifikato 11 langelyje.

7.    Muitinė EUR.1 judėjimo sertifikatą išduoda ir perduoda eksportuotojui iš karto po to, kai produktai yra faktiškai eksportuoti arba toks jų eksportas užtikrintas.

17 straipsnis

EUR.1 judėjimo sertifikatų išdavimas atgaline data

1.    Nepaisant 16 straipsnio 7 dalies, išimtiniais atvejais EUR.1 judėjimo sertifikatas gali būti išduotas po produktų, kuriems jis skirtas, eksporto, jeigu:

a)    eksporto metu jis nebuvo išduotas dėl klaidų, netyčinio aplaidumo ar ypatingų aplinkybių, arba

b)    muitinei priimtinu būdu įrodoma, kad EUR.1 judėjimo sertifikatas buvo išduotas, bet dėl techninių priežasčių nebuvo priimtas importuojant.

2.    Siekdamas įgyvendinti šio straipsnio 1 dalį, eksportuotojas savo prašyme turi nurodyti produktų, kuriems skirtas EUR.1 judėjimo sertifikatas, eksporto vietą bei datą ir prašymo pateikimo priežastis.

3.    Muitinė EUR.1 judėjimo sertifikatą atgaline data gali išduoti tik patikrinusi, ar eksportuotojo prašyme pateikta informacija atitinka kituose atitinkamuose dokumentuose pateiktą informaciją.

4.    Atgaline data išduodami EUR.1 judėjimo sertifikatai turi būti patvirtinti šiuo įrašu anglų kalba:

„ISSUED RETROSPECTIVELY“.

5.    Šio straipsnio 4 dalyje nurodytas patvirtinimas įrašomas EUR.1 judėjimo sertifikato 7 langelyje „Pastabos“.

18 straipsnis

EUR.1 judėjimo sertifikato dublikato išdavimas

1.    Jei EUR.1 judėjimo sertifikatas pavagiamas, pametamas ar sunaikinamas, eksportuotojas gali kreiptis į jį išdavusią muitinę, kad pagal jos turimus eksporto dokumentus būtų surašytas dublikatas.

2.    Taip išduotas dublikatas turi būti patvirtintas šiuo įrašu anglų kalba:

„DUPLICATE“.

3.    Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas patvirtinimas įrašomas EUR.1 judėjimo sertifikato dublikato langelyje „Pastabos“.

4.    Dublikate nurodyta EUR.1 judėjimo sertifikato originalo išdavimo data laikoma jo įsigaliojimo data.

19 straipsnis

EUR.1 judėjimo sertifikato išdavimas pagal anksčiau išduotą arba surašytą kilmės įrodymą

Kai kilmės statusą turintys produktai yra pateikti Ramiojo vandenyno valstybės ar Europos bendrijos muitinės įstaigos priežiūrai, kilmės įrodymo originalą galima pakeisti vienu ar keliais EUR.1 judėjimo sertifikatais, kad visus tuos produktus arba jų dalį būtų galima išsiųsti į kitą Ramiojo vandenyno valstybių ar Europos bendrijos vietą. Pakaitinį (-ius) EUR.1 judėjimo sertifikatą (-us) išduoda muitinės įstaiga, kurios priežiūrai produktai pateikti, o juos tvirtina muitinė, kurios priežiūrai produktai pateikti.

20 straipsnis

Sąskaitos faktūros deklaracijos surašymo sąlygos

1.    15 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą sąskaitos faktūros deklaraciją gali surašyti:

a)    21 straipsnyje apibrėžtas patvirtintas eksportuotojas arba

b)    bet kuris eksportuotojas dėl bet kurios siuntos, sudarytos iš vienos ar daugiau pakuočių, kuriose yra kilmės statusą turinčių produktų, kurių bendra vertė neviršija 6 000 EUR.

2.    Sąskaitos faktūros deklaracija gali būti surašyta, jeigu atitinkami produktai gali būti laikomi Ramiojo vandenyno valstybės arba Europos bendrijos, arba vienos iš kitų 3 ir 4 straipsniuose nurodytų šalių ar teritorijų kilmės produktais ir atitinka kitus Protokolo reikalavimus.

3.    Sąskaitos faktūros deklaraciją surašantis eksportuotojas turi būti pasirengęs bet kuriuo metu eksportuojančios šalies muitinės prašymu pateikti visus reikiamus dokumentus, kuriais įrodomas atitinkamų produktų kilmės statusas ir atitiktis kitiems Protokolo reikalavimams.

4.    Rengdamas sąskaitos faktūros deklaraciją eksportuotojas sąskaitoje faktūroje, pristatymo pranešime ar kitame komerciniame dokumente spausdinimo mašinėle ar spausdintuvu atspausdina arba antspauduoja deklaracijos tekstą, pateiktą Protokolo IV priede; šiuo tikslu jis pasirenka tame priede pateiktą deklaracijos tekstą kuria nors kalba ir laikosi eksportuojančios šalies nacionalinės teisės nuostatų. Jei deklaracija surašoma ranka, reikia rašyti rašalu ir spausdintinėmis raidėmis.

5.    Sąskaitos faktūros deklaraciją ranka pasirašo pats eksportuotojas. Tačiau nereikalaujama, kad šias deklaracijas pasirašytų 21 straipsnyje apibrėžtas patvirtintas eksportuotojas, jeigu jis eksportuojančios šalies muitinei raštiškai įsipareigoja prisiimti visą atsakomybę už bet kurią sąskaitos faktūros deklaraciją, kurioje jis identifikuojamas, tarsi būtų pats tą deklaraciją pasirašęs ranka.

6.    Sąskaitos faktūros deklaraciją eksportuotojas gali surašyti, kai joje nurodyti produktai yra eksportuojami arba jau eksportuoti, jei ta deklaracija importuojančioje šalyje pateikiama ne vėliau kaip per dvejus metus nuo joje nurodytų produktų importo.

21 straipsnis

Patvirtintas eksportuotojas

1.    Eksportuojančios šalies muitinė gali leisti bet kuriam eksportuotojui, dažnai siunčiančiam produktus pagal Susitarimo bendradarbiavimo prekybos srityje nuostatas, surašyti sąskaitos faktūros deklaracijas, nepriklausomai nuo atitinkamų produktų vertės. Tokio leidimo prašantis eksportuotojas muitinei priimtinu būdu turi pateikti visas garantijas, būtinas produktų kilmės statusui ir atitikčiai kitiems Protokolo reikalavimams patikrinti.

2.    Suteikdama patvirtinto eksportuotojo statusą muitinė gali taikyti bet kokias, jos manymu, būtinas sąlygas.

3.    Muitinė patvirtintam eksportuotojui suteikia muitinės leidimo numerį, kuris nurodomas sąskaitos faktūros deklaracijoje.

4.    Muitinė stebi, kaip patvirtintas eksportuotojas naudojasi jam suteiktu leidimu.

5.    Muitinė gali bet kuriuo metu panaikinti leidimą. Ji panaikina leidimą, jei patvirtintas eksportuotojas nebeteikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų garantijų, neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų arba kitaip netinkamai naudoja leidimą.

22 straipsnis

Kilmės įrodymo galiojimas

1.    Kilmės įrodymas galioja dešimt mėnesių nuo išdavimo eksportuojančioje šalyje dienos ir per tą laikotarpį turi būti pateiktas importuojančios šalies muitinei.

2.    Kilmės įrodymai, importuojančios šalies muitinei pateikiami po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto galutinio pateikimo termino, gali būti priimami lengvatinio režimo taikymo tikslais, jei šie dokumentai nebuvo pateikti iki nustatyto galutinio termino dėl išimtinių aplinkybių.

3.    Kitais pavėluoto pateikimo atvejais importuojančios šalies muitinė gali priimti kilmės įrodymus, jei produktai buvo pateikti iki minėtojo galutinio termino.

23 straipsnis

Kilmės įrodymo pateikimas

Kilmės įrodymai pateikiami importuojančios šalies muitinei toje šalyje galiojančia tvarka. Ta muitinė gali pareikalauti, kad būtų pateiktas kilmės įrodymo vertimas ir kad prie importo deklaracijos būtų pridėtas importuotojo pareiškimas, kurį pateikdamas jis patvirtina, kad produktai atitinka Susitarimui taikyti būtinas sąlygas.

24 straipsnis

Importavimas dalimis

Jeigu, importuotojo prašymu ir importuojančios šalies muitinės nustatytomis sąlygomis, išmontuoti arba nesurinkti produktai, apibrėžti Suderintos sistemos 2 bendrosios aiškinimo taisyklės a punkte ir priskiriami Suderintos sistemos XVI arba XVII skyriams arba 7308 ar 9406 pozicijoms, yra importuojami dalimis, importuojant pirmąją siuntos dalį muitinei pateikiamas bendras tokių produktų kilmės įrodymas.

25 straipsnis

Atleidimas nuo reikalavimo pateikti kilmės įrodymą

1.    Produktai, kuriuos privatūs asmenys mažose siuntose siunčia kitiems privatiems asmenims arba kurie yra keleivių asmeninio bagažo dalis, pripažįstami kilmės statusą turinčiais produktais; pateikti kilmės įrodymo nereikalaujama, jei tokie produktai nėra importuojami prekybos tikslais ir dėl jų pateiktas pareiškimas, kad jie atitinka Protokolo reikalavimus, be to, nėra abejonių dėl tokio pareiškimo teisingumo. Jei produktai siunčiami paštu, ši deklaracija gali būti surašyta CN22/CN23 muitinės deklaracijoje arba prie jos pridėtame lape.

2.    Nereguliarus importas, susijęs tik su asmeninėms gavėjų ar keleivių arba jų šeimų reikmėms skirtais produktais, nėra laikomas prekybiniu importu, jei iš produktų pobūdžio ir kiekio aišku, kad nesiekiama jokių komercinių tikslų.

3.    Be to, bendra tų produktų vertė mažų siuntų atveju neturi viršyti 500 EUR, o produktų, kurie yra keleivių asmeninio bagažo dalis, atveju – 1 200 EUR.

26 straipsnis

Informacijos teikimo kumuliacijos tikslais tvarka

1.    Kai taikoma 3 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1 dalis, medžiagų iš Ramiojo vandenyno valstybės, Europos bendrijos, kitos AKR valstybės arba UŠT kilmės statusui pagal Protokolą įrodyti pateikiamas EUR.1 judėjimo sertifikatas arba tiekėjo deklaracija, kurios pavyzdys pateikiamas Protokolo V A priede ir kurią pateikia eksportuotojas valstybėje arba Europos bendrijoje, iš kurios tos medžiagos buvo atvežtos.

2.    Kai taikoma 3 straipsnio 4 dalis ir 4 straipsnio 4 dalis, Ramiojo vandenyno valstybėje, Europos bendrijoje ar kitoje AKR valstybėje arba UŠT atliktam apdorojimui ar perdirbimui įrodyti pateikiama tiekėjo deklaracija, kurios pavyzdys pateikiamas Protokolo V B priede ir kurią pateikia eksportuotojas valstybėje arba Europos bendrijoje, iš kurios tos medžiagos buvo atvežtos.

3.    Tiekėjas kiekvienai prekių siuntai surašo atskirą tiekėjo deklaraciją tos siuntos komercinėje sąskaitoje faktūroje arba tokios sąskaitos faktūros priede, arba pristatymo pranešime, arba kitame tos siuntos komerciniame dokumente, kuriame pateikiamas pakankamai išsamus atitinkamų medžiagų aprašymas, kad tas medžiagas būtų galima identifikuoti.

4.    Tiekėjo deklaracija gali būti surašyta iš anksto atspausdintoje formoje.

5.    Tiekėjo deklaraciją ranka pasirašo pats tiekėjas. Tačiau jei sąskaita faktūra ir tiekėjo deklaracija rengiamos naudojantis elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis, tiekėjo deklaracijos ranka pasirašyti nereikia, jei tiekimo įmonės atsakingo darbuotojo tapatybė nurodoma valstybės, kurioje parengtos tiekėjo deklaracijos, muitinei priimtinu būdu. Ta muitinė gali nustatyti šios dalies įgyvendinimo sąlygas.

6.    Tiekėjo deklaracijos teikiamos eksportuojančios šalies muitinei, kurios prašoma išduoti EUR.1 judėjimo sertifikatą.

7.    Deklaraciją surašantis tiekėjas turi būti pasirengęs šalies, kurioje surašoma deklaracija, muitinės prašymu bet kuriuo metu pateikti visus reikiamus dokumentus, kuriais įrodoma, kad toje deklaracijoje pateikta informacija yra teisinga.

8.    Iki Protokolo įsigaliojimo pagal Kotonu susitarimo 1 protokolo 26 straipsnį surašytos tiekėjo deklaracijos ir išduoti informacijos sertifikatai lieka galioti.

27 straipsnis

Papildomi dokumentai

16 straipsnio 3 dalyje ir 20 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai, naudojami siekiant įrodyti, kad produktai, kuriems skirtas EUR.1 judėjimo sertifikatas ar sąskaitos faktūros deklaracija, gali būti laikomi Ramiojo vandenyno valstybės, Europos bendrijos arba vienos iš kitų 3 ir 4 straipsniuose nurodytų šalių ar teritorijų kilmės produktais ir kad jie atitinka kitus Protokolo reikalavimus, inter alia, gali būti šie:

a)    tiesioginiai eksportuotojo arba tiekėjo vykdomų procesų, kuriais siekiama gauti atitinkamas prekes, įrodymai, esantys, pavyzdžiui, jo apskaitos registruose arba vidaus buhalterinės apskaitos dokumentuose;

b)    Ramiojo vandenyno valstybėje, Europos bendrijoje arba vienoje iš kitų 3 ir 4 straipsniuose nurodytų šalių ar teritorijų išduoti ar surašyti dokumentai, įrodantys panaudotų medžiagų kilmės statusą, jei tie dokumentai naudojami pagal nacionalinės teisės aktus;

c)    Ramiojo vandenyno valstybėje, Europos bendrijoje arba vienoje iš kitų 3 ir 4 straipsniuose nurodytų šalių ar teritorijų išduoti ar surašyti dokumentai, įrodantys, kad medžiagos buvo apdorotos arba perdirbtos Ramiojo vandenyno valstybėje, Europos bendrijoje arba vienoje iš kitų 3 ir 4 straipsniuose nurodytų šalių ar teritorijų, jei tie dokumentai naudojami pagal nacionalinius teisės aktus;

d)    Ramiojo vandenyno valstybėje, Europos bendrijoje arba vienoje iš kitų 3 ir 4 straipsniuose nurodytų šalių ar teritorijų pagal Protokolą išduoti ar surašyti EUR.1 judėjimo sertifikatai arba sąskaitos faktūros deklaracijos, kuriais įrodomas panaudotų medžiagų kilmės statusas.

28 straipsnis

Kilmės įrodymų ir papildomų dokumentų saugojimas

1.    EUR.1 judėjimo sertifikatą išduoti prašantis eksportuotojas 16 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus saugo ne trumpiau kaip trejus metus.

2.    Sąskaitos faktūros deklaraciją surašantis eksportuotojas jos kopiją ir 20 straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus saugo ne trumpiau kaip trejus metus.

3.    Tiekėjas, surašantis tiekėjo deklaraciją, ne trumpiau kaip trejus metus saugo deklaracijos ir visų sąskaitų faktūrų, pristatymo pranešimų ar kitų komercinių dokumentų, prie kurių pridedama ši deklaracija, kopijas ir 26 straipsnio 7 dalyje nurodytus dokumentus.

4.    EUR.1 judėjimo sertifikatą išduodanti eksportuojančios šalies muitinė 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymo formą saugo ne trumpiau kaip trejus metus.

5.    Importuojančios šalies muitinė jai pateiktus EUR.1 judėjimo sertifikatus ir sąskaitos faktūros deklaracijas saugo ne trumpiau kaip trejus metus.

29 straipsnis

Neatitikimai ir formalios klaidos

1.    Aptikus nedidelių kilmės įrodyme pateiktų duomenų ir duomenų dokumente, kuris muitinės įstaigai pateikiamas produktų importo formalumams atlikti, neatitikimų, kilmės įrodymas ipso facto netampa niekiniais, jeigu tinkamai nustatoma, kad tame dokumente pateikti duomenys atitinka pateiktus produktus.

2.    Kilmės įrodymas neturi būti atmetamas dėl akivaizdžiai formalių jo klaidų (pvz., spausdinimo klaidų), jeigu dėl šių klaidų nekyla abejonių dėl dokumente pateiktų duomenų teisingumo.

30 straipsnis

Eurais apskaičiuotos sumos

1.    Taikant 20 straipsnio 1 dalies b punkto ir 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai sąskaitose faktūrose produktų kainos nurodomos ne eurais, o kita valiuta, kiekviena atitinkama šalis kiekvienais metais nacionaline Ramiojo vandenyno valstybės, Europos bendrijos valstybių narių ir kitų 3 ir 4 straipsniuose nurodytų šalių ar teritorijų valiuta nustato sumas, lygiavertes eurais apskaičiuotoms sumoms.

2.    20 straipsnio 1 dalies b punktas arba 25 straipsnio 3 dalis siuntai taikomos atsižvelgiant į tą valiutą, kuri buvo nurodyta sąskaitoje faktūroje, pagal atitinkamos šalies nustatytą sumą.

3.    Sumos, kurios turi būti nurodytos bet kuria nacionaline valiuta, ta valiuta turi būti lygiavertės sumoms, apskaičiuotoms eurais pirmąją spalio mėn. darbo dieną. Tos sumos Europos Komisijai pranešamos iki spalio 15 d. ir taikomos nuo kitų metų sausio 1 d. Europos Komisija atitinkamas sumas praneša visoms atitinkamoms šalims.

4.    Šalis gali suapvalinti sumą, gautą konvertavus eurais apskaičiuotą sumą į jos nacionalinę valiutą, iki didesnio arba mažesnio skaičiaus. Suapvalinta suma nuo sumos, gautos po konvertavimo, negali skirtis daugiau kaip 5 proc. Šalis gali išlaikyti nepakeistą savo ekvivalentą nacionaline valiuta, atitinkantį eurais apskaičiuotą sumą, jei šio straipsnio 3 dalyje nurodyto metinio patikslinimo metu konvertuojant tą sumą prieš jos suapvalinimą ekvivalentas nacionaline valiuta padidėja mažiau nei 15 proc. Ekvivalentas nacionaline valiuta gali likti nepakeistas, jeigu po konvertavimo ekvivalento vertė sumažėtų.

5.    Europos bendrijai arba Ramiojo vandenyno valstybėms paprašius Specialusis muitinių bendradarbiavimo ir kilmės taisyklių komitetas peržiūri eurais apskaičiuotas sumas. Atlikdamas šią peržiūrą, Specialusis muitinių bendradarbiavimo ir kilmės taisyklių komitetas įvertina, ar pageidautina faktiškai išlaikyti atitinkamų ribų poveikį. Šiuo tikslu jis gali nuspręsti pakeisti eurais apskaičiuotas sumas.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

ADMINISTRACINIO BENDRADARBIAVIMO TVARKA

31 straipsnis

Administracinės sąlygos, kurias turi atitikti produktai, kad jiems būtų taikomos Susitarimo nuostatos

1.    Ramiojo vandenyno valstybės ar Europos bendrijos kilmės produktams, kaip apibrėžta Protokole, lengvatiniai muitų tarifai pagal Susitarimą taikomi muitinei teikiant importo deklaraciją tik su sąlyga, kad produktai eksportuoti tą dieną, kurią eksportuojanti šalis yra įgyvendinusi šio straipsnio 2 dalies nuostatas, arba po jos.

2.    Susitariančiosios Šalys įsipareigoja:

a)    įdiegti reikiamą nacionalinę ir regioninę tvarką, kurios reikia Protokole nustatytoms taisyklėms ir procedūroms įgyvendinti ir tam įgyvendinimui užtikrinti, taip pat prireikus 3 ir 4 straipsniams taikyti būtiną tvarką;

b)    sukurti administracines struktūras ir sistemas, kurių reikia norint tinkamai valdyti ir kontroliuoti produktų kilmės statusą ir įvykdyti kitas Protokole nustatytas sąlygas.

Jos teikia 32 straipsnyje nurodytus pranešimus.

32 straipsnis

Su muitine susijusios informacijos teikimas

1.    Ramiojo vandenyno valstybės ir Europos bendrijos valstybės narės per Europos Bendrijų Komisiją pateikia vienos kitoms už EUR.1 judėjimo sertifikatų, sąskaitos faktūros deklaracijų ar tiekėjų deklaracijų išdavimą ir tikrinimą atsakingų muitinių adresus ir antspaudų, kuriuos jų muitinės įstaigos naudoja išduodamos tuos sertifikatus, pavyzdžius.

EUR.1 judėjimo sertifikatai ir sąskaitos faktūros deklaracijos ar tiekėjų deklaracijos priimamos lengvatinio režimo taikymo tikslais nuo tos dienos, kurią Europos Bendrijų Komisija gauna šią informaciją.

2.    Ramiojo vandenyno valstybės ir Europos bendrijos valstybės narės nedelsdamos praneša vienos kitoms apie bet kokius šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos pasikeitimus.

3.    Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos veikia pagal atitinkamos šalies vyriausybės įgaliojimus. Už kontrolę ir tikrinimą atsakingos institucijos turi priklausyti atitinkamos šalies vyriausybės institucijoms.

33 straipsnis

Savitarpio pagalba

1.    Siekdamos užtikrinti tinkamą Protokolo taikymą, Europos bendrija, Ramiojo vandenyno valstybės ir kitos 3 ir 4 straipsniuose nurodytos šalys, naudodamosi kompetentingomis muitinių administracijomis, padeda viena kitai tikrinti EUR.1 judėjimo sertifikatų, sąskaitos faktūros deklaracijų ar tiekėjo deklaracijų autentiškumą ir šiuose dokumentuose pateiktos informacijos teisingumą. Be to, Ramiojo vandenyno valstybės:

a)    gavusios patikimo valdymo ir Protokolo kontrolės priežiūros atitinkamoje šalyje prašymą teikia Europos bendrijai ir vienos kitoms būtiną pagalbą, įskaitant vizitus vietoje;

b)    pagal 34 straipsnį tikrina produktų kilmės statusą ir nustato, ar vykdomos kitos Protokole nustatytos sąlygos.

2.    Institucijos, į kurias kreipiamasi, pateikia reikiamą informaciją apie sąlygas, kurių laikantis produktas buvo pagamintas, visų pirma nurodydamos sąlygas, kuriomis įvairiose Ramiojo vandenyno valstybėse, Europos bendrijoje ir kitose 3 ir 4 straipsniuose nurodytose šalyse buvo laikomasi kilmės taisyklių.

34 straipsnis

Kilmės įrodymų tikrinimas

1.    Kilmės įrodymų paskesnis tikrinimas atliekamas remiantis rizikos analize ir atsitiktine tvarka arba kai importuojančios šalies muitinė turi pagrįstų abejonių dėl tų dokumentų autentiškumo, atitinkamų produktų kilmės statuso arba kitų Protokolo reikalavimų vykdymo.

2.    Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalies nuostatas, importuojančios šalies muitinė grąžina EUR.1 judėjimo sertifikatą ir sąskaitą faktūrą (jei ji pateikta), sąskaitos faktūros deklaraciją arba šių dokumentų kopiją eksportuojančios šalies muitinei ir prireikus nurodo prašymo atlikti tikrinimą priežastis. Kartu su prašymu atlikti tikrinimą siunčiami visi turimi dokumentai ir informacija, kuriais remiantis galima daryti prielaidą, kad kilmės įrodyme pateikta informacija yra neteisinga.

3.    Tikrinimą atlieka eksportuojančios šalies muitinė. Šiuo tikslu ji turi teisę reikalauti pateikti bet kokius įrodymus ir atlikti bet kokius eksportuotojo apskaitos registrų patikrinimus ar bet kokias kitas patikras, kurios, jos nuomone, yra būtinos.

4.    Jei importuojančios šalies muitinė, laukdama tikrinimo rezultatų, nusprendžia sustabdyti lengvatinių muitų tarifų taikymą atitinkamiems produktams, importuotojui leidžiama išleisti produktus, laikantis visų būtinų atsargumo priemonių.

5.    Tikrinimo prašanti muitinė kuo skubiau informuojama apie šio tikrinimo rezultatus. Iš tų rezultatų turi būti aiškiai matyti, ar dokumentai yra autentiški, ar atitinkami produktai gali būti laikomi Ramiojo vandenyno valstybės, Europos bendrijos ar vienos iš kitų 3 ir 4 straipsniuose nurodytų šalių ar teritorijų kilmės produktais ir ar jie atitinka kitus Protokolo reikalavimus.

6.    Jeigu, kilus pagrįstų abejonių, per dešimt mėnesių nuo prašymo atlikti tikrinimą pateikimo dienos negaunama atsakymo arba jeigu atsakyme nėra pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti atitinkamo dokumento autentiškumą arba tikrąją produktų kilmę, tikrinimo prašanti muitinė atsisako suteikti teisę taikyti lengvatinius muitų tarifus, išskyrus išimtinėmis aplinkybėmis.

7.    Jei, remiantis tikrinimo rezultatais arba kita turima informacija, paaiškėja, kad nesilaikoma Protokolo nuostatų, eksportuojanti šalis, siekdama nustatyti tokio taisyklių pažeidimo atvejus ir užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją, savo iniciatyva arba importuojančios šalies prašymu derama skuba atlieka tinkamus tyrimus arba pasirūpina, kad tokie tyrimai būtų atlikti, ir gali pakviesti šiuose tyrimuose dalyvauti importuojančią šalį.

35 straipsnis

Tiekėjų deklaracijų tikrinimas

1.    Tiekėjų deklaracijų tikrinimas atliekamas remiantis rizikos analize ir atsitiktine tvarka arba kai šalies, kurioje į šias deklaracijas buvo atsižvelgta išduodant EUR.1 judėjimo sertifikatą arba surašant kilmės deklaraciją, muitinė turi pagrįstų abejonių dėl tokio dokumento autentiškumo arba jame pateiktos informacijos teisingumo.

2.    Muitinė, kuriai pateikta tiekėjo deklaracija, gali prašyti, kad valstybės, kurioje deklaracija buvo surašyta, muitinė pateiktų informacijos sertifikatą, kurio pavyzdys pateiktas Protokolo VI priede. Arba tvirtinančiosios institucijos, kurioms pateikta tiekėjo deklaracija, gali paprašyti, kad eksportuotojas pateiktų valstybės, kurioje deklaracija buvo surašyta, muitinės išduotą informacijos sertifikatą.

Įstaiga, išdavusi informacijos sertifikatą, jo kopiją saugo ne trumpiau kaip trejus metus.

3.    Tikrinimo prašanti muitinė kuo skubiau informuojama apie jo rezultatus. Iš rezultatų turi būti aiškiai matyti, ar tiekėjo deklaracijoje pateikta informacija yra teisinga, ir pagal juos muitinei turi būti galima nustatyti, ar į tokią tiekėjo deklaraciją galima atsižvelgti išduodant EUR.1 judėjimo sertifikatą ar surašant sąskaitos faktūros deklaraciją ir kiek į ją galima atsižvelgti.

4.    Tikrinimą atlieka šalies, kurioje buvo surašyta tiekėjo deklaracija, muitinė. Tuo tikslu ji turi teisę reikalauti pateikti bet kokius įrodymus ar atlikti bet kokius tiekėjo apskaitos registrų patikrinimus ar bet kokias kitas patikras, kurios, jos nuomone, yra būtinos tiekėjo deklaracijos tikslumui patikrinti.

5.    EUR.1 judėjimo sertifikatas, išduotas remiantis neteisinga tiekėjo deklaracija, arba sąskaitos faktūros deklaracija, surašyta remiantis tokia deklaracija, laikomi niekiniais.

36 straipsnis

Ginčų sprendimas

Jei dėl 34 ir 35 straipsniuose nurodytų tikrinimo procedūrų kyla ginčų, kurių negali tarpusavyje išspręsti tikrinimo prašanti muitinė ir už šio tikrinimo atlikimą atsakinga muitinė, arba jei jos nesutaria dėl Protokolo aiškinimo, tie ginčai perduodami spręsti Specialiajam muitinių bendradarbiavimo ir kilmės taisyklių komitetui.

Importuotojo ir importuojančios šalies muitinės ginčai visais atvejais sprendžiami pagal tos šalies teisės aktus.

37 straipsnis

Sankcijos

Kiekvienam asmeniui, kuris, siekdamas pasinaudoti produktams taikomu lengvatiniu režimu, parengia dokumentą, kuriame pateikiama neteisinga informacija, arba dėl kurio kaltės toks dokumentas parengiamas, taikomos sankcijos.

38 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1.    Specialusis muitinių bendradarbiavimo ir kilmės taisyklių komitetas (toliau šiame straipsnyje – Komitetas) gali priimti nuo Protokolo nukrypti leidžiančias nuostatas, pagrįstas Ramiojo vandenyno valstybių veikiančių pramonės sektorių vystymosi ar naujų pramonės sektorių kūrimo poreikiais.

Atitinkama (-os) Ramiojo vandenyno valstybė (-s) prieš pateikdama (-os) klausimą Komitetui arba tuo metu, kai jį pateikia, praneša Europos bendrijai apie prašymą dėl nukrypti leidžiančios nuostatos, kartu pateikdama (-os) prašymą pagrindžiančias priežastis pagal šio straipsnio 2 dalį.

Europos bendrija patenkina visus Ramiojo vandenyno valstybių prašymus, kurie yra tinkamai pagrįsti pagal šį straipsnį ir negali padaryti didelės žalos esamiems Europos bendrijos pramonės sektoriams.

2.    Kad Komitetui būtų paprasčiau nagrinėti prašymus dėl nukrypti leidžiančių nuostatų, prašymą teikianti (-čios) Ramiojo vandenyno valstybė (-s) Protokolo VII priede pateiktoje formoje pagrįsdama (-os) savo prašymą pateikia kuo išsamesnę informaciją, visų pirma apimančią toliau išvardytus punktus:

–    gatavo produkto aprašymą,

–    trečiosios šalies kilmės medžiagų pobūdį ir kiekį,

–    Ramiojo vandenyno valstybių arba 3 ir 4 straipsniuose nurodytų šalių ar teritorijų kilmės medžiagų arba jose perdirbtų medžiagų pobūdį ir kiekį,

–    gamybos procesus,

–    pridėtinę vertę,

–    darbuotojų skaičių atitinkamoje įmonėje,

–    numatomą eksporto į Europos bendriją mastą,

–    kitus galimus žaliavų tiekimo šaltinius,

–    priežastis, dėl kurių prašoma tokios nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo trukmės, atsižvelgiant į pastangas rasti naujų tiekimo šaltinių,

–    kitas pastabas.

Tos pačios taisyklės taikomos bet kuriems prašymams dėl pratęsimo.

Komitetas gali keisti formą.

3.    Nagrinėjant prašymus visų pirma atsižvelgiama į:

a)    Ramiojo vandenyno valstybės išsivystymo lygį ar geografinę padėtį;

b)    atvejus, kuriais esamų kilmės taisyklių taikymas labai paveiktų Ramiojo vandenyno valstybėje veikiančio pramonės sektoriaus galimybes tęsti eksportą į Europos bendriją, ypač į atvejus, kuriais dėl šios priežasties veikla galėtų būti nutraukta;

c)    konkrečius atvejus, kai galima aiškiai įrodyti, kad kilmės taisyklės galėtų sutrukdyti reikšmingas investicijas į pramonės sektorių ir kai dėl investicinės programos įgyvendinimui palankios nukrypti leidžiančios nuostatos atitiktį toms taisyklėms būtų galima pasiekti etapais.

4.    Bet kuriuo atveju, siekiant nustatyti, ar problemos negalima išspręsti taikant su kilmės kumuliacija susijusias taisykles, atliekamas nagrinėjimas.

5.    Be to, nagrinėjimas atliekamas palankiomis sąlygomis, visų pirma atsižvelgiant į:

a)    priimamo sprendimo ekonominį ir socialinį poveikį, visų pirma poveikį užimtumui;

b)    poreikį nukrypti leidžiančią nuostatą taikyti tam tikrą laikotarpį, atsižvelgiant į konkrečią atitinkamos Ramiojo vandenyno valstybės padėtį ir jai kylančius sunkumus.

6.    Nagrinėjant prašymus kiekvienu konkrečiu atveju ypač atsižvelgiama į galimybę kilmės statusą suteikti produktams, kurių sudėtyje yra kaimyninių besivystančių šalių, mažiausiai išsivysčiusių ar besivystančių šalių, su kuriomis vieną ar daugiau Ramiojo vandenyno valstybių sieja ypatingi ryšiai, kilmės medžiagų, jei gali būti pradėtas pakankamas administracinis bendradarbiavimas.

7.    Nedarant poveikio šio straipsnio 1–6 dalių taikymui, nukrypti leidžiančią nuostatą leidžiama taikyti, kai atitinkamoje Ramiojo vandenyno valstybėje naudojamų kilmės statuso neturinčių produktų pridėtinė vertė sudaro bent 45 % gatavo produkto vertės, jei tokia nukrypti leidžianti nuostata labai nepakenkia Europos bendrijos arba vienos ar kelių jos valstybių narių ekonomikos sektoriui.

8.    Komitetas imasi veiksmų, būtinų užtikrinti, kad sprendimas būtų priimtas kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 75 darbo dienas po to, kai Komiteto EB pirmininkas gauna prašymą. Jei per tą laikotarpį Europos bendrija nepraneša Ramiojo vandenyno valstybei savo pozicijos dėl prašymo, laikoma, kad prašymas priimtas.

9.    a)    Nukrypti leidžianti nuostata galioja Komiteto nustatytą laikotarpį, paprastai penkerius metus.

b)    Sprendime dėl nukrypti leidžiančios nuostatos gali būti numatyta jo atnaujinimo Komitetui nepriėmus naujo sprendimo galimybė, jei atitinkama (-os) Ramiojo vandenyno valstybė (-ės) likus trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos pateikia įrodymų, kad ji (jos) dar negali vykdyti Protokolo sąlygų, nuo kurių nukrypti leidžiančios nuostatos buvo priimtos.

Jeigu nepareiškiama prieštaravimo dėl pratęsimo, Komitetas kuo greičiau jį išnagrinėja ir nusprendžia, ar pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimą. Komitetas darbą tęsia, kaip nurodyta šio straipsnio 8 dalyje. Imamasi visų būtinų priemonių, kad taikant nukrypti leidžiančią nuostatą būtų išvengta pertrūkių.

c)    Jei nustatoma, kad pagrindiniai veiksniai, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, labai pasikeitė, per a ir b punktuose nurodytus laikotarpius Komitetas gali persvarstyti nukrypti leidžiančios nuostatos suteikimo sąlygas. Baigęs persvarstymą Komitetas gali nuspręsti pakeisti savo sprendimo sąlygas, susijusias su nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritimi arba bet kuria kita anksčiau nustatyta sąlyga.

39 straipsnis

Specialusis muitinių bendradarbiavimo ir kilmės taisyklių komitetas

1.    Pagal Susitarimo 68 straipsnį įsteigtas Specialusis muitinių bendradarbiavimo ir kilmės taisyklių komitetas (toliau – Komitetas) atsako už veiksmingą Protokolo vykdymą ir veikimą.

2.    Kiek tai susiję su Protokolo taikymu, Komitetas, inter alia, atlieka šias funkcijas:

a)    priima sprendimus dėl nuo Protokolo nukrypti leidžiančių nuostatų, laikydamasis 38 straipsnyje išdėstytų sąlygų;

b)    peržiūri toliau nurodytus dalykus ir prireikus Prekybos komitetui teikia dėl jų tinkamas rekomendacijas:

i)    peržiūri, kaip įgyvendinamas Protokolas ir kaip jis veikia, ir

ii)    peržiūri Šalies pasiūlytus Protokolo nuostatų pakeitimus.

Šiuo tikslu Komitetas atsižvelgia į Ramiojo vandenyno valstybių vystymosi poreikius;

   c)    sprendžia visus pagal 36 straipsnį kylančius ginčus ir

d)    svarsto bet kokį kitą Šalių atstovų sutartą su Protokolu susijusį klausimą.

3.    Komitetas renkasi Šalių nustatytu laiku.

4.    Komitetą sudaro Europos Sąjungos ir Ramiojo vandenyno valstybių pareigūnai, atsakingi už muitinės klausimus. Prireikus Komitetas gali pasinaudoti reikiama ekspertų patirtimi.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

SEUTA IR MELILJA

40 straipsnis

Specialiosios sąlygos

1.    Protokole vartojamas terminas „Europos bendrija“ neapima Seutos ir Meliljos. Terminas „Europos bendrijos kilmės produktai“ neapima Seutos ir Meliljos kilmės produktų.

2.    Protokolo nuostatos mutatis mutandis taikomos nustatant, ar produktai, importuojami į Seutą ir Melilją, gali būti laikomi Ramiojo vandenyno valstybės kilmės produktais.

3.    Kai tik Seutoje, Meliljoje ar Europos bendrijoje gauti produktai apdorojami ir perdirbami Ramiojo vandenyno valstybėje, jie laikomi gautais tik Ramiojo vandenyno valstybėje.

4.    Seutoje, Meliljoje ar Europos bendrijoje atliktos apdorojimo ir perdirbimo operacijos laikomos atliktomis Ramiojo vandenyno valstybėje, jei medžiagos vėliau apdorojamos arba perdirbamos Ramiojo vandenyno valstybėje.

5.    Įgyvendinant šio straipsnio 3 ir 4 dalis, Protokolo 7 straipsnyje išvardytos nepakankamos operacijos nelaikomos apdorojimo ar perdirbimo operacijomis.

6.    Seuta ir Melilja laikomos viena teritorija.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

41 straipsnis

Kilmės taisyklių persvarstymas ir taikymas

1.    Prekybos komitetas gali nuspręsti iš dalies pakeisti Protokolo nuostatas.

2.    Nepaisant šio straipsnio 1 dalies nuostatų, Protokolas ir jo priedai peržiūrimi kas penkerius (5) metus nuo jo įsigaliojimo, siekiant padaryti būtinus pakeitimus ar pataisymus. Atlikdamos tokią peržiūrą Šalys taip pat atsižvelgia į Ramiojo vandenyno valstybių vystymosi poreikius, pavyzdžiui, technologijų ir gamybos procesų pokyčius ir visus kitus veiksnius.

3. Sprendimai įgyvendinami kuo greičiau.

42 straipsnis

Priedai

Protokolo priedai yra neatskiriama jo dalis.

43 straipsnis

Protokolo įgyvendinimas

Europos bendrija ir Ramiojo vandenyno valstybės imasi Protokolui įgyvendinti būtinų priemonių.

II protokolo I PRIEDAS

II priedo sąrašo įvadinės pastabos

1 pastaba

Sąraše išdėstytos sąlygos, kurias įvykdžius visi produktai laikomi pakankamai apdorotais ar perdirbtais vadovaujantis Protokolo 6 straipsniu.

2 pastaba

1.    Pirmose dviejose sąrašo skiltyse aprašomas gautas produktas. Pirmoje skiltyje nurodomas pozicijos arba skirsnio numeris pagal Suderintą sistemą, o antroje skiltyje pateikiamas prekių, priskiriamų tai pozicijai ar skirsniui, aprašymas pagal šią sistemą. Greta kiekvieno pirmų dviejų skilčių įrašo 3 arba 4 skiltyje nurodyta jam skirta taisyklė. Pirmoje skiltyje tam tikrais atvejais prieš įrašą nurodytas simbolis „ex“ reiškia, kad 3 arba 4 skiltyje nurodytos taisyklės taikomos tik 2 skiltyje nurodytai tos pozicijos daliai.

2.    Kai 1 skiltyje yra sugrupuoti kelių pozicijų numeriai arba nurodytas skirsnio numeris ir todėl 2 skiltyje pateiktas nedetalizuotas produktų aprašymas, greta 3 arba 4 skiltyje nurodyta taisyklė taikoma visiems produktams, kurie pagal Suderintą sistemą priskiriami to skirsnio pozicijoms arba 1 skiltyje sugrupuotoms pozicijoms.

3.    Jeigu tai pačiai pozicijai priskiriamiems skirtingiems produktams taikomos skirtingos taisyklės, kiekvienoje įtraukoje pateikiamas tos pozicijos dalies, kuriai taikoma greta 3 arba 4 skiltyje nurodyta taisyklė, aprašymas.

4.    Jei pirmos ir antros skilties įrašui taisyklė nurodyta ir 3, ir 4 skiltyse, eksportuotojas gali kaip alternatyvą taikyti 3 arba 4 skilties taisyklę. Jei 4 skiltyje kilmės taisyklė nenurodyta, turi būti taikoma 3 skiltyje nurodyta taisyklė.

3 pastaba

1.    Protokolo 6 straipsnio nuostatos kilmės statusą įgijusiems produktams, naudojamiems kitiems produktams gaminti, taikomos neatsižvelgiant į tai, ar kilmės statusas įgytas toje gamykloje, kurioje šie produktai naudojami, ar kitoje Europos bendrijos arba Ramiojo vandenyno valstybių gamykloje.

   Pavyzdys.

Variklis, priskiriamas 8407 pozicijai, kuriai taikomoje taisyklėje nustatyta, kad kilmės statuso neturinčių medžiagų, kurios gali būti naudojamos, vertė negali sudaryti daugiau kaip 40 proc. gamintojo kainos (ex-works kainos), yra pagamintas iš ex 7224 pozicijai priskiriamo „kito legiruotojo plieno, suformuoto grubaus kalimo būdu“.

Jei šis kaltinis dirbinys buvo nukaltas iš kilmės statuso neturinčio luito Europos bendrijoje, jis kilmės statusą įgijo pagal sąrašo ex 7224 pozicijai skirtą taisyklę. Apskaičiuojant variklio vertę, šis kaltinis dirbinys gali būti laikomas turinčiu kilmės statusą, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo pagamintas toje pačioje gamykloje, ar kitoje Europos bendrijos gamykloje. Taigi sumuojant panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertę, kilmės statuso neturinčio luito vertė neįskaičiuojama.

2.    Sąraše pateiktoje taisyklėje apibrėžiamas būtinas minimalus apdorojimas ar perdirbimas – apdorojus arba perdirbus daugiau kilmės statusas taip pat suteikiamas, o apdorojus ar perdirbus mažiau, nesuteikiamas. Todėl, jei taisyklėje numatyta, kad tam tikrame gamybos etape gali būti panaudota kilmės statuso neturinti medžiaga, ją leidžiama panaudoti ankstesniame gamybos etape, bet neleidžiama vėlesniame.

3.    Nedarant poveikio 3.2 pastabos taikymui, jei taisyklėje nurodyta, kad gali būti panaudotos „bet kuriai pozicijai priskiriamos medžiagos“, gali būti naudojamos ir tai pačiai pozicijai kaip ir produktas priskiriamos medžiagos, tačiau tokiu atveju laikomasi konkrečių apribojimų, kurie taip pat gali būti numatyti toje taisyklėje. Tačiau frazė „gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų medžiagų, įskaitant … pozicijai priskiriamas kitas medžiagas“ reiškia, kad gali būti naudojamos tik tai pačiai pozicijai kaip produktas, kurio aprašymas skiriasi nuo sąrašo 2 skiltyje pateikto produkto aprašymo, priskiriamos medžiagos.

4.    Kai sąraše pateiktoje taisyklėje nurodyta, kad produktas gali būti pagamintas iš daugiau kaip vienos medžiagos, reiškia, kad gali būti panaudota viena ar daugiau medžiagų. Nėra privaloma panaudoti visas tas medžiagas.

   Pavyzdys.

   Pagal SS pozicijoms 5208–5212 priskiriamiems audiniams taikomą taisyklę gali būti panaudoti natūralūs pluoštai ir, be kitų medžiagų, gali būti panaudotos ir cheminės medžiagos. Tai nereiškia, kad turi būti panaudoti abu – galima naudoti vieną ar kitą, arba abu kartu.

5.    Jei sąraše pateiktoje taisyklėje nurodyta, kad produktas turi būti pagamintas iš tam tikros medžiagos, ši sąlyga akivaizdžiai nedraudžia naudoti kitų medžiagų, dėl savo pobūdžio negalinčių atitikti taisyklės (dėl tekstilės taip pat žr. 6.3 pastabą).

   Pavyzdys.

   Pagal 1904 pozicijai priskiriamiems paruoštiems maisto produktams taikomą taisyklę aiškiai negalima naudoti javų arba jų darinių, bet nedraudžiama naudoti mineralinių druskų, cheminių medžiagų ar kitų priedų, kurie nėra javų gaminiai.

Tačiau tai netaikoma produktams, kurie, nors ir negali būti pagaminti iš tam tikros sąraše nurodytos medžiagos, gali būti pagaminti iš to paties pobūdžio medžiagos ankstesniame gamybos etape.

   Pavyzdys.

Jei ex 62 skirsniui priskiriamas drabužis yra pagamintas iš neaustinių medžiagų ir jei šios rūšies gaminiams leidžiama naudoti tik kilmės statuso neturinčius verpalus, negalima pradėti gamybos nuo neaustinės medžiagos, net jei neaustinės medžiagos paprastai negali būti gaminamos iš verpalų. Tokiu atveju pradinė medžiaga paprastai turėtų būti ankstesnio nei verpalai gamybos etapo, t. y. pluoštas.

6.    Jei sąraše pateiktoje taisyklėje nurodyti du maksimalūs kilmės statuso neturinčių galimų naudoti medžiagų procentiniai dydžiai, tai tų procentinių dydžių negalima sumuoti. Kitaip tariant, maksimali visų panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertė niekada negali būti didesnė už didžiausią iš nurodytų procentinių dydžių. Be to, konkrečiai medžiagai taikomi procentiniai dydžiai negali būti viršyti.

4 pastaba

1.    Terminas „natūralūs pluoštai“ sąraše reiškia ne dirbtinius ir ne sintetinius pluoštus. Tai taikoma tik prieš verpimą esančių gamybos etapų pluoštams, įskaitant atliekas, ir, jei kitaip neapibrėžta, karštiems, šukuotiems arba kitaip perdirbtiems, bet nesuverptiems pluoštams.

2.    Terminas „natūralūs pluoštai“ apima 0503 pozicijai priskiriamus ašutus, 5002 ir 5003 pozicijoms priskiriamą šilką, 5101–5105 pozicijoms priskiriamus vilnos pluoštus, švelniavilnių ir šiurkščiavilnių gyvūnų plaukus, 5201–5203 pozicijoms priskiriamus medvilnės pluoštus ir 5301–5305 pozicijoms priskiriamus kitus augalinius pluoštus.

3.    Terminai „tekstilinė masė“, „cheminės medžiagos“ ir „popieriaus gamybos medžiagos“ sąraše vartojami 50–63 skirsniams nepriskiriamoms medžiagoms, kurios gali būti naudojamos dirbtiniams, sintetiniams arba popieriaus pluoštams ar verpalams gaminti, aprašyti.

4.    Terminas „cheminiai kuokšteliniai pluoštai“ sąraše reiškia 5501–5507 pozicijoms priskiriamas sintetinių ar dirbtinių gijų gniūžtes, kuokštelinius pluoštus ar atliekas.

5 pastaba

1.    Jei sąraše prie produkto yra nuoroda į šią pastabą, sąrašo 3 skiltyje pateiktos sąlygos netaikomos jokioms pagrindinėms tekstilės medžiagoms, panaudotoms šiam produktui pagaminti, jei jos drauge sudaro ne daugiau kaip 10 % bendros visų pagrindinių panaudotų tekstilės medžiagų masės (žr. taip pat 5.3 ir 5.4 pastabas).

2.    Tačiau 5.1 pastaboje minimas leistinasis nuokrypis gali būti taikomas tik mišriems produktams, pagamintiems iš dviejų ar daugiau pagrindinių tekstilės medžiagų.

   Pagrindinės tekstilės medžiagos:

   –    šilkas,

   –    vilna,

   –    šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai,

   –    švelniavilnių gyvūnų plaukai,

   –    ašutai,

   –    medvilnė,

   –    medžiagos popieriui gaminti ir popierius,

   –    linas,

   –    kanapės,

   –    džiutas ir kiti tekstilės pluoštai iš karnienos,

   –    sizalis ir kiti Agave genties augalų tekstilės pluoštai,

   –    kokoso, abakos, ramės ir kiti augaliniai tekstilės pluoštai,

   –    sintetinės gijos,

   –    dirbtinės gijos,

   –    srovei laidūs siūlai,

   –    sintetiniai kuokšteliniai polipropileno pluoštai,

   –    sintetiniai kuokšteliniai poliesterių pluoštai,

   –    sintetiniai kuokšteliniai poliamido pluoštai,

   –    sintetiniai kuokšteliniai poliakrilnitrilo pluoštai,

   –    sintetiniai kuokšteliniai poliamido pluoštai,

   –    sintetiniai kuokšteliniai politetrafluoretileno pluoštai,

   –    sintetiniai kuokšteliniai polifenileno sulfido pluoštai,

   –    sintetiniai kuokšteliniai polivinilchlorido pluoštai,

   –    kiti sintetiniai kuokšteliniai pluoštai,

   –    dirbtiniai kuokšteliniai viskozės pluoštai,

   –    kiti dirbtiniai kuokšteliniai pluoštai,

   –    verpalai iš poliuretano, segmentuoti su elastingais polieterio segmentais, pozumentiniai arba ne,

   –    verpalai iš poliuretano, segmentuoti su elastingais poliesterio segmentais, pozumentiniai arba ne,

   –    produktai, priskiriami 5605 pozicijai (metalizuotieji siūlai) su ne platesne kaip 5 mm aliuminio folijos ar plastikinės plėvelės, padengtos arba nepadengtos aliuminio milteliais, juostele, įtvirtinta tarp dviejų plastikinės plėvelės sluoksnių skaidriais arba spalvotais klijais,

   –    kiti 5605 pozicijai priskiriami produktai.

   Pavyzdys.

   5205 pozicijai priskiriami verpalai, pagaminti iš 5203 pozicijai priskiriamų medvilnės pluoštų ir iš 5506 pozicijai priskiriamų sintetinių kuokštelinių pluoštų, yra mišrūs verpalai. Todėl kilmės statuso neturintys sintetiniai kuokšteliniai pluoštai, neatitinkantys kilmės taisyklių (pagal kurias reikalaujama gaminti iš cheminių medžiagų ar tekstilinės masės), gali sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. tų verpalų masės.

   Pavyzdys.

   5112 pozicijai priskiriamas vilnonis audinys, pagamintas iš 5107 pozicijai priskiriamų vilnonių verpalų ir iš 5509 pozicijai priskiriamų sintetinių kuokštelinių pluoštų, yra mišrus audinys. Todėl sintetiniai verpalai, neatitinkantys kilmės taisyklių (pagal kurias reikalaujama gaminti iš cheminių medžiagų arba tekstilinės masės), arba vilnoniai verpalai, neatitinkantys kilmės taisyklių (pagal kurias reikalaujama gaminti iš nesukaršto, nešukuoto ar kitaip verpimui neparuošto natūralaus pluošto), arba jų mišinys gali būti panaudoti su sąlyga, kad jų bendra masė sudaro ne daugiau kaip 10 proc. audinio masės.

   Pavyzdys.

   5802 pozicijai priskiriamos siūtinės pūkinės tekstilės medžiagos, pagamintos iš 5205 pozicijai priskiriamų medvilnės verpalų ir 5210 pozicijai priskiriamo medvilninio audinio, yra mišrus produktas tik tada, kai pats medvilninis audinys yra mišrus, t. y. pagamintas iš dviem skirtingoms pozicijoms priskiriamų verpalų, arba kai panaudoti medvilnės verpalai yra mišrūs.

   Pavyzdys.

   Jei atitinkama siūtinės pūkinės tekstilės medžiaga buvo pagaminta iš 5205 pozicijai priskiriamų medvilnės verpalų ir iš 5407 pozicijai priskiriamo sintetinio audinio, akivaizdu, kad panaudoti verpalai yra dvi skirtingos pagrindinės tekstilės medžiagos, todėl siūtinės pūkinės tekstilės medžiaga yra mišrus produktas.

3.    Kai produktų sudėtyje yra „verpalų, pagamintų iš poliuretano, segmentuotų su elastingais polieterio segmentais, pozumentinių arba ne“, šiems verpalams taikomas 20 proc. leistinasis nuokrypis.

4.    Kai produktų sudėtyje yra „ne platesnė kaip 5 mm aliuminio folijos ar plastikinės plėvelės, padengtos arba nepadengtos aliuminio milteliais, juostelė, klijais įtvirtinta tarp dviejų plastikinės plėvelės sluoksnių“, šiai juostelei taikomas 30 proc. leistinasis nuokrypis.

6 pastaba

1.    Sąraše esančių tekstilės gaminių, prie kurių yra išnaša su nuoroda į šią įvadinę pastabą, tekstilės aplikacijos ir priedai, neatitinkantys sąrašo 3 skiltyje konkrečiam gatavam produktui nurodytos taisyklės, gali būti panaudoti su sąlyga, kad jų masė neviršija 10 proc. bendros gaminyje esančių tekstilės medžiagų masės.

   Tai tekstilės aplikacijos ir priedai, priskiriami 50–63 skirsniams. Pamušalai ir įdėklai nelaikomi aplikacijomis ar priedais.

2.    Ne tekstilės aplikacijos ir priedai ar kitos panaudotos medžiagos, kuriose yra tekstilės, nebūtinai turi atitikti 3 skiltyje nurodytas sąlygas, net jei jiems netaikoma 3.5 pastaba.

3.    Vadovaujantis 3.5 pastaba, kilmės statuso neturintys ne tekstilės aplikacijos ir priedai ar kiti gaminiai, kuriuose nėra tekstilės, bet kuriuo atveju gali būti naudojamos be apribojimų, jei jie negali būti pagaminti iš 3 skiltyje nurodytų medžiagų.

   Pavyzdžiui 2 , jei sąrašo taisyklėje nurodoma, kad tam tikram tekstilės dirbiniui, pavyzdžiui, palaidinei, turi būti naudojami verpalai, tai nedraudžiama naudoti ir metalo dirbinių, pavyzdžiui, sagų, nes sagos negali būti pagamintos iš tekstilės medžiagų.

4.    Jei taikoma procentinio dydžio taisyklė, apskaičiuojant panaudotų kilmės statuso neturinčių medžiagų vertę turi būti įskaityta aplikacijų ir priedų vertė.

7 pastaba

1.    Ex 2707, 2713–2715, ex 2901, ex 2902 ir ex 3403 pozicijų atveju terminas „specifiniai procesai“ reiškia šias operacijas:

a)    vakuuminį distiliavimą;

b)    perdistiliavimą, naudojant giluminį frakcinį distiliavimo procesą 3 ;

c)    krekingą;

d)    riformingą;

e)    ekstrakciją, naudojant selektyviuosius tirpiklius;

f)    procesą, kurį sudaro visos šios operacijos: apdorojimas koncentruota sieros rūgštimi (sulfato rūgštimi), oleumu arba sieros rūgšties anhidridu; neutralizacija šarminiais agentais; spalvos pašalinimas (balinimas) ir valymas gamtinėmis aktyviosiomis žemėmis, aktyvintomis žemėmis, aktyvintomis medžio anglimis arba boksitais;

g)    polimerizaciją;

h)    alkilinimą;

i)    izomerizaciją.

2.    2710, 2711 ir 2712 pozicijų atveju terminas „specifiniai procesai“ reiškia šias operacijas:

a)    vakuuminį distiliavimą;

b)    perdistiliavimą, naudojant giluminį frakcinį distiliavimo procesą 4 ;

c)    krekingą;

d)    riformingą;

e)    ekstrakciją, naudojant selektyviuosius tirpiklius;

f)    procesą, kurį sudaro visos šios operacijos: apdorojimas koncentruota sieros rūgštimi (sulfato rūgštimi), oleumu arba sieros rūgšties anhidridu; neutralizacija šarminiais agentais; spalvos pašalinimas (balinimas) ir valymas gamtinėmis aktyviosiomis žemėmis, aktyvintomis žemėmis, aktyvintomis medžio anglimis arba boksitais;

g)    polimerizaciją;

h)    alkilinimą;

i)    izomerizaciją;

j)    tik ex 2710 pozicijai priskiriamų sunkiųjų alyvų atveju – desulfuraciją (sieros šalinimą) vandeniliu, kurią atliekant apdorojamuose produktuose redukuojama ne mažiau kaip 85 proc. sieros (ASTM D 1266-59 T metodas);

k)    tik 2710 pozicijai priskiriamų produktų atveju – deparafinavimą, naudojant bet kurį procesą, išskyrus filtravimą;

l)    tik ex 2710 pozicijai priskiriamų sunkiųjų alyvų atveju – veikimą vandeniliu esant didesniam kaip 20 barų slėgiui ir aukštesnei kaip 250 °C temperatūrai, naudojant katalizatorių, nesukeliantį desulfuracijos, kai vandenilis yra aktyvusis cheminės reakcijos elementas. Tačiau tolesnis tepalinių alyvų, priskiriamų ex 2710 pozicijai, veikimas vandeniliu (pavyzdžiui, vandenilinis valymas arba spalvos pašalinimas (balinimas)), visų pirma siekiant pagerinti spalvą arba stabilumą, nelaikomas specifiniu procesu;

m)    tik ex 2710 pozicijai priskiriamo mazuto atveju – distiliavimą esant atmosferos slėgiui, jeigu mažiau kaip 30 proc. šių produktų tūrio (įskaitant nuostolius) distiliuojasi 300 °C temperatūroje, taikant ASTM D 86 metodą;

n)    tik ex 2710 pozicijai priskiriamų sunkiųjų alyvų, išskyrus gazolį ir mazutą, atveju – apdorojimą aukšto dažnio elektros iškrovomis;

3.    Ex 2707, 2713–2715, ex 2901, ex 2902 ir ex 3403 pozicijų atveju paprastos operacijos, pvz., valymas, dekantavimas, nudruskinimas, vandens atskyrimas, filtravimas, dažymas, žymėjimas, skirtingą sieros kiekį turinčių produktų sumaišymas sieros kiekiui nustatyti arba šių ar kitų panašių operacijų derinimas, nėra kilmės statuso suteikimo veiksniai.

II protokolo II PRIEDAS

Apdorojimo ar perdirbimo operacijų, kurias reikia atlikti su kilmės statuso neturinčiomis medžiagomis, kad pagamintas produktas įgytų kilmės statusą, sąrašas

Susitarimas gali būti taikomas ne visiems šiame sąraše išvardytiems produktams. Todėl būtina atsižvelgti į kitas Susitarimo dalis.