EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 01 13

COM(2020) 8 final

2020/0005(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos šalių konferencijos tryliktajame susitikime, dėl įvairių Šalių pasiūlymų iš dalies pakeisti tos konvencijos priedus ir dėl pareikštos tos konvencijos taikymo išlygos atšaukimo

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.Pasiūlymo dalykas

Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kuri turi būti priimta Sąjungos vardu tryliktajame Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos (toliau – Konvencija) šalių konferencijos susitikime, dėl numatomų priimti sprendimų dėl Konvencijos priedų pataisų ir dėl esamos tos konvencijos taikymo išlygos atšaukimo.

2.Pasiūlymo aplinkybės

2.1.Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija

Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija siekiama išsaugoti migruojančiųjų sausumos ir jūrų gyvūnų bei paukščių rūšis jų paplitimo teritorijoje. Tai tarpvyriausybinė sutartis, sudaryta pagal Jungtinių Tautų aplinkos programą, kurią vykdant rūpinamasi laukinių gyvūnų ir jų buveinių išsaugojimu visame pasaulyje. Saugomos migruojančiųjų gyvūnų rūšys išvardytos Konvencijos I priede (nykstančios rūšys) ir II priede (rūšys, dėl kurių sudaromi susitarimai). Susitarimas įsigaliojo 1983 m. lapkričio 1 d.

Europos Sąjunga yra Susitarimo šalis 1 . Visos valstybės narės yra Susitarimo šalys.

2.2.Šalių konferencija

Šalių konferencija yra pagrindinis sprendimus priimantis Konvencijos organas. Jos funkcijos išvardytos Konvencijos VII straipsnyje, tarp jų – įgaliojimai vertinti migruojančiųjų gyvūnų rūšių išsaugojimo būklę ir prireikus iš dalies keisti Konvencijos priedus. Jei Konvencijoje nenustatyta kitaip, sprendimams priimti Šalių konferencijos susitikime reikalinga dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių šalių balsų dauguma.

Sąjungos pozicija dėl priedų pataisų nustatoma Tarybos sprendimu, kuris priimamas remiantis Komisijos pasiūlymu. Dėl ES bendros pozicijos dėl kitų sprendimų ir rezoliucijų projektų susitariama iš anksto rengiamuose atitinkamos Tarybos darbo grupės posėdžiuose arba iškart ES koordinaciniuose pasitarimuose.

Tryliktasis Šalių konferencijos susitikimas įvyks 2020 m. vasario 15–22 d. Gandynagare (Indija).

2005 m. lapkričio 20–25 d. Nairobyje (Kenija) vykusiame aštuntajame Šalių konferencijos susitikime priimtas sprendimas į Konvencijos I priedą įtraukti rūšį Cetorhinus maximus.

2.3.Numatomi Šalių konferencijos aktai

2020 m. vasario 15–22 d. vyksiančiame tryliktajame susitikime Šalių konferencija turi priimti sprendimus dėl Konvencijos priedų pataisų (toliau – numatomi aktai).

Numatomais aktais siekiama iš dalies pakeisti Konvencijos I ir II priedus, kaip nustatyta Konvencijos XI straipsnyje.

Kaip nustatyta Konvencijos III straipsnyje, jos I priede pateikiamas nykstančių migruojančiųjų rūšių sąrašas, ir numatyta, kad Konvencijos šalys, kurios yra atitinkamų gyvūnų rūšių paplitimo valstybės, turi stengtis imtis įvairių išsaugojimo priemonių ir drausti gaudyti tokių rūšių gyvūnus.

Konvencijos IV straipsnyje nustatyta, kad II priede išvardijamos migruojančiosios rūšys, kurių išsaugojimo būklė yra nepatenkinama ir kurioms išsaugoti ir valdyti reikia tarptautinių susitarimų, bei rūšys, kurių išsaugojimo būklei būtų labai naudingas tarptautinis bendradarbiavimas pagal tarptautines sutartis. Jei aplinkybės to reikalauja, migruojančioji rūšis gali būti įrašyta ir į I, ir į II priedą.

Konvencijos XI straipsnyje nustatyta, kad priedų pataisas gali siūlyti bet kuri Konvencijos šalis. Priedų pataisos visoms Šalims įsigalioja praėjus devyniasdešimčiai dienų po Šalių konferencijos susitikimo, kuriame jis buvo priimtas, išskyrus tas Šalis, kurios pareiškia išlygą.

Pagal Konvencijos XI straipsnį išlyga dėl pataisos gali būti denonsuota apie tai raštu pranešus depozitarui ir po to pataisa tai Šaliai įsigalioja praėjus devyniasdešimčiai dienų po išlygos atšaukimo.

3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu

Atsižvelgdama į tryliktąjį Konvencijos šalių konferencijos susitikimą ir vadovaudamasi 2019 m. rugsėjo 16 d. Tarybos sprendimu 2019/1581, Sąjunga pasiūlė Konvenciją iš dalies pakeisti taip:

a)    iš dalies pakeisti Konvencijos I priedą, kad būtų įtraukta rūšis Tetrax tetrax;

b)    iš dalies pakeisti Konvencijos II priedą, kad būtų įtrauktos rūšys Tetrax tetrax, Galeorhinus galeus ir Sphyrna zygaena.

Kitos Konvencijos šalys pateikė pasiūlymus iš dalies pakeisti I priedą, kad būtų įtrauktos šios rūšys: Elephas maximus indicus, Panthera onca, Ardeotis nigriceps, Houbaropsis bengalensis bengalensis, Diomedea antipodensis ir Carcharhinus longimanus.

Kitos Konvencijos šalys pateikė pasiūlymus iš dalies pakeisti II priedą, kad būtų įtrauktos šios rūšys: Panthera onca, Ovis vignei ir Sphyrna zygaena (regioninė populiacija, aptinkama Brazilijos, Urugvajaus, Argentinos išskirtinėse ekonominėse zonose (IEZ) ir gretimuose tarptautiniuose vandenyse).

Todėl, rengdamasi tryliktajam Šalių konferencijos susitikimui, Taryba turi priimti sprendimą, kuriuo būtų nustatyta pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi dėl pataisų pasiūlymų.

Sąjunga iš esmės turėtų pritarti visiems pasiūlymams, nes jie yra moksliškai pagrįsti, atitinka Sąjungos teisės aktus ir Sąjungos įsipareigojimą bendradarbiauti tarptautiniu mastu siekiant apsaugoti biologinę įvairovę, be kita ko, apsvarstyti, kaip kuo geriau pasinaudoti moksline informacija apie biologines savybes ir žuvų išteklių biologinius atskaitos taškus.

Įtraukus siūlomas rūšis į Konvencijos I ar II priedą, Sąjungos teisės keisti nereikėtų.

Rūšies Panthera onca, kuri Europos Sąjungoje aptinkama tik Prancūzijos Gvianoje, kurioje ES gamtos teisės aktai netaikomi, medžioklė draudžiama įsakymu, kuriuo nustatyta nulinė kvota ir jos išimtis, taikoma tradicinių tokių rūšių naudotojų pragyvenimo poreikiams patenkinti ir ypatingomis aplinkybėmis, kaip nustatyta Konvencijos III straipsnio 5 dalies c ir d punktuose.

Kadangi pasiūlymas į II priedą įtraukti regioninę Sphyrna zygaena populiaciją, aptinkamą Brazilijos, Urugvajaus ir Argentinos IEZ ir gretimuose tarptautiniuose vandenyse, iš esmės dubliuojasi su Sąjungos pasiūlymu į II priedą įtraukti visą pasaulinę šios rūšies populiaciją, pirmumas teiktinas Sąjungos pasiūlymui, o ne kitos Šalies pateiktam pasiūlymui. Visiems kitiems pasiūlymams reikėtų besąlygiškai pritarti.

Be to, atsižvelgiant į aštuntajame Šalių konferencijos susitikime priimtą sprendimą įtraukti Cetorhinus maximus į Konvencijos I priedą, dabartinė Sąjungos išlyga 2 dėl Cetorhinus maximus įtraukimo į I priedą turėtų būti denonsuota, nes Sąjungos teisė dabar atitinka Konvencijoje nustatytus įpareigojimus, kylančius dėl šios rūšies įtraukimo į I priedą ir susijusius su jos apsauga paplitimo valstybėse.

4.Teisinis pagrindas

4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas

4.1.1.Principai

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.

Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų [...] turinį“ 3 .

4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Šalių konferencija yra susitarimu, t. y. Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija, įsteigtas organas.

Aktai, kuriuos Šalių konferencija yra raginama priimti, turės teisinę galią. Numatomai aktai bus privalomi pagal tarptautinę teisę vadovaujantis Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos XI straipsniu.

Numatomais aktais Konvencijos institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama.

Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.

4.2.Materialinis teisinis pagrindas

4.2.1.Principai

Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu numatomu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.

4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju

Pagrindinis numatomų aktų tikslas ir turinys yra susiję su aplinka.

Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 192 straipsnio 1 dalis.

4.3.Išvada

Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 192 straipsnio 1 dalis kartu su SESV 218 straipsnio 9 dalimi.

5.Numatomo akto skelbimas

Kadangi Šalių konferencijos aktais bus iš dalies pakeisti Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos I ir II priedai, po priėmimo tikslinga juos paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

2020/0005 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos šalių konferencijos tryliktajame susitikime, dėl įvairių Šalių pasiūlymų iš dalies pakeisti tos konvencijos priedus ir dėl pareikštos tos konvencijos taikymo išlygos atšaukimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvenciją (toliau – Konvencija) Sąjunga sudarė 1982 m. birželio 24 d. Tarybos sprendimu 82/461/EEB 4 ir ji įsigaliojo 1983 m. lapkričio 1 d.;

(2)pagal Konvencijos XI straipsnį Šalių konferencija gali priimti sprendimus iš dalies pakeisti Konvencijos priedus;

(3)2020 m. vasario 15–22 d. įvyksiančiame tryliktajame savo susitikime Šalių konferencija ketina priimti sprendimus dėl Konvencijos priedų pataisų;

(4)atsižvelgiant į tai, kad sprendimai Sąjungai bus privalomi, tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Šalių konferencijoje;

(5)Sąjunga pateikė pasiūlymus dėl rūšių Galeorhinus galeus, Tetrax tetrax ir Sphyrna zygaena įtraukimo į Konvencijos II priedą ir rūšies Tetrax tetrax įtraukimo į Konvencijos I priedą – dėl nė vieno iš šių pasiūlymų ES teisės keisti nereikėtų;

(6)kitos Šalys pateikė pasiūlymus dėl rūšių Elephas maximus indicus, Panthera onca, Ardeotis nigriceps, Houbaropsis bengalensis bengalensis, Diomedea antipodensis ir Carcharhinus longimanus įtraukimo į I priedą ir dėl rūšių Panthera onca, Ovis vignei bei Sphyrna zygaena (regioninių populiacijų, aptinkamų Brazilijos, Urugvajaus ir Argentinos IEZ ir gretimuose tarptautiniuose vandenyse) įtraukimo į II priedą;

(7)Sąjunga turėtų teikti pirmumą savo pačios pasiūlymui į Konvencijos II priedą įtraukti pasaulinę Sphyrna zygaena populiaciją, o ne kitos Šalies pateiktam pasiūlymui įtraukti tik regioninę populiaciją, aptinkamą Brazilijos, Urugvajaus, Argentinos IEZ ir gretimuose tarptautiniuose vandenyse;

(8)visiems kitiems pasiūlymams Sąjunga turėtų pritarti, nes jie yra moksliškai pagrįsti ir atitinka Sąjungos įsipareigojimą bendradarbiauti tarptautiniu mastu siekiant apsaugoti biologinę įvairovę pagal JT biologinės įvairovės konvencijos 5 straipsnį ir Šalių konferencijoje pagal tą konvenciją priimtus sprendimus;

(9)ES nėra rūšių Elephas maximus indicus, Ardeotis nigriceps ir Houbaropsis bengalensis bengalensis paplitimo valstybė, todėl šias rūšis įtraukus į Konvencijos I priedą Sąjungos teisės keisti nereikėtų;

(10)ES nėra rūšies Ovis vignei paplitimo valstybė, todėl šią rūšį įtraukus į Konvencijos II priedą Sąjungos teisės keisti nereikėtų;

(11)rūšis Panthera onca ES aptinkama tik Prancūzijos Gvianoje, kurioje 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 5 netaikoma – ji taikoma tik europinėje tų valstybių narių, kurioms taikoma Sutartis, teritorijoje. Taigi rūšių, įskaitant Panthera onca, apsauga Prancūzijos Gvianoje užtikrinama nacionalinės teisės aktais. Todėl šią rūšį įtraukus į Konvencijos I priedą, ES teisės keisti nereikėtų;

(12)paukščių rūšis Diomedea antipodensis Sąjungoje neaptinkama. Sąjungos bendra žuvininkystės politika ir atitinkamų regioninių žvejybos organizacijų vykdomas žvejybos reguliavimas yra tinkamos priemonės, kuriomis Sąjunga gali prisidėti prie jos apsaugos valdymo, todėl įtraukus šią rūšį į Konvencijos I priedą ES teisės keisti nereikėtų;

(13)Sąjungos bendra žuvininkystės politika ir atitinkamų regioninių žvejybos organizacijų vykdomas žvejybos reguliavimas yra tinkamos priemonės, kuriomis ES gali prisidėti prie Carcharhinus longimanus rūšies žuvų apsaugos valdymo. Be to, pagal Tarybos reglamentą 2019/124 šios rūšies žuvis draudžiama žvejoti ir laikyti laive. Todėl šią rūšį įtraukus į Konvencijos I priedą, ES teisės keisti nereikėtų;

(14)šiuo metu į Konvencijos I priedą įtrauktos rūšies Cetorhinus maximus, dėl kurios Sąjunga šiuo metu yra pareiškusi išlygą, žuvis draudžiama žvejoti ir laikyti laive pagal Tarybos reglamentą 2019/124. Todėl atšaukus šią išlygą ES teisės keisti nereikėtų,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu tryliktajame Šalių konferencijos posėdyje:

(1)pritarti, kad į I priedą būtų įtrauktos šios rūšys:

(1)Tetrax tetrax

(2)Elephas maximus indicus

(3)Panthera onca

(4)Ardeotis nigriceps

(5)Houbaropsis bengalensis bengalensis

(6)Diomedea antipodensis

(7)Carcharhinus longimanus

(2)pritarti, kad į II priedą būtų įtrauktos šios rūšys:

(1)Tetrax tetrax

(2)Galeorhinus galeus

(3)Sphyrna zygaena (viso pasaulio populiacija)

(4)Panthera onca

(5)Ovis vignei.

2 straipsnis

Komisija Sąjungos vardu praneša depozitarui denonsuojanti Sąjungos išlygą dėl rūšies Cetorhinus maximus įtraukimo į Konvencijos I priedą.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Komisijai.

Priimta Briuselyje

(1)    1982 m. birželio 24 d. Tarybos sprendimas 82/461/EEB dėl Migruojančiųjų laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos sudarymo (OL L 210, 1982 6 24, p. 10).

(2)    Išlyga pareikšta 2006 metais remiantis 2006 m. vasario 21 d. Tarybos sprendimu dėl aštuntajame Šalių konferencijos susitikime priimtos Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos I priedo pataisos, kuria į jį įtraukiama rūšis Cetorhinus maximus.

(3)    2014 m. spalio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija prieš Tarybą, C-399/12, ECLI:EU:C:2014:2258, 61–64 punktai.

(4)    OL L 210, 1982 7 19, p. 10.

(5)    OL L 206, 1992 7 22, p. 7.