Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52020IP0016

2020 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2018 m. veiklą (2019/2134(INI))

OL C 270, 2021 7 7, p. 105–112 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Date of document:
16/01/2020; Balsavimo data
Date of vote:
16/01/2020
Date of debate:
15/01/2020
Author:
Europos Parlamentas, Konstitucinių reikalų komitetas, Peticijų komitetas
Form:
Rezoliucija savo iniciatyva
Parliamentary term:
Devintoji kadencija
Internal reference:
2019/2134(INI)
Session:
2019-2020

2021 7 7   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 270/105

P9_TA(2020)0016

Europos ombudsmeno 2018 m. veikla

2020 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2018 m. veiklą (2019/2134(INI))

(2021/C 270/12)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2018 m. veiklą,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15 straipsnį, 24 straipsnio trečią pastraipą ir 228 straipsnį,

—

atsižvelgdamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 11, 41, 42 ir 43 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją (JT NTK),

—

atsižvelgdamas į 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų (1),

—

atsižvelgdamas į Parlamento 2001 m. rugsėjo 6 d. priimtą Europos gero administracinio elgesio kodeksą,

—

atsižvelgdamas į Parlamento ir Europos ombudsmeno 2006 m. kovo 15 d. sudarytą ir 2006 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį bendrąjį susitarimą dėl bendradarbiavimo,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 17 d. savo rezoliuciją dėl Ombudsmeno strateginio tyrimo OI/2/2017 dėl skaidrumo ES Tarybos parengiamuosiuose organuose svarstant teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus (2),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 13 d. savo rezoliuciją dėl 2018 m. Peticijų komiteto svarstymų rezultatų (3),

—

atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir 232 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A9-0032/2019),

A.

kadangi metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2018 m. veiklą Parlamento pirmininkui oficialiai pateiktas buvo 2019 m. spalio 2 d., o 2019 m. rugsėjo 4 d. Briuselyje ombudsmenė Emily O’Reilly pranešimą pristatė Peticijų komitetui;

B.

kadangi pagal SESV 24 ir 228 straipsnius Europos ombudsmenas turi įgaliojimus priimti skundus dėl netinkamų Sąjungos institucijų, organų, įstaigų ar agentūrų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas;

C.

kadangi Europos Sąjungos sutarties 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „[k]iekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime“ ir kad „[s]prendimai priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių“;

D.

kadangi SESV 15 straipsnyje nurodyta, kad „[s]iekdamos skatinti tinkamą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą, Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai veikia kiek įmanoma gerbdami atvirumo principą“ ir kad „[v]isi Sąjungos piliečiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę […] susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais“;

E.

kadangi Chartijos 41 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, kad „[k]iekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“;

F.

kadangi Chartijos 43 straipsnyje teigiama, kad „[k]iekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į Europos ombudsmeną su skundu dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas“;

G.

kadangi 2018 m. Europos ombudsmenė pradėjo 490 tyrimų (iš kurių 482 buvo pagrįsti skundais, o 8 pradėti savo iniciatyva) ir baigė 545 tyrimus (iš jų 534 buvo pagrįsti skundais, o 11 pradėti savo iniciatyva); kadangi dagiausia tyrimų buvo susiję su Komisija (285 tyrimai arba 58,2 proc.), antros didžiausios grupės tyrimai susiję su ES agentūromis (43 tyrimai arba 8,8 proc.), likusi dalis – su kitomis institucijomis: su Parlamentu (30 tyrimų arba 6,1 proc.), Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) (23 tyrimai arba 4,7 proc.), Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) (23 tyrimai arba 4,7 proc.), Europos investicijų banku (16 tyrimų arba 3,3 proc.), Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) (14 tyrimų arba 2,8 proc.) ir kitomis institucijomis (56 tyrimai arba 11,4 proc.);

H.

kadangi trys didžiausią susirūpinimą kėlę klausimai, susiję su tyrimais, kuriuos Europos ombudsmenė baigė nagrinėti 2018 m., buvo skaidrumas, atskaitomybė ir galimybė visuomenei susipažinti su informacija ir dokumentais (24,6 proc.), tarnybos kultūra (19,8 proc.) ir tinkamas naudojimasis įgaliojimais (16,1 proc.); kadangi kiti susirūpinimą kėlę klausimai apima procesines teises, pavyzdžiui, teisę būti išklausytam, pagrindinių teisių paisymą, priėmimą į darbą, etinius klausimus, visuomenės dalyvavimą ES priimant sprendimus, įskaitant vykdant pažeidimo procedūras, patikimą finansų valdymą, susijusį su ES konkursais, dotacijomis ir sutartimis, įdarbinimą ir gerą ES personalo klausimų sprendimą;

I.

kadangi lygis, kaip Europos Komisija įgyvendina Europos ombudsmeno gero administravimo rekomendacijas, nuo 2016 m. tolygiai mažėja: 2016 m. šis lygis atitinkamai siekė 82 proc., 2017 m. – 77 proc., o 2018 m. – 76 proc.;

J.

kadangi 2018 m. pagalbos į Europos ombudsmeną kreipėsi 17 996 piliečiai; kadangi 14 596 piliečiams konsultacijos suteiktos per Europos ombudsmeno svetainėje esantį interaktyvų vadovą; kadangi 1 220 prašymų buvo persiųsta kitiems subjektams susipažinti; kadangi Europos ombudsmenas ėmėsi veiksmų dėl 2 180 gautų skundų;

K.

kadangi Europos ombudsmeno tarnyba, 2018 m. vykdydama strateginį darbą, pradėjo penkis naujus strateginius tyrimus, atitinkamai dėl elgesio su neįgaliaisiais pagal bendrą sveikatos draudimo sistemą, dėl galimybių neįgaliesiems naudotis Komisijos interneto svetainėmis, dėl veiksmų prieš pateikiant paraiškas Europos vaistų agentūrai (EMA), dėl „sukamųjų durų“ reiškinio, susijusio su ES darbuotojais, valdymo Komisijoje ir dėl Tarybos teisėkūros darbo atskaitomybės; kadangi 2018 m. Europos ombudsmenė pradėjo vykdyti dešimt strateginių iniciatyvų, susijusių, be kita ko, su kalbų vartojimu ES viešojoje tarnyboje, kovos su priekabiavimu politika ES viešojoje tarnyboje ir vaikų migrantų apsauga;

L.

kadangi Europos ombudsmenui tenka labai svarbus vaidmuo užtikrinant piliečiams atviresnį ir su daugiau atskaitomybės ES teisėkūros procesą, taip pat siekiant suteikti piliečiams galimybių naudotis teise dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime ir taip padidinti piliečių aktyvumą ir pasitikėjimą;

M.

kadangi Europos ombudsmenui tenka labai svarbus vaidmuo užtikrinant ES institucijų atskaitomybę ir kuo didesnį ES administracijos ir sprendimų priėmimo procesų skaidrumą ir nešališkumą, siekiant apsaugoti piliečių teises ir taip padidinti jų pasitikėjimą, aktyvumą ir dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime;

N.

kadangi svarbiausias Europos ombudsmeno prioritetas yra užtikrinti visapusišką pagarbą piliečių teisėms;

O.

kadangi 2018 m. Europos ombudsmenė pradėjo naudoti naują interneto svetainę, kurioje pateikiama atnaujinta ir patogi naudoti sąsaja galimiems skundų pateikėjams; kadangi pagreitinta procedūra, kurią Europos ombudsmenė taiko nagrinėdama skundus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, atspindi jos įsipareigojimą suteikti pagalbą tiems, kurie jos prašo, ir priimti sprendimus per 40 dienų, visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis; kadangi ši nauja iniciatyva yra strategijos, kuria siekiama padidinti Europos ombudsmeno tarnybos veiksmingumą, dalis;

P.

kadangi atlikusi strateginį tyrimą Nr. OI/2/2017/TE Europos ombudsmenė nustatė, jog Taryboje stokojama skaidrumo, susijusio su galimybe visuomenei susipažinti su jos teisėkūros dokumentais, taip pat su jos dabartine praktika sprendimų priėmimo procese, ypač parengiamuoju etapu Nuolatinių atstovų komitete (COREPER) ir darbo grupių lygmeniu; kadangi, Tarybai delsiant įgyvendinti Europos ombudsmenės rekomendacijas, 2018 m. gegužės 16 d. ombudsmenė Parlamentui pateikė specialiąją ataskaitą dėl specialiojo tyrimo Nr. OI/2/2017/TE dėl Tarybos teisėkūros proceso skaidrumo; kadangi 2019 m. sausio 17 d. Parlamentas priėmė pranešimą dėl Ombudsmeno strateginio tyrimo ir šiame pranešime patvirtinamos visos ombudsmenės rekomendacijos; kadangi Tarybai pirmininkaujanti Suomija pažadėjo padidinti Taryboje vykdomų veiksmų atvirumą ir teisėkūros skaidrumą;

Q.

kadangi 2019 m. vasario 12 d. Parlamentas priėmė Europos Parlamento reglamento, kuriuo nustatomos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos (Europos ombudsmeno statutas) ir panaikinamas Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas, projektą (4), už jas jam tenka pirminė teisėkūros atsakomybė; kadangi Taryba dar nepatvirtino šio naujo reglamento;

R.

kadangi didesnis atvirumas ir skaidrumas, susijęs su valstybių narių vyriausybių pozicijomis Taryboje, padidins pasitikėjimą ES ir sumažins euroskepticizmą ir populizmą;

S.

kadangi didesnis sprendimų priėmimo proceso skaidrumas trišaliuose dialoguose padidins piliečių pasitikėjimą ES institucijomis;

T.

kadangi 2018 m. Europos ombudsmenė pradėjo įgyvendinti kovos su priekabiavimu strateginę iniciatyvą, pagal kurią vertinama ES administravimo institucijų taikoma kovos su priekabiavimu politika; kadangi Europos ombudsmenė 2018 m. nusprendė raštu kreiptis į 26 ES institucijas ir agentūras ir prašyti pateikti išsamios informacijos apie minėtą politiką ir jos įgyvendinimo būdus;

U.

kadangi 2018 m. Europos ombudsmenė pradėjo tyrimą dėl diskriminacijos dėl lyties ir vienodų galimybių Europos investicijų banke (EIB); kadangi EIB įgyvendino ombudsmenės rekomendacijas ir siūlymus dėl vienodų galimybių ir lyčių lygybės;

V.

kadangi Ombudsmeno tarnyba pagal JT NTK yra ES struktūros dalis ir jo užduotis – ES institucijų lygmeniu ginti, skatinti ir stebėti šios konvencijos įgyvendinimą;

W.

kadangi 2018 m. kovo mėn. buvo surengta Europos ombudsmenų tinklo ir Europos Parlamento Peticijų komiteto konferencija ir vienas iš pagrindinių aptartų klausimų – kaip ombudsmenams gerinti bendradarbiavimą;

1.

 teigiamai vertina Europos ombudsmenės pristatytą metinį pranešimą apie 2018 m. veiklą;

2.

 sveikina Emily O’Reilly atlikus puikų darbą ir dėjus konstruktyvias pastangas gerinti ES administravimo kokybę ir piliečiams teikiamų jos paslaugų prieinamumą ir kokybę;

3.

 pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti skaidrumą ir galimybę visuomenei susipažinti su Tarybos turimais dokumentais; pabrėžia, jog didelis teisėkūros proceso skaidrumas yra nepaprastai svarbus norint, kad piliečiai, žiniasklaida ir suinteresuotieji subjektai galėtų reikalauti savo išrinktų pareigūnų ir vyriausybių atskaitomybės; pripažįsta vertingą Europos ombudsmeno vaidmenį palaikant ryšius ir tarpininkaujant tarp ES institucijų ir piliečių; mano, kad Taryba privalo persvarstyti savo konfidencialumo politiką; atkreipia dėmesį į Europos ombudsmenės darbą siekiant užtikrinti, kad ES teisėkūros procesas taptų labiau atskaitingas visuomenei;

4.

 pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad piliečiai aktyviau dalyvautų priimant sprendimus, ir atkreipia dėmesį į tokio dalyvavimo svarbą, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti daugiau administravimo sistemos veikimo skaidrumo, nes priemonėmis, kuriomis stiprinamas Sąjungos institucijų demokratinis teisėtumas, siekiama atkurti pasitikėjimą;

5.

 primygtinai ragina Ombudsmeną užtikrinti didesnį sprendimų priėmimo proceso skaidrumą trišaliuose dialoguose;

6.

 pabrėžia, kad Europos Parlamentui itin rūpi piliečių pasitikėjimas Sąjungos institucijomis, šis aspektas yra labai svarbus socialiniu, politiniu ir etiniu požiūriu;

7.

 pabrėžia, kad reikia gerinti ir plėsti socialinį dialogą, be kita ko, kaip ir Sąjungos institucijų, įstaigų ir piliečių tarpusavio dialogą;

8.

 visapusiškai pritaria Europos ombudsmenės rekomendacijoms Tarybai ir primygtinai ragina Tarybą imtis visų reikalingų veiksmų šioms rekomendacijoms kuo skubiau įgyvendinti;

9.

 ragina Europos ombudsmenę teikti daugiau konsultavimo paslaugų ES institucijoms apie geresnę komunikaciją su piliečiais visomis oficialiosiomis ES kalbomis; primygtinai ragina Europos ombudsmenę teikti konsultavimo paslaugas institucijoms dėl kalbos politikos formavimo būdų, kad būtų galima pateikti atitinkamą turinį ir informaciją kuo daugiau kalbų;

10.

 džiaugiasi Europos ombudsmenės strategija, kuria siekiama padidinti jos įgaliojimų poveikį ir matomumą tarp ES piliečių;

11.

 palankiai vertina tai, kad buvo pakeista Europos ombudsmeno interneto svetainė, nes ji tapo funkcionalesnė ir prieinamesnė piliečiams;

12.

 prašo Tarybos, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, savo darbo metodus suderinti su parlamentinės demokratijos standartais, kaip reikalaujama pagal Sutartis, o ne veikti kaip diplomatinis forumas, nes tai nėra jai numatyta funkcija; primena, kad, atlikusi strateginį tyrimą Nr. OI/2/2017/TE, Europos ombudsmenė priėjo prie išvados, kad Tarybos veikla skaidrumo požiūriu yra netinkamo administravimo atvejis; primygtinai ragina Tarybą nedelsiant įgyvendinti Europos ombudsmenės rekomendacijas, pateiktas po jos strateginio tyrimo, be kita ko, ir Parlamento rekomendacijas, kurias jis pateikė savo pranešime dėl specialiosios ataskaitos; primygtinai ragina Europos ombudsmenę ir toliau stebėti su jos strateginiu tyrimu daromą pažangą;

13.

 pakartoja savo raginimą atnaujinti ES teisės aktus dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir prašo peržiūrėti 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (5), taip siekiant palengvinti Europos ombudsmeno darbą tikrinant, ar Parlamentas, Taryba ir Komisija suteikia galimybę susipažinti su dokumentais; apgailestauja, kad Taryba blokavo Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 peržiūrą, ir primygtinai ragina Taryba atnaujinti diskusijas, remiantis Parlamento per antrąjį svarstymą priimta pozicija, kaip nustatyta 2013 m. birželio 12 d. rezoliucijoje dėl aklavietės, susijusios su Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 peržiūra (6);

14.

 dar kartą ragina peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, nes jis labai pasenęs ir nebeatspindi dabartinės teisinės padėties ir ES institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų taikomos institucinės praktikos;

15.

 džiaugiasi, kad oficialiai pradėta pagreitinta procedūra, taikoma tyrimams dėl galimybės susipažinti su dokumentais, ir pripažįsta jos teigiamus rezultatus skundų teikėjams;

16.

 ypač atkreipia dėmesį į tai, jog labai svarbu, kad Europos ombudsmenas toliau atidžiai stebėtų padėtį ir atliktų strateginius tyrimus dėl skaidrumo Komisijoje; tvirtina, jog žino apie vadinamąjį sukamųjų durų reiškinį, ypač paplitusį tarp aukščiausio rango institucijų pareigūnų; primygtinai ragina Europos ombudsmenę toliau stebėti, kaip įgyvendinamos po ombudsmenės tyrimo savo iniciatyva 2018 m. rugsėjo mėn. priimtos persvarstytos Komisijos taisyklės dėl vadinamojo sukamųjų durų reiškinio;

17.

 pabrėžia, kad interesų konflikto klausimas apima daugiau, nei tik vadinamojo sukamųjų durų reiškinio atvejus, ir primygtinai ragina tobulinti taisykles ir griežtini kriterijus, siekiant patikimai užtikrinti, kad sprendimai ir teisės aktai būtų priimami vadovaujantis piliečių interesais;

18.

 primena, jog galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, atvirumo ir skaidrumo principai yra neatsiejama ES teisėkūros proceso dalis, kad piliečiai galėtų rasti informacijos apie teisėkūros veiksmų priežastis ir taip galėtų iš tiesų naudotis savo demokratinės teisėmis (7); pripažįsta skaidrumo poreikį ES sprendimų priėmimo procese; pritaria tam, kad trijų institucijų tarnybos bendradarbiautų kuriant bendrą teisėkūros portalą, kuriuo būtų siekiama užtikrinti patogų naudoti kanalą, per kurį nespecialistai galėtų gauti informacijos apie vykstančias teisėkūros procedūras;

19.

 pritaria tam, kad būtų skelbiami galutiniai trišalio dialogo dokumentai; pabrėžia, kad Teisingumo Teismo sprendime, 2018 m. kovo mėn. priimtame byloje De Capitani (T-540/15), teigiama, jog vadinamuosiuose keturių skilčių dokumentuose pateikiamoms institucijų nuomonėms netaikoma bendra neatskleidimo prezumpcija; pažymi, kad dalyko, apie kurį kalbama trišalio dialogo dokumentuose, konfidencialus pobūdis savaime nėra pakankamas pagrindas neleisti visuomenei susipažinti su informacija; mano, kad siekiant užtikrinti skaidrumą trišaliuose dialoguose, imtis veiksmų turėtų visos trys institucijos; pripažįsta, kad visuomenės teisė susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais yra saugoma ir neliečiama visų ES piliečių teisė, tiesiogiai kylanti iš demokratijos principo ir pagrindinės žodžio laisvės teisės, todėl kyla atitinkama Sąjungos pareiga jos laikytis ir teikti informaciją; pabrėžia, kad reikia toliau skatinti skaidrumą atitinkamose institucijose, pavyzdžiui, Ombudsmeno tarnyboje, kad Sąjunga vykdytų pirmiau nurodytas pareigas;

20.

 pakartoja, kad Europos Centrinio Banko (ECB) vientisumas ir jo nepriklausomumas nuo privačių finansinių interesų turi būti užtikrinti; pabrėžia, kad vykdomosios valdybos nariai negali vienu metu būti forumų ar kitų organizacijų, tarp kurių yra ECB prižiūrimų bankų vadovai, nariais ir negali dalyvauti forumuose, kurie nėra atviri visuomenei; palankiai vertina 2018 m. liepos 5 d. Europos ombudsmenės nuomonę;

21.

 apgailestauja, kad ECB, kaip buvo rekomenduojama, dar nepriėmė ir netaiko minimalių atskaitomybės taisyklių; mano, kad neužtikrinus ECB veiklos skaidrumo gali kilti abejonių dėl jo nepriklausomumo nuo privačių finansinių interesų;

22.

 pritaria 2018 m. sausio 15 d. ombudsmeno rekomendacijoms dėl Europos Centrinio Banko pirmininko ir banko sprendimus priimančių organų narių dalyvavimo Didžiojo trisdešimtuko (G30) grupėje ir ragina ECB iš dalies pakeisti atitinkamas taisykles siekiant užtikrinti, kad būtų konkrečiai įgyvendinti aukščiausi etikos ir atskaitomybės standartai;

23.

 ragina Komisiją, vykdant neoficialų dialogą su valstybėmis narėmis, užtikrinti aukštą skaidrumo ir galimybės susipažinti su dokumentais ir informacija apie „EU Pilot“ procedūras ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras, lygį, ypač apie procedūras, susijusias su gautomis peticijomis, ir deramomis priemonėmis suteikti visapusišką prieigą prie jau pasibaigusias „EU Pilot“ procedūros ir pažeidimo nagrinėjimo procedūrų; ragina Komisiją laikytis kitokio požiūrio dėl ES teisės pažeidimų tyrimų ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras ne vien tik pagal mechanizmą „EU Pilot“;

24.

 pabrėžia priemonių, kurių imtasi siekiant padidinti sprendimų, priimtų vykdant pažeidimo nagrinėjimo procedūras, skaidrumą, svarbą; primena, kad 2014 m. Komisija interneto svetainėje „Europa“ sukūrė centralizuotą platformą, kurioje pateikiama išsami informacija apie pažeidimus; pabrėžia, kad Komisija savo metinėse ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitose Europos Parlamentui ir visuomenei teikia informaciją apie „EU Pilot“ ir pažeidimų nagrinėjimo procedūrų bylas;

25.

 visapusiškai remia Europos ombudsmenės įsipareigojimą didinti ES lobistinės veiklos skaidrumą; remia Komisijos įsipareigojimą įgyvendinti persvarstytas horizontaliąsias ekspertų grupių taisykles, be kita ko, susijusias su skaidrumu ir interesų konfliktais; pabrėžia, jog svarbu, kad asmenys ir organizacijos, atstovaujantys privatiems interesams, būtų registruojami Skaidrumo registre, kad susitikimus būtų galima rengti pagal horizontaliąsias taisykles;

26.

 pabrėžia, kad reikia sudaryti Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija trišalį susitarimą, kuris būtų laikomas žingsniu tobulinant dabartines taisykles dėl lobistinės veiklos ir naikinant spragas; vis dėlto mano, kad šios institucijos neturėtų tuo apsiriboti, bet toliau kurti privalomo pobūdžio teisėkūros priemones visoms ES institucijoms ir agentūroms;

27.

 pabrėžia, kad svarbu visą informaciją apie lobistų įtaką teikti nemokamai, visiškai suprantamai ir visuomenei lengvai prieinama forma, gerinant ES skaidrumo registre saugomų duomenų tikslumą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti visapusišką skaidrumą apie visų interesų atstovų finansavimą, ir ragina nebeteikti paramos visoms organizacijoms, kurios pažeidžia taisykles dėl vadinamojo sukamųjų durų reiškinio;

28.

 pabrėžia, jog svarbu priimti teisės aktą siekiant, kad Skaidrumo registras taptų privalomas ir teisiškai įpareigojantis visoms ES institucijoms ir agentūroms bei tretiesiems subjektams, taip užtikrinant visišką lobistinės veiklos skaidrumą; ragina ES institucijas apsvarstyti, kokios praktinės nuostatos galėtų padėti skubiai priimti veiksmingą susitarimą;

29.

 apgailestauja, kad dėl lyčių diskriminacijos ir lyčių atstovavimo vis dar patiriama sunkumų ES institucijose; susirūpinęs atkreipia dėmesį į išvadas byloje 366/2017/AMF ir primygtinai ragina EIB laikytis visų Europos ombudsmenės rekomendacijų užtikrinant harmoningą visų lyčių atstovavimą vadovaujamose pareigose;

30.

 palankiai vertina 2018 m. atliktą Europos ombudsmenės tyrimą dėl buvusio Komisijos generalinio sekretoriaus skyrimo procedūros ir pripažįsta ombudsmenės išvadas, kad buvo nustatyti keturi netinkamo administravimo atvejai; apgailestaudamas pažymi, kad, nepaisant Parlamento pritarimo Europos ombudsmenės rekomendacijoms, ankstesnė Komisija jų neįgyvendino; ypač susirūpinęs pažymi, kad Komisija nenustatė specialios skyrimo procedūros, ir prašo naujos sudėties Komisijos sukurti tokią procedūrą, taip užtikrinant aukščiausius skaidrumo, etikos ir teisinės valstybės principų laikymosi standartus;

31.

 susirūpinęs pažymi, kad Komisija vis mažiau įgyvendina Europos ombudmeno siūlomas rekomendacijas, siūlymus ir sprendimus; ragina Komisiją labiau įsipareigoti savo veikloje šalinant visus Europos ombudsmeno nustatytus netinkamo administravimo atvejus;

32.

 primygtinai ragina Europos ombudsmenę stebėti, kaip, užtikrinant skaidrumą ir objektyvumą, įgyvendinamos naujos Parlamento darbo tvarkos taisyklės dėl paskirtųjų Komisijos narių klausymų, visų pirma tos, kurios išdėstytos VII priedo 2 straipsnyje dėl finansinių interesų deklaracijos nagrinėjimo;

33.

 pripažįsta Komisijos 2018 m. sausio 31 d. priimtą pasiūlymą dėl naujo Europos Komisijos narių elgesio kodekso; mano, kad reikia toliau stiprinti šio kodekso nuostatas;

34.

 dar kartą pakartoja ir tvirtai tiki, kad visose ES institucijose reikia taikyti griežtas etikos taisykles ir standartus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi sąžiningumo pareigos;

35.

 yra tvirtai įsitikinęs, kad skaidrumas yra esminė teisinės valstybės principų dalis, ir tvirtina, kad būtina visu teisėkūros proceso metu stebėti, kaip šis užtikrinamas, nes skaidrumas daro įtaką faktiniam teisės balsuoti ir teisės būti išrinktam, be kita ko, kaip ir kitų teisių (t. y. saviraiškos laisvės, žodžio laisvės ir laisvės gauti informaciją), realizavimui; mano, kad siekiant aktyvaus ES pilietiškumo, reikia visuomenės atliekamo šio proceso kontrolės, stebėjimo ir vertinimo, sudarant galimybę kritikuoti rezultatus; pabrėžia, kad tai padėtų piliečiams daugiau sužinoti apie pagrindines teisėkūros proceso koncepcijas ir didintų dalyvavimą demokratiniame Sąjungoje gyvenime;

36.

 džiaugiasi, kad Europos ombudmenė, dalyvaudama su jos darbu susijusiose viešosiose konsultacijose, nuolat stengiasi keisti tvarką ES institucijose; palankiai vertina ombudsmenės siūlymą didinti ES rizikos vertinimo modelio skaidrumą maisto grandinėje, ombudsmenė taip pat rekomendavo Europos maisto saugos agentūrai skelbti su rizikos vertinimu susijusių posėdžių darbotvarkes ir protokolus;

37.

 ragina Europos ombudsmenę toliau vykdyti savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl EMA ir farmacijos bendrovių bendravimo prieš pateikiant paraiškas dėl patekimo į rinką leidimo skaidrumo ir viešųjų konsultacijų, kurios vyko iki 2019 m. sausio mėn.;

38.

 palankiai vertina Europos ombudsmenės tyrimą dėl Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) saugos ataskaitų, dėl šio tyrimo agentūra pakeitė savo praktiką ir dabar susirūpinimą keliančios informacijos apie saugą pateikę asmenys gauna grįžtamosios informacijos;

39.

 primygtinai ragina Europos ombudsmenę stebėti, ar bendroji sveikatos draudimo sistema (JSIS) atitinka JT NTK; primygtinai ragina Komisiją atnaujinti bendrųjų įgyvendinimo nuostatų, pagal kurias reglamentuojamas JSIS veikimas, tekstą, kiek jis susijęs su neįgaliųjų ar sunkiomis ligomis sergančių asmenų medicininėmis išlaidomis ir išlaidomis pagrįstam buvimui darbo vietoje; ragina Europos ombudsmenę užtikrinti, kad visa Europos Sąjungos administracijos sistema visapusiškai taikytų JT NTK;

40.

 džiaugiasi Europos ombudsmenės praktinėmis rekomendacijomis dėl Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) atrankos procedūrų prieinamumo regos negalią turintiems kandidatams; ragina Europos ombudsmenę stebėti, kaip EPSO, rengdama internetines atrankos procedūras, laikosi visų prieinamumo reikalavimų; ragina Europos ombudsmenę stebėti, kaip įgyvendinami jos pasiūlymai dėl pagalbinių technologijų atliekant kompiuterinius testus, vykstančius visame pasaulyje;

41.

 remia Europos ombudsmenę šiai tarp ES institucijų skleidžiant informaciją apie griežtesnės kovos su priekabiavimu politikos nustatymą;

42.

 pritaria Europos ombudsmenės iniciatyvai sekti judėjimą „#MeToo“ ir ragina toliau stebėti ES administracijos sistemos taikomą kovos su priekabiavimu politiką;

43.

 remia Europos ombudsmenės pastangas sudaryti geresnes sąlygas piliečiams dalyvauti ES politikos formavimo procese; prašo Europos ombudsmenės toliau stebėti, kaip naudojamasi Europos piliečių iniciatyvos priemone (ECI), be kita ko, stebinti, kaip įgyvendinamas peržiūrėtas ECI reglamentas;

44.

 pabrėžia, kad Europos ombudsmeno vaidmuo ilgainiui nuo šios tarnybos atsiradimo keitėsi: iš pradžių tai buvo netinkamo administravimo prevencijos tarnyba, o dabar ji užsiima gero administravimo skatinimu; mano, kad logiška šios tendencijos pasekmė būtų dirbti siekiant iš aktyviai skatinti geresnį administravimą ir geriausias administravimo praktikas reikiamu laiku;

45.

 palankiai vertina Europos ombudsmeno iniciatyvą dėl apdovanojimo už gerą administravimą, kuriuo pripažįstamos ES viešosios tarnybos pastangos rasti naujoviškų piliečiams palankios politikos įgyvendinimo būdų;

46.

 dar kartą ragina, kaip tą darė jau ilgą laiką, atnaujinti dabartinį Europos gero administracinio elgesio kodeksą, jį tinkamai įtraukiant į privalomą reglamentą visoms ES institucijoms ir agentūroms;

47.

 primena Europos ombudsmenės įsipareigojimą užtikrinti labai aukštą skaidrumo lygį ES derybose dėl JK išstojimo iš Europos Sąjungos susitarimo;

48.

 ragina Europos ombudsmenę toliau bendradarbiauti su nacionaliniais ombudsmenais naudojantis Europos ombudsmenų tinklu; pabrėžia, kad reikia toliau plėtoti tokius bendradarbiavimo tarp įvairių nacionalinių ombudsmenų būdus;

49.

 primena, kad naujame Europos ombudsmeno statuto projekte, kurį neseniai priėmė Parlamentas, numatytas trejų metų trukmės vadinamasis atvėsimo laikotarpis, kuriam pasibaigus Europos Parlamento narys gali tapti Europos ombudsmenu;

50.

 pakartoja, kad itin svarbu išsaugoti Europos ombudsmeno nepriklausomumą ir sąžiningumą ir užtikrinti, kad šias pareigas eitų asmenys, kurių nesaisto akivaizdi priklausomybė politinėms partijoms, kuriems nekyla interesų konfliktai ir kurie turi stiprų etikos jausmą;

51.

 teigiamai vertina puikų ir sėkmingą Europos ombudsmenės ir jos komandos bendradarbiavimą su Peticijų komitetu;

52.

 pripažįsta, kad per visą įgaliojimų laikotarpį Europos ombudsmenė puikiai bendradarbiavimo, ir ragina kitą Europos ombudsmeną taip pat bendradarbiauti ir palaikyti struktūrinį dialogą su Peticijų komitetu, siekiant toliau gerinti ES administravimo sistemos kokybę ir jos ES piliečiams siūlomų paslaugų prieinamumą ir kokybę;

53.

 paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai ir Europos ombudsmenei, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei jų ombudsmenams arba panašioms tarnyboms.

(1)  OL L 113, 1994 5 4, p. 15.

(2)  Priimti tekstai, P8_TA(2019)0045.

(3)  Priimti tekstai, P8_TA(2019)0114.

(4)  Priimti tekstai, P8_TA(2019)0080.

(5)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(6)  Priimti tekstai, P7_TA(2013)0271.

(7)  Sujungtos bylos C-39/05 ir C-52/05 P, Švedijos Karalystė ir Maurizio Turco prieš Europos Sąjungos Tarybą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos rinkinys 2008 I-04723.

Top