52020IP0007

EUR-Lex

L'accesso al diritto dell'Unione europea

Questo documento è un estratto del sito web EUR-Lex.

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52020IP0007 - IT

Guida

Consigli per la ricerca

Servono più opzioni di ricerca? Utilizzare la Ricerca avanzata

Documento 52020IP0007

Guida

2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2018 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje ataskaitos (2019/2125(INI))

OL C 270, 2021 7 7, pagg. 25–40 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Data del documento:: 15/01/2020; Balsavimo data
Data del voto:: 15/01/2020
Data del dibattito:: 14/01/2020

Autore:: Europos Parlamentas, Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas, Užsienio reikalų komitetas
Forma:: Rezoliucija savo iniciatyva
Legislatura:: Devintoji kadencija
Relazione:: 2019/2125(INI)
sessione:: 2019-2020

Trattato:

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo , Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija , Europos Sąjungos sutartis

Base giuridica:

Link

Seleziona l'insieme dei documenti che citano il presente documento

Atti citati:

Link

Descrittore EUROVOC:

Argomento:

Codice di repertorio:

18.00.00.00 Bendroji užsienio ir saugumo politika

HTML

PDF

Gazzetta ufficiale

2021 7 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 270/25

P9_TA(2020)0007

2018 m. metinis pranešimas dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje

2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2018 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje ataskaitos (2019/2125(INI))

(2021/C 270/03)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

—	atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 3, 8, 21 ir 23 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 17 ir 207 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. pristatytą Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. Tarybos patvirtintą Veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.) ir į 2017 m. birželio mėn. atliktą jo laikotarpio vidurio peržiūrą,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. priimtas ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. ES priimtas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires,

—	atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės, saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime ir žmogaus teisių gynėjų,

—	atsižvelgdamas į peržiūrėtas ir 2019 m. rugsėjo 16 d. patvirtintas ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu trečiosiose šalyse politikos gaires,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 17 d. patvirtintas ES žmogaus teisių gaires dėl saugaus geriamojo vandens ir sanitarijos paslaugų,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (toliau – Stambulo konvencija), kurią ne visos valstybės narės yra ratifikavę,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis (ET SS Nr. 197) ir Konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos (ET SS Nr. 201),

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir Europos regioninių arba tautinių mažumų kalbų chartiją,

—	atsižvelgdamas į 17 JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 21 d. Antrąjį ES lyčių lygybės veiksmų planą (II LLVP) „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas: Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m.“,

—	atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvenciją ir du jos papildomus protokolus,

—	atsižvelgdamas į 2007 m. kovo 30 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

—	atsižvelgdama į JT tautinėms arba etninėms, religinėms arba kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių deklaraciją ir JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. rugpjūčio 8 d. JT specialiojo pranešėjo pranešimą JT žmogaus teisių tarybai apie žmogaus teisių padėtį Irano Islamo Respublikoje (1),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 16 d. JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus,

—	atsižvelgdamas į 1998 m. gruodžio 9 d. priimtą JT deklaraciją dėl asmenų, grupių ir visuomenės organų teisės ir atsakomybės remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves,

—	atsižvelgdamas į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW), Pekino veiksmų platformą bei Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą, taip pat į jų peržiūros konferencijų rezultatus,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 15 d. Jungtinių Tautų vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pareiškimą JT Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete Niujorke,

—	atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio mėn. priimtus Džokjakartos principus (dėl tarptautinės žmogaus teisių teisės taikymo seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės atžvilgiu) ir 2017 m. lapkričio 10 d. priimtus 10 papildomų principų („Plius 10“),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 28 d. JT Generalinės Asamblėjos sprendimą rugpjūčio 22 d. paskelbti JT tarptautine smurto veiksmų, grindžiamų religija ar įsitikinimais, aukų atminimo diena,

—	atsižvelgdamas į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas,

—	atsižvelgdamas į Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos, kurį 2018 m. gruodžio 10 ir 11 d. priėmė JT Generalinė Asamblėja,

—	atsižvelgdamas į Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių, kurį 2018 m. gruodžio 17 d. patvirtino JT Generalinė Asamblėja,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (2),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 10 d. Europos Tarybos protokolą, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl ES prioritetų Jungtinėse Tautose ir 73-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 17 d. Tarybos išvados dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo 20-ųjų Romos statuto priėmimo metinių proga,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Gyventi oriai: kai priklausomybę nuo pagalbos pakeičia savarankiškumas“ (COM(2016)0234) ir vėliau 2016 m. gegužės 12 d. priimtas Tarybos išvadas dėl ES požiūrio į priverstinį perkėlimą ir vystymąsi,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 14 d. priimtas Tarybos išvadas dėl demokratijos,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir 13 JT dalyvaujančių valstybių narių užsienio reikalų ministrų arba atstovų 2018 m. rugsėjo 27 d. bendrą deklaraciją dėl iniciatyvos „Geri žmogaus teisių užtikrinimo pavyzdžiai“,

—	atsižvelgdamas į ES metinę žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2018 m. ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl metinės žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2017 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje ataskaitos (3), , taip pat į savo ankstesnes rezoliucijas dėl ankstesnių metinių ataskaitų,

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą (4), ir savo 2019 m. kovo 13 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl veiksmų, kurių ėmėsi EIVT, praėjus dvejiems metams po to, kai buvo priimtas EP pranešimas dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą, apžvalgos (5),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES gairių ir ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais įgaliojimų (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl pasaulyje vykdomų čiabuvių tautų teisių pažeidimų, įskaitant žemės grobimą (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl veiksmų plano LGBTI asmenų lygybei skatinti ateities (2019–2024 m.) (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 13 d. rezoliuciją dėl priešiškos reakcijos į moterų teises ir lyčių lygybę ES (9),

—	atsižvelgdamas į visas savo 2018 m. rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų (vadinamosios skubios rezoliucijos), priimtas pagal Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Sacharovo premiją už minties laisvę, kuri 2018 m. buvo suteikta Olegui Sencovui, Rusijoje laikomam Ukrainos kino režisieriui ir politiniam kaliniui,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto laišką,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0051/2019),

kadangi 2018 m. minint Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (VŽTD) 70-ąsias metines ES pabrėžė politinę svarbą kuriant pasaulinę tvarką, grindžiamą pagarba žmogaus teisėms, ir dar kartą patvirtino savo didelį ir tvirtą įsipareigojimą skatinti ir ginti žmogaus teises visame pasaulyje; kadangi Europos Parlamentas 2018 m. lapkričio mėn. surengė pirmą žmogaus teisių savaitę, pabrėždamas pasiektus tikslus nuo tada, kai buvo priimta ši deklaracija, ir dabartines žmogaus teisių problemas;

kadangi pagarba žmogaus teisėms ir jų propagavimas, nedalumas ir žmogaus teisų visuotinumo apsauga, taip pat demokratijos principų ir vertybių, be kita ko, teisinės valstybės principo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principų skatinimas yra ES etinio ir teisinio acquis, taip pat jos bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) bei visų ES išorės veiksmų ramsčiai; kadangi ES turėtų toliau stengtis pirmauti visuotinio žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos srityje, be kita ko, daugiašalio bendradarbiavimo lygmeniu, visų pirma atlikdama aktyvų ir dalykinį vaidmenį įvairiuose JT organuose ir laikydamasi JT Chartijos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir tarptautinės teisės nuostatų, taip pat įsipareigojimų žmogaus teisių srityje ir įsipareigojimų, prisiimtų pagal Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus (DVT);

kadangi Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kaip JT valstybių narių visuotinių vertybių, principų ir normų rinkinys, iškelia žmogaus teisių apsaugą kaip svarbiausią gero valdymo aspektą; kadangi, pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaraciją ir ES sutarties 21 straipsnį, ES pirmauja įgyvendinant žmogaus teisėmis grindžiamą politiką ir nuolat kovoja su žmogaus teisių pažeidimais;

kadangi ES, imdamasi veiksmų dvišaliu ir daugiašaliu lygmenimis, 2018 m. ir toliau rėmė žmogaus teisių padėties gerinimą, visų pirma stiprindama politinį dialogą su ES nepriklausančiomis valstybėmis, įskaitant europinės integracijos siekiančias šalis, ir kitomis regioninėmis institucijomis, pavyzdžiui, Afrikos Sąjunga, ir sudarydama naujus tarptautinius susitarimus, be kita ko, prekybos ir ekonominės partnerystės srityse; kadangi, atsižvelgiant į plataus užmojo įsipareigojimą, būtina, kad ES būtų nuosekli ir rodytų pavyzdį;

kadangi ES politikos priemonėmis turi būti užtikrinama labiausiai pažeidžiamų grupių asmenų, pvz., tautinių, kalbinių ir religinių mažumų, neįgalių asmenų, LGBTI bendruomenės, moterų, vaikų, prieglobsčio prašytojų ir migrantų, žmogaus teisių apsauga; kadangi minint Jungtinių Tautų žmogaus teisių gynėjų deklaracijos metines ES pripažįsta, kad žmogaus teisių gynėjai atlieka itin svarbų vaidmenį stiprinant demokratiją ir teisinės valstybės principą; kadangi per 2018 m. žmogaus teisių gynėjų aukščiausiojo lygio susitikimą priimtas veiksmų planas, kuriame numatyti žmogaus teisių gynimo srities prioritetai; kadangi 2018 m. prieš daugybę žmogaus teisių gynėjų imtasi veiksmų ar jie buvo nužudyti, taip pat jų atžvilgiu buvo vykdomi išpuoliai, jiems buvo grasinama ir jie buvo persekiojami; kadangi kai kurios privačios karinės ir saugumo bendrovės dalyvavo vykdant nemažai žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos reikia tinkamai ištirti ir už tuos pažeidimus atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

kadangi šį dešimtmetį tarptautiniu lygmeniu vykdoma puolimo kampanija prieš lyčių lygybę ir moterų teises ir patiriamas matomas šių teisių ribojimas; kadangi lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės pagrįstos pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir yra esminiai žmogaus orumo aspektai; kadangi smurtas prieš moteris ir mergaites yra vienas labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje, su kuriuo susiduriama visais visuomenės lygmenimis, ir šis pažeidimas yra didžiulė kliūtis, trukdanti pasiekti lyčių lygybę; kadangi pagal išsamią ir privalomą ES lyčių lygybės strategiją (būtent, kaip Parlamentas reikalavo) turi būti numatyta integruoti lyčių aspektą į visas ES politikos sritis ir sustiprinti būsimo III ES lyčių lygybės veiksmų plano poveikį;

kadangi tarptautinės taikos ir saugumo skatinimas yra viena iš ES egzistavimo priežasčių; kadangi ES įsipareigojo, kad jos veiksmai tarptautinėje arenoje bus vykdomi laikantis principų, kurie paskatino ES sukūrimą, taip pat vadovaujantis JT Chartijos ir tarptautinės teisės principais bei juos remiant;

kadangi ekologinės nelaimės, įskaitant visuotinį atšilimą ir miškų naikinimą, yra žmogaus veiksmų pasekmė ir lemia žmogaus teisių pažeidimus ne tik kalbant apie asmenis, kurie tiesiogiai nukentėjo, nes neteko namų ir buveinių, bet ir apie visą žmoniją; kadangi svarbu pripažinti žmogaus teisių, sveikatos ir aplinkos apsaugos sąryšį; kadangi galimybės naudotis vandeniu užtikrinimas yra itin svarbi siekiant išvengti įtampos tam tikruose regionuose;

kadangi siekiant sėkmingai ir veiksmingai vykdyti ES žmogaus teisių politiką, būtina didesnė ES vidaus ir išorės politikos, taip pat ES išorės politikos krypčių darna; kadangi paramos žmogaus teisėms ir demokratijai politika turėtų būti integruota į visas kitas su išorės aspektu susijusias ES politikos sritis, pvz., į vystymosi, migracijos, saugumo, kovos su terorizmu, moterų teisių ir lyčių lygybės, plėtros ir prekybos sritis, visų pirma įtraukiant į ES sutartis su ES nepriklausančiomis valstybėmis nuostatas dėl žmogaus teisių; kadangi, užtikrinus didesnį nuoseklumą, ES galėtų greičiau reaguoti ankstyvaisiais žmogaus teisių pažeidimo etapais ir tapti patikimesne žmogaus teisių gynėja pasauliniu lygmeniu;

J.	kadangi perėjimas prie demokratijos, teisinės valstybės kūrimas ir stiprinimas daugelyje šalių yra ilgas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, o kad jis būtų sėkmingas, labai svarbi ilgalaikė išorės parama, taip pat ir iš ES;

Žmogaus teisės ir demokratija: bendros tendencijos ir pagrindiniai iššūkiai

reiškia didelį susirūpinimą dėl išpuolių prieš demokratiją ir teisinės valstybės principą visame pasaulyje 2018 m., kurie parodo, kad iškilo autoritarizmas, kaip politinis projektas, įkūnijantis žmogaus teisių nepaisymą, nepritarimo slopinimą, politizuotą teisingumą ir iš anksto nulemtus rinkimų rezultatus, mažėjančią pilietinės visuomenės erdvę veiklai, taip pat susirinkimų laisvės ir išraiškos laivės apribojimus; pabrėžia, kokia svarbi yra pilietinė visuomenė, sudaranti sąlygas lanksčių, laiku vykstančių ir veiksmingų reakcijų į tarptautinę teisę, žmogaus teises ir demokratiją pažeidinėjančius režimus;

laikosi nuomonės, kad šalyse, priskiriamose autoritarinio režimo šalims, yra didesnė nestabilumo, konflikto, korupcijos, smurtinio ekstremizmo ir įsitraukimo į užsienio karinius konfliktus atvejų tikimybė; reiškia susirūpinimą, kad vis dar esama režimų, kurie neigia tarptautinėje teisėje įtvirtintų visuotinių žmogaus teisių egzistavimą; palankiai vertina tai, kad, nepaisant to, kai kurios šalys pradėjo taikos kūrimo ir demokratizacijos procesus, įgyvendino konstitucines ir teismų reformas ir pradėjo atviras ir viešas diskusijas su pilietine visuomene, siekdamos skatinti pagrindines laisves ir žmogaus teises, įskaitant mirties bausmės panaikinimą; apgailestauja, kad, nepaisant to, kad pasaulyje vis plačiau panaikinama mirties bausmė, vis dar esama šalių, kurios turi nustatyti mirties bausmės moratoriumą;

tvirtina, kad visos valstybės, kurios laikosi tarptautiniu mastu pripažįstamų pagrindinių laisvių, sudarančių demokratijos pagrindą, turi būti priešakyje ir skleisti demokratinio valdymo praktiką, pagrįstą žmogaus teisėmis ir teisinės valstybės principu visame pasaulyje, ir stiprinti tarptautines teisines žmogaus teisių apsaugos priemones; atkreipia dėmesį į problemas, kylančias dėl daromos žalingos įtakos, kuri kenkia demokratiniam valdymui ir vertybėms, susijusioms su žmogaus teisėmis, ir taip užkerta kelią teigiamoms demokratinių valstybių pastangoms; yra labai susirūpinęs dėl autoritarinių režimų ryšių su populistinėmis nacionalistinėmis partijomis ir vyriausybėmis; mano, kad dėl tokių ryšių mažinamas ES pastangų, dedamų siekiant propaguoti pagrindines vertybes, patikimumas;

primena, kad negali būti jokios žmogaus teisių hierarchijos; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog būtų visapusiškai laikomasi ir paisoma principo, kad žmogaus teisės yra visuotinės ir neatimamos, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios; pabrėžia, kad bandymai tam tikrų grupių teises panaudoti kaip kitų grupių marginalizacijos pagrindimą yra visiškai nepriimtini;

atkreipia dėmesį į ginkluotų konfliktų problemą ir karinius išpuolius, kurių tikslas, be kita ko, yra etninis valymas, nes dėl jų ir toliau žūsta civiliai gyventojai ir kyla masinio gyventojų perkėlimo problema, kadangi valstybės ir nevalstybiniai subjektai atsisako atsakomybės laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės; pabrėžia, kad regionuose, kuriuose vyksta karas arba konfliktai, kyla rimtų žmogaus teisių pažeidimų, jie yra išskirtinio pobūdžio ir jais siekiama paminti žmogaus orumą, o tai yra pragaištinga aukoms ir lemia dar didesnį nusikaltėlių nužmogėjimą; atkreipia dėmesį, pavyzdžiui, kad kankinimai ir kitoks žiaurius, nežmoniškas ar žeminantis elgesys, priverstinis dingimas, neteisminės egzekucijos ir tyčia sukeliamas badas naudojami kaip karo ginklai, skirti asmenims, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenėms, visų pirma vaikams, naikinti, destabilizuoti ir demoralizuoti; ypač atkreipia dėmesį į tautinėms ir religinėms mažumoms priklausančių moterų, visų pirma, pakeitusiųjų tikėjimą pažeidžiamumą seksualinio smurto atveju; griežtai smerkia mirtinų išpuolių prieš ligonines, mokyklas ir kitus civilinius taikinius vykstant ginkluotiems konfliktams pasaulyje daugėjimo tendenciją 2018 m.; primena, kad teisė į gyvybę yra svarbi žmogaus teisė ir kad todėl neteisėti karo veiksmai visada turi būti vienbalsiai pasmerkiami ir į juos turi būti veiksmingai reaguojama;

smerkia daugiašališkumo principo ir taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos atmetimą, kuris kelia didelį pavojų žmogaus teisėms visame pasaulyje; yra tvirtai įsitikinęs, kad bendradarbiaujant daugiašalėje sistemoje, ypač JT organuose, ir taikant sutartus derybų formatus regioninėse organizacijose, pvz., Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), taikomi metodai ir priimami sprendimai yra veiksmingiausios priemonės siekiant atstovauti žmonijos interesams, rasti tvarius konfliktų sprendimo būdus, pagrįstus tarptautinės teisės normomis ir principais, JT Chartija ir Helsinkio baigiamuoju aktu, ir skatinti pažangą žmogaus teisių srityje; yra labai susirūpinęs dėl to, kad įvairiuose su žmogaus teisėmis susijusiuose JT organuose, įskaitant JT žmogaus teisių tarybą, vietas užima šalys, kuriose, kaip matyti iš patvirtintų duomenų, įvykdyti sunkūs žmogaus teisių pažeidimai;

yra rimtai susirūpinęs, kad pasaulyje daugėja žmogaus teisių gynėjų, visų pirma žurnalistų, mokslininkų, teisininkų, politikų ir pilietinės visuomenės aktyvistų, įskaitant moterų teisių aktyvistus, aplinkos apsaugos ir žemės teisių gynėjus ir religinių mažumų gynėjus, žmogžudysčių, fizinių ir šmeižikiškų išpuolių prieš juos, taip pat mirties bausmių jiems, jų persekiojimo, įkalinimo, priekabiavimo prie jų ir jų bauginimo atvejų, visų pirma tose šalyse, kuriose aukštas korupcijos lygis, prastai puoselėjamas teisinės valstybės principas ir nesilaikoma teisminės priežiūros; ypač yra susirūpinęs dėl to, kad daugėja įžūlių išpuolių, vykdomų užsienio teritorijoje ir kai kuriais atvejais pažeidžiant su diplomatinėmis privilegijomis ir imunitetais susijusius įstatymus ir paprotinę teisę; reikalauja, kad atsižvelgiant į tokius išpuolius aukščiausio lygio sprendimų priėmimo lygmeniu būtų užtikrintas teisingumas ir atskaitomybė; pažymi, kad visi žmogaus teisių gynėjai, ypač moterys, patiria ypatingą riziką ir jiems reikalinga tinkama apsauga; smerkia tai, kad kai kurios vyriausybės priėmė teisės aktus, kuriais apribojama pilietinės visuomenės ir socialinio judėjimo veikla ir, be kita ko, uždaromos nevyriausybinės organizacijos arba įšaldomas jų turtas; yra labai susirūpinęs dėl to, kad, siekiant griežtai kovoti su žmogaus teisių gynėjais, naudojamasi represiniais kibernetinio saugumo ir kovos su terorizmu įstatymais;

pabrėžia, kaip svarbu visame pasaulyje skatinti lyčių lygybę ir moterų bei mergaičių teises; pabrėžia, kad nepaisant pažangos moterys ir mergaitės ir toliau patiria diskriminaciją ir smurtą; pabrėžia, kad daugumai visuomenių vis dar sunku pagal teisės aktus užtikrinti moterų ir mergaičių lygias teises ir vienodas galimybes gauti išsilavinimą, sveikatos priežiūrą, deramą darbą, vienodą darbo užmokestį ir užtikrinti politinį bei ekonominį atstovavimą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad nuolat siekiama apriboti moterų lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises ir toks siekis plačiai paplitęs, taip pat dėl to, kad daugelyje pasaulio šalių šios teisės yra apribotos įstatymais; pabrėžia, kad moterų lyties organų žalojimas ir vaikų santuokos yra tarp plačiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų; išreiškia susirūpinimą, kad viešai išpažįstančios savo tikėjimą ar įsitikinimus moterys yra dvigubai dažniau neapsaugotos nuo persekiojimo; palankiai vertina ES ir JT iniciatyvą „Spotlight“, kuria siekiama panaikinti smurtą prieš moteris ir mergaites, ir ragina ją sustiprinti;

pabrėžia, kad pagarba vaiko teisėms ir jų skatinimas, kova su visų rūšių prievartos, nesirūpinimo, netinkamo elgesio su vaikais, prekybos vaikais ir jų išnaudojimo apraiškomis, įskaitant priverstines santuokas bei vaikų karių verbavimą ir jų naudojimą ginkluotuose konfliktuose, taip pat vaikų priežiūros ir jų švietimo užtikrinimas yra labai svarbūs žmonijos ateičiai veiksniai; todėl pritaria stebėsenos ir ataskaitų teikimo mechanizmui, nustatytam pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1612 dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų;

10.

pabrėžia, kad svarbu visapusiškai atsižvelgti į konkrečius neįgaliųjų poreikius; ragina ES įtraukti kovą su diskriminacija dėl negalios bei kovą dėl lygių galimybių neįgaliesiems patekti į darbo rinką ir gauti švietimo ir mokymo paslaugas į išorės veiksmų ir paramos vystymuisi politiką, taip pat skatinti sprendimus, kuriais neįgaliesiems padedama funkcionuoti visuomenėje;

11.

atkreipia dėmesį į persekiojimo ir diskriminacijos dėl etninės kilmės, tautybės, socialinės klasės, kastos, religijos, tikėjimo, kalbos, amžiaus, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės atvejus, kurie vis dar plačiai paplitę daugelyje šalių ir visuomenių; yra labai susirūpinęs dėl vis labiau netolerantiškų ir pilnų neapykantos veiksmų prieš žmones, nukentėjusius nuo šių žmogaus teisių pažeidimų; ragina asmenis, atsakingus už šiuos pažeidimus, patraukti atsakomybėn;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad priverstinai perkeltų asmenų skaičius 2018 m. viršijo 70 mln., iš kurių 26 mln. buvo pabėgėliai, 41 mln. buvo šalies viduje perkelti asmenys ir 3,5 mln. buvo prieglobsčio prašytojai (10); be to, pažymi, kad 12 mln. asmenų visame pasaulyje yra be pilietybės; mano, kad karai, konfliktai, politinė priespauda, persekiojimas dėl tikėjimo ar įsitikinimų, skurdas ir maisto stygius, nevienodos ekonominės plėtros sąlygos ir neigiamas klimato kaitos poveikis, ypač neturtingiausioms pasaulio šalims, didina naujų konfliktų riziką ir gali lemti tolesnį priverstinį gyventojų perkėlimą; pripažįsta, kad klimato kaitos poveikis aplinkai, pavyzdžiui, dar mažesnės galimybės gauti saugaus geriamojo vandens, gali dar labiau padidinti gyventojų perkėlimą;

13.

pabrėžia, kad kritinė padėtis klimato srityje ir masiškas biologinės įvairovės nykimas yra didžiausios grėsmės žmogaus teisėms; primena, kad pagrindinėms žmogaus teisėms į gyvybę, sveikatą, maistą ir saugų vandenį, neturint sveikos aplinkos, kyla pavojus; atkreipia dėmesį į aplinkos niokojimo poveikį žmogaus teisėms, turint mintyje atitinkamus gyventojus ir atsižvelgiant į visos žmonijos teisę į aplinką; pabrėžia svarbiausius valstybių ir kitų sprendimus priimančių subjektų prievoles ir įsipareigojimus laikytis 2015 m. Paryžiaus susitarimo tikslų kovoti su klimato kaita, švelninti šios kaitos padarinius, užkirsti kelią šių padarinių neigiamam poveikiui žmogaus teisėms ir skatinti tinkamą politiką vadovaujantis įsipareigojimais žmogaus teisių srityje; primena privalomus valstybių įsipareigojimus saugoti biologinę įvairovę ir užtikrinti veiksmingos teisinės gynybos galimybes biologinės įvairovės nykimo ir degradavimo atvejais; reiškia paramą atsirandančioms tarptautinio lygmens įstatymų leidimo pastangoms, susijusioms su nusikaltimais aplinkai;

14.

pabrėžia, kad žodžio ir saviraiškos laisvė, taip pat žiniasklaidos pliuralizmas internete ir ne internete, yra atsparios demokratinės visuomenės pagrindas; smerkia teisėtų tikslų, pvz., kovos su terorizmu, valstybės saugumo ir teisėsaugos, naudojimą siekiant apriboti saviraiškos laisvę; smerkia žiniasklaidos propagandą ir klaidingą informaciją, nukreiptus prieš mažumas; ragina, sukurti kuo geresnes apsaugos nuo neapykantos kalbų ir radikalizacijos, vykdomų dezinformacijos kampanijų ir priešiškos propagandos, ypač tų, kurias vykdo autoritarinės valstybės ir nevalstybiniai subjektai, kaip antai teroristinės grupės, priemones, sukuriant ES ir tarptautinio lygmens teisinę sistemą, skirtą kovai su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant kibernetinį ir informacinį karą, tačiau nepažeidžiant pagrindinių teisių; primena, kad žiniasklaida turėtų atspindėti įvairių nuomonių pliuralizmą bei remti nediskriminavimo principą ir jo laikytis; todėl pabrėžia, kad mažumoms priklausantys asmenys turėtų turėti tokią pat, kaip ir kiti asmenys, prieigą prie transliuojamosios žiniasklaidos, įskaitant transliacijas jų kalba;

ES žmogaus teisių užsienio politikos veiksmingumo didinimas

15.

primena ES įsipareigojimą santykiuose su ES nepriklausančiomis šalimis itin daug dėmesio skirti žmogaus teisių ir demokratijos aspektams; todėl pabrėžia, kad siekiant visame pasaulyje skatinti žmogaus teises ir demokratiją, šie aspektai turi būti įtraukti į visas ES politikos sritis, turinčias išorės matmenį; ragina ES vykdyti šiuos įsipareigojimus ir užtikrinti, kad minėti įsipareigojimai per neapsižiūrėjimą nestiprintų autoritarinių režimų;

16.

ragina Komisiją ir valstybes nares priimti naują ryžtingą, išsamų ir privalomą vykdyti veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ateinantiems penkeriems metams; primygtinai reikalauja, kad šiame busimame veiksmų plane būtų tinkamai atsižvelgiama į visas žmogaus teisių problemas, įskaitant skaitmenines teises, aplinkos apsaugos teises, pagyvenusių žmonių teises, teises į sportą ir žmogaus teises, taip pat migrantų teises; ragina sukurti tvirtą stebėsenos sistemą, kad būtų galima įvertinti šio veiksmų plano įgyvendinimą ir poveikį; pabrėžia, kad valstybės narės turi prisiimti didesnę atsakomybę už šį veiksmų planą ir teikti jo įgyvendinimo savo valstybėse ataskaitas;

17.

pabrėžia, kokios svarbios jo rezoliucijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų, taip pat koks svarbus Žmogaus teisių pakomitečio darbas; primygtinai rekomenduoja Komisijai ir EIVT tvirčiau bendradarbiauti su Parlamento Žmogaus teisių pakomitečiu, kad šis pakomitetis galėtų aktyviai prisidėti prie minėto būsimo veiksmų plano ir stebėti jo įgyvendinimą; ragina EIVT Parlamentui reguliariai teikti tolesnių veiksmų, kurių ėmėsi pagal visas skubias rezoliucijas ir (arba) pagal visas jose pateiktas rekomendacijas, ataskaitas;

18.

pabrėžia, kad prekyba bei šios srities politika ir žmogaus teisės gali ir viena kitą stiprinti ir stiprina, taip pat kad verslo bendruomenė turi atlikti svarbų vaidmenį pasiūlydama teigiamų paskatų, susijusių su žmogaus teisių, demokratijos ir įmonių socialinės atsakomybės skatinimu; primygtinai ragina Komisiją ir EIVT veiksmingai naudotis žmogaus teisių nuostatomis, įtvirtintomis tarptautiniuose susitarimuose, ne tik vedant politinį dialogą, užtikrinant nuolatinį pažangos vertinimą ir, jei gautas prašymas, vykdant konsultavimosi procedūrą, bet ir sukuriant veiksmingą sunkių žmogaus teisių pažeidimų, kurių galėtų atsirasti vykdant verslo veiklą, stebėsenos mechanizmą; ragina, kad žmogaus teisių nuostatos būtų tinkamai vykdomos ir vykdoma atitinkama jų stebėsena, be kita ko, taikant išmatuojamus kriterijus, įtraukiant Parlamentą, pilietinę visuomenę ir susijusias tarptautines organizacijas; nustatyti veiksmingą ir nepriklausomą skundų teikimo tvarką piliečių ir suinteresuotųjų subjektų grupėms, kurios nukentėjo dėl žmogaus teisių pažeidimų; pabrėžia, kad ES bei jos valstybės narės turi užkirsti kelias įmonių daromiems bet kokios rūšies žmogaus teisių pažeidimams ir verslo veiklos neigiamam poveikiui;

19.

remia dialogus žmogaus teisių klausimais su ES nepriklausančiomis šalimis, nes tai esminė priemonė siekiant dvišalio įsipareigojimo skatinti ir ginti žmogaus teises; primena, kad ES gairėse dėl dialogų su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais išdėstyti tam tikri dialogo užmezgimo kriterijai, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, kiek atitinkama vyriausybė nori pagerinti padėtį, į tai, kiek ta vyriausybė rodo esanti įsipareigojusi tarptautinėms žmogaus teisių konvencijoms, į atitinkamos vyriausybės pasirengimą bendradarbiauti, remiantis Jungtinių Tautų žmogaus teisių procedūromis ir mechanizmais, bei į tos vyriausybės požiūrį į pilietinę visuomenę; ragina EIVT reguliariai vykdyti kiekvieno dialogo vertinimą, kaip numatyta pagal pirmiau minėtas gaires, ir užtikrinti, kad, jei nebus pasiekta apčiuopiamos pažangos, ES arba pakoreguotų savo tikslus ir vėl apsvarstytų savo metodą; ragina Komisiją ir EIVT, labiau dalyvaujant pilietinės visuomenės grupėms ir susijusioms tarptautinėms organizacijoms, suvienyti jėgas, kad dialoguose arba derybose su ES nepriklausančių šalių vyriausybėmis dėl bet kokios politikos ar ekonomikos srities, būtų sprendžiami žmogaus teisių ir su jomis susijusių įsipareigojimų klausimai, siekiant sustiprinti dialogo žmogaus teisių klausimais poveikį; pritaria tam, kad būtų įsiklausoma į reiškiamą nerimą dėl žmogaus teisių padėties tose šalyse, ir imasi tinkamų veiksmų kovos dėl žmogaus teisių srityje, be kita ko, keliant dialoguose žmogaus teisių klausimais atskirų atvejų problemas; ragina Europos Parlamentą aktyviau dalyvauti rengiant dialogų žmogaus teisių klausimais darbotvarkes; pabrėžia, kad šalių strategijos žmogaus teisių srityje ir šių strategijų metinės įgyvendinimo ataskaitos yra itin svarbi priemonė užtikrinant politikos nuoseklumą, jose nurodomi pagrindiniai strateginiai prioritetai, apibrėžiami pagrindiniai ilgalaikiai bei trumpalaikiai tikslai ir nustatomi konkretūs veiksmai siekiant daryti pažangą žmogaus teisių srityje; pakartoja raginimą suteikti EP nariams prieigą prie šalių strategijų žmogaus teisių srityje turinio; palankiai vertina pilietinės visuomenės seminarus, rengiamus prieš dialogus žmogaus teisių klausimais, ir primygtinai ragina, kad būtų imamasi tolesnių veiksmų pagal šių seminarų išvadas, aktyviai dalyvaujant pilietinės visuomenės organizacijoms (PVO);

20.

ryžtingai ragina ES sistemingai spręsti diskriminacijos klausimą kuo labiau pasinaudojant ES žmogaus teisių priemonių rinkiniu, be kita ko, vedant dialogus ir skelbiant pasmerkimus, taip pat remiant pilietinę visuomenę ir bendras iniciatyvas JT lygmeniu, vadovaujantis naujai priimtomis ES gairėmis dėl nediskriminavimo išorės veiksmuose ir 2017 m. paskelbtomis JT gairėmis dėl diskriminacijos dėl kilmės;

21.

tvirtai remia ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais darbą ir pastangas saugoti ir skatinti žmogaus teises visame pasaulyje; pabrėžia svarbų šio ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų tikslą didinti ES veiksmingumą šioje srityje; ragina ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais imtis veiksmų vadovaujantis savo įgaliojimais siekiant padėti didinti ES indėlį į demokratijos stiprinimą; pakartoja savo prašymą persvarstyti ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimus, kad šis įgaliotinis taptų nuolatinis ir atskaitingas ir kad jam būtų suteikta iniciatyvos teisė, pakankami išteklių ir kompetencija viešai pasisakyti, kad būtų galima pranešti apie tai, kas pasiekta lankantis trečiosiose šalyse, ir pranešti apie ES pozicijas žmogaus teisių klausimais; pakartoja savo raginimą dėl didesnio ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais veiklos ir misijų skaidrumo ir primygtinai reikalauja, kad jo reguliariai Tarybai teikiamos ataskaitos būtų perduodamos ir Parlamentui; palankiai vertina tai, kad ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais įgaliojimai išplėsti ir į juos įtrauktas paramos tarptautiniam baudžiamajam teisingumui skatinimas, taip pat tikisi, kad minėtas įgaliotinis bus itin aktyvus šioje srityje;

22.

palankiai vertina EIVT pastangas nuolat didinti ES pareigūnų informuotumą apie žmogaus teises; palankiai vertina tai, kad ryšių punktai žmogaus teisių klausimais ir ryšių su žmogaus teisių gynėjais palaikymo pareigūnai šiuo metu dirba visose ES delegacijose; ragina EIVT Parlamentui pateikti šių ryšių punktų žmogaus teisių klausimais tinklo sukūrimo ataskaitą, kad būtų galima įvertinti ir užtikrinti nuoseklų jo įgyvendinimą visose ES delegacijose; ragina visas ES delegacijas ir atitinkamus jų ryšių punktus žmogaus teisių klausimais vykdyto savo įsipareigojimus rengti susitikimus su žmogus teisių gynėjais, lankyti įkalintus aktyvistus, stebėti jų teismo procesus ir reikalauti jų apsaugos vietoje;

23.

pripažįsta padarytą pažangą, susijusią su metinės ES ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2018 m. rengimo tvarka ir formatu, tačiau tikisi, kad Taryba ir Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis dar labiau atsižvelgs į atitinkamose Parlamento rezoliucijose ir (arba) rekomendacijose išdėstytas jo pozicijas siekiant užtikrinti didesnę ir veiksmingesnę ES institucijų sąveiką žmogaus teisių klausimais; prašo Tarybos toliau stengtis parengti šias metines ataskaitas metų pradžioje; ragina Tarybą užtikrinti, kad kita metinė ataskaita būtų tvirtinama prieš tai surengus tinkamas konsultacijas;

Sprendimų, skirtų žmogaus teisėms ir demokratijai skatinti ir ginti, kūrimas

Demokratinis valdymas ir erdvė pilietinei visuomenei

24.

ragina ES ir valstybes nares ir toliau atidžiai stebėti pokyčius, kurie daro neigiamą poveikį valdymui ir pilietinės visuomenės erdvei visame pasaulyje, be jokių išimčių, ir sistemingai, naudojant visas tinkamas priemones, reaguoti į autoritarinių vyriausybių vykdomą politiką ir teisėkūros pokyčius, kuriais siekiama pakenkti pagrindiniais demokratijos principais grindžiamam valdymui ir mažinti pilietinės visuomenės erdvę; mano, kad šiuo klausimu reikėtų didesnės Komisijos, EIVT ir Parlamento sąveikos; palankiai vertina neįkainojamą pagalbą, kuri pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP) teikiama viso pasaulio pilietinės visuomenės organizacijoms ir kuri vis dar yra ES išorės žmogaus teisių politikos įgyvendinimo pavyzdinė priemonė; ragina pagal kitą priemonę, pakeisiančią dabartinę Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, dar labiau padidinti finansavimą pilietinei visuomenei ir žmogaus teisėms; pabrėžia, kad 2018 m. šimtai taikių pilietinės visuomenės demonstrantų buvo suimti, patyrė netinkamą elgesį, buvo savavališkai kalinami, ir įvykus jų teismo procesams buvo priversti sumokėti baudas;

ES požiūris į konfliktus ir atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus

25.

pabrėžia ryšį tarp žmogaus teisių pažeidimų skaičiaus didėjimo ir paplitusio nebaudžiamumo, taip pat atskaitomybės stoką regionuose ir šalyse, kuriuos nusiaubė konfliktai ar kurie patyrė politiškai motyvuotą bauginimą, diskriminaciją, priekabiavimą ir užpuolimus, grobimus, smurtinius policijos veiksmus, savavališkus suėmimus ir kankinimo bei žudymo atvejus; ragina remti veiksmus, kuriais siekiama kovoti su nebaudžiamumu ir skatinti atskaitomybę, ypač tuose regionuose, kuriuose nebaudžiamumo dinamika yra palanki tiems, kuriems tenka didžiausia atsakomybė, o aukos paverčiamos beteisėmis; taip pat pabrėžia, kad konfliktų atvejais mažumoms ir marginalizuotoms grupėms dažnai padaromas itin didelis poveikis;

26.

primena savo rezoliucijas, kuriose pasmerkė konkrečią atsakomybę už konfliktus, kurie 2018 m. nusinešė šimtų vaikų gyvybes per tyčines atakas prieš civilius gyventojus bei humanitarinę infrastruktūrą; ragina visas ES valstybes nares griežtai laikytis ES elgesio kodekso ginklų eksporto srityje ir visų pirma nutraukti bet kokį ginklų ar stebėjimo ir žvalgybos įrangos, kuria vyriausybės gali naudotis siekdamos nuslopinti žmogaus teises vykstant ginkluotiems konfliktams, perdavimą; primygtinai teigia, kad ES valstybės narės turi užtikrinti visišką ginklų perdavimo skaidrumą ir reguliariai teikti ataskaitas; primena savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo (11); reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad ginkluoti nepilotuojami orlaiviai naudojami nesilaikant tarptautinės teisinės sistemos; taip pat ragina Komisiją tinkamai informuoti Parlamentą apie ES lėšų naudojimą visiems mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, susijusiems su nepilotuojamų orlaivių konstravimu, finansuoti; primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį uždrausti kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonomiškus ginklus, kuriais galima smogti be žmogaus įsikišimo;

27.

griežtai smerkia visus valstybinių ir nevalstybinių subjektų padarytus šiurkščius nusikaltimus ir žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant nusikaltimus prieš piliečius, taikiai besinaudojančius savo žmogaus teisėmis; ragina ES ir jos valstybes nares panaudoti visą savo politinę įtaką, kad būtų išvengta bet kokių veiksmų, kurie gali būti laikomi genocidu, karo nusikaltimu ar nusikaltimu žmoniškumui, vykdymo, tokių nusikaltimų atvejais reaguoti veiksmingai ir koordinuotai bei mobilizuoti visus reikiamus išteklius, kad būtų galima patraukti atsakomybėn visus atsakingus asmenis, padėti aukoms ir remti stabilizavimo bei susitaikymo procesus; ragina tarptautinę bendruomenę parengti priemones, panašias į ES ankstyvojo perspėjimo sistemą, kad būtų galima kuo labiau sutrumpinti laiką nuo perspėjimo gavimo iki reagavimo, siekiant neleisti smurtiniams konfliktams kilti, atsinaujinti ir stiprėti; ragina EIVT ir Komisiją į 3-ąjį ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje įtraukti kovos su nebaudžiamumu plataus užmojo strategiją; primygtinai rekomenduoja įsteigti Europos prevencijos, atskaitomybės ir kovos su nebaudžiamumu centrą; pakartoja savo raginimą Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui paskirti ES specialųjį įgaliotinį tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinio teisingumo klausimais ir suteikti jam įgaliojimus skatinti ir integruoti ES įsipareigojimus kovojant su nebaudžiamumu ir atstovauti ES šioje srityje;

28.

palankiai vertina ES pastangas 2018 m. skatinti Romos statuto visuotinumą, kai buvo minimos 20-osios jo priėmimo metinės, ir dar kartą patvirtina, kad tvirtai remia Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT); atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu tarptautinė teisė patiria didelį spaudimą; nerimauja, kad dėl plačios TBT jurisdikcijos tik 122 JT valstybės narės iš 193 yra Tarptautinio baudžiamojo teismo narės ir tik 38 yra ratifikavusios Kampalos pakeitimus, kuriais TBT suteikiami įgaliojimai vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl agresijos nusikaltimų; ragina ES ir jos valstybes nares skatinti visas JT valstybes nares ratifikuoti ir taikyti Romos statutą ir nerimauja dėl pasitraukimo iš šio Statuto bei grasinimų tai padaryti; taip pat ragina visas Romos statutą pasirašiusias šalis koordinuoti savo veiksmus su TBT ir su juo bendradarbiauti; ragina ES ir jos valstybes nares nuosekliai remti TBT atliekamus tikrinimus, tyrimus ir priimamus sprendimus bei imtis reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias nebendradarbiavimo su TBT atvejams; ragina teikti finansinę paramą organizacijoms, renkančioms, kaupiančioms ir saugančioms skaitmeninius arba kitokius visų konfliktų šalių padarytų nusikaltimų įrodymus, kad pagal juos būtų galima lengviau patraukti atsakomybėn tarptautiniu lygmeniu; ragina ES valstybes nares ir ES genocido tinklą padėti JT tyrimo grupei rinkti, išlaikyti ir saugoti šiuo metu daromų arba visai neseniai padarytų nusikaltimų įrodymus, kad jie nedingtų; ragina Komisiją ir EIVT pateikti atitinkamas naujas priemones ir išnagrinėti, kaip būtų galima padėti tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų aukoms gauti prieigą prie tarptautinio teisingumo, gauti teisių gynimo priemonių bei žalos atlyginimą, be kita ko, stiprinant ES nepriklausančių valstybių pajėgumus savo nacionalinėse teisinėse sistemose taikyti visuotinės jurisdikcijos principą;

29.

palankiai vertina pirmąsias bandomąsias Tarybos diskusijas dėl ES žmogaus teisių sankcijų mechanizmo, vadinamojo S. Magnitskio sąrašo, sukūrimo ir ragina jas tęsti; pagal šį mechanizmą asmenims, prisidėjusiems prie sunkių žmogaus teisių pažeidimų, būtų galima numatyti tikslines sankcijas, kaip ne kartą ir ypač 2019 m. kovo mėn. ragino Parlamentas; ragina Tarybą paspartinti diskusijas siekiant priimti būtinus teisės aktus ir sukurti šį mechanizmą ir kuo greičiau jam skirti pakankamai išteklių; pabrėžia, jog svarbu, kad ši sistema atitiktų ES teisminės peržiūros mechanizmą; taip pat, kaip sektiną pavyzdį, pabrėžia tai, kad kai kurios ES valstybės narės vykdo įstatymus, pagal kuriuos numatyta galimybė taikyti sankcijas asmenims, kurie laikomi atsakingais už žmogaus teisių pažeidimus;

30.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Tarybą atkreipti ypatingą dėmesį į žmogaus teisių padėtį neteisėtai okupuotose teritorijose; pakartoja, kad neteisėta teritorijos arba jos dalies okupacija yra besitęsiantis tarptautinės teisės pažeidimas; pabrėžia okupuojančios valstybės prievoles civilių gyventojų atžvilgiu pagal tarptautinę humanitarinę teisę; apgailestauja, kad į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją vėl sugrąžinti šalies, okupavusios kitos valstybės teritoriją, atstovai;

Žmogaus teisių gynėjai

31.

pabrėžia neįkainojamą ir esminį žmogaus teisių gynėjų, visų pirma žmogaus teisių gynėjų moterų, vaidmenį, kurį jie atlieka rizikuodami savo gyvybe; pabrėžia, kad reikia tvirto ES koordinavimo plėtojant bendradarbiavimą su trečiųjų šalių institucijomis žmogaus teisių gynėjų klausimais; atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. buvo minimos 20-osios JT deklaracijos dėl žmogaus teisių gynėjų metinės; rekomenduoja stiprinti ES institucijų ir valstybių narių bendradarbiavimą, kad jos galėtų teikti nuolatinę paramą ir apsaugą žmogaus teisių gynėjams; vertina „ProtectDefenders.eu“ mechanizmą, sukurtą siekiant apsaugoti žmogaus teisių gynėjus, patiriančius didelį pavojų, ir ragina sustiprinti šį mechanizmą;

32.

pabrėžia, kad siekdama apsaugoti žmogaus teisių gynėjus ES turi laikytis strateginio, matomo ir į poveikį orientuoto požiūrio; ragina Tarybą paskelbti metines Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl ES veiksmų apsaugant žmogaus teisių gynėjus ir skatinant jų veiklą įgyvendinant ES užsienio politiką; ragina Tarybą ir Komisiją nustatyti suderintą specialią vizų išdavimo žmogaus teisių gynėjams tvarką ir, tinkamais atvejais, palengvinti laikino prieglobsčio gavimą; ragina Komisiją ir valstybes nares pagal kitą Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) numatytoms atitinkamoms teminėms programoms užtikrinti pakankamą finansavimą, skirtą žmogaus teisių gynėjams apsaugoti, ir užtikrinti, kad tomis lėšomis galėtų pasinaudoti asmenys, kuriems labiausiai reikia pagalbos ir kurie yra labiausiai marginalizuoti, ir kad šios lėšos minėtus asmenis pasiektų; ragina Komisiją ateityje visapusiškai pasinaudoti šia priemone ir pakartoja, kad ES delegacijos ir valstybės turėtų padidinti finansavimą ir pajėgumus, skirtus užtikrinti skubią apsaugą ir paramą žmogaus teisių gynėjams, kuriems kyla pavojus; smerkia tai, kad žmogaus teisių aktyvistams, norintiems dalyvauti Ženevoje vykstančiuose JT žmogaus teisių tarybos, taip pat kitų tarptautinių institucijų posėdžiuose, toliau taikomas draudimas keliauti; ragina susijusias vyriausybes panaikinti šiuos draudimus;

Moterų teisės ir lyčių lygybė

33.

tvirtai remia ES strateginį įsipareigojimą dėl lyčių lygybės ir nuolatines pastangas gerinti moterų ir mergaičių žmogaus teisių padėtį, atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m.; pabrėžia, kad lyčių lygybė turėtų būti vienas iš pagrindinių prioritetų plėtojant ES darbo santykius, įvairių sričių politiką ir išorės veiksmus, nes pagal Sutartis lyčių lygybė yra ES ir jos valstybių narių principas; taip pat ragina ES, pasibaigus strateginio įsipareigojimo galiojimui, priimti išsamią Lyčių lygybės strategiją; ragina Komisiją parengti ir priimti komunikatą dėl Lyčių lygybės veiksmų plano po 2020 m. atnaujinimo, nes tai būtų svarbi ES priemonė, padedanti užtikrinti moterų ir mergaičių teises visame pasaulyje; ragina valstybes nares Tarybos išvadose patvirtinti III Lyčių lygybės veiksmų planą; ragina Komisiją ir EIVT, glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis ir ES nepriklausančiomis šalimis bei pilietine visuomene, toliau prisidėti prie lyčių lygybės ir mergaičių ir moterų įgalėjimo, kad būtų parengtos ir įgyvendintos naujos teisinės sistemos, susijusios su lyčių lygybe;

34.

pabrėžia, kad grėsmingai padaugėjo smurto prieš moteris ir mergaites atvejų; smerkia visų rūšių fizinį, seksualinį ir psichologinį smurtą dėl lyties; yra labai susirūpinęs dėl to, kad kaip karo priemonė vis dažniau taikomi seksualiniu smurtu ir smurtu dėl lyties pagrįsti kankinimai; pabrėžia, kad seksualiniai ir su lytimi susiję nusikaltimai Romos statute įvardijami kaip karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui arba laikomi sudėtine genocido ar kankinimo dalimi; primygtinai ragina valstybes stiprinti savo teisės aktus, kad būtų galima kovoti su šiomis problemomis; primena savo raginimą ES valstybėms narėms ir Europos Tarybos narėms (jei jos dar to nepadarė) kuo greičiau ratifikuoti ir įgyvendinti Stambulo konvenciją; ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant panaikinti visų rūšių smurtą dėl lyties ir moterims ir mergaitėms taikomą žalingą praktiką, kaip antai priverstinės ar ankstyvos santuokos, moterų lyties organų žalojimas, seksualinis smurtas ir prekyba žmonėmis, taip pat prievartinis perėjimas į kitą tikėjimą; remia sprendimą tęsti bendrą ES ir JT iniciatyvą „Spotlight“; ragina ES delegacijas užtikrinti, kad būtų renkami duomenys apie smurtą prieš moteris, parengti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir skatinti aukų apsaugos mechanizmus ir paramos aukoms struktūras;

35.

tvirtina, kad galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis yra žmogaus teisė, o lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės yra grindžiamos pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir yra esminiai veiksniai kalbant apie žmogaus orumą; pabrėžia, kad nepakankamos galimybės gauti gyvybiškai svarbių prekių ir socialines paslaugas (pvz., gauti vandens, maisto, gauti sveikatos priežiūros, švietimo ir sanitarijos paslaugas), taip pat sunkumai siekiant galimybės naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis yra nepriimtinas žmogaus teisių pažeidimas; smerkia moterų lytinių ir reprodukcinių teisų pažeidimus, įskaitant atsisakymą suteikti joms galimybes naudotis atitinkamomis paslaugomis; pabrėžia, kad tinkama ir įperkama sveikatos priežiūra, įskaitant psichinės sveikatos priežiūrą, pavyzdžiui, psichologinę pagalbą, ir visuotinis lytinių ir reprodukcinių teisių paisymas bei galimybė jomis naudotis, taip pat švietimas turi būti užtikrinti visoms moterims, be to, jos turi turėti galimybes laisvai ir atsakingai priimti sprendimus dėl savo sveikatos, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą; pažymi, kad šios paslaugos yra svarbios siekiant išsaugoti moterų gyvybes ir sumažinti kūdikių ir vaikų mirtingumą; mano, jog nepriimtina, kad moterų ir mergaičių lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės tebėra ideologinio mūšio laukas, taip pat daugiašalėje aplinkoje; pabrėžia, kad ginkluotų konfliktų metu nukentėjusios moterys ir mergaitės turi teisę gauti būtinąją medicininę priežiūrą; pabrėžia, koks svarbus moterų vaidmuo, vykdant konfliktų prevenciją ir juos sprendžiant, dalyvaujant taikos palaikymo, humanitarinės pagalbos operacijose ir atstatymo po konflikto veiksmuose, taip pat skatinant žmogaus teises ir demokratines reformas;

36.

ragina ES bendradarbiauti su kitomis šalimis ir stiprinti veiksmus švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų, duomenų rinkimo, finansavimo ir programavimo srityse, kad visame pasaulyje būtų vykdoma seksualinio smurto ir smurto dėl lyties prevencija ir į jį reaguojama; pabrėžia, kad švietimas yra svarbiausias kovos su diskriminacija ir smurtu prieš moteris ir vaikus būdas; ragina imtis priemonių siekiant palengvinti moterų ir mergaičių prieigą prie švietimo ir darbo rinkos, ypač daug dėmesio skiriant moterų vadovaujamose pareigose pusiausvyrai bendrovėse užtikrinti; ragina į ES susitarimus su besivystančiomis šalimis įtraukti nuostatą dėl mergaičių švietimo;

Vaiko teisės

37.

pabrėžia, kad nepilnamečiai dažnai susiduria su specifinėmis prievartos formomis, pavyzdžiui, prievartinėmis vaikų santuokomis, vaikų prostitucija, vaikų kaip kareivių naudojimu, lyties organų žalojimu, vaikų darbu ir prekyba vaikais, ypač per humanitarines krizes ir ginkluotus konfliktus, todėl jiems reikia stipresnės apsaugos; atkreipia ypatingą dėmesį į neturinčius pilietybės vaikus, vaikus migrantus ir pabėgėlius; ragina ES bendradarbiauti su ES nepriklausančiomis valstybėmis siekiant panaikinti ankstyvas, vaikų ir prievartines santuokas, nustatyti minimalų teisėtą santuokos amžių, kuris būtų 18 metų, reikalauti patikrinti abiejų sutuoktinių amžių bei tai, ar jie visiškai ir laisvai sutinka tuoktis, nustatyti privalomą santuokos registravimą ir užtikrinti, kad būtų laikomasi šių taisyklių; ragina įgyvendinti naujas ES iniciatyvas, kuriomis siekiama propaguoti ir ginti vaiko teises, taip pat užkirsti kelią prievartai prieš vaikus pasaulyje ir su tuo kovoti, reabilituoti ir iš naujo integruoti nuo konfliktų nukentėjusius vaikus, ypač tuos, kurie nukentėjo nuo ekstremistų grupuočių, taip pat vaikus, kenčiančius dėl įvairių rūšių ir kompleksinės diskriminacijos, ir suteikti jiems prieglobstį, šeimą bei bendruomene grindžiamą aplinką, kaip natūralias jų gyvenimo sąlygas, kuriomis svarbiausia yra priežiūra ir švietimas; ragina ES inicijuoti tarptautinį judėjimą siekiant ginti vaiko teises, be kita ko, organizuojant tarptautinę konferenciją vaikų apsaugos nestabilioje aplinkoje klausimais; dar kartą pakartoja, jog būtina skubiai visuotinai ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti JT vaiko teisių konvenciją ir jos fakultatyvinius protokolus;

Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų teisės

38.

smerkia LGBTI asmenų savavališką sulaikymą, kankinimą, persekiojimą ir žudymą; pažymi, kad daugelyje pasaulio šalių LGBTI asmenys dėl savo seksualinės orientacijos tebėra persekiojami ir patiria smurtą; apgailestauja, kad daugelyje šalių homoseksualumas tebelaikomas nusikaltimu, o kai kuriose už jį numatyta mirties bausmė; mano, kad už tokios praktikos taikymą ir smurto naudojimą prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos turėtų būti baudžiama ir tokia praktika bei smurtas turėtų būti panaikinti; ragina įgyvendinti ES lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires;

Neįgaliųjų teisės

39.

palankiai vertina tai, kad buvo ratifikuota JT neįgaliųjų teisių konvencija; dar kartą pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės ir ES institucijos veiksmingai ją įgyvendintų; pabrėžia nediskriminavimo svarbą ir poreikį patikimai integruoti visuotinio prieinamumo principą į visas politikos sritis ir užtikrinti visas neįgaliųjų teises visose susijusiose ES politikos srityse, įskaitant vystymosi politiką; ragina sukurti pasaulinį kompetencijos centrą, skirtą ugdyti žmonių su negalia tinkamumui ateičiai ir jų verslumo įgūdžiams;

Kova su diskriminacija dėl priklausymo kastai

40.

labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į kastų hierarchijų, diskriminacijos dėl priklausymo kastai apimtį ir pasekmes, taip pat dėl priklausymo kastai vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant atsisakymą užtikrinti galimybes naudotis teisės sistema ar gauti darbą, nuolatinę segregaciją, skurdą ir stigmatizavimą, taip pat su kastomis susijusias kliūtis, trukdančias naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir lengvinti žmogaus socialinę raidą; pakartoja savo raginimą formuoti ES politiką dėl diskriminacijos dėl kastos ir ragina ES imtis veiksmų vadovaujantis savo pačios dideliu nerimu dėl šios rūšies diskriminacijos; ragina patvirtinti ES diskriminacijos dėl priklausymo kastai prevencijos ir panaikinimo priemonę; pakartoja savo raginimą ES ir jos valstybėms narėms aktyviau dėti pastangas ir remti iniciatyvas JT ir delegacijų lygmenimis, siekiant panaikinti diskriminaciją dėl priklausymo kastai; pažymi, kad šiomis iniciatyvomis reikėtų skatinti konkrečių indikatorių kūrimą, duomenų kategorizavimą ir specialias priemones, skirtas spręsti su diskriminacija dėl priklausymo kastai susijusias problemas, kuo būtų naudojamasi įgyvendinant ir stebint darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m. ir laikantis naujų JT gairių dėl diskriminacijos dėl kilmės ir teikiant pagalbą valstybėms;

Čiabuvių tautos

41.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad visame pasaulyje čiabuvių tautos susiduria su plačiai paplitusia ir sisteminga diskriminacija ir persekiojimu, įskaitant žmogaus teisių gynėjų persekiojimą, savavališkus areštus ir žudymus, priverstinį perkėlimą, žemės grobstymą ir įmonių daromus šių tautų teisių pažeidimus; pažymi, kad dauguma čiabuvių tautų gyvena žemiau skurdo ribos; ragina visas valstybes įtraukti čiabuvių tautas į sprendimų priėmimo procesą, susijusį su kovos su klimato kaita strategijomis; ragina valstybes ratifikuoti TDO konvencijos Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų nuostatas;

Minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvė

42.

pabrėžia, kad minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvę (labiau žinomą kaip religijos ar tikėjimo laisvę), įskaitant laisvę netikėti, laikytis teistinių, neteistinių, agnostinių ar ateistinių pažiūrų, taip pat teisę būti atskalūnu ir neišpažinti jokios religijos, turi būti užtikrinta visame pasaulyje ir besąlygiškai saugoma; ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares labiau remti religijos ir tikėjimo laisvę ir pradėti dialogą su valstybėmis ir pilietinės visuomenės bei religinių, nereliginių, humanistinių ir filosofinių grupių, taip pat bažnyčių bei religinių asociacijų ir bendruomenių atstovais, kad būtų užkirstas kelias smurto veiksmams, persekiojimui, netolerancijai ir asmenų diskriminacijai dėl minties, sąžinės, filosofinių nuomonių ir religijos ar tikėjimo; apgailestauja dėl to, kad daugelis šalių yra priėmusios ir įgyvendina draudimo keisti religiją ir šventvagystės įstatymus, kuriais veiksmingai ribojama ir net atimama religinių mažumų ir ateistų teisė į jų religijos ar tikėjimo laisvę; taip pat primygtinai ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires;

43.

ragina ES ir jos valstybes nares toliau kurti sąjungas ir stiprinti bendradarbiavimą su įvairiomis šalimis ir regioninėmis organizacijomis, siekiant teigiamų pokyčių, susijusių su religijos ir tikėjimo laisve, ypač konfliktų zonose, kuriose religinės grupės, kaip antai krikščionys Artimuosiuose Rytuose, yra ypač pažeidžiamos; visapusiškai pritaria ES praktikai Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje ir JT Generalinėje Asamblėjoje imtis iniciatyvos rengiant temines rezoliucijas religijos ir tikėjimo laisvės klausimais;

44.

remia ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais darbą ir pastangas; pakartoja savo raginimą Tarybai ir Komisijai atlikti skaidrų ir išsamų šio pasiuntinio pareigybės veiksmingumo ir pridėtinės vertės vertinimą, Komisijai vykdant šio specialiojo pasiuntinio įgaliojimų ir pozicijos atnaujinimo ir sustiprinimo procesą; primygtinai ragina minėto pasiuntinio darbui suteikti pakankamai išteklių siekiant sustiprinti ES veiksmingumą šioje srityje; primena Tarybai ir Komisijai, kad reikia, nuolat konsultuojantis su religinėmis ir filosofinėmis organizacijomis, tinkamai remti šio specialiojo pasiuntinio institucinius įgaliojimus, pajėgumus ir pareigas, susijusius su religijos ar tikėjimo laisvės skatinimu už ES ribų, apsvarstant kelerių metų kadencijos, atliekant metinę peržiūrą, galimybę ir plėtojant darbo tinklus visose susijusiose ES institucijose, vadovaujantis 2019 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES gairių ir ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais įgaliojimų;

Išraiškos laisvė, žiniasklaidos laisvė ir teisė į informaciją

45.

griežtai smerkia žurnalistams, nepriklausomai žiniasklaidai, tinklaraštininkams ir pranešėjams apie pažeidimus, jų žudymą, grobimą, įkalinimą bei bauginimą ir prieš juos rengiamus išpuolius, be kita ko, fizinėmis ir teisinėmis priemonėmis, patirtus 2018 m.; ragina ES dėti visas pastangas ateityje juos apsaugoti; primena, kad saviraiškos ir žiniasklaidos laisvė skatina pliuralizmo kultūrą, yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės pagrindo elementų; primena, kad žurnalistai turėtų laisvai ir nebijodami persekiojimo ar įkalinimo verstis savo profesine veikla; pabrėžia, kad bet koks saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos laisvės ribojimas, pvz., internetinio turinio pašalinimas, turi būti išimtinis, taikomas didžiausią dėmesį skiriant būtinumo ir proporcingumo principams, numatytas įstatyme ir paremtas teismo sprendimu;

46.

ragina ES, jos valstybes nares ir visų pirma ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais atidžiau stebėti visus saviraiškos ir žiniasklaidos laisvės, nepriklausomumo ir pliuralizmo suvaržymus visame pasaulyje, vykdyti geresnę visų rūšių apribojimų internete ir realiame gyvenime, taikomų išraiškos ir žiniasklaidos laisvei, stebėseną, sistemingai tokius suvaržymus pasmerkti ir taikyti visus turimus diplomatijos būdus ir priemones šiems suvaržymams panaikinti; pabrėžia, kad svarbu pasmerkti neapykantą ir smurtą kurstančias kalbas, viešinamas internete ir kitur, nes jos kelia tiesioginę grėsmę teisinei valstybei ir žmogaus teisėse įtvirtintoms vertybėms; remia iniciatyvas, kurios padeda atskirti melagingas žinias ir propagandinę klaidingą informaciją nuo informacijos, surinktos atlikus tikrą ir nepriklausomą žurnalistinį tyrimą; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą ir sistemingą ES gairių dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime įgyvendinimą ir reguliariai stebėti jų poveikį;

Kova su bausmėmis, kankinimu ir kitų formų netinkamu elgesiu

47. smerkia tai, kad daugelyje šalių visame pasaulyje nesiliauja kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir mirties bausmės praktika, kuri ir toliau taikoma; yra susirūpinęs dėl to, kad daugeliu atveju mirties bausmė paskirta ir įvykdyta dėl priežasčių, kurios neatitinka sunkaus nusikaltimo apibrėžties, o tai prieštarauja tarptautinei teisei; ragina šalis, dar nepaskelbusias mirties bausmės moratoriumo, nedelsiant tai padaryti, nes tai yra žingsnis mirties bausmės panaikinimo kryptimi; ragina ES dėti daugiau pastangų, siekiant panaikinti kankinimą ir mirties bausmę; ragina ES ir jos valstybes nares būti itin budrias tų valstybių, kurios grasina grąžinti mirties bausmę teisiškai ar faktiškai, atžvilgiu; ragina nutraukti pasaulinę prekybą prekėmis, naudojamomis kankinimui ir mirties bausmei vykdyti;

48. mano, kad yra itin svarbu kovoti su visų formų kankinimu ir netinkamu elgesiu su kalinamais ar kitose sulaikymo vietose laikomais asmenimis, įskaitant psichologinius kankinimus, ir labiau stengtis užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamos tarptautinės teisės šioje srityje, taip pat užtikrinti kompensacijas aukoms; labai nerimauja, kad kalinimo sąlygos, įskaitant galimybes gauti priežiūrą ir vaistų, ypač dėl tokių ligų kaip hepatitas ar ŽIV, ir kalėjimų būklė kai kuriose šalyse kelia didelį susirūpinimą; primena, kad atsisakymas leisti kaliniams naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis yra laikomas netinkamu elgesiu ar net kankinimu, o taip pat gali būti laikoma asmens, kuriam kilęs pavojus, palikimu be pagalbos; pritaria persvarstytai ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauru, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ar baudimu trečiosiose šalyse politikai; ragina ES valstybes nares į visus savo veiksmus ir visų sričių politiką integruoti apsaugos nuo kankinimo ir kitokio netinkamo elgesio priemones;

49. palankiai vertina ES kovos su kankinimu koordinavimo grupės įsteigimą 2017 m.; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina ES teisės aktų atnaujinimą, kurį atlikti raginama 2018 m. lapkričio 29 d. priimtoje teisėkūros rezoliucijoje dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam elgesiui ir baudimui (12); pabrėžia, kad kovojant su kankinimu ir kitokiu netinkamu elgesiu svarbu toliau stiprinti bendradarbiavimą su JT mechanizmais, regioninėmis institucijomis ir tokiais susijusiais subjektais, kaip antai Tarptautinis baudžiamasis teismas, pilietinės visuomenės organizacijos ir žmogaus teisių gynėjai;

Verslas ir žmogaus teisės

50.

dar kartą patvirtina, kad visų įmonių, dirbančių vidaus rinkoje ir tarptautiniu mastu, veikla turi visiškai atitikti tarptautinius žmogaus teisių standartus; be to, dar kartą patvirtina, kad svarbu skatinti įmonių socialinę atsakomybę; pabrėžia, jog svarbu, kad Europos įmonės atliktų vadovaujamą vaidmenį propaguodamos tarptautinius verslo ir žmogaus teisių standartus; primena verslo atsakomybę užtikrinti, kad jų veikla ir tiekimo grandinės nebūtų susijusios su žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant prievartinį ir vaikų darbą, čiabuvių teisių pažeidimus, žemės grobimą ir išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus bei grasinimus jiems, taip pat aplinkos degradavimą;

51.

pabrėžia, kad tarptautinėje žmogaus teisių teisėje būtina sukurti tarptautinių korporacijų ir kitų įmonių veiklos reguliavimo priemonę, kuri būtų privaloma tarptautiniu mastu; ragina paspartinti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl įmonių prievolės laikytis žmogaus teisių ir deramo atsargumo reikalavimų, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui įmonėms vykdant veiklą pasauliniu mastu ir pagerinti nukentėjusiųjų nuo netinkamo įmonių elgesio galimybes naudotis teisinėmis gynybos priemonėmis; pabrėžia kaip svarbu tai, kad visoms šalims reikia visapusiškai įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, ir ragina tas ES valstybes nares, kurios dar nepriėmė nacionalinių veiksmų planų dėl verslo teisių, tai padaryti kuo greičiau; ragina ES ir jos valstybes nares konstruktyviai dalyvauti JT tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių tarpvyriausybinės ekspertų darbo grupės žmogaus teisių klausimais darbe; mano, kad tai yra būtinas žingsnis žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos srityje;

52.

primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) remiami projektai atitiktų ES politiką ir įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir būtų taikomos atskaitomybės priemonės, kuriais pasinaudojant asmenys galėtų kelti klausimus dėl pažeidimų, susijusių su EIB ir ERPB veikla; mano, kad ES tarpinstitucinė verslo ir žmogaus teisių darbo grupė būtų naudinga papildoma priemonė; ragina privatųjį sektorių, visų pirma finansų, draudimo ir transporto įmones, teikti savo paslaugas humanitarinės pagalbos teikėjams, vykdantiems pagalbos veiklą, visapusiškai laikantis humanitarinių išimčių ir išimčių, numatytų ES teisės aktuose; palankiai vertina tai, kad buvo įsteigtas Nepriklausomo Kanados atsakingų įmonių ombudsmeno postas;

53.

palankiai vertina BLS + lengvatų sistemą, kaip priemonę, kuria skatinama veiksmingai įgyvendinti 27 pagrindines tarptautines konvencijas dėl žmogaus teisių ir darbo standartų; pripažįsta, kad pasaulinės vertės grandinės padeda stiprinti tarptautinius pagrindinius darbo, aplinkos ir socialinius standartus bei sudaro tvarios pažangos galimybę, ypač besivystančiose šalyse bei pavojuje dėl klimato kaitos esančiose šalyse; pabrėžia, kad ES nepriklausančios šalys, besinaudojančios BLS + lengvatų sistema, turėtų įrodyti, kad pasiekė pažangos visais žmogaus teisių aspektais; pažymi, kad griežtesni ir veiksmingi stebėsenos mechanizmai galėtų sustiprinti prekybos lengvatų sistemų sverto galimybes reaguojant į žmogaus teisių pažeidimus; pritaria tam, kad žmogaus teisių paisymo sąlygą įtraukiama į ES ir ES nepriklausančių valstybių tarptautinius susitarimus, įskaitant prekybos ir investicijų susitarimus, ir įgyvendinama; ragina Komisiją vykdyti veiksmingą ir sistemingą šių sąlygų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrinti, kad atitinkamos valstybės jų laikosi, taip pat teikti Parlamentui reguliarias ataskaitas apie tai, kaip šalys partnerės paiso žmogaus teisių;

Naujos technologijos ir žmogaus teisės

54.

pabrėžia, kad svarbu parengti ES strategiją, pagal kurią būtų diegiamos naujos technologijos, pvz., žmonių reikmėms skirtas dirbtinis intelektas, sprendžiamos galimos naujų technologijų grėsmės žmogaus teisėms problemos, įskaitant dezinformaciją, masinį sekimą, melagingas žinias, neapykantos kurstymą, valstybės finansuojamus apribojimus ir piktnaudžiavimą dirbtinio intelekto naudojimu; taip pat pabrėžia specifines grėsmes, kurias šios technologijos gali kelti žmogaus teisių gynėjams kontroliuojant, apribojant teisėtą jų veiklą ir šiai veiklai kenkiant; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp žmogaus teisių, ypač teisės į privatumą, ir kitų teisėtų aplinkybių, tokių kaip saugumas ar kova su nusikalstamumu, terorizmu ir ekstremizmu; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios kibernetinės dvejopo naudojimo stebėjimo technologijos vis plačiau naudojamos prieš kovotojus už žmogaus teises, žurnalistus, politinius oponentus ir teisininkus;

55.

ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su trečiųjų šalių vyriausybėmis, kad būtų užkirstas kelias represiniams kibernetinio saugumo ir kovos su terorizmu teisės aktams ir teisės praktikoms; primena įsipareigojimą kasmet atnaujinti Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2009 (13) I priedą, kuriame pateikiamas dvejopo naudojimo prekių, kurioms reikalingas leidimas, sąrašas; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti saugią ir įtraukią skaitmeninę ateitį visiems, laikantis tarptautinių žmogaus teisių srities teisės aktų, reikalingas veiksmingas ir įtraukus vyriausybių, privačiojo sektoriaus, pilietinės visuomenės, akademinės ir techninės bendruomenių, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas skaitmeninėje srityje;

Migrantai ir pabėgėliai

56.

pabrėžia, kad reikia skubiai šalinti pagrindines migracijos srautų priežastis, tokias kaip karai, konfliktai, autoritariniai režimai, persekiojimai, neteisėtos migracijos tinklai, prekyba žmonėmis, kontrabanda, skurdas, ekonominė nelygybė ir klimato kaita, ir surasti ilgalaikius sprendimus, grindžiamus pagarba žmogaus teisėms ir orumui; pabrėžia, kad reikia sukurti teisėtus migracijos kanalus ir būdus, taip pat, kai įmanoma, lengvinti savanoriškus grįžimus, vadovaujantis negrąžinimo principu;

57.

ragina spręsti pabėgėlių krizės išorės aspekto klausimą, be kita ko, randant tvarius konfliktų sprendimus plėtojant bendradarbiavimą ir partnerystes su atitinkamomis trečiosiomis šalimis; mano, kad tarptautinės pabėgėlių ir žmogaus teisių teisės laikymasis yra svarbus bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis elementas; pabrėžia, kad reikia imtis tikrų veiksmų, laikantis Pasaulinio susitarimo dėl migracijos ir pabėgėlių, didinti pabėgėlių pasitikėjimą savimi, plėsti prieigą prie trečiųjų šalių sprendimų, gerinti žmogaus teisių sąlygas migracijos valdymo srityje, ypač kilmės ir tranzito šalyse, kad pabėgėliai galėtų saugiai ir oriai grįžti; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti visapusišką politikos trečiųjų šalių atžvilgiu ir lėšų trečiosioms šalims skyrimo siekiant bendradarbiavimo migracijos srityje, skaidrumą; mano, kad svarbu, jog ištekliai, skirti vystymuisi ir bendradarbiavimui, nebūtų perskirti kitiems tikslams siekti, ir kad jais negalėtų pasinaudoti subjektai ir asmenys, atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus; ragina ES remti Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro iniciatyvą iki 2024 m. panaikinti bepilietybę ES ir už jos ribų;

58.

smerkia pabėgėlių ir migrantų mirties atvejus Viduržemio jūroje ir ten pabėgėlių ir migrantų patirtus žmogaus teisių pažeidimus; taip pat smerkia išpuolius prieš NVO, kurios padeda šiems žmonėms; ragina ES ir jos valstybes nares sustiprinti humanitarinę pagalbą priverstinai perkeltiems asmenims; ragina ES ir jos valstybes nares teikti paramą pabėgėlius priimančiosioms bendruomenėms; primygtinai reikalauja, kad dėl šios priežasties Pasaulinio susitarimo dėl migracijos ir pabėgėlių įgyvendinimas būtų vykdomas kartu įgyvendinant ir JT darbotvarkę iki 2030 m., kaip nustatyta darnaus vystymosi tiksluose, taip pat didinant investicijas besivystančiose šalyse;

59.

pabrėžia, kad kritinė padėtis klimato srityje ir masinis biologinės įvairovės nykimas yra didžiausios grėsmės žmogaus teisėms; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) parengti ES strategiją, skirtą apsaugoti teisę į sveiką aplinką, glaudžiai bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR), kuris neseniai pradėjo įgyvendinti bendrą strategiją su JT aplinkos programa (JTAP); pabrėžia, kad, JT duomenimis, iki 2050 m. labai padidės dėl klimato kaitos priverstų migruoti žmonių skaičius; primena valstybių ir kitų atsakingų institucijų įsipareigojimus švelninti klimato kaitos padarinius bei neleisti atsirasti neigiamam jų poveikiui žmogaus teisėms; palankiai vertina tarptautines pastangas skatinti, kad aplinkos, gaivalinių nelaimių ir klimato kaitos klausimai būtų integruoti į žmogaus teisių sritį; ragina ES aktyviai dalyvauti tarptautinėse diskusijose dėl galimos teisinės sistemos, pagal kurią būtų ginami dėl aplinkos ir klimato kaitos persikeliantys asmenys;

Parama demokratijai

60.

pabrėžia, kad ES turėtų ir toliau aktyviai remti demokratinį ir veiksmingą politinį pliuralizmą žmogaus teisių institucijose, nepriklausomos žiniasklaidos, parlamentų ir pilietinės visuomenės pastangas skatinti demokratizaciją atsižvelgiant į aplinkybes, sykiu turint mintyje atitinkamų trečiųjų šalių kultūrinį ir nacionalinį pagrindą, siekiant stiprinti dialogą ir partnerystę; primena, kad žmogaus teisės yra demokratizacijos procesų kertinis akmuo; teigiamai vertina nuoseklią Europos demokratijos fondo veiklą Vakarų Balkanuose ir rytinėse bei pietinėse ES kaimyninėse šalyse, siekiant skatinti demokratiją ir pagarbą pagrindinėms teisėms ir laisvėms; primena, kad įgyvendinant plėtros ir kaimynystės politiką įgyta perėjimo prie demokratijos patirtis ir išmoktos pamokos galėtų veiksmingai padėti nustatyti geriausią praktiką, kurią būtų galima taikyti siekiant remti ir tvirtinti kitus demokratizacijos procesus visame pasaulyje; primena, jog įrodyta, kad ES plėtra yra veiksmingiausia priemonė, kuria remiama demokratija, teisinės valstybės principas ir žmogaus teisės Europos žemyne, ir kad todėl turėtų išlikti galimybė įstoti į ES šalims, kurios nori įstoti į Sąjungą ir įgyvendina reformas, nustatytas ES sutarties 49 straipsnyje; primygtinai ragina ES per visus plėtros procesus atidžiai stebėti žmogaus teisių ir mažumoms priklausančių asmenų teisių apsaugos nuostatų įgyvendinimą;

61.

palankiai vertina 2019 m. spalio 14 d. Tarybos išvadas dėl demokratijos, kaip ES demokratijos stiprinimo metodo atnaujinimo ir stiprinimo proceso pradžią; šiuo atžvilgiu pabrėžia švietimo vaidmenį žmogaus teisių ir demokratizacijos srityse, nes tai yra esminė priemonė, skirta šioms vertybėms stiprinti tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų; pabrėžia, kad svarbu patvirtinti specialias ES paramos demokratijai programų finansavimo taisykles atsižvelgiant į demokratinių pokyčių pobūdį; pabrėžia, kad reikia investuoti į pakankamus išteklius siekiant geriau koordinuoti paramos demokratijai programas ir politikos prioritetus; remia pastangas užtikrinti ES paramos šioje srityje skaidrumą; įsipareigoja skatinti didesnį demokratinių procesų skaidrumą, visų pirma politinių ir tam tikriems klausimams skirtų įvairių nevalstybinių subjektų kampanijų finansavimą;

62.

dar kartą pabrėžia, kad palankiai vertina nuolatinę ES paramą rinkimų procesams ir pagalbą rengiant rinkimus, taip pat vietos stebėtojams teikiamą paramą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina ir visapusiškai remia Parlamento paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės darbą; primena, kokia svarbi tinkama su rinkimų stebėjimo misijų ataskaitomis ir rekomendacijomis susijusi tolesnė veikla, vykdoma siekiant padidinti jų poveikį ir gerinti atitinkamose šalyse demokratiniams standartams ES teikiamą paramą; pabrėžia, kad per visą rinkimų ciklą reikia remti demokratiją, taikant ilgalaikes ir lanksčias programas, kurios atspindėtų demokratinių pokyčių pobūdį; primygtinai ragina stebėti kandidatų žmogaus teisių pažeidimų rinkimų proceso metu atvejus, visų pirma pažeidžiamoms grupėms arba mažumoms priklausančių kandidatų žmogaus teisių pažeidimus;

o o

63.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT generaliniam sekretoriui, 74-osios JT Generalinės Asamblėjos sesijos pirmininkui, JT žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir ES delegacijų vadovams.

(1) https://undocs.org/A/HRC/36/46/Add.2

(2) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

(3) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0515.

(4) OL C 224, 2018 6 27, p. 58.

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0187.

(6) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0013.

(7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0279.

(8) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0129.

(9) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0111.

(10) Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) – 2018 m. ataskaita „Pasaulinės tendencijos“ (2019 m. birželio 19 d.).

(11) OL C 285, 2017 8 29, p. 110.

(12) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0467.