EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 11 30

COM(2020) 766 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

dėl Reglamento dėl nepagrįsto geografinio blokavimo pirmosios trumpojo laikotarpio peržiūros

{SWD(2020) 294 final}

Santrauka

·Reglamentu dėl nepagrįsto geografinio blokavimo draudžiamas nepagrįstas prekes ar paslaugas perkančių klientų diskriminavimas. Juo užtikrinama, kad dėl klientų pilietybės, gyvenamosios ar įsisteigimo vietos nebūtų galima atsisakyti Europos Sąjungoje (ES) jiems suteikti prieigą prie internetinės parduotuvės (pavyzdžiui, elektronikos ar drabužių parduotuvės) arba prie internetu teikiamos ir ne internetu vartojamos paslaugos (pavyzdžiui, automobilių nuomos), įskaitant atvejus, kai šis diskriminavimas yra susijęs su mokėjimo priemonėmis.

·Šios taisyklės taikomos nuo 2018 m. gruodžio 3 d. Reglamentas yra bendrosios skaitmeninės rinkos priemonių rinkinio, dėl kurio susitarta e. prekybos srityje, dalis. Kitos susijusios priemonės, kuriomis siekta sudaryti palankesnes sąlygas e. prekybai vykdyti, yra naujos taisyklės dėl tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų (taikomos nuo 2018 m. gegužės mėn.), peržiūrėtos vartotojų apsaugos taisyklės ir naujos PVM taisyklės, taikomos prekių ir paslaugų pardavimui internetu. 2022 m. įsigalios įvairios naujos vartotojų apsaugos taisyklės, o PVM taisyklės įsigalios 2021 m. liepos mėn.

·Šioje ataskaitoje Komisija apžvelgia pirmąjį Reglamento dėl nepagrįsto geografinio blokavimo įgyvendinimo etapą. Dėl tokios išankstinės peržiūros buvo susitarta derybose, iš dalies siekiant įvertinti galimybę išplėsti jo taikymo sritį kitoms paslaugoms, pavyzdžiui, autorių teisėmis saugomam turiniui. Kita vertus, peržiūra buvo baigta vykdyti COVID-19 krizės protrūkio metu, todėl per peržiūrą pateikiant duomenis ir atliekant analizę nebuvo galima atsižvelgti į galimą pandemijos poveikį.

·Remiantis Komisijos nustatytais faktais dėl ligšiolinio įgyvendinimo matyti, kad vartotojai yra gerai informuoti ir kad juntamas tam tikras pirminis teigiamas poveikis. Pavyzdžiui, sumažėjo prieigos prie interneto svetainių ir (arba) registracijos jose blokavimo ar vartotojų nukreipimo į kitas interneto svetaines atvejų. Kita vertus, dauguma valstybių narių gerokai vėlavo suteikti įgaliojimus vykdymo užtikrinimo įstaigoms. Be to, verslininkai ir toliau nenori teikti tarptautinio pristatymo galimybių ir tokių galimybių suteikimas šiuo metu nėra įtrauktas į Reglamentu nustatytas pareigas. Galima tikėtis, kad artimiausiu metu padėtis šiais klausimais pagerės, visų pirma įsigaliojus visoms bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje numatytoms e. prekybos priemonėms ir padidėjus teisiniam nuspėjamumui.

·Kalbant apie galimybę dabar išplėsti Reglamento taikymo sritį, visų pirma internete skelbiamo autorių teisėmis saugomo turinio atveju, remiantis ataskaitoje pateiktais duomenimis galima teigti, kad kiekvienos turinio rūšies atveju būtų pasiektas nevienodas poveikis, atsižvelgiant į vartotojų paklausos lygį ir turinio prieinamumą visoje ES. Pavyzdžiui, išplėtus Reglamento taikymo sritį į ją įtraukiant srautinį muzikos siuntimą netgi galėtų kilti neigiamų padarinių vartotojų gerovei, nes galėtų padidėti kainos tam tikrose valstybėse narėse, kuriose tokios paslaugos šiuo metu yra pigesnės. Ataskaitoje nurodoma galima nauda, visų pirma dėl garso ir vaizdo turinio, kurio prieinamumas atskirose valstybėse dažnai yra ribotas, o prieiga prie jo dažnai yra geografiškai blokuojama. Tačiau ataskaitoje taip pat nurodomi galimi sunkumai, susiję su investicijomis į turinio kūrimą, ir poveikis visai sektoriaus ekosistemai bei gerovei – šiuo klausimu reikia atlikti išsamesnius vertinimus. Apskritai poveikis, kuris kiltų išplėtus Reglamento taikymo sritį, iš esmės priklausytų nuo autorių teisių licencijavimo praktikos ir teisės aktų dėl autorių teisių aspektų.

·Šiuo etapu Komisija laikosi nuomonės, kad visas Reglamento poveikis paaiškės tik po kurio laiko, kai bus geriau užtikrintas vykdymas, pradėtos taikyti kitos atitinkamos (e. prekybos) priemonės ir bus galima visapusiškai įvertinti COVID-19 krizės poveikį įvairiems susijusiems sektoriams. Kol kas, įgyvendinant tolesnius veiksmus, daugiausia dėmesio reikėtų skirti tolesnei stebėsenai ir informuotumo didinimui, kartu stiprinant vykdymo užtikrinimą ir gairių teikimą.

·Komisija, siekdama skatinti kokybiško turinio platinimą visoje ES, užmegs dialogą su suinteresuotosiomis šalimis, visų pirma – garso ir vaizdo turinio klausimais. Šį dialogą būtų galima užmegzti įgyvendinant žiniasklaidai ir kūrybos sektoriui skirtą Europos pramonės ir ekonomikos gaivinimo politiką – ji bus išsamiau aptarta būsimame žiniasklaidos ir garso ir vaizdo sektorių veiksmų plane.

·Todėl 2022 m. reikėtų planuoti atlikti dar vieną padėties įvertinimą. Šios stebėsenos rezultatai lems, ar Komisija tada svarstys galimybę siūlyti Reglamento pakeitimus ar kitas tolesnes priemones, įskaitant atitinkamas teisėkūros priemones.

1.Įvadas

Iš tiesų sujungtoje bendrojoje skaitmeninėje rinkoje vartotojai tikisi, kad galės sklandžiai gauti prekių ir paslaugų tarpvalstybiniu mastu. Nuo 2018 m. gruodžio 3 d. Reglamentu dėl nepagrįsto geografinio blokavimo 1 (toliau – Reglamentas) draudžiamas nepagrįstas internetu perkančių klientų (vartotojų ir įmonių, perkančių kaip galutiniai naudotojai) diskriminavimas, grindžiamas tik jų pilietybe, gyvenamąja vieta arba įsisteigimo vieta. Tokiu diskriminavimu laikomi ir atvejai, kai kitoje šalyje perkantis klientas negali užbaigti pirkimo arba jo prašoma sumokėti tam tikros šalies debetine ar kredito kortele. Reglamento tikslas – suteikti vartotojams ir įmonėms daugiau galimybių pirkti kitose šalyse: reikėtų, kad vartotojai bet kurioje ES šalyje galėtų pirkti tokiomis pat sąlygomis kaip vietos vartotojai.

Reglamente nustatyta, kad praėjus 18 mėnesių nuo jo taikymo pradžios turi būti atlikta trumpojo laikotarpio peržiūra, ir nurodyta, kad atliekant šią peržiūrą turėtų būti įvertinta galimybė išplėsti Reglamento taikymo sritį, visų pirma dėl internetinių paslaugų, kuriomis suteikiama prieiga prie autorių teisėmis saugomo turinio 2 , pavyzdžiui, muzikos, vaizdo žaidimų, filmų ar elektroninių knygų.

Šioje ataskaitoje pateikiami pagrindiniai Komisijos nustatyti faktai, susiję su pirmuoju Reglamento įgyvendinimo laikotarpiu. Ją sudaro trys pagrindiniai skirsniai. 2 skirsnyje aptariama, kaip Reglamentą įgyvendina valstybės narės ir verslininkai, taip pat aptariami besikeičiantys vartotojų lūkesčiai. 3 skirsnyje aptariamos su Reglamento taikymo srities keitimu susijusios galimybės ir sunkumai. 4 skirsnyje apibendrinant nurodomi įvairūs tolesni veiksmai.

Pridedamame tarnybų darbiniame dokumente pateikiami išsamesni duomenys ir analizė, kuriais grindžiami šie faktai.

2.Reglamento įgyvendinimas

Šiame skirsnyje pateikiama ši informacija: i) pradiniai nustatyti faktai dėl Reglamento įgyvendinimo valstybėse narėse; ii) tam tikros bendros vartotojų informuotumo ir lūkesčių tendencijos; iii) išsami informacija apie tai, kaip verslininkai įgyvendina Reglamentą. Jame taip pat apibendrinama sąveika su kitomis susijusiomis teisėkūros iniciatyvomis, kurios jau įsigaliojo arba netrukus įsigalios.

1.

2.

2.1.Įgyvendinimas valstybėse narėse

Valstybės narės buvo įpareigotos iki 2018 m. gruodžio 3 d. paskirti įstaigą ar įstaigas, kurios būtų atsakingos už praktinės pagalbos teikimą vartotojams tais atvejais, kai kyla ginčas tarp vartotojo ir verslininko. Jos taip pat turėjo užtikrinti galimybę pareikšti ieškinį dėl uždraudimo ir tai, kad būtų vykdomas bendradarbiavimas Bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje tinkle (BVAS tinkle) 3 . BVAS tinklas vienija institucijas, kurios yra atsakingos už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą ES. Taip pat buvo reikalaujama, kad valstybės narės kompetentingoms institucijoms suteiktų įgaliojimus ir nustatytų priemones, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas ir veiksmingas Reglamento vykdymas, kad būtų galima imtis veiksmų prieš taisykles pažeidžiančius verslininkus.

Kalbant bendrai, įgyvendinimo procesas valstybėse narėse užtruko dėl vėlavimų. Iki 2018 m. gruodžio mėn. tik šešios valstybės narės buvo priėmusios priemones ir paskyrusios įstaigas, kurios turi užtikrinti Reglamento vykdymą, bei apie jas pranešusios. Komisijai atlikus atidžią stebėsenos ir tikrinimo veiklą dauguma valstybių narių šias priemones priėmė 2019 m. pavasarį. Iki 2019 m. liepos mėn. šešios valstybės narės dar nebuvo visiškai arba iš dalies pranešusios apie vykdymo užtikrinimo priemones, kurios taikomos pažeidus Reglamento nuostatas. Šiais atvejais Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras.

Reglamente nustatytos teisės ir pareigos taikomos tiesiogiai ir šie vėlavimai joms poveikio neturėjo. Tačiau 2019 m. pirmąjį ketvirtį daugelis valstybių narių nesiėmė Reglamento vykdymo viešojo užtikrinimo arba priežiūros veiksmų 4 .

Kalbant apie valstybes nares, kurios paskyrė atitinkamas įstaigas, dauguma jų nusprendė vartotojų apsaugos institucijoms suteikti įgaliojimus kaip vykdymo užtikrinimo įstaigoms, o Europos vartotojų centrams – kaip pagalbos įstaigoms 5 . Tačiau valstybėse narėse taikomos labai nevienodos baudos, o vienoje valstybėje narėje taikomos mažiausios ir didžiausios baudos neretai labai skiriasi savo dydžiu 6 . Kalbant apie geografinio blokavimo atvejus įmonių tarpusavio santykių srityje, valstybėse narėse iš esmės laikomasi vieno iš šių požiūrių: pasitelkiamas tik privatus vykdymo užtikrinimas teisme arba taikomas privatusis ir viešasis vykdymo užtikrinimas. Todėl reikės toliau vertinti sankcijų taikymo ir vykdymo užtikrinimo sistemų veiksmingumą, visų pirma įmonių tarpusavio santykių atvejais, be kita ko, siekiant įvertinti teisminių teisių gynimo priemonių praktinį taikymą ir veiksmingumą.

2.2.Vartotojų informuotumas ir lūkesčiai

Kaip viena iš pagrindinių su e. prekyba susijusių bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos iniciatyvų reglamentas sulaukė didelio vartotojų ir jiems atstovaujančių organizacijų dėmesio. Viena tokio susidomėjimo priežasčių yra tai, kad Reglamentu vartotojams tiesiogiai suteikiama konkrečių teisių santykiuose su tarpvalstybinę prekybą vykdančiais verslininkais.

Komisija taip pat įvairiomis priemonėmis vykdė informuotumo didinimo veiklą gerokai prieš įsigaliojant Reglamentui. Vienas iš tokių veiksmų – parengti klausimų ir atsakymų dokumentai siekiant atsakyti į klausimus tiek vartotojams, tiek prekiautojams 7 . 

Todėl 2019 m. vasario mėn., praėjus vos keliems mėnesiams nuo Reglamento taikymo pradžios, su juo jau buvo susipažinę maždaug 50 % ES vartotojų. Maždaug pusė su Reglamentu susipažinusių asmenų taip pat teigė, kad yra pakankamai informuoti apie jo nuostatas 8 .

Vis dėlto pirmaisiais nacionalinių vykdymo užtikrinimo ir pagalbos įstaigų vykdyto įgyvendinimo mėnesiais paaiškėjo, kad, kalbant apie ginčus ir problemas, vartotojų lūkesčiai dėl atitinkamų teisių ir pareigų dažnai yra didesni 9 . Ypač dideli buvo lūkesčiai, susiję su atsisakymu vykdyti tarpvalstybinį pristatymą arba su tuo, kad nėra galimybės pristatyti prekes į tam tikras šalis, ypač tarptautinę veiklą vykdančių prekiautojų atveju. Reglamente nėra numatyta šiose srityse taikomų pareigų. Komisija siūlo toliau didinti informuotumą apie Reglamentą, kartu toliau stebint bendrą verslininkų rinkodaros praktiką ir šios praktikos poveikį ES gyventojų pasirinkimo galimybėms.

2.3.Kaip Reglamentą taiko verslininkai?

Pirmaisiais Reglamento taikymo mėnesiais Komisija, atlikdama kontrolinio pirkimo tyrimą ir vertindama vykdymo užtikrinimo ir pagalbos įstaigų pateiktus atsiliepimus, stebėjo, kokią rinkodaros praktiką taiko verslininkai.

Atliekant kontrolinio pirkimo tyrimą 10 daug kartų bandyta įsigyti prekių ir paslaugų skirtingose šalyse, siekiant surinkti duomenis apie praktiškai taikomus apribojimus. Atliekant įprastą tyrimą vertinama klientų patirtis, susijusi su prekių ar paslaugų pirkimu kitoje šalyje įvairiais pirkimo proceso etapais. 2015 m. atliktu pradiniu tyrimu buvo remtasi vertinant pirminio pasiūlymo dėl Reglamento poveikį 11 .

Atlikus 2019 m. tyrimą, per kurį patikrinta apie 9 000 interneto svetainių, paaiškėjo, kad Reglamentas turi tam tikro teigiamo pradinio poveikio didinant tarpvalstybinį verslininkų interneto svetainių prieinamumą 12 . Palyginti su 2015 m., sumažėjo nukreipimo į kitas interneto svetaines arba atsisakymo suteikti prieigą prie e. prekybos svetainių atvejų 13 , o apribojimų, dėl kurių visiškai užkertamas kelias registracijai interneto svetainėse, sumažėjo perpus 14 . Taip pat sumažėjo automatiškai taikomų kainų pokyčių registruojantis interneto svetainėje atvejų. Apskritai, palyginti su 2015 m., šiek tiek padidėjo sėkmingo tarpvalstybinio pirkinių įsigijimo rodiklis 15 .

Tačiau registracijos etapu daugiau kaip vienu iš dešimties kontrolinio pirkimų atvejų užsienyje apsipirkti nepavyko, be to, panašiu skaičiumi atvejų nepavyko atlikti mokėjimo. Paprastai tokius atvejus lėmė reikalavimai, susiję su gyvenamąja arba mokėjimo vieta (pvz., būdavo priimamos tik vietoje išduotos debetinės kortelės) 16 . Būtina toliau šalinti šias kliūtis, kurios gali: i) būti diskriminacinio pobūdžio; ii) lemti šališkus rezultatus ir (arba) iii) neleisti gauti pasiūlymų ir juos palyginti. Šią problemą reikia spręsti pasitelkiant visapusiškai veiklą vykdančias vykdymo užtikrinimo ir pagalbos įstaigas visose valstybėse narėse.

Šiuos duomenis patvirtina tų įstaigų, kurioms suteikti įgaliojimai spręsti geografinio blokavimo klausimus, įgyta pirminė patirtis 17 . Dažnai kilusios problemos gali būti išspręstos nacionalinėms valdžios institucijoms ir (arba) pagalbos įstaigoms imantis draugiškų veiksmų verslininko atžvilgiu. Vadinasi, kai kurie verslininkai nebūtinai žino savo pareigas arba nebuvo pakankamai pasirengę iki Reglamento taikymo pradžios pritaikyti savo rinkodaros politiką kitose valstybėse gyvenantiems klientams, tačiau, kai su tokiais verslininkais būdavo susisiekta, jie būdavo pasiryžę savo politiką pritaikyti.

Šie rezultatai taip pat patvirtina, kad reikia toliau teikti įgyvendinimo gaires ir rengti papildomas informuotumo didinimo kampanijas, siekiant skatinti verslininkus laikytis reikalavimų. Remiantis nacionalinių institucijų pateikta pirmine informacija, taip pat matyti, kad BVAS tinklo institucijų bendradarbiavimas yra naudingas. Vykdant šį bendradarbiavimą ne tik sudaromos palankesnės sąlygos užtikrinti Reglamento vykdymą tarpvalstybiniu lygmeniu, bet ir užtikrinama, kad, padedant Komisijai, būtų nuosekliai aiškinamos taisyklės.

Reglamentu verslininkai neįpareigojami pristatyti prekių į kitas valstybes, jei tai nenumatyta taikytinose sąlygose 18 . Vis dėlto neretai galutiniais etapais apsipirkimo procesas sustabdomas, nes verslininkas nepristato prekių į pirkėjo šalį, todėl, atliekant pastarąjį kontrolinį apsipirkimo tyrimą, kai buvo prašoma pristatyti prekes į kitą šalį, sėkmingai apsipirkti pavyko tik vienu iš trijų atvejų 19 .

Ši padėtis susiklostė daugiausia dėl toliau taikomų pristatymo apribojimų perkant prekes kitose valstybėse. Tokių apribojimų poveikis vis dar juntamas 50 % atvejų, kai norima apsipirkti 20 , net jei tai susiję su tarptautinę veiklą vykdančiais verslininkais, kurie turi skirtingas nacionalines savo interneto svetainių versijas.

Nors šiuo etapu Reglamento nuostatos nėra tiesiogiai taikomos, tokios problemos gali sužlugdyti vartotojų lūkesčius, kad pasiūlymai bus pasiekiami visoje Europos bendrojoje rinkoje. Kita vertus, internete veiklą vykdantys verslininkai vis dar susiduria su administracinėmis kliūtimis (pavyzdžiui, PVM registracijos reikalavimais) ir jiems neaišku, kokie vartotojų apsaugos reikalavimai taikomi tarpvalstybinei prekybai. Todėl šios problemos gali atgrasyti verslininkus nuo aktyvesnės tarpvalstybinės veiklos 21 .

Remiantis šiomis įžvalgomis matyti, kad norint, jog būtų pasiektas visas Reglamentu numatytas poveikis, reikia laikytis holistinio požiūrio. Vadovaujantis tokiu požiūriu būtų skatinama kurti geresnę tarpvalstybinę prieigą vartotojams, kartu sudarant palankesnes sąlygas verslininkams vykdyti tarpvalstybinę veiklą. Šie klausimai bus išsamiau aptarti kitame skirsnyje.

2.4.Sąveika su platesne bendrosios skaitmeninės rinkos sistema

Bendrosios skaitmeninės rinkos priemonės padeda verslininkams lengviau parduoti prekes ir teikti paslaugas kitose šalyse 22 , nes jas taikant sumažėja sudėtingumas ir sąnaudos, ypač MVĮ atveju.

Šiomis priemonėmis: i) mažinamos PVM reikalavimų, taikomų tarpvalstybinei prekybai prekėmis, administracinės laikymosi išlaidos, visų pirma panaikinant būtinybę įregistruoti įmones, vykdančias nuotolinę prekybą prekėmis arba teikiančias paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims valstybėse narėse, kuriose jos nėra įsisteigusios (taikoma nuo 2021 m. liepos mėn.); ii) toliau derinamos vartotojų apsaugos taisyklės, įskaitant teisių gynimo priemones tuo atveju, jei prekės turi trūkumų (nuo 2022 m.); iii) stiprinamas bendradarbiavimas vartotojų teisės aktų vykdymo užtikrinimo srityje (nuo 2020 m. sausio mėn.) ir iv) gerinama teisės aktais nustatyta tarpvalstybinių siuntinių pristatymo paslaugų priežiūra ir didinamas siuntinių pristatymo tarifų skaidrumas (nuo 2018 m. gegužės mėn.) 23 . Komisija yra įsipareigojusi nustatyti ir šalinti visas kitas tarpvalstybines kliūtis 24 .

Visapusiškas ir veiksmingas minėtų priemonių įgyvendinimas turės įtakos Reglamento poveikiui, nes jomis verslininkams suteikiamas didesnis teisinis tikrumas ir pašalinamos kai kurios kliūtys, dėl kurių verslininkai nenori turėti klientų kitose šalyse. Todėl Reglamento veiksmingumą ir bet kokių galimų pakeitimų poreikį bus lengviau įvertinti atsižvelgiant į platesnes rinkos aplinkybes, kai bus visiškai įgyvendintos ir pradėtos taikyti kitos pagal bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją priimtos priemonės.

Kol kas, net ir atsižvelgiant į besikeičiančią reglamentavimo sistemą, galimą diskriminacinį tam tikros verslininkų vykdomos veiklos, kuriai tiesiogiai netaikomos Reglamento nuostatos, poveikį kiekvienu konkrečiu atveju vis dar galima nagrinėti pagal Paslaugų direktyvos bendrąją nediskriminavimo sąlygą 25 , pavyzdžiui, jei sąmoningai, be jokio objektyvaus pagrindimo apribojamos tam tikrų produktų pristatymo arba naudojimosi interneto svetainėmis galimybės šalyse, kuriose verslininkas kitais atvejais teikia paslaugas. Todėl gali prireikti parengti papildomų gairių dėl šios nuostatos ir jos sąsajų su Reglamentu.

3.Reglamento taikymo srities išplėtimas

3.1.Elektroninėmis priemonėmis teikiamos paslaugos, kuriomis suteikiama prieiga prie autorių teisėmis saugomo turinio 

Kalbant apie paslaugas, kuriomis suteikiama prieiga prie autorių teisėmis saugomų kūrinių 26 (pavyzdžiui, paslaugas, kuriomis suteikiama prieiga prie muzikos, vaizdo žaidimų ar filmų), Reglamento peržiūros nuostatoje nurodyti tam tikri konkretūs aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti. Visų pirma Reglamente nustatyta, kad vertinant taikymo srities išplėtimą turėtų būti reikalaujama, kad verslininkas, kuris padaro tokius kūrinius prieinamus tarpvalstybiniu mastu, turėtų „atitinkamose teritorijose būtinas teises“. Tai reiškia, kad vartotojai gali naudotis internetinėmis turinio paslaugomis kitose valstybėse narėse tik tuo atveju, jei paslaugų teikėjas turi teises jų teritorijose. Šis požiūris iš esmės atitinka Reglamento intervencinę logiką ir nedaro poveikio teisės aktams dėl autorių teisių. Tačiau jame nenagrinėjamas klausimas, kas yra „būtinos teisės“, ypač tais atvejais, kai verslininkas patenkina klientų, esančių kitose valstybėse narėse, iniciatyva pateiktus prašymus (vadinamasis „pasyvusis pardavimas“). Šis klausimas yra svarbus, nes faktinis Reglamento dėl nepagrįsto geografinio blokavimo taikymo srities išplėtimo poveikis priklausytų nuo licencijavimo praktikos ir galimo „būtinų teisių“ aiškinimo.

Šioje ataskaitoje nustatytos tam tikros tendencijos, galimybės ir sunkumai, kurie atsirastų išplėtus Reglamento taikymo sritį ir į ją įtraukus šias paslaugas, įskaitant garso ir vaizdo ir ne garso ir vaizdo turinį, įvertinti remiantis peržiūros sąlygos nuostatomis, įskaitant „būtinų teisių“ sąlygą. Ji grindžiama įvairiais analitiniais tyrimais ir duomenų šaltiniais, kurie toliau analizuojami pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente 27 . Joje nagrinėjami šie aspektai: i) vartotojų lūkesčiai ir (arba) reikalavimai; ii) galimas poveikis vartotojams, susijęs su įvairove ir kaina, ir iii) poveikis skirtingiems sektoriams. Joje taip pat atsižvelgiama į reglamentavimo ir licencijavimo sistemas bei dinamišką poveikį. Visi šie veiksniai yra ypač svarbūs sudėtingam ir sparčiai kintančiam kūrybos sektoriui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad turimi duomenys susiję su laikotarpiu prieš COVID-19 krizės protrūkį, analizėje nebuvo galima atsižvelgti į šios krizės poveikį autorių teisėmis saugomo turinio sektoriams.

Muzika

Iš duomenų matyti, kad vartotojų lūkesčiai dėl tarpvalstybinės prieigos prie muzikos turinio ir susidomėjimas juo padidėjo, nors ES vis dar vyrauja vidaus vartojimas 28 . Prenumerata grindžiami verslo modeliai dabar sudaro 85 % muzikos sektoriaus pajamų 29 . Keli visoje ES veiklą vykdantys paslaugų teikėjai, taip pat keli nacionaliniai paslaugų teikėjai veikia visose valstybėse narėse ir siūlo didelius katalogus. Didelius katalogus, kurių turinys skirtingose valstybėse narėse iš dalies sutampa daugiau kaip 90 %, visų pirma turi visoje ES veiklą vykdantys paslaugų teikėjai 30 . Kitaip tariant, visose valstybėse narėse repertuaras iš esmės nesiskiria. Todėl šiame sektoriuje taikoma geografinio blokavimo praktika iš esmės siekiama įgyvendinti kainų diferenciacijos strategijas skirtingose valstybėse narėse ir vadovautis nuosekliu modeliu, kuris grindžiamas tokiais veiksniais kaip skirtinga paklausa ir perkamoji galia 31 .

Remiantis turimais duomenimis galima daryti prielaidą, kad kaina yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio vartotojai nusprendžia naudotis kitomis paslaugomis. Jei būtų išplėsta Reglamento taikymo sritis, esamos kainų diferencijavimo strategijos būtų nebe tokios tvarios, o dėl didelio masto perėjimo prie kitose valstybėse narėse teikiamų pigesnių tos pačios paslaugos versijų, galėtų kilti didelių padarinių pajamoms, kurios gaunamos teikiant srautinio muzikos perdavimo internetu paslaugas. Tikėtina, kad paslaugų teikėjai į tokius padarinius reaguotų derindami kainas ir galbūt diferencijuodami įvairiose šalyse aktyviai siūlomas paslaugas 32 .

Remiantis turimais duomenimis, galima daryti prielaidą, kad bendras dažniau derinamų kainų dinaminis poveikis gerovei (tiek įmonių, tiek vartotojų) šiuo metu yra dviprasmiškas. Bet kokį galimą kainų sumažėjimą didelę paklausą turinčiose šalyse (ir vartojimo padidėjimą tose šalyse) galima visiškai kompensuoti padidinant kainas ir sumažinant vartojimą šalyse, kuriose paklausa maža 33 . Atrodo, kad šias išvadas taip pat patvirtina papildomi duomenys apie Sąjungos šalių struktūrinius skirtumus, susijusius su sektoriaus plėtra, kurie daro poveikį muzikos eksportui ir vartojimui tarpvalstybiniu mastu 34 .

Elektroninės knygos

Atrodo, kad, palyginti su kitomis turinio paslaugomis, tarpvalstybinės prieigos prie e. knygų paklausa nėra didelė 35 . Iš rinkos struktūros matyti, kad yra kelios visoje ES veiklą vykdančios platformos ir daug mažesnių nacionalinių ir regioninių knygų pardavėjų ir (arba) platintojų, kurie dažnai elektronines knygas siūlo kaip priedą perkant spausdintas knygas, nepaisant to, kad šių knygų paklausa yra mažesnė ir jas parduodant mažiau uždirbama.

Išplėtus Reglamento taikymo sritį ir į ją įtraukiant elektronines knygas, tam tikri kai kuriose šalyse veikiantys paslaugų teikėjai galėtų naudotis gerokai didesne prieiga prie atskiruose kataloguose esančių prekių (pavyzdžiui, kai kuriose šalyse „iTunes“ katalogas padidėtų beveik 40 %) ir atsirastų daugiau galimybių naudotis mažesnių ir (arba) nacionalinių knygų pardavėjų teikiamomis paslaugomis 36 . Kita vertus, neaišku, ar dėl to iš tiesų padidėtų faktinė atskirų knygų, kurias vartotojai jau gali įsigyti iš įvairių platintojų ir (arba) naudodamiesi skirtingomis visos ES arba nacionalinių knygynų interneto svetainių versijomis, įvairovė.

Kalbant apie šio sektoriaus vartotojų paklausą, jai būdinga tai, kad naudojantis užsienyje teikiamomis paslaugomis palyginti daug svarbos skiriama kalbai, o kaina atlieka palyginti nedidelį vaidmenį 37 . Atsižvelgiant į tai, kad kainų skirtumai šiame sektoriuje turi mažesnį poveikį ir į tai, kad katalogų turinys nėra išimtinis (nacionaliniu lygmeniu jis jau prieinamas naudojantis skirtingų paslaugų teikėjų paslaugomis), galima pagrįsti išvadą, kad išplėtus Reglamento taikymo sritį vartotojai pajustų teigiamą poveikį, daugiausia dėl nedidelio kainų sumažėjimo, tačiau šis poveikis greičiausiai būtų nedidelis 38 . Be to, kai kuriose nacionalinėse rinkose galioja teisės aktai, kuriais nustatomos knygų kainos, todėl šis poveikis galėtų dar sumažėti, o kartu išaugtų reikalavimų laikymosi išlaidos.

Tačiau, atsižvelgiant į sektoriaus struktūrą, didžiausią žalą dėl neigiamo poveikio (jis kiltų padidėjus kainų konkurencijai, bet visų pirma – dėl didesnių reikalavimų laikymosi išlaidų) patirtų mažesni knygų pardavėjai. Šis poveikis būtų juntamas smarkiai sumažėjus rinkos daliai ir už elektroninių knygų pardavimą gaunamam pelnui, kartu padidėjus santykinėms tarpvalstybinės prekybos veiklos ir reikalavimų laikymosi išlaidoms 39 .

Žaidimai ir (arba) programinė įranga

Remiantis šiuo metu turimais duomenimis 40 , tarpvalstybinės prieigos prie žaidimų ir, visų pirma – prie programinės įrangos, paklausa nėra didelė, ypač palyginti su kitomis turinio paslaugomis.

Skirtingose interneto žaidimų ekosistemose esama nevienodų galimybių kitose valstybėse įsigyti vaizdo žaidimus (t. y. asmeniniams kompiuteriams, mobiliesiems įrenginiams ir žaidimų konsolėms skirtus žaidimus) naudojantis bent jau pagrindinių visos ES paslaugų teikėjų, tokių kaip mobiliųjų programėlių parduotuvės ir asmeninių kompiuterių ir (arba) konsolių platformos, paslaugomis. Kaip ir elektroninių knygų atveju, nacionaliniai žaidimų katalogai visoje ES beveik nesiskiria, ypač kalbant apie konsolėms skirtus žaidimus ir tam tikras valstybes nares. Kaip ir platinant muziką, vaizdo žaidimų platinimo praktika, kitaip nei kitų turinio paslaugų atveju, daugiausia grindžiama neteritorinėmis ir neišimtinėmis licencijomis 41 . Pašalinus tarpvalstybinės prieigos apribojimus, galėtų padidėti atskiruose kataloguose prieinamų prekių įvairovė („Playstation“ žaidimų atveju – iki maždaug 17 %, atsižvelgiant į prekių reitingą). Tačiau visų platformų prieinamumo spragos daugiausia susijusios su žaidimais, kurių paklausa nedidelė ir (arba) kurie vertinami prastai 42 .

Nors vidutiniai kainų skirtumai valstybėse narėse nėra dideli, remiantis duomenimis, matyti, kad išplėtus Reglamento taikymo sritį į ją įtraukiant vaizdo žaidimus vartotojai galėtų pajusti tam tikrą teigiamą poveikį, visų pirma todėl, kad sumažėtų kainos ir išaugtų pardavimo apimtys 43 . Vis dėlto paslaugų teikėjai nemano, kad galimai padidėjus vartojimui pavyktų visiškai kompensuoti kainų sumažėjimą. Todėl galima numanyti, kad galėtų sumažėti kūrėjų ir (arba) leidėjų pajamos. Išplėtus Reglamento taikymo sritį pasiektas bendras poveikis gerovei (susiejant poveikį vartotojams ir paslaugų teikėjams) galėtų turėti tam tikrų teigiamų aspektų, bent jau trumpuoju laikotarpiu 44 .

Tačiau mažesni ir (arba) nacionaliniai platintojai, kurie vykdo asmeniniams kompiuteriams skirtų žaidimų platinimo veiklą, labiau pajustų galimą neigiamą poveikį tais atvejais, kai visos ES mastu veikiančios platformos vykdo veiklą greta tiesiogiai prekiaujančių leidėjų, kurie užima silpnesnę padėtį rinkoje, bet patiria santykinai didesnių veiklos išlaidų vykdydami tarpvalstybinės prekybos veiklą 45 . Taip pat reikėtų apsvarstyti, koks poveikis galimai būtų daromas kai kuriems su žaidimais susijusiems nacionaliniams skaidrumo reikalavimams (pavyzdžiui, reitingavimui pagal amžių).

Garso ir vaizdo paslaugos

Garso ir vaizdo paslaugų srityje toliau vyrauja vidaus vartojimas, bet atrodo, kad tarpvalstybinės prieigos prie garso ir vaizdo paklausa yra didžiausia autorių teisėmis saugomo turinio paslaugų atveju. Iš turimų duomenų taip pat matyti, kad, nors ši paklausa tebėra palyginti nedidelė, ji auga – 9 % interneto vartotojų yra bandę gauti prieigą prie garso ir vaizdo turinio kitose valstybėse, o 31 % interneto vartotojų domintų galimybė naudotis tokia prieiga 46 .

Tačiau, nepaisant šios galimos tarpvalstybinės paklausos, visoje ES garso ir vaizdo turinio (visų pirma filmų ir serialų) prieinamumas internete tebėra labai ribotas (ES 27 vidutiniškai prieinama 14,1 % turinio 47 ). Kalbat apie atskirus filmus, skiriasi katalogų turinys (dažnai ir kalbų versijos), o mažesnių šalių vartotojai paprastai turi prieigą prie mažiau turinio. Tokia padėtis iš dalies susiklostė dėl platinimo praktikos, kuri garso ir vaizdo sektoriuje daugiausia grindžiama teritoriniu ir išimtiniu licencijavimu, siekiant padidinti gamybos finansavimą 48 . Kita vertus, ją galėjo nulemti ir komercinė praktika, dėl kurios kyla bendrosios rinkos susiskaldymas pagal nacionalines sienas 49 . Nacionaliniai paslaugų teikėjai suteikia labai ribotą tarpvalstybinę prieigą prie savo katalogų garso ir vaizdo turinio, kuris tebėra iš esmės nepasiekiamas kitose valstybėse narėse 50 . Net dideli, daugiausia JAV įsisteigę, visos ES paslaugų teikėjai skirtingose valstybėse narėse siūlo nevienodus katalogus, nors jų pačių produkcija yra lengviau prieinama visose valstybėse narėse 51 .

Pastaraisiais metais ES, šalindama tam tikras su autorių teisėmis susijusias turinio platinimo kliūtis, sudarė palankesnes sąlygas tarpvalstybinei prieigai prie garso ir vaizdo turinio. Pavyzdžiui, Reglamentu dėl perkeliamumo 52 vartotojams, keliaujantiems ES, leidžiama toliau naudotis mokamo abonemento paslauga. Dėl Internetu transliuojamos televizijos ir radijo programų direktyvos padidės tarpvalstybinis tam tikrų televizijos programų prieinamumas naudojantis transliuotojų internetinėmis paslaugomis 53 . Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas dėl nepagrįsto geografinio blokavimo pats savaime nedaro poveikio teisės aktams dėl autorių teisių, jo taikymo srities išplėtimo, į ją įtraukiant garso ir vaizdo sektorių, poveikis gali priklausyti nuo licencijavimo praktikos 54 .

Kalbant konkrečiai, sektoriams taikant licencijavimo praktiką paprastai laikomasi prielaidos, kad sąvoka „turi atitinkamose teritorijose būtinas teises“ reiškia, kad turinio platintojai privalo turėti teises tose šalyse, kuriose turinys prieinamas, ir tai, kad ši nuostata taip pat taikoma „pasyviam pardavimui“ (t. y. tais atvejais, kai paslauga nėra aktyviai reklamuojama vartotojo teritorijoje). Todėl, jei būtų išplėsta Reglamento taikymo sritis, jis neturėtų labai didelio poveikio tarpvalstybiniam internetinių garso ir vaizdo paslaugų prieinamumui. Tokią padėtį lemtų tai, kad gamintojai ir toliau ribotų licencijuojamų teisių taikymo sritį 55 ir galėtų netgi jausti paskatas imtis tokių veiksmų, kad Reglamentas nebūtų taikomas licencijuotiems platintojams. Atsižvelgiant į tai, jeigu į Reglamento taikymo sritį būtų įtrauktas garso ir vaizdo sektorius, vartotojai pradėtų naudotis kito paslaugų teikėjo paslaugomis visų pirma dėl su kaina susijusių priežasčių (t. y. ieškodami pigesnių pasiūlymų dėl turinio ir (arba) paslaugų, nei tos, kuriomis jie jau naudojasi), ir daugiausia toks perėjimas vyktų naudojantis skirtingomis visoje ES veiklą vykdančių paslaugų teikėjų versijose. Trumpuoju laikotarpiu dėl to galėtų kilti tam tikrų teigiamų aspektų turintis poveikis gerovei, kurį paskatintų galimas vartotojų kainų arbitražas 56 , tačiau nereikėtų atmesti prielaidos, kad paslaugų teikėjai, kaip galimą neigiamo poveikio mažinimo strategiją, pasirinktų suderinti kainas. Be to, dėl tikimybės, kad sektorius netektų pajamų, vidutiniu laikotarpiu kūrybos, finansavimo, gamybos ir platinimo rinkose galėtų atsirasti galimai neigiamos dinamikos, dėl kurios kiltų susijęs poveikis gerovei, be kita ko, kultūrinės įvairovės srityje 57 .

Tačiau dabartinė su tokiu teisės aktų dėl autorių teisių aiškinimu susijusi teismų praktika nėra nusistovėjusi, o kai kurios bylos vis dar nagrinėjamos Europos Sąjungos Teisingumo Teisme 58 . Jeigu platintojams nereikėtų įsigyti papildomų licencijų siekiant patenkinti pavienių klientų, kurie gyvena kitoje teritorijoje nei ta, kurioje teikiama paslauga, iniciatyva pateiktus prašymus, tai turėtų įtakos poveikio analizei. Šiuo atveju tarpvalstybinę paklausą, kuri būtų sukurta išplėtus Reglamento taikymo sritį, taip pat paskatintų vartotojai, nebūtinai už mažesnę kainą ieškantys naujo turinio ar kalbos versijų, kurių jie negali įsigyti savo valstybėje narėje. Remiantis tyrimo metu padarytomis prielaidomis, jei pasitvirtintų toks scenarijus, galėtų faktiškai padidėti bendros internetinių paslaugų teikėjų (bent jau didžiausių paslaugų tiekėjų) pajamos, nes vietos turinys sudomintų naują, kitose valstybėse gyvenančią auditoriją 59 . Nors tokia rinkos plėtra galėtų turėti teigiamo poveikio bendrai gerovei, daug sunkiau numatyti 60 jos poveikį sektoriaus struktūrai, įvairiems rinkos dalyviams ir skirtingoms valstybėms narėms, todėl reikia atlikti tolesnį vertinimą. Pavyzdžiui, vis dar neaišku, koks yra licencijų charakteristikų poveikis. Viena vertus, išplėtus Reglamento taikymo sritį būtų galima paskatinti visos ES išimtinio licencijavimo augimą 61 , o tai galėtų turėti įtakos atitinkamų rinkų struktūrai. Tačiau, kita vertus, taip galėtų būti skatinama ir licencijų išdavimo praktika, kurią taikant daugiausia dėmesio būtų skiriama kalbiniams ir kultūriniams paklausos skirtumams, kartu sudarant sąlygas šalutiniam poveikiui įvairiose teritorijose 62 .

Apskritai, atliekant platesnę sektoriaus analizę, svarbu atsižvelgti į tai, kad sektorius sparčiai keičiasi. Ekonominiu požiūriu tai reiškia, kad būtina atsižvelgti ir į trumpalaikį, ir į ilgalaikį poveikį, pavyzdžiui, vertinant investicijų paskatas, o skirtingiems verslo modeliams ir platinimo vertės grandinėms tenka esminis vaidmuo finansuojant ir platinant turinį. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad ateityje bus vis dažniau prenumeruojama srautinio duomenų siuntimo paslauga 63 : bus sukurta daugiau pasaulinių ir nacionalinių platformų, kurios skirs daug investicijų į vietos turinį ir platins jį tarpvalstybiniu mastu, be kita ko, sudarydamos partnerystės susitarimus.

Kiti sektoriai

Komisija išnagrinėjo kitus sektorius, kuriems Reglamentas netaikomas, siekdama įvertinti galimus nepagrįstus verslininkų taikomus apribojimus, kuriuos būtų galima pašalinti Reglamentu.

Transporto srityje nediskriminavimo principas jau yra įtvirtintas galiojančiuose konkretiems sektoriams skirtuose ES teisės aktuose arba keleivių teisių teisės aktuose, dėl kurių šiuo metu deramasi geležinkelių srityje. Remiantis 2019 m. kontrolinio pirkimo tyrimo rezultatais galima teigti, kad įvairiuose transporto sektoriuose (oro transporto bendrovių, autobusų, traukinių ir jūrų transporto) geografinio blokavimo praktika dažniausiai taikoma retai, nors ji šiek tiek labiau paplitusi geležinkelių ir jūrų sektoriuose 64 . Vadinasi, reikia užtikrinti, kad teisės aktų leidėjai greitai patvirtintų naujos redakcijos Geležinkelių keleivių teisių reglamente siūlomą nediskriminavimo nuostatą. Tačiau žvelgiant plačiau, neatrodo, kad šiuo etapu į Reglamentą reikėtų įtraukti transporto paslaugas. Tai lemia šios priežastys: i) tai, kad transporto sektoriuje geografinis blokavimas apskritai taikomas retai; ii) į kitas sektorines transporto priemones (oro, jūrų, miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų) įtrauktos konkrečios nediskriminavimo sąlygos; iii) būsima geležinkelių srities teisėkūros iniciatyva ir iv) galimas valstybėse narėse taikomų viešųjų paslaugų įsipareigojimų poveikis.

Finansinės paslaugos, telekomunikacijos ir sveikatos priežiūros paslaugos turi tam tikrų ypatumų, į kuriuos reikia atsižvelgti svarstant, kaip reikėtų šalinti galimas nepagrįstas kliūtis tarpvalstybinei prieigai prie šių paslaugų 65 . Pavyzdžiui, dėl tarpvalstybinės nuostatos gali būti taikomi konkretiems sektoriams skirti priežiūros reikalavimai arba gali tekti taikyti tam tikras apsaugos priemonės ir atlikti papildomas patikras, kurių reikalaujama arba kurios leidžiamos pagal konkretiems sektoriams skirtus teisės aktus, todėl neatrodo, kad bendrasis horizontaliosios priemonės, kaip antai Reglamento, taikymo srities išplėtimas būtų pagrįstas.

4.Tolesni Komisijos veiksmai

Šiuo etapu, remiantis preliminaria Komisijos nuomone, dar per anksti vertinti visą tiesioginį ir netiesioginį dabartinio Reglamento įgyvendinimo poveikį ir nustatyti atitinkamus pakeitimus. Nors Reglamentas įgyvendinamas lėtai, pirminis teigiamas poveikis, apie kurį pranešta šioje ataskaitoje, leidžia manyti, kad artimiausiu metu atsiras galimybių ilgainiui pasiekti geresnių rezultatų, visų pirma užtikrinant geresnį vykdymo užtikrinimą valstybėse narėse. Be to, per ateinančius 12–18 mėnesių reikėtų stebėti bet kokią galimą sąveiką su kitomis bendrosios skaitmeninės rinkos priemonėmis gerinant klientų prieigą prie pasiūlymų.

Taip pat reikia papildomai įvertinti ir apsvarstyti, ar būtina išplėsti Reglamento taikymo sritį įtraukiant elektroninėmis priemonėmis teikiamas paslaugas, kuriomis suteikiama prieiga prie autorių teisėmis saugomo turinio. Iš analizės matyti, kad geografinį blokavimą šiuose sektoriuose lemia skirtingi veiksniai ir rinkos dinamika bei tai, kad išplėtus Reglamento taikymo sritį įvairiose srityse gali būti juntamas nevienodas poveikis. Bet koks teigiamas poveikis, ypač vartotojams, labai priklauso nuo autorių teisių licencijavimo praktikos ir metodų – šiuo klausimu vertėtų parengti tolesnę analizę. Tai visų pirma pasakytina apie garso ir vaizdo sektorių, kuriame iš tiesų galima pagerinti turinio prieinamumą. Šiais faktais galima pagrįsti teiginį, kad vartotojų prieigos prie turinio, visų pirma, prie garso ir vaizdo turinio, klausimą reikia nagrinėti atsižvelgiant į platesnį kontekstą, susijusį su sektoriaus atsigavimu ir transformacija pagal būsimą Komisijos žiniasklaidos ir garso ir vaizdo sektoriaus veiksmų planą. Komisija užmegs dialogą su suinteresuotosiomis šalimis siekdama nustatyti, kaip sudaryti geresnes sąlygas garso ir vaizdo turiniui platinti visoje ES, ir pasiūlys veiksmų sektoriaus atsigavimui remti 66 . Komisija taip pat toliau stengsis remti kitų sektorių, pavyzdžiui, muzikos sektoriaus, tvarumą įgyvendinant specialią iniciatyvą „Music Moves Europe“, kuri grindžiama integruotu požiūriu į Europos paramą šiam sektoriui 67 .

Kol kas Komisija toliau teikia prioritetą esamų kliūčių šalinimui ir vartotojų diskriminavimo naikinimui. Siūloma neatidėliotinai imtis šių tolesnių veiksmų.

·Pirma, svarbu užtikrinti, kad būtų išnaudotos visos dabartiniu Reglamentu numatytos galimybės. Tam reikia imtis šių veiksmų: i) visapusiškai įgyvendinti Reglamentą valstybėse narėse; ii) kompetentingos institucijos ir Komisija turi glaudžiau bendradarbiauti naujajame BVAS tinkle; iii) nustatyti tolesnes gaires dėl Reglamento taikymo ir jo ryšio su platesne Paslaugų direktyvos nediskriminavimo sistema.

·Antra, reikia toliau vykdyti verslininkų ir vartotojų informuotumo apie jų pareigas ir teises didinimo veiklą. Komisija turėtų dalyvauti šioje veikloje kartu su suinteresuotosiomis šalimis ir kompetentingomis institucijomis.

·Trečia, Komisija toliau stebės rinkos pokyčius, susijusius su vartotojų prieiga prie pasiūlymų bendrojoje rinkoje, taip pat atsižvelgdama į būsimą kitų e. prekybos priemonių, numatytų bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje, įgyvendinimą.

·Galiausiai Komisija surinks suinteresuotųjų šalių atsiliepimus apie šios pirmosios trumpojo laikotarpio ataskaitos išvadas ir pagrindines išvadas bei faktus (be kita ko, apie autorių teisėmis saugomo turinio prieinamumą). Suinteresuotosios šalys taip pat galėtų pateikti atitinkamus atsiliepimus apie COVID-19 krizės trumpalaikį ir vidutinės trukmės poveikį, į kurį nebuvo galima atsižvelgti šioje ataskaitoje.

Komisija toliau stebės Reglamento poveikį remdamasi surinktais faktais ir suinteresuotųjų šalių atsiliepimais, taip pat – kaip įgyvendinamos bendrosios skaitmeninės rinkos priemonės, ir siekia iki 2022 m. pabaigos įvertinti pažangą, padarytą toliau mažinant tarpvalstybines kliūtis. Ji konkrečiai vertins pažangą, padarytą vaizdo turinio prieinamumo srityje po dialogo su sektoriaus atstovais. Šios stebėsenos rezultatai lems, ar Komisija tada svarstys galimybę siūlyti Reglamento pakeitimus ar kitas tolesnes priemones, įskaitant atitinkamas teisėkūros priemones.

(1)

Reglamentas (ES) 2018/302.

(2)

Žr. Reglamento 9 straipsnio 2 dalį.

(3)

2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (Tekstas svarbus EEE), OL L 345, 2017 12 27, p. 1–26. Šis naujasis BVAS tinklo reglamentas taikomas nuo 2020 m. sausio 17 d.

(4)

Šios ataskaitos priėmimo dieną viena valstybė narė dar nebuvo priėmusi visų būtinų priemonių, nors ji neoficialiai bendradarbiauja BVAS tinkle su kitomis vykdymo užtikrinimo institucijomis.

(5)

  https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/geo-blocking-digital-single-market#Implementation

(6)

Baudos gali būti nuo kelių šimtų eurų iki didesnių nei 100 000 EUR dydžio ir (arba) su apyvarta susijusių baudų. Žr. pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 2.1.2 skirsnį.

(7)

Žr. https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/geo-blocking-regulation-questions-and-answers .

(8)

Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 477b (2019 m.).

(9)

Žr. Europos vartotojų centro (EVC) tinklo pozicijos dokumentą, paskelbtą internete adresu https://www.ecc.fi/globalassets/ecc/ajankohtaista/raportit/2019-geoblocking-position-paper-en.pdf , ir prie jo pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 2.1.3 skirsnį.

(10)

Ipsos et al. (2020 m.).

(11)

GfK (2015 m.), paskelbta internete adresu https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/geoblocking-final-report_en.pdf .

(12)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 2.2 skirsnis, pagal Ipsos et al. (2020 m.).

(13)

Kita vertus, tokių atvejų apskritai nėra daug, Ipsos et al. (2020 m.).

(14)

Net ir tada, kai susidurta su sunkumais, labai sumažėjo negalėjimo registruotis atvejų (13 proc. punktų), Ipsos et al. (2020 m.).

(15)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 2.3 skirsnis. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad į šį bendrąjį rodiklį taip pat įtraukti Reglamente tiesiogiai neaptariami elementai (pavyzdžiui, tarpvalstybinis pristatymas), su kuriais susijusi padėtis šiek tiek pablogėjo, todėl neigiamai paveikė bendrą sėkmingų atvejų rodiklį.

(16)

Ipsos et al. (2020 m.).

(17)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 2.1.3 skirsnis ir kartu su nacionalinėmis įstaigomis atliktų tyrimų rezultatai, apie kuriuos jame pranešta.

(18)

Kita vertus, jei verslininko bendrosiose sąlygose jau yra numatytas tarpvalstybinis pristatymas į kliento šalį, tas klientas neturėtų būti kaip nors diskriminuojamas.

(19)

Ipsos et al. (2020 m.). Šie faktai atitinka bendruosius Eurostato duomenis apie tarpvalstybinę prekybą vykdančių įmonių skaičių, kuris 2019 m., palyginti su 2017 m., išliko stabilus. Tarpvalstybiniu mastu prekiauja tik nedidelė dalis įmonių, net ir prekybos internetu sektoriuje (tarpvalstybiniu mastu prekiauja 43 % internete veikiančių įmonių, palyginti su 9 % visų įmonių).

(20)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 2.2.4.1 skirsnis ir Ipsos et al. (2020 m.). Į šį 50 % skaičių taip pat įtraukti atvejai, kai buvo pranešta apie registracijos metu kilusias su pristatymu susijusias problemas (registracijos etapu nepriimtas pristatymo adresas).

(21)

Tai yra atitinkamai antroji ir trečioji pagal svarbą mažmenininkų patiriamos kliūtys (po skolų išieškojimo), kurių padarinius junta didelė dalis įmonių (60 % įmonių nurodo, kad PVM procedūros sudaro kliūčių tarpvalstybinei prekybai) (Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Business Journey on the Single Market: Practical Obstacles and Barriers“ (liet. „Verslo kelionė bendrojoje rinkoje: praktiniai trukdžiai ir kliūtys“), SWD (2020) 54 final.

(22)

Be bendrosios skaitmeninės rinkos priemonių, taip pat atliekama bendra Bendrosios vertikaliosios išimties reglamento peržiūra, ją planuojama pabaigti 2022 m. Atliekant šią peržiūrą daugiausia dėmesio bus skiriama verslininkų patiriamoms vertikaliosioms sutartinėms kliūtims, dėl kurių daromas poveikis tarpvalstybiniam paslaugų ir prekių teikimui.

(23)

Žr. Tarybos direktyvą (ES) 2019/1995, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos, susijusios su nuotoline prekyba prekėmis ir tam tikromis šalies viduje tiekiamomis prekėmis, taip pat susijusį Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/2026, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 nuostatos dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo naudojant elektronines sąsajas ir specialių schemų, skirtų apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims, vykdantiems nuotolinę prekybą prekėmis ir tam tikromis šalies viduje tiekiamomis prekėmis, ir Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/194, kuriuo nustatoma išsami informacija apie PVM vieno langelio principo veikimą; 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/770 dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų ir 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo-pardavimo sutarčių aspektų, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB bei panaikinama Direktyva 1999/44/EB; 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/2161, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB, 2005/29/EB ir 2011/83/ES, kiek tai susiję su geresniu Sąjungos vartotojų apsaugos taisyklių vykdymo užtikrinimu ir modernizavimu; 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/644 dėl tarptautinių siuntinių pristatymo paslaugų.

(24)

Komisijos komunikatas „Kliūčių bendrajai rinkai nustatymas ir šalinimas“, COM(2020) 93 final.

(25)

Ankstesnės Komisijos gairės dėl 20 straipsnio 2 dalies taikymo buvo parengtos 2012 m. (SWD(2012) 146) prieš priimant bendrosios skaitmeninės rinkos priemones ir Reglamentą.

(26)

Garso ir vaizdo paslaugos visiškai neįtrauktos į Reglamento taikymo sritį. Reglamentas, išskyrus jo 4 straipsnį, taikomas ne garso ir vaizdo turinio paslaugoms, kurių pagrindinė ypatybė yra prieigos prie autorių teisėmis saugomų kūrinių (pavyzdžiui, elektroninių knygų, internetinės muzikos, programinės įrangos ir vaizdo žaidimų) suteikimas arba tokių kūrinių naudojimas.

(27)

Įskaitant „Eurobarometro“ greitąją apklausą (EB477b (2019 m.)), taip pat VVA et al. (2020 m.) parengtą „Reglamento dėl nepagrįsto geografinio blokavimo taikymo srities išplėtimo įtraukiant garso ir vaizdo bei ne garso ir vaizdo paslaugas, kuriomis suteikiama prieiga prie autorių teisėmis saugomo turinio, poveikio tyrimą“ ir kitą Jungtinio tyrimų centro informaciją bei įvairių suinteresuotųjų šalių atliktus tyrimus. Konkretūs šaltiniai išsamiau aprašyti minėtuose Komisijos tarnybų darbinio dokumento skirsniuose.

(28)

Greitosios „Eurobarometro“ apklausos Nr. 477b (2019 m.) rezultatai rodo, kad vidutiniškai ES 8 % interneto vartotojų bandė naudotis tarpvalstybinėmis internetinėmis muzikos paslaugomis, o 29 % vartotojų, kurie to nebandė, domintų galimybė naudotis tokiomis paslaugomis.

(29)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.2.1 skirsnis.

(30)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.2.2 skirsnis, pagal VVA et al. (2020 m.), JRC (2017 m.).

(31)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.2.2 skirsnis, pagal VVA et al. (2020 m.).

(32)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.2.4 skirsnis, pagal VVA et al. (2020 m.), NERA (2019 m.), Waldfogel, 2018 m.

(33)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.2.4 skirsnis, pagal VVA et al. (2020 m.), NERA (2019 m.), Waldfogel, 2018 m.

(34)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.2.4 skirsnis, pagal tyrimo ataskaitą „Europos muzikos eksporto strategija“ (2019 m.)

(35)

Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 477b (2019 m.).

(36)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.3.2 skirsnis, pagal VVA et al. (2020 m.).

(37)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.3.3 skirsnis, pagal VVA et al. (2020 m.).

(38)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.3.4 skirsnis, pagal VVA et al. (2020 m.).

(39)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.3.4 skirsnis, pagal VVA et al. (2020 m.).

(40)

Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 477b (2019 m.).

(41)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.4.1 skirsnis, pagal VVA et al. (2020 m.).

(42)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.4.2 skirsnis, pagal VVA et al. (2020 m.).

(43)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.4.4 skirsnis, pagal VVA et al. (2020 m.).

(44)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.4.4 skirsnis, pagal VVA et al. (2020 m.).

(45)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.4.4 skirsnis, pagal VVA et al. (2020 m.).

(46)

Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 477b (2019 m.), palyginti su atitinkamai 5 % ir 29 % 2015 m.

(47)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.5.2 skirsnis, pagal JRC (2020 m.).

(48)

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie Komisijos ataskaitos Tarybai ir Europos Parlamentui „E. prekybos sektoriaus tyrimo galutinė ataskaita“, SWD(2017) 154.

(49)

Byla AT.40023 – Tarpvalstybinė prieiga prie mokamų televizijos paslaugų.

(50)

Nuo 7 % iki 3 %, Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.5.2 skirsnis, pagal JRC (2020 m.).

(51)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.5.2 skirsnis, pagal JRC (2020 m.).

(52)

Reglamentas (ES) 2017/1128.

(53)

Valstybės narės Direktyvą (ES) 2019/789 turi perkelti į nacionalinę teisę iki 2021 m. birželio 7 d.

(54)

Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.1 ir 3.1.5.1 skirsnius.

(55)

Žr. Konkurencijos GD atliktą sektoriaus tyrimą (2017 m.) dėl licencijuotų teisių taikymo garso ir vaizdo sektoriuje.

(56)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.5.4 skirsnis, pagal VVA et al. (2020 m.).

(57)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.5.4 skirsnis, pagal VVA et al. (2020 m.) ir Oxera (2016 m.).

(58)

Byla C-132/19 Groupe Canal+ / Komisija.

(59)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.5.4 skirsnis, pagal VVA et al. (2020 m.).

(60)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.5.4 skirsnis ir jame nurodyti šaltiniai.

(61)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.5.4 skirsnis, pavyzdžiui, O & O (2020 m.) modeliuoja šį poveikį daugeliui sporto renginių.

(62)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.5.4 skirsnis, Hugenholtz-Poort (2019 m.).

(63)

Iki 20 % apmokamų paslaugų 2023 m., apskaičiuota VVA et al. (2020 m.).

(64)

Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.2 skirsnis, pagal Ipsos et al. (2020 m.).

(65)

Pavyzdžiui, konkrečios elektroninių ryšių paslaugų nediskriminavimo taisyklės, kuriomis leidžiama taikyti tarptinklinio ryšio paslaugų sąžiningo naudojimo politiką, ES taisyklės dėl galimybės naudotis pagrindinėmis mokėjimo sąskaitomis arba pacientų nediskriminavimo teisės sveikatos paslaugų srityje, žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.2–3.5 skirsnius.

(66)

Pavyzdžiui, COVID-19 krizė turėjo tiesioginį poveikį garso ir vaizdo sektoriui ir, kaip pažymėjo Europos audiovizualinė observatorija, kuri pradėjo stebėti paramos priemones šioje srityje, greičiausiai taip pat bus juntama vėliau pasireikšiančių ir sunkesnių padarinių, žr. https://rm.coe.int/the-european-audiovisual-industry-in-the-time-of-covid-19/16809ec9cb. Siekdama tiesioginio poveikio, Komisija ėmėsi intervencinių veiksmų pasitelkdama laikinąją valstybės pagalbos sistemą, kurią taikant valstybės narės gali priimti kelias paramos priemones ir konkretiems sektoriams skirtas priemones, įgyvendinamas pagal programą „Kūrybiška Europa“, t. y. programos MEDIA veiksmams suteikta lankstumo ir pritaikyta kultūros bei kūrybos sektorių garantijų priemonė taip suteikiant galimybių lanksčiau grąžinti paskolas ir skatinant finansų įstaigas skirti daugiau lėšų kultūros ir kūrybos sektoriams. Be to, Komisija priėmė precedento neturintį Europos ekonomikos gaivinimo planą, kuriuo siekiama atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai, pripažįstant, kad kultūros ir kūrybos sektoriai, įskaitant garso ir vaizdo sektorių ir žiniasklaidą, sudaro svarbią pramonės ekosistemą.

(67)

Žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.2.4 skirsnyje nurodytas priemones, taip pat atsižvelgiant į padėtį po COVID-19.