EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 10 06

COM(2020) 641 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas

{SWD(2020) 223 final}

Komisijos komunikatas

Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas

I.Įvadas

Vakarų Balkanai – neatsiejama Europos dalis ir vienas iš geostrateginių Europos Sąjungos prioritetų. Pirmininkė U. von der Leyen savo 2020 m. rugsėjo 14 d. pranešime apie Sąjungos padėtį pažymėjo, kad „viso regiono ateitis yra ES“. Per COVID-19 pandemiją tapo akivaizdu, kad ES ir Vakarų Balkanus sieja glaudūs tarpusavio ryšiai. Nors nuo šios pandemijos smarkiai nukentėjo ir pati ES, ji, kaip nurodyta 2020 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikate 1 ir 2020 m. gegužės 6 d. Zagrebo aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje, Vakarų Balkanams teikia esminę ir precedento neturinčią paramą.

COVID-19 Vakarų Balkanų šalių, kurios ekonominės konvergencijos su ES požiūriu jau ir taip atsilieka, ekonomikai daro didžiulį ardomąjį poveikį. Šis regionas toliau turėjo sunkumų, kuriuos lėmė nedidelis konkurencingumas, aukštas nedarbo lygis ir didelis protų nutekėjimas. Šiuo metu šioms šalims, be kita ko, atsižvelgiant į jų ateitį ES, kaip niekada būtina stiprinti pastangas siekti konvergencijos įgyvendinant struktūrines reformas, šalinant struktūrinius trūkumus, stiprinant inovacijų potencialą ir užtikrinant spartesnę ekologinę ir skaitmeninę pertvarką.

Todėl šiuo ekonomikos ir investicijų planu siekiama skatinti ilgalaikį atsigavimą, grindžiamą ekologine ir skaitmenine pertvarka, kartu padedant užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, įgyvendinti reformas, kurių reikia imtis siekiant narystės ES, ir priartinti Vakarų Balkanų šalis prie ES bendrosios rinkos. Jo tikslas – atskleisti neišnaudotą šio regiono ekonominį potencialą ir padėti pasinaudoti didelėmis galimybėmis stiprinti ekonominį bendradarbiavimą ir prekybą regione 2 . Šis regionas, kuriame gyvena beveik 18 mln. žmonių, yra svarbi ES rinka ir Europos bei tarptautinių prekių tranzito zona, pasirengusioms investuoti įmonėms siūlanti pasinaudoti kvalifikuota darbo jėga. Todėl Vakarų Balkanai pasaulinėse tiekimo Europos Sąjungai vertės grandinėse turi atlikti vieną iš pagrindinių vaidmenų, ir šis vaidmuo galėtų būti dar labiau sustiprintas. Ilgainiui tai taip pat padės didinti ES strateginį savarankiškumą.

Šiame ekonomikos ir investicijų plane išdėstytas regionui skirtas didelis investicijų paketas. Jis grindžiamas į rezultatus ir reformas orientuotu pasiūlymu dėl Pasirengimo narystei paramos priemonės III (PNPP III) 3 ir sustiprintomis priemonėmis, skirtomis viešojo ir privačiojo sektorių investicijoms skatinti. 

Atsižvelgdama į priimtą kitą daugiametę finansinę programą ir susijusius teisinius pagrindus, Komisija siūlo 2021–2027 m. laikotarpiu sutelkti iki 9 mlrd. EUR dydžio PNPP III finansavimą ekonominei konvergencijai su ES remti, visų pirma skatinant investicijas ir teikiant paramą tokiose srityse kaip konkurencingumas ir integracinis augimas, tvarus sujungiamumas ir dvejopa ekologinė ir skaitmeninė pertvarka. Komisija siūlo didžiąją dalį šios paramos skirti pagrindinėms gamybinėms investicijoms ir tvariai infrastruktūrai Vakarų Balkanuose. Be to, šio regiono investicijų pajėgumai turėtų būti stiprinami naudojantis nauja Vakarų Balkanų garantijų priemone 4 , siekiant pritraukti iki 20 mlrd. EUR investicijų.

Vienas iš prioritetų yra geriau sujungti Vakarų Balkanų šalių ekonomiką tiek regiono lygmeniu, tiek su ES. Tam reikia, kad Vakarų Balkanų šalys tvirtai įsipareigotų įgyvendinti pagrindines reformas, stiprinti regioninę ekonominę integraciją ir sukurti bendrą regioninę rinką remiantis ES acquis, kad šis regionas taptų patrauklesne investicijų erdve. ES stengsis priartinti šį regioną prie ES bendrosios rinkos. Be to, Vakarų Balkanams nepaprastai naudinga stiprinti pastangas atsikratyti praeities palikimo, ypač siekiant normalizuoti Serbijos ir Kosovo 5* tarpusavio santykius, ir sėkmingai užbaigti ES remiamą dialogą.

Europos žaliojo kurso 6 dokumentuose nustatytas bendrų veiksmų planas, kaip spręsti uždavinius, susijusius su perėjimu prie žaliosios ekonomikos, klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu, išteklių pereikvojimu ir tarša, ekonomikos augimą atsiejant nuo išteklių naudojimo ir aplinkos būklės blogėjimo. Itin daug dėmesio bus skiriama ES įsipareigojimui iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Atsižvelgdamos į šį plataus užmojo tikslą ir savo ateitį Europos Sąjungoje, ES padedamos Vakarų Balkanų šalys turės stiprinti savo pastangas šioje srityje.

Vakarų Balkanų šalys turės siekti įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslus, Paryžiaus klimato susitarimą ir biologinės įvairovės tikslus, dėl kurių susitarta tarptautiniu mastu. Plataus užmojo veiksmai ir suvienytos jėgos įgyvendinant šią darbotvarkę ES ir Vakarų Balkanų šalims tarptautinėje ekonominėje arenoje suteiks pradininkių pranašumą ir padės didinti jų konkurencingumą augančiose pasaulinėse tvarių ir žaliųjų technologijų rinkose. Mūsų esamose bendradarbiavimo platformose suteikiama galimybių stiprinti abiem šalims naudingas sąjungas ir užtikrinamos vienodos sąlygos tokiose srityse kaip naujos tvarios technologijos, pavyzdžiui, vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijos, pažangios saulės ir vėjo technologijos, baterijų ir anglies dioksido surinkimo technologijos, taip pat šių technologijų svarbiausiosios žaliavos, pavyzdžiui, retųjų žemių metalai.

Remiantis Europos žaliojo kurso koncepcija, prie šio komunikato pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame išdėstyta Vakarų Balkanų žalioji darbotvarkė. Jame išvardyti atitinkami veiksmai ir pateikiama rekomendacijų, be kita ko, dėl derinimo su ES standartais ir acquis.

Be to, Vakarų Balkanų šalys turėtų naudotis ES skaitmenine strategija 7 kaip pagrindiniu į žmogų orientuotos skaitmeninės savo ekonomikos ir visuomenės transformacijos principu. Tai padės joms geriau pasirengti integruotis į ES didesnės pridėtinės vertės tiekimo grandines ir ateityje prisijungti prie sparčiai plėtojamos ES bendrosios skaitmeninės rinkos. Remiantis 2018 m. Vakarų Balkanų skaitmenine darbotvarke, šiuo investicijų planu suteikiama galimybė paspartinti valdžios institucijų, viešųjų paslaugų ir įmonių skaitmeninimo procesą taip, kad jis atitiktų ES vertybes ir teisinę sistemą.

Ilgalaikis konkurencingumas neišvengiamai priklauso nuo regiono gebėjimų stiprinti savo žmonių ir verslo pajėgumus diegti inovacijas ir sukurti atitinkamą ekonominę nišą. Taigi investuoti į ateitį taip pat reiškia investuoti į mokslinius tyrimus, inovacijas, sveikatos priežiūrą, švietimą, kultūrą, jaunimą ir sportą. Tai – veiksmingos priemonės, kuriomis galima ne tik skatinti šio regiono ekonominę plėtrą, atsparumą ir konkurencingumą, bet ir stiprinti jo socialinę sanglaudą, t. y. užtikrinti, kad visi piliečiai, įskaitant romus, visapusiškai dalyvautų ekonominėje veikloje. Romų integracija į visuomenę padedant jiems visapusiškai dalyvauti švietimo programose ir darbo rinkoje yra labai svarbus aspektas, ir jis bus vienas iš pagrindinių integracijos į ES proceso prioritetų 8 . 

Todėl Komisija, siekdama padėti pasiekti šio ekonomikos ir investicijų plano tikslus ir užtikrinti investicijų šiame regione tvarumą, netrukus pateiks pasiūlymą dėl specialios Vakarų Balkanų inovacijų, mokslinių tyrimų, švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto darbotvarkės (vadinamosios Vakarų Balkanų inovacijų darbotvarkės). Ši išsami ilgalaikė bendradarbiavimo su Vakarų Balkanų šalimis šiose srityse strategija bus labai svarbi siekiant skatinti žmogiškojo kapitalo plėtrą, stabdyti protų nutekėjimą ir stiprinti protų apykaitą, taip pat sudaryti palankias sąlygas ilgalaikės tvarios inovacijų ekosistemos plėtrai ir perėjimui prie žinių ekonomikos. Ši darbotvarkė bus pagrindas formuoti įrodymais grindžiamą politiką, o ją įgyvendinant bus skatinama diegti įtraukaus ir aukštos kokybės švietimo ir mokymo sistemas ir taip šio regiono jaunimui suteikti daugiau ateities galimybių.

Šis planas yra neatsiejama paramos Vakarų Balkanų šalims joms siekiant narystės ES dalis. Ekonominė plėtra ir pagrindinių reformų įgyvendinimas turėtų būti vienas kitą sustiprinantys procesai, padedantys šalims partnerėms atitikti nustatytus stojimo proceso reikalavimus. Tai reiškia, kad jos turi, be kita ko, įgyvendinti teisinės valstybės ir struktūrines ekonomines reformas, visų pirma nustatytas ekonominių reformų programose 9 , nes tai padės kuo labiau padidinti galimą šio investicijų paketo poveikį.

Vienas iš pagrindinių esamų struktūrinių trūkumų veiksnių yra prastas valdymas, visų pirma ribota pažanga šalinant teisinės valstybės principo taikymo trūkumus ir kovojant su korupcija. Teisinės valstybės principas ir pagarba pagrindinėms teisėms, veikiančios demokratinės institucijos ir viešasis administravimas yra ne tik esminiai stojimo proceso aspektai, bet ir pagrindinės šio regiono ekonomikos atsigavimo ir atsparumo galimoms būsimoms krizėms ir ekonomikos sukrėtimams didinimo varomosios jėgos. Laikytis teisinės valstybės principo taip pat būtina siekiant apsaugoti ES lėšas ir užtikrinti, kad jos būtų naudojamos Vakarų Balkanų plėtrai remti.

II.Geras valdymas – tvaraus ekonomikos augimo pagrindas

Taigi skatinti investicijas ir ekonomikos augimą bus įmanoma tik jeigu Vakarų Balkanų šalys tvirtai įsipareigos vykdyti europines vertybes atitinkančias pagrindines reformas ir jas įgyvendins. Šios reformos – tiek struktūrinės socialinės ir ekonominės reformos, visų pirma nustatytos ekonominių reformų programose ir bendrose politikos gairėse, tiek susijusios su teisinės valstybės stiprinimu, pagarbos žmogaus teisėms didinimu arba viešojo administravimo tobulinimu – yra labai svarbios norint sukurti verslumui, darbo vietų kūrimui ir tvarioms investicijoms palankią aplinką. Vakarų Balkanų šalių vadovai, vadovaudamiesi peržiūrėta plėtros metodika 10 , turi įtikimiau vykdyti įsipareigojimus įgyvendinti būtinas pagrindines reformas ir prisiimti aiškesnius politinius įsipareigojimus.

Teisinė valstybė yra vienas iš esminių demokratinės pertvarkos aspektų ir pagrindinis kriterijus, kuriuo remdamasi ES vertina siekiant narystės daromą pažangą. Šiuo požiūriu Vakarų Balkanų šalys daro labai nevienodą pažangą. Toliau gerėja Vakarų Balkanų šalių operatyvinis bendradarbiavimas su ES valstybėmis narėmis ir ES agentūromis, tačiau daryti įtikimą pažangą teisinės valstybės srityje tebėra sudėtinga, nes šis klausimas dažnai būna susijęs su tokiais reiškiniais kaip politinės valios trūkumas, neišnykstantys akivaizdūs valstybės užgrobimo požymiai ir ribota pažanga teismų nepriklausomumo srityje.

Kartu su šiuo komunikatu priimtame 2020 m. plėtros dokumentų pakete 11 išsamiai apžvelgiama pagrindinių reformų įgyvendinimo padėtis ir pateikiamos šių reformų prioritetų, kurie tebėra stojimo į ES proceso pagrindas, gairės.

Piliečiams labai svarbu, kad veiktų stabdžių ir atsvarų sistema, pagal kurią akivaizdžiai daugiau galių įgijusios ir nepriklausomos, nešališkos ir veiksmingos teisminės institucijos užtikrina, kad visos valstybės institucijos laikytųsi įstatymų ir išsaugotų profesinį sąžiningumą ir kad piliečiai būtų apsaugomi nuo savavališkų sprendimų ir galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis. Įmonėms, kad jos galėtų pradėti vykdyti veiklą ir pasikliauti efektyviomis ir nepriklausomomis institucijomis savo ekonominėms teisėms užsitikrinti, reikalingas teisinis tikrumas, pastangos išnaikinti korupciją ir efektyviai veikiančios administracijos. Užsienio investuotojams reikalingos garantijos, kad bus užtikrinamos vienodos sąlygos, padėsiančios apsaugoti jų investicijas. Labai svarbu šalių viešųjų pirkimų taisykles derinti su ES taisyklėmis, taip pat didinti skaidrumą ir stiprinti priežiūrą, visų pirma siekiant užtikrinti patikimą pagrindinių viešųjų investicijų, įskaitant šiame plane siūlomas investicijas, finansų valdymą ir užkirsti kelią korupcijai šioje srityje. Reikia sukurti strateginį požiūrį į veiksmingą nusikalstamų organizacijų ir jų ekonominio pagrindo sunaikinimą, taip pat pasiekti geresnius rezultatus finansų tyrimų ir turto konfiskavimo srityse. Šalių partnerių tarpusavio bendradarbiavimas regiono lygmeniu, taip pat su ES yra labai svarbus sprendžiant konkrečias saugumo problemas, pavyzdžiui, kovojant su terorizmu ir ekstremizmu, pinigų plovimu, neteisėta prekyba ginklais, prekyba žmonėmis ir neteisėtu migrantų gabenimu.

Siekiant išvengti bet kokių ES lėšų apsaugos spragų, būtina, kad Vakarų Balkanų partneriai užtikrintų, kad už sukčiavimą, korupciją, pinigų plovimą ir viešųjų lėšų pasisavinimą būtų skiriamos veiksmingos, atgrasomojo pobūdžio ir proporcingos baudžiamosios sankcijos. Vakarų Balkanų partneriai, kurie yra pasirašę tarptautinius susitarimus dėl savitarpio teisinės pagalbos, turėtų pripažinti, kad tų susitarimų įgyvendinimo tikslais Europos prokuratūra yra valstybių narių, dalyvaujančių Europos prokuratūros veikloje, kompetentinga institucija 12 . Europos prokuratūros ir Vakarų Balkanų partnerių tarpusavio bendradarbiavimas turėtų būti palengvinamas sudarant darbo susitarimus 13 .

Aukštos kokybės viešojo administravimo sistema yra vienas iš tinkamai veikiančios valstybės pagrindų. Ji labai svarbi siekiant sukurti veiksmingą ir efektyvią valstybės tarnybą, piliečiams ir įmonėms teikiančią kokybiškas paslaugas. Kalbant apie investicijų valdymą, valstybei reikia tvirtų pajėgumų, kad ji, aktyviai konsultuodamasi su piliečiais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, galėtų nustatyti, išdėstyti prioriteto tvarka, plėtoti ir valdyti į ateitį orientuotus infrastruktūros ir kitus strateginių investicijų projektus. Profesionali valstybės tarnyba, be kita ko, didindama skaidrumą ir naudodamasi e. valdžios sistemomis, taip pat labai padeda užkirsti kelią korupcijai. Viešųjų pirkimų taisyklės turi būti suderintos su ES taisyklėmis ir visapusiškai įgyvendintos; viešųjų pirkimų procedūrų išimtys turėtų būti taikomos griežtai, be kita ko, ribojant galimybes naudotis tarpvalstybiniais susitarimais. Tai padės užtikrinti, kad korupcija vykdant viešuosius pirkimus netrukdytų ekonominei plėtrai, neiškraipytų rinkos ir nesukeltų neveiksmingumo, dėl kurio mažėja konkurencingumas ir prekybos bei investicijų mastas. Šios reformos taip pat padės stiprinti apsaugos nuo bet kokio netinkamo ES lėšų naudojimo priemones.

ES ir toliau teiks didelį, bent jau ne mažesnį negu dabartinio lygio, finansavimą ir paramą reformoms, susijusioms su geru valdymu ir pagrindiniais principais. Pagal paramos sąlygų principą, į kurį atsižvelgiama peržiūrėtoje plėtros metodikoje, jei šalys įgyvendina reformų prioritetus, turėtų būti didinamas finansavimas ir daugiau investuojama, be kita ko, pasitelkiant rezultatais grindžiamą ir į reformas orientuotą Pasirengimo narystei paramos priemonę. Vis dėlto taip pat reikia ryžtingų priemonių, kuriomis už didelį ar užsitęsusį sąstingį arba prastėjančią padėtį būtų skiriamos sankcijos. Šios priemonės apima galimybę, remiantis Komisijos metinėse ataskaitose pateikiamu pažangos vertinimu, sumažinti ES finansavimo aprėptį ir mastą.

III.Didelis investicijų paketas

Pagal Komisijos pasiūlymą dėl Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III) 14 2021–2027 m. numatyta sutelkti daugiau kaip 14 mlrd. EUR 15 , iš kurių didžioji dalis skirta Vakarų Balkanams.

Pagal PNPP III bus nustatytas tvirtas politiniais tikslais grindžiamas požiūris, apimantis strategiškai ir dinamiškai teikiamą pagalbą, ES paramos pagrindu laikant pagrindinius narystės Europos Sąjungoje reikalavimus. ES finansinę pagalbą toliau sutelkiant į pagrindinius prioritetus, PNPP III padės dar labiau sustiprinti paramą reformoms, kuriomis skatinamas tvarus socialinis ir ekonominis vystymasis, o partneriai skatinami vadovautis Sąjungos vertybėmis ir standartais.

Šio ekonomikos ir investicijų plano pagrindas yra regionui skirtas didelis investicijų paketas, pagal kurį didžioji dalis paramos skiriama pagrindinėms gamybinėms investicijoms ir infrastruktūrai. Šios investicijos bus suderintos su tokiais procesais kaip dvejopa ekologinė ir skaitmeninė pertvarka ir susietos, konkurencingos, žiniomis grindžiamos, tvarios, į inovacijas orientuotos ir klestinčios Vakarų Balkanų šalių ekonomikos, grindžiamos vis dinamiškesniu privačiuoju sektoriumi, plėtra ir padės juos įgyvendinti. Šis investicijų paketas bus vienas iš pagrindinių veiksnių, padėsiančių į šį regioną pritraukti daugiau Europos investicijų banko (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) ir kitų tarptautinių finansų įstaigų (TFĮ), ES valstybių narių vystymosi finansavimo įstaigų (VFĮ), Vakarų Balkanų šalių vyriausybių ir privačių investuotojų viešųjų ir privačiųjų investicijų, įskaitant tiesiogines užsienio investicijas, taip pat integruoti rinkas.

Pirmieji projektai, suskirstyti pagal dešimt pavyzdinių investicijų iniciatyvų, pateikiami priede. Šie siūlomi projektai grindžiami išankstinių konsultacijų su šio regiono šalių vyriausybėmis rezultatais ir jų politinių bei ekonominių reformų prioritetais. Pirmiausia įgyvendinant šį ekonomikos ir investicijų planą būtų galima dalies infrastruktūros projektų finansavimą sutelkti pradiniame etape, t. y. 2021–2022 m., tikintis, kad tai padėtų pritraukti daug investicijų. Taip būtų galima iki 2024 m. užbaigti arba iš esmės pasistūmėti į priekį įgyvendinant brandžius siūlomus projektus, visų pirma tokiose srityse kaip skaitmeninimas, transportas, energetikos pertvarka ir aplinka, atrinktus atlikus tinkamą vertinimą.

Tolesnio PNPP finansavimo lėšomis vėliau būtų galima remti infrastruktūros projektus ir gamybines investicijas, daug dėmesio skiriant šio regiono dvejopai ekologinei ir skaitmeninei pertvarkai, skatinant žiedinę ekonomiką, didinant biologinę įvairovę ir kartu įgyvendinant būsimą Vakarų Balkanų žaliąją darbotvarkę. Taip pat galėtų būti remiamos investicijos į kaimo vietoves ir žemės ūkį, kultūros ir kūrybos sektorius, sveikatos priežiūrą ir žmogiškojo kapitalo plėtrą, įskaitant švietimą, ir investicijos, kuriomis skatinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, be kita ko, inovacijų klausimais.

Be didelio ES šiam regionui skiriamo subsidijų finansavimo, ji gali teikti garantijas, kad padėtų sumažinti tiek viešųjų, tiek privačiųjų investicijų finansavimo išlaidas ir investuotojams kylančią riziką; per kitą dešimtmetį parama pagal siūlomą Vakarų Balkanų garantijų priemonę turėtų padėti sutelkti maždaug 20 mlrd. EUR investicijų.

Vakarų Balkanų investicijų programa (angl. WBIF), įskaitant jos privačiajam sektoriui skirtą platformą „Vakarų Balkanų įmonių plėtros ir inovacijų priemonė“ (angl. WB EDIF) ir Vakarų Balkanų garantijų priemonę, kurioje suburiami Vakarų Balkanų partneriai, dvišaliai paramos teikėjai ir tarptautinės finansų įstaigos, bus pagrindinė priemonė greitam investicijų paketo panaudojimui užtikrinti siekiant:

-stiprinti pagrindines infrastruktūros grandis, visų pirma pagrindines transporto ir energetikos tinklų jungtis, kurios yra svarbios ekonominei plėtrai, rinkos integracijai ir tarpvalstybinei prekybai regiono lygmeniu ir su Europos Sąjunga užtikrinti 16 ;

-remti dvejopą ekologinę ir skaitmeninę pertvarką;

-didinti privačiojo sektoriaus konkurencingumą, skatinti inovacijas ir pagrindinių socialinių sektorių plėtrą;

-sujungti šalių ekonomiką stiprinant regioninę ekonominę integraciją ir integraciją į ES.

Kad būtų galima kuo labiau padidinti ilgalaikį investicijų poveikį, bus labai svarbu, kad šalys partnerės įgyvendintų struktūrines ekonomines ir valdymo reformas, įskaitant sujungiamumo reformos priemones ir statistinių pajėgumų didinimą. Įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas kartu toliau turėtų būti daroma pažanga pagrindinių principų srityje. Atitinkamais atvejais ES taip pat rems gebėjimų stiprinimo priemones, kad būtų galima stiprinti viešųjų pirkimų ir viešųjų investicijų valdymo institucijų gebėjimus rengti, valdyti ir prižiūrėti įgyvendinamus projektus. ES bendradarbiaus su Vakarų Balkanais užtikrinant, kad pagal atitinkamas ES ir PPO taisykles būtų tikrinamos investicijos į bendro strateginio intereso projektus, siekiant nustatyti, įvertinti ir mažinti galimą saugumui arba viešajai tvarkai kylantį pavojų.

Galutiniai sprendimai dėl šiame plane išdėstytų orientacinių projektų ir finansavimo pasiūlymų bus priimami visapusiškai laikantis būsimajame PNPP III reglamente, dėl kurio šiuo metu vyksta teisėkūros institucijų diskusijos, nustatytų sprendimų priėmimo procedūrų, programavimo proceso ir rezultatais grindžiamo ir į reformas orientuoto požiūrio, visų pirma atsižvelgiant į pažangą, daromą įgyvendinant ES plėtros darbotvarkę, projektų aktualumo ir brandos aspektus, taip pat laikantis atitinkamų ES taisyklių. Turėtų būti laikomasi žaliosios priesaikos „nepakenkti“. Siekdama kuo labiau padidinti šio ekonomikos ir investicijų plano poveikį, ES, vadovaudamasi Europos komandos principu, taip pat užmegs ryšius su savo partneriais ir su dabartines regionines iniciatyvas, pavyzdžiui, Berlyno procesą, įgyvendinančiais subjektais, kad būtų užtikrinamas kuo didesnis ES ir kitų daugiašalių bei dvišalių veiksmų tarpusavio papildomumas.

IV.Investicijos į tvarų transportą

ES pirmenybę teiks projektams ir programoms, susijusiems su transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) pagrindinio tinklo orientacine plėtra, nes jie yra strategiškai svarbūs šiam regionui ir ES. Siekiant užtikrinti, kad pagrindinis transporto tinklas atitiktų ES standartus, bus imamasi veiksmų, siekiant sparčiau diegti naują transporto infrastruktūrą ir atnaujinti esamą.

Labai svarbūs dalykai yra greitas ir efektyvus susisiekimas tiek regiono lygmeniu, tiek su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis, ir tvarus transportas, toliau investuojant į geležinkelius ir vidaus vandens kelius. Atsižvelgiant į tai, svarbūs prioritetai bus toliau skatinti regioninį bendradarbiavimą ir integraciją, sujungiant šalių sostines regiono lygmeniu ir su ES, taip pat populiarinti daugiarūšio transporto sprendimus ir perėjimą prie kitų transporto rūšių bei mažinti su transportu susijusią taršą.

Sukūrus šias jungtis bus skatinamos investicijos, sudaromos palankesnės sąlygos regioninei prekybai ir užtikrinamas tvarus ekonomikos augimas, kartu gerinant kasdienį šio regiono žmonių gyvenimą. Bus naudojamos naujos skaitmeninės technologijos, taip pat tobulinamos informacinės sistemos, pirmenybę teikiant kelių eismo saugumui (naikinant pavojingus kelių ruožus bei geležinkelio pervažas) ir padedant kurti ir diegti priežiūros programas. Siekiant padėti sukurti visiškai integruotą regioninę transporto rinką, grindžiamą Europos Sąjungos teisės aktais ir standartais, bus toliau stiprinamas bendradarbiavimas su Transporto bendrija. Tai padės gerokai sparčiau diegti techninius standartus ir įgyvendinti sujungiamumo reformos priemones, be kita ko, suderinti ir supaprastinti sienų kirtimo procedūras, taip pat visapusiškai įgyvendinti geležinkelių sektoriaus reformas (įskaitant geležinkelių atskyrimą ir trečiųjų šalių prieigą), ypač siekiant išspręsti likusių suskaidytų tinklų problemą. Taip bus sudaromos sąlygos sklandžiai integruoti Vakarų Balkanų šalių transporto rinkas į ES rinką, kartu šio regiono įmonėms ir žmonėms suteikiant naujų verslo galimybių.

Vakarų Balkanų šalyse šios investicijos turėtų būti stiprinamos:

·priimant ir įgyvendinant Transporto bendrijos parengtus regioninius geležinkelių, kelių eismo saugumo, transporto veiklos palengvinimo ir kelių veiksmų planus;

·sparčiai darant pažangą transporto sujungiamumo reformos priemonių įgyvendinimo srityje, siekiant greičiau integruotis į TEN-T, teisės aktus suderinti su ES acquis ir perimti jos skaitmenines ir švarios energijos technologijas, ir

·transporto srityje laipsniškai patvirtinant ir įgyvendinant visus ES transporto teisės aktus, techninius standartus ir skaidrias viešųjų pirkimų procedūras, be kita ko, sparčiau derinant savo taisykles su ES viešųjų pirkimų taisyklėmis, kad būtų galima palengvinti rinkos integraciją.

Komisija yra numačiusi iki 40 proc. padidinti kelių transporto projektų bendro finansavimo normas. Kuriant ateičiai tinkamą transporto infrastruktūrą tvarus judumas yra vienas iš esminių aspektų. Įgyvendinant kiekvieną kelių infrastruktūros projektą Komisija skatins ieškoti ekologiškų daugiarūšio transporto sprendimų. Turėtų būti siekiama sujungti partnerius regione, taip pat tarp regiono ir ES, šiuo tikslu į kelių transporto sistemą integruojant tvarius ir pažangius sprendimus (pavyzdžiui, jei įmanoma, geležinkelio ir vandens kelių tinkluose įrengiant įkrovimo elektros energija stoteles ir daugiarūšio transporto priemonių punktus). Laikantis tokio požiūrio skatinamos inovacijos, taip pat tikslinės ir tinkamai pritaikytos investicijos. Komisija taip pat skatins šio regiono miestuose, kurie jungiasi prie tinklo, įgyvendinti tvaraus judumo mieste planus.

V.Investicijos į švarią energiją

Didesnė parama bus teikiama energetikos srityje. Daug dėmesio bus skiriama tokiems dalykams kaip energijos rinkos integracija, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir švari energija, teisinga pertvarka, aktyvesnis sistemos ir pažangiųjų tinklų skaitmeninimas, energijos vartojimo efektyvumas, įskaitant centralizuoto šilumos tiekimo modernizavimą, ir energetinis saugumas. Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra vienas iš pagrindinių šio ekonomikos ir investicijų plano ramsčių, atitinkančių Europos žaliojo kurso tikslus. Didesnis sujungiamumas energetikos srityje ir energetikos sąjungos plėtra įtraukiant Vakarų Balkanus taip pat padės sėkmingai pereiti prie švarios energetikos šiame regione.

Turėtų būti remiamas aktyvesnis atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas, atsižvelgiant į regiono galimybes ir prisitaikymo prie klimato kaitos planus. Tai gali apimti aplinką tausojančias investicijas į vandens, saulės, vėjo ir geoterminius išteklius. Švarios ir šiuolaikinės energetikos technologijos turi būti diegiamos kartu užtikrinant palankesnę investicinę aplinką, kuri turi būti kuriama remiantis visapusiška reguliavimo sistema, grindžiama konkurencingomis viešųjų pirkimų taisyklėmis. Taip bus sumažinta rizika, kad Vakarų Balkanų šalių ekonomika bus pernelyg priklausoma nuo itin netvarių ir vis brangesnių naujų elektros gamybos iš anglių technologijų.

Siekiant mažinti tiek išmetamą anglies dioksido kiekį, tiek oro taršą, bus svarbu pereiti nuo anglių prie tvarios ir švarios energijos. Šiuo metu rengiama iniciatyva „Anglių pramonės regionų pertvarkos platforma Vakarų Balkanuose ir Ukrainoje“, grindžiama panašia ES įgyvendinama iniciatyva. Ji padės įgyvendinti įtraukias pertvarkos strategijas, pagal kurias niekas nepaliekamas nuošalyje, kartu pasiūlant švaresnių anglims alternatyvių galimybių ir remiant šiems nuo anglių priklausomiems regionams specialiai parengtus projektus.

Tose šalyse, kurios yra labai priklausomos nuo anglių, pagrindinis dalykas norint trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu atsisakyti anglių galėtų būti perėjimas prie šiuolaikinės mažataršės dujų infrastruktūros. Taip šiam regionui galima suteikti plačiai prieinamą, saugų ir įperkamą energijos šaltinį, padėsiantį jam išlikti konkurencingam tarptautiniu mastu, kartu žymiai pagerinant oro kokybę ir sumažinant išmetamų teršalų kiekį.

Naujos dujų infrastruktūros pagrindas turi būti nauji dujotiekiai, įskaitant išplėstą Transadrijos dujotiekį, nes taip būtų galima įvairinti Europos rinkai tiekiamų dujų šaltinius ir aprūpinti dujomis regioną, siekiant energijos gamybos srityje greičiau atsisakyti anglių. Pagal Energijos bendrijos sutartį tiesiant bet kokį naują dujotiekį Vakarų Balkanuose turi būti visapusiškai laikomasi ES taisyklių ir įrodomas jo ilgalaikis gyvybingumas. Taip pat reikėtų atsižvelgti į didėjančią suskystintų gamtinių dujų (SGD) svarbą pasaulyje, nes jos suteikia galimybę įvairinti dujų tiekimą šiam regionui pasitelkiant Graikijoje ir Kroatijoje esančius SGD terminalus.

Ilgesniuoju laikotarpiu šios investicijos į dujų infrastruktūrą taps pagrindu žengti kitą žingsnį aplinkos apsaugos srityje – bus sudarytos sąlygos pradėti vartoti nuo iškastinio kuro nepriklausomas dujas, kai tik jos bus prieinamos ir konkurencingos, ir toliau mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį bei oro taršos poveikį. Todėl šios investicijos padės užtikrinti, kad šio regiono energijos tiekimo sistema būtų parengta ateities iššūkiams spręsti.

Bus sudaromos palankesnės sąlygos didinti energijos vartojimo efektyvumą. Laikydamasi ES žaliojo kurso, Komisija siūlo išplėsti iniciatyvą „ES renovacijos banga“, įtraukiant Vakarų Balkanus. Atnaujinant ir modernizuojant pastatus bus sudaromos palankesnės sąlygos pereiti prie švarios energijos sistemos, kuri būtų nepriklausoma nuo iškastinio kuro, nes statybų sektorius yra vienas iš didžiausių energijos vartotojų Europoje. Siekdama šio tikslo, ES, be kita ko, naudosis tokiomis esamomis platformomis kaip Ekologiško augimo fondas ir Regioninė energijos vartojimo efektyvumo programa, kurios iki šiol padėjo pritraukti iš viso 700 mln. EUR vertės žaliųjų investicijų.

Energijos bendrijoje rengiant Energijos bendrijos intereso projektus ir abipusio intereso projektus jau nustatomi energetikos tinklų jungčių prioritetai. Kad galėtų sparčiau integruotis į Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos dujų ir elektros energijos rinkas, Vakarų Balkanų šalys partnerės turės įgyvendinti rinkos reformas. Įgyvendindama Vidurio ir Pietryčių Europos energijos tinklų sujungiamumo (CESEC) iniciatyvą, Komisija toliau atidžiai stebės rinkos reformas Vakarų Balkanų šalyse, kad būtų galima paspartinti Vidurio ir Pietryčių Europos dujų ir elektros energijos rinkų integraciją.

Įgyvendinant Vakarų Balkanų inovacijų darbotvarkę bus toliau skatinamas technologijų perdavimas 17 ir sudaromos palankesnės sąlygos naudotis pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūra, žinių centrais, kompetencijos centrais ir internetinėmis platformomis, taip pat pažangiu kompiuteriniu modeliavimu, pavyzdžiui, pasitelkiant Europos našiosios kompiuterijos bendrąją įmonę (BĮ „EuroHPC“) 18 . Ji padės pereiti prie švarios ir efektyvios energijos gamybos ir naudojimo, be kita ko, populiarinant atvirąjį mokslą ir skatinant naudotis pažangiausia mokslinių tyrimų infrastruktūra, pavyzdžiui, Pietryčių Europos tarptautinio tvarių technologijų instituto (angl. South East European International Institute for Sustainable Technologies, SEEIIST) infrastruktūra.

Vakarų Balkanų šalyse šios investicijos turi būti stiprinamos:

·sparčiai įgyvendinant energijos tinklų sujungiamumo reformos priemones, kad būtų galima sukurti regioninę energijos rinką, ir toliau integruojantis į ES energijos rinką, glaudžiai bendradarbiaujant su Energijos bendrijos sutarties sekretoriatu;

·užbaigiant Energijos bendrijos sutarties reformą ir Energijos bendrijai patvirtinant ES švarios energijos dokumentų rinkinį;

·stiprinant Energijos bendrijos 2030 m. tikslų nustatymo procesą, šiuo tikslu patvirtinant 2030 m. energetikos ir klimato srities tikslus, kurie atitiktų ES plataus užmojo tikslą mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, atsižvelgiant į atitinkamus susitariančiųjų šalių ekonominius ir socialinius skirtumus.

VI.Vakarų Balkanų žalinimas. Investicijos į aplinką ir klimatą

Europos žaliasis kursas grindžiamas politika, kuria siekiama plėtoti šiuolaikinę, efektyvaus išteklių naudojimo ir konkurencingą ekonomiką, kurioje augimas yra atsietas nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, išteklių naudojimo ir atliekų susidarymo ir kurioje siekiama užtikrinti atsparumą klimato kaitai.

Europos žaliasis kursas gali būti visapusiškai veiksmingas tik jeigu ES artimiausios kaimynės taip pat imsis veiksmų ankstyvuoju etapu. Tai iš esmės pasakytina apie Vakarų Balkanus, turint omenyje jų europinę perspektyvą. Todėl, kaip numatyta Europos žaliojo kurso dokumentuose, Komisija kartu su šiuo komunikatu pristato Vakarų Balkanų žaliąją darbotvarkę. Tikimasi, kad lapkričio mėn. Sofijoje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime Vakarų Balkanų šalių vadovai patvirtins Žaliąją darbotvarkę. Šią darbotvarkę sudaro penkios plačios į Žaliąjį kursą įtrauktos sritys: priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, oro, vandens ir dirvožemio taršos mažinimas, žiedinė ekonomika, ūkininkavimas ir maisto produktų gamyba ir biologinės įvairovės apsauga. Ekonomikos augimas ir naujos verslo galimybės bus susietos su tvaresniais vartojimo ir gamybos modeliais, aprėpiančiais, be kita ko, žiedinės ekonomikos skatinimą, ribotų išteklių išsaugojimą ir geresnį pakartotinį atliekų naudojimą, ir apims visus ekonomikos sektorius, įskaitant miesto ir kaimo ateities perspektyvas, kaip būtina sėkmės sąlyga remiantis ekosistemos tvarumu. Jau veikiančios platformos, pavyzdžiui, ES strategija dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono (angl. EUSAIR) ir ES strategija dėl Dunojaus regiono (angl. EUSDR), kuriose Vakarų Balkanų šalys atlieka svarbų vaidmenį, gali padėti iš esmės įgyvendinti šį procesą, nes šiose srityse labai svarbūs yra koordinuojami ir bendri veiksmai.

Oro tarša yra vienas iš pagrindinių susirūpinimą keliančių klausimų Vakarų Balkanuose. Dėl plačiai paplitusio anglių ir medienos naudojimo energijai gaminti, taip pat taršių sunkvežimių ir lengvųjų automobilių žiemą oro kokybės lygis šio regiono miestuose ir miesteliuose būna vienas iš žemiausių Europoje. 16 anglimis kūrenamų elektrinių šiame regione į orą išmeta daugiau sieros dioksido negu visos 250 panašių elektrinių Europos Sąjungoje. Šiame regione priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas neatsiejamas nuo taršos mažinimo. Atsisakius anglių pagerėtų piliečių gyvenimo kokybė ir kasmet būtų sutaupoma daug su sveikata susijusių Vakarų Balkanų šalių biudžeto lėšų.

Dar vienas aspektas, kuris bus labai svarbus pereinant prie švarios energetikos, yra tvarus judumas. ES turėtų skatinti šio regiono miestuose įgyvendinti tvaraus judumo mieste planus plėtojant ekologiškus daugiarūšio transporto sprendimus. Kalbant apie kelių tinklą, turėtų būti siekiama sujungti partnerius regione, taip pat tarp regiono ir ES, šiuo tikslu į kelių transporto sistemą integruojant tvarius ir pažangius sprendimus (pavyzdžiui, įrengiant įkrovimo elektros energija stoteles), kad būtų skatinamos inovacijos, taip pat tikslinės ir tinkamai pritaikytos investicijos.

Atsižvelgiant į šio regiono europinę perspektyvą, sisteminis regiono modernizavimas ir jo būsimas augimas turi būti grindžiami ES tikslais, įskaitant tikslą iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tai reiškia, kad reikia nuo iškastinio kuro pereiti prie atsinaujinančiosios energijos ir investuoti į infrastruktūrą, suteikiančią galimybę įvairius sektorius pertvarkyti į neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos sektorius ir užkirsti kelią turto nuvertėjimui. Siekdama skatinti mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, ES taip pat turėtų toliau padėti Vakarų Balkanų partneriams rengti ir įgyvendinti ilgalaikes prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, kuriais būtų siekiama laikytis ES acquis reikalavimų. Taip pat bus atliktas šio regiono priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas.

Sėkmingam perėjimui prie žaliosios ekonomikos labai svarbūs yra ekonominės veiklos vykdytojai. Į Žaliąją darbotvarkę bus įtrauktas privačiojo sektoriaus aspektas, kuriuo siekiama stiprinti žaliosios ir žiedinės ekonomikos sektoriuose veiklą vykdančias privačias įmones ir skatinti visus ekonomikos sektorius siekti tvarumo tiek energetikos, tiek judumo, tiek žemės ūkio srityse. ES turėtų bendradarbiauti su šiuo regionu, siekdama populiarinti tvarios gamybos modelius ir maisto sistemas. Rengiant ir įgyvendinant žiedinės ekonomikos veiksmų planus, atliekų prevencijos ir antrinio perdirbimo strategijas, taip pat palaikant regioninį bendradarbiavimą taršos plastiku mažinimo srityje bus užtikrinama, kad šiam regionui pereinant prie žaliosios ekonomikos ir siekiant laikytis ES acquis būtų nuolat daroma pažanga.

Šiame regione turėtų būti naudojamasi novatoriškomis žaliosiomis ir skaitmeninėmis technologijomis, suteikiančiomis galimybę kurti naujus verslo modelius, didinti pramonės našumą, ugdyti naujus darbuotojų įgūdžius ir mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Kad mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos šioje srityje galėtų atlikti vieną iš pagrindinių vaidmenų, joms reikės skirti didesnį viešąjį finansavimą. Siekdama šio tikslo, Komisija skatins įgyvendinti žaliųjų inovacijų ir technologijų srityje veiklą vykdančių įmonių finansavimo planus.

Šis regionas taip pat turi pereiti prie žiedinės ekonomikos koncepcijos, pagal kurią antrinis perdirbimas ir pakartotinis naudojimas yra įprasti procesai ir naudojama gerokai mažiau gamtos išteklių. Šioje srityje svarbų vaidmenį atliks Europos inovacijos ir technologijos institutas, nes bus stiprinamas bendradarbiavimas su jo žinių ir inovacijos bendrijomis, visų pirma nagrinėjančiomis su energetika, žaliavomis, maisto tvarkymu ir judumu mieste susijusius klausimus. Tai padėtų toliau plėtoti temines inovacijų ekosistemas šiame regione ir įtraukti Vakarų Balkanų partnerius į Europos strategines vertės grandines, be kita ko, skiriant dėmesio tvariems gamybos modeliams ir maisto sistemoms.

Pirminės maisto produktų gamybos ir perdirbimo sektoriuje kartu su miškininkystės ir žuvininkystės sektoriais vis dar sukuriama didelė dalis šio regiono BVP ir dirba daug jo gyventojų (Albanijoje – iki 40 proc. darbuotojų), ir šiose srityse esama daug galimybių skatinti tvarią ekonominę plėtrą. Tai padėtų didinti bendruomenių patrauklumą ir mažinti jaunimo migraciją į miestų centrus ir ES. Vis dėlto, nepaisant vertingos gamtos išteklių bazės, ūkiai yra maži, o darbo našumas ir ūkių derlingumas – nedideli, taip pat naudojamos prastos technologijos ir toliau taikomi natūrinio ūkininkavimo metodai. Vis dar reikia dėti daug pastangų, siekiant užtikrinti maisto saugą, gyvūnų gerovę ir perėjimą prie tvarių maisto sistemų, o tai tampa vis svarbiau atsižvelgiant į būtinybę teisės aktus suderinti su ES maisto saugos acquis ir veiksmus – su ES strategija „Nuo ūkio iki stalo“. Pasirengimo narystei paramos kaimo plėtrai priemonė (IPARD) padės skatinti kaimo ekonomiką, pertvarkyti žemės ūkio maisto produktų sektorius ir mažinti atliekų kiekį. Ji taip pat padės skatinti žiedinę ekonomiką ir bioekonomiką bei užtikrinti, kad kaimo vietovės taptų gyvybingesnėmis erdvėmis gyventi ir atsparesnės tokiems sunkumams kaip klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas.

Taip pat reikėtų skirti dėmesio biologinės įvairovės apsaugai ir gamtinio kapitalo atkūrimui, efektyvioms atliekų surinkimo sistemoms ir aplinkos taršos prevencijai. Tai gali padėti išnaudoti didžiules šio regiono gamtinės aplinkos turizmo srityje teikiamas galimybes, kartu patenkinant tiek vietos ir Europos rinkų poreikius, tiek didėjančią tvaraus turizmo paklausą.

Atliekų tvarkymo srityje reikia skirti dėmesio tinkamam atliekų surinkimui ir pagrindinių atliekų srautų atskyrimui. Daugiau pastangų reikia dėti siekiant mažinti vandens taršą ir spręsti su vandens apsauga ir apsauga nuo potvynių susijusius klausimus. Jūrą teršiančios šiukšlės yra visuotinį susirūpinimą kelianti problema, daranti poveikį visiems pasaulio vandenynams, o Vakarų Balkanų regiono upėmis į jūras ir vandenynus patenka itin daug šiukšlių.

VII.Investicijos į skaitmeninę ateitį

Skaitmeninimas suteikia galimybių šio regiono šalių ekonomikai ir visuomenei, nes skaitmeniniai sprendimai padeda pereiti prie tvarios, neutralaus poveikio klimatui ir efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos ir piliečiams užtikrinti geresnį valdymą ir viešąsias paslaugas 19 . Skaitmeninės paslaugos sudaro vis didesnę eksporto iš Vakarų Balkanų dalį. Padedamos ES ir Regioninio bendradarbiavimo tarybos, Vakarų Balkanų šalys nuo 2018 m. įgyvendina Vakarų Balkanų skaitmeninę darbotvarkę. Vakarų Balkanų šalys turėtų kritiškai įvertinti iki šiol įgyvendintą darbotvarkę, nustatyti sritis, kuriose darbą reikia paspartinti, taip pat išplėsti regiono skaitmeninės pertvarkos apimtį ir padidinti jos užmojus. Parama, teikiama visų pirma tokiose srityse kaip skaitmeninių įgūdžių ugdymas, e. valdžia, e. viešieji pirkimai ir e. sveikatos paslaugos, padėtų didinti valdžios institucijų skaidrumą ir atskaitomybę, mažinti išlaidas ir gerinti piliečiams ir įmonėms teikiamas paslaugas, kartu taip pat skiriant dėmesio socialiniam aspektui.

Skaitmeninio verslo galimybės gali būti visapusiškai išnaudojamos teikiant paramą startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms, taip pat skaitmeninių įgūdžių ugdymui. Įgyvendindama tokias iniciatyvas kaip Skaitmeninio švietimo veiksmų planas, ES remia skaitmeninių įgūdžių ugdymą ir panaudojimą Vakarų Balkanų šalyse, siekdama užtikrinti kuo visapusiškesnę ir įtraukesnę skaitmeninę pertvarką. Tolesnis dalyvavimas įgyvendinant tokias visos ES masto iniciatyvas kaip SELFIE 20 , „HEInnovate“ 21 , Skaitmeninio švietimo programuotojų maratonas, ES programavimo savaitė ir Europos akademinis kompiuterių tinklas (tinklas GEANT) padėtų šiam regionui užmegzti glaudesnius ryšius su pažangiausiu skaitmeninių mokslinių tyrimų ir inovacijų pasauliu. Šio regiono šalys taip pat turėtų plėtoti ir įgyvendinti savo skaitmeninio švietimo strategijas ir remti mokytojų rengimą, taip pat nuotolinio švietimo srities su mokymusi ir turiniu susijusias iniciatyvas.

Skaitmeninės darbotvarkės tikslas stengtis sumažinti tarptinklinio ryšio kainas regione yra grindžiamas bendradarbiavimu su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kuriuo taip pat siekiama gerokai sumažinti tarptinklinio ryšio tarp ES ir šio regiono kainas. Šis procesas vyksta atvirai, įtraukiai ir skaidriai. Bendrą atsakomybę už rengiamas veiksmų gaires prisiima valdžios institucijos, reguliavimo institucijos ir telekomunikacijų operatoriai, o Regioninio bendradarbiavimo taryba ir ES gali atlikti tarpininkių vaidmenį. Norint sumažinti tarptinklinio ryšio tarifus, reikia, kad veiksmų imtųsi šiame regione veiklą vykdantys operatoriai, jiems užtikrinant stabilias, nuspėjamas ir konkurencingas rinkas ir procesą prižiūrint nepriklausomoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms.

Siekiant suteikti daugiau galimybių naudotis skaitmeninėmis prekėmis ir paslaugomis, sudaryti vienodas sąlygas ir kuo labiau padidinti skaitmeninės ekonomikos augimo potencialą, bus toliau nagrinėjami būdai, kaip Vakarų Balkanai galėtų pasinaudoti ES bendrosios skaitmeninės rinkos teikiamais pranašumais.

Svarbu, kad įvairiuose sektoriuose skaitmeninėmis inovacijomis būtų naudojamasi atvirai ir skaidriai, kartu atsižvelgiant į privatumo aspektus. Turėtų būti teikiama parama šio regiono kibernetinio saugumo pajėgumams stiprinti, o šie pajėgumai turėtų būti plėtojami remiantis poreikių vertinimu, kurį planuojama atlikti 2021 m.

Apskaičiuota, kad reikiamam skaitmeninio ryšio lygiui užtikrinti per kitus penkerius metus (iki 2025 m.) 22 prireiks 3,7 mlrd. EUR vertės kapitalo išlaidų (planavimo ir statybos darbams). Vakarų Balkanams pereinant prie skaitmeninių technologijų, įskaitant 5G technologijas, privatusis sektorius atliks svarbų vaidmenį, o ES garantijos gali būti viena iš svarbių varomųjų jėgų. Kad būtų galima diegti itin spartų ir saugų plačiajuostį ryšį ir užtikrinti visuotinę prieigą, taip pat turėtų būti gerokai padidinta ES parama investicijoms į skaitmeninę infrastruktūrą. 

Vakarų Balkanai daugiausia dėmesio turėtų skirti šiems reformų prioritetams:

·sparčiau derinti savo teisės aktus, įskaitant susijusius su duomenų apsauga, su ES acquis ir juos įgyvendinti, nes taip bus sukurta investicijoms palanki aplinka, ir visapusiškai įgyvendinti regioninį tarptinklinio ryšio susitarimą;

·į nacionalinę politiką integruoti skaitmeninimo aspektą ir jam teikti pirmenybę, daugiausia dėmesio skiriant įmonėms, švietimui, sveikatos priežiūrai, energetikai, moksliniams tyrimams ir inovacijoms, pažangiam augimui; skatinti novatorišką skaitmeninę transformaciją raginant diegti tokias platformas ir politikos priemones kaip e. valdžia, e. sveikata, e. prekyba, skaitmeninė prieiga prie kultūros objektų ir kultūros paveldo, skaitmeniniai įgūdžiai švietimo srityje, atvira prieiga prie mokslinių tyrimų duomenų ir rezultatų, investicijos į plačiajuostį ryšį ir visų ekonomikos sektorių įtraukimas į Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės (BĮ „EuroHPC“) veiklą;

·skatinti plėtoti regioninius skaitmeninių inovacijų centrus ir juos susieti su mokslo ir technologijų parkais bei Europos inovacijos ir technologijos instituto žinių ir inovacijos bendrijomis (EIT ŽIB), nes tokie vieno langelio principu grindžiami centrai padeda įmonėms didinti savo konkurencingumą naudojant skaitmenines technologijas, ypač pradedant taikyti dirbtinio intelekto technologijas verslo sektoriuje (visų pirma MVĮ), atsižvelgiant į ES pastangas ir gaires; skatinti skaitmeninių įgūdžių ugdymą ir virtualų mokymąsi regione;

·stiprinti kibernetinio saugumo pajėgumus ir kovą su kibernetiniais nusikaltimais, ypač įgyvendinant ES priemonių rinkinio, susijusio su kibernetiniam saugumui kylančia rizika, siejama su 5G tinklais, priemones;

·užtikrinti etišką technologijų, įskaitant dirbtinio intelekto technologijas, naudojimą stebėjimo tikslais laikantis ES pagrindinių teisių chartijos ir stengiantis aktyviai derinti teisės aktus su būsimais ES teisės aktais šioje srityje;

·įgyvendinti 2019 m. Belgrade patvirtintą Deklaraciją dėl e. valdžios, kad būtų galima toliau spartinti darbus, atliekamus pagal ES e. valdžios veiksmų planą 23 , kartu padedant įgyvendinti viešojo administravimo reformą.

VIII.Privačiojo sektoriaus skatinimas

Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio Vakarų Balkanų šalyse ekonomika sparčiai auga, o skurdas – mažėja. Visame regione pagerėjo gyvenimo lygis ir suteikiama daugiau galimybių naudotis viešosiomis paslaugomis. Vis dėlto Vakarų Balkanų šalys dar turi dėti daug pastangų, kad atitiktų pagrindinius ekonominius narystės ES reikalavimus: užtikrinti veikiančią rinkos ekonomiką ir parodyti, kad yra pajėgios atlaikyti Europos Sąjungos konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas. Tam reikia pertvarkyti jų ekonomikos valdymo sistemas ir įgyvendinti struktūrines ekonomines reformas. Ekonominių reformų programos (ERP) procesas tebėra pagrindinė priemonė, kuria naudodamosi ES ir Vakarų Balkanų šalys kartu nustato reformų prioritetus. Šiam tikslui pasiekti Komisija teikia didelę paramą. Šiame plane daugiausia dėmesio bus skiriama stipresnio privačiojo sektoriaus plėtrai ir investicijoms į žmogiškąjį kapitalą.

Siekiant užtikrinti socialinę ir ekonominę plėtrą bei regioninę integraciją, taip pat didinti šio regiono konkurencingumą ir kurti daugiau darbo vietų, labai svarbu plėtoti tvirtą privatųjį sektorių. Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vaidmuo yra itin svarbus, nes jos Vakarų Balkanų šalyse sudaro 99 proc. visų įmonių, sukuria apie 65 proc. visos verslo sektoriaus pridėtinės vertės ir yra sukūrusios 73 proc. visų verslo sektoriaus darbo vietų 24 . Atsižvelgiant į tai, itin daug dėmesio turėtų būti skiriama galimybėms teikti paramą pradedančiosioms įmonėms ir MVĮ, vykdančioms veiklą tokiuose šalių nustatytuose strateginiuose sektoriuose kaip turizmas ir skaitmeninis sektorius, kuriuose dėl istorinių aplinkybių ir gamtinių sąlygų jos yra įgijusios lyginamąjį pranašumą arba turi išskirtinių galimybių. Taip bus sudaromos sąlygos skatinti ekonomikos augimą diegiant inovacijas ir didinant konkurencingumą.

Kad padėtų panaudoti privačiojo sektoriaus potencialą, ES turėtų didinti finansavimą įmonėms, šiuo tikslu daug lėšų skirdama garantijoms, teikiamoms pagal Vakarų Balkanų garantijų priemonę, ir du kartus padidindama dotacijas, skiriamas pagal Vakarų Balkanų įmonių plėtros ir inovacijų priemonę – ES vadovaujamą platformą, sukurtą pagal Vakarų Balkanų investicijų programą. ES labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms suteiks daugiau galimybių gauti finansavimą ir rizikos kapitalo, taip pat įveikti dėl COVID-19 kylančius sunkumus.

Remiantis vadinamuoju trigubos spiralės principu, derinant dotacijas ir garantijas turėtų būti stiprinamos atviros, novatoriškos ir verslui palankios ekosistemos šiame regione. Taip bus galima lengviau nustatyti, plėtoti ir populiarinti novatoriškas verslumo idėjas ir teikti paramą MVĮ, siekiant stiprinti jų gebėjimus prisitaikyti prie kintančių socialinių, ekonominių ir politinių aplinkybių sprendžiant įvairias problemas, be kita ko:

-kelti įmonių kokybės standartus ir užtikrinti daugiau į eksportą orientuotų investicijų, kad šio regiono privatusis sektorius galėtų pasinaudoti didesne rinkos integracija ir aktyvesne prekyba regiono lygmeniu ir su ES;

-verslo sektoriui (labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, socialinėms įmonėms) suteikti pakankamai įvairių finansavimo ir mokymo galimybių, kad būtų galima steigti ir plėtoti įmones;

-didinti MVĮ konkurencingumą pasitelkiant investicijas, kuriomis siekiama remti startuolius ir novatoriškų įmonių plėtrą, taip pat programas, kuriomis remiamas finansinis ir skaitmeninis raštingumas, įmonių skaitmeninimas, inkubatoriai ir finansinės technologijos;

-remti šalių ekonomikos augimą įgyvendinant pažangiosios specializacijos strategijas, grindžiamas šio regiono pranašumais ir galimybėmis, taip pat stiprinti mokslinius tyrimus, inovacijas ir technologijų perdavimą;

-sudaryti sąlygas investuoti į tvarią žemės ūkio gamybą ir mokslinius tyrimus, siekiant užtikrinti suderintą kaimo plėtrą ir didinti žemės ūkio maisto produktų sektoriaus konkurencingumą ir gyvybingumą;

-skatinti aplinkos atžvilgiu tvarų augimą ir žiedinę ekonomiką laipsniškai didinant investicijas į žaliąsias technologijas ir mažinant jų diegimo šiame regione išlaidas. Siekdama šio tikslo, ES, be kita ko, naudosis tokiomis esamomis platformomis kaip Ekologiško augimo fondas ir Regioninė energijos vartojimo efektyvumo programa.

Šio regiono šalys, siekdamos 2021–2027 m. remti inovacijas ir ekonominę plėtrą, taip pat turėtų toliau turėti galimybę dalyvauti įgyvendinant ES programas, pavyzdžiui, „Europos horizontas“ ir COSME, ir Europos inovacijų tarybos veikloje.

IX.Investicijos į žmogiškąjį kapitalą

Užtikrinant, kad ekonomikos atsigavimo ir augimo nauda būtų padalijama visiems ir kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, sąžiningumas ir įtraukumas yra svarbūs aspektai. Gerai veikianti darbo rinka ir tinkamai parengta bei naši darbo jėga yra labai svarbios atspariai ekonomikai. Komisija, siekdama skatinti Vakarų Balkanų regione įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį 25 , stiprins dialogą su šio regiono šalimis. ES siekia padėti plėtoti žmogiškąjį kapitalą didindama PNPP finansavimą, visų pirma skiriamą ekonominių reformų programos proceso metu ir bendrose politikos gairėse nustatytiems reformų prioritetams švietimo ir įgūdžių ugdymo, užimtumo, socialinės apsaugos ir įtraukties srityse įgyvendinti. Daug dėmesio taip pat bus skiriama jaunimui, sveikatos priežiūrai, kultūrai ir sportui.

ES rems platesnio masto pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus dalyvavimą skatindama novatoriškus sprendimus ir ragindama socialines įmones spręsti socialines problemas. Siekiant pritraukti privačių lėšų socialiniams poreikiams tenkinti, bus naudojamos finansinės priemonės (poveikio finansavimas), šio proceso metu glaudžiai bendradarbiaujant su tarptautinėmis finansų įstaigomis (TFĮ).

Švietimo sektoriuje ES toliau padės plėtoti įrodymais grindžiamą politiką ir reformas, kad būtų galima spręsti pagrindinius švietimo sistemos uždavinius ir įgyvendinti jos prioritetus, susijusius su valdymu, finansavimu, kokybe, lygybe ir aktualumu, daugiausia dėmesio skiriant pastangoms pritaikyti švietimo sistemas prie skaitmeninės transformacijos ir žinių ekonomikos. Itin daug dėmesio bus skiriama reformoms, kuriomis skatinama užtikrinti tinkamą atitinkamų žinių, įgūdžių ir kompetencijų pasiūlą, kad būtų galima pašalinti esamą įgūdžių pasiūlos ir darbo jėgos paklausos neatitiktį, be kita ko, profesinio rengimo ir mokymo srityje plėtojant galimybes mokytis darbo vietoje.

Parama bus toliau teikiama pagal programą „Erasmus+“, suteikiant daugiau akademinio judumo ir gebėjimų stiprinimo galimybių, be kita ko, profesinio rengimo ir mokymo sektoriuje. Įgyvendindama atnaujintą Europos įgūdžių darbotvarkę, Skaitmeninio švietimo veiksmų planą ir iniciatyvą „Europos švietimo erdvė“, ES tarptautiniu mastu Vakarų Balkanus laikys vienu iš savo prioritetų. ES aktyviau bendradarbiaus su Vakarų Balkanais įgyvendindama savo 2018 m. Kultūros paveldo veiksmų programą ir skatins dalyvauti įgyvendinant programą „Kūrybiška Europa“. Kad būtų galima stiprinti tarpusavio keitimąsi patirtimi ir bendradarbiavimą su savanoriška veikla, mokymu ir jaunimu susijusiais klausimais, šio regiono partneriai turėtų toliau dalyvauti įgyvendinant kitas ES programas, pavyzdžiui, programą „Erasmus+“ ir iniciatyvą „Europos solidarumo korpusas“.

Vienas iš prioritetų bus pastangos didinti dalyvavimo darbo rinkoje lygį, ypač jaunimo ir moterų, palankių sąlygų neturinčių asmenų grupių ir mažumų, visų pirma romų 26 . Tai gali labai padėti skatinti ekonomikos augimą. Itin svarbus prioritetas yra patenkinti jaunimo poreikius, ypač atsižvelgiant į tai, kad daug jaunuolių nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose. Krizės metu kaip niekada būtina imtis ES jaunimo garantijų iniciatyva grindžiamų intervencinių veiksmų, siekiant jaunimui suteikti galimybių įsidarbinti, toliau mokytis, dalyvauti pameistrystės ar stažuotės programose, taip kartu jaunuoliams pasiūlant sprendimų ir ateities perspektyvų ir padedant kovoti su protų nutekėjimu. Taip pat bus skiriama dėmesio tokiems klausimams kaip socialinių partnerių gebėjimų stiprinimas ir socialinio dialogo bei kolektyvinių derybų plėtojimas.

Šios investicijos taip pat turi būti įgyvendinamos įtraukiai, skiriant dėmesio tiems, kurie gyvena didelio skurdo sąlygomis ir neturi daug užimtumo galimybių, pavyzdžiui, neįgaliesiems. Įgyvendinant šias investicijas turi būti laikomasi JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytų įpareigojimų.

Atsižvelgiant į Vakarų Balkanų ir ES žmogaus socialinės raidos skirtumus, vienas iš prioritetų taip pat bus socialinės apsaugos ir įtraukties sistemų, įskaitant socialinės rūpybos paslaugas, reformos. Bus padedama rengti aktyvios įtraukties strategijas.

Atsižvelgiant į patirtį, įgytą kovojant su COVID-19 pandemija, taip pat bus remiama sveikatos priežiūros sistemų reforma, sveikatos draudimo mechanizmo stiprinimas ir visuomenės sveikatos sistemų atsparumo didinimas. Reikia mažinti paslaugų kainas ir užtikrinti, kad visi piliečiai galėtų gauti geresnį gydymą. Siekiant kovoti su tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatos saugumui, reikia stiprinti regioninį bendradarbiavimą. Todėl bus užtikrinta nuolatinė parama, skirta Vakarų Balkanų šalių visuomenės sveikatos sistemų parengtumui ir atsparumui didinti.

Galima išnaudoti kūrybos ir kultūros sektorių teikiamas ekonomines galimybes ir užtikrinti jų indėlį į šio regiono tvaraus turizmo potencialą. ES aktyviau bendradarbiaus su Vakarų Balkanais įgyvendindama savo 2018 m. Kultūros paveldo veiksmų programą. Šis regionas, remdamasis tvaraus turizmo strategijomis, turėtų pats stiprinti bendradarbiavimą kultūros paveldo išsaugojimo ir populiarinimo srityse. Siekdama paremti šį sektorių, ES taip pat skatins šio regiono kultūros ir kūrybos pramonės sektorius integruoti į Europos profesinius tinklus ir vertės grandines.

Įgyvendinama Vakarų Balkanų inovacijų darbotvarkė padės stiprinti šio regiono žmogiškojo kapitalo bazę.

X.Regioninė ekonominė integracija ir integracija į ES

Pasiekti šio ekonomikos ir investicijų plano tikslus labai padės sustiprintas regioninis bendradarbiavimas Vakarų Balkanuose, įskaitant aktyvesnes pastangas siekti glaudesnės regioninės ekonominės integracijos.

Vakarų Balkanai turėtų sukurti bendrą regioninę rinką, nes taip būtų sudaromos sąlygos labiau integruoti šio regiono šalis į ES bendrąją rinką dar prieš joms įstojant į Sąjungą. Tai labai svarbu, kad šis regionas galėtų pasinaudoti savo privilegijuotais ryšiais su ES. Pasaulio banko tyrimo duomenimis 27 , užtikrinus tokią didesnę Vakarų Balkanų rinkos integraciją šio regiono BVP augimas galėtų padidėti dar 6,7 proc.

ØBendra regioninė rinka...

Komunikate „Parama Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos“ 28 pabrėžiama, kad prasidėjus COVID-19 pandemijai išryškėjo didelė ES ir Vakarų Balkanų šalių, taip pat pačių Vakarų Balkanų šalių rinkos integracija ir ekonomikos tarpusavio priklausomybė. Krizės metu daugiausia dėmesio buvo skiriama pastangoms užtikrinti netrukdomą prekių srautą. Kad galėtų tai padaryti, Vakarų Balkanų šalys itin svarbiuose sienos kirtimo punktuose greitai ir veiksmingai įrengė žaliuosius koridorius. Imantis šių atsakomųjų priemonių svarbų vaidmenį atliko integruotos regioninės organizacijos: Regioninio bendradarbiavimo taryba, Transporto bendrija, taip pat Vidurio Europos laisvosios prekybos erdvė. Jos veiksmingai derino veiksmus su visais Vakarų Balkanų partneriais, tarpusavyje ir su ES. Paaiškėjo, kad sunkmečiu toks regioninis bendradarbiavimas yra būtinas.

ES priimtoje ir šešių Vakarų Balkanų partnerių patvirtintoje 2020 m. gegužės 6 d. Zagrebo aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje 29 teigiama, kad ES toliau rems tokį įtraukų regioninį bendradarbiavimą ir ragina Vakarų Balkanų vadovus visapusiškai išnaudoti regioninio bendradarbiavimo potencialą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ekonomikos atsigavimui po krizės. Tam reikia tvirto viso regiono įsipareigojimo toliau stiprinti regioninę ekonomikos integraciją, remiantis ES taisyklėmis ir standartais ir tokiu būdu priartinant regioną ir jo bendroves prie ES vidaus rinkos. Plėtojant šį aspektą, be kita ko, naudojantis regionine ekonomine erdve (REE), galima padėti padidinti regiono patrauklumą investicijoms.

Kad šis įsipareigojimas būtų įvykdytas, Vakarų Balkanų šalys turi siekti tikslo sukurti bendrą regioninę rinką, grindžiamą ES taisyklėmis. Vadovaujantis tokiu požiūriu užtikrinama tiek regioninė integracija, tiek integracija į ES, o tokio požiūrio patvirtinimas yra svarbus pasirengimo narystei ES etapas. Ši bendra regioninė rinka turėtų būti grindžiama sėkmingai įgyvendinamos iniciatyvos – regioninės ekonominės erdvės (REE) – laimėjimais: sutarta Regionine investicijų reformos darbotvarke, užtikrinant kvalifikacijų pripažinimą skatinamu judumu aukštojo mokslo srityje ir sumažintomis tarptinklinio ryšio kainomis šiame regione. Kuriant šią erdvę taip pat priimti plataus užmojo susitarimai lengvinti prekybą prekėmis ir liberalizuoti prekybą paslaugomis. Ji padės įtraukti šį regioną į pasaulio investuotojų žemėlapį, kad būtų galima jį priartinti prie ES rinkų ir įvairinti šių rinkų tiekėjus.

Vertinant Vakarų Balkanų partnerių pasirengimo dalyvauti ES bendrojoje rinkoje tam tikrame sektoriuje lygį bus atsižvelgiama į tai, kaip įgyvendinami į šią regioninę programą įtraukti sektorių susitarimai, nes sėkminga regioninė ekonominė integracija padės sudaryti sąlygas didinti ekonominę integraciją į ES bendrąją rinką.

ES ragina Vakarų Balkanų šalių vyriausybes parengti plataus užmojo ir įtraukias tokios bendros regioninės rinkos sukūrimo veiksmų gaires. Šiose veiksmų gairėse daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pastangoms nustatyti pagrindinius prioritetus, susijusius su keturiomis laisvėmis (laisvu prekių judėjimu, laisvu paslaugų judėjimu, laisvu kapitalo judėjimu ir laisvu asmenų judėjimu), ir perspektyvius bendro intereso ekonomikos sektorius, kuriuose šis regionas pasaulinei rinkai gali pasiūlyti patrauklios pridėtinės vertės. ES turėtų skatinti šį regioną sukurti tinkamai veikiančią įtraukią sistemą, suteikiančią galimybę užtikrinti tokią didesnę regioninę ekonominę integraciją.

Ø... kaip žingsnis didesnės regiono integracijos į ES linkme

Visiems Vakarų Balkanų partneriams ES yra pagrindinė prekybos partnerė – 2019 m. prekyba su ja sudarė daugiau kaip 69,4 proc. visos šio regiono prekybos. Kalbant apie tiesiogines užsienio investicijas (TUI), ES įmonės, be abejonės, yra svarbiausios investuotojos šiame regione, kurių investicijos 2018 m. sudarė maždaug 65,5 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų šiame regione.

Pagal peržiūrėtą plėtros metodiką 30 , jei vyriausybė įgyvendina reformų prioritetus, dėl kurių buvo susitarta su ES, tai stojimo proceso metu turėtų paskatinti glaudesnę tos šalies integraciją į Europos Sąjungą, spartesnę integraciją ir laipsnišką įsitraukimą į atskiras ES politikos sritis, ES rinką ir ES programas.

Todėl ES turėtų išnagrinėti būdus, kaip būtų galima laikotarpiu iki įstojimo paskatinti Vakarų Balkanų šalių integraciją į ES. Tai bus svarbus politinis ženklas šiam regionui, kad jo ateitis yra Europos Sąjungoje, padėsiantis iš esmės gerinti ekonominės veiklos rezultatus ir skatinti investicijas. Atsižvelgiant į tai, kad esama daug galimybių didinti ES ir šio regiono tarpusavio prekybos apimtį, itin daug dėmesio bus skiriama netarifinių kliūčių analizei ir šalinimui, taip pat techninių prekybos kliūčių šalinimui, kartu užtikrinant vienodas sąlygas.

Norint eksportuoti į Europos Sąjungą, būtina laikytis ES normų ir standartų. Be to, Vakarų Balkanų šalys turėtų atsižvelgti į naujausius ES politikos pokyčius, kuriais siekiama apsaugoti ES saugumą ir viešąją tvarką, pavyzdžiui, į TUI tikrinimo mechanizmą, arba juos atitikti.

***

(1)

  Komisijos komunikatas „Parama Vakarų Balkanų šalims kovoti su COVID-19 ir atsigauti po pandemijos“, COM(2020) 315 final.

(2)

Pasaulio banko Vakarų Balkanų reguliariose ekonomikos ataskaitose (2019 m. ruduo) teigiama, kad „jei Vidurio Europos laisvosios prekybos erdvė būtų dar labiau išplėsta, į ją įtraukiant nuostatas dėl kapitalo judėjimo, vartotojų apsaugos, darbo rinkos reguliavimo ir aplinkos teisės aktų, prekybos ir realiojo BVP augimas padidėtų maždaug 2,5 proc. Jei šios šalys prisiimtus įsipareigojimus padidintų iki ES valstybių narių įsipareigojimų lygio, augimas galėtų padidėti 6,7 proc.“

(3)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III), COM(2018) 465 final.

(4)

Vakarų Balkanų garantijų priemonė bus finansuojama laikotarpio po 2020 m. ES išorės veiksmų garantijos ir „Europos darnaus vystymosi fondo +“ lėšomis. Pagal šią priemonę ES biudžeto garantijos bus teikiamos Europos investicijų banko ir kitų įgyvendinančiųjų partnerių finansavimo operacijoms ir investicijų programoms, kuriomis įgyvendinama PNPP III ir šiame ekonomikos ir investicijų plane nustatyta politika, remti.

(5)

* Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 (1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

(6)

COM(2019) 640 final.

(7)

KOMUNIKATAS dėl Europos skaitmeninės ateities formavimo, COM(2020) 67 final.

(8)

 Šis planas taip pat padės įgyvendinti Europos Komisijos komunikatą „ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas“ (COM(2020) 620), įtrauktą į ES plataus užmojo lygybės ir Sąjungos, kuri socialinio sąžiningumo ir gerovės srityse siekia daugiau, kūrimo darbotvarkę.

(9)

Kad galėtų pasinaudoti PNPP III lėšomis remiamomis investicijomis ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, Vakarų Balkanų šalys turi parengti ir įgyvendinti reformas, dėl kurių bendrai susitarta su ES palaikant ekonominių reformų programomis grindžiamą dialogą ekonomikos ir finansų klausimais ir kurias rekomenduojama įgyvendinti metiniame plėtros dokumentų pakete. Šiomis aplinkybėmis nustatyti politikos ir struktūrinių reformų prioritetai atspindi būtinybę stiprinti administracinius gebėjimus planuoti, atrinkti ir valdyti investicinius projektus, gerinti verslo aplinką ir tobulinti darbo rinkos politiką. Kad investicijų apimtis iš esmės padidėtų laiku ir veiksmingai, kaip buvo numatyta, labai svarbu daryti pažangą įgyvendinant ekonomikos valdymo reformas. Be to, ekonominių reformų programomis grindžiamo dialogo metu turėtų būti pateikiamos svarbios sprendimų dėl investicijų pagal Ekonomikos ir investicijų planą bei kruopštaus išteklių planavimo ir jų prioritetų nustatymo gairės.

(10)

Komunikatas „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalims“, COM(2020) 57 final.

(11)

COM(2020) 660/2.

(12)

Pagal [Europos prokuratūros reglamento] 104 straipsnio 4 dalį.

(13)

Pagal 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, 99 straipsnio 3 dalį ir 104 straipsnio 1 dalį.

(14)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III), COM(2018) 465 final.

(15)

Lėšų sumos nurodomos dabartinėmis kainomis. Pagal Komisijos pasiūlymą dėl PNPP III šiai priemonei numatyta skirti 14,5 mlrd. EUR, o 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose ši suma sumažinta iki 14,162 mlrd. EUR, jeigu tam pritars Europos Parlamentas.

(16)

Būtent todėl ES nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio, skirdama dotacijas ir suteikdama paskolas, transporto ir energetikos infrastruktūros plėtrai šiame regione skyrė daugiau kaip 11 mlrd. EUR; pasinaudojus šiomis lėšomis investuota beveik 22 mlrd. EUR. Šie įsipareigojimai buvo dar labiau sustiprinti 2015 m. pradėjus įgyvendinti sujungiamumo darbotvarkę, pagal kurią įsipareigota iki 2020 m. skirti dar 1 mlrd. EUR. Tai atitinka tikslą pritraukti 4 mlrd. EUR investicijų ir sukurti daugiau kaip 45 000 darbo vietų.

(17)

KOMUNIKATAS dėl Europos skaitmeninės ateities formavimo, COM(2020) 67 final.

(18)

SELFIE (efektyvaus mokymosi švietimo technologijomis skatinant inovacijas savianalizė) – tai nemokama, lengvai naudojama ir pagal poreikius pritaikoma priemonė, padedanti mokykloms įvertinti savo padėtį, susijusią su mokymusi skaitmeniniame amžiuje.

(19)

„HEInnovate“ yra aukštosioms mokykloms, norinčioms išnagrinėti savo inovacijų potencialą, skirta įsivertinimo priemonė.

(20)

„2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“, COM(2016) 0179 final.

(21)

Šaltinis – EBPO, SME policy Index: Western Balkans and Turkey 2019 . 

(22)

Savo komunikate „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“ Europos Komisija dar kartą patvirtino savo ketinimą stiprinti dialogą su Vakarų Balkanų šalimis, siekiant skatinti šiame regione įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį.

(23)

 2019 m. liepos mėn. Vakarų Balkanų šalių ministrai pirmininkai priėmė Deklaraciją dėl romų integracijos ES plėtros procese, įsipareigodami konkrečiai pagerinti romų padėtį, be kita ko, užimtumo srityje. ES toliau padės siekti jos tikslų, be kita ko, įgyvendindama ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginį planą.

(24)

  Pasaulio banko Vakarų Balkanų reguliari ekonomikos ataskaita, 2019 m. ruduo.     

(25)

COM(2020) 315 final.

(26)

https://www.consilium.europa.eu/media/43761/zagreb-declaration-lt-06052020.pdf.

(27)

Komunikatas „Stojimo proceso stiprinimas. Įtikima ES perspektyva Vakarų Balkanų šalims“, COM(2020) 57.

(28)

Akreditavimas, atitikties vertinimas, rinkos priežiūra, teisinė metrologija, standartizacija.

(29)

 Pagal Svarbiausiųjų žaliavų veiksmų planą, COM(2020) 474 final.

(30)

 Pagal ES mažmeninių mokėjimų strategiją, COM(2020) 592 final.

(31)

ES viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikumo sprendimų programa.

(32)

Įgyvendinant šią programą finansuojamas įvairioms sritims skirtos daugkartinio naudojimo skaitmeninių paslaugų infrastruktūros (angl. DSI), kuria užtikrinami pagrindiniai pajėgumai ir kuri gali būti pakartotinai naudojama skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimui tarpvalstybiniu mastu ir įvairiuose sektoriuose palengvinti, kūrimas. Šiuo metu ją sudaro aštuoni sudedamieji elementai: didžiųjų duomenų testavimo infrastruktūra, išmaniojo duomenų valdymo paslauga „Context broker“, e. archyvavimas, e. pristatymas, e. tapatybės atpažintis, e. sąskaitų faktūrų išrašymas, e. parašas ir e. vertimas.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 10 06

COM(2020) 641 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planas

{SWD(2020) 223 final}

PRIEDAS

Atsižvelgdama į dvejopą ekologinę ir skaitmeninę pertvarką, Komisija išnagrinės toliau išvardytų prioritetinių pavyzdinių investicijų iniciatyvų ir pagal jas siūlomų įgyvendinti projektų sąnaudas ir naudą bei poveikį, kad juos būtų galima aktyviai ir tikslingai įgyvendinti.

Transporto srityje Komisija numato iki šios Komisijos kadencijos pabaigos užbaigti arba pasistūmėti į priekį įgyvendinant toliau išvardytas pavyzdines investicijų iniciatyvas.

Energetikos srityje Komisija siūlo įgyvendinti toliau išvardytas pavyzdines investicijų iniciatyvas.

Aplinkos sektoriuje Komisija numato įgyvendinti toliau nurodytą pavyzdinę investicijų iniciatyvą.

Skaitmeniniame sektoriuje Komisija numato įgyvendinti toliau nurodytą pavyzdinę investicijų iniciatyvą.

Siekdama paremti privatųjį sektorių, Komisija siūlo įgyvendinti toliau nurodytą pavyzdinę iniciatyvą.

Siekdama remti užimtumą ir pasiūlyti sprendimų bei ateities galimybių jaunimui vietos lygmeniu, Komisija siūlo įgyvendinti toliau nurodytą pavyzdinę iniciatyvą.

**

(1)

Šaltinis – Energijos bendrijos sekretoriatas, WB6 Energy Transition Tracker, 2020 m. liepos mėn., https://www.energy-community.org/dam/jcr:2077a2ba-805a-4ca2-afcb-91c90ecc0878/EnC_WB6_072020.pdf .