EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 05 20

COM(2020) 510 final

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl 2020 m. Prancūzijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2020 m. Prancūzijos stabilumo programos

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl 2020 m. Prancūzijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2020 m. Prancūzijos stabilumo programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo 1 , ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo 2 , ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)2019 m. gruodžio 17 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo strategiją, kuria pradedamas 2020 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Ji tinkamai atsižvelgė į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2019 m. gruodžio 17 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Prancūzija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos;

(2)2020 m. vasario 26 d. paskelbta 2020 m. Prancūzijai skirta ataskaita 3 . Joje įvertinta Prancūzijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2019 m. liepos 9 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas 4 , veiksmai, kurių šalis ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais priimtas rekomendacijas, ir Prancūzijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“. Į ją įtraukti ir nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatai, kurie taip pat buvo paskelbti 2020 m. vasario 26 d. Atlikusi analizę Komisija padarė išvadą, kad Prancūzijoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas. Visų pirma jis buvo susiję su didele valdžios sektoriaus skola ir lėta konkurencingumo raida mažo našumo augimo sąlygomis, o tai turi tarpvalstybinių pasekmių;

(3)2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija COVID-19 protrūkį oficialiai paskelbė pasauline pandemija. Dėl pandemijos piliečiai, visuomenė ir ekonomika pateko į ekstremalią didelio pavojaus visuomenės sveikatai situaciją. Ji kelia didžiulį spaudimą nacionalinėms sveikatos sistemoms, trikdo pasaulines tiekimo grandines, kelia finansų rinkų nestabilumą, lemia vartotojų paklausos sukrėtimus ir neigiamai veikia įvairius sektorius. Ji kelia grėsmę žmonių darbo vietoms, jų pajamoms ir įmonių verslui. Jos sukeltas didelis ekonominis sukrėtimas jau turi skaudžių pasekmių Europos Sąjungoje. 2020 m. kovo 13 d. Komisija priėmė komunikatą 5 , kuriuo raginama užtikrinti suderintą ekonominį atsaką į krizę, įtraukiant visus nacionalinio ir Sąjungos lygmens suinteresuotuosius subjektus;

(4)kelios valstybės narės paskelbė nepaprastąją padėtį arba ėmėsi neatidėliotinų priemonių. Visos neatidėliotinos priemonės turėtų būti griežtai proporcingos, būtinos, ribotos trukmės ir atitikti Europos bei tarptautinius standartus. Joms turėtų būti taikoma demokratinė priežiūra ir nepriklausoma teisminė peržiūra;

(5)2020 m. kovo 20 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos taikymo 6 . Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje bei 10 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalyje bei 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą išlygą sudaromos palankesnės sąlygos koordinuoti biudžeto politiką esant dideliam ekonomikos nuosmukiui. Komunikate Komisija pritarė Tarybos nuomonei, kad, atsižvelgiant į numatomą didelį ekonomikos nuosmukį dėl COVID-19 protrūkio, dabartinės sąlygos leidžia pradėti taikyti šią išlygą. 2020 m. kovo 23 d. valstybių narių finansų ministrai pritarė Komisijos vertinimui. Pradėjus taikyti bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą leidžiama laikinai nukrypti nuo vidutinio laikotarpio biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu. Kalbant apie korekcinę dalį, Taryba taip pat gali, remdamasi Komisijos rekomendacija, priimti patikslintą fiskalinę trajektoriją. Taikant bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą Stabilumo ir augimo pakto procedūros nestabdomos. Ji suteikia galimybę valstybėms narėms nukrypti nuo paprastai taikomų biudžetinių reikalavimų, o Komisijai ir Tarybai – imtis būtinų politikos koordinavimo priemonių laikantis Pakto;

(6)siekiant apriboti ir kontroliuoti pandemijos plitimą, padidinti nacionalinių sveikatos sistemų atsparumą, verslui bei namų ūkiams teikiamos paramos priemonėmis sušvelninti socioekonominius padarinius ir užtikrinti adekvačias sveikatos ir saugos sąlygas darbo vietoje, kad būtų galima atnaujinti ekonominę veiklą, reikia nuolatinių veiksmų. Kad paremtų valstybių narių pastangas tose srityse, ES turėtų visapusiškai išnaudoti įvairias turimas priemones. Be to, valstybės narės ir Sąjunga turėtų bendradarbiaudamos rengti priemones, kurios yra būtinos, kad galėtume grįžti prie įprasto savo visuomenės ir ekonomikos funkcionavimo ir tvaraus augimo, įtraukdamos, inter alia, žaliąją pertvarką bei skaitmeninę transformaciją ir naudodamosi visa krizės metu įgyta patirtimi;

(7)dėl COVID-19 krizės išryškėjo bendrosios rinkos gebėjimas lanksčiai prisitaikyti prie išskirtinių aplinkybių. Vis dėlto siekiant užtikrinti greitą ir sklandų perėjimą prie atsigavimo etapo ir laisvo prekių, paslaugų bei darbuotojų judėjimo, išskirtines priemones, neleidžiančias įprastai veikti bendrajai rinkai, būtina panaikinti, kai tik jos bus nebebūtinos. Dabartinė krizė parodė, kad sveikatos sektoriuje reikia pasirengimo krizėms planų, visų pirma apimančių geresnes pirkimo strategijas, diversifikuotas tiekimo grandines ir strateginius būtiniausių prekių rezervus. Jie yra esminiai platesnių pasirengimo krizėms planų rengimo elementai;

(8)kad visus nenaudojamus Europos struktūrinių ir investicijų fondų išteklius valstybės narės galėtų sutelkti išskirtiniam COVID-19 pandemijos poveikiui švelninti, Sąjungos teisės aktų leidėjas jau priėmė atitinkamų teisės aktų pakeitimus 7 . Tais pakeitimais bus suteikta papildomų lankstumo galimybių ir nustatytos supaprastintos ir racionalizuotos procedūros. Siekiant sumažinti pinigų srautų sunkumus, valstybėms narėms taip pat suteikta galimybė 2020–2021 finansiniais metais pasinaudoti 100 % bendru finansavimu iš Sąjungos biudžeto. Prancūzija raginama visapusiškai pasinaudoti tomis galimybėmis, kad padėtų asmenims ir sektoriams, kuriuos šie iššūkiai paveikė labiausiai;

(9)dėl skirtingų specializacijos modelių tikėtina, kad skirtinguose regionuose, visų pirma regionuose, kurie labai priklauso nuo turizmo (pavyzdžiui, atokiausiuose regionuose) ir apskritai nuo verslo modelio, kai su klientais bendraujama tiesiogiai, socioekonominiai pandemijos padariniai bus nevienodi. Dėl to kyla didelė rizika, kad Prancūzijoje didės regioniniai ir teritoriniai skirtumai, o dėl to dar labiau stiprės jau pastebėta lėto skirtumų tarp sostinės regiono, didelių miestų ir likusios šalies dalies, tarp miesto ir kaimo vietovių, tarp metropolio ir atokiausių regionų didėjimo tendencija. Atsižvelgiant į riziką, kad laikinai sutriks valstybių narių tarpusavio konvergencijos procesas, dabartinėmis aplinkybėmis reikia tikslinių atsakomųjų politikos priemonių;

(10)2020 m. gegužės 7 d. Prancūzija pateikė 2020 m. nacionalinę reformų programą, o 2020 m. balandžio 30 d. – 2020 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(11)šiuo metu Prancūzijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir pereinamojo laikotarpio skolos taisyklė. 2018 m. liepos 13 d. Taryba rekomendavo Prancūzijai užtikrinti, kad 2019 m. grynųjų pirminių valdžios sektoriaus išlaidų nominalus augimas 8 neviršytų 1,4 %, o tai atitiktų 0,6 % BVP metinį struktūrinį koregavimą. Bendras Komisijos vertinimas patvirtina, kad 2019 m. ir 2018 ir 2019 m. (vertinant kartu) buvo labai nukrypta nuo rekomenduojamo koregavimo plano, kuriuo siekiama vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo. Tai svarbus veiksnys pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį Komisijos parengtame pranešime, kuriame vertinama, ar 2019 m. Prancūzija laikėsi skolos kriterijaus;

(12)2020 m. stabilumo programoje Vyriausybė planuoja, kad nominalusis balansas pablogės nuo 3,0 % BVP deficito 2019 m. iki 9,0 % BVP deficito 2020 m. 2020 m. stabilumo programoje numatoma, kad ties 98,1 % BVP 2019 m. stabilizavęsis valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2020 m. išaugs iki 115,2 %. Makroekonominę ir fiskalinę perspektyvą veikia didelis neapibrėžtumas dėl COVID-19 pandemijos;

(13)reaguodama į COVID-19 pandemiją ir laikydamasi suderinto Sąjungos požiūrio, Prancūzija ėmėsi biudžetinių priemonių, kad padidintų sveikatos sistemos pajėgumą, suvaldytų pandemiją ir suteiktų pagalbą labiausiai nukentėjusiems asmenims ir sektoriams. Pagal 2020 m. stabilumo programą tos biudžetinės priemonės sudaro 1,9 % BVP. Tos priemonės, be kita ko, yra: sutrumpinto darbo laiko sistemos finansavimas (1,1 % BVP); 0,4 % BVP papildomos išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms stiprinti, sveikatos draudimo išmokoms ir sveikatos priežiūros darbuotojų atlygiui; solidarumo fondo (0,3 % BVP) sukūrimas, siekiant teikti tiesioginę paramą mažosioms ir labai mažoms įmonėms, taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims. Be to, Prancūzija paskelbė apie diskrecines priemones, kurios, nors ir nedaro tiesioginio poveikio biudžetui, padės palaikyti įmonių likvidumą; 2020 m. stabilumo programoje įvertinta, kad jos sudarys 17 % BVP. Tos priemonės, be kita ko, yra mokesčių ir socialinių įmokų atidėjimas įmonėms; greitesnis mokesčių ir PVM kredito grąžinimas; specialaus rezervo, kurio paskirtis – tiesiogiai remti strategines įmones investicijomis į nuosavą kapitalą (3,1 % BVP) ir paskolų garantijomis (13,9 % BVP), sukūrimas. Apskritai priemonės, kurių ėmėsi Prancūzija, atitinka Komisijos komunikate dėl suderinto ekonominio atsako į COVID-19 protrūkį išdėstytas gaires. Visiškas tų priemonių įgyvendinimas, o vėliau, kai leis ekonominės sąlygos, fiskalinės politikos perorientavimas siekiant užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę padės išsaugoti fiskalinį tvarumą vidutiniu laikotarpiu;

(14)remiantis Komisijos 2020 m. pavasario prognoze, grindžiama nesikeičiančios politikos scenarijumi, Prancūzijos valdžios sektoriaus balansas bus −9,9 % BVP 2020 m. ir −4,0 % BVP 2021 m. Numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis 2020 m. sieks 116,5 % BVP, o 2021 m. – 111,9 %;

(15)dėl to, kad Prancūzija 2019 m. nesilaikė skolos taisyklės, ir dėl 2020 m. planuojamo 3 % BVP deficito ribos viršijimo 2020 m. gegužės 20 d. Komisija paskelbė pranešimą, parengtą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Apskritai analizė rodo, kad Sutartyje ir Reglamente (EB) Nr. 1467/1997 apibrėžti deficito ir skolos kriterijai nėra įvykdyti;

(16)Prancūzijos sveikatos sistema veiksmingai pasiekia gerų rezultatų. Tačiau per COVID-19 krizę išryškėjo tam tikrų sistemos pasirengimo suvaldyti pandemijos protrūkius trūkumų. Šie trūkumai, be kita ko, yra: i) sunkumai užtikrinti, kad sveikatos priežiūros darbuotojų paslaugos, svarbiausios atsargos ir asmeninės apsaugos priemonės būtų lengvai prieinamos, taip pat ii) slypinčios struktūrinės problemos. Kalbant apie pirmą problemą, Prancūzija mobilizavo savo medikų ir paramedikų, įskaitant medicinos studentus ir į pensiją išėjusius gydytojus bei slaugytojus, ir medicinos reikmenų rezervą. Atsako koordinavimas visuose sveikatos sistemos segmentuose tebėra vienas iš iššūkių. Antra problema kyla dėl nepakankamų investicijų į fizines infrastruktūras ir žmogiškuosius išteklius, riboto paslaugų organizavimo pritaikymo ir poreikio geriau koordinuoti privačiųjų ir viešųjų subjektų veiksmus. Problemas dar labiau aštrina nuolatiniai regioniniai skirtumai. Pavyzdžiui, nors dirbančių gydytojų dalis yra maždaug lygi Sąjungos vidurkiui, apie 18 % Prancūzijos gyventojų gyvena vietovėse, kuriose galimybės patekti pas bendrosios praktikos gydytoją yra ribotos. Reikia tolesnių ryžtingų pastangų siekiant skaitmeninti sveikatos paslaugas – tai kertinis Vyriausybės sveikatos sistemos pertvarkymo strategijos akmuo. COVID-19 krizės patirtis rodo, kaip svarbu pandemijos metu geriau naudotis e. sveikatos, visų pirma telemedicinos, galimybėmis;

(17)COVID-19 krizė turi neigiamą poveikį Prancūzijos darbo rinkai ir socialinėms sąlygoms. Nepaisant priimtų poveikio švelninimo priemonių, numatoma, kad nedarbas padidės (iki 10,1 % 2020 m., remiantis Komisijos prognoze, o 2021 m. vėl sumažės iki 9,7 %). Šios priemonės, be kita ko, yra sutrumpinto darbo laiko sistemos pakeitimas ir išplėtimas, taip pat priemonės, kurių imtasi įmonėms ir darbuotojams remti ir viešųjų paslaugų ir sveikatos sistemos veikimui užtikrinti. Susirūpinimą tebekelia nuolatinė darbo rinkos segmentacija. 2019 m. maždaug du trečdaliai naujų darbuotojų buvo įdarbinti pagal trumpalaikes (mažiau nei mėnesio trukmės) sutartis. Trumpalaikių sutarčių pakeitimo neterminuotomis darbo sutartimis rodiklis yra vienas iš mažiausių Sąjungoje. Naujausia bedarbio pašalpų sistemos (pranc. Unédic) reforma buvo siekiama padidinti sistemos finansinį tvarumą ir spręsti segmentacijos problemą. Tačiau tam tikrų su kompensavimo taisyklėmis susijusios reformos dalių įgyvendinimas dėl krizės buvo atidėtas. Atsižvelgiant į pablogėjusią situaciją svarbu užtikrinti, kad bedarbio pašalpas, taip pat aktyvią užimtumo paramą galėtų gauti visi darbo ieškantys asmenys, nepriklausomai nuo jų ankstesnio užimtumo statuso. Siekiant spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą ir didinti darbo rinkos atsparumą, reikėtų toliau stengtis skatinti darbo jėgos perskirstymą visuose sektoriuose. Prieš COVID-19 protrūkį darbdaviai vis dažniau pranešdavo apie sunkumus rasti tinkamų kandidatų, nurodydami poreikį skatinti kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą. Pavyzdžiui, informacinių technologijų sektoriuje ypač trūksta kvalifikuotų darbuotojų, tačiau šios srities absolventai sudaro tik 3 % visų absolventų;

(18)per COVID-19 krizę itin svarbu užtikrinti ypatingos svarbos infrastruktūros veikimą ir laisvą prekių judėjimą visoje bendrojoje rinkoje ir bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis stebėti tiekimo grandines ir užtikrinti tinkamą jų veikimą. Šiuo tikslu atšaukus per COVID-19 krizę priimtas priemones, visų pirma tam tikrų medicininių medžiagų ir produktų eksporto apribojimus, bus galima darniai ir solidariai patenkinti visos Sąjungos piliečių poreikius, išvengti šių prekių trūkumo rizikos ir tiekimo grandinių sutrikdymo ir galiausiai sudaryti sąlygas sėkmingai įgyvendinti koordinuotą Sąjungos strategiją, kaip įveikti COVID-19 krizę;

(19)Prancūzija patvirtino daug schemų, skirtų įmonių likvidumui remti, be kita ko, pagal laikinąją valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistemą 9 . Siekiant užtikrinti, kad tokios schemos būtų naudingos įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), labai svarbu jas veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti. Rengiant ir įgyvendinant šias priemones reikia atsižvelgti į bankų sektoriaus atsparumą;

(20)bendra Prancūzijos verslo aplinka pagerėjo, tačiau šalis turi toliau stengtis paprastinti savo mokesčių sistemą ir mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, ypač jeigu tai padės užtikrinti veiksmingą ekonomikos atsigavimą vidutiniu laikotarpiu. Pavyzdžiui, remiantis Komisijos vertinimu, nepaisant pažangos ir kelių priimtų priemonių paslaugų sektoriuje, reguliavimo apribojimai Prancūzijoje tebėra didesni nei kitose valstybėse narėse, visų pirma verslo paslaugų, iš kurių daugelį teikia reglamentuojamųjų profesijų atstovai, ir mažmeninės prekybos sektoriuose; tai patvirtina ir EBPO 2018 m. produktų rinkos reguliavimo rodikliai. Paslaugų sektorius, vienas iš labiausiai paveiktų sektorių, atliks svarbų vaidmenį įveikiant krizę ir po jos atsigaunant. Pakeitus prieigos prie paslaugų ir jų teikimo reikalavimus būtų skatinamos inovacijos, konkurencija ir profesinis judumas, o tai turėtų teigiamą bendrą ekonominį poveikį. Mažmeninės prekybos atsigavimą po COVID-19 krizės taip pat galėtų paskatinti reguliavimo lankstumas;

(21)siekiant paremti ekonomikos atsigavimą, bus svarbu paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą ir skatinti privačiąsias investicijas, be kita ko, imantis atitinkamų reformų. Investuoti būtų galima į nustatytus Europos žaliojo kurso prioritetus, visų pirma mažo anglies dioksido kiekio transporto iniciatyvas, atsinaujinančiąją energiją ir pastatų renovaciją. Kartu su ekonomikos skaitmenine transformacija tai galėtų padėti trumpuoju laikotarpiu paskatinti ekonomikos atsigavimą ir duoti rezultatų vidutiniu laikotarpiu po COVID-19 krizės, taip pat padėti Prancūzijai tvariai siekti ilgalaikio neutralaus poveikio klimatui, kartu skatinant lyderystę technologijų srityje. Gaivinimo priemonių parengiamasis darbas galėtų būti grindžiamas Prancūzijos nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu, bendro intereso projektais ir infrastruktūros plėtros planais. Papildomos investicijos į energetikos infrastruktūras, įskaitant elektros energijos jungtis, padėtų didinti Sąjungos vidaus energijos rinkos integraciją, kartu augtų konkurencija ir atsirastų daugiau galimybių naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Prancūzijai reaguoti į kai kuriuos dėl perėjimo prie neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos kylančius iššūkius, visų pirma šalies ataskaitos 10 D priede nurodytose teritorijose, turėtų padėti 2021–2027 m. Teisingos pertvarkos fondo programavimas. Tai suteiktų Prancūzijai galimybę kuo geriau pasinaudoti tuo fondu;

(22)patirtis parodė, kad, siekiant per karantiną užtikrinti galimybę naudotis viešosiomis, švietimo ir medicinos paslaugomis, taip pat palaikyti ekonominę veiklą pasinaudojant nuotoliniu darbu ir e. prekyba, skaitmeninė transformacija yra gyvybiškai svarbi. Vidutiniu laikotarpiu skaitmeninė transformacija suteikia daugiau galimybių įmonėms, visų pirma MVĮ, atsigauti ir augti, nes padeda užmegzti ryšius su didesniu potencialių klientų skaičiumi, didina gamybos procesų veiksmingumą ir suteikia paskatų diegti inovacijas. Investicijos į skaitmeninimą, be kita ko, suteikia galimybę diegti tinkamą infrastruktūrą ir gerinti plačiosios visuomenės, visų pirma dirbančių gyventojų, skaitmeninius įgūdžius. Prancūzijos labai didelės spartos plačiajuosčio ryšio planas (pranc. Plan France Très Haut Débit) sėkmingai įgyvendinamas miesto vietovėse. Tačiau kitose vietovėse tebėra didelių labai didelės spartos ryšio tinklo aprėpties skirtumų;

(23)Prancūzija turi tvirtą mokslinių tyrimų bazę ir galimybių imtis konkrečių su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusių priemonių, skirtų reaguoti į COVID-19 krizę, įskaitant vakcinų ir vaistų kūrimą. Dėl COVID-19 krizės ir jos padarinių reikia stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Kaip nurodė Prancūzijos nacionalinė produktyvumo taryba, vidutiniu laikotarpiu investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas galėtų paskatinti našumo augimą. Jų taip pat reikia augimą skatinančiuose sektoriuose, kad įmonės galėtų pasinaudoti Europos ekonomikos pertvarkymo teikiamomis galimybėmis;

(24)nors šiose rekomendacijose dėmesys sutelktas į pandemijos socioekonominio poveikio švelninimą ir palankesnių sąlygų ekonomikai atsigauti sudarymą, 2019 m. liepos 9 d. Tarybos priimtose 2019 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose taip pat aptartos reformos, būtinos siekiant reaguoti į vidutinio laikotarpio ir ilgalaikius struktūrinius iššūkius. Tos rekomendacijos tebėra aktualios, o jų įgyvendinimas bus toliau stebimas per visą kitų metų Europos semestro metinį ciklą. Taip pat bus stebimas ir rekomendacijų dėl ekonominės politikos, susijusios su investicijomis, įgyvendinimas. Į pastarąsias rekomendacijas turėtų būti atsižvelgta strateginio sanglaudos politikos finansavimo po 2020 m. programavimo procese, be kita ko, rengiant dabartinės krizės poveikio švelninimo priemones ir išėjimo iš jos strategijas;

(25)Europos semestras yra nuolatinio Sąjungos ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema, galinti prisidėti prie tvarios ekonomikos. 2020 m. nacionalinėse reformų programose valstybės narės įvertino pažangą, padarytą įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT). Užtikrindama, kad būtų visapusiškai įgyvendintos toliau pateiktos rekomendacijos, Prancūzija prisidės prie pažangos, daromos siekiant DVT, ir bendrų pastangų užtikrinti konkurencingą tvarumą Sąjungoje;

(26)siekiant greitai atsigauti nuo ekonominio COVID-19 poveikio, labai svarbu glaudžiai koordinuoti ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomiką. Prancūzija, kaip valstybė narė, kurios valiuta yra euro, atsižvelgdama į Euro grupės politines gaires, turėtų užtikrinti, kad jos politika ir toliau atitiktų rekomendacijas euro zonai ir būtų koordinuojama su kitų euro zonos valstybių narių politika;

(27)per 2020 m. Europos semestrą Komisija atliko išsamią Prancūzijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2020 m. šaliai skirtoje ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2020 m. stabilumo programą ir 2020 m. nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Prancūzija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Prancūzijos politikai, bet ir tai, kaip jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų;

(28)atsižvelgdama į tą vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2020 m. stabilumo programą, o jos nuomonė 11 pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(29)atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo 2020 m. nacionalinę reformų programą ir 2020 m. stabilumo programą. Šiose rekomendacijose atsižvelgiama į poreikį kovoti su pandemija ir palengvinti ekonomikos atsigavimą – tai pirmas būtinas žingsnis siekiant sudaryti sąlygas koreguoti disbalansą. Rekomendacijos, kuriomis siekiama tiesiogiai spręsti pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį Komisijos nustatyto makroekonominio disbalanso problemas, pateiktos 1, 3 ir 4 rekomendacijose,

REKOMENDUOJA Prancūzijai 2020 ir 2021 m. imtis šių veiksmų:

1.Laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Didinti sveikatos priežiūros sistemos atsparumą užtikrinant tinkamą ypatingos svarbos medicinos reikmenų tiekimą ir subalansuotą sveikatos priežiūros darbuotojų pasiskirstymą, taip pat investuojant į e. sveikatą.

2.Mažinti krizės poveikį užimtumui ir socialinį poveikį, be kita ko, skatinant įgūdžių ugdymą ir teikiant aktyvią paramą visiems darbo ieškantiems asmenims.

3.Užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinamos priemonės, kuriomis remiamas įmonių, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, likvidumas. Siekiant paremti ekonomikos atsigavimą, paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą ir skatinti privačiąsias investicijas. Investicijas sutelkti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, visų pirma į darnųjį transportą, švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir vartojimą, energetikos ir skaitmenines infrastruktūras, taip pat mokslinius tyrimus ir inovacijas.

4.Toliau gerinti reglamentavimo aplinką, mažinti įmonių administracinę naštą ir paprastinti mokesčių sistemą.

Priimta Briuselyje

(1)    OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

(2)    OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

(3)    SWD(2020) 509 final.

(4)    OL C 301, 2019 9 5, p. 117.

(5)    COM(2020) 112 final.

(6)    COM(2020) 123 final.

(7)

   2020 m. kovo 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/460, kuriuo dėl konkrečių priemonių investicijoms į valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas ir kitus jų ekonomikos sektorius sutelkti reaguojant į COVID-19 protrūkį iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 508/2014 (Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva) (OL L 99, 2020 3 31, p. 5), ir 2020 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/558, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1301/2013 ir (ES) Nr. 1303/2013, kiek tai susiję su konkrečiomis priemonėmis, kuriomis sudaromos išskirtinės lanksčios sąlygos naudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas reaguojant į COVID-19 protrūkį (OL L 130, 2020 4 24, p. 1).

(8)    Grynąsias pirmines valdžios sektoriaus išlaidas sudaro visos valdžios sektoriaus išlaidos atėmus palūkanų išlaidas, Sąjungos fondų pajamomis visiškai kompensuojamas išlaidas Sąjungos programoms ir išlaidų nedarbo išmokoms nediskrecinius pokyčius. Nacionaliniu lygmeniu finansuojamas bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas išlyginamas per ketverių metų laikotarpį. Įskaičiuojamos diskrecinės su pajamomis susijusios priemonės arba įstatymais nustatytas pajamų padidėjimas. Vienkartinės priemonės, susijusios tiek su pajamomis, tiek su išlaidomis, neįskaičiuojamos.

(9)    OL C 91I, 2020 3 20, p. 1–9.

(10)    SWD(2020) 509 final.

(11)    Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 2 dalį.