EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 03 23

COM(2020) 104 final

KOMISIJOS ATASKAITA

EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR EUROPOS INVESTICIJŲ BANKUI
dėl Komisijos komunikato dėl sustiprintos ir atnaujintos strateginės partnerystės su ES atokiausiais regionais įgyvendinimo

1. Įvadas 

Šioje ataskaitoje apžvelgiama pažanga, padaryta įgyvendinant komunikatą „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su Europos Sąjungos atokiausiais regionais“ (toliau – Komunikatas) 1 .

ES atokiausi regionai – Gvadelupa, Prancūzijos Gviana, Martinika, Majotas, Reunjono sala ir Sen Martenas (Prancūzija), Azorų salos ir Madeira (Portugalija) ir Kanarų salos (Ispanija) – susiduria su nuolatinėmis kliūtimis, susijusiomis su jų atokumu, mažumu, pažeidžiamumu dėl klimato kaitos ir izoliuotumu 2 ir stabdančiomis jų augimą ir vystymąsi. Todėl Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV 349 straipsnyje) numatytos konkrečios paramos atokiausiems regionams priemonės, įskaitant specialias ES teisės taikymo šiuose regionuose ir jų galimybių dalyvauti įgyvendinant ES programas sąlygas.

Atlanto vandenyne, Karibų jūros baseine, Lotynų Amerikoje ir Indijos vandenyne išsibarstę atokiausi regionai ES aprūpina unikaliais ištekliais: gausia biologine įvairove, strateginėmis vietomis kosmoso ir astrofizikos veiklai vykdyti, didelėmis jūrų ekonominėmis zonomis, galimybėmis būti arti kitų žemynų.

2017 m. spalio mėn. Komisija priėmė komunikatą, kuriuo stiprinama partnerystė su atokiausiais regionais ir atitinkamomis valstybėmis narėmis, taip pat įsipareigojimas padėti šiems regionams augti. 2018 m. balandžio mėn. Taryba palankiai įvertino Komunikatą ir paragino Komisiją pagal SESV 349 straipsnį toliau rengti šiems regionams skirtas konkrečias priemones 3 .

Šioje ataskaitoje pristatomi veiksmai, kurių Komisija, atokiausi regionai ir atitinkamos valstybės narės ėmėsi Komunikate nurodytuose sektoriuose 4 , pabrėžiami pasiekti laimėjimai 5 ir siūloma sutelkti pastangas į tokias sritis kaip kova su klimato kaita, biologinės įvairovės apsauga, žiedinės ekonomikos sukūrimas ir atsinaujinančiosios energijos skatinimas. Tai – pagrindiniai šių regionų uždaviniai, pripažinti pavyzdinėje iniciatyvoje „Europos žaliasis kursas“ 6 , kurioje pabrėžiama, kad Komisija itin daug dėmesio skirs atokiausiems regionams, atsižvelgdama į jų pažeidžiamumą dėl klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių, taip pat į jų unikalius išteklius, pavyzdžiui, biologinę įvairovę ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Šioje ataskaitoje taip pat pabrėžiama būtinybė stiprinti pastangas kituose pagrindiniuose sektoriuose, pavyzdžiui, mėlynosios ekonomikos ir sujungiamumo.

Tvirta partneryste grindžiamas naujas valdymo modelis

Kaip nurodyta Komunikate, nuo 2017 m. Komisija, formuodama politiką, sistemingai atsižvelgia į atokiausiems regionams rūpimus klausimus ir jų interesus.

2018 m. Komisija atokiausių regionų ypatumus įtvirtino 21-ame pasiūlyme dėl 2021–2027 m. ES programų, susijusių su įvairiais sektoriais, įskaitant sanglaudos, žemės ūkio, žuvininkystės, mokslinių tyrimų, aplinkos, transporto ir skaitmeninio junglumo, taip pat tarptautinio bendradarbiavimo sektorius. Taip Komisija pagal daugumą ES programų šiems regionams suteikė naujų galimybių ir užtikrino jiems konkrečiai pritaikytas nuostatas.

2019 m. Komisija Europos semestro šalių ataskaitose rekomendavo Ispanijai, Portugalijai ir Prancūzijai, kad jos savo atokiausiuose regionuose sanglaudos politikos lėšas investuotų į tokius pagrindinius sektorius kaip žiedinė ekonomika, sujungiamumas, įgūdžiai ir kova su mokyklos nebaigimu. Tarybos konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose šios valstybės narės raginamos sanglaudos fondų lėšomis naudotis atsižvelgiant į regioninius skirtumus ir atokiausių regionų padėtį. Atitinkamose 2020 m. šalių ataskaitose taip pat atkreipiamas dėmesys į atokiausių regionų ypatumus.

Komisija nagrinėjo galimą prekybos susitarimų, dėl kurių deramasi, poveikį pagrindiniams atokiausių regionų ekonomikos sektoriams 7 . Todėl į 2019 m. politinį susitarimą dėl prekybai skirtos ES ir MERCOSUR šalių asociacijos susitarimo dalies įtraukta apsaugos sąlyga, kuria siekiama apsaugoti atokiausių regionų vietos produkciją. Šiuo metu atokiausių regionų ypatumai nagrinėjami atliekant valstybės pagalbos teisės aktų ir specialios šiems regionams taikomos apmokestinimo tvarkos peržiūrą.

Komisija konsultavosi su atokiausiais regionais dėl jų poreikių ir atitinkamai teikė specialiai pritaikytą paramą. Pavyzdžiui, Komisija konsultavosi su atokiausiais regionais dėl jų su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusių poreikių ir į juos atsižvelgė 2019 m. pagal programą LIFE 8 skelbdama kvietimus teikti pasiūlymus. Siekdama padėti šiems regionams parengti mėlynojo augimo strategijas, ji taip pat surengė du renginius 9 . Atokiausi regionai deda daugiau pastangų, kad išsakytų savo interesus, – per viešas konsultacijas pateikė apie 30 atsiliepimų. Galiausiai Komisija stengiasi užmegzti ryšius su atokiausių regionų gyventojais pasitelkdama dialogus su piliečiais: 2018 m. tokie dialogai buvo surengti Martinikoje ir Kanarų salose, o 2019 m. – Azorų salose ir Madeiroje.

Įgyvendinant ES sanglaudos, žemės ūkio, žuvininkystės ir jūrų politikos fondų programas taikomos svarbios priemonės, kuriomis siekiama remti vietos investicijas stiprinant partnerystę su atokiausiais regionais ir atitinkamomis valstybėmis narėmis, visų pirma didinant mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumą, užimtumą ir socialinę įtrauktį, taip pat gerinant aplinkos būklę ir sujungiamumą 10 . 2014–2020 m. iš šių fondų teikiama parama siekia daugiau kaip 13 mlrd. EUR.

Komisija yra sudariusi dvi darbo grupes, kuriose suburiamos Komisijos tarnybos ir nacionaliniai bei regionų suinteresuotieji subjektai. Vienos iš jų tikslas yra padėti Reunjono salai energetikos pertvarkos klausimais, o kitos – padėti Kanarų saloms atliekų tvarkymo klausimais.

ES statistikos tarnyba (Eurostatas) yra sukūrusi interneto puslapį, kuriame pateikiami atokiausių regionų duomenys 11 . 2019 m. Komisija pradėjo tyrimą, kuriuo siekiama sukaupti daugiau duomenų ir žinių, kad šiuose regionuose būtų galima užtikrinti tvarų žuvininkystės valdymą ir išsaugoti žuvų išteklius. Rinkdama vietos duomenis, Prancūzijos statistikos tarnyba bendradarbiauja su Sen Martenu ir Sint Martenu. Portugalijos statistikos tarnyba, rinkdama duomenis apie žemės ūkį, jūras ir transportą, bendradarbiauja su Madeira ir Azorų salomis; Azorų salos gerina duomenų apie mėlynąją ekonomiką kokybę, o Kanarų salos – duomenų apie vietos gamybą kokybę.

Komisija atokiausiems regionams rūpimus klausimus įtraukė į kaip niekada daug ES iniciatyvų, o šie regionai dar labiau stengėsi prisidėti prie politikos formavimo proceso. Galima toliau nagrinėti darbo grupių potencialą. Kad būtų galima formuoti šiems regionams pritaikytą politiką, reikia rinkti duomenis atokiausių regionų lygmeniu.

2. Atokiausių regionų išteklių panaudojimas

Komunikate atkreipiamas dėmesys į atokiausių regionų išteklius, įskaitant mėlynąją ekonomiką, biologinę įvairovę, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, ir siūlomi veiksmai, kaip išplėtoti šiuose sektoriuose esančias galimybes, siekiant paremti ekonomikos augimą.

Mėlynoji ekonomika

Komisija, siekdama paskatinti mėlynąją ekonomiką atokiausiuose regionuose, kartu užtikrinant tvarų jūrų išteklių ir ekosistemų valdymą, sustiprino teisinę ir finansinę sistemą. 2018 m. Komisija peržiūrėjo ES valstybės pagalbos gaires, kad, laikantis tam tikrų sąlygų, kuriomis siekiama užtikrinti tvarią žuvininkystę, viešąją paramą būtų galima teikti žvejybos laivams atokiausiuose regionuose įsigyti.

Komisija taip pat pasiūlė, kad 2021–2027 m. naudojantis Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu atokiausiems regionams būtų taikomos specialios priemonės, įskaitant šiems regionams numatytą biudžetą, skirtą tiek struktūrinėms investicijoms remti, tiek papildomoms išlaidoms kompensuoti. Komisija taip pat pasiūlė, kad kiekviena valstybė narė parengtų veiksmų planą, kuriuo remiantis būtų sprendžiamos jos atokiausiuose regionuose kylančios su žuvininkyste ir tvaria mėlynąja ekonomika susijusios problemos.

2019 m. Komisija įsteigė Atokiausių regionų patariamąją tarybą, kuri turi teikti konsultacijas šių regionų suinteresuotiesiems subjektams su žuvininkyste susijusiais klausimais, ir užtikrino, kad ES ir MERCOSUR šalių asociacijos susitarimu jo šalys būtų įpareigojamos kovoti su neteisėta žvejyba. Kalbant apie laivyno pajėgumus, 2019 m. Komisija pateikė įtraukimo į laivyną ir (arba) pasitraukimo iš jo programos vertinimą pagal bendrą žuvininkystės politiką. Savo 2019 m. gruodžio mėn. Komunikate dėl žaliojo kurso Komisija pabrėžė, kad, kovojant su klimato kaita, mėlynoji ekonomika atlieka pagrindinį vaidmenį, ir paskelbė ketinanti pasiūlyti būdų, kaip tvariau valdyti jūrų erdvę.

Taryba priėmė išvadas dėl vandenynų ir jūrų, kuriose pabrėžiama Europos jūrų ir žuvininkystės politikos svarba remiant atokiausių regionų mėlynąją ekonomiką ir šių regionų pažeidžiamumas dėl klimato kaitos, kuri daro poveikį jų pakrantei, ekosistemoms ir biologinei įvairovei 12 .

Šiuo metu atokiausi regionai rengia mėlynosios ekonomikos strategijas, kuriomis siekiama užtikrinti tausų jūrų išteklių naudojimą ir išsaugoti biologinę įvairovę. Pažanga šioje srityje daroma nevienodai tiek kalbant apie šių strategijų aprėptį, tiek apie jų tikslus. Kai kurie regionai, visų pirma Azorų salos, Madeira, Kanarų salos ir Reunjono sala, naudodamiesi Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo parama, tobulina jūrinių teritorijų planavimą, kad būtų galima geriau naudotis vandenynais. Nemažai regionų yra sukūrę paramos priemones, pavyzdžiui, smulkiesiems veiklos vykdytojams skirtas finansines priemones (Madeiroje sukurta mažosioms įmonėms skirta kredito linija, Prancūzijos Gvianoje smulkiesiems veiklos vykdytojams teikiamos paskolos, Majote teikiama pagalba laivams įsigyti), ir parengę įgūdžių ugdymo programas (Martinikoje, Azorų salose, Madeiroje).

Atokiausi regionai toliau investuoja į naujus sektorius, pavyzdžiui, į jūrų erdvių stebėseną ir tyrinėjimus (Azorų salų Atlanto vandenyno stebėjimo centras), arba į atsinaujinančiąją jūrų energiją (Kanarų salų platforma PLOCAN). Visi atokiausi regionai, įgyvendindami projektą ORFISH, skatino tvarią žuvininkystės plėtrą, o kai kuriuose iš jų populiarinamas tvarus mėlynasis turizmas, pavyzdžiui, Karibų jūroje.

Norint paskatinti mėlynąjį augimą, regionams reikalingos specialiai pritaikytos, išsamios mėlynosios ekonomikos strategijos, apimančios tradicinius ir novatoriškus sektorius. Šiuo požiūriu svarbu daugiausia dėmesio skirti novatoriškai veiklai, gerinti mokslines žinias apie žuvininkystę ir jūrų teritorijas ir kuo labiau padidinti ES ir nacionalinę paramą.

Žemės ūkis ir kaimo plėtra 

Komisijos pasiūlyme dėl 2021–2027 m. bendros žemės ūkio politikos reformos nustatytos specialios sąlygos ir nukrypti leidžiančios nuostatos, kuriomis atsižvelgiama į atokiausių regionų poreikius. Šiuose pasiūlymuose numatyta, kad nacionaliniuose strateginiuose planuose turi būti atsižvelgiama į konkrečias atokiausių regionų aplinkybes ir kad šiems regionams turi būti taikomos didžiausios bendro finansavimo Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis normos, taip pat konkrečios palankios sąlygos.

Be to, Komisija pasiūlė toliau įgyvendinti ES atokiausiems regionams skirtą žemės ūkio priemonių programą POSEI, taip šių regionų ūkininkams toliau skiriant tiesiogines išmokas. 2017–2019 m. pagal programą POSEI atokiausiuose regionuose buvo remiama žemės ūkio gamyba ir užimtumas šiame sektoriuje, užtikrinamas atrinktų žemės ūkio produktų tiekimas šiems regionams ir mažinamos papildomos tokių produktų vežimo išlaidos.

Įgyvendindami ES lėšomis bendrai finansuojamas kaimo plėtros programas, atokiausi regionai padėjo jauniems ūkininkams auginti tokius produktus kaip avokadai, bananai ir cukranendrės ir jais prekiauti, taip pat išplėtojo agrarinės aplinkosaugos priemones ir pagal programą LEADER 13 įgyvendinamas iniciatyvas. Taikant šias priemones daug dėmesio skiriama kaimo gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui.

Keli atokiausi regionai yra sukūrę žemės ūkio produktų kokybės sistemas, kurios derinamos su prekybos priemonėmis. Kiti regionai ėmėsi investicijų į tokias naujas žemės ūkio technologijas kaip augalų ir daržovių auginimas be dirvožemio (Sen Martenas), naudojimasis nuotoliniu būdu pilotuojamais orlaiviais (Azorų salos) ir galimybių naudoti organinius išteklius bandymas (Prancūzijos Gviana). Prancūzijos vyriausybė taip pat kuria rizikos valdymo priemones, skirtas, pavyzdžiui, bananų auginimo sektoriui.

Žemės ūkis tebėra vienas iš pagrindinių sektorių. Pagrindiniai uždaviniai, kuriuos reikia išspręsti, yra surasti būdus, kaip užtikrinti vietos produkcijos kokybę ir inovacijas bei teisingas ūkininkų pajamas ir kuo geriau pasinaudoti paramos priemonėmis.

Biologinė įvairovė

Siekdama padėti atokiausiems regionams išsaugoti savo unikalią biologinę įvairovę, Komisija 2019 m. pagal dotacijų programą „Life4BEST“ paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus dėl projektų, pritaikytų prie šių regionų poreikių ir pajėgumų. Komisija pasiūlė, kad pagal 2021–2027 m. programą LIFE būtų padedama išsaugoti atokiausių regionų gamtą ir biologinę įvairovę ir kad nustatant jos paramos skyrimo kriterijus itin daug dėmesio būtų skiriama šiems regionams. Be to, pagal Komisijos pasiūlymą dėl 2021–2027 m. Europos regioninės plėtros fondo biologinės įvairovės projektai taip pat gali būti finansuojami šio fondo lėšomis.

Komisija savo iniciatyvoje „Žaliasis kursas“, pagal kurią klimato kaita įvardijama kaip vienas iš pagrindinių biologinės įvairovės nykimo veiksnių, atkreipė dėmesį unikalią atokiausių regionų biologinę įvairovę.

Prancūzija, 2018 m. parengusi specialų veiksmų planą, stiprina pastangas apsaugoti biologinę įvairovę savo atokiausiuose regionuose. Šiuo metu Prancūzijos biologinės įvairovės agentūra atokiausiuose regionuose remia daugiau kaip 80 projektų. Portugalija finansavo projektus, kuriais siekiama Azorų salose ir Madeiroje išsaugoti biosferos draustinius. Prancūzijos Gvianoje, Reunjono saloje, Gvadelupoje ir Majote steigiamos regioninės biologinės įvairovės agentūros. Martinikoje 2019 m. pradėta įgyvendinti biologinės įvairovės išsaugojimo ir jos vertės didinimo programa, o Reunjono ir Azorų salose, pasinaudojant Europos regioninės plėtros fondo 14 parama ir programos LIFE lėšomis, dedamos pastangos išsaugoti vietos buveines ir endemines rūšis.

Be to, atokiausi regionai, įgyvendindami iniciatyvos INTERREG programas, sustiprino bendradarbiavimą biologinės įvairovės klausimais su užjūrio šalimis ir teritorijomis arba trečiosiomis šalimis.

Atokiausiuose regionuose tarpsta didelė dalis ES biologinės įvairovės, kuri yra vienas didžiausių jų turtų. Siekiant išsaugoti šių regionų biologinę įvairovę ir kartu išnagrinėti jos teikiamas galimybes, visose politikos srityse turi būti dedamos nuoseklios ir suderintos pastangos.

Žiedinė ekonomika

Komisija programos LIFE 2018–2020 m. darbo programoje atokiausiems regionams skyrė itin daug dėmesio. Viena iš šios darbo programos temų yra atliekų tvarkymas šiuose regionuose. Be to, Kanarų salų prašymu ir padedant Ispanijai, Komisija sudarė darbo grupę, kurioje suburiami Europos, nacionalinių, regionų ir vietos valdžios institucijų atstovai ir kuriai pavesta nustatyti kliūtis bei surasti sprendimus, kaip šiose salose gerinti atliekų surinkimą, didinti pakartotinio naudojimo ir antrinio perdirbimo mastą ir atsekamumą. Komisija taip pat pasiūlė, kad 2021–2027 m. Europos regioninės plėtros fondo lėšomis būtų remiami perėjimo prie žiedinės ekonomikos procesai.

Savo 2019 m. spalio mėn. išvadose dėl žiedinės ekonomikos Taryba pabrėžė būtinybę atsižvelgti į ypatingą atokiausių regionų padėtį ir užtikrinti teisingą ir įtraukų pertvarkos procesą. Be to, 2020 m. kovo mėn. Komisija priėmė naują Žiedinės ekonomikos veiksmų planą, kuris apima visą produktų gyvavimo ciklą ir kuriame daugiausia dėmesio skiriama didelio intensyvumo sektoriams, pabrėžiant atokiausių regionų ypatumus.

2019 m. Prancūzija paskelbė ketinanti siekti, kad jos užjūrio teritorijose nebūtų išmetama jokių atliekų 15 . Šiuo metu Prancūzijos regionuose rengiami regioniniai atliekų prevencijos ir tvarkymo planai, o Azorų salos peržiūrėjo savo regioninį strateginį atliekų planą.

Šiuo metu dauguma atokiausių regionų rengia žiedinės ekonomikos veiksmų planus, apimančius tokius procesus kaip tvari gamyba ir vartojimas, taip pat atliekų tvarkymas. Keletas regionų parengė projektus, kuriais siekiama diegti žiedinės ekonomikos modelius, mažinti atliekų kiekį ir šalinti plastiko atliekas. 2018–2019 m. dauguma Prancūzijos atokiausių regionų, pasinaudoję Prancūzijos aplinkos ir energetikos agentūros parama, paskelbė kvietimus teikti pasiūlymus dėl žiedinės ekonomikos plėtros projektų. Pavyzdžiui, Reunjono saloje įgyvendinti 22 su žiedine ekonomika susiję projektai, apimantys įvairias sritis: pradedant gaminių projektavimu ir gyvavimo trukme ir baigiant antriniu perdirbimu; Martinikoje pradėtos teikti taisymo paslaugos ir surengtos informavimo apie atliekų kiekio mažinimą kampanijos.

Atokiausiems regionams labai naudinga diegti žiedinės ekonomikos modelius, nes tai yra viena iš esminių tvaraus augimo sąlygų. Svarbu imtis aktyvesnių veiksmų atliekų tvarkymo srityje, visų pirma didinti biologinių atliekų tvarkymo ir apdorojimo žiediškumą ir mažinti atliekų kiekį, šiuo tikslu gaminius pakartotinai naudojant arba taisant.

Klimato kaita

2018 m. atlikusi ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos vertinimą Komisija pabrėžė, kad būtina daugiausia dėmesio skirti ne žinių kaupimui, o naudojimuisi jomis formuojant veiksmus atokiausiuose regionuose. Komunikate dėl žaliojo kurso paskelbta, kad Komisija ketina priimti plataus užmojo ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategiją. Programos LIFE 2018–2020 m. darbo programoje konkrečiai išdėstyti pasirengimo ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams atokiausiuose regionuose projektai. Šiomis aplinkybėmis įgyvendinant programą LIFE Gvadelupai ir Prancūzijos Gvianai padedama atkurti jų ekosistemas, siekiant apsaugoti jų teritorijas nuo tokio klimato kaitos poveikio kaip jūros lygio kilimas.

Komisija taip pat pasiūlė, kad kova su klimato kaita būtų vienas iš 2021–2027 m. Europos regioninės plėtros fondo lėšų investavimo prioritetų 16 . Siekdama padėti atkurti Sen Marteno ir Gvadelupos salas, kurias 2017 m. smarkiai nuniokojo uraganai „Irma“ ir „Maria“, Komisija iš Europos Sąjungos solidarumo fondo taip pat skyrė 49 mln. EUR. Šio fondo lėšomis taip pat pasinaudota siekiant padėti nuo 2019 m. spalio mėn. praūžusio uragano „Lorenzo“ nukentėjusioms Azorų saloms 17 . 

2019 m. Prancūzija, siekdama savo atokiausiuose regionuose sparčiau diegti prevencijos ir prisitaikymo priemones, paskyrė atitinkamą atstovą. Azorų salos 2019 m. rugsėjo mėn. priėmė Regioninę kovos su klimato kaita programą, o Kanarų salos 2018 m. įkūrė Klimato kaitos stebėjimo centrą.

Atokiausi regionai itin neapsaugoti nuo ekstremalių meteorologinių reiškinių, siejamų su klimato kaita. Būtina visais lygmenimis ir visose politikos srityse imtis nuoseklių ir suderintų veiksmų, investicijas nukreipiant į tokias sritis kaip gebėjimų prisitaikyti prie klimato kaitos stiprinimas, atsparumo didinimas, klimato kaitos prevencija ir pasirengimas klimato kaitai.

Energetika 

ES priėmė teisės aktus, kuriais siekiama remti atsinaujinančiąją energiją ir efektyvų energijos vartojimą. Pavyzdžiui, 2018 m. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje 18 , kuri turi būti perkelta į nacionalinę teisę iki 2021 m. vidurio, pripažįstamas vietos bendruomenių vaidmuo pereinant prie švarios energetikos; šis vaidmuo itin svarbus izoliuotose teritorijose, pavyzdžiui, atokiausiuose regionuose.

Įgyvendindama iniciatyvą „Švari ES salų energija“, Komisija teikia konsultacijas Gvadelupai, Azorų saloms ir Kanarų saloms apie tai, kaip rengti švarios energijos strategijas ir projektus, ir 2018 m. Kanarų salose surengtame metiniame šios iniciatyvos forume skatino dalytis atokiausių regionų sukauptomis žiniomis apie atsinaujinančiąją energiją. Be to, 2019 m. Komisija, siekdama Europos salose, įskaitant atokiausius regionus, įgyvendinamiems tvariosios energetikos projektams sutelkti bent 100 mln. EUR, sukūrė programos „Horizontas 2020“ lėšomis remiamą priemonę 19 ir savo Komunikate dėl žaliojo kurso įsipareigojo parengti ilgalaikę politikos sistemą, skirtą ES salų energetikos pertvarkai, šį procesą remiant valstybėms narėms, paspartinti.

Nuo 2021 m. pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) atokiausiems regionams turi būti suteikiama daug galimybių: su energetika susijusiems darbams (taip pat skaitmeniniame ir transporto sektoriuose) bus taikomas lengvatinis tarifas, o nustatant sutarčių skyrimo kriterijus atokiausiems regionams bus skiriama itin daug dėmesio. Komisija taip pat pasiūlė 2021–2027 m. Europos regioninės plėtros fondo investicijas nukreipti į energijos vartojimo efektyvumo priemones ir atsinaujinančiąją energiją, nes tai yra jos prioritetai siekiant ekologiškesnės Europos.

Reunjono salos prašymu Komisija 2018 m. sudarė Energetikos pertvarkos darbo grupę, kurioje suburiami nacionalinių ir regioninių tarnybų bei privačiojo sektoriaus atstovai ir kuri rengia veiksmų planą, kaip pagerinti įvairių iniciatyvų koordinavimą.

2019 m. Prancūzija paskelbė kvietimus teikti pasiūlymus dėl paramos su žemynu nesujungtoms teritorijoms, pagal kuriuos nepasiturintiems gyventojams skirta daugiau kaip trečdalis viso 530 mln. EUR biudžeto. Ispanija remia tokia veiklą kaip mokymas ir žinių apie atsinaujinančiąją energiją ir efektyvų energijos vartojimą sklaida Kanarų salose.

Atokiausi regionai pradėjo įgyvendinti savo strategijas, kuriomis siekiama mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, vartoti daugiau atsinaujinančiosios energijos ir didinti energijos vartojimo efektyvumą. Jie taip pat parengė ES arba nacionalinėmis lėšomis finansuojamus projektus, susijusius su, pavyzdžiui, elektros gamyba iš saulės energijos arba biomasės (Martinika, Gvadelupa, Prancūzijos Gviana) ir pažangiaisiais mikrotinklais (Reunjono sala). Daug atokiausių regionų investavo į elektromobilumą. Nuo 2017 m. Kanarų salose laikas, kurį El Hiero saloje vartojama 100 proc. atsinaujinančioji energija, pailgėjo daugiau kaip du kartus.

Atsižvelgiant į atokiausių regionų priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, reikia dėti nuolatines pastangas, siekiant paspartinti energetikos pertvarką, visų pirma investuojant į pažangiuosius tinklus ir energijos kaupimą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, įskaitant jūros energiją, su netaršiu transportu susijusius sprendimus ir energijos vartojimo efektyvumą, taip padedant didinti šių atokių regionų energetinį savarankiškumą ir užtikrinti anglies dioksido poveikio neutralumą.

3. Palankių sąlygų ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui sudarymas

Komunikate siūlomi veiksmai, kaip atokiausiuose regionuose sudaryti sąlygas ekonomikos augimui, įskaitant investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, verslumą, įgūdžių ugdymą, taip pat skaitmenines ir transporto jungtis.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Siekdama didinti atokiausių regionų mokslinių tyrimų potencialą, Komisija pagal ES mokslinių tyrimų programą „Horizontas 2020“ paskelbė specialų kvietimą teikti pasiūlymus dėl koordinavimo ir paramos veiksmų. Taip pradėta įgyvendinti projektą FORWARD, kuriame suburiami visų atokiausių regionų universitetai, pramonės sektorius, pilietinė visuomenė ir valdžios institucijos, siekiant nustatyti jų mokslinių tyrimų pajėgumus ir kompetencijos sritis, taip pat jiems padėti dalyvauti įgyvendinant tarptautinius mokslinių tyrimų projektus.

Be to, Komisija pasiūlė, kad 2021–2027 m. įgyvendinant ES programos „Europos horizontas“ veiksmus „Dalyvių skaičiaus didinimas ir kompetencijos sklaida“ taip pat būtų įtraukiami atokiausi regionai. Be to, 2021–2027 m. šie regionai, norėdami dalyvauti pasaulinėse vertės grandinėse ir bendrose pažangiosios specializacijos srityse stiprinti tarpusavio ryšius su kitais Europos regionais, galės naudotis nauja Europos teritorinio bendradarbiavimo priemone, skirta tarpregioninėms investicijoms į inovacijas.

Šiuo metu dauguma atokiausių regionų, siekdami perspektyviausiems sektoriams pritaikyti savo inovacijų ekosistemas, atlieka pažangiosios specializacijos strategijų 20 vertinimus. Šiuo metu Azorų salos, Madeira ir Kanarų salos rengia Makronezijos regioninę specializacijos strategiją. Atokiausi regionai yra parengę iniciatyvų, kuriomis siekiama skatinti vietos subjektus integruotis į tarptautinius mokslinių tyrimų tinklus ir didinti jų dalyvavimo atliekant ES lėšomis finansuojamus mokslinius tyrimus lygį (pvz., Azorų salų mokslo ir technologijų tarptautinimo planas). Prancūzijoje, įgyvendinant 2018–2022 m. Prancūzijos didžiųjų investicijų planą, toliau stengiamasi stiprinti savo regionų inovacinius pajėgumus.

Įvairiuose regionuose skiriasi ir tiksliniai sektoriai. Kai kurie regionai daugiausia dėmesio skyrė mėlynajai ekonomikai, pavyzdžiui, įgyvendindami programos „Horizontas 2020“ projektą dėl jūrų transporto, turizmo, energetikos ir akvakultūros poveikio klimato kaitai, kuriame dalyvauja Makronezijos ir Karibų jūros regionai, o kiti regionai investavo į kosmoso sektorių, pavyzdžiui, Azorų salos ir Portugalija įrengė naują tarptautinį kosmodromą ir Santa Marijos saloje įkūrė Portugalijos kosmoso agentūrą. Dar kiti regionai investavo į energetikos pertvarką (Reunjono sala ir Kanarų salos ėmėsi veiksmų energetikos sistemų priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti) ir sveikatos priežiūrą (Madeira, Gvadelupa), taip pat į žemės ūkio išteklių ar kosmetikos gaminių, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra natūralios medžiagos, kūrimą ir plėtrą (Prancūzijos Gviana).

Norint atokiausiuose regionuose skatinti ekonomikos augimą, labai svarbu plėtoti jų mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą. Aktyvesnis jų dalyvavimas tarptautinių mokslinių tyrimų tinklų veikloje ir pasaulinėse vertės grandinėse tiek Europoje, tiek kartu su trečiosiomis šalimis gali padėti atokiausiems regionams stiprinti savo inovacijų sistemas ir kurti darbo vietas.

Užimtumas, švietimas ir mokymas 

Atokiausių regionų socialiniam vystymuisi iš ES sanglaudos ir žemės ūkio politikos fondų teikiama didelė parama 21 .

Komisijos pasiūlymu dėl „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) 2021–2027 m. atokiausiems regionams užtikrinamos didžiausios bendro finansavimo normos, numatomos konkrečios papildomos lėšos užimtumui, švietimui ir įtraukčiai šiuose regionuose skatinti ir 15 proc. nacionalinių lėšų dalies numatoma skirti tų atokiausių regionų, kuriuose daug jaunimo nedirba ir nesimoko, jaunimui remti.

2018 m. Komisija, padidindama Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos garantiją smulkiųjų verslininkų rėmimo asociacijai ADIE, Prancūzijos atokiausiuose regionuose suteikė daugiau galimybių gauti mikrofinansavimą. Be to, Komisija dar labiau padidino Prancūzijai, įskaitant jos atokiausius regionus, skirtą Jaunimo užimtumo iniciatyvos asignavimą, taip pat Ispanijai, įskaitant Kanarų salas, numatytą Europos socialinio fondo lėšų dalį.

Tais pačiais metais Komisija pagal programą „Erasmus+“ padidino atokiausių regionų gyventojams skiriamas mėnesines stipendijas ir Majoto bei Reunjono salos piliečiams skiriamas stipendijas kelionės išlaidoms padengti 22 . Komisija taip pat išplėtė pagal programą „Erasmus“ atokiausių regionų piliečiams taikomas specialias sąlygas, įtraukdama Europos solidarumo korpusą. Savo pasiūlyme dėl 2021–2027 m. programos „Erasmus“ Komisija įsipareigojo didinti atokiausių regionų gyventojų dalyvavimo judumo programose, be kita ko, kaimyninėse šalyse, lygį ir stebėti šį dalyvavimą.

Prancūzijoje, siekiant su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis sudaryti daugiau pameistrystės sutarčių, peržiūrėti atitinkami teisės aktai 23 . Dauguma atokiausių regionų – Martinika, Reunjono sala, Azorų salos, Madeira, Kanarų salos – yra parengę veiksmų planus, kuriais siekiama skatinti verslumą, šiuo tikslu pagal iniciatyvą INTERREG įgyvendinant mėlynosios ir žaliosios ekonomikos sektorių bedarbiams skirtą projektą GROWRUP. Prancūzijos Gviana pradėjo rengti kosminės aviacijos bakalauro studijų absolventus, Reunjono sala investuoja į steigiamą regioninį universitetą, o Azorų salos pradėjo įgyvendinti keletą iniciatyvų jaunimo užimtumui skatinti.

Siekiant patenkinti darbo rinkos poreikius ir didinti piliečių įsidarbinamumą, labai svarbu ugdyti įgūdžius, visų pirma jaunimo. Tolesnės investicijos į tarptautinį judumą padėtų stiprinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis ir didinti regioninę integraciją.

Konkurencingumas, verslumas ir bendroji rinka 

Įgyvendinant ES sanglaudos ir žemės ūkio politiką MVĮ konkurencingumui atokiausiuose regionuose didinti teikiama didelė parama 24 .

Siekdamas didinti šių regionų galimybes gauti finansavimą, Europos investavimo konsultacijų centras išnagrinėjo kiekvieno regiono padėtį ir pasiūlė būdų, kaip kuo labiau padidinti finansinę paramą, be kita ko, teikiamą iš Europos strateginių investicijų fondo 25 . Komisija skatino diskusijas su nacionalinėmis ir regioninėmis valdžios institucijomis bei finansų įstaigomis dėl siūlomų sprendimų ir ragino juos įgyvendinti. Be to, Komisijos pasiūlyme dėl programos „InvestEU“ valstybės narės raginamos spręsti rinkos nepakankamumo atokiausiuose regionuose problemą įgyvendinant programą, skirtą privačioms investicijoms pritraukti ir finansavimo sverto poveikiui didinti.

2019 m. Komisija pagal programą „Erasmus jauniesiems verslininkams“ paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus, ragindama pareiškėjus įtraukti subjektus iš atokiausių regionų. Įgyvendinant vieną iš šių projektų pirmajame informacijos centre Martinikoje teikiama parama vietos verslininkams. Komisijos pasiūlyme dėl 2021–2027 m. Bendrosios rinkos programos taip pat pabrėžiama būtinybė geriau integruoti atokiausius regionus į vidaus rinką. Be to, Komisija pasiūlė, kad iš Europos regioninės plėtros fondo ir toliau būtų skiriami specialūs asignavimai papildomoms išlaidoms, kurių patiria šiuose regionuose įsteigtos įmonės, kompensuoti. Azorų salose, Madeiroje, Kanarų salose, Martinikoje, Gvadelupoje ir Reunjono saloje galima naudotis Europos įmonių tinklo teikiama parama.

Prancūzija rėmė atokiausių regionų įmones taikydama specialias fiskalines schemas arba finansavimo sąlygas. Kanarų salos ir Martinika parengė tarptautinimo strategijas. Kai kurie regionai palaikė aktyvesnius prekybos santykius su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis. Pavyzdžiui, Gvadelupa padėjo įmonėms eksportuoti į JAV, Reunjono sala įsteigė tarnybą Mozambike steigiamiems startuoliams remti ir sukūrė MVĮ skirtas finansines priemones, remiamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Majote ir Reunjono saloje steigiami technopoliai.

Siekiant skatinti verslumą, taip pat didinti daug galimybių turinčių sektorių, pavyzdžiui, biologinės įvairovės ir mėlynosios ekonomikos, konkurencingumą, reikia visais lygmenimis dėti daugiau pastangų.

Skaitmeninis prieinamumas 

2017 m. Komisija, siekdama padėti valstybėms narėms ir regionams rengti ir įgyvendinti strategijas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad plačiajuosčiu ryšiu būtų galima naudotis tose vietovėse, kuriose tokios paslaugos neteikiamos komerciniais tikslais, sukūrė ES plačiajuosčio ryšio kompetencijos biurų tinklą. Komisija ragina atokiausius regionus dalyvauti šio tinklo veikloje ir yra rekomendavusi valstybėms narėms padėti jiems tai daryti. Komisija taip pat patvirtino du didelius sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklų projektus Reunjono saloje (2018 m.) ir Martinikoje (2019 m.). Jų įgyvendinimas bus remiamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Savo pasiūlyme dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos Komisija numatė atokiausiuose regionuose įsteigti specialius skaitmeninius subjektus ir šiuos regionus, kaip prioritetinius, aiškiai išskyrė sutarčių skyrimo kriterijuose. Be to, pagal 2021–2027 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonę bus galima remti projektus, kuriuos įgyvendinant tiesiami nauji arba atnaujinami esami magistraliniai tinklai, įskaitant jūrinius kabelius tarp valstybių narių ir tarp Sąjungos bei trečiųjų šalių. Be to, į bendro intereso skaitmeninio ryšio infrastruktūros projektų orientacinį sąrašą, pridedamą prie pasiūlymo dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės 26 su Europos Parlamento ir Tarybos padarytais pakeitimais 27 , įtrauktas naujas jūrinis kabelis, kuriuo tarpusavyje sujungiamos Madeira, Azorų salos ir Portugalijos žemyninė dalis. Atokiausiuose regionuose įgyvendinant skaitmeninio ryšio projektus gali būti taikoma didesnė bendro finansavimo norma.

Prancūzija skaitmeninius įgūdžius ugdė investuodama į švietimo centrus, o Madeiroje ir Kanarų salose parengti nauji kursai. 2019 m. Portugalijoje buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta padėti pasirengti jūrinių kabelių tarp jos atokiausių regionų ir žemyninės dalies pakeitimui. Be to, Madeira ir Prancūzijos Gviana planuoja prisijungti prie jūrinio kabelio, kuriuo sujungiama Portugalija ir Brazilija, o ES šiam tikslui skyrė 26,5 mln. EUR paramą.

Svarbu didinti atokiausių regionų skaitmeninimo apimtį remiantis geromis jungtimis su ES ir trečiosiomis šalimis, kad šie regionai galėtų pasinaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos teikiama nauda ir vykdyti verslo veiklą tarptautiniu mastu. Plačiajuosčio ryšio kompetencijos biurų tinklas gali padėti atokiausiems regionams stiprinti savo pajėgumus įgyvendinti šio sektoriaus projektus sudarydamas sąlygas keistis gerosios patirties pavyzdžiais ir teikdamas techninę paramą.

Transportas 

Komisija pasiūlė, kad pagal 2021–2027 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonę atokiausiems regionams būtų taikomos specialios nuostatos: kad transporto sektoriaus darbai, pavyzdžiui, jungčių su oro uostais, uostais ir miestų transporto mazgais kūrimas šiuose regionuose, būtų laikomi atitinkančiais finansavimo reikalavimus ir kad jiems būtų galima taikyti didesnę bendro finansavimo normą.

Be to, Komisija pasiūlė, kad atokiausiuose regionuose, norint investuoti į oro uostų infrastruktūrą, išimties tvarka būtų galima naudotis 2021–2027 m. Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. 2019 m. Komisija atokiausiems regionams taip pat pateikė jų jungčių poreikių analizę, kurioje nurodomi galimi infrastruktūros ir paslaugų sričių projektai. 

Komisija ketina siūlyti 2021 m. peržiūrėti Transeuropinio transporto tinklo gaires ir išnagrinėti konkrečius atokiausiems regionams šioje srityje rūpimus klausimus. Galiausiai Europos investicijų bankas į Reunjono salos ir Gvadelupos oro uostus investavo atitinkamai 100 mln. EUR ir 60 mln. EUR. Šios investicijos taip pat remiamos Europos strateginių investicijų fondo lėšomis.

Atokiausi regionai, naudodamiesi Europos regioninės plėtros fondo parama, toliau tobulino vidaus kelių ir jūrų transporto infrastruktūrą: be kita ko, Madeiroje, Prancūzijos Gvianoje ir Majote didinamas kelių infrastruktūros saugumas ir plėtojama viešojo transporto sistema, o Azorų salose didinamas įvairių salų prieinamumas. Be to, Prancūzijos Gvianoje kuriami nauji jūrų transporto maršrutai į trečiąsias šalis, o Gvadelupoje – naujas oro maršrutas į Jungtines Amerikos Valstijas.

Siekiant gerinti susisiekimą atokiausiuose regionuose, reikia dėti nuolatines pastangas ES, nacionaliniu ir regionų lygmenimis. Šiuo požiūriu svarbu parengti patikimą projektų planą ir kuo geriau naudotis esama parama.

4. Glaudesnis atokiausių regionų bendradarbiavimas su kaimyninėmis ir tolimesnėmis šalimis

Komisijos pasiūlymu dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo 2021–2027 m. siekiama sudaryti palankesnes sąlygas atokiausių regionų ir jų kaimyninių šalių tarpusavio bendradarbiavimui, šiuo tikslu numatant specialų biudžetą ir taikant lanksčias bendradarbiavimo taisykles, suderintas su išorės finansavimo priemone. Šiomis aplinkybėmis atokiausi regionai keitėsi gerosios patirties pavyzdžiais, kad 2019 m. būtų galima lengviau įgyvendinti bendrus projektus, ir sukūrė bendras platformas, apimančias išorės programas.

ES pradėjo derybas su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis dėl susitarimo, taikytino nustojus galioti Kotonu susitarimui. Suteiktuose derybų įgaliojimuose įtvirtinta būtinybė atsižvelgti į atokiausiems regionams rūpimus klausimus ir į jų padėtį. Šis susitarimas svarbus formuojant bendradarbiavimą tokiais visuotinės svarbos klausimais kaip vandenynų valdymas.

2019 m. Gvadelupa tapo Rytų Karibų valstybių organizacijos nare, o Sen Martenas paprašė tapti stebėtoju. Prancūzijos Gviana pradėjo kliūčių, su kuriomis susiduria vietos įmonės, tyrimą, Martinikoje ir Reunjono saloje buvo teikiama parama vietos įmonių tarptautinimui, o Reunjono saloje ir Majote buvo remiamos studentų judumo trečiosiose šalyse galimybės. Atokiausi regionai kartu su kaimyninėmis šalimis dalyvavo įgyvendinant regioninio bendradarbiavimo projektus, pavyzdžiui, transporto, sveikatos priežiūros, mėlynojo turizmo ir įgūdžių ugdymo srityse. Makronezijos regionai, pagal teritorinio bendradarbiavimo programą įgyvendindami projektą „Hexagone“, sustiprino bendradarbiavimą su Mauritanija, Senegalu ir Žaliuoju Kyšuliu. 2018 ir 2019 m. Karibų jūros regiono šalys kartu su šiai teritorijai priklausančiais atokiausiais regionais surengė bendras pratybas Ankstyvojo perspėjimo apie cunamį sistemai išbandyti.

Kai kuriuose atokiausiuose regionuose dėl migracijos kyla didelių socialinių ir ekonominių sunkumų. Atsižvelgiant į tai, į nacionalines programas, remiamas kelių ES fondų lėšomis, įtraukta keletas specialių veiksmų. Pavyzdžiui, ES Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo lėšomis buvo padedama nagrinėti prašymus suteikti prieglobstį Prancūzijos Gvianoje, plėtoti Europos sienų stebėjimo sistemą Azorų salose ir Madeiroje ir integruoti migrantus į visuomenę ir darbo rinką Kanarų salose. Prancūzija Majote įsteigė specializuotas migracijos tarnybas. Madeiroje sanglaudos politikos fondų lėšomis buvo remiami projektai, kuriuos įgyvendinant Venesuelos piliečiams teikiamos sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugos, užtikrinama socialinė apsauga ir jie aprūpinami būstu. Kalbant apie judumą kaimyninėse šalyse, ES atnaujino santykius su Maroku; tai 2019 m. birželio mėn. patvirtino ES ir Maroko asociacijos taryba.

Norint pasinaudoti naujomis bendradarbiavimo galimybėmis, labai svarbu stiprinti pasitikėjimą kaimyninėmis šalimis ir plėtoti dalijimosi ištekliais bendrą praktiką. Siekti šio tikslo galėtų padėti platformos, kuriuose būtų suburiami ir Europos regioninės plėtros fondo, ir Europos plėtros fondo suinteresuotieji subjektai. Regioninę integraciją būtų galima palengvinti sudarant partnerystės judumo srityje susitarimus.

5. Išvados

2017 m. komunikatas „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ įgyvendinamas tinkama linkme. Per šiek tiek daugiau kaip dvejus metus įgyvendinant Komunikatą atokiausiuose regionuose pasiekta konkrečių teigiamų rezultatų.

Komisija vykdo prisiimtus įsipareigojimus įvairiose ES programose atokiausiems regionams suteikdama konkrečių galimybių, nuosekliai pritaikydama ES teisės aktus, politiką ir priemones prie jų poreikių ir interesų ir teikdama šiems regionams pritaikytą paramą. Svarbu, kad Europos Parlamentas ir Taryba patvirtintų Komisijos siūlomas 2021–2027 m. ES programas, pagal kurias atokiausiems regionams suteikiama jiems pritaikytų dalyvavimo šiose programose galimybių ir taikomos specialios sąlygos.

Atokiausi regionai ir atitinkamos valstybės narės atliko jiems pavestas užduotis priimdami regionines ir nacionalines strategijas, parengdami konkrečias iniciatyvas Komunikatui įgyvendinti ir užtikrindami, kad formuojant politiką būtų atsižvelgiama į jų nuomonę.

Atsižvelgiant į padarytą pažangą, norint visapusiškai įgyvendinti Komunikatą reikia visais lygmenimis sparčiau dėti pastangas ir jas sutelkti į pagrindines sritis: kovą su klimato kaita, biologinės įvairovės apsaugą, žiedinės ekonomikos sukūrimą ir perėjimą prie atsinaujinančiosios energijos. Investuoti į šias sritis itin svarbu siekiant šiuose pažeidžiamuose, atokiuose ir izoliuotuose ES regionuose užtikrinti tvarų ekonomikos augimą. Todėl Komisija, atsižvelgdama į atokiausių regionų pažeidžiamumą ir jų išteklius, iniciatyvoje „Žaliasis kursas“ itin daug dėmesio skirs šių regionų atliekamam vaidmeniui. Investuojant į šias sritis, Europos regioninės plėtros fondas yra svarbus finansavimo šaltinis.

Be to, reikia toliau stengtis atokiausiuose regionuose plėtoti mėlynąją ekonomiką ir didinti jų sujungiamumą. Investicijos į įgūdžius tebėra vienas iš pagrindinių veiksnių, padedančių visuose sektoriuose kurti darbo vietas ir skatinti verslumą.

Siekiant šiuose atokiuose regionuose suteikti daugiau galimybių ir padėti jiems pereiti prie žaliosios ekonomikos, kurios sąlygomis pirmenybė teikiama žmonėms, tebėra labai svarbi tvirta Europos Sąjungos, atokiausių regionų ir atitinkamų valstybių narių partnerystė ir glaudus jų tarpusavio bendradarbiavimas. Nors padėtis visuose atokiausiuose regionuose labai nevienoda, dar reikia daug nuveikti, kad būtų panaikinti šių regionų ir Europos žemyno skirtumai.

Užmezgant ryšius su atokiausiais regionais prisidedama prie įtraukios Europos Sąjungos, kuri nuošalyje nepalieka nė vieno žmogaus, kūrimo. Atokiausi regionai, pasitelkdami savo išskirtinius išteklius, gali labai padėti kurti žalesnę, neutralaus poveikio klimatui ir tvarią Europos Sąjungą.

(1)

COM(2017) 623 final.

(2)

Visi atokiausi regionai yra salos arba salynai, išskyrus Prancūzijos Gvianą, kuri yra Lotynų Amerikoje.

(3)

2018 m. balandžio mėn. Bendrųjų reikalų tarybos išvados.

(4)

Šioje ataskaitoje apžvelgiami veiksmai, kurių imtasi nuo Komunikato priėmimo.

(5)

Prieduose pateikiama informacija apie veiksmus, kurių ėmėsi kiekvienas atokiausias regionas ir atitinkama valstybė narė.

(6)

Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final, 2019 12 11.

(7)

Tarybos sprendime (ES) 2020/13 dėl derybinių nurodymų dėl ekonominės partnerystės susitarimų su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis ir regionais teigiama, kad šiuose susitarimuose numatomos konkrečios produktams iš šių regionų skirtos priemonės, kuriomis siekiama šių regionų integracijos į regionų vidaus prekybą.

(8)

Aplinkos ir klimato politikos programa, pranc. L’Instrument Financier pour l’Environnement.

(9)

2018 ir 2019 m. surengti Atokiausių regionų jūrų reikalų ir žuvininkystės forumai.

(10)

  https://cohesiondata.ec.europa.eu/2014-2020/2014-2020-RUPs-OR-EU-planned-investment/8gwq-ke5u .

(11)

Skiltis „Apie regionus ir miestus išsamiai“ (angl. Regions and cities illustrated), https://ec.europa.eu/eurostat/cache/RCI/#?vis=outermost.economy&lang=en .

(12)

2019 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvados dėl vandenynų ir jūrų.

(13)

Programa LEADER – kaimo ekonomikos plėtros veiksmų sąsajos (pranc. Liaison entre actions de développement de l'économie rurale).

(14)

2014–2020 m. iš Europos regioninės plėtros fondo biologinei įvairovei atokiausiuose regionuose skirta daugiau kaip 54 mln. EUR.

(15)

Strategija „Trajectoire outre-mer 5.0“.

(16)

2014–2020 m. kovai su klimato kaita visuose atokiausiuose regionuose paremti iš Europos regioninės plėtros fondo iš viso numatyta skirti apie 1,1 mlrd. EUR.

(17)

Numatytos paramos iš Europos Sąjungos solidarumo fondo avansas buvo išmokėtas 2019 m. gruodžio mėn.

(18)

2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(19)

https://www.nesoi.eu/.

(20)

Sukurti pažangiosios specializacijos strategijas, siekiant padėti regionams ir valstybėms narėms pertvarkyti savo ekonomiką, yra viena iš būtinų naudojimosi Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis 2014–2020 m. sąlygų.

(21)

 2014–2020 m. iš Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai socialinei įtraukčiai, švietimui, profesiniam mokymui ir užimtumui atokiausiuose regionuose remti bendrai skirta daugiau kaip 3 mlrd. EUR,    
https://cohesiondata.ec.europa.eu/2014-2020/2014-2020-RUPs-OR-EU-planned-investment/8gwq-ke5u .

(22)

Šiuo tikslu gyventojams, keliaujantiems toliau kaip 8 000 km, skiriant specialias stipendijas kelionės išlaidoms padengti.

(23)

 Loi relative à la liberté de choisir son avenir professionnel, 2018 9 5.

(24)

2014–2020 m. Europos regioninės plėtros fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis bendrai finansuojami MVĮ konkurencingumo didinimo atokiausiuose regionuose projektai, kurių vertė siekia 1,5 mlrd. EUR,

  https://cohesiondata.ec.europa.eu/2014-2020/2014-2020-RUPs-OR-EU-planned-investment/8gwq-ke5u .

(25)

https://ec.europa.eu/regional_policy/sources/policy/themes/outermost-regions/pdf/rup_2019/invest_platform_feasibillity_study_en.pdf.

(26)

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (COM(2018) 438 final) priedo V dalis.

(27)

 2019 m. kovo 7 d. trišalis dialogas dėl Reglamento dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 03 23

COM(2020) 104 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR EUROPOS INVESTICIJŲ BANKUI

dėl Komisijos komunikato dėl sustiprintos ir atnaujintos strateginės partnerystės su ES atokiausiais regionais įvyvendinimo

Turinys

1.    Prancūzija    

2.    Gvadelupa    

3.    Prancūzijos Gviana    

4.    Martinika    

5.    Reunjono sala    

6.    Sen Martenas    

7.    Majotas    

8.    Portugalija    

9.    Azorų salos    

10.    Madeira    

11.    Ispanija    

12.    Kanarų salos    

1.Prancūzija

Dėl savo institucinės struktūros Prancūzija daugelyje sektorių, nurodytų Komunikate dėl atokiausių regionų, viešosios politikos strategines programas nustato nacionaliniu ir vietos lygmenimis.

·2018 m. birželio mėn., po 2017 m. surengtų konsultacijų, priimta Prancūzijos atokiausiems regionams ir užjūrio šalims ir teritorijoms skirta Mėlynoji knyga.

·2019 m. balandžio mėn. pradėta įgyvendinti Užjūrio šalių strategija „Trajektorija 5.0“, kuria siekiama visiškai neišmesti anglies dioksido, atliekų ir žemės ūkio teršalų bei užtikrinti visišką įtrauktį ir atsparumą.

·Tobulinami duomenų rinkimo atokiausiuose regionuose, visų pirma Majote, procesai ir bendradarbiaujama su Sen Marteno valdžios institucijomis, siekiant patenkinti konkrečius šios teritorijos poreikius.

Mėlynoji ekonomika

·Bendradarbiaujama su regionais ir vietos suinteresuotaisiais subjektais, kad įgyvendinant 2017 m. Nacionalinę jūrų ir pakrantės strategiją, kuria siekiama remti mėlynąjį augimą ir apsaugoti jūrų aplinką, iki 2020 m. būtų parengti visų jūros baseinų strateginiai dokumentai.

Biologinė įvairovė

·2018 m. liepos mėn. priimtas Biologinės įvairovės išsaugojimo stiprinimo veiksmų planas.

·Rengiamas 2020 m. birželio mėn. Marselyje vyksiantis Pasaulio gamtos apsaugos kongresas, padėsiantis plėtoti bendradarbiavimą su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regionais, siekiant skatinti tarptautiniais susitarimais siekti bendrų tikslų tokiais klausimais kaip koralų rifų išsaugojimas.

·Siekiant bendradarbiauti su Prancūzijos atokiausių regionų vietos biologinės įvairovės agentūromis, planuojama į šiuos regionus siųsti Prancūzijos biologinės įvairovės biuro atstovus.

·2019 m. balandžio mėn. Prancūzijos Gvianoje įsteigta nacionalinė tarnyba, atsakinga už ekonominius projektus, kuriuos įgyvendinant skatinama išsaugoti biologinę įvairovę.

Žemės ūkis ir kaimo plėtra

·Steigiamas kitam programavimo laikotarpiui (2021–2027 m.) skirtas rizikos valdymo žemės ūkyje savitarpio pagalbos fondas, kaip numatyta Tikros lygybės užjūrio šalyse įstatyme 1 .

·Su draudikais svarstomos rizikos valdymo priemonės, kurios iki dabartinio programavimo laikotarpio pabaigos būtų taikomos konkrečiai bananmedžiams.

Klimato kaita

·2018 m. gruodžio mėn. priimtas antrasis Nacionalinis prisitaikymo prie klimato kaitos planas, kuriame nustatyti užjūrio teritorijose kylantys sunkumai, visų pirma susiję su duomenų rinkimu, biologinės įvairovės ir gamtos išteklių išsaugojimu, turizmu ir finansiniais svertais.

·2019 m. balandžio mėn. paskirtas kelių tarnybų atstovas su didele rizika užjūrio teritorijoje susijusiems klausimams spręsti.

Užimtumas, švietimas ir mokymas

·2019 m. birželio mėn. atliktas ir paskelbtas jaunų užjūrio šalių gyventojų judumo tyrimas, kuriame apžvelgiami pagrindiniai subjektai ir judumo programos.

·Įtvirtinta galimybė sudaryti darbo sutartis, pagal kurias įgijus profesinę kvalifikaciją galima dirbti atokiausių regionų kaimyninėse šalyse, kaip nustatyta Laisvės pasirinkti profesinę ateitį įstatyme 2 .

Energetika

·Bendradarbiaujama su Gvadelupos, Martinikos, Prancūzijos Gvianos, Majoto ir Reunjono salos vietos valdžios institucijomis jų daugiamečių energetikos planų peržiūros klausimu.

·2019 m. balandžio mėn. Reunjono saloje ir 2019 m. liepos mėn. Prancūzijos Gvianoje pasirašytos ekologinės pertvarkos sutartys, kuriomis remiama ekologinė pertvarka vietos lygmeniu.

·Siekiant valdyti energijos poreikį, per kitus penkerius metus visoms Prancūzijos teritorijoms, nesujungtoms su žemyniniu elektros tinklu, 2019 m. numatyta skirti 530 mln. EUR; 35 proc. šios paramos skiriama vartotojams, kurių padėtis nesaugi, be kita ko, atokiausiuose regionuose.

Žiedinė ekonomika

·2020 m. vasario mėn. užbaigtas tyrimas dėl galimybių geriau naudotis Europos Sąjungos fondų lėšomis įgyvendinant atliekų tvarkymo projektus, kuriais atokiausiuose regionuose skatinama žiedinė ekonomika. 

Konkurencingumas, verslumas ir bendroji rinka

·Sumažintos inovacijų projektams atokiausiuose regionuose taikomos ribos, kad būtų galima gauti nacionalinę finansinę paramą;  (2019 m. birželio mėn.) išplėsta atokiausiems regionams skirta skolinimo programa, įtraukiant ne ilgiau nei trejus metus veikiančias įmones, ir pagerintos finansavimo sąlygos. 

·2020 m. pirmąjį ketvirtį planuojama paskelbti 15 mln. EUR vertės kvietimą pareikšti susidomėjimą dėl inovacijų Prancūzijos atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse ir teritorijose.

Skaitmeninis prieinamumas

·Siekiant ugdyti skaitmeninius įgūdžius, savo atokiausiuose regionuose finansuota 15 švietimo centrų.

Bendradarbiavimas su kaimyninėmis ir tolimesnėmis šalimis

·2018 m. rugsėjo mėn. priimtas įstatymas, kuriuo stiprinamos valstybės tarnybų imigracijos kontrolės ir prieglobsčio srities priemonės; 2018 m. balandžio mėn. Prancūzijos Gvianoje pradėtas įgyvendinti bandomasis prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo projektas.

·Majote įsteigtas operacijų štabas ir sudaryta tarpžinybinė tyrimų grupė, kuri nagrinėja finansinius neteisėtos imigracijos aspektus.

2.Gvadelupa

Gvadelupoje daroma pažanga įgyvendinant Komunikatą dėl atokiausių regionų, daugiausia dėmesio skiriant atsinaujinančiajai energijai ir efektyviam energijos vartojimui.

Mėlynoji ekonomika

·2019 m. gegužės mėn. Mari Galanto saloje įrengta jūrų laivų statybos aikštelė, kad būtų perduodama vietos praktinė patirtis, taip siekiant palaikyti tvarią žvejybą.

·Koordinuotas bandomasis projektas ORFISH (2017–2019 m.), kurio metu visų atokiausių regionų žvejams buvo padedama keistis žiniomis apie mažo poveikio žvejybos metodus ir siekiama mažinti priekrantės žuvų ištekliams daromą spaudimą, 90 proc. susijusių išlaidų padengiant ES lėšomis.

Žemės ūkis

·2019 m. kartu su žemės ūkio sektoriaus įmonėmis, Prancūzijos vyriausybės agentūra „Business France“ ir Prancūzijos užjūrio reikalų ministerija pradėtas įgyvendinti projektas, kuriuo siekiama Jungtinėse Amerikos Valstijose populiarinti ir parduoti spiritinius gėrimus ir žemės ūkio maisto produktus.

Biologinė įvairovė

·Šiuo metu steigiama regioninė biologinės įvairovės agentūra.

Žiedinė ekonomika

·2018 m. spalio mėn. pradėtas įgyvendinti regioninis 2035 m. Nulinio atliekų kiekio planas, kuriuo siekiama mažinti vienam gyventojui tenkančių atliekų kiekį ir energetinę priklausomybę, taip pat įrengti aštuonis atliekų surinkimo punktus.

·Europos regioninės plėtros fondo lėšomis padedama vietos įmonėms tvarkyti dėl uraganų „Irma“ ir „Maria“ atsiradusias metalo atliekas ir jų apgadintas transporto priemones.

Energetika

·Kad būtų skatinamas perteklinės saulės energijos vartojimas, 2018 m. birželio mėn. pradėjo veikti automobilių įkrovimo saulės energija stotelės.

·Siekiant mažinti išmetamų teršalų kiekį ir didinti energijos vartojimo efektyvumą, 2019 m. kovo mėn. Sent Rozos savivaldybės atliekų tvarkymo centre pradėtas įgyvendinti fotovoltinių sistemų įrengimo projektas.

·2019 m. vasario mėn. įrengta nauja savivaldybės elektrinė, skirta viešosioms erdvėms apšviesti, kuri turėtų padėti 75 proc. sumažinti energijos suvartojimą; naudojantis Europos regioninės plėtros fondo parama, dviejose savivaldybėse pagerintas viešųjų erdvių apšvietimas.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

·2019 m. kovo mėn., siekiant gerinti su jūra siejamos pagrindinės gamtinio pavojaus rizikos prevenciją, įrengti bangografai.

·2018 m. birželio mėn. įdiegta nauja vėžio diagnostikos įranga ir įsteigtas pirmasis Karibų jūros regiono vėžio diagnostikos valdymo centras.

Transportas

·Siekiant gerinti susisiekimą, nuo 2020 m. vasario mėn. pradėti vykdyti skrydžiai nauju oro maršrutu „Puant a Pitras–Niujorkas“.

Bendradarbiavimas su kaimyninėmis ir tolimesnėmis šalimis

·2019 m. prisijungta prie Rytų Karibų valstybių organizacijos.

·Pradėtas įgyvendinti projektas „Ready Together“, kuriuo siekiama veiksmingiau koordinuoti pagalbą, teikiamą gaivalinių nelaimių Karibų jūros regione atveju.

3.Prancūzijos Gviana

Prancūzijos Gvianoje nuosekliai daroma pažanga Komunikato prioritetų įgyvendinimo srityje, daugiausia dėmesio skiriant švietimui ir mokymui bei tausiam išteklių naudojimui. Šiuo metu planuojama įgyvendinti daug iniciatyvų.

Mėlynoji ekonomika

·2019 m. gruodžio mėn. parengta regioninė mėlynosios ekonomikos strategija.

·Sukurta finansinė priemonė – 4,7 mln. EUR vertės paskolų smulkiesiems veiklos vykdytojams, įskaitant žuvininkystės sektoriaus subjektus, sistema.

·Regioninės plėtros agentūros ir vietos valdžios institucijos koordinuojama laikina vietos žvejų konsultavimo tarnyba pertvarkyta į nuolatinę įstaigą.

Žemės ūkis

·Užbaigtas tyrimas ir pradėtas rengti eksperimentinio ūkininkavimo bandomasis projektas, kuriuo siekiama įrengti bandymų stotis tinkamesnio organinių išteklių naudojimo metodams kurti.

Biologinė įvairovė

·Šiuo metu steigiama regioninė biologinės įvairovės agentūra.

Žiedinė ekonomika

·Padedant Prancūzijos aplinkos ir energetikos valdymo agentūrai (pranc. ADEME), rengiamas regioninis atliekų prevencijos ir tvarkymo planas.

Energetika

·Statomi nauji elektros energijos gamybos iš biomasės įrenginiai, kad iki 2023 m. būtų patenkinamas 40 megavatų energijos poreikis ir atsižvelgiama į didėjančius poreikius bei gyventojų skaičiaus augimą.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

·Siekiant prisidėti prie šiuo metu atliekamos pažangiosios specializacijos strategijos peržiūros, 2018 m. balandžio mėn. surengtas mokslinių tyrimų ir inovacijų forumas, kuriame dalyvavo vietos valdžios institucijų, mokslinių tyrimų ir verslo sektorių suinteresuotieji subjektai.

·Siekiant skatinti vietos lygmeniu atlikti Gvianos natūralių medžiagų mokslinius tyrimus ir kurti vietos augalų ištekliais grindžiamus produktus, taip pat plėtoti universitetų centrų partnerystę, 2018 m. lapkričio mėn. pasirašytas susitarimas su Prancūzijos kvepalų ir kosmetikos įmonių grupe.

Užimtumas, švietimas ir mokymas

·Sudarytas susitarimas su regiono švietimo įstaigomis, aviacijos mokymo įstaigų asociacija AFMAé ir orlaivių ir erdvėlaivių pramonės įmone „Ariane Group“ dėl orlaivių ir erdvėlaivių pramonės srities bakalauro studijų programos sukūrimo 2020 m.

·2019 m. kartu su Prancūzijos darbdavių federacija (MEDEF) ir nacionaline įdarbinimo tarnyba (pranc. Pôle emploi) pradėtas įgyvendinti projektas, kuriuo siekiama vietos įmonėse įdarbinti 300 jaunuolių; įsteigtas informacijos centras, kuriame vietos įmonėms teikiamos konsultacijos profesinės integracijos klausimais.

Skaitmeninis prieinamumas

·Naudojantis Europos regioninės plėtros fondo ir Europos investicijų banko parama, 2020 m. rengiamasi tiesti jūrinį kabelį, Prancūzijos Gvianą sujungsiantį su jūriniu optiniu skaiduliniu kabeliu „EllaLink“ (2021 m. juo bus sujungtos Europa ir Lotynų Amerika).

·Rengiamos priemonės, kurios turėtų padėti regionui tapti duomenų saugojimo serveriuose ekonominės veiklos zona (vadinamuoju duomenų centru).

·17-oje izoliuotų vietovių diegiamas plačiajuostis ryšys; 2019 m. balandžio mėn., siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atokiose vietovėse esančiose mokyklose naudotis skaitmeniniu ryšiu, įsigytas palydovinio ryšio dažnių juostos plotis.

·Pasinaudojus Europos regioninės plėtros fondo parama, Sen Loran diu Maroni mieste (ekonominės svarbos vietose ir atokiose vietovėse) sukurti 44 tinklo prieigos taškai.

Transportas

·Plėtojamas didelio masto projektas, kurį įgyvendinant sostinėje Kajene tiesiamos viešajam transportui skirtos eismo juostos.

·Naudojantis pagal iniciatyvą INTERREG teikiama parama, kuriamas naujas susisiekimo keltais tarp Sen Loran diu Maroni miesto ir Surinamo miesto Albinos maršrutas.

Bendradarbiavimas su kaimyninėmis ir tolimesnėmis šalimis

·Pradėtas tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti vietos verslo poreikius ir priemones, skirtas mainams su kaimyninėmis šalimis gerinti.

4.Martinika

Martinikoje, įgyvendinant Komunikatą, rezultatų pasiekiama tokiose srityse kaip žiedinė ekonomika, energetika ir konkurencingumas, taip pat užimtumas, švietimas ir mokymas.

Mėlynoji ekonomika

·2020 m. pradžioje planuojama parengti Akvakultūros instituto įsteigimo galimybių studiją.

·Patvirtinta, kad specialiame profesinio mokymo centre (POLE MER) bus pradėtos naujos mokymo programos, daugiausia dėmesio skiriant žuvininkystei ir su mėlynąja ekonomika susijusioms sritims.

Biologinė įvairovė

·2019 m. birželio mėn. vietos valdžios institucija, gamtos draustinio parko administracija ir Prancūzijos valdžios institucijos pasirašė bendrąjį susitarimą dėl regioninės gamtos išsaugojimo programos sukūrimo ir žinių bei informuotumo apie draustinį didinimo.

Žiedinė ekonomika

·Siekiant pasirengti įgyvendinti vietos žiedinės ekonomikos strategiją, pradėtos viešos konsultacijos ir 2019 m. pabaigoje priimtas atliekų prevencijos ir tvarkymo planas.

·Siekiant didinti moksleivių informuotumą apie tvarumą, vietos mokyklose pradėtos rengti informavimo apie kovą su maisto švaistymu kampanijos.

·2018 m., ekologiško vartojimo savaitės metu, pradėta informuotumo didinimo kampanija „Kaz Zéro gaspi“.

·Įgyvendinama 14 projektų, be kita ko, atliekami pakartotinio medicinos įrankių ir įrenginių naudojimo tyrimai, statomas mobilus įrenginys, kuriame teikiamos taisymo paslaugos (angl. Repair Truck), ir taisymo paslaugų įrenginys plėtojamas į dirbtuves (angl. Repair Café).

Energetika

·2017 m. pradėtas įgyvendinti projektas, kurio metu padedama įrengti fotovoltines plokštes, siekiant didinti energetinę nepriklausomybę, ir 2019 m. paskelbti du kvietimai teikti pasiūlymus dėl efektyviai energiją vartojančių pastatų statybos.

·Plėtojamas taupaus viešųjų erdvių apšvietimo tinklas, kad iki 2020 m. būtų sutaupoma bent 30 proc. elektros energijos.

·Pradėta įgyvendinti 100 mln. EUR vertės penkerių metų trukmės paramos energijos taupymui programa, daugiausia dėmesio skiriant maždaug 60-iai veiksmų, kuriais siekiama mažinti elektros energijos vartojimą (2019–2023 m.).

·2019 m. sukurta energetikos pertvarkai skirta informacinė platforma 3 , kurioje taip pat teikiama informacija apie judumą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, komunalines paslaugas ir šiluminę izoliaciją.

·Įgyvendinant projektą „Green Drive“ įrengtos degalinės, kuriose elektromobilius galima įkrauti 100 proc. saulės energija.

·Įgyvendinant projektą „Madin’ Drive“ planuojama laipsniškai įrengti 250 įkrovimo saulės energija stotelių.

Užimtumas, švietimas ir mokymas

·2019 m. kovo mėn. surengtas pagal profesinio mokymo programas besimokančių pameistrių konkursas.

·2019 m. birželio mėn. surengta vietos darbo vietų ir švietimo mugė, kurios metu daugiausia dėmesio skirta įdarbinimui skaitmeniniame sektoriuje.

Konkurencingumas, verslumas ir bendroji rinka

·2017 m. priimtas Vietos ekonominio vystymosi, inovacijų ir tarptautinimo planas, pagal kurį teikiamas finansavimas gamybos metodams ir veiklos rezultatams gerinti ir įsidarbinamumui didinti; užmegzta partnerystė dėl informacijos paslaugų teikimo įmonėms.

·2018 m. pradėtas kasmetinis trijų dienų trukmės verslo forumas „OSE!“, kurio metu veikiančioms įmonėms suteikiama tinklaveikos galimybių ir teikiamos konsultacijos, kaip pradėti verslą.

Skaitmeninis prieinamumas

·Naudojantis Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama plėtojami šviesolaidiniai tinklai, kuriais sujungiamos švietimo įstaigos, o naudojantis Europos regioninės plėtros fondo parama – šviesolaidiniai sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklai.

·2019 m. forumo „OSE!“ metu, siekiant skatinti vietos įmones naudotis skaitmeninėmis technologijomis, pavyzdžiui, 3D spausdinimu, pristatytas vadinamasis skaitmeninis kaimelis.

Bendradarbiavimas su kaimyninėmis ir tolimesnėmis šalimis

·Surengti tris Rytų Karibų valstybių organizacijos ministrų tarybos susitikimai, kuriuose dalyvavo sveikatos, švietimo ir aplinkos ministrai.

·2018 m. sausio mėn. pradėtas įgyvendinti Prekybos skatinimo Rytų Karibų regione (angl. TEECA) projektas, kuriuo siekiama padėti 30-iai vietos įmonių eksportuoti į Karibų jūros regiono valstybes.

·Bendradarbiauta su kitais partneriais įgyvendinant mėlynosios ekonomikos srities projektą „Odyssea“ (2019 m. vasario mėn.), kuriuo siekiama skatinti mėlynąjį turizmą ir ekonomikos augimą Karibų jūros regione.

5.Reunjono sala

Reunjono saloje daug dėmesio skiriama daugeliui Komunikate nurodytų sektorių, visų pirma žiedinei ir mėlynajai ekonomikai, energetikai, moksliniams tyrimams ir bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis.

Mėlynoji ekonomika

·Bendradarbiaujant su valstybe, Indijos vandenyno šalių komisija ir Europos Komisija, pietvakarinėje Indijos vandenyno baseino dalyje pradėtas įgyvendinti jūrinių teritorijų planavimo projektas OCEAN MÉTISS (2018–2020 m.).

·2019 m. kovo mėn. įkurtas vadinamasis Mėlynasis institutas, kuriame koordinuojama ir rengiama mėlynosios ekonomikos viešoji politika.

Žemės ūkis ir kaimo plėtra

·Kuriamas žemės ūkio modelis, kuriuo siekiama skatinti vietos gamybą ir užtikrinti perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo (projektas „AGRIPEI 2030“).

Biologinė įvairovė

·2018 ir 2019 m. rengti mokymai ir teikta parama rengiant ES programų LIFE ir BEST lėšomis finansuojamus projektus.

·Naudojantis Europos regioninės plėtros fondo parama, įgyvendinti nykstančių rūšių (madagaskarinės lingės ir tam tikrų augalų rūšių) apsaugos projektai (projektas ESPECES).

Žiedinė ekonomika

·Kartu su valstybės ir vietos valdžios institucijomis parengtas regioninis atliekų prevencijos ir tvarkymo planas, kuriame nustatyti regioniniai tikslai, pvz., neišmesti jokių atliekų, ir kuriuo užtikrinamas veiksmų koordinavimas.

·Siekiant nustatyti strateginę viziją ir konkrečias priemones, kaip pasiekti tikslą neišmesti jokių atliekų, parengtas regioninis žiedinės ekonomikos veiksmų planas.

·Nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2019 m. birželio mėn. įgyvendinti 22 žiedinės ekonomikos projektai įvairiose srityse: pradedant gaminių projektavimu ir gyvavimo trukme ir baigiant antriniu perdirbimu.

·Dalyvaujama įgyvendinant projektą REPLACE (pradėtas 2019 m. rugpjūčio mėn. ir finansuojamas programos INTERREG EUROPE lėšomis), kuriuo siekiama apibrėžti ir įgyvendinti žiedinės ekonomikos politiką.

Energetika

·2018 m. vasario mėn. kartu su valstybe ir Europos Komisija sudaryta energetikos pertvarkos darbo grupė.

·Naudojantis Europos regioninės plėtros fondo parama, įgyvendinami du projektai:

oprojektas SOLARPLEXUS, kuriuo siekiama sukurti naujovišką sistemą, suteikiančią galimybių atokiose vietovėse naudotis elektros energija, vandeniu ir ryšių paslaugomis;

oprojektas MICRO-MAFATE NETWORK, kurio metu Mafato karoje išbandomas elektros paskirstymo mikrotinklas siekiant užtikrinti energetinę nepriklausomybę.

·Nuo 2018 m. 18-oje vidurinių mokyklų atliekami šiluminės renovacijos darbai.

·Naudojantis Europos regioninės plėtros fondo parama, plėtojamos ekologiškos judėti mieste skirtos transporto priemonės, pavyzdžiui, elektriniai paspirtukai (2018 m. kovo mėn. pradėtas įgyvendinti projektas VELOCE).

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

·Nuo 2019 m. gegužės mėn. įgyvendinamas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšomis remiamas projektas VALOBIO, pagal kurį taikant naujovišką metodą į jūrą išmetami gretutiniai žuvų produktai paverčiami darniam ūkininkavimui skirtomis skystosiomis organinėmis trąšomis.

·Siekiant išnagrinėti regionų galimybes įvairiose srityse ir nustatyti strateginės svarbos nišines rinkas, 2019 m. balandžio mėn. pradėtas savo pažangiosios specializacijos strategijos vertinimas.

Užimtumas, švietimas ir mokymas

·2017 m. lapkričio mėn., naudojantis Europos regioninės plėtros fondo parama, parengtas projektas CAMPUS SUD, kuriuo siekiama perskirstyti ir išplėtoti regioninio universiteto siūlomas mokymo programas, taip pat įkurti technopolį (projektas „Vallée Blanche“).

Konkurencingumas, verslumas ir bendroji rinka

·Sukurtas 50 mln. EUR vertės fondas „Financière Région Réunion“, kurį sudaro Europos regioninės plėtros fondo, Europos investicijų banko ir regiono skirtos lėšos ir kuriuo siekiama remti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), joms teikiant paskolas ir suteikiant galimybę pasinaudoti privačiojo akcinio kapitalo priemone. Nuo 2019 m. birželio mėn. iš šio fondo 135-ioms MVĮ skirta 13 mln. EUR.

·Dalyvaujama įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ lėšomis remiamą projektą REACT, kuriuo siekiama mažinti salos energetikos sistemų priklausomybę nuo iškastinio kuro. 

Skaitmeninis prieinamumas

·Naudojantis Europos regioninės plėtros fondo parama, baigiami diegti plačiajuosčio ryšio tinklai, kurie iki 2022 m. pabaigos turėtų aprėpti visas vietoves, kuriose dar negalima naudotis tokiu ryšiu (pagrindinis 2019 m. projektas).

Bendradarbiavimas su kaimyninėmis ir tolimesnėmis šalimis 

·Pagal iniciatyvą INTERREG įgyvendinamas projektas TIS AEDES OI, kurio metu nagrinėjamas Azijos tigrinių uodų kontrolės metodas.

·Naudojantis pagal iniciatyvą INTERREG teikiama parama, stiprinami šalių partnerių privačiųjų ir viešųjų struktūrų pajėgumai, šiuo tikslu į tas šalis siunčiant vietos absolventus.

·Pagal iniciatyvos INTERREG programą „Indijos vandenynas“ su kaimyninėmis šalimis (pavyzdžiui, 2019 m. balandžio mėn. su Seišeliais) sudaryti bendrieji susitarimai dėl geresnio veiksmų koordinavimo bendro intereso srityse.

·Siekiant remti vietos įmonių tarptautinimą ir regioninį bendradarbiavimą, 2019 m. liepos mėn. Mozambike įsteigta verslo paramos tarnyba.

6.Sen Martenas

Sen Martene Komunikatas dėl atokiausių regionų įgyvendinamas ypatingomis aplinkybėmis – atkuriant salą po praūžusio uragano „Irma“. Todėl daugiausia dėmesio skiriama tokioms sritims kaip patobulintos infrastruktūros atkūrimas ir tinkamų atsako į klimato kaitą priemonių sukūrimas.

Mėlynoji ekonomika

·Nuo 2018 m. organizuojamas profesinis mokymas susijusios veiklos jūroje klausimais.

Žemės ūkis

·Planuojama pradėti taikyti novatoriškus žemės ūkio sprendimus, pavyzdžiui, auginti augalus nenaudojant dirvožemio, ir investuojama į kilnojamus gyvulininkystės ūkių aptvarus, kurie esant blogoms oro sąlygoms išardomi.

Žiedinė ekonomika

·Didinamas informuotumas apie antrinį perdirbimą ir atliekų rūšiavimą ir įgyvendinami šios srities komunikacijos veiksmai, taip pat steigiamas atliekų surinkimo punktas ir, siekdama gerinti atliekų tvarkymą, atliekamas bendras visos salos tyrimas, remiamas iniciatyvos INTERREG Karibų jūros regiono programos lėšomis.

Klimato kaita

·2018 m. įdiegta nelaimių rizikos valdymo sistema: rengiamos su įspėjimais susijusios pratybos, didinamas visuomenės informuotumas, vertinamos įspėjimo sistemos ir rengiamasi įsigyti meteorologinį radarą, skirtą oro prognozėms gerinti (ši veikla remiama iniciatyvos INTERREG Karibų jūros regiono programos lėšomis).

Energetika

·Siekiant skatinti vartoti atsinaujinančiąją energiją, 2019 m. liepos mėn., naudojantis iniciatyvos INTERREG Karibų jūros regiono programos lėšomis, pradėtos išankstinės Sabos, Sint Eustatijaus ir Sent Kitso salų geoterminių išteklių ir elektros energijos jungiamosios linijos tarp šių salų galimybių studijos.

Skaitmeninis prieinamumas

·Siekiant gerinti skaitmeninį junglumą visuose rajonuose, atliekant atkūrimo darbus tiesiami požeminiai šviesolaidiniai tinklai.

·Atliekamos išankstinės skaitmeninio ryšio Pavėjinėse salose (šiaurinėse Mažųjų Antilų salų grupės salose) galimybių studijos.

Bendradarbiavimas su atokiausių regionų kaimyninėmis ir tolimesnėmis šalimis

·Rytų Karibų valstybių organizacijoje suteiktas stebėtojo statusas.

7.Majotas

Majote 2017 m. Komunikatas įgyvendinamas itin daug dėmesio skiriant mėlynajai ekonomikai.

Mėlynoji ekonomika

·2018 m. sudaryta darbo grupė regioninei mėlynosios ekonomikos strategijai parengti, šiuo tikslu renkant duomenis apie mėlynosios ekonomikos sektorius ir keičiantis nuomonėmis su suinteresuotaisiais subjektais mėlynojo augimo klausimais (mokymas, turizmas, žuvininkystė ir akvakultūra).

·Rengiama Regioninė teritorijų planavimo programa, kurioje specialus skyrius skiriamas jūrų teritorijų planavimui, nes tai yra visos su pakrante susijusios veiklos pagrindas.

·Kartu su nacionalinėmis valdžios institucijomis rengiamas laivyno valdymo planas ir pagrindinis akvakultūros planas.

·Investuojama į anksčiau apleistus akvakultūros įrenginius ir stiprinami vietos suinteresuotųjų subjektų gebėjimai.

Biologinė įvairovė

·Kartu su nacionalinėmis valdžios institucijomis steigiama regioninė biologinės įvairovės agentūra.

Energetika

·Įgyvendinamas darniojo transporto srities bandomasis projektas, apimantis elektra varomas transporto priemones ir įkrovimo 100 proc. saulės energija stoteles (2019 m.).

·Nagrinėjamos galimybės mokyklose ir viešuosiuose pastatuose įrengti fotovoltines sistemas, nes saulės energija šiame regione yra svarbiausia atsinaujinančiosios energijos rūšis.

Konkurencingumas, verslumas ir bendroji rinka

·Siekiant suburti aukštųjų technologijų sektoriaus gamybos ir paslaugų teikimo įmones, 2017 m. pradėtas technopolio kūrimo projektas, kuriuo siekiama stiprinti šio sektoriaus įmonių pajėgumus vykdyti veiklą bendrojoje rinkoje.

Transportas

·Siekiant gerinti susisiekimą, rengiamas tarpmiestinio transporto projektas, pagal kurį numatoma nutiesti tris autobusų maršrutų linijas, sujungsiančias pietinę, centrinę ir šiaurinę Majoto dalis su sostine Mamudzu, ir galbūt 2021 m. sukurti susisiekimo jūrų transporto maršrutus.

·Naudojantis Europos regioninės plėtros fondo parama, 2018 m. pradėtas įgyvendinti projektas, kuriuo siekiama didinti saugą Majoto oro uoste.

Bendradarbiavimas su kaimyninėmis ir tolimesnėmis šalimis

·2019 m. vasario mėn. pasirašytas susitarimas, kad skaitmeninių technologijų, animacijos ir kultūros srityse Majoto universiteto studentai galėtų dalyvauti Rytų Afrikos šalyse įgyvendinamose judumo programose.

8.Portugalija

Siekdama įgyvendinti 2017 m. Komunikatą, Portugalija glaudžiai bendradarbiauja su Azorų salų ir Madeiros autonominiais regionais, visų pirma žiedinės ekonomikos, kovos su klimato kaita ir mokslinių tyrimų srityse.

·2018–2019 m., siekiant geriau rinkti ir tvarkyti duomenis, visų pirma žemės ūkio, jūrų ir oro transporto srityse, plėtotas Nacionalinio statistikos instituto ir Azorų salų bei Madeiros regioninių statistikos departamentų tarpusavio bendradarbiavimas.

Žiedinė ekonomika

·2018 ir 2019 m. Nacionalinio aplinkos fondo lėšomis remti projektai, kuriais skatinama veiksmingiau naudoti išteklius Madeiroje ir Azorų salose.

·Padengiant daugiau išlaidų, Madeiros ir Azorų salų gyventojams sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti žemyninėje Portugalijos dalyje vykusiuose renginiuose, susijusiuose su žiedine ekonomika ir klimato kaita.

Klimato kaita

·2018 ir 2019 m. paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus dėl Aplinkos fondo lėšomis finansuojamų projektų, teikta parama projektams, kuriais skatinama Azorų salose įrengti elektra varomų transporto priemonių įkrovimo stoteles.

·Pagal Aplinkos, kovos su klimato kaita ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos programą Madeirai ir Azorų saloms skirtas finansavimas.

·2019 m. kovo mėn. Madeiroje ir Azorų salose surengti susitikimai EEE dotacijų finansiniam mechanizmui pristatyti 4 .

Biologinė įvairovė

·2019 m. paskelbtas kvietimas teikti pasiūlymus dėl projektų, kuriais visuose Portugalijos biosferos draustiniuose, iš kurių penki yra Madeiroje ir Azorų salose, būtų skatinama diegti tvarios plėtros modelius.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

·2018 m. rugsėjo mėn. pradėta vykdyti Tarptautinė palydovų leidimo programa, pagal kurią Azorų saloms priklausančioje Santa Marijos saloje numatyta įrengti tarptautinį kosmodromą; kosmodromas turėtų pradėti veikti iki 2021 m. pabaigos.

·2019 m. kovo mėn. Azorų saloms priklausančioje Santa Marijos saloje įsteigta Portugalijos kosmoso agentūra.

Skaitmeninis prieinamumas

·Siekiant išnagrinėti, kaip būtų geriausia pakeisti jūrinius kabelius, kuriais užtikrinami Madeiros ir Azorų salų ryšiai su žemynine dalimi, 2019 m. gegužės mėn. sudaryta Žemyninės dalies, Azorų salų ir Madeiros jūrinių kabelių darbo grupė. 2019 m. gruodžio mėn. ši darbo grupė paskelbė savo išvadas.

Transportas

·Atsižvelgiant į konsultacijų dėl TEN-T gairių peržiūros rezultatus, pasiūlyta į TEN-T pagrindinį tinklą įtraukti Funšalio, Porto Santo ir Ponta Delgados oro uostus.

9.Azorų salos

Azorų salose 2017 m. Komunikatas įgyvendinamas daugiausia dėmesio skiriant mėlynajai ekonomikai, taip pat energetikai ir moksliniams tyrimams.

·Renkami visų salų duomenys apie užimtumą ir veiklą žuvininkystės sektoriuje.

Mėlynoji ekonomika

·2018 m. sudaryta darbo grupė dėl Atlanto vandenyno stebėjimo centro įsteigimo, kuriame būtų atliekami jūrų moksliniai tyrimai, įskaitant tokias sritis kaip jūrų erdvių apsauga, moksliniai tyrimai, stebėsena ir naudojimas visuomeniniais ir ekonominiais tikslais.

·Koordinuojami veiksmai įgyvendinant projektą „MarSP“ (2018–2019 m.), kurio metu siekiama parengti Azorų salų, Madeiros ir Kanarų salų jūrinių teritorijų planavimo programas.

·Užbaigtas projektas MISTIC SEAS II ir koordinuojami veiksmai įgyvendinant projektą MISTIC SEAS III (2019 m.), kurio metu siekiama įvertinti Jūrų strategijos pagrindų direktyvą.

·Dalyvaujama įgyvendinant projektą AQUA-LIT (2019 m.), kuriuo siekiama užkirsti kelią jūrų taršai šiukšlėmis vykdant akvakultūros veiklą ir pašalinti šiukšles iš akvakultūros objektų.

·Pradėtas įgyvendinti bandomasis projektas „E-log“ (2019 m.), kuriuo siekiama elektroninėmis priemonėmis stebėti mažos apimties žvejybą ir remti vietos subjektus.

·Siekiant didinti informuotumą apie tausiosios žvejybos metodus, skatinta pasirašyti 2018 m. spalio mėn. Azorų salų deklaraciją dėl tunų žvejybos kartinėmis ūdomis apsaugos.

·Siekiant skatinti kvalifikacijos kėlimą ir mokymą, 2019 m. įsteigta vadinamoji Jūrų mokykla ir dalyvauta įgyvendinant programos „Erasmus“ projektą MATES (2018–2021 m.), kuriuo siekiama parengti su jūrų technologijomis susijusių įgūdžių įgijimo strategiją.

Žemės ūkis

·2020 m. planuojama užbaigti Pieno sektoriaus strateginį planą, kuriuo siekiama nustatyti naujas rinkas ir skatinti diegti pieno produktų inovacijas ir juos tarptautinti.

·Remtos galimybės nuotoliniu būdu pilotuojamus orlaivius naudoti miškotvarkos tikslais (ši veikla bendrai finansuojama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis).

Biologinė įvairovė

·Naudojantis Europos regioninės plėtros fondo parama, atliekamas atvirosios jūros taršos plastiku vertinimas (2019 m. projektas PLASTDEEP).

·Įgyvendinami trys ES programos LIFE lėšomis remiami projektai: augalijos rūšių, kurioms gresia išnykimas, išsaugojimo projektas LIFE VIDALIA (2018–2023 m.), buveinių ir saugomų rūšių išsaugojimo projektas LIFE-IP AZORES NATURA (2019–2027 m.) ir projektas „LIFE Beetles“ (bus pradėtas 2020 m.), kuriuo siekiama mažinti nykstančioms rūšims kylančius pavojus.

·Vadovaujantis ES biologinės įvairovės strategija ir siekiant nustatyti bei įvertinti ekosistemų ir ekosisteminių paslaugų būklę, įgyvendinamas projektas MOVE I (2018–2021 m.) ir pradėtas įgyvendinti projektas MOVE ON (2019–2022 m.).

·Remti projektai BIOINVENT ir MARFOR (abu įgyvendinami 2017–2020 m.), kurių metu siekiama ištirti atitinkamai Azorų salų pievų ekosistemų dirvožemio mikrobų įvairovę ir povandeninių miškų reagavimo į visuotinius pokyčius dinamiką.

Klimato kaita

·2019 m. rugsėjo mėn. patvirtinta Regioninė kovos su klimato kaita programa, kuria siekiama mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir su klimatu susijusią riziką.

Žiedinė ekonomika

·Ketinama priimti Turizmo valdymo programą, skirtą tvariai šio sektoriaus plėtrai užtikrinti.

Energetika

·Siekiant išnaudoti gamtos išteklių ir naujų technologijų teikiamas galimybes, 2018 m. spalio mėn. pradėta įgyvendinti 2030 m. Azorų salų energetikos strategija ir rengiamas Azorų salų efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas.

·Parengtas 2018–2024 m. Elektromobilumo Azorų salose veiksmų planas, kuris apima planus devyniose salose įrengti elektra varomų transporto priemonių įkrovimo punktus.

·Rengiama energetikos pertvarkos darbotvarkė, kuri grindžiama iniciatyva „Švari ES salų energija“; nagrinėjamos galimybės naudotis povandeniniais kabeliais savo salų elektros energijos tinklams sujungti.

·Dalyvaujama įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ projektą, susijusį su gilumine geotermine energija (2019–2021 m.), ir iniciatyvos INTERREG projektą E-MOBICITY (2019–2023 m.), kuriuo siekiama tobulinti elektromobilumo miesto teritorijose viešąją politiką.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

·2018 m. rugsėjo mėn. Santa Marijos saloje įkurtas tarptautinis kosmodromas, kuris turėtų pradėti veikti iki 2021 m. pabaigos.

·2018 m. patvirtintas Mokslo ir technologijų tarptautinimo planas, kuriuo siekiama populiarinti mokslą, pritraukti išorės projektų ir megzti partnerystės ryšius.

·2018 m. patvirtinta iniciatyva „Transfer+“ ir dalyvaujama įgyvendinant projektą „FANBest“, kuriuo siekiama skatinti perduoti technologijas vietos MVĮ, visų pirma mėlynosios ekonomikos sektoriuje.

Užimtumas, švietimas ir mokymas

·Skatintas užimtumas įgyvendinant jauniems bedarbiams skirtą iniciatyvą INOVAR (nuo 2019 m. kovo mėn.), su laikinu pavadavimu susijusią iniciatyvą „Berço de Emprego“ (atnaujinta 2019 m.) ir iniciatyvą „Movemprego“ (2020 m.), kuria siekiama populiarinti žmogiškųjų išteklių geografinį judumą.

Skaitmeninis prieinamumas

·2018 m. pradėtas įgyvendinti Mokslo ir technologijų kultūros veiksmų planas, pagal kurį remiamos mokyklose steigiamos informatikos, robotikos ir programavimo laboratorijos.

Transportas

·2019 m. sausio mėn. paskelbtas tarptautinis konkursas dėl vieno keleiviams, transporto priemonėms ir kroviniams skirto laivo, kuris visus metus kursuotų po visas salas, statybos.

Bendradarbiavimas su kaimyninėmis ir tolimesnėmis šalimis

·Dalyvaujama įgyvendinant Jūrų ir žemės stebėjimo projektą, kuriuo siekiama sukurti programos „Copernicus“ naudotojų grandies paslaugomis grindžiamas specialiai pritaikytas technologijas, kad būtų galima gerinti informuotumą apie padėtį jūroje.

10.Madeira

Madeiroje daroma pažanga įgyvendinant 2017 m. Komunikatą, daugiausia dėmesio skiriant mėlynajai ekonomikai, žiedinei ekonomikai, klimato kaitai, moksliniams tyrimams, energetikai, užimtumui ir įgūdžiams.

Mėlynoji ekonomika

·2018 m. sukurta kredito linija INVESTE RAM2020 – 20 mln. EUR vertės finansinė priemonė, kuria siekiama smulkiesiems veiklos vykdytojams suteikti daugiau galimybių gauti finansavimą.

·Parengtas Jūros aplinkos teritorijų planas – teritorinio valdymo priemonė, skirta darniai mėlynajai ekonomikai skatinti.

·2019 m. įsteigtas konsorciumas, atsakingas už Integruotą tarptautinį su jūra susijusio švietimo ir mokymo centrą Madeiroje, kuriame 2020 m. turėtų būti pradėta rengti mokymus.

Žemės ūkis ir kaimo plėtra

·Siekiant užtikrinti, kad produktai, kuriems taikoma ES kokybės sistema, atitiktų ES teisės aktų reikalavimus, 2018 m. priimti teisės aktai, kuriais įsteigiama Madeiros žemės ūkio ir maisto produktų atitikties vertinimo techninė komisija.

Biologinė įvairovė

·Nuo 2017 m., peržiūrėjus ir atnaujinus valdymo planus, strategijas ir priskirtas teritorijas, patobulintas saugomų ir tinklo „Natura 2000“ teritorijų valdymas.

Žiedinė ekonomika

·Siekiant mažinti poveikį aplinkai, daromą siekiant tvaraus ekonomikos augimo, parengta Regioninė žiedinės ekonomikos darbotvarkė (2019 m.).

·2019 m. parengta 2020–2030 m. Atliekų strategija, skirta atliekų tvarkymui gerinti.

Klimato kaita

·Įgyvendinant iniciatyvos INTERREG ir ES programos LIFE lėšomis remiamus projektus, sparčiau įgyvendinama Regioninė prisitaikymo prie klimato kaitos strategija ir pradedamas jos atnaujinimas.

·Naudojantis Sanglaudos fondo parama, kuriama programinė įranga ir sistemos, kuriomis siekiama įvertinti miškų gaisrų riziką, užkirsti jai kelią ir tokią riziką mažinti, taip pat gerinti miškų gaisrų valdymą.

Energetika

·2019 m. įgyvendintas projektas „Tvarus Porto Santas – pažangi iškastinio kuro nenaudojanti sala“ (angl. Sustainable Porto Santo – Smart Fossil Free Island), kuriuo buvo siekiama populiarinti elektra varomas transporto priemones ir pažangias įkrovimo sistemas.

·Netrukus ketinama užbaigti Sanglaudos fondo lėšomis remiamą hidroelektrinės plėtros projektą „Calheta III“.

·Dalyvauta keliuose ES energetikos srities projektuose, įskaitant 2017–2019 m. vykdytą projektą ENERMAC, kuriuo siekiama parengti atsinaujinančiosios energijos infrastruktūros diegimo strategijas.

·Naudojantis Europos regioninės plėtros fondo parama, populiarinamas netaršus transportas – 2019 m. įsigyti 5 elektriniai mikroautobusai ir 25 netaršūs autobusai.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

·Nuo 2019 m. bendradarbiauta įgyvendinant projektą SMART4HEALTH, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas piliečiams visoje ES ir už jos ribų tvarkyti ir saugoti savo sveikatos duomenų įrašus.

·2019 m. iš naujo įvertinta Regioninė pažangiosios specializacijos strategija, siekiant pasirengti pradėti įgyvendinti 2021–2027 m. laikotarpio strategiją „2.0“.

Užimtumas, švietimas ir mokymas

·Parengtos bedarbių rėmimo priemonės, įskaitant programas, kuriomis siekiama kurti jaunimui skirtas darbo vietas, pavyzdžiui, programą PROJOVEM. 2018 m., įgyvendinant 68 projektus, patvirtintus pagal Bedarbių verslumo skatinimo programą, sukurta 118 naujų darbo vietų. 2018 m. taikant visas šias priemones dalyvavo 5 512 asmenų.

Skaitmeninis prieinamumas

·2018 m. pasirašyta sutartis dėl naujos telekomunikacijų linijos įrengimo – jūrinio optinio skaidulinio kabelio, kuriuo sujungiama Madeira ir Portugalijos žemynas.

·Pagal Švietimo inovacijų mokyklose strateginį planą 2018–2019 m. parengti skaitmeninių įgūdžių ugdymo mokyklose kursai, įskaitant su gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika (angl. STEM) susijusius projektus.

·2018–2019 m. sukurta vadinamoji Ateities klasės laboratorijos koncepcija, pagal kurią mokyklos aprūpinamos robotikos rinkiniais.

Transportas

·2019 m. birželio mėn. patvirtintas Tvaraus judumo Madeiroje veiksmų planas. Jis turėtų padėti pereiti prie netaršaus ir saugaus transporto.

Bendradarbiavimas su kaimyninėmis ir tolimesnėmis šalimis

·2018 m. atnaujintas Makronezijos salyno aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame skatinamos diskusijos dėl bendrų uždavinių, susijusių su aplinka ir klimato kaita, jūrų ekonomika, prekybos ir investicijų skatinimu, mokymu, taip pat studentų ir mokytojų judumu.

·Dalyvaujama įgyvendinant 2019 m. birželio mėn. pagal iniciatyvos INTERREG programą MAC (Madeira, Azorų salos ir Kanarų salos) patvirtintą projektą INTEGRA, kuriuo siekiama užtikrinti Makronezijos rinkos integraciją ir plėtoti ekonominius ir visuomeninius ryšius su kaimyninėmis šalimis.

11.Ispanija

Ispanija 2017 m. Komunikatą įgyvendina kartu su Kanarų salų atokiausiu regionu, atsižvelgdamos į konstitucijoje nustatytą kompetencijų padalijimą.

Žiedinė ekonomika

·2018 m. lapkričio mėn., pasitelkus Ekologinės pertvarkos ministerijos ir Muitų ir akcizų departamento atstovus, dalyvauta sudarant Atliekų darbo grupę ir prisidedama įgyvendinant jos veiksmų planą.

·Išnagrinėtas 2018–2025 m. Kanarų salų išsamus atliekų planas (PIRCAN).

Energetika

·Remiami Švarios energijos dokumentų rinkinyje numatyti veiksmai, kuriais siekiama skatinti salose pradėti vartoti atsinaujinančiąją energiją, taupyti energiją, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir skatinti tvarų judumą, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energijos aukcionus, salų tarpusavio jungtis ir transporto priemonių įkrovimo elektros energija stoteles.

·Parengti mokymo ir technologijų sklaidos atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje veiksmai ir padedama juos įgyvendinti.

12.Kanarų salos

Kanarų salose 2017 m. Komunikatas įgyvendinamas daugiausia dėmesio skiriant energetikai, moksliniams tyrimams ir žiedinei ekonomikai.

·Nuo 2018 m. liepos mėn., remiantis susitarimu su vietos statistikos institutu (ISTAC), renkami oficialūs duomenys apie vietos gamybą.

Mėlynoji ekonomika

·2018 m. vasario mėn. sudaryta Mėlynosios ekonomikos darbo grupė; atlikta visų mėlynosios ekonomikos sektorių SSGG analizė, kad būtų pasirengta įgyvendinti Mėlynosios ekonomikos strategiją, kurią planuojama patvirtinti pirmąjį 2020 m. pusmetį.

Žemės ūkis ir kaimo plėtra

·Įgyvendinta produktų diferencijavimo remiantis jų kokybe strategija (2018–2019 m.), kuria siekiama skatinti vartojimą ir ekologinę gamybą, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas palaikyti žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus ir administracijos ryšius.

Žiedinė ekonomika

·2017 m., naudojantis Europos regioninės plėtros fondo parama, pradėtas įgyvendinti biodujų įmonės projektas, kuriuo siekiama didinti gyvulių atliekų vertę.

·Bendradarbiauta 2018 m. lapkričio mėn. sudarant Atliekų darbo grupę, kurioje sudaromos palankesnės sąlygos suinteresuotųjų subjektų bendravimui visais lygmenimis (Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis), ir rengiant atliekų tvarkymo tobulinimo veiksmų planą.

·2018 m. vasario mėn. sudaryta Žiedinės ekonomikos darbo grupė, kuri atlieka preliminarų padėties šiose salose vertinimą.

·2018 m. rugpjūčio mėn. priimtos gairės ir rekomendacijos dėl vienkartinių plastikinių atliekų kiekio mažinimo ir jų antrinio perdirbimo.

·2019 m. balandžio mėn. patvirtinta Kanarų salų plastikų strategija.

Klimato kaita

·2018 m. liepos mėn. įkurtas Kanarų salų klimato kaitos stebėjimo centras – konsultavimo, skatinimo dalyvauti ir veiksmų plėtros įstaiga.

·Atnaujinama Regioninė kovos su klimato kaita strategija.

Energetika

·Dalyvauta įgyvendinant iniciatyvą „Švari ES salų energija“ – 2018 m. lapkričio mėn. Lansarotėje surengtas antrasis iniciatyvos „Švari ES salų energija“ forumas. La Palmoje pagal šią iniciatyvą įgyvendinamas bandomasis projektas.

·2019 m. platformoje PLOCAN įdiegti du naujoviški jūros vėjo energijos naudojimo prototipai.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

·Koordinuojami veiksmai įgyvendinant ES mokslinių tyrimų projektą FORWARD, kuriuo siekiama didinti visų atokiausių regionų dalyvavimo tarptautinių mokslinių tyrimų tinklų veikloje ir įgyvendinant tarptautines mokslinių tyrimų programas lygį.

·2019 m. spalio mėn. pagal iniciatyvos INTERREG programą MAC (Madeira, Azorų salos ir Kanarų salos) kaip projekto vadovės atnaujino projektą „RIS3-Net2“, kuriuo siekiama nustatyti pažangiajai specializacijai skirtų regioninių inovacijų strategijų bendrą sistemą.

·Atsižvelgiant į mėlynosios ekonomikos sektorius, dalyvaujama įgyvendinant projektą SOCLIMPACT, kuriuo siekiama modeliuoti klimato kaitos poveikį ir ir socialines bei ekonomines pasekmes Europos saloms.

·Dalyvaujama įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ lėšomis remiamą projektą REACT, kuriuo siekiama mažinti salos energetikos sistemų priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Užimtumas, švietimas ir mokymas

·Nuo 2017 m. sausio mėn. koordinuojami veiksmai įgyvendinant programos INTERREG EUROPE lėšomis bendrai finansuojamą projektą GROW RUP, kuriuo siekiama spręsti ilgalaikio nedarbo žaliosios ir mėlynosios ekonomikos sektoriuose problemą.

Konkurencingumas, verslumas ir bendroji rinka

·Siekiant didinti verslo konkurencingumą ir skatinti verslumą, 2018 m. sausio mėn. pradėta įgyvendinti Kanarų salų ekonomikos tarptautinimo veiklos strategija.

Skaitmeninis prieinamumas

·Siekiant padėti diegti sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, 2018 ir 2019 m. paskelbti du kvietimai teikti pasiūlymus.

·Teikta pagalba organizacijoms rengti skaitmeninių įgūdžių ugdymo kursus (2017–2019 m. iš viso įgyvendintas 71 projektas).

Bendradarbiavimas su kaimyninėmis ir tolimesnėmis šalimis

·Kartu su Madeira ir Azorų salomis pagal iniciatyvą INTERREG įgyvendinamas Madeirai, Azorų saloms ir Kanarų saloms (angl. MAC) skirtas projektas HEXAGONE, kuriuo siekiama stiprinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis (Mauritanija, Senegalu ir Žaliuoju Kyšuliu), gerinant šioje srityje įgyvendinamų Europos regioninės plėtros fondo ir Europos plėtros fondo programų koordinavimą (bus baigtas įgyvendinti 2022 m. gruodžio mėn.).

·Įgyvendintas iniciatyvos INTERREG projektas VALCONMAC, kurio metu daugiausia dėmesio buvo skiriama Makronezijai priklausančių Atlanto vandenyno salynų miškų buveinių apsaugai ir plėtrai.

(1)

2017 m. vasario 28 d. Įstatymas Nr. 2017-256.

(2)

2018 m. rugsėjo 5 d. Įstatymas Nr. 2018-771.

(3)

  www.transitionenergetiquemartinique.mq .

(4)

https://eeagrants.org/about-us.