EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2019 03 28
COM(2019) 159 final
2019/0087(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komitete ir Jūrų saugumo komitete dėl Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos II priedo pakeitimų, 2011 m. Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso pakeitimų, Tarptautinio gelbėjimo priemonių kodekso pakeitimų, Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje priedėlio C, E ir P formų pakeitimų ir Tarptautinio laivų, naudojančių dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą, saugos kodekso pakeitimų priėmimo
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.Pasiūlymo dalykas
Šis pasiūlymas yra susijęs su sprendimu, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 74-ojoje sesijoje (MEPC 74), vyksiančioje 2019 m. gegužės 13–17 d. Londone, ir Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų saugumo komiteto 101-ojoje sesijoje (MSC 101), vyksiančioje 2019 m. birželio 5–14 d. Londone, dėl numatomo šių pakeitimų priėmimo: MARPOL konvencijos II priedo pakeitimų dėl krovinių likučiuose ir cisternų paplavose esančių patvarių plūdrių didelės klampos ir (arba) aukštos lydymosi temperatūros produktų, 2011 m. Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso (toliau – IAP kodeksas) pakeitimų,
Tarptautinio gelbėjimo priemonių kodekso (toliau – GP kodeksas) 6.1.1.3 punkto pakeitimų, GP kodekso 4.4.8.1 punkto pakeitimų, įrangos sąrašų (SOLAS konvencijos priedėlio C, E ir P formų) pakeitimų ir Tarptautinio laivų, naudojančių dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą, saugos kodekso (toliau – TDK kodeksas) A ir A-1 dalių pakeitimų.
2.Pasiūlymo aplinkybės
2.1.Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija
Pagal Tarptautinės jūrų organizacijos konvenciją įsteigta Tarptautinė jūrų organizacija (TJO), kurios tikslas – suteikti galimybę vyriausybėms bendradarbiauti valstybinio reguliavimo ir darbo metodų klausimais, susijusiais su įvairiais techniniais dalykais, turinčiais įtakos tarptautinės prekybos laivybai, ir skatinti visuotinai priimti aukščiausius įmanomus standartus, kuriuos pritaikius laivyba būtų saugi ir naši, laivai neterštų jūrų, tarša būtų kontroliuojama ir būtų sudaromos vienodos veiklos sąlygos; taip pat spręsti aktualius administracinius ir teisinius klausimus.
Konvencija įsigaliojo 1958 m. kovo 17 d.
Visos valstybės narės yra šios konvencijos šalys.
Visos valstybės narės yra 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (toliau – MARPOL konvencija), įsigaliojusios 1983 m. spalio 2 d., šalys. Sąjunga nėra MARPOL konvencijos šalis.
Visos valstybės narės yra 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (toliau – SOLAS konvencija), įsigaliojusios 1980 m. gegužės 25 d., šalys. Sąjunga nėra SOLAS konvencijos šalis.
2011 m. Tarptautiniame išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekse (IAP kodekse) nustatyti išplėstinės tikrinimo vykdant viengubo ir dvigubo korpuso balkerių ir viengubo ir dvigubo korpuso naftos tanklaivių apžiūras programos reikalavimai, laikantis SOLAS konvencijos XI-1 skyriaus 2 taisyklės nuostatų.
Tarptautiniame gelbėjimo priemonių kodekse (GP kodekse) nustatyti tarptautiniai standartiniai reikalavimai gelbėjimo įrangai, kuriai taikomas SOLAS konvencijos III skyrius, be kita ko, asmens gelbėjimo priemonėms, vaizdinėms priemonėms, plūdriosioms gelbėjimo priemonėms, gelbėjimo valtims, nuleidimo į vandenį ir įlipimo priemonėms, taip pat evakuacijos jūroje sistemoms, lyno sviedžiamiesiems įtaisams, bendrosioms aliarmo ir garsinėms informavimo sistemoms.
Tarptautinio laivų, naudojančių dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą, saugos kodekso (TDK kodekso) paskirtis – nustatyti tarptautinį standartą laivams, varomiems dujomis ar žemos pliūpsnio temperatūros skystuoju kuru. Šiuo kodeksu reglamentuojamos visos sritys, kurioms būtina skirti ypatingą dėmesį, kai naudojamas dujinis ar žemos pliūpsnio temperatūros skystasis kuras; jame pateikti kriterijai dėl varomųjų ir pagalbinių laivo mechanizmų išdėstymo ir įrengimo, kai kurui naudojamos gamtinės dujos, – jų saugos, patikimumo ir veikimo sklandumo lygis turi prilygti tam, kurį įmanoma pasiekti eksploatuojant panašius naujus įprastinius naftos kuru varomus pagrindinius ir pagalbinius laivo mechanizmus.
2.2.Tarptautinė jūrų organizacija
Tarptautinė jūrų organizacija (TJO) yra Jungtinių Tautų specializuotoji agentūra, atsakinga už laivybos saugą ir saugumą ir už jūrų taršos iš laivų prevenciją. Šioje organizacijoje pasauliniu mastu nustatomi tarptautinės laivybos saugos, saugumo ir aplinkos apsaugos standartai. Jos pagrindinis uždavinys – sukurti visuotinai pripažintus ir visuotinai įgyvendinamus, objektyvius ir veiksmingus laivybos pramonės teisinius pagrindus.
Tarptautinės jūrų organizacijos narėmis gali būti visos valstybės; visos ES valstybės narės yra jos narės. Europos Komisija Tarptautinės jūrų organizacijos veikloje stebėtojos teisėmis dalyvauja nuo 1974 m. pagal bendradarbiavimo susitarimą, kurį atsižvelgdamos į bendrus interesus sudarė Vyriausybių konsultacijų laivybos klausimais organizacija (IMCO) ir Europos Bendrijų Komisija.
Iš visų TJO narių sudarytas TJO Jūrų aplinkos apsaugos komitetas posėdžiauja bent kartą per metus. Jis sprendžia šios organizacijos kompetencijai priskirtus aplinkosaugos klausimus, susijusius su taršos iš laivų, kuriai taikoma MARPOL konvencija, įskaitant taršą nafta, balkeriais gabenamomis cheminėmis medžiagomis, nuotekomis, šiukšlėmis ir iš laivų išmetamais teršalais (be kita ko, oro teršalais ir išmetamomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis), kontrole ir prevencija. Kiti svarstomi klausimai – balastinio vandens tvarkymas, apsaugos nuo užteršimo sistemos, laivų perdirbimas, pasirengimas taršos problemoms ir reagavimas į jas, taip pat specialių teritorijų ir ypač jautrių jūrų zonų nustatymas.
TJO Jūrų aplinkos apsaugos komitetas užtikrina visų pareigų, jam nustatytų TJO konvencijoje, TJO Asamblėjos ar TJO Tarybos, taip pat bet kokios minėtai taikymo sričiai priskiriamos pareigos, kurią pripažįsta TJO ir kuri gali būti nustatyta bet kuriame kitame tarptautiniame dokumente arba to dokumento pagrindu, vykdymo mechanizmą. Jūrų aplinkos apsaugos komiteto ir jo padalinių sprendimai priimami narių balsų dauguma.
TJO Jūrų saugumo komitetas taip pat yra sudarytas iš visų TJO narių ir posėdžiauja bent kartą per metus. Jis svarsto visus šios organizacijos kompetencijai priskiriamus klausimus, susijusius su pagalbinėmis laivybos priemonėmis, laivų statyba ir įranga, įgulos komplektavimu atsižvelgiant į saugą, taisyklėmis, skirtomis išvengti laivų susidūrimo, pavojingųjų krovinių gabenimu, saugios laivybos procedūromis ir reikalavimais, hidrografine informacija, laivų žurnalais ir laivybos įrašais, jūrų avarijų tyrimu, žmonių bei turto gelbėjimu ir visais kitais saugios laivybos veiksniais.
TJO Jūrų saugumo komitetas užtikrina visų pareigų, jam nustatytų TJO konvencijoje, TJO Asamblėjos ar TJO Tarybos, taip pat bet kokios minėtai taikymo sričiai priskiriamos pareigos, kurią pripažįsta TJO ir kuri gali būti nustatyta bet kuriame kitame tarptautiniame dokumente arba to dokumento pagrindu, vykdymo mechanizmą. Jūrų saugumo komiteto ir jo padalinių sprendimai priimami narių balsų dauguma.
2.3.Numatomas priimti TJO Jūrų aplinkos apsaugos komiteto aktas
2019 m. gegužės 13–17 d. vyksiančioje Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 74-ojoje sesijoje (MEPC 74) numatoma priimti MARPOL konvencijos II priedo pakeitimus dėl krovinių likučiuose ir cisternų paplavose esančių patvarių plūdrių didelės klampos ir (arba) aukštos lydymosi temperatūros produktų, siekiant sumažinti jų poveikį aplinkai. Šių numatomų MARPOL konvencijos II priedo pakeitimų tikslas – spręsti problemą dėl nemažos taršos, pavyzdžiui, parafinu, kurio per pastaruosius kelerius metus Šiaurės ir Baltijos jūrų pakrantės valstybėse išleista į šių jūrų vandenis.
2.4.Numatomas priimti TJO Jūrų saugumo komiteto aktas
2019 m. birželio 5–14 d. vyksiančioje Jūrų saugumo komiteto 101-ojoje sesijoje (MSC 101) numatoma priimti 2011 m. Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso (IAP kodekso) pakeitimus, Tarptautinio gelbėjimo priemonių kodekso (GP kodekso) pakeitimus, GP kodekso 4.4.8.1 punkto pakeitimus, įrangos sąrašų (SOLAS konvencijos priedėlio C, E ir P formų) pakeitimus ir Tarptautinio laivų, naudojančių dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą, saugos kodekso (TDK kodekso) A ir A-1 dalių pakeitimus.
2.4.1.Numatomais IAP kodekso pakeitimais siekiama įtraukti redakcinius pakeitimus, kuriais nustatomi visi privalomieji reikalavimai ir patobulinamos lentelės ir formos. Be to, į pakeitimus įtraukiami redakciniai pakeitimai bus sujungti su naujais esminiais reikalavimais atsižvelgiant į neseniai atnaujintą Tarptautinės klasifikacinių bendrovių asociacijos (toliau – IACS) suvienodintų reikalavimų Z10 eilutę. Suvienodintų reikalavimų Z10 eilutė susijusi su naftos tanklaivių, balkerių, cheminių medžiagų tanklaivių, dvigubo korpuso naftos tanklaivių ir dvisienių balkerių korpusų apžiūra. IACS suvienodinti reikalavimai yra IACS priimti sprendimai tais klausimais, kurie yra tiesiogiai susiję su konkrečiais klasifikacinių bendrovių nustatytų taisyklių reikalavimais bei praktika arba kuriuos apima tie reikalavimai ir praktika, taip pat su bendraisiais principais, kuriais grindžiamos klasifikacinių bendrovių taisyklės ir praktika. Suvienodinti reikalavimai, kuriuos turi patvirtinti kiekvienos IACS narės valdymo organas, bus įtraukti į IACS narių taisykles ir praktiką per metus po to, kai jiems pritars IACS bendrosios politikos grupė. Suvienodinti reikalavimai yra minimalūs reikalavimai. Be to, šio pakeitimų projekto teksto formuluotės yra suderintos su TJO nomenklatūra, kad nebūtų dviprasmiškumų ir nenuoseklumų.
2.4.2.Numatomų GP kodekso pakeitimų tikslas – užtikrinti, kad būtų vienodai įgyvendinamas šio kodekso 6.1.1.3 punktas dėl mažų gelbėjimo valčių, kurios nėra laivo plūdriųjų gelbėjimo priemonių dalis, rankinio nuleidimo į vandenį.
2.4.3.GP kodekso 4.4.8.1 punkto pakeitimais siekiama, kad gelbėjimosi valtims su dviem savarankiškomis varymo sistemomis nebūtų taikomas reikalavimas turėti pakankamai plūdrių irklų su reikiamais įtaisais (dilėmis, sukamosiomis įkabomis ar analogiškomis konstrukcijomis), skirtais judėti ramioje jūroje. Atliekant tikrinimus buvo nustatyta, kad kai kuriose gelbėjimosi valtyse su dviem savarankiškomis varymo sistemomis nėra irklų ir kitų reikiamų jiems skirtų įtaisų, ir padaryta išvada, kad pagal atitinkamą GP kodekso ir dok. MSC/Circ.980/Add.1 reikalavimą neatsižvelgiama į gelbėjimosi valtis su dviem savarankiškomis varymo sistemomis.
2.4.4.Jūrų saugumo komiteto 100-ojoje sesijoje buvo patvirtintas vienodo aiškinimo projektas, kuriame nurodyta, kad „gelbėjimosi valčiai su dviem savarankiškomis varymo sistemomis, kurių įranga susideda iš dviejų atskirų variklių, perdavimo velenų, kuro bakų, vamzdynų ir kitų susijusių pagalbinių priemonių, nereikia taikyti GP kodekso 4.4.8.1 punkto. Visais kitais atžvilgiais gelbėjimosi valtis turi visiškai atitikti GP kodekso 4.4.8 punktą.“
Dabartinis GP kodekso 4.4.8.1 punktas keičiamas suderinant jį su Jūrų saugumo komiteto 100-ojoje sesijoje patvirtintu vienodo aiškinimo projektu.
2.4.5.Numatomais įrangos sąrašų (SOLAS konvencijos priedėlio C, E ir P formų) pakeitimais siekiama iš dalies pakeisti SOLAS konvencijos priedėlio C, E ir P formų 8.1 punktą, įtraukiant išnašą, kurioje pažymima, kad ne visi išvardyti indikatoriai yra tinkami visiems laivams, todėl tuos, kurie nereikalingi, galima išbraukti. Paprastai tie indikatoriai (vairo, sraigto, traukos, žingsnio ir eksploatacinio modelio indikatoriai) įrengiami ne visų tipų laivuose.
2.4.6.Numatomais Tarptautinio laivų, naudojančių dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą, saugos kodekso (TDK kodekso) A ir A-1 dalių pakeitimais siekiama užtikrinti TDK kodekso nuoseklumą dėl esamų reikalavimų laivams, kuriuose kaip kuras naudojamos gamtinės dujos; reikiami pakeitimai nustatomi remiantis šio kodekso taikymo patirtimi.
3.Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu
3.1.MARPOL konvencijos II priedo reikalavimų pakeitimai, susiję su cisternų paplavų, kuriose yra didelės klampos ir patvarių plūdrių produktų, šalinimo reikalavimais
2015 m. gegužės 11–15 d. Londone vykusioje Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 68-ojoje sesijoje (MEPC 68) buvo patvirtinta nauja iniciatyva „MARPOL konvencijos II priedo reikalavimų, turinčių poveikį krovinių likučiams ir cisternų paplavoms, kuriuose yra didelės klampos, kietėjančių ir patvarių plūdrių produktų, ir susijusių apibrėžčių peržiūra bei pakeitimų parengimas“, skirta įtraukti į Taršos prevencijos ir likvidavimo pakomitečio dvejų metų darbotvarkę; numatyti iniciatyvos užbaigimo metai – 2018 m.
Šių MARPOL konvencijos II priedo pakeitimų projektas baigtas rengti Taršos prevencijos ir likvidavimo pakomitečio 5-ojoje sesijoje (PPR 5), kuri 2018 m. vasario 5–9 d. vyko Londone. 2018 m. spalio 22–26 d. Londone vykusioje Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 73ojoje sesijoje (MEPC 73) buvo patvirtintas MARPOL konvencijos II priedo pakeitimų, kuriuos numatyta priimti Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 74-ojoje sesijoje, projektas.
MARPOL konvencijos II priedo pakeitimų projektas išdėstytas TJO dokumente MEPC 73/19. Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 73-iosios sesijos ataskaitos (MEPC 73/19) 11.12 punkte nurodyta, kad tuos pakeitimus numatoma priimti Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 74-ojoje sesijoje.
3.2.2011 m. Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso (IAP kodekso) pakeitimai
2018 m. sausio 22–26 d. Londone vykusioje Laivų projektavimo ir statybos pakomitečio 5ojoje sesijoje (SDC 5) buvo priminta, kad 2017 m. vasario 13–17 d. Londone vykusioje Laivų projektavimo ir statybos pakomitečio 4-ojoje sesijoje (SDC 4) Tarptautinei klasifikacinių bendrovių asociacijai (IACS) ir sekretoriatui buvo suteiktas leidimas nagrinėti 2011 m. IAP kodeksą, siekiant pasiūlyti redakcinius pakeitimus, kuriais būtų nustatyti visi privalomieji reikalavimai ir patobulintas lentelių ir formų formatas; taip pat pateikti ataskaitą dėl padarytos pažangos, skirtą svarstyti Laivų projektavimo ir statybos pakomitečio 5-ojoje sesijoje.
Laivų projektavimo ir statybos pakomitečio 5-ojoje sesijoje nutarta, kad visos esminės nuostatos, kurios šiuo metu pateiktos 2011 m. IAP kodekso išnašose, turėtų būti įtrauktos į naujos suvestinės redakcijos pagrindinį tekstą. Be to, Laivų projektavimo ir statybos pakomitečio 5-ojoje sesijoje nutarta patobulinti IAP kodekso lentelių ir formų formatą. Galiausiai Laivų projektavimo ir statybos pakomitečio 5-ojoje sesijoje taip pat nutarta sujungti redakcinius pakeitimus ir IACS pasiūlytus naujus esminius 2011 m. IAP kodekso pakeitimus, kuriais atsižvelgiama į neseniai atnaujintą IACS suvienodintų reikalavimų Z10 eilutę.
Laivų projektavimo ir statybos pakomitečio 5-ojoje sesijoje pritarta pasiūlymui 2018 m. gegužės 16–25 d. Londone rengiamoje Jūrų saugumo komiteto 99ojoje sesijoje (MSC 99) pateikti patvirtinti 2011 m. IAP kodekso pakeitimų projektą; tuos pakeitimus numatyta priimti Jūrų saugumo komiteto 100-ojoje sesijoje (MSC 100), numatant, kad jie įsigalios nuo 2020 m. liepos 1 d.
Laivų projektavimo ir statybos pakomitečio 5-ojoje sesijoje parengtas 2011 m. IAP kodekso pakeitimų projektas buvo apsvarstytas Jūrų saugumo komiteto 99-ojoje sesijoje, laikantis reguliaraus šio kodekso atnaujinimo procedūros, ir tas 2011 m. IAP kodekso pakeitimų projektas patvirtintas numatant priimti tuos pakeitimus Jūrų saugumo komiteto 100-ojoje sesijoje.
2018 m. gruodžio 3–7 d. Londone vykusioje Jūrų saugumo komiteto 100-ojoje sesijoje šis pakeitimų projektas apsvarstytas kartu su siūlomais keitimais ir atkreiptas dėmesys į tai, kad pakeitimų projekto teksto formuluotės neatitinka TJO nomenklatūros (t. y. vietoj angl. k. formuluotės su „shall“ vartojama formuluotė su „is to/are to“) ir tai gali kliudyti ateityje rengti TJO taisykles, nes dėl to gali atsirasti dviprasmiškumų ir nenuoseklumų. Taip pat pažymėta, kad 2011 m. IAP kodekso pakeitimų projekte turėtų būti atsižvelgta į IAP kodekso suvestinės redakcijos projektą, šiuo metu rengiamą Laivų projektavimo ir statybos pakomitečio.
Po diskusijų Jūrų saugumo komiteto 100-ojoje sesijoje nuspręsta laikinai sustabdyti 2011 m. IAP kodekso pakeitimų projekto priėmimą, siekiant parengti persvarstytų 2011 m. IAP kodekso pakeitimų projektą, kuriame būtų tinkamai vartojamos angl. k. formuluotės su „shall/should“ vietoj „is to/are to“, ir jį pateikti priimti Jūrų saugumo komiteto 101-ojoje sesijoje.
Šis klausimas įtrauktas į Tarybos sprendimą (ES) 2018/1601. Pagal to Tarybos sprendimo 3 straipsnio 3 dalį, kai daromi pozicijos, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi dėl atitinkamų 2011 m. IAP kodekso pakeitimų, nedideli pakeitimai, dėl jų galima susitarti be papildomo Tarybos sprendimo. Tačiau kadangi atitinkami pakeitimai dėl IAP kodekso pakeitimų negali būti laikomi nedideliais, šis klausimas dar kartą įtraukiamas į šį pasiūlymą priimti Tarybos sprendimą dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų saugumo komiteto 101-ojoje sesijoje.
Jūrų saugumo komiteto rezoliucijos dėl 2011 m. IAP kodekso pakeitimų projektas pateiktas Jūrų saugumo komiteto 100-osios sesijos ataskaitos [X] priede [(MSC 100/XX/Add.X)]. Jūrų saugumo komiteto 100-osios sesijos ataskaitos [(MSC 100/XX)] [10.20] punkte nurodyta, kad tuos pakeitimus numatoma priimti Jūrų saugumo komiteto 101-ojoje sesijoje.
3.3.Tarptautinio gelbėjimo priemonių kodekso (GP kodekso) 6.1.1.3 punkto pakeitimai
2016 m. gegužės 11–20 d. Londone vykusioje Jūrų saugumo komiteto 96-ojoje sesijoje (MSC 96) buvo susitarta įtraukti naują iniciatyvą „Vienodas GP kodekso 6.1.1.3 punkto įgyvendinimas“ į Laivų sistemų ir įrangos pakomitečio 2016–2017 m. dvejų metų darbotvarkę ir į šio pakomitečio 4-osios sesijos (SSE 4) preliminarią darbotvarkę; numatyti šios iniciatyvos užbaigimo metai – 2017 m. Taip siekta parengti GP kodekso 6.1.1.3 punkto pakeitimus, kad jį būtų lengviau vienodai įgyvendinti, ir visų pirma būtų leidžiama naudoti gelbėjimo valčių, kurios nėra laivo plūdriųjų gelbėjimo priemonių dalis, rankinio nuleidimo mechanizmus.
2017 m. kovo 20–24 d. Londone vykusioje Laivų sistemų ir įrangos pakomitečio 4-ojoje sesijoje (SSE 4) ir 2018 m. kovo 12–16 d. Londone vykusioje šio pakomitečio 5-ojoje sesijoje (SSE 5) buvo aptarti susirūpinimą keliantys klausimai dėl pavojų, kurių kiltų, jeigu patvirtinus šį GP kodekso pakeitimų projektą būtų leidžiama paimti gelbėjimo valtį iš jos laikymo vietos ir nuleisti ją už borto net ir tuo atveju, jei nebūtų reikiamo skaičiaus pareigūnų, turinčių ją valdyti; taip pat aptartos nuomonės dėl šio pakeitimo taikymo srities.
2018 m. gruodžio 3–7 d. Londone vykusioje savo 100-ojoje sesijoje (MSC 100) Jūrų saugumo komitetas sutiko patvirtinti GP kodekso pakeitimų, kuriuos numatyta priimti Jūrų saugumo komiteto 101-ojoje sesijoje, projektą. Nepaisant šio sprendimo, komitetas paragino Laivų sistemų ir įrangos pakomitečio 6-ojoje sesijoje, vyksiančioje 2019 m. kovo 4–8 d. Londone, toliau svarstyti susirūpinimą keliančius klausimus dėl šių pakeitimų projekto, siekiant dėl to pakonsultuoti Jūrų saugumo komitetą jo 101ojoje sesijoje prieš priimant tuos pakeitimus.
GP kodekso 6.1.1.3 punkto pakeitimų projektas pateiktas Jūrų saugumo komiteto 100-osios sesijos ataskaitos [x] priede [(MSC 100/xx/Add.x)]. Jūrų saugumo komiteto 100-osios sesijos ataskaitos [(MSC 100/xx)] [9.6] punkte nurodyta, kad tuos pakeitimus numatoma priimti Jūrų saugumo komiteto 101-ojoje sesijoje.
3.4.Gelbėjimo priemonių kodekso 4.4.8.1 punkto pakeitimai
2018 m. kovo 12–16 d. Londone vykusioje Laivų sistemų ir įrangos pakomitečio 5-ojoje sesijoje (SSE 5) pritarta Sąjungos pasiūlymui dėl vienodo aiškinimo dėl Gelbėjimo priemonių kodekso (GP kodekso) 4.4.8.1 punkto ir standartizuotos gelbėjimo priemonių vertinimo ir bandymo ataskaitos formų (MSC/Circ.980/Add.1, 4.4.1.2 skirsnis). Jūrų saugumo komiteto 100-ojoje sesijoje patvirtintas to vienodo aiškinimo projekto tekstas, taip pat patvirtinti papildomi GP kodekso 4.4.8.1 punkto pakeitimai siekiant nuoseklumo tarp šio kodekso reikalavimo ir vienodo aiškinimo nuostatų.
Tarptautinio gelbėjimo priemonių kodekso (GP kodekso) 4.4.8.1 punkto pakeitimai pateikti Jūrų saugumo komiteto 100-osios sesijos ataskaitos [x] priede [(MSC 100/xx/Add.x)]. Jūrų saugumo komiteto 100-osios sesijos ataskaitos [(MSC 100/xx)] [9.23] punkte nurodyta, kad tuos GP kodekso pakeitimus numatoma priimti Jūrų saugumo komiteto 101-ojoje sesijoje.
3.5.Įrangos sąrašų (SOLAS konvencijos priedėlio C, E ir P formų) pakeitimai
2018 m. gruodžio 3–7 d. Londone vykusioje Jūrų saugumo komiteto 100-ojoje sesijoje (MSC 100) buvo susitarta svarstyti įrangos sąrašų (SOLAS konvencijos priedėlio C, E ir P formų) pakeitimus, numatant, kad nedideles pataisas ar mažiau svarbius klausimus bus galima apsvarstyti komitetuose pagal darbotvarkės punktą „Kiti klausimai“. Po svarstymo Jūrų saugumo komiteto 100-ojoje sesijoje patvirtintas siūlomų pakeitimų, kuriuos numatyta priimti Jūrų saugumo komiteto 101-ojoje sesijoje (MSC 101), projektas.
Įrangos sąrašų (SOLAS konvencijos priedėlio C, E ir P formų) pakeitimų projektas pateiktas Jūrų saugumo komiteto 100-osios sesijos ataskaitos [x] priede [(MSC 100/xx/Add.x)]. Jūrų saugumo komiteto 100-osios sesijos ataskaitos [(MSC 100/xx)] [9.30] punkte nurodyta, kad tuos pakeitimus numatoma priimti Jūrų saugumo komiteto 101-ojoje sesijoje.
3.6.Tarptautinio laivų, naudojančių dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą, saugos kodekso (TDK kodekso) A ir A-1 dalių pakeitimai
2017 m. rugsėjo 11–15 d. Londone vykusioje Krovinių ir konteinerių vežimo pakomitečio ketvirtojoje sesijoje (CCC 4) buvo vėl sudaryta Laivų, kuriuose naudojamas žemos pliūpsnio temperatūros kuras, saugos techninių nuostatų rengimo darbo grupė, kuriai pavesta toliau dirbti rengiant TDK kodekso pakeitimų dėl kuro elementų projektą ir parengti laivų, kuriuose kurui naudojamas metilo ar etilo alkoholis, saugos techninių nuostatų projektą. Krovinių ir konteinerių vežimo pakomitečio 4ojoje sesijoje pritarta tos darbo grupės parengtam TDK kodekso A ir A-1 dalių pakeitimų dėl konkrečių reikalavimų, taikomų gamtinėms dujoms, projektui ir paraginta Jūrų saugumo komiteto 99-ojoje sesijoje (MSC 99), rengiamoje 2018 m. gegužės 16–25 d. Londone, patvirtinti tuos pakeitimus, numatant juos priimti Jūrų saugumo komiteto 100-ojoje sesijoje (MSC 100).
Jūrų saugumo komiteto 99-ojoje sesijoje apsvarstytas Tarptautinio laivų, naudojančių dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą, saugos kodekso (TDK kodekso) A ir A-1 dalių pakeitimų projektas kartu su papildomomis dėl tų rengiamų pakeitimų pateiktomis pastabomis, įskaitant pasiūlymą įtraukti alternatyvų sprendimą, kaip būtų galima apsisaugoti nuo nuotėkio iš suskystinto kuro vamzdžių ne mašinų skyriuje. Po šios diskusijos Jūrų saugumo komiteto 99ojoje sesijoje susitarta laikinai sustabdyti TDK kodekso A ir A-1 dalių pakeitimų projekto patvirtinimą ir nurodyta Krovinių ir konteinerių vežimo pakomitečio penktojoje sesijoje (CCC 5), rengiamoje 2018 m. rugsėjo 10–14 d. Londone, skubos tvarka persvarstyti 9.5.6 taisyklės pakeitimų projektą ir apie gautą rezultatą pranešti Jūrų saugumo komiteto 100ojoje sesijoje.
Krovinių ir konteinerių vežimo pakomitečio 5-ojoje sesijoje buvo apsvarstytas TDK kodekso 9.5.6 taisyklės pakeitimų projektas ir nutarta, kad jokių papildomų 9.5.6 taisyklės pakeitimų atlikti nereikia. Taigi, Krovinių ir konteinerių vežimo pakomitečio 5-ojoje sesijoje nuspręsta paraginti Jūrų saugumo komiteto 100-ojoje sesijoje, rengiamoje 2018 m. gruodžio 3–7 d. Londone, skubos tvarka patvirtinti TDK kodekso A ir A-1 dalių pakeitimų projektą, pateiktą dokumento CCC 4/12 1 priede, numatant vėliau priimti tuos pakeitimus Jūrų saugos komiteto 101-ojoje sesijoje (MSC 101).
Jūrų saugumo komiteto 100-ojoje sesijoje pritarta Krovinių ir konteinerių vežimo pakomitečio 5-osios sesijos išvadai, kad nereikia jokių papildomų 9.5.6 taisyklės pakeitimų dėl alternatyvaus sprendimo, skirto apsisaugoti nuo nuotėkių. Tačiau nuomonės išsiskyrė dėl to, ar reikia įtraukti papildomą tekstą, kad būtų užtikrintas nuotėkio aptikimo reikalavimų taikymas vamzdžiams, kuriais tiekiamas suskystintas kuras. Jūrų saugumo komiteto 100-ojoje sesijoje pritarta Krovinių ir konteinerių vežimo pakomitečio 4-ojoje sesijoje parengtam tekstui ir patvirtinti TDK kodekso A ir A-1 dalių pakeitimai, numatant juos priimti Jūrų saugumo komiteto 101-ojoje sesijoje, tačiau pažymėta, kad jų priėmimo etape vis dar būtų galima pateikti daugiau pasiūlymų.
Tarptautinio laivų, naudojančių dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą, saugos kodekso (TDK kodekso) A ir A-1 dalių pakeitimų projektas pateiktas Jūrų saugumo komiteto 100-osios sesijos ataskaitos [x] priede [(MSC 100/xx/Add.x)]. Jūrų saugumo komiteto 100osios sesijos ataskaitos [(MSC 100/xx)] [11.5] punkte nurodyta, kad tuos pakeitimus numatoma priimti Jūrų saugumo komiteto 101-ojoje sesijoje.
3.7.Aktualūs ES teisės aktai ir ES kompetencija
3.7.1.MARPOL konvencijos II priedo taisyklių pakeitimai
Tarptautiniai standartai dėl taršos iš laivų įtraukti į ES teisę Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo, kuria siekiama užtikrinti, kad už neteisėtą teršiančių medžiagų išmetimą iš laivų atsakingiems asmenims būtų taikomos atitinkamos sankcijos. Teršiančios medžiagos šioje direktyvoje apibrėžtos kaip medžiagos, kurioms taikomi MARPOL konvencijos I ir II priedai. Be to, Direktyvoje 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams, valstybėms narėms nustatytas reikalavimas užtikrinti, kad jų uostuose būtų galima naudotis priėmimo įrenginiais, atitinkančiais tais uostais įprastai besinaudojančių laivų poreikius, taip pat nustatytas reikalavimas laivams pristatyti savo atliekas, įskaitant krovinių likučius, į tuos įrenginius prieš išplaukiant, siekiant galutinio tikslo sumažinti iš laivų į jūrą išmetamų atliekų kiekį. Konvencijos II priede nurodytos cisternų paplavos atitinka krovinių likučių apibrėžtį pagal šią direktyvą. Direktyvoje 2000/59/EB taip pat reikalaujama, kad laivai iš anksto praneštų kitam uostui, į kurį ketina atvykti, apie bet kokias atliekas ir krovinių likučius, kuriuos nori į jį pristatyti, ir kas po to liks laive, taip pat pranešti apie turimų talpyklų dydį.
Taigi, Jūrų saugumo komiteto 101-ojoje sesijoje numatomi priimti pakeitimai, kuriais MARPOL II priedas būtų iš dalies pakeistas dėl krovinių likučiuose ir cisternų paplavose esančių patvarių plūdrių didelės klampos ir (arba) aukštos lydymosi temperatūros produktų, turėtų poveikį ES teisei taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo ir Direktyvą 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams.
3.7.2.2011 m. Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso (IAP kodekso) pakeitimai
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 530/2012 dėl dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų greitesnio įvedimo viengubo korpuso naftos tanklaiviams tikslas – nustatyti MARPOL 73/78 (kaip apibrėžta šio reglamento 3 straipsnyje) dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų greitesnio taikymo viengubo korpuso naftos tanklaiviams planą ir uždrausti viengubo korpuso naftos tanklaiviais gabenti sunkiuosius naftos produktus į valstybių narių uostus ir iš jų.
Pagal Reglamentą (ES) Nr. 530/2012 senesniems negu 15 metų viengubo korpuso naftos tanklaiviams privaloma taikyti TJO būklės įvertinimo sistemą (CAS). 5 straipsnyje reikalaujama, kad tokie tanklaiviai atitiktų būklės įvertinimo sistemos reikalavimus, o 6 straipsnyje ši sistema apibrėžta kaip būklės įvertinimo sistema, patvirtinta 2001 m. balandžio 27 d. rezoliucija MEPC 94(46) su pakeitimais, padarytais 2002 m. spalio 11 d. rezoliucija MEPC 99(48) ir 2003 m. gruodžio 4 d. rezoliucija MEPC 112(50). Išplėstinėje tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programoje (Išplėstinė apžiūrų programa, IAP) nurodoma, kaip atlikti tokį intensyvų įvertinimą. Būklės įvertinimo sistemos tikslais naudojamasi Išplėstine apžiūrų programa, todėl būklės įvertinimo sistemoje atliekamų tikrinimų pakeitimai bus tiesiogiai ir automatiškai taikomi pagal Reglamentą (ES) Nr. 530/2012.
Taigi, Jūrų saugumo komiteto 101-ojoje sesijoje numatomi priimti pakeitimai, kuriais būtų iš dalies pakeistas IAP kodeksas, turėtų poveikį ES teisei taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 530/2012 dėl dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų greitesnio įvedimo viengubo korpuso naftos tanklaiviams.
3.7.3.GP kodekso 6.1.1.3 punkto pakeitimai
Nuleidimo įtaisai ir kėlimo gervės yra įtraukti į 2018 m. gegužės 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/773 dėl laivų įrenginių modelio, konstrukcijos ir veikimo charakteristikų reikalavimų ir bandymo standartų, kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/306. To įgyvendinimo reglamento punktuose MED/1.21, 1.23, 1.24 ir 1.25 dėl nuleidimo įtaisų daroma nuoroda į GP kodeksą ir į Rezoliuciją MSC.81(70). Taigi, tie įrenginiai įeina į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/90/ES dėl laivų įrenginių, kuria panaikinama Tarybos direktyva 96/98/EB, taikymo sritį.
Todėl Jūrų saugumo komiteto 101-ojoje sesijoje numatomi priimti pakeitimai, kuriais būtų iš dalies pakeistas GP kodeksas, turėtų poveikį ES teisei taikant Direktyvą 2014/90/ES ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/778.
3.7.4.GP kodekso 4.4.8.1 punkto pakeitimai
Gelbėjimosi valtys įtrauktos į 2018 m. gegužės 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/773 dėl laivų įrenginių modelio, konstrukcijos ir veikimo charakteristikų reikalavimų ir bandymo standartų, kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/306. To įgyvendinimo reglamento punkte MED/1.7 daroma nuoroda į GP kodeksą ir į MSC 980 aplinkraštį. Taigi, tie įrenginiai įeina į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/90/ES dėl laivų įrenginių, kuria panaikinama Tarybos direktyva 96/98/EB, taikymo sritį.
Todėl Jūrų saugumo komiteto 101-ojoje sesijoje numatomi priimti pakeitimai, kuriais būtų iš dalies pakeistas GP kodeksas, turėtų poveikį ES teisei taikant Direktyvą 2014/90/ES ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/778.
3.7.5.Įrangos sąrašų (SOLAS konvencijos priedėlio C, E ir P formų) pakeitimai
Pagal Direktyvos 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų 6 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį A klasės keleiviniams laivams taikomi SOLAS konvencijos su pakeitimais reikalavimai.
Todėl Jūrų saugumo komiteto 101-ojoje sesijoje numatomi priimti pakeitimai, kuriais būtų iš dalies pakeisti įrangos sąrašai, turėtų poveikį ES teisei taikant Direktyvą 2009/45/EB.
3.7.6.Tarptautinio laivų, naudojančių dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą, saugos kodekso (TDK kodekso) A ir A-1 dalių pakeitimai
Pagal Direktyvos 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų 6 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktį A klasės keleiviniams laivams taikomi SOLAS konvencijos su pakeitimais reikalavimai. TDK kodeksą keleiviniams laivams taikyti privaloma pagal SOLAS konvenciją. Be to, 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo valstybėms narėms nustatytas reikalavimas užtikrinti, kad nuo 2025 m. pabaigos suskystintos gamtinės dujos (SGD) būtų tiekiamos jūrų laivams svarbiausiuose ES uostuose. ES valstybės narės jau baigė kurti alternatyviųjų degalų rinkos plėtros ir jų infrastruktūros kūrimo nacionalinės politikos sistemas, kuriose itin daug dėmesio skiriama įvairioms paramos priemonėms ir iniciatyvoms, kuriomis skatinamas ir plėtojamas jūrų laivams skirtų SGD degalų papildymo punktų įrengimas.
Todėl Jūrų saugumo komiteto 101-ojoje sesijoje numatomi priimti pakeitimai, kuriais būtų iš dalies pakeistas TDK kodeksas, turėtų poveikį ES teisei taikant Direktyvą 2009/45/EB ir Direktyvą 2014/94/ES.
3.7.7.ES kompetencija
MARPOL konvencijos II priedo pakeitimai dėl krovinių likučiuose ir cisternų paplavose esančių patvarių plūdrių didelės klampos ir (arba) aukštos lydymosi temperatūros produktų turėtų poveikį ES teisės taikymui, taikant Direktyvą 2005/35/EB ir Direktyvą 2000/59/EB.
2011 m. IAP kodekso pakeitimai turėtų poveikį ES teisei taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 530/2012 dėl dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų greitesnio įvedimo viengubo korpuso naftos tanklaiviams.
Tarptautinio gelbėjimo priemonių kodekso
(GP kodekso) 6.1.1.3 punkto pakeitimai turėtų poveikį ES teisės taikymui, taikant Direktyvą 2014/90/ES ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/778.
GP kodekso 4.4.8.1 punkto vienodo aiškinimo pakeitimai turėtų poveikį ES teisės taikymui, taikant Direktyvą 2014/90/ES ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/778.
Įrangos sąrašų (SOLAS konvencijos priedėlio C, E ir P formų) pakeitimai turėtų poveikį ES teisei taikant Direktyvą 2009/45/EB.
Tarptautinio laivų, naudojančių dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą, saugos kodekso (TDK kodekso) A ir A-1 dalių pakeitimai turėtų poveikį ES teisei taikant Direktyvą 2009/45/EB ir Direktyvą 2014/94/ES.
4.Teisinis pagrindas
4.1.Procedūrinis teisinis pagrindas
4.1.1.Principai
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyta priimti sprendimus, kuriais nustatomos „pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.
SESV 218 straipsnio 9 dalis taikoma nepriklausomai nuo to, ar Sąjunga yra tokio organo narė arba susitarimo šalis.
Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal atitinkamo organo veiklą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų <...> turinį“.
4.1.2.Taikymas aptariamuoju atveju
TJO Jūrų aplinkos apsaugos komitetas ir Jūrų saugumo komitetas yra pagal susitarimą, t. y. Tarptautinės jūrų organizacijos konvenciją, įsteigti organai.
Dokumentai, kuriuos turi priimti TJO Jūrų aplinkos apsaugos komitetas ir Jūrų saugumo komitetas, yra teisinę galią turintys aktai. Numatomi priimti aktai gali daryti lemiamą įtaką šių ES teisės aktų turiniui:
–Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo ir Direktyvos 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams. Taip yra todėl, kad teršiančios medžiagos Direktyvoje 2005/35/EB apibrėžtos kaip medžiagos, kurioms taikomi MARPOL konvencijos I ir II priedai. Be to, Direktyvoje 2000/59/EB valstybėms narėms nustatytas reikalavimas užtikrinti, kad jų uostuose būtų galima naudotis priėmimo įrenginiais, atitinkančiais tais uostais įprastai besinaudojančių laivų poreikius, siekiant galutinio tikslo sumažinti iš laivų į jūrą išmetamų atliekų ir krovinių likučių kiekius ir taip sustiprinti jūros aplinkos apsaugą;
–Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 530/2012 dėl dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų greitesnio įvedimo viengubo korpuso naftos tanklaiviams. Taip yra todėl, kad pagal Reglamentą (ES) Nr. 530/2012 privaloma taikyti TJO būklės įvertinimo sistemą, o šios sistemos tikslais yra naudojamasi Išplėstine apžiūrų programa (IAP);
–2018 m. gegužės 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/773 dėl laivų įrenginių modelio, konstrukcijos ir veikimo charakteristikų reikalavimų ir bandymo standartų, kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/306, ir 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/90/ES dėl laivų įrenginių, kuria panaikinama Tarybos direktyva 96/98/EB. Taip yra todėl, kad Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/773 dėl nuleidimo įtaisų daroma nuoroda į GP kodeksą, taigi to tipo įranga įeina į Direktyvos 2014/90/ES taikymo sritį;
–Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų. Taip yra todėl, kad Direktyvoje 2009/45/EB nustatyta, jog A klasės keleiviniai laivai turi visiškai atitikti SOLAS konvencijos su pakeitimais reikalavimus;
–Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų, taikant ją kartu su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo. Taip yra todėl, kad Direktyvoje 2009/45/EB nustatyta, jog A klasės keleiviniai laivai turi visiškai atitikti SOLAS konvencijos su pakeitimais reikalavimus, ir todėl, kad pagal Direktyvą 2014/94/ES valstybės narės privalo užtikrinti, jog nuo 2025 m. pabaigos suskystintos gamtinės dujos būtų tiekiamos jūrų laivams svarbiausiuose ES uostuose.
Numatomais aktais susitarimo institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama.
Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.
4.2.Materialinis teisinis pagrindas
4.2.1.Principai
Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio nustatoma Sąjungos pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu numatomu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.
4.2.2.Taikymas aptariamuoju atveju
Pagrindinis numatomo akto tikslas ir turinys yra susiję su jūrų transportu. Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 100 straipsnio 2 dalis.
4.3.Išvada
Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 100 straipsnio 2 dalis kartu su SESV 218 straipsnio 9 dalimi.
2019/0087 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komitete ir Jūrų saugumo komitete dėl Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos II priedo pakeitimų, 2011 m. Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso pakeitimų, Tarptautinio gelbėjimo priemonių kodekso pakeitimų, Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje priedėlio C, E ir P formų pakeitimų ir Tarptautinio laivų, naudojančių dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą, saugos kodekso pakeitimų priėmimo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)Sąjungos veiksmais jūrų transporto sektoriuje turėtų būti siekiama apsaugoti jūros aplinką ir didinti jūrų saugumą;
(2)Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) konvencija įsigaliojo 1958 m. kovo 17 d. TJO yra Jungtinių Tautų specializuotoji agentūra, atsakinga už laivybos saugą ir saugumą ir už jūrų ir oro taršos iš laivų prevenciją;
(3)pagal TJO konvencijos 38 straipsnio a punktą Jūrų aplinkos apsaugos komitetas atlieka funkcijas, kurios yra arba gali būti suteiktos TJO tarptautinėmis konvencijomis arba pagal tarptautines konvencijas dėl jūrų taršos iš laivų prevencijos ir kontrolės, visų pirma kiek tai sietina su taisyklių ar kitų nuostatų priėmimu ir keitimu;
(4)pagal TJO konvencijos 28 straipsnio b punktą TJO Jūrų saugumo komitetas užtikrina visų pareigų, jam paskirtų pagal tą konvenciją, nustatytų TJO Asamblėjos ar TJO Tarybos, taip pat kiekvienos to straipsnio taikymo sričiai priskirtos pareigos, kuri gali būti jam pavesta pagal bet kurį kitą tarptautinį dokumentą ir kurią pripažįsta TJO, vykdymo mechanizmą;
(5)Tarptautinė konvencija dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencija) įsigaliojo 1983 m. spalio 2 d.;
(6)pagal MARPOL konvencijos 16 straipsnio 2 dalies c punktą jos pakeitimus gali priimti atitinkama įstaiga, kuri šiuo atveju yra Jūrų aplinkos apsaugos komitetas;
(7)Tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS konvencija) įsigaliojo 1980 m. gegužės 25 d.;
(8)pagal SOLAS konvencijos VIII straipsnio b punkto iii papunktį TJO Jūrų saugumo komitetas gali priimti SOLAS konvencijos pakeitimus;
(9)2019 m. gegužės 13–17 d. vyksiančioje Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 74-ojoje sesijoje (MEPC 74) numatoma priimti MARPOL konvencijos II priedo pakeitimus;
(10)2019 m. birželio 5–14 d. vyksiančioje Jūrų saugumo komiteto 101-ojoje sesijoje (MSC 5) numatoma priimti 2011 m. Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso (2011 m. IAP kodekso) pakeitimus, Tarptautinio gelbėjimo priemonių kodekso (GP kodekso) pakeitimus, įrangos sąrašų (SOLAS konvencijos priedėlio C, E ir P formų) pakeitimus ir Tarptautinio laivų, naudojančių dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą, saugos kodekso (TDK kodekso) A ir A-1 dalių pakeitimus;
(11)tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 74-ojoje sesijoje, nes MARPOL konvencijos II priedo pakeitimai galės daryti lemiamą įtaką Sąjungos teisės aktų turiniui, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2005/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2000/59/EB;
(12)tikslinga nustatyti poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Jūrų saugumo komiteto 101-ojoje sesijoje, nes 2011 m. IAP kodekso pakeitimai gali daryti lemiamą įtaką Sąjungos teisės aktų turiniui, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 530/2012, GP kodekso pakeitimai gali daryti lemiamą įtaką Sąjungos teisės aktų turiniui, t. y. Komisijos įgyvendinimo reglamentui (ES) 2018/773 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2014/90/ES, SOLAS konvencijos pakeitimai gali daryti lemiamą įtaką Sąjungos teisės aktų turiniui, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2009/45/EB, ir TDK kodekso pakeitimai gali daryti lemiamą įtaką Sąjungos teisės aktų turiniui, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų kartu su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES;
(13)MARPOL konvencijos II priedo pakeitimais turėtų būti užtikrintas su krovinių likučiuose ir cisternų paplavose esančiais patvariais plūdriais didelės klampos ir (arba) aukštos lydymosi temperatūros produktais susijusio poveikio aplinkai sumažinimas;
(14)2011 m. IAP kodekso daliniai pakeitimai turėtų apimti to kodekso redakcinius pakeitimus, kuriais būtų nustatyti visi privalomieji reikalavimai ir patobulintos lentelės ir formos, taip pat tie redakciniai pakeitimai turėtų būti sujungti su naujais esminiais reikalavimais atsižvelgiant į neseniai atnaujintą Tarptautinės klasifikacinių bendrovių asociacijos suvienodintų reikalavimų Z10 eilutę;
(15)GP kodekso 6.1.1.3 punkto pakeitimais turėtų būti užtikrinta, kad būtų vienodai įgyvendinamos nuostatos dėl mažų gelbėjimo valčių, kurios nėra laivo plūdriųjų gelbėjimo priemonių dalis, rankinio nuleidimo į vandenį;
(16)GP kodekso 4.4.8.1 punkto pakeitimais turėtų būti užtikrinta, kad gelbėjimosi valtims su dviem savarankiškomis varymo sistemomis nebūtų taikomas reikalavimas turėti pakankamai plūdrių irklų su reikiamais įtaisais, skirtų judėti ramioje jūroje;
(17)SOLAS konvencijos priedėlyje pateiktų įrangos sąrašų C, E ir P formų 8.1 punkto pakeitimais turėtų būti užtikrinta, kad būtų aišku, jog ne visi iš išvardytų indikatorių yra tinkami visiems laivams, todėl tuos, kurie nereikalingi, galima išbraukti;
(18)TDK kodekso A ir A-1 dalių pakeitimais turėtų būti užtikrintas esamų reikalavimų laivams, kuriuose kaip kuras naudojamos gamtinės dujos, nuoseklumas, nustatant reikiamus pakeitimus, pagrįstus taikant šį kodeksą įgyta patirtimi;
(19)Sąjungos poziciją, veikdamos kartu Sąjungos interesų labui, turi pareikšti Sąjungos valstybės narės, kurios yra TJO Jūrų aplinkos apsaugos komiteto ir Jūrų saugumo komiteto narės,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi TJO Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 74ojoje sesijoje, yra pritarti TJO dokumento MEPC 73/19/add.1 13 priede nustatytų Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos II priedo pakeitimų, susijusių su cisternų paplavų, kuriose yra didelės klampos ir patvarių plūdrių produktų, šalinimo reikalavimais, priėmimui.
2 straipsnis
Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi TJO Jūrų saugumo komiteto 101-ojoje sesijoje, yra pritarti tam, kad būtų:
(a)priimti 2011 m. Tarptautinio išplėstinės tikrinimo vykdant balkerių ir naftos tanklaivių apžiūras programos kodekso pakeitimai, nustatyti TJO dokumento [MSC 100/XX/Add.X] [X] priede;
(b)priimti GP kodekso 6.1.1.3 punkto pakeitimai, nustatyti TJO dokumento [MSC 100/XX/Add.X] [X] priede;
(c)priimti GP kodekso 4.4.8.1 punkto pakeitimai, nustatyti TJO dokumento [MSC 100/XX/Add.X] [X] priede;
(d)priimti SOLAS konvencijos priedėlyje pateiktų įrangos sąrašų C, E ir P formų 8.1 punkto pakeitimai, nustatyti TJO dokumento [MSC 100/XX/Add.X] [X] priede;
(e)priimti TDK kodekso A ir A-1 dalių pakeitimai, nustatyti TJO dokumento [MSC 100/XX/Add.X] [X] priede.
3 straipsnis
1.1 straipsnyje išdėstytą poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu, veikdamos kartu Sąjungos interesų labui pareiškia valstybės narės, kurios visos yra TJO narės.
2.2 straipsnyje išdėstytą poziciją, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu, veikdamos kartu Sąjungos interesų labui pareiškia valstybės narės, kurios visos yra TJO narės.
3.Dėl nedidelių 1 ir 2 straipsniuose nurodytų pozicijų pakeitimų galima susitarti be papildomo Tarybos sprendimo.
4 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Priimta Briuselyje
