Europos regionų komiteto nuomonė „Darni Europa – iki 2030 m. Tolesnė veikla, susijusi su JT darnaus vystymosi tikslais, ekologine pertvarka ir Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos“

(2020/C 39/06)

Pranešėja	:	Sirpa Hertell (FI/EPP), Espo miesto tarybos narė
Pamatinis dokumentas	:	Diskusijoms skirtas dokumentas „Darni Europa – iki 2030 m.“ COM (2019) 22 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

Darni Europa – iki 2030 m. – planetos B nėra

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

atkreipia dėmesį į Tarybos išvadas (1) dėl darnaus vystymosi svarbos ir į savo paties didelį suinteresuotumą toliau atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. kaip svarbiausią prioritetą ES piliečių ir jų gerovės naudai ir kaip esminę priemonę siekiant atkurti ir sustiprinti ES patikimumą Europoje ir pasaulyje;

2.

palankiai vertina naują postūmi diskusijoms dėl plataus užmojo ES klimato politikos ir išrinktosios Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pasiūlymą dėl „Europos žaliojo kurso“ nustačius didesnius ES 2030 m. tikslus ir ragina naujos sudėties Europos Komisiją plėtojant „Europos žaliąjį kursą“, kurio tikslas – iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas kaip tikras tvarumo ir klimato kaitos politikos partneres;

3.

pabrėžia, kad svarbu parengti naują Europos strategiją „Darni Europa – iki 2030 m.“, kuri būtų ilgalaikės Europos ateities pagrindas. Europa jau yra pradininkė darnumo srityje, tačiau ji susiduria su sudėtingais pasauliniais iššūkiais, kuriuos Europos Sąjunga turi atremti. RK yra įsitikinęs, kad norint sukurti darnią Europos Sąjungą, įskaitant tikslą iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralizavimą, reikia esminių pokyčių, kurių turi būti siekiama bendromis visų valdymo lygmenų ir visų mūsų visuomenės sluoksnių pastangomis;

4.

pabrėžia, kad pagrindiniai tvarios ir atsparios ateities politikos ramsčiai, be kita ko, yra ryžtingas perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant netoksinių medžiagų naudojimo ciklus, tvirtą įsipareigojimą dėl poveikio klimatui neutralizavimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos, gamtos paveldo, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugą, žemės ūkio ir maisto sistemų tvarumą, žemės ūkio ir aplinkos bei klimato politikos derėjimą ir nuoseklumą, taip pat saugią ir tvarią mažo anglies dioksido kiekio energetiką, pastatų ir judumo sektorius, ir apskaičiuota, jog ši pertvarka sukurs daugiau kaip 200 mln. naujų darbo vietų pasaulyje, kurių vertė iki 2030 m. sieks daugiau kaip 4 trln. EUR;

5.

atkreipia dėmesį į asmenų, naujų technologijų, produktų, paslaugų, verslo modelių ir paramos įmonėms ir viešojo bei privataus sektoriaus finansavimui ir visų Europos Komisijos apibrėžtų „horizontaliųjų“ veiksnių svarbą įgyvendinant darnią ir atsparią Europą iki 2030 m.;

6.

primena RK rekomendacijų dėl ilgalaikės ES strategijos dėl darnios Europos iki 2030 m. (2) ir Europos Komisijos pasiūlymų dėl teisinės valstybės principo stiprinimo, ES valdymo gerinimo, geresnio politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui ir geresnio reglamentavimo susiejimo su darnumu svarbą;

7.

paaiškina, kad Darbotvarkę iki 2030 m. sudaro penki ramsčiai: taika, planeta, žmonės, klestėjimas ir partnerystė, tačiau šioje nuomonėje daugiausiai dėmesio bus skiriama planetos ramsčiui, išdėstant strateginį požiūrį į tai, kaip iki 2030 m. sudaryti sąlygas darniems Europos miestams ir regionams;

Darni Europa – iki 2030 m. Miestų ir regionų kelias

8.

palankiai vertina perėjimą prie efektyvaus išteklių naudojimo, mažo anglies dioksido kiekio technologijų, neutralizuoto poveikio klimatui ir biologinės įvairovės ekonomikos ir pabrėžia, kad reikia nedelsiant imtis priemonių ir kad jas įgyvendinant turi dalyvauti visų lygmenų valdžios institucijos, ekonominiai subjektai, universitetai, mokslinių tyrimų centrai, pilietinė visuomenė ir piliečiai;

9.

ragina visais valdymo lygmenimis sprendimus priimančius asmenis pripažinti aktyvų ir dažnai novatorišką vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį savo kompetencijos srityse įgyvendinant tikslus, nes jie yra šio proceso priešakyje ir yra atsakingi už 65 % darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo Europoje;

10.

pritaria žinomiems faktams, kad DVT uždavinių ir jų įgyvendinimo negalima pasiekti tik taikant principą „iš viršaus į apačią“, kad visų pirma labai reikalinga „iš apačios į viršų“ principu grindžiama veikla; kaip aktyvi pokyčių varomoji jėga turi dalyvauti visi regionai, miestai ir piliečiai;

11.

primena, kad įgyvendinant DVT visoje Europoje reikia taikyti visa apimantį ir sisteminį požiūrį siekiant užtikrinti politikos suderinamumą tarp įvairių DVT aspektų; pabrėžia, kad visi DVT yra tarpusavyje susiję ir kompleksiniai ir kad keturi darnaus vystymosi aspektai, t. y. ekonominis, ekologinis, socialinis ir kultūrinis, turi glaudžių tarpusavio sąsajų, todėl prireiks juos kruopščiai subalansuoti;

12.

pabrėžia, kad septynis iš 17 DVT (3) galima sieti su ekologine ir klimato kaitos pertvarka; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad 11-asis DVT „darnūs miestai ir bendruomenės“ yra tiesiogiai priskiriamas vietos ir regionų valdžios institucijoms ir apima svarbius uždavinius, kuriems reikalingi politiniai veiksmai ir daugiapakopis valdymas;

13.

nurodo, kad miestams tenka 70 % pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o vietos valdžios institucijos yra atsakingos už daugiau kaip 70 % klimato kaitos mažinimo priemonių ir iki 90 % prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų įgyvendinimą;

14.

nurodo, kad regionai ir miestai pirmauja klimato politikos įgyvendinimo srityje; pabrėžia, kad reikalingas daugiapakopis bendradarbiavimas ir didesnis decentralizavimas ir ragina ES oficialiai pripažinti aktyvų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį rengiant klimato kaitos poveikio švelninimo politiką ir taisykles; todėl pakartoja savo raginimą valstybėms narėms visapusiškai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas rengiant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus;

15.

pabrėžia, kad siekiant Darbotvarkės iki 2030 m. tikslų itin svarbus yra darnaus vystymosi veiksmų klimato, energetikos ir aplinkos politikos srityse pritaikymas vietos ir regionų lygmeniui; todėl ragina užtikrinti dar didesnę Europos partnerysčių (4), miestų ir regionų tinklų (5), pavyzdžiui, Under2 Coalition, tarpvalstybinio bendradarbiavimo (6) ir platformų plėtrą siekiant rengti bendras strategijas, koordinuoti veiklą, įgyvendinti veiksmingesnes strategijas ir sutelkti išteklius, visų pirma prisitaikant prie klimato kaitos ir švelninant jos poveikį, įgyvendinant aplinkos apsaugos priemones ir išsaugant biologinę įvairovę;

Darni Europa – iki 2030 m. Žiedinė, mažo anglies dioksido kiekio technologijų, neutralizuoto poveikio klimatui ir biologinės įvairovės ekonomika

16.

ragina, kad ES klimato kaitos politika būtų holistinė ir pagrįsta sisteminiu požiūriu, ir pažymi, kad kol kas ES politika dažnai būna išskaidyta tarp skirtingų sektorių bei kaimo ir miesto vietovių ir padalyta į skirtingas kategorijas, pavyzdžiui, sektorių, kuriam taikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), sektorių, kuriam netaikoma ATLPS, ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektorių; ragina regionus ir miestus iniciatyviai iki 2030 m. palaipsniui pereiti prie naujo sisteminio modelio ir pirmiems pradėti taikyti naujus ir universalesnius sprendimus;

17.

pritaria Europos Parlamento raginimui valstybėms narėms nustatyti tinkamą politiką ir skirti finansavimą siekiant veiksmingai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį; pabrėžia, kad ES atitinkamų fondų lėšos prireikus galėtų būti naudojamos papildomai paramai (7);

18.

ragina derinti tinkamus rinkos mechanizmus, keisti apmokestinimą, numatyti finansavimo priemones, valstybių narių ir regionų bei vietos valdžios institucijų lygmeniu – teisines nuostatas ir savanoriškus viešojo sektoriaus įsipareigojimus, siekiant pritraukti su klimato klimato kaita susijusių investicijų į sektorių, kuriam netaikoma ATLPS, kad ekonomiškai efektyviai būtų sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis; šiomis aplinkybėmis laukia, kol bus parengti paskirtosios Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen paskelbti pasiūlymai dėl „Europos žaliojo kurso“ ir Europos kovos su klimato kaita banko;

19.

vis dėlto yra įsitikinęs, kad apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą būtina papildyti veiksmingomis priemonėmis, kuriomis siekiama laipsniškai panaikinti tiesiogines ir netiesiogines subsidijas iškastiniam kurui (pvz., šiuo metu orlaivių degalams taikomą atleidimą nuo mokesčių), siekiant sukurti vienodas sąlygas atsinaujinančiųjų išteklių energijai, skatinti elgsenos pokyčius ir sukaupti reikiamų išteklių teisingai pertvarkai remti; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina išrinktosios Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pradėtą diskusiją dėl CO2 kainų ir anglies dioksido pasienio tarifų;

20.

siūlo taikyti dideles rinkos paskatas, kad būtų sukurta naujų anglies dioksido absorbentų ir didelio anglies dioksido išmetimo rodiklio medžiagų tvarių pakaitalų mažo anglies dioksido išmetimo rodiklio medžiagomis, taip pat dėti papildomų pastangų remiant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, siekiant toliau plėtoti naujas išmetamo CO2 kiekio mažinimo technologijos ir matavimo metodus;

21.

prašo sugriežtinti ES klimato politikos tikslus atsižvelgiant į Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės nustatytą 1,5 °C tikslą iki tokio lygio, kuris būtų įgyvendinamas, ir siūlo numatyti anglies dioksido biudžetą bei įgyvendinti kitus mechanizmus, skirtus sumažinti likusį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir persvarstyti bei suderinti 2030 m. ir 2040 m. tikslus su 2050 m. nulinės grynosios taršos tikslu; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti socialinį teisingumą ir valstybių narių konkurencingumą, taip pat tarptautinį bendradarbiavimą;

22.

Suomijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu ragina Europos Komisiją, bendradarbiaujant su RK, inicijuoti tyrimą, kaip būtų galima suplanuoti ir įgyvendinti sistemingesnį sprendimą laikotarpiu po 2030 m.;

23.

ragina regionus ir miestus iki 2030 m. laipsniškai pereiti prie naujo sisteminio modelio ir išbandyti naujų priemonių;

24.

nurodo, kad klimato kaitos veiksmų veiksmingumas ir ekonominis efektyvumas privalo būti pagrindiniai principai, kuriais reikia vadovautis kuriant sistemingesnę ES programą, taip pat taikant įvairias priemones, pavyzdžiui, išplečiant ir sustiprinant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą kartu didinant jos ilgaamžiškumą ir nuspėjamumą;

25.

nurodo, kad norint įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir klimato kaitos tikslus reikės iš esmės padidinti investicijas į „švarius“ sprendimus. Pavyzdžiui, jei iki 2050 m. ŠESD reikėtų sumažinti daugiau nei 90 %, metines „švarias“ investicijas, palyginti su esamu lygmeniu, reikėtų padidinti daugiau nei tris kartus;

26.

švelninant klimato kaitos poveikį siūlo išplėsti ir sustiprinti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Tačiau pažymi, kad pagrindinis principas turėtų būti sąnaudų ir ekonominio naudingumo pusiausvyra;

27.

pabrėžia Europos vietos ir regionų valdžios institucijų svarbą ir įtaką ir pasauliniu lygiu svarbų piliečių vaidmenį įgyvendinant iniciatyvas, pavyzdžiui, Pasaulinį merų paktą dėl klimato ir energetikos ir JT DVT 25 + 5 „Cities Leadership“ platformą, kai skatinama keistis geriausia patirtimi siekiant užtikrinti DVT įgyvendinimą vietos lygiu;

28.

pabrėžia, kad vietos subjektai ir piliečiai geriausiai gali didinti informuotumą ir kovoti su klimato kaitos poveikiu; be to, pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka atsakomybė imtis veiksmų, kad piliečiai galėtų gyventi paisydami DVT principų, taip pat padėti piliečiams sutelkti pastangas įgyvendinant uždavinius;

29.

įsipareigoja garsiau reikšti vietos ir regionų valdžios institucijų nuomonę būsimuose tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 25) dėl klimato kaitos ir JT BĮK šalių konferencijoje (COP 15) dėl biologinės įvairovės, pasisakydamas už plataus užmojo, per nustatytą laiką įvykdomą, moksliškai pagrįstą laikotarpio po 2020 m. pasaulinę biologinės įvairovės programą, kuri būtų integruota į darnaus vystymosi tikslus; ragina šalis taikyti daugiapakopį valdymą, pagal kurį vietos ir regionų valdžios institucijos oficialiai įtraukiamos į planavimo, įgyvendinimo bei stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo procesus;

Išsamiai apie žiedinę, mažo anglies dioksido kiekio technologijų, neutralizuoto poveikio klimatui, biologinės įvairovės ekonomiką ir socialiniu požiūriu teisingą pertvarką

30.

pritaria tam, kad tarptautiniu mastu būtų parengta plataus užmojo, per nustatytą laiką įvykdytina, moksliškai pagrįsta pasaulinės žiedinės ekonomikos ir biologinės įvairovės išsaugojimo po 2020 m. programa, suderinta ir susieta su darnaus vystymosi tikslais;

31.

palankiai vertina neseniai ES padarytą pažangą, susijusią su perėjimu prie žiedinės ekonomikos, įskaitant geresnį atliekų tvarkymą, tačiau pažymi, kad siekiant žiedinės ekonomikos strategijos vis dar reikia, kad veiksmingiau veiktų ES lygmens finansinė sistema ir reguliavimo sistema; todėl ragina Europos Komisiją pagal savo paskelbtą naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą pateikti konkrečių pasiūlymų dėl tokiai nuosekliai sistemai trūkstamų elementų, tinkamai atsižvelgiant į pagrindinį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį ir visų pirma sprendžiant su ištekliams imliais sektoriais, pavyzdžiui, statybų sektoriumi, ir pramoninio dizaino pakeitimais susijusius klausimus; mano, kad reikėtų aiškiau pabrėžti socialinę perėjimo prie žiedinės ekonomikos naudą;

32.

palankiai vertina būsimą ES 2019–2024 m. strateginę darbotvarkę (8), apimančią tvarų vartojimą ir gamybą, kovą su klimato kaita ir blogėjančios aplinkos būklės gerinimą, perėjimą prie tausiau išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos, skatinant ekologišką ekonomikos augimą, bioekonomiką ir tvarias inovacijas, sprendžiant namų ūkių ir įmonių energetinio saugumo ir energijos sąnaudų klausimus;

33.

ragina aplinkos apsaugos politikos srityje laikytis holistinio, vietos poreikiais pagrįsto požiūrio taikant daugiapakopio valdymo principą, stiprinant miestų ir regionų vaidmenį, didinant poveikio vertinimo ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo, aplinkos srities ataskaitas, prieigos prie aplinkos duomenų ir aplinkos apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimo svarbą;

34.

atkreipia dėmesį į esminį regionų ir miestų vaidmenį pereinant prie žiedinės ekonomikos. Kaip nurodyta RK nuomonėje dėl direktyvos dėl vienkartinių plastikinių gaminių, „žiediniams regionams“ reikia taikyti integruotą ir holistinį požiūrį (9);

35.

pabrėžia, kad siekiant iš esmės sumažinti išmetamą ŠESD kiekį reikia skirtingose valstybėse narėse taikomą nacionalinį energijos rūšių derinį skubiai pritaikyti prie ilgalaikės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategijos reikalavimų; tai taip pat reikštų, jog reikia padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, kad ji viršytų šiuo metu sutartą 32 % ES tikslą, pasiektiną iki 2030 m., ypač bazinės apkrovos energijos atžvilgiu;

36.

ragina viešąjį sektorių ir pramoninių sprendimų priėmėjus sprendžiant klimato kaitos klausimus naudotis naujomis strateginėmis energetikos technologijomis ir ES strateginiu energetikos technologijų planu, suteikti didesnės svarbos vartotojų vaidmeniui pasitelkiant geresnį informavimą ir naudojimąsi pažangiaisiais elektros energijos tinklais;

37.

pabrėžia, kad su klimato kaita susijusiai pertvarkai reikia didžiulių žaliųjų ir mėlynų investicijų ir inovacijų; ragina siekti didesnės finansavimo šaltinių sąveikos ir glaudesnių viešojo ir privataus aplinkos srities finansavimo sąsajų; šiuo atžvilgiu taip pat palankiai vertina RK nuomonę, kurioje nagrinėjamos konkrečios problemos, kylančios labai nuo iškastinio kuro priklausantiems regionams (10);

38.

ragina visuose esamų aplinkos teisės aktų dėl vandens, dirvožemio, triukšmo ir oro kokybės vertinimuose ar tinkamumo patikrose taip pat pabrėžti esminę būtinybę didinti politikos nuoseklumą DVT požiūriu, propaguojant žiedinę ekonomiką, skatinant tvarią gamybą ir vartojimą ir sprendžiant naujų teršalų, pavyzdžiui, mikroplastiko, vaistų ir asmeninės higienos priemonių, pesticidų, šalutinių dezinfekavimo produktų ir pramoninių cheminių medžiagų, klausimą;

39.

yra labai susirūpinęs dėl nepaprastosios ekologinės padėties, kuri dabar yra susidariusi pasaulyje, kaip nurodyta neseniai atliktame visuotiname biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų vertinime; pabrėžia, kad biologinės įvairovės nykimas mažina daugelio šalių galimybes pasiekti DVT, todėl ragina miestus ir regionus nedelsiant imtis skubių veiksmų siekiant biologinę įvairovę (11) įtraukti į įvairių sektorių politikos sritis, įskaitant žemės ūkį, miestų ir regionų plėtrą, aiškiai nurodant, taip pat ir teisiškai privalomuose teisės aktuose, biologinės apsaugos tikslų svarbą; ragina Komisiją, siekiant kovoti su biologinės įvairovės nykimu ir klimato kaita, remti subnacionaliniu lygmeniu parengtas ir įgyvendinamas inovatyvias gamtos procesais paremtas priemones ir žaliąją infrastruktūrą;

40.

dar kartą ragina įsteigti Europos poveikio klimatui neutralizavimo observatoriją (12) ir pabrėžia aktyvų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį steigiant klimato kaitos stebėsenos observatorijas;

41.

ragina priimti naujos redakcijos Geriamojo vandens direktyvą, siekiant visiems užtikrinti galimybę gauti vandens – tam reikės išlaikyti gerą vandens telkinių ekologinę būklę, – sumažinti riziką sveikatai iki mažiau nei 1 %, sumažinti į butelius išpilstyto vandens suvartojimą, sutaupyti pinigų, sumažinti plastiko atliekų ir šio proceso metu išmetamo CO2 kiekį;

42.

ragina, kad Vandens pagrindų direktyvos nauja redakcija būtų pagrįsta tuo pačiu ar netgi platesniu užmoju, taip užtikrinant, kad būtų išsaugoti ir atkurti vandens telkiniai ir užtikrinta tinkama ES vandens ekosistemų būklė;

43.

kartoja raginimą didinti vandentvarkos veiksmingumą ES išplečiant ES reglamento dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų taikymo sritį, kad ji apimtų ne tik vandens naudojimą drėkinimui žemės ūkyje, bet ir žaliųjų plotų, pavyzdžiui, parkų ir viešojo naudojimo aikštelių, drėkinimą miestuose (13);

44.

atkreipia dėmesį į tai, kad RK remiami teritorinio poveikio vertinimai gali būti naudinga priemonė siekiant skirtinguose ES regionuose įvertinti potencialų ir galimai labai skirtingą teisės aktų dėl klimato, energetikos ir ekologinės pertvarkos poveikį. Šiomis aplinkybėmis RK, siekdamas dar labiau sustiprinti savo veiksmus šioje srityje, galėtų aktyviau bendradarbiauti taikant Jungtinio tyrimų centro poveikio vertinimo priemones;

45.

mano, kad iš socialinės, teritorinės ir politinės perspektyvos, teisingos pertvarkos principas „nė vienas nepaliekamas nuošalyje“ yra vienas pagrindinių su klimato kaita susijusios ir ekologinės pertvarkos principų. Todėl, rengiant su energetika susijusią politiką ir programas, energijos nepritekliaus mažinimas turi būti laikomas vienu iš prioritetų nustatant konkretų tikslą iki 2030 m. jį sumažinti, o iki 2050 m. – panaikinti (14);

46.

pabrėžia didelę jaunimo įsipareigojimo svarbą. Vietos ir regionų jaunimo tarybos ir jaunimo judėjimai turėtų dalyvauti rengiant ir įgyvendinant klimato kaitos ir DVT politiką;

47.

pabrėžia, kad ekologinė pertvarka skatina steigti kokybiškas įmones ir kurti kokybiškas darbo vietas žiedinės ekonomikos, švarios energijos, maisto ir žemės ūkio sektoriuose, ir ragina ES didinti su klimatu susijusių tikslų nuoseklumą įgyvendinant sanglaudos politiką, Europos socialinį fondą (ESF+) ir iniciatyvą „InvestEU“, užtikrinant, kad DVT įgyvendinimas būtų pritaikytas prie vietos ir regioninių ypatumų;

Tikslai, rodikliai ir duomenys

48.

kartoja, kad, siekiant ekonominių, ekologinių, socialinių ir kultūrinių tvarumo tikslų pagal bendrą ES darnaus vystymosi strategiją ir valstybių narių darnaus vystymosi strategijas Darbotvarkei iki 2030 m. įgyvendinti, labai svarbu bendrai susitarti dėl konkrečių orientyrų, rodiklių, duomenų, susijusių su klimato kaita ir vietos savivaldybių, miestų ir regionų DVT, vertinimo realiu laiku;

49.

pabrėžia, kad reikia vietos ir regionų lygmens pagrindinių rodiklių, susijusių su Darbotvarke iki 2030 m., rinkinio ir patikimų subnacionalinių klimato duomenų ir kad svarbu naudotis naujomis technologijomis, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu, siekiant atkreipti dėmesį į vietos bendruomenių kovos su klimato kaita veiksmus. Atsižvelgdamas į tai, RK primena, kad svarbu kuo geriau pasinaudoti Merų pakto duomenų baze ir galimybe susieti vietos ir regionų duomenis ir nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, įvedant vietos lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus;

50.

atkreipia dėmesį į ankstesnę miestų ir regionų patirtį rengiant konkrečius rodiklius, susijusius su aplinka, piliečių gyvenimo kokybe ir gerove; svarbu, kad jie būtų konkrečiai pritaikyti prie vietos poreikių;

51.

pabrėžia, kad ES turėtų nustatyti, skatinti ir tinkamai finansuoti žinių perdavimą, bendrą žinių kūrimą, tarpusavio mainus, porinę ir kuravimo veiklą;

Būsimi veiksmai

52.

įsipareigoja atnaujinti savo procesus ir praktiką siekiant geriau remti vietos ir regionų valdžios institucijas pritaikant DVT vietos lygmeniui ir juos įgyvendinant pagal visos ES darnaus vystymosi strategiją, tokiu būdu atsakant į piliečių prašymus imtis daugiau veiksmų ir pasiekti konkrečių rezultatų kovojant su klimato kaita;

53.

ragina aktyviau naudotis viešojo ir privataus sektorių partneryste, žaliaisiais viešaisiais pirkimais ir bandomųjų projektų, susijusių su ekologine pertvarka ir kova su klimato kaita, įgyvendinimu;

54.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į ES laisvosios prekybos susitarimus su kitomis šalimis ir reikalauja, kad šie susitarimai atitiktų DVT, Paryžiaus susitarimą ir ES aplinkosaugos standartus;

55.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, naudodamosi savo perkamąja galia renkantis prekes, paslaugas ir darbų atlikimą, gali svariai prisidėti prie tvaraus naudojimo ir gamybos, tausiau išteklius naudojančios ekonomikos, taigi, ir prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo;

56.

pritaria Darbotvarkės iki 2030 m. tikslui siekti aplinkos atžvilgiu tvarių sąlygų ir procesų stiprinant gamtos išteklius ir pažeidžiamiausių ekosistemų apsaugą, primindamas subnacionalinio ir vietos lygmens veiksmų, susijusių su aplinka ir klimato kaita, svarbą laikantis politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui principo; atkreipia dėmesį į decentralizuotą bendradarbiavimą, įvairių suinteresuotųjų subjektų partnerystę, mokymosi ir dalijimosi patirtį, įgytą mažinant vietos lygmens anglies pėdsaką ir išsprendžiant šią problemą išteklių suvartojimo ir išmetamo CO2 kiekio požiūriu;

57.

palankiai vertina Europos Parlamento įsipareigojimą siekti darnaus vystymosi tikslų, visų pirma Jungtinės grupės dėl klimato kaitos, biologinės įvairovės ir darnaus vystymosi manifestą, ir ragina 2019–2024 m. kadencijos metu vaisingai bendradarbiauti su kompetentingais komitetais ir jungtine grupe;

58.

ragina, bendradarbiaujant su RK, šias rekomendacijas įtraukti į būsimą ES institucijų darbą kitos kadencijos laikotarpiu.

---

(1)  Bendrųjų reikalų tarybos išvados, „Siekiant vis darnesnės Sąjungos iki 2030 m.“, 2019 balandžio 9 d..

(2)  COR-2019–00239, „Darnaus vystymosi tikslai (DVT) – pagrindas ES ilgalaikei strategijai dėl darnios Europos iki 2030 m.“, ECON-VI/044, pranešėjas Arnoldas Abramavičius (LT/EPP) (OL C 404, 2019 11 29, p. 16).

(3)  Iki 2030 m. visiems užtikrinta galimybė turėti saugų ir įperkamą būstą; saugus, įperkamas, prieinamas ir darnus transportas; didelis mirčių skaičiaus dėl nelaimių rizikos, oro ir vandens taršos sumažinimas; horizontalieji uždaviniai didinti piliečių dalyvavimą priimant sprendimus, kurti integruoto miesto ir kaimo planavimo bei socialinės integracijos strategijas, saugoti kultūros paveldą ir mažinti vienam gyventojui tenkantį miestų poveikį aplinkai;

(4)  Pvz., „EIT Climate KIC“, Europos inovacijų partnerystės, Energetikos platforma, ES miestų darbotvarkės partnerystės ir Merų paktas dėl klimato ir energetikos.

(5)  Pvz., Europos regionų mokslinių tyrimų ir inovacijų tinklas (ERRIN), „Eurocities“, Klimato aljansas ir Merų paktas.

(6)  Pvz., Alpių ir Pirėnų tarpvalstybinės klimato kaitos stebėsenos observatorijos ir ypač Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG).

(7)  2019 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą“ (2019/2582(RSP)) (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(8)  COM(2019) 218 final „Europa 2019 m. gegužės mėn. Pasirengimas vieningesnei, stipresnei ir demokratiškesnei Sąjungai vis neramesniame pasaulyje“.

(9)  COR-2018-03652 (OL C 461, 2018 12 21, p. 210).

(10)  COR-2019-00617. Nuomonė „Paryžiaus susitarimo įgyvendinimas vykdant novatorišką ir tvarią energetikos pertvarką regionų ir vietos lygmeniu“, ENVE-VI/040, pranešėjas Witold Stępień (PL/EPP) (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 72).

(11)  JT aplinkos programa. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) atliktas visuotinis biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų vertinimas.

(12)  Kaip nurodyta nuomonėje COR-2018–05736 „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, ENVE-VI/037, pranešėjas Michele Emiliano (IT/PES) (OL C 404, 2019 11 29, p. 58).

(13)  COR-2019-03645. Nuomonė dėl „Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų“, ENVE-VI/034, pranešėjas Oldřich Vlasák (CS/ECR) (OL C 86, 2019 3 7, p. 353).

(14)  Kaip nurodyta nuomonėje COR-2018–05877 „Daugiapakopis valdymas ir tarpsektorinis bendradarbiavimas energijos nepritekliui pašalinti“, ENVE-VI/038, pranešėja Kata Tüttő (HU/PES) (OL C 404, 2019 11 29, p. 53).