—

atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo iš dalies suteikiamas leidimas tam tikrais būdais naudoti bis(2-etilheksil) ftalatą (DEHP) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, projektą (DEZA a.s.) (D060865/01,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantį Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (1) (toliau – REACH reglamentas), ypač į jo 64 straipsnio 8 dalį,

—

atsižvelgdamas į Rizikos vertinimo komiteto (RAC) bei Socialinės ir ekonominės analizės komiteto (SEAC) nuomones (2), priimtas pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 64 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) 2018/2005, kuriuo dėl bis(2-etilheksil)ftalato (DEHP), dibutilftalato (DBP), benzilbutilftalato (BBP) ir diizobutilftalato (DIBP) iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XVII priedas (3),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo suteikiamas leidimas naudoti bis(2-etilheksil) ftalatą (DEHP) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, projekto (5),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-837/16 (6),

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.

kadangi pagal REACH reglamentą 2008 m. DEHP buvo įtrauktas į labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų kandidatinį sąrašą (7), nes yra klasifikuojamas kaip toksiška reprodukcijai cheminė medžiaga;

B.

kadangi dėl tokios klasifikacijos, plačiai paplitusio naudojimo ir didelio masto gamybos Sąjungoje (8) 2011 m. DEHP buvo įtrauktas į REACH reglamento XIV priedą (9), pabaigos terminu nustatant 2015 m. vasario 21 d.;

C.

kadangi įmonės, pageidaujančios toliau naudoti DEHP, iki 2013 m. rugpjūčio mėn. turėjo pateikti paraišką leidimui gauti; kadangi iki to termino paraišką pateikusiai įmonei DEZA buvo leista toliau naudoti DEHP, kol bus priimtas REACH reglamento 58 straipsnyje numatytas sprendimas suteikti leidimą;

D.

kadangi 2015 m. sausio mėn. Komisija gavo RAC ir SEAC nuomones; kadangi Komisijos vėlavimas rengiant sprendimą de facto lėmė tai, kad ilgiau kaip ketverius metus po pabaigos termino buvo toleruojamas tolesnis DEHP naudojimas;

E.

kadangi 2014 m. buvo nustatyta, kad DEHP turi gyvūnų ir žmonių endokrininę sistemą ardančių savybių; kadangi kandidatinis cheminių medžiagų sąrašas buvo atitinkamai atnaujintas 2014 m. (10) poveikio aplinkai atžvilgiu, o 2017 m. (11) – poveikio žmonių sveikatai atžvilgiu;

F.

kadangi pagal Reglamentą (ES) 2018/2005 DEHP ir kitų ftalatų naudojimas daugelyje gaminių buvo apribotas dėl nepriimtinos rizikos žmonių sveikatai; kadangi RAC, atsižvelgdamas į tą apribojimą, pabrėžė, kad „nepatikimumo vertinime nurodyta, jog keturių ftalatų keliamas pavojus, taigi ir rizika, gali būti nepakankamai įvertinti“ (12);

G.

kadangi Reglamente (ES) 2018/2005 taikoma išimtis tam tikriems naudojimo būdams, jeigu nenustatyta, kad jie kelia nepriimtiną pavojų žmonių sveikatai; kadangi, be derinių, kurių sudėtyje yra DEHP, eksporto, Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas itin svarbus tų išimtinių naudojimo būdų atžvilgiu;

H.

kadangi taip naudojant medžiagą vis dėlto galėtų kilti nepriimtina rizika aplinkai, visų pirma dėl endokrininę sistemą ardančių DEHP savybių;

I.

kadangi, atsižvelgiant į REACH reglamento 16 konstatuojamąją dalį, kaip ją aiškina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (13), pagrindinis reglamento tikslas – užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį;

J.

kadangi, remiantis REACH reglamento 55 straipsniu ir 12 konstatuojamąja dalimi, labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų pakeitimas tinkamomis alternatyviomis medžiagomis ar technologijomis yra pagrindinis leidimo tikslas;

K.

kadangi REACH reglamento 62 straipsnio 4 dalies d punkte reikalaujama, kad pareiškėjas, laikydamasis I priedo, pateiktų cheminės saugos ataskaitą;

L.

kadangi šiuo atveju RAC nuomonėje nustatyti dideli pareiškėjo pateiktos informacijos trūkumai (14); kadangi dėl vieno naudojimo būdo nepateikta jokios informacijos (15);

M.

kadangi RAC ir Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog rizika yra tinkamai kontroliuojama pagal 60 straipsnio 2 dalį; kadangi RAC taip pat priėjo prie išvados, kad, priešingai nei reikalaujama 60 straipsnio 10 dalyje, rizika nebuvo sumažinta iki tokio mažo lygio, koks galimas techniniu ir praktiniu atžvilgiais;

N.

kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektu nesuteiktas leidimas vienam naudojimo būdui, apie kurį paraiškoje nepateikta informacija, remiantis REACH reglamento 60 straipsnio 7 dalimi;

O.

kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte atkreiptas dėmesys į RAC nustatytus trūkumus ir nurodyta, kad „apie poveikį darbo vietoje pateikta mažai informacijos“ (16), bet užuot atsisakius suteikti leidimą pagal 60 straipsnio 7 dalį, reikalaujama, kad pareiškėjas pateiktų trūkstamus duomenis savo peržiūros ataskaitoje praėjus 18 mėnesių nuo to sprendimo priėmimo dienos (17);

P.

kadangi 61 straipsnyje numatyta peržiūros ataskaita nesiekiama įmonėms suteikti daugiau laiko užpildyti pradžioje pateiktos informacijos spragoms, o siekiama užtikrinti, kad pradžioje paraiškoje pateikta informacija, įskaitant, visų pirma, informaciją apie tai, ar atsirado naujų alternatyvų, po nustatyto laikotarpio tebebūtų naujausia;

Q.

kadangi Bendrasis Teismas aiškiai nurodė, kad leidimo sąlygomis, kaip apibrėžta 60 straipsnio 8 ir 9 dalyse, negali būti teisiškai naudojamasi siekiant ištaisyti galimus paraiškoje leidimui gauti pateiktos informacijos trūkumus ar spragas (18);

R.

kadangi 60 straipsnio 4 dalyje numatoma prievolė įrodyti, kad socialinė ir ekonominė nauda nusveria riziką žmonių sveikatai ar aplinkai, kylančią dėl cheminės medžiagos naudojimo, ir kad nėra tinkamų alternatyvių cheminių medžiagų;

S.

kadangi SEAC nuomonėje nurodyti dideli trūkumai pareiškėjo pateiktoje socialinės ir ekonominės naudos analizėje taip pat yra atspindėti Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte (19);

T.

kadangi, atsižvelgiant į 55 straipsnį ir 60 straipsnio 4 dalį, pareiškėjas privalo įrodyti, kad nėra tinkamų alternatyvų naudojimo būdams, dėl kurių jis pateikė paraišką;

U.

kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte pripažįstama, kad 2-asis naudojimo būdas nepakankamai konkretus (20); kadangi SEAC paraiškoje nustatė didelių trūkumų, susijusių su alternatyvų prieinamumu (21), (22);

V.

kadangi pareiškėjo, kaip cheminės medžiagos gamintojo, statusas negali būti laikomas pateisinama aplinkybe, dėl kurios jis nepateikė pakankamai informacijos apie paraiškoje nurodytų naudojimo būdų alternatyvų tinkamumą;

W.

kadangi dėl to, kad pateikta nepakankamai duomenų, vienas SEAC narys oficialiai nesutiko su SEAC išvada, kad nėra tinkamų alternatyvų (23);

X.

kadangi 60 straipsnio 5 dalis negali būti aiškinama taip, kad pagal ją reikštų, jog alternatyvų tinkamumas pareiškėjo požiūriu yra vienintelis ir lemiamas veiksnys; kadangi 60 straipsnio 5 dalyje nenustatytas išsamus informacijos, į kurią reikia atsižvelgti nagrinėjant alternatyvas, sąrašas; kadangi pagal 60 straipsnio 4 dalies c punktą taip pat reikalaujama, kad būtų atsižvelgta į trečiųjų šalių pateiktą informaciją; kadangi per viešas konsultacijas pateikta informacija vis tik parodė, kad jau tuo metu buvo prieinamų nurodytų naudojimo būdų alternatyvų (24);

Y.

kadangi Bendrasis Teismas priminė Komisijai, kad, siekdama teisiškai suteikti leidimą pagal 60 straipsnio 4 dalį, Komisija turi patikrinti pakankamą esminės ir patikrinamos informacijos kiekį, kad galėtų padaryti išvadą, kad jokiam paraiškoje nurodytam naudojimo būdui tinkamų alternatyvų nėra arba kad likę neaiškumai dėl prieinamų alternatyvų nebuvimo leidimo suteikimo dieną yra nereikšmingi (25);

Z.

kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte pavėluoto jo priėmimo priežastimi nurodoma tai, kad jame atsižvelgta į „naują informaciją, gautą vykdant apribojimo procesą“ (26); kadangi dėl to keista, jog Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte neatsižvelgta į prieinamas alternatyvas, kurios aiškiai nurodytos apribojimo dokumentų rinkinyje (27); kadangi pasiūlyme dėl apribojimo minimos alternatyvos taip pat tinka Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte nurodomiems naudojimo būdams (28);

AA.

kadangi galiausiai Komisija neatsižvelgė į tai, kad DEHP yra oficialiai pripažintas endokrininę sistemą ardančia medžiaga, darančia neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai; kadangi Komisijai derėjo atsižvelgti į šią informaciją vykdant socialinį ir ekonominį vertinimą pagal 60 straipsnio 4 dalį, nes kitu atveju nepakankamai įvertinama atsisakymo suteikti leidimą nauda;

AB.

kadangi Komisijos siūlomu leidimu pažeidžiamos REACH reglamento 60 straipsnio 4 ir 7 dalys;

AC.

kadangi pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektą atsiliekantieji būtų apdovanojami, o į alternatyvas investuojančioms įmonėms jis turėtų neigiamą poveikį (29);

AD.

kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimo projekte teigiama, kad „Komisija atsižvelgė“ į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliuciją; kadangi daugeliu struktūrinių trūkumų įgyvendinant REACH reglamento skyrių dėl leidimo suteikimo, į kuriuos Parlamentas atkreipė dėmesį toje rezoliucijoje, taip pat pažeidžiamas dabartinis Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas (30);

AE.

kadangi Europos Parlamentas savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliucijoje „Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimas: cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai“ (31) pakartojo, kad „siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos, reikia griežtai taikyti atliekų hierarchijos principą ir, kai įmanoma, palaipsniui panaikinti susirūpinimą keliančių medžiagų naudojimą, visų pirma, tais atvejais, kai galima pasirinkti ar sukurti saugesnes alternatyvas“;

1.

2.

3.

4.