(1)

siekiant pažangaus, tvaraus bei integracinio augimo ir siekiant skatinti darbo vietų kūrimą bei įgyvendinti ilgalaikius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įsipareigojimus, Sąjungai reikia šiuolaikiškos, daugiarūšės ir gerai veikiančios infrastruktūros, kuri padėtų tarpusavyje sujungti ir integruoti Sąjungą ir visus jos regionus , įskaitant nutolusius, atokiausius, salų, periferinius ir retai apgyvendintus regionus, transporto , skaitmeninės ekonomikos ir energetikos sektoriuose. Tokios jungtys turėtų sudaryti geresnes sąlygas laisvam asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimui. Transeuropiniais tinklais turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybinėms jungtims, skatinama didesnė ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda ir prisidedama prie konkurencingesnės ir tvaresnės socialinės rinkos ekonomikos ir kovos su klimato kaita;

(2)

Europos infrastruktūros tinklų priemone (toliau – programa) siekiama paspartinti investicijas transeuropinių tinklų srityje ir pritraukti finansavimą tiek iš viešojo, tiek iš privačiojo sektorių, kartu padidinant teisinį tikrumą ir laikantis technologinio neutralumo principo. Programa turėtų sudaryti galimybes visapusiškai išnaudoti transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergiją ir taip padidinti Sąjungos veiksmų efektyvumą ir suteikti galimybių optimizuoti įgyvendinimo išlaidas;

(3)

programa taip pat turėtų būti remiama ES kova su klimato kaita , aplinkos bei socialiniu požiūriu tvarūs projektai ir, jeigu taikytina, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai. Visų pirma reikėtų sustiprinti programos indėlį siekiant Paryžiaus klimato susitarimo uždavinių ir tikslų bei siūlomų 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslų ir ilgalaikio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslo;

(3a)

programa turėtų būti užtikrintas aukštas skaidrumo lygis ir viešos konsultacijos pagal taikytinus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus;

(4)

atsižvelgiant į klimato kaitos problemų sprendimo svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, pagal šį reglamentą klimato veiksmus reikėtų įtraukti į visas politikos kryptis ir siekti bendro tikslo 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti (4). Įgyvendinant veiksmus pagal šią programą 60 proc. viso programos finansinio paketo turėtų būti skirta klimato tikslams, be kita ko, remiantis šiais Rio rodikliais: i) 100 proc. išlaidų yra susijusios su geležinkelių infrastruktūra, įkrovimo infrastruktūra, alternatyviaisiais ir tvariais degalais, švariu miesto transportu, elektros energijos perdavimu, elektros kaupimu, pažangiaisiais tinklais, CO2 transportu ir atsinaujinančiąją energija; ii) 40 proc. išlaidų yra susijusios su vidaus vandenų keliais, daugiarūšiu vežimu ir dujų infrastruktūra (jei pastaroji sudaro sąlygas padidinti iš atsinaujinančių išteklių gaunamo vandenilio arba biometano naudojimą). Atitinkami veiksmai bus nustatyti rengiant bei įgyvendinant programą ir iš naujo įvertinti atsižvelgiant į atitinkamų vertinimų ir peržiūros procesų išvadas. Siekiant išvengti galimo ilgalaikio klimato kaitos poveikio infrastruktūros veikimui ir užtikrinti, kad su projektu susijusio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išlaidos būtų įtrauktos į projekto ekonominį vertinimą, pagal programą remiami projektai tam tikrais atvejais turėtų būti pritaikomi prie klimato kaitos pagal gaires, kurias Komisija turėtų parengti kartu su kitoms Sąjungos programoms rengiamomis gairėmis;

(5)

siekiant laikytis ataskaitų teikimo reikalavimų, nurodytų Direktyvos 2016/2284/ES dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB, 11 straipsnio c punkte, kai ataskaitos susijusios su Sąjungos lėšomis, kuriomis remiamos priemonės, kurių imtasi siekiant laikytis šios direktyvos tikslų, su išmetalų ar oro teršalų mažinimu pagal šią direktyvą susijusios išlaidos turėtų būti sekamos;

(6)

svarbus šios Programos tikslas yra padidinti transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektorių sinergiją ir papildomumą . Tuo tikslu programoje turėtų būti numatyta patvirtinti darbo programas, kuriomis būtų galima skirti dėmesio konkrečioms intervencijos sritims, pavyzdžiui, susijusioms su susietuoju ir automatizuotu judumu ar tvariais alternatyviaisiais degalais. Skaitmeninės komunikacijos užtikrinimas galėtų tapti neatskiriama bendro intereso energetikos ir transporto srities projekto dalimi . Be to, pagal programą kiekvienam sektoriui turėtų būti suteikta galimybė kai kuriuos su kitu sektoriumi susijusius sinerginius elementus laikyti atitinkančiais reikalavimus, jei toks požiūris padidina investicijų teikiamą socialinę ir ekonominę naudą. Sektorių sinergija turėtų būti skatinama pasirinktiems veiksmams taikomais skyrimo kriterijais , taip pat atsižvelgiant į padidintą bendrą finansavimą ;

(7)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/2013 išdėstytose transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairėse (5) (toliau – TEN-T gairės) nustatoma TEN-T infrastruktūra, nurodomi reikalavimai, kuriuos ji turi atitikti, ir numatomos jų įgyvendinimo priemonės. Tose gairėse visų pirma numatoma, kad pagrindinis tinklas turi būti užbaigtas iki 2030 m. sukuriant naują infrastruktūrą ir iš esmės modernizuojant ir rekonstruojant dabartinę infrastruktūrą , kad būtų užtikrintas tinklo tęstinumas ;

(7a)

pagal programą finansuojami veiksmai, kuriais padedama plėtoti bendros svarbos projektus transporto sektoriuje, turėtų būti grindžiami visų transporto rūšių papildomumu, kad būtų sukurti efektyvūs, tarpusavyje susieti ir daugiarūšiai tinklai, taip siekiant užtikrinti junglumą visoje Sąjungoje. Tai turėtų apimti kelius valstybėse narėse, kurioms vis dar reikia daug investicijų savo pagrindiniam kelių tinklui užbaigti;

(8)

siekiant įgyvendinti TEN-T gairėse nustatytus tikslus, pirmiausia būtina remti vykdomus TEN-T projektus, taip pat tarpvalstybines ir trūkstamas jungtis ir atitinkamais atvejais užtikrinti, kad remiami veiksmai veiklos rezultatų ir sąveikumo požiūriais atitiktų koridorių darbo planus, patvirtintus vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsniu, ir bendrą tinklų plėtrą;

(8a)

norint iki 2030 m. visa apimtimi pagrindiniame tinkle įdiegti Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS), kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1315/2013, visų pirma reikia intensyvinti paramą Europos lygmeniu ir numatyti privačių investuotojų dalyvavimą skatinančias priemones;

(8b)

sėkmingo TEN-T pagrindinio tinklo sukūrimo ir veiksmingo intermodalumo užtikrinimo svarbi išankstinė sąlyga taip pat yra oro uostų sujungimas su TEN-T tinklu. Todėl būtina teikti pirmenybę oro uostų sujungimui su pagrindiniu TEN-T tinklu ten, kur tokių jungčių nėra;

(8c)

tarpvalstybinių veiksmų įgyvendinimo atveju reikia didelio masto integracijos planuojant ir įgyvendinant veiksmus. Neteikiant pirmenybės jokiam iš toliau išvardytų pavyzdžių, ši integracija galėtų būti parodoma įsteigiant vieno projekto įmonę, bendrą valdymo struktūrą, bendrąją įmonę, dvišalę teisinę sistemą, priimant įgyvendinimo aktą pagal Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 47 straipsnį arba bet kuria kita bendradarbiavimo forma. Turėtų būti skatinama kurti integruotas valdymo struktūras, įskaitant bendrąsias įmones, be kita ko, numatant didesnį bendro finansavimo lygį;

(8d)

šiuo metu rengiamos supaprastinimo priemonės, skirtos TEN-T tinklo įgyvendinimui paspartinti, turėtų padėti veiksmingiau įgyvendinti bendro intereso projektus transporto srityje;

(9)

siekiant atsižvelgti į didėjančius transporto srautus ir tinklo raidą, reikėtų pritaikyti pagrindinio tinklo koridorių ir iš anksto nustatytų jų atkarpų išdėstymą. Toks pagrindinio tinklo koridorių pritaikymas neturėtų daryti įtakos pagrindinio tinklo užbaigimui iki 2030 m., turėtų padidinti koridorių aprėptį valstybių narių teritorijoje ir būti proporcingas, kad būtų užtikrintas koridorių plėtros ir koordinavimo nuoseklumas ir veiksmingumas. Todėl pagrindinio tinklo koridorių ilgis neturėtų didėti daugiau nei 15 proc. Vėliau pagrindinio tinklo koridoriaus išdėstymas turėtų būti įvertintas atsižvelgiant į pagrindinio tinklo įgyvendinimo peržiūros, numatytos Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 54 straipsnyje, rezultatus. Atliekant peržiūrą reikėtų atsižvelgti į regionines tarpvalstybines TEN-T tinklo geležinkelio jungtis, kurių buvo atsisakyta arba kurios buvo išardytos, taip pat į visuotinio tinklo pokyčius ir Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos poveikį ;

(10)

būtina skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas, palankias pažangiam, sąveikiam, tvariam, daugiarūšiam, integraciniam, prieinamam, saugiam ir patikimam susisiekimui visų rūšių transporto priemonėmis visoje Sąjungoje. 2017 m. Komisija pristatė komunikatą „Europa kelyje“ (6) – rinkinį plataus užmojo iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti eismo saugumą, skatinti pažangų įkrovimą kelyje, mažinti išmetamo CO2 ir oro teršalų kiekį bei eismo spūstis, skatinti susietąjį ir autonominį susisiekimą, darbuotojams užtikrinti tinkamas sąlygas ir poilsio laiką. Šioms iniciatyvoms turėtų būti teikiama Sąjungos finansinė parama, kai tinka, skiriama per šią programą;

(11)

kalbant apie naująsias technologijas ir inovacijas, TEN-T gairėse reikalaujama, kad TEN-T sudarytų galimybę mažinti visų rūšių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, skatindamas efektyvų energijos vartojimą ir alternatyviųjų degalų naudojimą , kartu laikantis technologinio neutralumo principo . Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES (7) nustatoma bendra visų rūšių transportui skirtų alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo Sąjungoje priemonių sistema, siekiant kuo labiau sumažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro ir transporto poveikį aplinkai ir klimatui , be to, reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad viešoji įkrovimo prieiga arba viešai prieinamas degalų papildymo punktai būtų pradėti naudoti ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Kaip nurodoma 2017 m. lapkričio mėn. Komisijos pasiūlymuose (8), būtina sukurti visapusišką rinkinį priemonių, kuriomis būtų skatinamas mažataršis judumas, prireikus jam numatant finansinę paramą, jeigu rinkos sąlygos pakankamų paskatų nesiūlo;

(12)

komunikate „Tvarus judumas Europai: saugu, susieta ir švaru“ (9) Komisija pabrėžė, kad automatizuoti automobiliai ir pažangios ryšių sistemos padidins automobilių saugumą, sudarys sąlygas paprasčiau jais dalytis ir suteiks daugiau galimybių jais naudotis visiems gyventojams, įskaitant tuos, kurie dabar gali neturėti prieigos prie susisiekimo paslaugų, pavyzdžiui, pagyvenusiems ir riboto judumo žmonėms. Taigi Komisija taip pat pasiūlė parengti „ES strateginį veiksmų planą dėl kelių eismo saugumo“ ir peržiūrėti Direktyvą 2008/096/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo;

(13)

siekiant pagerinti transporto projektų užbaigimą mažiau išvystytose tinklo dalyse, Sanglaudos fondo lėšas reikėtų pervesti programai, kuri skirta finansuoti transporto projektams valstybėse narėse, atitinkančiose finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus. Pradiniame etape ▌vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką turėtų būti paisoma nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondo sistemą. Pradinio etapo pabaigoje programai pervesti ištekliai, kurie nebuvo skirti transporto infrastruktūros projektams, turėtų būti konkurencingai paskirstyti projektams valstybėse narėse, kurios atitinka finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, pirmumą teikiant tarpvalstybinėms ir trūkstamoms jungtims. Komisija turėtų remti valstybių narių, atitinkančių finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, pastangas plėtoti tinkamą projektų sistemą, visų pirma stiprinant atitinkamų viešojo administravimo įstaigų institucinius pajėgumus;

(14)

paskelbus 2017 m. lapkričio 10 d. bendrą komunikatą (10), 2018 m. kovo 28 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai priimtame „Karinio mobilumo veiksmų plane“ (11) buvo pabrėžta, kad transporto infrastruktūros politika suteikia akivaizdžią galimybę padidinti gynybos reikmių ir TEN-T sinergiją , siekiant bendro tikslo gerinti karinį mobilumą visoje Sąjungoje, atsižvelgiant į geografinę pusiausvyrą ir galimą naudą civilinei saugai . Pagal veiksmų planą 2018 m. Taryba apsvarstė ir patvirtino karinius su transporto infrastruktūra susijusius reikalavimus (12), o 2019 m. Komisijos tarnybos nustatė dvejopam naudojimui tinkamas transeuropinio transporto tinklo dalis, įskaitant būtiną turimos infrastruktūros atnaujinimą. Sąjunga turėtų finansuoti dvejopos paskirties civilinio ir karinio transporto projektus pagal konkrečias programos darbo programas, kuriose būtų nurodyti taikytini reikalavimai, nustatyti pagal veiksmų planą arba bet kokį kitą orientacinį prioritetinių projektų sąrašą, kurį valstybės narės gali sudaryti vadovaudamosi Karinio mobilumo veiksmų planu ;

(15)

TEN-T gairėse pripažįstama, kad visuotiniu tinklu užtikrinamas susisiekimas ir jungtys su visais Sąjungos regionais, įskaitant atokius, salų ir atokiausius regionus. Be to, komunikate „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (13) Komisija išryškino specialias atokiausių regionų reikmes transporto , energetikos ir skaitmeninės ekonomikos srityse ir būtinybę teikti pakankamą Sąjungos finansavimą joms patenkinti, be kita ko, pagal programą , taikant ne didesnes kaip 70 proc. bendro finansavimo normas ;

(16)

atsižvelgiant į didelius investicijų poreikius siekiant užbaigti kurti TEN-T pagrindinį tinklą iki 2030 m. (numatoma 350 mlrd. EUR 2021–2027 m. laikotarpiu) ir TEN-T visuotinį tinklą iki 2050 m. ir būtinybę pritraukti investicijų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, skaitmeninimui ir miestams (numatoma 700 mlrd. EUR 2021–2027 m. laikotarpiu), tikslinga kuo veiksmingiau panaudoti įvairias Sąjungos finansavimo programas ir priemones ir taip kuo labiau padidinti Sąjungos remiamų investicijų pridėtinę vertę. Tai būtų pasiekta racionalizuojant investavimo procesą ir užtikrinant transporto projektų bazės matomumą ir derėjimą su atitinkamomis Sąjungos programomis, pirmiausia Europos infrastruktūros tinklų priemone, Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), Sanglaudos fondu ir „InvestEU“. Visų pirma atitinkamais atvejais reikėtų atsižvelgti į reikiamas sąlygas, išdėstytas Reglamento (ES) XXX [Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės] IV priede;

(17)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 347/2013 (14) nustatomi transeuropinės energetikos infrastruktūros prioritetai, kuriuos reikia įgyvendinti, kad būtų pasiekti Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslai, nustatomi bendro intereso projektai, kurie yra būtini siekiant įgyvendinti tuos prioritetus, ir nustatomos su leidimų išdavimu, visuomenės dalyvavimu ir reguliavimu susijusios priemonės, kad būtų paspartintas ir (arba) palengvintas tų projektų įgyvendinimas, įskaitant bendruosius kriterijus, pagal kuriuos tokiems projektams būtų suteikta Sąjungos finansinė parama. Pagal tą reglamentą nustatant bendros svarbos projektus ir toliau bus laikomasi principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, vertinant projektus pagal energijos paklausos scenarijus, kurie visiškai atitinka ES energetikos ir klimato tikslus;

(18)

direktyvoje [Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos naujoje redakcijoje] pabrėžiamas poreikis sukurti reglamentavimo sistemą, pagal kurią būtų geriau naudojamos Sąjungos lėšos, aiškiai nurodant reikiamus veiksmus, kuriais būtų remiamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas atsinaujinančiosios energijos klausimais;

(19)

nors, siekiant atsinaujinančiosios energijos plėtros, tinklų infrastruktūros sukūrimui ir toliau teikiama pirmenybė, tarpvalstybinio bendradarbiavimo atsinaujinančiosios energijos klausimais integravimas ir pažangios ir efektyvios energetikos sistemos kūrimas, įskaitant energijos kaupimo ir reguliavimo apkrova sprendimus, padedančius subalansuoti tinklą, atitinka požiūrį, patvirtintą iniciatyvoje „Švari energija visiems europiečiams“, pagal kurią numatyta kolektyvinė atsakomybė 2030 m. pasiekti plataus užmojo atsinaujinančiosios energijos tikslą, ir pakeistas politikos kontekstas, užtikrinant teisingą ir tinkamą socialinį perėjimą ir užsibrėžiant ryžtingus ilgalaikio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus;

(20)

įgyvendinant Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo darbotvarkę, novatoriškos infrastruktūros technologijos, leidžiančios pereiti prie mažataršių energijos ir mobilumo sistemų bei padidinti energijos tiekimo saugumą siekiant didesnės Sąjungos energetinės nepriklausomybės , yra labai svarbios. Visų pirma 2017 m. lapkričio 23 d. komunikate „Komunikatas dėl Europos energetikos tinklų stiprinimo“ (15) Komisija pabrėžė, kad elektros energijos vaidmuo, kai iki 2030 m. atsinaujinančioji energija sudarys pusę elektros gamybos, transporto, pramonės, šildymo ir vėsinimo sektorius, kuriuose iki šio dominuoja iškastinis kuras, vis labiau skatins mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, todėl atitinkamai daugiau transeuropinės energetikos infrastruktūros politikos dėmesio turi būti skiriama elektros energijos jungtims, elektros energijos saugykloms, pažangiųjų tinklų projektams ir investicijoms į dujų infrastruktūrą . Norint lengviau įgyvendinti Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus , užtikrinti vidaus rinkos integraciją ir tiekimo saugumą, atitinkamas dėmesys ir pirmenybė turėtų būti skiriami technologijoms ir projektams, kurie padeda pereiti prie mažataršės ekonomikos. Komisija sieks padidinti tarpvalstybinių pažangiųjų tinklų, novatoriškų saugyklų ir anglies dioksido transportavimo projektų, kurie bus remiami pagal programą, skaičių;

(20a)

tarpvalstybiniais atsinaujinančiosios energijos srities projektais turi būti sudaromos sąlygos ekonomiškai efektyviai plėtoti Sąjungoje atsinaujinančiųjų išteklių energiją, pasiekti Sąjungos privalomą tikslą – kad 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarytų bent 32 proc., kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001/EB  (16) 3 straipsnyje, ir prisidėti prie strateginio novatoriškų atsinaujinančiųjų išteklių technologijų diegimo . Reikalavimus atitinkančių technologijų pavyzdžiai: atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba iš vėjo krante ir jūroje, saulės energijos, tvarios biomasės, vandenynų energijos, geoterminės energijos ar šių rūšių energijos derinių; jų prijungimas prie tinklo ir papildomi elementai, pavyzdžiui, kaupimo arba konvertavimo įrenginiai. Reikalavimus atitinkantys veiksmai gali būti ne tik elektros energijos sektoriuje, bet gali apimti ir kitus energijos nešėjus bei galimą sektorių susiejimą, pavyzdžiui, su šildymu ir vėsinimu, elektros energijos susiejimą su dujomis, kaupimą ir transportą. Šis sąrašas neišsamus, kad būtų išlaikytas lankstumas, susijęs su technologine pažanga ir pokyčiais. Tokiais projektais nebūtinai užtikrinama fizinė jungtis tarp bendradarbiaujančių valstybių narių. Šie projektai gali būti vykdomi tik vienos dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje, jeigu taikomi priedo IV dalies bendrieji kriterijai;

(20b)

siekiant remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą atsinaujinančiosios energijos srityje ir projektų įsitvirtinimą rinkoje, Europos Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų plėtojimui. Jei tarpvalstybiniai atsinaujinančiosios energijos projektai nepakankamai įsitvirtina rinkoje, energetikos sektoriuje tarpvalstybiniams atsinaujinančių išteklių energijos projektams numatytas nepanaudotas biudžetas turėtų būti naudojamas 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems transeuropinių energetikos tinklų tikslams siekti ir 9 straipsnio 3 dalyje nurodytiems veiksmams įgyvendinti, prieš apsvarstant galimybę jį naudoti Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos finansavimo mechanizmui pagal 7 straipsnio 6 dalį;

(20c)

reikia remti pažangiųjų elektros energijos tinklų projektus, kai tokie projektai apima elektros energijos gamybą, paskirstymą ar vartojimą naudojant realiojo laiko sistemos valdymą ir turi įtakos tarpvalstybiniams energijos srautams. Energetikos projektai taip pat turėtų atspindėti pagrindinį pažangiųjų tinklų vaidmenį energetikos pertvarkoje, o programos parama turėtų padėti panaikinti finansavimo spragas, kurios dabar trukdo investuoti į didelio masto pažangiųjų tinklų technologijų diegimą;

( 20d)

teikiant ES paramą ypatingą dėmesį reikėtų skirti tarpvalstybinėms energijos tinklų jungtims, įskaitant jungtis, kurių reikia norint pasiekti 10 proc. elektros energijos tinklų sujungimo tikslą 2020 m. ir 15 proc. tikslą – iki 2030 m., kaip nustatyta Reglamente (ES) 2018/1999  (17) . Elektros energijos jungiamųjų linijų diegimas yra itin svarbus rinkų integravimui, nes sudaro sąlygas sistemoje naudoti daugiau atsinaujinančiųjų išteklių ir gauti naudos iš jų skirtingų paklausos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos pasiūlos portfelių, jūrų vėjo energijos tinklų ir pažangiųjų tinklų, integruojant visas šalis į likvidžias ir konkurencingas energijos rinkas;

(21)

bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimas priklauso nuo pagrindinės skaitmeninio ryšio infrastruktūros. Europos pramonės skaitmeninimas ir tokių sektorių kaip transporto, energetikos, sveikatos priežiūros ir viešojo administravimo modernizavimas priklauso nuo visuotinių galimybių naudotis patikimais, prieinamais, didelio ir itin didelio pralaidumo tinklais. Skaitmeninis ryšys tapo vienu iš lemiamų veiksnių, padedančių įveikti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, nes juo remiamas vietos ekonomikos modernizavimas ir skatinamas ekonominės veiklos įvairinimas. Programos intervencinių priemonių skaitmeninio ryšio infrastruktūros srityje aprėptis turėtų būti taip pritaikyta, kad atitiktų jos augančią svarbą ekonomikai ir visai visuomenei. Taigi būtina nustatyti bendro intereso skaitmeninio ryšio projektus, kurių reikia Sąjungos bendrosios skaitmeninės rinkos tikslams pasiekti, ir panaikinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 283/2014 (18);

(22)

komunikate „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ (19) (Gigabitinės visuomenės strategija) išdėstyti 2025 m. strateginiai tikslai, kuriais siekiama optimizuoti investicijas į skaitmeninio ryšio infrastruktūrą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972 (20) siekiama, be kita ko, sukurti reglamentavimo aplinką, kurioje būtų skatinamos privačiosios investicijos į skaitmeninio junglumo tinklus. Vis dėlto yra aišku, kad dėl įvairių veiksnių, kaip antai atokumo ir teritorinių ar geografinių ypatumų, mažo gyventojų tankumo, įvairių socialinių ir ekonominių veiksnių tinklų diegimas komerciniu požiūriu nebus perspektyvus daugelyje Sąjungos vietovių ir dėl to tam skubiai reikia skirti daugiau dėmesio . Todėl programa turėtų būti pritaikyta taip, kad padėtų įgyvendinti šiuos Gigabitinės visuomenės strategijoje nustatytus strateginius tikslus, prisidėtų prie kaimo ir miesto plėtros pusiausvyros ir papildytų paramą, teikiamą diegiant itin didelio pralaidumo tinklus pagal kitas programas, visų pirma finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo ir „InvestEU“ fondo;

(23)

nors visi skaitmeninio ryšio tinklai, kuriems yra naudojamas internetas, yra iš esmės transeuropiniai daugiausia dėl taikomųjų programų ir paslaugų, kurioms veikti sudaro sąlygas, teikiant paramą pagal programą pirmenybė turėtų būti teikiama veiksmams, kurių didžiausias numatomas poveikis būtų daromas bendrajai skaitmeninei rinkai, be kita ko, juos suderinus su Gigabitinės visuomenės strategijos komunikato tikslais, ir ekonomikos bei visuomenės skaitmeninei transformacijai, atsižvelgiant į rinkos nepakankamumo problemas ir nustatytas įgyvendinimo kliūtis;

(24)

mokyklos, universitetai, bibliotekos, vietos, provincijos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos, pagrindiniai viešųjų paslaugų teikėjai, ligoninės ir sveikatos centrai, transporto mazgai ir intensyvią skaitmeninę veiklą vykdančios įmonės yra subjektai ir vietos, kurie gali lemti svarbius socialinės ir ekonominės plėtros procesus ten, kur jie veikia , įskaitant kaimo vietoves ir retai gyvenamas teritorijas. Tokie socialinę ir ekonominę pažangą skatinantys subjektai turi pirmauti gigabitinio ryšio srityje, kad Europos gyventojams, įmonėms ir vietos bendruomenėms suteiktų galimybę gauti geriausias paslaugas ir taikomąsias programas. Programa turėtų būti remiama prieiga prie itin didelio pralaidumo tinklų, įskaitant 5G ir kitas pažangiausias junglumo sistemas, kurios gali suteikti galimybę šiems socialinę ir ekonominę pažangą skatinantiems subjektams naudoti gigabitinį ryšį savo teritorijose siekiant kuo didesnio jų teigiamo šalutinio poveikio plačiajai ekonomikai ir visuomenei, taip pat sukuriant didesnę junglumo ir paslaugų paklausą;

(24a)

dėl nesujungtų teritorijų visose Sąjungos dalyse susidaro pralaidumo kliūtys ir neišnaudojamas bendrosios skaitmeninės rinkos potencialas. Daugumoje kaimo ir atokių vietovių aukštos kokybės interneto junglumas gali labai padėti išvengti skaitmeninės atskirties, izoliacijos ir gyventojų skaičiaus mažėjimo, nes sumažėtų ir prekių tiekimo, ir paslaugų teikimo kaina, taip iš dalies kompensuojant atokumą. Aukštos kokybės interneto ryšys būtinas naujoms ekonomikos galimybėms, kaip antai tiksliajam ūkininkavimui arba bioekonomikos plėtrai kaimo vietovėse. Programa turėtų padėti užtikrinti itin didelio pralaidumo fiksuotą ar belaidį ryšį visuose Europos kaimų ir miestų namų ūkiuose daugiausia dėmesio skiriant tiems diegimo atvejams, kai pastebimas tam tikras rinkos nepakankamumas, kurį galima panaikinti mažo intensyvumo dotacijomis. Siekiant kuo labiau padidinti pagal programą remiamų veiksmų sinergiją, reikėtų deramai atsižvelgti į socialinę ir ekonominę pažangą skatinančių subjektų koncentraciją tam tikroje vietovėje ir finansavimo, kurio reikia aprėpčiai generuoti, dydį. Be to, programa turėtų būti siekiama visapusiškos namų ūkių ir teritorijų aprėpties, nes spragas jau padengtoje teritorijoje vėliau panaikinti yra neekonomiška;

(25)

be to, atsižvelgiant į sėkmingai įgyvendinamą iniciatyvą „WiFi4EU“, pagal programą ir toliau turėtų būti remiamas nemokamo, saugaus, aukštos kokybės, vietos belaidžio ryšio tiekimas vietos visuomeninio gyvenimo centruose, įskaitant visuomeninės paskirties subjektus, kaip antai viešojo sektoriaus institucijas ir viešųjų paslaugų teikėjus, ir plačiajai visuomenei prieinamas lauko erdves, kad vietos bendruomenėse būtų skatinama Sąjungos skaitmeninės ekonomikos vizija;

(25a)

skaitmeninė infrastruktūra yra svarbus inovacijų pagrindas. Siekiant kuo didesnio programos poveikio, joje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama infrastruktūros finansavimui. Todėl atskiros skaitmeninės paslaugos ir taikomosios programos, pavyzdžiui, įvairios išsklaidytosios operacijų knygos technologijos arba dirbtinio intelekto taikymas, turėtų būti pašalintos iš programos taikymo srities ir atitinkamais atvejais įgyvendinamos naudojant kitas priemones, pavyzdžiui, Skaitmeninės Europos programą. Taip pat svarbu kuo labiau padidinti įvairių programų tarpusavio sinergiją;

(26)

numatytų naujos kartos skaitmeninių paslaugų, tokių kaip daiktų interneto paslaugos ir taikomosios programos, kurios turėtų duoti didelės naudos įvairiuose sektoriuose ir apskritai visai visuomenei, gyvybingumui reikės nepertraukiamo tarpvalstybinio ryšio su 5G sistemomis , pirmiausia siekiant leisti naudotojams ir objektams palaikyti ryšį judant. Tačiau 5G diegimo išlaidų pasidalijimo scenarijai šiuose sektoriuose lieka neaiškūs, o kai kuriose svarbiose srityse pastebima komercinio diegimo rizika yra labai didelė. Tikimasi, kad svarbiausios sritys pirmuoju naujų taikomųjų programų etapu susietojo susisiekimo srityje bus kelių koridoriai ir geležinkelių jungtys, todėl jos yra svarbūs tarpvalstybiniai finansavimo pagal šią programą projektai;

▌

(28)

reikia diegti magistralinius elektroninių ryšių tinklus, įskaitant jūrinius kabelius, jungiančius Europos teritorijas su trečiosiomis valstybėmis kituose žemynuose arba jungiančius Europos salas , atokiausius regionus ar užjūrio šalis ir teritorijas , be kita ko, per Sąjungos teritorinius vandenis ir valstybių narių išskirtinę ekonominę zoną, siekiant užtikrinti būtiną rezervą tokiai svarbiai infrastruktūrai ir padidinti Sąjungos skaitmeninių tinklų pajėgumą ir atsparumą , taip pat prisidėti prie teritorinės sanglaudos . Vis dėlto tokie projektai be viešosios paramos dažnai yra komerciniu požiūriu neperspektyvūs. Be to, turėtų būti teikiama parama, kad Europos itin našaus skaičiavimo ištekliai būtų papildomi tinkamomis terabitinės spartos jungtimis;

(29)

veiksmais, kuriais prisidedama prie bendro intereso projektų skaitmeninio ryšio infrastruktūros srityje, diegiamos geriausios turimos ir konkrečiam projektui tinkamiausios technologijos , kurios siūlo geriausią pažangiausių technologijų (duomenų srauto pajėgumo, perdavimo saugumo, tinklo atsparumo požiūriu) ir išlaidų efektyvumo santykį , tad jiems reikėtų teikti pirmenybę rengiant darbo programas pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus. Siekiant užtikrinti kuo didesnę socialinę ekonominę ir aplinkosauginę naudą, diegiant itin didelio pralaidumo tinklus gali būti pasinaudota pasyviąja infrastruktūra. Galiausiai paskirstant veiksmų prioritetus reikia atsižvelgti į galimą teigiamą papildomą poveikį ryšio srityje, pavyzdžiui, kaip įgyvendinant projektą būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas būsimų projektų įgyvendinimui, kad ateityje būtų aprėptos iki šiol neaprėptos teritorijos ir gyventojai;

(30)

Sąjunga yra sukūrusi savo palydovinę vietos nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo (PNT) technologiją (EGNOS / Galileo) ir savo Žemės stebėjimo sistemą („Copernicus“). Ir EGNOS / Galileo, ir „Copernicus“ siūlo pažangias paslaugas, teikiančias svarbią ekonominę naudą viešiesiems ir privatiesiems naudotojams. Todėl bet kokia programos lėšomis finansuojama transporto, energetikos arba skaitmeninio ryšio infrastruktūra, kurioje naudojamos PNT arba Žemės stebėjimo paslaugos, turėtų būti techniškai suderinama su EGNOS / Galileo ir „Copernicus“;

(31)

teigiami pirmojo 2017 m. paskelbto kvietimo teikti paraiškas dėl derinimo projektų pagal šią programą rezultatai patvirtino ES dotacijų naudojimo svarbą ir pridėtinę vertę skiriant jas kartu su Europos investicijų banko arba nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar kitų plėtros ir viešųjų finansų įstaigų, taip pat privačiojo sektoriaus finansų įstaigų ir privačiojo sektoriaus investuotojų, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, finansavimu. Derinimas turėtų padėti pritraukti privačių investicijų ir užtikrinti bendro viešojo sektoriaus įnašo svertinį poveikį, atsižvelgiant į „InvestEU“ programos tikslus. Taigi pagal programą reikėtų ir toliau remti veiksmus , leidžiančius derinti ES dotacijas su kitais finansavimo šaltiniais. Transporto sektoriuje derinimo operacijos neturi viršyti 10 proc. 4 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nurodyto specialaus paketo apimties;

(31a)

transporto sektoriuje derinimo operacijos gali būti naudojamos veiksmams, susijusiems su pažangiu, sąveikiu, tvariu, integraciniu, prieinamu, saugiu ir patikimu judumu, kaip išvardyta 9 straipsnio 2 dalies b punkte;

(32)

šios programos politikos tikslai taip pat bus įgyvendinami naudojant finansines priemones ir biudžeto garantiją pagal „InvestEU“ fondo politikos liniją (-as). Veiksmais pagal programą reikėtų didinti investicijas sprendžiant rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus finansavimo problemas , ypač tais atvejais, kai veiksmai nėra komerciniu požiūriu perspektyvūs, siekiant nedubliuoti ir neišstumti privačiojo finansavimo ir aiškiai orientuotis į Europos pridėtinę vertę;

(33)

siekiant sudaryti palankias sąlygas integruotai inovacijų ciklo plėtrai, būtina užtikrinti naujoviškų sprendimų, priimtų įgyvendinant Sąjungos bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas, ir naujoviškų sprendimų, diegiamų remiant Europos infrastruktūros tinklų priemonei, papildomumą. Todėl sinergija su programa „Europos horizontas“ užtikrins: a) kad būtų nustatyti ir programos „Europos horizontas“ strateginio planavimo proceso metu įtvirtinti mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikiai ES transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektoriuose; b) kad pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę būtų remiamas didelio masto novatoriškų technologijų ir sprendimų, visų pirma parengtų pagal programą „Europos horizontas“, plėtojimas ir diegimas transporto, energetikos ir skaitmeninės ekonomikos sektoriuose; c) kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija ir duomenimis tarp programos „Europos horizontas“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės projektų, pavyzdžiui, atkreipiant dėmesį į visiškai rinkai pritaikytas programos „Europos horizontas“ technologijas, kurias būtų galima toliau diegti naudojant Europos infrastruktūros tinklų priemonę;

(34)

šiuo reglamentu nustatomas viso 2021–2027 m. laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai turi būti svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [atitinkamai pagal naująjį tarpinstitucinį susitarimą atnaujinta nuoroda į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (21) 17 punktą];

(35)

Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Siekdamos įgyvendinti šiuos reformų prioritetus, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir jose turėtų būti išdėstomi ir koordinuojami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis remtini prioritetiniai investiciniai projektai. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudoti Sąjungos lėšas ir kuo labiau padidinti fondų, visų pirma Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo, Europos investicijų stabilizavimo priemonės, „InvestEU“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės atitinkamos finansinės paramos pridėtinę vertę. Be to, finansinė parama turėtų būti nuosekliai naudojama pagal atitinkamus Sąjungos ir nacionalinius energetikos ir klimato planus;

(36)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir visų pirma nustato biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarką, pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įvykdymą, taip pat reglamentuoja finansų pareigūnų atsakomybės patikras. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jei valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir rezultatyvaus ES finansavimo sąlygų;

(37)

šiame reglamente nurodyti finansavimo būdai bei įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkamai pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės priemonių išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, finansavimą taikant fiksuotąją normą ir vieneto įkainius, taip pat Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje nurodytą su išlaidomis nesusijusį finansavimą;

(38)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, Sąjungos programose gali dalyvauti vykdydamos bendradarbiavimą pagal EEE susitarimą, kuriame numatoma, kad programos įgyvendinamos priėmus sprendimą pagal tą susitarimą. Be to, trečiosios valstybės gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti nustatyta konkreti nuostata dėl būtinų teisių ir prieigos, kurių reikia atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, suteikimo;

(39)

Finansiniu reglamentu nustatytos dotacijų skyrimo taisyklės. Norint atsižvelgti į programos remiamų veiksmų specifiškumą ir užtikrinti nuoseklų įgyvendinimą programoje dalyvaujančiuose sektoriuose, būtina pateikti papildomus duomenis, susijusius su tinkamumo ir skyrimo kriterijais. Veiksmų atranka ir jų finansavimas turėtų atitikti tik šiame reglamente ir Finansiniame reglamente nustatytas sąlygas. Nenukrypstant nuo Finansinio reglamento, darbo programose gali būti numatytos supaprastintos procedūros;

(39a)

remiantis Finansiniu reglamentu, atrankos ir skyrimo kriterijai nustatomi darbo programose. Transporto sektoriuje reikėtų įvertinti projekto kokybę ir svarbą, kartu atsižvelgiant į jo numatomą poveikį ES junglumui, jo atitiktį prieinamumo reikalavimams ir jo strategiją, susijusią su būsimais priežiūros poreikiais;

(40)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (22), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (23), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (24) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/193 (25) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos baudžiamosios veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (26), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(41)

remiantis nuoroda, kuri turi būti atitinkamai atnaujinta pagal naująjį sprendimą dėl UŠT: Tarybos sprendimo 2013/755/ES (27) 94 straipsnis, užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(42)

Sąjunga turėtų siekti nuoseklumo ir sinergijos su išorės politikai skirtomis Sąjungos programomis, įskaitant pasirengimo narystei pagalbą pagal įsipareigojimus, prisiimtus atsižvelgiant į komunikatą „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ (28);

(43)

kai trečiosios valstybės ar subjektai, įsisteigę trečiosiose valstybėse, dalyvauja veiksmuose, kuriais prisidedama prie bendro intereso arba tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų, finansinė pagalba turėtų būti teikiama, tik jeigu ji yra būtina šių projektų tikslams įgyvendinti. Kalbant apie tarpvalstybinių atsinaujinančiosios energijos srities projektų dalį, vienos ar kelių valstybių narių ir trečiosios valstybės bendradarbiavimas (įskaitant Energijos bendriją) turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/XXX [Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva] 11 straipsnyje nustatytas sąlygas dėl fizinės jungties su ES būtinumo;

(43a)

2017 m. spalio 3 d. Komisijos komunikate „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“  (29) pažymima, kad ES yra atviriausia viešųjų pirkimų rinka pasaulyje, tačiau mūsų įmonėms suteikiama prieiga kitose šalyse ne visuomet yra abipusė. Todėl paramos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) gavėjai turėtų išnaudoti visas strategines viešųjų pirkimų galimybes, siūlomas Direktyvoje 2014/25/ES;

(44)

pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (30) 22 ir 23 punktus būtina įvertinti programą remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus (pavyzdžiui, dėl atsparumo klimato kaitai didinimo) , vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Komisija turėtų atlikti vertinimus ir pranešti jų rezultatus Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, kad būtų įvertintas finansavimo veiksmingumas ir efektyvumas bei jo poveikis bendriems Programos tikslams , ir atlikti būtinus pakeitimus ;

(45)

reikėtų taikyti skaidrias, atskaitingumą užtikrinančias ir tinkamas stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemones, įskaitant išmatuojamus rodiklius, kad būtų galima atlikti vertinimus ir teikti ataskaitas apie programos pažangą siekiant bendrojo ir konkrečių šiame reglamente nustatytų tikslų , taip pat siekiant informuoti apie jos laimėjimus . Šia atsiskaitymo už veiklą sistema turėtų būti užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų tinkami atliekant išsamią pasiektos pažangos ir patirtų sunkumų analizę ir kad tie duomenys ir rezultatai būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Būtina sukurti proporcingus ataskaitų teikimo reikalavimus Sąjungos lėšų gavėjams, kad būtų galima rinkti programai svarbius duomenis;

(45a)

programa turėtų būti įgyvendinama vykdant darbo programas. Iki 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija turėtų priimti pirmąsias daugiametes darbo programas, kuriose bus nurodytas kvietimų teikti paraiškas dėl pirmųjų trejų programos metų tvarkaraštis, temos ir preliminarus biudžetas, taip pat numatomas viso programavimo laikotarpio planas;

(46)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su darbo programų priėmimu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (31).

(47)

siekiant prireikus pritaikyti programos stebėsenai taikomus rodiklius, kiekvienam konkrečiam tikslui transporto sektoriuje skiriamas orientacines biudžeto išteklių procentines dalis ir transporto pagrindinio tinklo koridorių apibrėžtį, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento priedo I, II ir III dalių pakeitimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(48)

dėl aiškumo Reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 turėtų būti panaikinti. Tačiau Reglamento (ES) Nr. 1316/2013 29 straipsnį, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 913/2010 (32) priedas dėl krovinių vežimo koridorių sąrašo, reikėtų palikti galioti;

(49)

siekiant laiku priimti šiame reglamente nustatytus įgyvendinimo aktus, būtina, kad jis įsigaliotų iš karto, kai tik jis bus paskelbtas,