(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1294/2013 (3) nustatyta programa „Muitinė 2020“ ir ankstesnės programos itin padėjo sudaryti palankesnes sąlygas muitinių bendradarbiavimui ir jį sustiprinti. Didelė muitų srities muitinių veiklos dalis yra tarpvalstybinio pobūdžio ir apima bei veikia visas valstybes nares, todėl vienos valstybės narės negali kiekviena valstybė narė jų įgyvendinti veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti savo jėgomis negali . Komisijos įgyvendinama Sąjungos lygmens masto muitinės programa valstybėms narėms suteikiama minėtos tokios bendradarbiavimo veiklos plėtojimo Sąjungos lygmeniu sistema – išlaidų atžvilgiu tai veiksmingiau, nei kiekvienai valstybei narei dvišaliu ar daugiašaliu pagrindu lygmeniu kurti savo atskirą bendradarbiavimo sistemą. Programa „Muitinė“ esminį vaidmenį atlieka ir apsaugant Sąjungos bei valstybių narių finansinius interesus, nes pagal ją užtikrinamas veiksmingas muitų surinkimas – taigi tai svarbus Sąjungos ir nacionalinių biudžetų pajamų šaltinis – ir ypatingas dėmesys skiriamas IT pajėgumų ugdymui bei didesniam bendradarbiavimui muitų srityje. Be to, būtinas suderintas ir standartizuotas tikrinimas, kad būtų galima sekti neteisėtus tarpvalstybinius prekių srautus ir kovoti su sukčiavimu. Todėl tikslinga ir veiksmingumo požiūriu svarbu užtikrinti Sąjungos finansavimo, teikiamo bendradarbiavimui muitinės klausimais, tęstinumą sukuriant naują tos pačios srities programą „Muitinė“ (toliau – Programa) ; [1 pakeit.]

(1a)

jau 50 metų muitų sąjunga, kurią įgyvendina nacionalinės muitinės, yra Sąjungos – vieno didžiausių prekybos blokų pasaulyje – kertinis akmuo. Muitų sąjunga yra reikšmingas sėkmingos Sąjungos integracijos pavyzdys ir yra nepaprastai svarbi užtikrinant tinkamą bendrosios rinkos veikimą tiek įmonių, tiek piliečių labui. Europos Parlamentas savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijoje „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“ pažymėjo esąs ypač susirūpinęs dėl sukčiavimo muitų srityje. Stipresnė ir daugiau siekianti Sąjunga galima tik jai užtikrinus daugiau lėšų, nenutrūkstamą paramą šiuo metu įgyvendinamai politikai ir didesnius išteklius; [2 pakeit.]

(2)

per pastaruosius penkiasdešimt 50  metų muitų sąjunga labai pasikeitė – dabar muitinės sėkmingai atlieka daugybę užduočių įvairiausias užduotis pasienyje. Dirbdamos kartu, jos gerina prekybos sąlygas, mažina stengiasi skatinti etišką ir sąžiningą prekybą bei mažinti biurokratizmą, renka rinkti nacionalinių biudžetų ir Sąjungos biudžeto pajamas ir saugo visuomenę padeda saugoti gyventojus nuo terorizmo, grėsmės sveikatai ir aplinkai ir bei nuo kitų pavojų. Visų pirma, visoje ES pradėjus taikyti bendrą rizikos valdymo schemą muitų rizikai Sąjungos lygmeniu valdyti  (4) ir atliekant muitinį kontroliuojant didelių grynųjų pinigų sumų perkėlimo tikrinimą srautus, siekiant kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, muitinė užėmė priešakinę muitinės ėmėsi vadovaujamo vaidmens kovos su terorizmu ir, organizuotu nusikalstamumu liniją. Turėdama ir nesąžininga konkurencija srityje. Turėdamos plačius įgaliojimus, dabar muitinė yra svarbiausia institucija, kontroliuojanti muitinės realiai yra pagrindinės institucijos, kontroliuojančios per Sąjungos išorės sienas vežamas prekes. Šiomis aplinkybėmis programa „Muitinė“ne tik turėtų apimti ne tik muitinių bendradarbiavimą, bet ir remti bendrą muitinių misiją, nurodytą – pagal ją turėtų būti palaikoma ir platesnė muitinių misija, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 3 straipsnyje, t. y. remti Sąjungos tarptautinės prekybos priežiūrą, vidaus rinkos išorės aspektų, bendrosios prekybos politikos ir kitų su prekyba susijusių bendrųjų sričių Sąjungos politikos sričių , kuri turi įtakos prekybai, priemonių įgyvendinimą, taip pat užtikrinti visos bei tiekimo grandinės saugumą saugumo užtikrinimą . Taigi šio reglamento teisinį pagrindą sudarys turėtų sudaryti muitinių bendradarbiavimas (SESV 33 straipsnis), vidaus rinka (SESV 114 straipsnis) ir prekybos politika (SESV 207 straipsnis); [3 pakeit.]

(3)

pagal Programą bus kuriama bendras Programos tikslas turėtų būti padėti valstybėms narėms ir Komisijai parengiant veiksmų sistema sistemą , kuria bus būtų siekiama remti muitų sąjungą ir muitines ir , įskaitant ilgalaikį tikslą užtikrinti, kad visos muitinės Sąjungoje kuo artimiau bendradarbiautų, kuri turėtų padėti saugoti padėtų apsaugoti Sąjungos ir valstybių narių finansinius ir ekonominius interesus; saugoti , apsaugotų Sąjungą nuo nesąžiningos ir neteisėtos prekybos komercinės praktikos , kartu skatinant teisėtą verslo veiklą; užtikrinti , užtikrinant Sąjungos ir jos gyventojų saugumą ir saugą; sudaryti geresnes teisėtos prekybos sąlygas, bei taip stiprinant vartotojų apsaugą , taip pat skatintų teisėtą prekybą , kad visas vidaus rinkos ir pasaulio prekybos potencialas būtų naudingas įmonėms ir piliečiams; [4 pakeit.]

(3a)

kadangi akivaizdu, kad kai kurios iš Sąjungos muitinės kodekso 278 straipsnyje nurodytų sistemų iki 2020 m. gruodžio 31 d. gali būti įdiegtos tik iš dalies – o tai reiškia, kad neelektroninės sistemos bus toliau naudojamos ir po šios datos – ir nesama teisės aktų pakeitimų, kuriais šis terminas būtų pratęstas, taigi įmonės ir muitinės negalės dirbti savo darbo ir vykdyti teisinių įsipareigojimų, susijusių su muitinės operacijomis, vienas iš svarbiausių Programos tikslų turėtų būti padėti valstybėms narėms ir Komisijai įrengti tokias elektronines sistemas; [5 pakeit.]

(3b)

muitinių valdymas ir kontrolė – dinamiška politikos sritis, kurioje susiduriama su naujais iššūkiais, kylančiais dėl nuolat kintančių pasaulinių verslo modelių ir tiekimo grandinių bei kintančių vartojimo tendencijų ir skaitmeninimo, pvz., e. prekybos, įskaitant daiktų internetą, duomenų analizės, dirbtinio intelekto ir blokų grandinės technologijos. Pagal Programą turėtų būti remiamas muitinių valdymas tokiais atvejais ir sudaromos galimybės naudotis inovatyviais sprendimais. Šie iššūkiai dar labiau akcentuoja muitinių bendradarbiavimo būtinybę bei būtinybę suderintai aiškinti ir įgyvendinti teisės aktus dėl muitų. Viešiesiems finansams patiriant spaudimą, didėja pasaulio prekybos apimtis ir didesnį susirūpinimą ima kelti sukčiavimas ir kontrabanda. Programa turėtų būti naudinga atremiant šiuos iššūkius; [6 pakeit.]

(3c)

siekdama kuo didesnio veiksmingumo ir norėdama išvengti dubliavimosi, Programos įgyvendinimą Komisija turėtų derinti su susijusiomis Sąjungomis programomis ir fondais. Iš jų pirmiausia minėtinos programa „Fiscalis“, ES kovos su sukčiavimu programa ir Bendrosios rinkos programa, taip pat Vidaus saugumo fondas ir Integruoto sienų valdymo fondas, Reformų rėmimo programa, Skaitmeninės Europos programa, Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos bei įgyvendinimo reglamentai ir priemonės; [7 pakeit.]

(3d)

turint galvoje galimą Jungtinės Karalystės išstojimą iš Sąjungos, šios Programos finansiniame pakete neatsižvelgiama į išlaidas, atsirasiančias pasirašius susitarimą dėl išstojimo, ir į galimus Jungtinės Karalystės ir Sąjungos santykius ateityje. Pasirašius minėtąjį susitarimą, Jungtinei Karalystei pasitraukus iš visų veikiančių muitinių sistemų ir bendradarbiavimo veiklos bei nustojus galioti jos teisiniams įsipareigojimams šioje srityje, gali atsirasti papildomų išlaidų, kurių šios Programos kūrimo metu tiksliai apskaičiuoti neįmanoma. Todėl Komisija turėtų svarstyti galimybę atidėti pakankamai lėšų, kad būtų pasirengta šioms galimoms išlaidoms. Vis dėlto šios išlaidos neturėtų būti įtrauktos į Programos paketą, nes Programai numatyto biudžeto pakaks tik išlaidoms, kurios gali būti realiai prognozuojamos Programos kūrimo metu, padengti; [8 pakeit.]

(4)

šiame reglamente nustatomas Programos finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip nurodyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (5) 17 punkte;

(5)

siekiant remti trečiųjų valstybių stojimo ir asociacijos procesą, Programoje, įvykdžius tam tikras visas sąlygas, turėtų būti leidžiama dalyvauti stojančiosioms šalims ir šalims kandidatėms, taip pat potencialioms kandidatėms ir Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms. Programoje gali dalyvauti ir kitos trečiosios valstybės konkrečiuose Sąjungos ir susijusių trečiųjų valstybių susitarimuose dėl tų valstybių dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje, nustatytomis sąlygomis , jei tas dalyvavimas atitinka Sąjungos interesus ir daro teigiamą poveikį vidaus rinkai bei nekenkia vartotojų apsaugai ; [9 pakeit.]

(6)

šiai Programai taikomas šią Programą turėtų apimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046  (6) (toliau – Finansinis reglamentas). Jame Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais ir kompensacijomis išorės ekspertams; [10 pakeit.]

(7)

vykdyti programos todėl pagal programą „Muitinė 2020“ vykdyti veiksmai , kurie, kaip pasiteisino, buvo tinkami, todėl jie turėtų būti išlaikyti , o kiti veiksmai, kurie, kaip paaiškėjo, nebuvo tinkinami, turėtų būti nutraukti . Kad Programa būtų vykdoma paprasčiau ir lanksčiau, o jos tikslai įgyvendinti geriau, veiksmai turėtų būti apibūdinti tik pagal bendras kategorijas pateikiant konkrečią veiklą iliustruojančių pavyzdžių sąrašą. Be to, bendradarbiaujant ir stiprinant gebėjimus pagal programą „Muitinė“ Programą turėtų būti skatinamas ir remiamas inovacijų diegimas ir didinamas jų poveikis siekiant pagerinti galimybes įgyvendinti pagrindinius muitų srities prioritetus; [11 pakeit.]

(8)

Reglamentu 2018/XXX sukuriama Muitinio tikrinimo įrangos priemonė (7) (toliau – MTĮ priemonė), įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą. Siekiant išlaikyti visų bendradarbiavimo veiksmų, susijusių su muitinėmis ir muitinio tikrinimo įranga, suderinamumą ir horizontalų koordinavimą, tikslinga visus juos vykdyti pagal vieną teisės aktą ir taisyklių rinkinį – šį reglamentą , suprantant, kad šis aktas ir šios taisyklės yra šis reglamentas . Todėl MTĮ priemone turėtų būti remiamas tik tinkamos finansuoti įrangos pirkimas, techninė priežiūra ir modernizavimas, o visi kiti susiję veiksmai, pavyzdžiui, bendradarbiavimo veiksmai siekiant įvertinti įrangos poreikį arba prireikus su įrangos įsigijimu susiję mokymai, turėtų būti remiami šios Programos lėšomis; [12 pakeit.]

(9)

muitinių ir susijusios informacijos mainai yra itin svarbūs siekiant, kad muitinė veiktų tinkamai; tokios informacijos mainai apima ne tik muitų sąjungą. Sąjunga ir valstybės narės iš tiesų galėtų būti suinteresuotos Europos elektroninių sistemų pritaikymu ar išplėtimu į trečiąsias valstybes, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, ir tarptautines organizacijas. Todėl, tinkamai pagrindus šiuo interesu, Europos elektroninių sistemų pritaikymo ir išplėtimo į su Programa nesusijusias trečiąsias valstybes ir tarptautines organizacijas išlaidos turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti iš Programos lėšų išlaidomis;

(10)

atsižvelgiant į globalizacijos svarbą Programoje toliau turėtų būti numatyta galimybė naudotis išorės ekspertų paslaugomis pagal Finansinio reglamento 238 straipsnį. Didžiąją dalį tokių išorės ekspertų turėtų sudaryti vyriausybinių institucijų, įskaitant trečiųjų valstybių, kurios nėra asocijuotosios valstybės, institucijas, atstovai , taip pat mokslininkai ir tarptautinių organizacijų, ekonominės veiklos vykdytojų ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai; [13 pakeit.]

(11)

atsižvelgiant į 2010 m. spalio 19 d. komunikate „ES biudžeto peržiūra“ (8) Komisijos prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti finansavimo programų suderinamumą ir supaprastinimą, reikėtų dalytis ištekliais su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis, jei numatytais veiksmais pagal Programą siekiama įvairioms finansavimo priemonėms bendrų tikslų , turint galvoje tai, kad Programai skirta suma apskaičiuota neatsižvelgiant į nenumatytų išlaidų galimybę , bet atmetant dvigubo finansavimo galimybę. Siekiant remti muitų sąjungą ir muitinę, veiksmais pagal Programą reikėtų užtikrinti darnų Sąjungos išteklių naudojimą; [14 pakeit.]

(11a)

programinės įrangos, kuri būtina griežtai sienų kontrolei vykdyti, pirkimas turėtų atitikti pagal Programą numatytus tinkamumo finansuoti kriterijus. Be to, siekiant skatinti duomenų mainus, turėtų būti raginama įsigyti programinę įrangą, kuri galėtų būti naudojama visose valstybėse narėse; [15 pakeit.]

(12)

informacinių technologijų (IT) pajėgumų didinimo veiksmai turėtų pritraukti didžiausią ugdymo veiksmams turėtų būti skirta didesnioji Programos biudžeto dalį dalis . Konkrečiomis nuostatomis turėtų būti apibūdinti atitinkami bendri ir nacionaliniai Europos elektroninių sistemų komponentai. Be to, turėtų būti aiškiai apibrėžta veiksmų apimtis bei Komisijos ir valstybių narių atsakomybė. Siekiant užtikrinti IT pajėgumų ugdymo veiklos nuoseklumą ir koordinavimą, pagal Programą turėtų būti numatyta, jog Komisija parengs ir atnaujins Daugiametį strateginį muitinių planą, kad būtų sukurta elektroninė erdvė, kuria naudojantis būtų užtikrinamas Sąjungos muitinių sistemų veiklos suderinamumas ir sąveikumas; [16 pakeit.]

(13)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 70/2008/EB (9) reikalaujama, kad Komisija parengtų Muitinės daugiametį strateginį planą, kaip sukurti suderintą ir sąveikią Sąjungos muitinių elektroninę aplinką. Į daugiametį strateginį planą įtrauktas elektroninių sistemų plėtojimas ir veikimas iš esmės finansuojamas Programos lėšomis. Siekiant užtikrinti Programos ir daugiamečio strateginio plano suderinamumą ir koordinavimą į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos atitinkamos sprendimo nuostatos. Kadangi visos atitinkamos Sprendimo Nr. 70/2008/EB nuostatos dabar yra įtrauktos arba į Reglamentą (ES) Nr. 952/2013, arba į šį reglamentą, Sprendimas Nr. 70/2008/EB turėtų būti panaikintas;

(14)

šis reglamentas Komisija turėtų būti įgyvendinamas vykdant priimti darbo programas siekiant įgyvendinti šį reglamentą . Atsižvelgiant į tai, kad siekiami tikslai yra vidutinio arba ilgojo laikotarpio tikslai, ir remiantis ilgainiui sukaupta patirtimi, darbo programų trukmė turėtų apimti keletą metų. Metines darbo programas pakeitus daugiametėmis darbo programomis sumažės tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms tenkanti administracinė našta; [62 pakeit.]

(14a)

vadovaujantis išvadomis, išdėstytomis dviejose Europos Audito Rūmų neseniai priimtose specialiosiose ataskaitose muitinių klausimais, t. y. 2017 m. gruodžio 5 d. Specialiojoje ataskaitoje Nr. 19/2017 „Importo procedūros: teisinės sistemos trūkumai ir neveiksmingas įgyvendinimas daro poveikį ES finansiniams interesams“ ir 2018 m. spalio 10 d. Specialiojoje ataskaitoje Nr. 26/2018 „Keli vėlavimai įgyvendinti muitinės IT sistemas: kas buvo ne taip?“, vykdant bendradarbiavimo muitų srityje veiksmus, kurie numatyti pagal programą „Muitinė“, turėtų būti siekiama ištaisyti nurodytus trūkumus; [17 pakeit.]

(14b)

2018 m. spalio 4 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl kovos su sukčiavimu muitų srityje ir ES nuosavų išteklių apsaugos. Įgyvendinant pagal Programą numatytus veiksmus, turėtų būti atsižvelgiama į šioje rezoliucijoje išdėstytas išvadas; [18 pakeit.]

(15)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (10); [63 pakeit.]

(16)

Remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (11) 22 ir 23 punktais, šią programą reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms. Prireikus į šiuos reikalavimus gali būti įtraukti išmatuojami rodikliai, kuriais remiantis vertinamas priemonės poveikis vietoje;

(17)

siekiant tinkamai reaguoti į politikos prioritetų pokyčius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas rodiklių, pagal kuriuos nustatoma, ar pasiekti konkretūs Programos tikslai, susiję su muitinės srities daugiamečio strateginio plano nustatymu ir atnaujinimu ir daugiamečių darbo programų nustatymu, sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime (12) dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą , Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o šiems jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [64 pakeit.]

(18)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (13), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (14), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (15) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (16) Sąjungos finansiniai interesai turi būti saugomi proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius sukčiavimo atvejus ir kitas nusikalstamas veikas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (17), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(19)

šiam reglamentui taikomos horizontalios finansinės taisyklės, kurias Europos Parlamentas ir Taryba priėmė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį. Šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto sudarymo ir vykdymo dotacijomis, viešaisiais pirkimais, apdovanojimais ir netiesioginiu vykdymu procedūra ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinė valstybė – esminė išankstinė patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlyga;

(20)

finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir geriausius rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Todėl turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius ir į su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nustatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje; [19 pakeit.]

(21)

kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės atskirai negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(22)

šiuo reglamentu pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1294/2013, todėl tas reglamentas turėtų būti panaikintas,