(1)

teisinė valstybė yra viena iš pagrindinių vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga. Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nurodyta, kad šios vertybės yra bendros visoms valstybėms narėms;

(1)

Sąjunga yra grindžiama šiomis Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises . ES sutarties 2 straipsnyje nurodyta, kad šios vertybės yra bendros valstybėms narėms , gyvuojančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė ;

(1a)

valstybės narės turėtų laikytis savo įsipareigojimų ir rodyti pavyzdį juos iš tikrųjų vykdydamos, taip pat siekti, kad būtų sukurta bendra teisinės valstybės principo – visuotinės vertybės, kuria nešališkai vadovautųsi visos susijusios šalys – kultūra. Šių principų visapusiškas paisymas ir propagavimas yra esminė viso Europos projekto teisėtumo sąlyga ir pagrindinė sąlyga stiprinant piliečių pasitikėjimą Sąjunga ir užtikrinant veiksmingą jos politikos įgyvendinimą;

(1b)

remiantis ES sutarties 2 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsniu, Sąjungai suteikiama galimybė veikti, kad apsaugotų savo konstitucinį pagrindą ir bendras vertybes, kuriomis ji grindžiama, įskaitant biudžeto principus. Valstybės narės, Sąjungos institucijos, įstaigos, organai, agentūros ir šalys kandidatės privalo laikytis šių principų ir vertybių, juos saugoti ir propaguoti, taip pat jos turi lojalaus bendradarbiavimo pareigą;

(2)

vadovaujantis teisinės valstybės principu visos valdžios institucijos veiktų neviršydamos įstatymu nustatytų ribų, paisydamos demokratijos ir pagrindinių teisių vertybių ir kontroliuojamos nepriklausomų ir nešališkų teismų. Pagal jį visų pirma reikalaujama, kad būtų laikomasi teisėtumo (7), teisinio tikrumo (8), vykdomosios valdžios savavališkumo draudimo (9), valdžių atskyrimo (10) ir veiksmingos nepriklausomų teismų užtikrinamos teisminės apsaugos (11) principų (12);

(2)

vadovaujantis teisinės valstybės principu visos valdžios institucijos veiktų neviršydamos įstatymu nustatytų ribų, paisydamos demokratijos ir pagarbos pagrindinėms teisėms vertybių ir kontroliuojamos nepriklausomų ir nešališkų teismų. Pagal jį visų pirma reikalaujama, kad būtų laikomasi teisėtumo (7), įskaitant skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą, teisinio tikrumo (8), vykdomosios valdžios savavališkumo draudimo (9), valdžių atskyrimo (10) , teisės kreiptis į teismą ir veiksmingos nepriklausomų ir nešališkų teismų užtikrinamos teisminės apsaugos (11) principų (12) . Šie principai atspindėti, be kita ko, Europos Tarybos Venecijos komisijos lygmeniu ir taip pat remiantis atitinkama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika  (12a) ;

(2a)

stojimo kriterijai, arba Kopenhagos kriterijai, kuriuos 1993 m. Kopenhagos susitikime nustatė ir 1995 m. Madrido susitikime sustiprino Europos Vadovų Taryba, yra esminės sąlygos, kurias turi atitikti visos šalys kandidatės tam, kad taptų valstybe nare. Šie kriterijai apima: stabilias institucijas, kuriomis užtikrinama demokratija, teisinė valstybė, žmogaus teisės ir pagarba mažumų apsaugai; veikiančią rinkos ekonomiką ir gebėjimą atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgų veikimą; taip pat gebėjimą laikytis Sąjungos narystės įsipareigojimų;

(2b)

jei šalis kandidatė nesilaiko reikalaujamų standartų, vertybių ir demokratinių principų, jos priėmimas į Sąjungą atidedamas iki to laiko, kol ji minėtų standartų visapusiškai laikysis. Šalių kandidačių įsipareigojimai pagal Kopenhagos kriterijus valstybėms narėms prisijungus prie Sąjungos taikomi ir toliau, remiantis ES sutarties 2 straipsniu ir ES sutarties 4 straipsnyje įtvirtintu lojalaus bendradarbiavimo principu. Todėl valstybės narės turėtų būti reguliariai vertinamos, kad būtų galima patikrinti, ar jų teisės aktai ir praktika ir toliau atitinka tuos kriterijus ir bendras vertybes, kuriais grindžiama Sąjunga, taip sukuriant tvirtą teisinę ir administracinę Sąjungos politikos įgyvendinimo sistemą;

(3)

teisinė valstybė yra kitų pagrindinių teisių , kuriomis grindžiama Sąjunga, kaip antai laisvės , demokratijos , lygybės ir pagarbos žmogaus teisėms , apsaugos prielaida . Teisinės valstybės principo laikymasis yra neatsiejamai susijęs su pagarba demokratijai ir pagrindinėms teisėms: demokratija ir pagrindinių teisių paisymas neįmanomi nesilaikant teisinės valstybės principo, ir atvirkščiai;

(3)

nors nesama Sąjungos vertybių hierarchijos, teisinės valstybės principo paisymas yra itin svarbus, kad būtų apsaugotos kitos pagrindinės teisės , kuriomis grindžiama Sąjunga, kaip antai laisvė , demokratija , lygybė ir pagarba žmogaus teisėms. Teisinės valstybės principo laikymasis yra neatsiejamai susijęs su pagarba demokratijai ir pagrindinėms teisėms: demokratija ir pagrindinių teisių paisymas neįmanomi nesilaikant teisinės valstybės principo, ir atvirkščiai; Vidinės ir išorinės demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių politikos suderinamumas ir nuoseklumas yra labai svarbūs Sąjungos patikimumui;

(6)

teisminės institucijos turėtų veikti nepriklausomai ir nešališka i, o tyrimą atliekančioms institucijoms ir prokuratūrai turėtų būti sudarytos sąlygos tinkamai atlikti savo funkcijas. Joms turėtų būti skirta pakankamai išteklių ir nustatytos procedūros, kad jos galėtų veikti tinkamai ir visapusiškai paisydamos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Šios būtinos sąlygos yra minimali garantija, kad valdžios institucijos nepriimtų neteisėtų ir savavališkų sprendimų, kurie galėtų pakenkti Sąjungos finansiniams interesams;

(6)

teisminių institucijų nepriklausomumas ir nešališkumas turėtų būti užtikrinamas visada , o tyrimą atliekančioms institucijoms ir prokuratūrai turėtų būti sudarytos sąlygos tinkamai atlikti savo funkcijas. Joms turėtų būti skirta pakankamai išteklių ir nustatytos procedūros, kad jos galėtų veikti tinkamai ir visapusiškai paisydamos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Šios būtinos sąlygos yra minimali garantija, kad valdžios institucijos nepriimtų neteisėtų ir savavališkų sprendimų, kurie galėtų pažeisti šiuos pagrindinius principus ir pakenkti Sąjungos finansiniams interesams;

(7a)

prokuratūros ir teisminių institucijų nepriklausomumas reiškia tiek formalų (de jure), tiek faktinį (de facto) prokuratūros ir teisminių institucijų bei pavienių prokurorų ir teisėjų nepriklausomumą;

(8)

teisinės valstybės principo laikymasis yra svarbus ne tik Sąjungos piliečiams, bet ir verslo iniciatyvoms, inovacijoms, investicijoms ir tinkamam vidaus rinkos veikimui, nes šių padėtis bus geriausia tada, kai bus įdiegta tvirta teisinė ir institucinė sistema;

(8)

teisinės valstybės principo laikymasis yra itin svarbus ne tik Sąjungos piliečiams, bet ir verslo iniciatyvoms, inovacijoms, investicijoms , ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai ir tinkamam vidaus rinkos veikimui, nes šių padėtis bus tvariai gera tik tada, kai bus įdiegta tvirta teisinė ir institucinė sistema;

(8a)

integruojant taikomus Sąjungos stebėsenos mechanizmus, pvz., bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą, teisingumo rezultatų suvestinę ir kovos su korupcija ataskaitas, į platesnę teisinės valstybės stebėsenos sistemą galėtų būti suteikti efektyvesni ir veiksmingesni kontrolės mechanizmai siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus;

(8b)

nepakankamas skaidrumas, savavališka diskriminacija, konkurencijos iškraipymas ir nevienodos veiklos sąlygos ES vidaus rinkoje bei už jos ribų, poveikis bendrosios rinkos vientisumui ir mokesčių sistemos teisingumui, stabilumui bei teisėtumui, didesnė ekonominė nelygybė, nesąžininga valstybių konkurencija, socialinis nepasitenkinimas, nepasitikėjimas bei demokratijos stoka – tai tik keletas mokesčių srityje taikomos žalingos praktikos neigiamų padarinių pavyzdžių;

(10a)

Sąjunga gali naudotis daugybe priemonių ir procesų, siekdama užtikrinti visapusišką ir tinkamą ES sutartyje nustatytų principų ir vertybių laikymąsi, tačiau šiuo metu Sąjungos institucijos nereaguoja greitai ir veiksmingai, ypač siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą. Turėtų būti užtikrintas turimų priemonių įgyvendinimas, jos turėtų būti įvertintos ir papildytos siekiant, kad teisinės valstybės mechanizmas būtų tinkamas ir veiksmingas;

(11)

visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumai, kurie daro neigiamą poveikį visų pirma tinkamam valdžios institucijų veikimui ir veiksmingai teisminei peržiūrai, gali daryti didelę žalą Sąjungos finansiniams interesams;

(11)

visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumai, kurie daro neigiamą poveikį visų pirma tinkamam valdžios institucijų veikimui ir veiksmingai teisminei peržiūrai, gali daryti didelę žalą Sąjungos finansiniams interesams . Siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, įskaitant veiksmingą pajamų surinkimą, taip pat siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą Sąjunga ir jos institucijomis, reikia atlikti efektyvius tokių trūkumų tyrimus ir taikyti veiksmingas ir proporcingas priemones, kai nustatomas visuotinis trūkumas. Galiausiai tik nepriklausoma teismų sistema, kuri rūpinasi, kad visose valstybėse narėse būtų laikomasi teisinės valstybės principo ir laiduojamas teisinis tikrumas, gali užtikrinti pakankamą Sąjungos biudžeto lėšų apsaugą;

(11a)

Komisijos apskaičiavimais, mokesčių vengimo ir slėpimo mastas siekia 1 trln. EUR per metus lygį. Neigiamas tokios praktikos poveikis valstybių narių biudžetui ir piliečiams yra akivaizdus ir tai galėtų žlugdyti pasitikėjimą demokratija;

(11b)

pelno mokesčių vengimas turi tiesioginį poveikį valstybių narių ir Sąjungos biudžetams bei faktinių ir potencialių mokestinių pajamų santykio rodikliui pagal mokesčių mokėtojų kategorijas ir ekonominius veiksnius;

(11c)

valstybės narės turėtų visapusiškai taikyti lojalaus bendradarbiavimo principą mokesčių konkurencijos srityje;

(11d)

(11e)

Sąjungos lygmeniu atliekamu valstybių narių mokesčių politikos vertinimu ir vykdoma stebėsena būtų užtikrinta, kad valstybėse narėse nebūtų įgyvendinamos jokios naujos žalingos mokesčių priemonės. Vykdant stebėseną, kaip valstybės narės, jų jurisdikcijos, regionai ir kiti administracinės struktūros subjektai laikosi nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo, būtų apsaugota bendroji rinka ir užtikrintas tinkamas bei nuoseklus jos veikimas;

(12)

tam, kad būtų nustatyta visuotinių trūkumų, Komisija turi atlikti kokybinį vertinimą. Tas vertinimas gali būti grindžiamas visų prieinamų šaltinių ir pripažintų institucijų pateikta informacija, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, Audito Rūmų išvadas , taip pat tokių svarbių tarptautinių organizacijų ir tinklų, kaip Europos Tarybos organai, Europos aukščiausiųjų teismų tinklai ir teismų tarybos, išvadas ir rekomendacijas;

(12)

tam, kad būtų nustatyta visuotinių trūkumų, Komisija turi atlikti išsamų kokybinį vertinimą. Tas vertinimas turėtų būti objektyvus, nešališkas bei skaidrus ir grindžiamas visų atitinkamų šaltinių informacija, atsižvelgiant į Sąjungos stojimo derybose taikomus kriterijus, ypač į acquis skyrius dėl teisminių institucijų ir pagrindinių teisių, teisingumo, laisvės ir saugumo, finansų kontrolės ir mokesčių, taip pat į gaires, naudojamas pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą siekiant stebėti valstybės narės pažangą, ir pripažintų institucijų pateikta informacija, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, Europos Parlamento rezoliucijas, Audito Rūmų ataskaitas , taip pat išvadas ir rekomendacijas , kurias parengė tokios svarbios tarptautinės organizacijos, kaip Europos Tarybos organai, visų pirma įskaitant Venecijos komisijos parengtą teisinės valstybės kriterijų sąrašą, ir atitinkami tarptautiniai tinklai, pvz., Europos aukščiausiųjų teismų tinklai ir teismų tarybos ;

(12a)

siekiant padėti Komisijai atlikti visuotinio trūkumo vertinimą, reikėtų sukurti nepriklausomų konstitucinės teisės ir finansų bei biudžeto klausimų ekspertų patariamąją grupę. Ta patariamoji grupė turėtų atlikti klausimų, susijusių su valstybių narių teisės viršenybės principo aspektais, kurie daro poveikį arba dėl kurių esama rizikos, kad darys poveikį patikimam finansų valdymui arba Sąjungos finansinių interesų apsaugai, nepriklausomą metinį vertinimą, atsižvelgdama į informaciją, gautą iš visų svarbių šaltinių ir pripažintų institucijų. Komisija, priimdama sprendimą dėl galimų priemonių patvirtinimo arba jų panaikinimo, turėtų atsižvelgti į atitinkamas nuomones, kurias pateikė minėta patariamoji grupė;

(13)

turėtų būti nustatyta, kokios priemonės gali būti taikomos nustačius visuotinių trūkumų, ir tvarka, kurios laikantis jos turi būti taikomos. Tos priemonės turėtų apimti mokėjimų ir įsipareigojimų sustabdymą, finansavimo pagal esamus įsipareigojimus sumažinimą ir draudimą prisiimti naujų įsipareigojimų gavėjų atžvilgiu;

(13)

turėtų būti nustatyta, kokios priemonės turi būti taikomos nustačius visuotinių trūkumų, ir tvarka, kurios laikantis jos turi būti taikomos. Tos priemonės turėtų apimti mokėjimų ir įsipareigojimų sustabdymą, finansavimo pagal esamus įsipareigojimus sumažinimą ir draudimą prisiimti naujų įsipareigojimų gavėjų atžvilgiu;

(14a)

nepaprastai svarbu, kad taikant priemones visuotinių trūkumų atveju būtų tinkamai apsaugoti teisėti galutinių gavėjų ir naudos gavėjų interesai. Komisija, svarstydama, kokias priemones patvirtinti, turėtų atsižvelgti į jų galimą poveikį galutiniams gavėjams ir naudos gavėjams. Komisija, siekdama sustiprinti galutinių gavėjų arba naudos gavėjų apsaugą, turėtų pateikti informaciją ir gaires interneto svetainėje arba interneto portale, kartu su tinkamomis priemonėmis, kad būtų galima informuoti Komisiją apie visus valdžios institucijų ir valstybių narių teisinės prievolės toliau atlikti mokėjimus po priemonių pritaikymo pagal šį reglamentą pažeidimus. Prireikus, siekiant užtikrinti, kad galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams valdžios institucijos ar valstybės narės veiksmingai sumokėtų visas mokėtinas sumas, Komisija turėtų galėti atgauti šiems subjektams išmokėtas lėšas arba, jei tinkama, atlikti finansines pataisas sumažindama paramą programai, taip pat perkelti lygiavertę sumą į Sąjungos rezervą, kuris būtų panaudojamas galutinių gavėjų arba naudos gavėjų naudai.

(15)

siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų įgyvendinamas vienodai, ir atsižvelgiant į priemonių, kurios taikyti privaloma pagal šį reglamentą, finansinio poveikio mastą, Tarybai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ir ji turėtų imtis veiksmų remdamasi Komisijos pasiūlymu. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas priimti sprendimus, reikalingus Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, turėtų būti taikoma atvirkštinės kvalifikuotos balsų daugumos taisyklė;

(15)

siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų įgyvendinamas vienodai, ir atsižvelgiant į priemonių, kurias taikyti privaloma pagal šį reglamentą, finansinio poveikio mastą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(15a)

priemonės, kurias taikyti privaloma pagal šį reglamentą, atsižvelgiant į jų poveikį Sąjungos biudžetui, turėtų įsigalioti tik po to, kai Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino sumos, atitinkančios taikomų priemonių vertę, perkėlimą į biudžeto rezervą. Siekiant palengvinti sprendimų, kurių reikia, kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, priėmimą, tokie perkėlimai turi būti laikomi patvirtintais, išskyrus atvejus, kai per nustatytą laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, juos iš dalies pakeičia arba atmeta;

(16)

prieš siūlydama pagal šį reglamentą taikyti kokią nors priemonę, Komisija turėtų informuoti atitinkamą valstybę narę, kodėl, jos manymu, toje valstybėje narėje galėtų būti visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų. Valstybei narei turėtų būti leista pateikti pastabų. Komisija ir Taryba turėtų atsižvelgti į tas pastabas;

(16)

prieš siūlydama pagal šį reglamentą taikyti kokią nors priemonę, Komisija turėtų informuoti atitinkamą valstybę narę, kodėl, jos manymu, toje valstybėje narėje galėtų būti visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų. Komisija turėtų nedelsdama informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie bet kokį tokį pranešimą ir jo turinį. Atitinkamai valstybei narei turėtų būti leista pateikti pastabų. Komisija turėtų atsižvelgti į tas pastabas;

(17)

jei padėtis, dėl kurios buvo taikomos stabdomąjį poveikį turinčios priemonės, pakankamai ištaisyta, Taryba turėtų Komisijos pasiūlymu tas priemones atšaukti;

(17)

jei padėtis, dėl kurios buvo taikomos stabdomąjį poveikį turinčios priemonės, pakankamai ištaisyta, Komisija turėtų tas priemones atšaukti ir pasiūlyti Europos Parlamentui ir Tarybai leisti panaudoti visą arba dalinę biudžeto rezervo sumą, susijusią su minėtomis priemonėmis ;

(18)

Komisija turėtų nuolat informuoti Europos Parlamentą apie bet kokias pagal šį reglamentą pasiūlytas ir priimtas priemones,

a)

teisinė valstybė – Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtinta Sąjungos vertybė, apimanti šiuos principus: teisėtumo, kuris reiškia skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą; teisinio tikrumo; vykdomosios valdžios savavališkumo draudimo; veiksmingos nepriklausomų teismų užtikrinamos teisminės apsaugos, įskaitant pagrindinių teisių apsaugą; valdžių atskyrimo ir lygybės prieš įstatymą ;

a)

teisinė valstybė suprantama atsižvelgiant į ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas Sąjungos vertybes ir narystės Sąjungoje kriterijus, nurodytus ES sutarties 49 straipsnyje; ji apima šiuos principus: teisėtumo, kuris reiškia skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą; teisinio tikrumo; vykdomosios valdžios savavališkumo draudimo; teisės kreiptis į teismą ir veiksmingos nepriklausomų ir nešališkų teismų užtikrinamos teisminės apsaugos, įskaitant pagrindinių teisių apsaugą , kaip įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir tarptautinėse sutartyse dėl žmogaus teisių ; valdžių atskyrimo ; nediskriminavimo ir lygybės prieš įstatymus ;

b)

visuotinis teisinės valstybės principo taikymo trūkumas – paplitę ar pasikartojantys valdžios institucijų veiksmai ar neveikimas arba priemonė, kuriais daromas neigiamas poveikis teisinės valstybės principui;

b)

visuotinis teisinės valstybės principo taikymo trūkumas – paplitę ar pasikartojantys valdžios institucijų veiksmai ar neveikimas arba priemonė, kuriais daromas neigiamas poveikis teisinės valstybės principui , kai tai daro neigiamą poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia pavojų, kad toks poveikis bus ; visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai taip pat gali būti atsiradę dėl sisteminės grėsmės Sąjungos vertybėms, įtvirtintoms ES sutarties 2 straipsnyje, kai ta grėsmė daro poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia pavojų, kad toks poveikis bus;

c)

valdžios subjektas – bet kurio valdymo lygmens valdžios institucija, įskaitant nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas, taip pat valstybės narės organizacija, apibrėžta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. […] (toliau – Finansinis reglamentas) [2 straipsnio 42 punkte].

c)

valdžios subjektas – bet kurio valdymo lygmens valdžios institucija, įskaitant nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas, taip pat valstybės narės organizacija, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046  (1a) (toliau – Finansinis reglamentas) [2 straipsnio 42 punkte].

a)

pavojaus teismų nepriklausomumui kėlimas, įskaitant bet kokį gebėjimo savarankiškai vykdyti teismines funkcijas apribojimą darant išorės poveikį nepriklausomumo garantijoms, išorės nurodymu suvaržant teismo sprendimą, savavališkai persvarstant taisykles dėl teisminių institucijų personalo paskyrimo arba tarnybos sąlygų arba darant bet kokį poveikį teisminių institucijų darbuotojams, kuriuo būtų pakenkta jų nešališkumui, arba pažeidžiant advokato profesijos nepriklausomumą;

b)

valdžios institucijų, įskaitant teisėsaugos institucijas, savavališkų ar neteisėtų sprendimų, kuriais atsisakoma skirti finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir taip daromas neigiamas poveikis tinkamam jų veikimui, neužkardymas, neištaisymas ar sankcijų už juos netaikymas arba neužtikrinimas, kad nebūtų interesų konflikto atvejų;

c)

galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir tų priemonių veiksmingumo ribojimas, be kita ko, nustatant varžančias procesines taisykles, neužtikrinant teismo sprendimų vykdymo arba ribojant veiksmingą teisės pažeidimų tyrimą, patraukimą atsakomybėn arba sankcijų taikymą už juos;

d)

pavojaus valstybės narės administraciniams pajėgumams paisyti Sąjungos narystės įsipareigojimų, įskaitant gebėjimą veiksmingai įgyvendinti Sąjungos teisės aktus sudarančias taisykles, standartus ir politiką, kėlimas;

e)

priemonės, kuriomis silpninama konfidencialaus advokato ir jo kliento bendravimo apsauga.

a)

tinkamam tos valstybės narės valdžios institucijų, vykdančių Sąjungos biudžetą, veikimui, visų pirma taikant viešojo pirkimo arba dotacijų procedūras ir vykdant stebėseną ir kontrolę ;

a)

tinkamam tos valstybės narės valdžios institucijų, vykdančių Sąjungos biudžetą, veikimui, visų pirma taikant viešojo pirkimo arba dotacijų procedūras;

aa)

tinkamam rinkos ekonomikos veikimui, taip paisant konkurencijos ir rinkos jėgų Sąjungoje ir veiksmingai įgyvendinant narystės įsipareigojimus, be kita ko, laikantis politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslo;

ab)

tinkamam institucijų, vykdančių finansų kontrolę, stebėseną ir vidaus bei išorės auditą, veikimui ir tinkamam veiksmingo ir skaidraus finansų valdymo bei atskaitomybės sistemų veikimui;

b)

tinkamam tyrimą atliekančių institucijų ir prokuratūros veikimui, kiek jis susijęs su patraukimu atsakomybėn už sukčiavimą, korupciją ar kitus Sąjungos teisės pažeidimus, susijusius su Sąjungos biudžeto vykdymu;

b)

tinkamam tyrimą atliekančių institucijų ir prokuratūros veikimui, kiek jis susijęs su patraukimu atsakomybėn už sukčiavimą, įskaitant mokestinį sukčiavimą, korupciją ar kitus Sąjungos teisės pažeidimus, susijusius su Sąjungos biudžeto vykdymu;

c)

nepriklausomų teismų atliekamai veiksmingai a ir b punktuose nurodytų valdžios institucijų veiksmų ar neveikimo teisminei peržiūrai;

c)

nepriklausomų teismų atliekamai veiksmingai a , ab ir b punktuose nurodytų valdžios institucijų veiksmų ar neveikimo teisminei peržiūrai vykdyti;

d)

sukčiavimo, korupcijos ar kitų Sąjungos teisės pažeidimų, susijusių su Sąjungos biudžeto vykdymu, prevencijai ir sankcijų už juos taikymui, taip pat nacionalinių teismų arba administravimo institucijų veiksmingų ir atgrasomų sankcijų nustatymui gavėjams;

d)

sukčiavimo, įskaitant mokestinį sukčiavimą, korupcijos ar kitų Sąjungos teisės pažeidimų, susijusių su Sąjungos biudžeto vykdymu, prevencijai ir sankcijų už juos taikymui, taip pat nacionalinių teismų arba administravimo institucijų veiksmingų ir atgrasomų sankcijų nustatymui gavėjams;

ea)

mokesčių slėpimo ir mokesčių konkurencijos prevencijai ir sankcijoms už juos, taip pat tinkamam institucijų, prisidedančių prie administracinio bendradarbiavimo mokesčių klausimais, veikimui;

f)

veiksmingam ir savalaikiam bendradarbiavimui su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba ir Europos prokuratūra pagal atitinkamus teisės aktus ir lojalaus bendradarbiavimo principą, šioms atliekant tyrimus arba traukiant subjektus atsakomybėn.

f)

veiksmingam ir savalaikiam bendradarbiavimui su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba ir Europos prokuratūra (jei atitinkamai valstybė narė dalyvauja su Europos prokuratūra susijusioje veikloje) pagal atitinkamus teisės aktus ir lojalaus bendradarbiavimo principą, šioms atliekant tyrimus arba traukiant subjektus atsakomybėn.

fa)

tinkamam Sąjungos biudžeto įgyvendinimui po to, kai buvo nuolat pažeidžiamos pagrindinės teisės.

a)

pavojaus teismų nepriklausomumui kėlimas;

b)

valdžios institucijų, įskaitant teisėsaugos institucijas, savavališkų ar neteisėtų sprendimų, kuriais atsisakoma skirti finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir taip daromas neigiamas poveikis tinkamam jų veikimui, neužkardymas, neištaisymas ar sankcijų už juos netaikymas arba neužtikrinimas, kad nebūtų interesų konflikto atvejų;

c)

galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir tų priemonių veiksmingumo ribojimas, be kita ko, nustatant varžančias procesines taisykles, neužtikrinant teismo sprendimų vykdymo arba ribojant veiksmingą teisės pažeidimų tyrimą, patraukimą atsakomybėn arba sankcijų taikymą už juos.

a)

dėl Sąjungos biudžeto lėšų, valdomų pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punktą, Komisija:

b)

dėl Sąjungos biudžeto lėšų, valdomų pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies b punktą: