Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52019AE5232

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „2020 m. metinė tvaraus augimo strategija“ (COM(2019) 650 final)

    EESC 2019/05232

    OL C 120, 2020 4 14, p. 1–6 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Date of document:
    19/02/2020; Balsavimo data
    Date of vote:
    19/02/2020
    Date lodged:
    06/02/2020
    Author:
    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
    Responsible body:
    EESC_ECO
    Rapporteur:
    Tommaso DI FAZIO
    Form:
    Nuomonė
    Term of office:
    2015-2020
    Internal reference:
    ECO/502, AVIS-SECTION 2019/5232 FIN
    Session:
    550
    Treaty:
    Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo
    Legal basis:
    Link
    Link
    Link
    Select all documents mentioning this document
    Earlier related instruments:
    Instruments cited:
    Link

    14.4.2020   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 120/1

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „2020 m. metinė tvaraus augimo strategija“

    (COM(2019) 650 final)

    (2020/C 120/01)

    Pranešėjas

    Tommaso Di Fazio

    Konsultavimasis

    Europos Komisija, 2020 2 6

    Teisinis pagrindas

    Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

    Atsakingas skyrius

    Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius

    Priimta skyriuje

    2020 2 4

    Priimta plenarinėje sesijoje

    2020 2 19

    Plenarinė sesija Nr.

    550

    Balsavimo rezultatai

    (už/prieš/susilaikė)

    120/1/3

    1.   Išvados ir rekomendacijos

    1.1.

    		 EESRK palankiai vertina 2020 m. metinėje augimo strategijoje išdėstytą požiūrį, grindžiamą keturiais pagrindiniais aspektais: aplinka, našumu, stabilumu ir teisingumu. Visų pirma Komitetas mano, kad aplinkos tvarumo tikslas strategijoje pagrįstai laikomas absoliučiu orientyru, į kurį turi būti sutelkti visos visuomenės sprendimai ir pastangos, taip pat priemonės, kurias ji galės ir norės įgyvendinti, kad tinkamai pasiektų iki 2030 m. nustatytus tikslus ir 2050 m. užtikrintų poveikio klimatui neutralumą. Todėl EESRK rekomenduoja numatyti galimybę šiuos tikslus didinti, kai tai tampa būtina dėl aplinkos būklės blogėjimo rodiklių.

    1.2.

    		 EESRK palankiai vertina tai, kad Komisijos strateginėje vizijoje JT darnaus vystymosi tikslai (DVT) iki 2030 m. įtraukti į visas ekonomikos ir užimtumo politikos sritis, taip prisidedant prie visiems naudingos Europos socialinės rinkos ekonomikos ir užtikrinant augimo tvarumą, įtraukumą ir konkurencingumą.

    1.3.

    		 EESRK yra įsitikinęs, kad tvarumas yra labai svarbus bet kurios sėkmingos konkurencingumo strategijos elementas ir kad Europa turėtų suaktyvinti savo ekonomikos varomąsias jėgas, kartu stiprinti savo kaip inovacijų kūrėjos pasaulinę poziciją, kurios pagrindas – žiedinės ekonomikos modelis ir perėjimas prie naujų tvarių vystymosi modelių, ir kurti naujos kartos verslo galimybes, grindžiamas tvarių sprendimų paklausa.

    1.4.

    		 EESRK palankiai vertina metinėje strategijoje numatytą pokytį: atsisakyti dabartinio į programavimą ir trumpalaikius bei vidutinės trukmės tikslus orientuoto metodo ir pagaliau įgyvendinti tikslines ilgalaikes strategijas, kurios būtinos siekiant investicijų aplinkos tvarumo strategijai įgyvendinti, pasitelkiant sudėtingus valstybių narių parengtus ir Komisijos patvirtintus integruotus energetikos ir klimato srities veiksmų planus.

    1.5.

    		 EESRK prašo Komisijos į šią strateginę viziją įtraukti reikalavimą sparčiai plėtoti sąveikius, materialius ir nematerialius išmaniuosius infrastruktūros tinklus, kurie yra būtini norint baigti kurti ir tvariai plėtoti tinkamai parengtą ir tvarią žemyno bendrąją rinką, siekiant užtikrinti darnų, teisingą ir integracinį vystymąsi.

    1.6.

    		 EESRK pritaria metinėje strategijoje nustatytoms investicijų į nematerialiuosius švietimo, mokymo ir įgūdžių ugdymo sektorius gairėms. Jo nuomone, šios ilgalaikės ir ypač ilgo laikotarpio investicijos yra itin svarbios ir turi lemiamos reikšmės visuomenei, kultūrai ir tarptautiniam konkurencingumui skatinti.

    1.7.

    		 EESRK palankiai vertina ir remia mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtrą ir pritaria, kad būtų padidintas šiai veiklai skiriamas finansavimas, nes tai ilgalaikės investicijos, strategiškai svarbios visos ES konkurencingumui tarptautiniu lygmeniu. Tai visų pirma investicijos į sektorius, kurie modernizuojami ir kuriuose pereinama prie švarių technologijų, t. y. energetikos, transporto, pastatų šildymo ir vėsinimo sektorius, taip pat į bet kurį pramonės sektorių, žemės ūkio ir paslaugų sektorius, šiuo tikslu vis plačiau diegiant novatoriškas technologijas, visų pirma skaitmenines, dirbtinį intelektą ir 5G technologijas.

    1.8.

    		 EESRK apgailestauja, kad Komisijos komunikate mažai dėmesio skiriama metinei augimo Sąjungoje apžvalgai ir tik nurodoma, kad „artimiausio laikotarpio ekonominę perspektyvą temdo kur kas nepalankesnė ekonominė ir geopolitinė aplinka ir didelis netikrumas“ ir kad „investicijos ir potencialus augimas vis dar nesiekia prieš krizę buvusio lygio“. Tokiai padėčiai gali turėti įtakos ir nedarnus „Brexit’o“ procesas. EESRK nuomone, pirmaeilis prioritetas – skatinti tvarų augimą, ypač silpnesnėse šalyse ir regionuose, sparčiai didinant Europos BVP, kad būtų užtikrinta gerovė ir turtas, kurie yra būtini strategijai paremti.

    1.9.

    		 EESRK pritaria visoms strateginėms gairėms dėl augimo ir 2020 m. Europos semestro. Jis taip pat pritaria svarbiausiems nurodytiems klausimams, kuriuos teks spręsti siekiant kiekvieno iš tikslų, visų pirma investicijų, būtinų įgyvendinti aplinkos apsaugos programas, dėl kurių pagal šiuo metu galiojantį Stabilumo paktą ir griežtas jo taisykles gali būti sunku užtikrinti vienodą energetikos ir klimato srities veiksmų planų taikymą valstybėse narėse. Tikėtina, kad aplinkos atkūrimo tikslus pasieks tik tos ES šalys, kurios įvykdo ar viršija Stabilumo pakto reikalavimus, o tai apsunkintų bendrą Sąjungos siekį, nes nepaisant to, kad bus pasiektas dalinis rezultatas planetos mastu, ji nutols nuo savo tikslo, kad visa ES taptų pavyzdžiu kitoms pasaulio šalims.

    1.10.

    		 Todėl EESRK tikisi, kad bus išnagrinėtos ir patvirtintos investicijas reguliuojančios priemonės, kurios, atsižvelgiant į Stabilumo pakto apribojimus arba jų ir valstybės pagalbos taisyklių išimties atvejais, sudarytų galimybę visoms šalims investuoti, nes tai būtina norint pasiekti jų integruotuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustatytus ir Komisijos patvirtintus tikslus.

    1.11.

    		 EESRK palankiai vertina 2020 m. augimo strategijoje pateiktą pasiūlymą pasinaudoti visomis jau esamomis galimybėmis ir finansiniais svertais pasitelkiant dabartinėje 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (kuri taip pat jau paskelbta Europos Parlamente 2020 m. sausio 15 d.) numatytas priemones, tačiau taip pat tikisi, kad prireikus bus padidintos finansinės priemonės tikslams pasiekti.

    1.12.

    		 EESRK ragina Komisiją veiksmingai ir aktyviai stebėti rezultatus, kurių pagal suderintus energetikos ir klimato planus turi pasiekti įvairios valstybės narės, ir ne kritikuoti, o aktyviau vykdyti rėmimo veiklą, skirtą spręsti finansines ir metodologines problemas.

    1.13.

    		 EESRK pritaria, kad reikia pagerinti finansų sistemos atsparumą ir stabilumą ir sugriežtinti finansų rinkos taisykles siekiant stiprinti Europos valiutos vaidmenį tarptautinėje rinkoje ir užkirsti kelią bet kokiai galimai krizei, kuri dėl globalizacijos gali kilti bet kurioje pasaulio vietoje ir turėti poveikio Europai. Tai galima padaryti sustiprinus makroprudencines taisykles ir kitas priemones, skirtas apsaugoti valstybių narių finansinį stabilumą. Be vykstančio bankų ir kapitalo rinkų sąjungų kūrimo proceso, būsimoje ECB pinigų politikos strateginėje apžvalgoje (1) turėtų būti daugiau dėmesio skiriama ekonomikos augimo euro zonoje skatinimui ir euro tarptautinio vaidmens stiprinimui.

    1.14.

    		 EESRK pabrėžia, jog svarbu 2020 m. augimo strategijoje ir toliau didžiausią dėmesį skirti žmonių gerovei išsaugant ir stiprinant socialinius pasiekimus, leidžiančius ES būti pavyzdžiu pasaulyje.

    1.15.

    		 EESRK palankiai vertina tai, kad 2020 m. tvaraus augimo strategijoje pabrėžiama socialinių teisių ramsčio svarba. EESRK tikisi, kad Europos semestro tiksluose ypatingas dėmesys bus skiriamas lyčių lygybės klausimui, ypač moterų teisėms darbo vietoje, darbo užmokesčio suvienodinimui, vaikus auginančių moterų darbo vietų apsaugai, taip prisidedant prie kovos su neigiama demografine tendencija, taip pat esminiams teisės aktų dėl šeimos apsaugos patobulinimams, įskaitant nuostatų dėl tėvystės atostogų patobulinimus, palankių darbo sąlygų sudarymui siekiant užkirsti kelią visų formų fiziniam ir psichologiniam smurtui prieš moteris. Kalbant apie lyčių lygybę, taip pat turėtų būti nuosekliai ir vienodai taikomi santuokos nutraukimą reglamentuojantys teisės aktai, siekiant visais atvejais užtikrinti vienodas abiejų sutuoktinių teisės nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

    1.16.

    		 EESRK mano, kad ES turi stiprinti savo tarptautinę poziciją, kad išsaugotų gerovę, saugumą ir vertybes, kuriomis ji grindžiama, ir šiuo tikslu atliktų vadovaujamą vaidmenį pasaulio lygmeniu, paremtų įtikinamą ir nuoseklų visapusišką JT DVT įgyvendinimą ir taisyklėmis grindžiamą daugiašalę pasaulinę tvarką svarbiausią vaidmenį atliekant Jungtinėms Tautoms, kartu ryžtingai gintų demokratijos principus ir apsaugotų planetą, teisinę valstybę ir pagrindines teises.

    1.17.

    		 EESRK yra įsitikinęs, kad tinkamai parengtos ir darnios, sutelktos į piliečių ir įmonių poreikius bendrosios rinkos sukūrimas gali svariai prisidėti prie augimo, jei joje didžiausias dėmesys bus skiriamas piliečiams ir įmonėms. Ji turi būti darnios ir įtraukios, atgaivintos, atnaujintos ir pritaikytos prie visiškai sąveikios bendrosios skaitmeninės rinkos naujų technologijų ir infrastruktūrų Europos integracijos pagrindas. Pereinant prie Europos žaliojo kurso ypatingas dėmesys turi būti skiriamas į žmones orientuoto įmonių modelio, kurio laikosi, pavyzdžiui, socialinės ekonomikos įmonės, vaidmeniui.

    1.18.

    		 EESRK mano, kad būtina ES ir nacionaliniu lygmenimis sukurti stiprią bendrosios rinkos valdymo infrastruktūrą, kartu vykdant nuodugnų administracinį supaprastinimą, užtikrinant plataus masto skaitmeninimo procesą ir aktyviai stiprinant visų suinteresuotųjų subjektų gebėjimus.

    1.19.

    		 EESRK mano, kad siūlomos strateginės vizijos įgyvendinimui gali kilti pavojus ir būti jai pasipriešinta, jei nebus nustatyti nauji valdymo mechanizmai, kurie sudarytų galimybę įtraukti piliečius ir įmones, kaip iniciatyvius veikėjus, taip pat vietos ir regionų lygmens viešuosius ir privačius subjektus į procesą „iš apačios į viršų“, kuriame būtų galima išsakyti savo nuomonę ir daryti įtaką nurodant konkrečius vietos lygmens poreikius ir problemas.

    1.20.

    		 Todėl EESRK rekomenduoja sukurti naujas valdymo struktūras įvairiais lygmenimis, kurios leistų užtikrinti vietos ekonomikos dalyvių ir pilietinės visuomenės dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant teisingas ir jų veiklos sąlygas atitinkančias priemones.

    2.   Komisijos pasiūlyta 2020 m. metinė tvaraus augimo strategija

    2.1.

    		 Šiuo metu, atrodo, visi sutaria, kad būtina parengti naują ilgalaikę visuotinę tvaraus ir integracinio augimo strategiją Europos ateičiai ir išsamų įgyvendinimo planą, kad iki 2030 m. būtų pasiekti darnaus vystymosi tikslai (DVT), apimantys visus aspektus, darančius poveikį Europos visuomenei ir piliečiams, įmonėms ir aplinkai, kurioje jie vykdo veiklą, pramonei ir jos konkurencingumui pradedant investicijomis ir viešaisiais pirkimais ir baigiant prekyba, įgūdžiais, inovacijomis ir parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ).

    2.2.

    		 Rengdamos nacionalinę politiką ir strategijas, išdėstytas stabilumo ar konvergencijos programose ir nacionalinėse reformų programose, valstybės narės turėtų atsižvelgti į šiame metinės ES augimo apžvalgos dokumente Komisijos nurodytus prioritetus.

    2.3.

    		 Komunikate dėl 2020 m. metinės Europos Sąjungos augimo apžvalgos (2) išdėstytas Komisijos požiūris į politinius prioritetus, į kuriuos valstybės narės turėtų atsižvelgti rengdamos savo 2020 m. ekonominę politiką, ir jis grindžiamas JT darnaus vystymosi tikslų iki 2030 m. integravimu į Europos politiką, visų pirma:

    —

    artimiausiais metais aplinkos tvarumas, našumo augimas, teisingumas ir makroekonominis stabilumas bus naujos ES ekonominės politikos paradigmos aspektai;

    —

    būtina sukurti naują augimo paradigmą, kad būtų galima veiksmingai įveikti ilgalaikius Europos visuomenę keičiančius iššūkius;

    —

    įtvirtinti šia nauja paradigma pagrįstą ir augimą galinčią padidinti Europos politinę ir ekonominę lyderystę pasaulio mastu;

    —

    trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais užtikrinti naudos ir išlaidų ir struktūrinių reformų pusiausvyrą: naudos paskirstymas ir labiausiai pažeidžiamų asmenų išlaidų mažinimas;

    —

    siekiant kuo labiau padidinti įvairių nustatytų politikos tikslų sinergiją, reikės didelių viešųjų ir privačiųjų investicijų ir „investuoti rekordines sumas į pažangiausius mokslinius tyrimus ir inovacijas“, mokymą ir visų pirma „nustatytiems 2030 m. klimato ir energetikos tikslams pasiekti“;

    —

    optimizuoti esminius ES 2021–2027 m. biudžeto veiksnius siekiant įgyvendinti politinius užmojus: „tvarios Europos investicijų planas, pagrįstas esamais ir naujais mechanizmais, užtikrins investicijas, būtinas Europos žaliajam kursui įgyvendinti“ ir „pagal Teisingos pertvarkos mechanizmą bus remiami labiausiai paveikti regionai ir užtikrinama, kad niekas neliktų nuošalyje“;

    —

    stiprinti ekonomikos valdymą ir demokratinę atskaitomybę, kurie turi būti neatsiejami: didesnė demokratinė Europos semestro atskaitomybė ir apskritai Komisijos ketinimas tęsti dialogą su valstybėmis narėmis ir raginti jas įtraukti nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius ir visas kitas suinteresuotąsias šalis.

    2.4.

    		 ES ir valstybės narės turėtų šiuos prioritetus dabar paversti strategija ir įgyvendintinais veiksmais. Kad tvarumas būtų politikos ir veiksmų pagrindas, Europos institucijos, valstybės narės ir regionai turėtų sutelkti įvairias priemones, kurios leistų sudaryti sąlygas dalyvauti visiems piliečiams ir kartu gerinti gyvenimo kokybę ir didinti ES ekonomikos konkurencingumą.

    2.5.

    		 Savo 2019 m. spalio 30 d. rezoliucijoje EESRK pabrėžė, kad reikia „vienu metu veikti visais lygmenimis ir imtis dinamiškų veiksmų, kad būtų sprendžiamos neatidėliotinos ekonominės, socialinės ir aplinkos problemos“ (3) ir ragino parengti visa apimančią ES tvarumo strategiją iki 2050 m., kad būtų įgyvendinta JT darbotvarkė iki 2030 m. (4).

    2.6.

    		 Šioje rezoliucijoje EESRK be kita ko pabrėžė, kad „šiai paradigminei slinkčiai reikės:

    —

    valdymo permainų, t. y. specialių valdymo mechanizmų, kad būtų galima greičiau spręsti neatidėliotinas problemas ir sudėtingus klausimus. Tokie mechanizmai turėtų susieti ES ir valstybių narių valdymo lygmenis, o ne pakeisti veiksmus bet kuriame iš jų;

    —

    integruoti DVT į ES ekonominės ir socialinės stebėsenos bei biudžeto sudarymo procesus;“

    —

    galimybės Europos semestrui taikyti „naujus, patobulintus, išmatuojamus ir papildomus socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius rodiklius, kad būtų galima stebėti ir sekti visus Europos socialinių teisių ramsčio aspektus ir principus bei 17 DVT“.

    2.7.

    		 Tvarumas yra labai svarbus bet kurios sėkmingos konkurencingumo strategijos elementas, todėl Europa turėtų suaktyvinti savo ekonomikos varomąsias jėgas, kartu stiprinti savo kaip inovacijų kūrėjos pasaulinę poziciją, kurios pagrindas – žiedinės ekonomikos modelis, ir kurti naujos kartos verslo galimybes, grindžiamas tvarių sprendimų paklausa. Rinkoje sparčiai didėja tvarių sprendimų poreikis, todėl svarbu, kad su tvarumu susiję politikos tikslai būtų nuoseklūs.

    2.8.

    		 Savo papildomoje nuomonėje dėl 2019 m. metinės augimo apžvalgos (5) EESRK pabrėžė, kad:

    —

    būtina didinti viešąsias ir privačiąsias investicijas, visų pirma socialinei ir švietimo infrastruktūrai;

    —

    svarbu užtikrinti derėjimą su JT darnaus vystymosi tikslais iki 2030 m. ir su energetikos pertvarkos ir klimato planu;

    —

    reikia aktyviau vykdyti struktūrines reformas, ypač susijusias su struktūriniu disbalansu ir einamosios sąskaitos pertekliumi;

    —

    reikia naudoti lėšas siekiant padidinti materialias, skaitmenines ir aplinkosaugos investicijas, taip pat ugdyti įgūdžius ir kelti kvalifikaciją;

    —

    labai svarbu į Europos semestrą įtraukti tikslą užtikrinti socialinių teisių apsaugą, kuri yra tokia pat svarbi kaip ir makroekonominiai ir biudžeto tikslai;

    —

    apmokestinimas turi sudaryti palankias sąlygas gamybinėms investicijoms ir realiosios ekonomikos išlaidoms;

    —

    svarbu konsultuotis su socialiniais partneriais įvairiais Europos semestro įgyvendinimo etapais;

    —

    neturėtų būti leidžiama privatizuoti strateginės svarbos valstybės turto.

    2.9.

    		 Makroekonominiu požiūriu „akivaizdu, kad reikia naujos Europos ekonominės strategijos: pozityvaus naratyvo apie būsimą ES ekonomikos plėtrą visame pasaulyje, kuri padėtų didinti ES atsparumą ekonominiams sukrėtimams ir jos modelio – ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį – tvarumą, taip atkuriant pasitikėjimą, stabilumą ir bendrą gerovę visiems europiečiams“ (6).

    2.10.

    		 Būtina „laikytis šių prioritetų: tvarus ir integracinis augimas, nelygybės mažinimas, konvergencijos didinimas, našumo augimo ir konkurencingumo užtikrinimas remiantis strategijos „Europa 2020“ tikslais, geros sąlygos įmonėms ir investicijoms, kokybiniu požiūriu geros darbo vietos ir tinkamas darbo užmokestis, kova su skurdu ir socialine atskirtimi, stabilūs ir tvarumą užtikrinantys viešieji finansai, stabilus finansų sektorius ir 2030 m. darnaus vystymosi tikslų (TVT) bei Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslų įgyvendinimas“ (7).

    2.11.

    		 Būdamas įsitikinęs, kad realistiška Europos Sąjungos ateitis gali būti grindžiama tik tvirtu ekonominiu pagrindu, suderintu su stipriu socialiniu aspektu (8), EESRK „pasisako už konvergenciją kilimo kryptimi ir veiksmingesnę socialinę politiką tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu“ (9) ir ragina parengti „aiškų ir suderintą veiksmų planą, kuriame būtų nustatyti ramsčio įgyvendinimo ir esamų socialinių teisių ir standartų laikymosi užtikrinimo prioritetai“. „Įgyvendinant naują Europos semestro procesą turėtų būti siekiama socialinių tikslų, susijusių su socialinio disbalanso stebėsena, ir reikėtų nustatyti naujus išmatuojamus rodiklius ir tikslines konkrečioms šalims skirtas socialines rekomendacijas“ (10).

    2.12.

    		 Įgyvendinant veiksmus, kuriais stiprinama bendroji rinka, reikia „sudaryti palankias sąlygas vystytis įvairių formų įmonėms, kurios būtų pajėgios spręsti visuomenei kylančius uždavinius“. Būtina „sudaryti sąlygas bendrai tam tikroje teritorijoje veikti įvairių formų įmonėms ir jas integruoti, tačiau kiekvienai iš šių sričių reikia skirti ypatingą dėmesį ir numatyti specialias teisėkūros priemones ir viešąsias investicijas“ ir atsisakyti požiūrio „visiems taikyti vienodą sprendimą (angl. one size fits all)“ (11).

    2.13.

    		 EESRK pabrėžė, kad „pokyčiai, kuriuos gamybos procesuose ir apskritai visoje ekonomikoje lemia naujosios technologijos, dirbtinis intelektas ir didieji duomenys, iš esmės transformuos ir darbo rinką“ ir kad „svarbu, kad šie pokyčių procesai vyktų plėtojant veiksmingą socialinį dialogą ir gerbiant darbuotojų teises ir užtikrinant jų gyvenimo kokybę“ (12).

    3.   Bendrosios pastabos

    3.1.

    		 EESRK mano, kad vienas iš svarbiausių prioritetų – rekomenduoti stiprinti tvarų ekonomikos augimą, leidžiantį kurti naujas ir tvarias darbo vietas ir gerovę, kuri būtina investicijoms paremti siekiant didinti bendrą žiedinės ekonomikos veiksnių našumą, aktyviau vykdyti struktūrines reformas siekiant geresnio valdymo ir didesnės atskaitomybės, ypač skaitmeninėje ir aplinkos srityse, taip pat ugdyti įgūdžius ir kelti kvalifikaciją bei ginti socialines teises, numatytas naujoje Europos žaliojo kurso paradigmoje.

    3.2.

    		 Perėjimas prie naujo vystymosi modelio turi būti grindžiamas konkurencingu tvarumu, kuris yra sėkmingos Europos socialinės rinkos ekonomikos ramstis ir kuris ir toliau turi būti pagrindinis principas, tačiau žmones ir regionus reikėtų apsaugoti nuo išlaidų, kurios gali būti neišvengiamos dėl pokyčių, šiuo tikslu investuojant į veiksmingas ir integruotas socialinės apsaugos sistemas.

    3.3.

    		 Finansų krizė įrodė stabilumo ir integracijos svarbą kapitalo ir finansų rinkose, kurių susiskaldymas ir toliau trukdo įmonėms plėstis ir investuoti, todėl reikėtų imtis papildomų priemonių, visų pirma finansų sektoriuje, kad visose valstybėse narėse būtų atkurtas pasitikėjimas rinka.

    3.4.

    		 ES reikia naujos ekonominės strategijos, kuria būtų skatinamas nuolatinis, integracinis ir tvarus ekonomikos vystymasis ir kuri leistų visiems užtikrinti visišką ir našų užimtumą ir deramą darbą. EESRK yra įsitikinęs, kad tinkamai parengtos ir darnios, sutelktos į piliečių ir įmonių poreikius bendrosios rinkos sukūrimas turi būti darnios ir įtraukios, atgaivintos, atnaujintos ir pritaikytos prie visiškai sąveikios bendrosios skaitmeninės rinkos naujų technologijų ir infrastruktūrų Europos integracijos pagrindas. Pereinant prie Europos žaliojo kurso ypatingas dėmesys turi būti skiriamas į žmones orientuoto įmonių modelio, kurio laikosi, pavyzdžiui, socialinės ekonomikos įmonės, vaidmeniui.

    3.5.

    		 EESRK mano, kad būtina ES ir nacionaliniu lygmenimis sukurti stiprią bendrosios rinkos valdymo infrastruktūrą, aktyviai įtraukiant piliečius, vartotojus ir įmones, siekiant plėtoti supaprastintus ir patogius naudoti modelius ir laiku, skaidriai ir veiksmingai taikyti bendrosios rinkos taisykles, kurios būtų sėkmę lemiantis veiksnys pereinant prie skaitmeninės, veiksmingos, nuoseklios, ekonominiu, aplinkos ir socialiniu požiūriu subalansuotos ir tvarios ES, ir kartu vykdyti nuodugnų administracinį supaprastinimą, užtikrinti plataus masto skaitmeninimo procesą ir aktyviai stiprinti visų suinteresuotųjų subjektų gebėjimus.

    3.6.

    		 EESRK jau anksčiau yra pabrėžęs, kad „svarbu kuo greičiau įveikti skaitmeninę infrastruktūros, teritorinę ir kultūrinę atskirtį, kuri šiuo metu stabdo ES ekonominį ir socialinį vystymąsi ir yra nevienodų gyvenimo sąlygų ir galimybių piliečiams ir įmonėms priežastis“ (13).

    3.7.

    		 EESRK mano, kad, jei nebus nustatyti nauji valdymo mechanizmai, kurie sudarytų galimybę įtraukti piliečius ir įmones, kaip iniciatyvius veikėjus, taip pat vietos ir regionų lygmens viešuosius ir privačius subjektus į procesą „iš apačios į viršų“, kuriame būtų galima išsakyti savo nuomonę ir daryti įtaką nurodant konkrečius vietos lygmens poreikius ir problemas, gali kilti pavojus ir pasipriešinimas siūlomos strateginės vizijos įgyvendinimui, taigi ir sulėtėti jos įgyvendinimo procesas; todėl rekomenduoja Europos ir nacionalinėms institucijoms sukurti naujas valdymo struktūras, kurios leistų užtikrinti vietos ekonomikos ir pilietinės visuomenės dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant teisingas ir jų veiklos sąlygas atitinkančias priemones.

    2020 m. vasario 19 d., Briuselis

    Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

    Luca JAHIER

    (1)  ECB pirmininkės Christine Lagarde įvadinis pranešimas, spaudos konferencija, 2019 m. gruodžio 12 d.

    (2)  2020 m. metinė tvaraus augimo strategija (COM(2019) 650 final).

    (3)  EESRK rezoliucija „Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto indėlis į Europos Komisijos 2020 m. darbo programą ir vėlesniam laikotarpiui“ (OL C 47, 2020 2 11, p. 1).

    (4)  Transforming our World: The 2030 Agenda for Sustainable Development.

    (5)  OL C 190, 2019 6 5, p. 24.

    (6)  2019 m. liepos 17 d. EESRK nuomonė „Atsparesnės ir tvaresnės Europos ekonomikos kūrimas“ (OL C 353, 2019 10 18, p. 23).

    (7)  2019 m. liepos 17 d. EESRK nuomonė „Nauja ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo vizija“ (OL C 353, 2019 10 18, p. 32).

    (8)  2017 m. spalio 19 d. EESRK nuomonė „Socialinio aspekto ir Europos socialinių teisių ramsčio poveikis Europos Sąjungos ateičiai“ (OL C 81, 2018 3 2, p. 145), 1.2 ir 2.2 punktai.

    (9)  Žr., pavyzdžiui, šias nuomones: „Veiksmingi ir patikimi socialinės apsaugos sistemų principai“ (OL C 13, 2016 1 15, p. 40); „Socialinio aspekto ir Europos socialinių teisių ramsčio poveikis Europos Sąjungos ateičiai“ (OL C 81, 2018 3 2, p. 145(ir „Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių“ (OL C 440, 2018 12 6, p. 135).

    (10)  2019 m. rugsėjo 25 d. EESRK nuomonė „Europos socialinių teisių ramstis – pradinio įgyvendinimo vertinimas ir rekomendacijos ateičiai“ (OL C 14, 2020 1 15, p. 1).

    (11)  2019 m. liepos 17 d. EESRK nuomonė „Skatinti verslumui ir inovacijoms palankią bendrąją rinką“ (OL C 353, 2019 10 18, p. 6), 1.3 ir 1.5 punktai.

    (12)  2019 m. liepos 17 d. EESRK nuomonė „Skatinti verslumui ir inovacijoms palankią bendrąją rinką“ (OL C 353, 2019 10 18, p. 6), 1.3 ir 1.5 punktai.

    (13)  2017 m. spalio d. EESRK nuomonė „Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūra“ (OL C 81, 2018 3 2, p. 102), 1.8 punktas.

    Top