Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52019AE4990

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Rekomendacijos dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2019) 652 final)

EESC 2019/04990

OL C 120, 2020 4 14, p. 7–13 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Date of document:
19/02/2020; Balsavimo data
Date of vote:
19/02/2020
Date lodged:
06/02/2020
Author:
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
Responsible body:
EESC_ECO
Rapporteur:
Petr ZAHRADNÍK
Form:
Nuomonė
Term of office:
2015-2020
Internal reference:
ECO/503, AVIS-SECTION 2019/4490 FIN
Session:
550
Treaty:
Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo
Legal basis:
Link
Link
Link
Select all documents mentioning this document
Earlier related instruments:
Instruments cited:
Link

14.4.2020   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/7

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Rekomendacijos dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos

(COM(2019) 652 final)

(2020/C 120/02)

Pranešėjas

Petr ZAHRADNÍK

Konsultavimasis

Europos Komisija, 2020 2 6

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius

Priimta skyriuje

2020 2 4

Priimta plenarinėje sesijoje

2020 2 19

Plenarinė sesija Nr.

550

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

129/10/17

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

 EESRK susirūpinęs atkreipia dėmesį į euro zonos ekonomikos nuosmukį ir į laipsniškai nustojusį mažėti nedarbą, taip pat į tai, kad vis daugėja ekonominės veiklos rezultatams įtakos turinčių rizikos veiksnių.

1.2.

 Tačiau EESRK mano, kad Europos žaliasis kursas yra būsimos ES ir euro zonos ekonominės sąrangos pagrindas – galima esminio pokyčio pradžia ir lūžio momentas. Daug kas priklausys nuo to, kaip įgyvendinsime šį pokytį. Jei sėkmingai – jis gali padidinti Europos ekonominį ir socialinį veiksmingumą, jei ne – tai gali sukelti pražūtingą grėsmę ES vientisumui.

1.3.

 Svarbus ekonomikos vystymosi vertinimo parametras – tiek vadovaujantis tradiciniu požiūriu, tiek naujais Europos žaliojo kurso aspektais – ilgalaikiai geografiniai skirtumai ir skirtumai pačioje ES, išliekantys nepaisant tam tikros palyginti sėkmingos konvergencijos per pastaruosius kelerius metus.

1.4.

 EESRK pritaria nuomonei, kad Europos žaliasis kursas galėtų būti bendros Europos pridėtinės vertės skatinimo platforma, kuri reikalinga siekiant suteikti pagalbą ir paspartinti konvergenciją.

1.5.

 EESRK pažymi, kad nepaisant nuolatinių rizikos veiksnių, ypač kai kuriose valstybėse narėse, euro zonos finansų sektoriaus būklė, stabilumas ir veikimas pagerėjo.

1.6.

 EESRK yra įsitikinęs, kad struktūrinėmis reformomis ir investicijomis, kurių reikalaujama pagal Europos žaliąjį kursą, būtų galima gerokai padidinti euro zonos, įskaitant tas valstybes nares, kurių augimo potencialas šiuo metu yra mažesnis nei vidutinis, ekonominę gerovę. Tai galėtų padėti užtikrinti konvergenciją euro zonoje ir visoje ES.

1.7.

 EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad norint kuo skubiau pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus reikės skirti pakankamai lėšų, nors dar ne visi šie ištekliai yra užtikrinti. Komitetas ypač susirūpinęs dėl to, kad teisingos pertvarkos fondui ir mechanizmui siūlomas nepakankamas finansavimas. Turės būti įtraukti nacionaliniai viešieji ir privatieji ištekliai ir numatytas jų paskirstymo mechanizmas, kad būtų pasiekti žaliojo kurso tikslai.

1.8.

 EESRK pabrėžia, kad ateinančiu laikotarpiu ir toliau reikia atsargiai agresyvios fiskalinės politikos, ypač atsižvelgiant į numatomą ekonomikos sulėtėjimą, kartu užtikrinant subalansuotą ekonominės politikos ir ramsčių, kuriais grindžiama EPS, sąveiką. Šiuos tikslus pasiekti padėtų subalansuoto biudžeto taisyklės taikymas viešosioms investicijoms.

1.9.

 EESRK rekomenduoja daugiau dėmesio skirti mokesčių sistemos pritaikymui prie būsimų poreikių, tiek skatinant vartotojus ir gamintojus elgtis ekologiškiau, tiek užtikrinant sąžiningą apmokestinimą, kuris padėtų išvengti dar didesnių pajamų ir turto skirtumų, tiek taikant teisinius reikalavimus siekiant užkirsti kelią mokestiniam sukčiavimui, mokesčių slėpimui ir vengimui.

1.10.

 EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad laikotarpiu, kai sparčiai daugėja naujų finansinių platformų, reikia rasti tinkamą pusiausvyrą tarp finansinių inovacijų skatinimo ir finansų rinkos priežiūros ir reguliavimo taisyklių nustatymo. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu užtikrinti finansų rinkos stabilumą. Komitetas iš tiesų ne kartą atkreipė dėmesį į kliūtis, kurios trukdo įgyvendinti likusius svarbius aspektus, būtinus norint baigti kurti finansinę sąjungą.

2.   Bendra informacija

2.1.

 euro zonos ekonomika lėtėja, nedarbas nustojo mažėti ir, nepaisant kuklaus augimo, infliacija išlieka maža, žemiau infliacijos tikslo.

2.2.

 2020 m. perspektyvos siejamos su didesniu skaičiumi rizikos veiksnių ir dėl to kylančiu netikrumu. Ši rizika ateinančiais metais gali lemti ilgesnį silpno augimo laikotarpį, mažą infliaciją ir nedidelį darbo užmokesčio augimą bei didėjančią pajamų nelygybę, nebent labai padidėtų investicijos, ypač didelio našumo sektoriuose, kuriuose euro zona ir ES gali konkuruoti pasauliniu mastu.

2.3.

 Nepaisant palankios padėties darbo rinkoje, 2018 m. ir 2019 m. realusis darbo užmokestis didėjo tik lėtai ir nedaug, t. y. mažiau nei 1 %, ir net tai vyko labai netolygiai, o turto pasiskirstymas buvo nesubalansuotas. Daugeliu atvejų darbo užmokesčio nelygybė netgi padidėjo, o kai kuriose šalyse realusis darbo užmokestis vis dar išlieka mažesnis nei prieš 10 metų. Dėl to daugėja skurstančių dirbančiųjų – asmenų, kuriems, nepaisant to, kad jie dirba, sunku įveikti skurdo ribą arba kuriems gresia socialinė atskirtis. Realiojo darbo užmokesčio didinimas ir skurdo mažinimas yra svarbūs norint kelti gyvenimo lygį ir privatų vartojimą, o tai naudinga gamybai ir augimui.

2.4.

 Didelis einamosios sąskaitos perteklius sumažėjo, o atotrūkis tarp valstybių narių deficito ir pertekliaus šiek tiek susitraukė, visų pirma dėl mažėjančios išorės paklausos. Tačiau kai kuriose valstybėse narėse ir toliau išlieka pernelyg didelis perteklius. Priemonės, skirtos investicijoms ir darbo užmokesčiui, leistų jį sumažinti ir padėtų pakeisti silpno euro zonos augimo tendenciją.

2.5.

 Europos žaliasis kursas yra iš esmės naujas elementas; jis suvokiamas kaip ilgalaikė galimybė, kuri jau galėtų padaryti poveikį tvariam ekonomikos augimui trumpuoju laikotarpiu. Tačiau trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu tai pareikalaus didelių finansinių išlaidų. Labai svarbios ir naujos siūlomos priemonės: Tvarios Europos investicijų planas ir Teisingos pertvarkos fondas.

2.6.

 euro zonos ekonominio vystymosi netolygumai tebėra problema, kurią lemia tiek didžiulis ankstesnės ekonomikos krizės poveikis, tiek atskirų valstybių narių ekonomikos struktūrinių problemų įvairovė, trukdanti iki galo išnaudoti kiekvienos valstybės narės ekonominį potencialą. Ši asimetrija taip pat sukelia rimtų socialinių pasekmių, visų pirma nuolatinį skurdą ir socialinę atskirtį. Nors, palyginti su 2012 m., šiuo metu nuo šių problemų kenčia maždaug penkiais milijonais mažiau žmonių, EESRK teisėtai kelia klausimą, ar, atsižvelgiant į numatomą ekonomikos sulėtėjimą, esama rizikos, kad tokia padėtis pasikartos, ir ar ES ir valstybės narės dabar yra geriau pasirengusios kovoti su šia grėsme.

2.7.

 Po krizės euro zonos finansų sektoriaus padėtis, stabilumas ir veikimas labai pagerėjo, tačiau išlieka rizika ir vis dar yra sričių, kuriose padėtis nėra visiškai gera – tai visų pirma pasakytina apie kai kurias nacionalines finansų sistemas.

3.   Bendrosios pastabas

3.1.

 EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, nors euro zona vis dar išgyvena ekonomikos augimo laikotarpį, augimas pradeda silpnėti. Šiame etape svarbu pripažinti, kad EPS yra grindžiama pinigų ir finansų, ekonomikos, socialiniu ir politiniu ramsčiais. Atsižvelgdamas į savo ankstesnes nuomones (1), EESRK rekomenduoja užtikrinti, kad šie ramsčiai būtų vienodai subalansuoti; šios pusiausvyros nepaisymas arba sutrikdymas gali sukelti pavojingų skirtumų.

3.2.

 Vis dėlto EESRK mano, kad Europos žaliasis kursas gali būti laikomas pagrindiniu būtinų struktūrinių reformų įgyvendinimo ir su jomis susijusių investicijų panaudojimo parametru. Europos žaliojo kurso ir struktūrinių reformų simbiozė gali gerokai sustiprinti ilgalaikio tvaraus ekonomikos augimo sąlygas ir pašalinti neigiamą išorinį poveikį visuomenei ir aplinkai bei tam tikras kitas rinkos nepakankamumo problemas, jei bus laikomasi JT darnaus vystymosi tikslų ir Europos socialinių teisių ramsčio principų.

3.3.

 EESRK mano, kad šios reformos yra ypač svarbios toms valstybėms narėms, kurių augimo potencialas yra gerokai mažesnis už euro zonos vidurkį. Didelės investicijos, skirtos gamybos sektoriams, leis joms per ateinantį dešimtmetį sumažinti šį atotrūkį.

3.4.

 EESRK primygtinai pabrėžia, kad svarbu nepamiršti, jog be tinkamų ir tvarių investicijų euro zonoje gali prasidėti ilgesnis nedidelio potencialaus augimo ir našumo, mažo darbo užmokesčio, didėjančios nelygybės ir nenuspėjamos infliacijos laikotarpis.

3.5.

 EESRK pažymi, kad ateinančiu laikotarpiu euro zona turės būti atskaitingesnė ir jautresnė ekonomikos poveikio klimato kaitai klausimu. Klimato kaitos mastas ir intensyvumas šiuo metu yra vienas didžiausių žinomų ir bendrai pripažįstamų pasaulinių sisteminių pavojų.

3.6.

 EESRK mano, kad 2020 m. greičiausiai bus lūžio taškas, nes pasikeis ekonomikos paradigma ir bus integruoti aplinkos apsaugos kriterijai, kurie bus įtraukti į rinkos sprendimų priėmimo procesą. Tai turės rimtų pasekmių ir po 2020 m. Šis lūžio taškas laikomas lemiamu ne tik ekonominės sistemos veikimo požiūriu, bet ir atsižvelgiant į tai, kokių rezultatų tikimasi iš ekonominės politikos. EESRK įspėja, kad jei šis pagrindinis etapas nebus tinkamai valdomas, gali būti padaryta didžiulė žala visam ES projektui. Todėl nepaprastai svarbu ir būtina pasiekti bendrą įvairių šalių sutarimą šiuo klausimu: pavyzdžiui, tarp Europos Komisijos ir valstybių narių bei tarp pačių valstybių narių. Tai reiškia, kad reikia atsižvelgti į didelius regioninius skirtumus, į įvairių pilietinės visuomenės grupių interesų skirtumus ir t. t.

3.7.

 Todėl EESRK mano, kad Europos žaliasis kursas ir pagrindinės jo įgyvendinimo priemonės, visų pirma Tvarios Europos investicijų planas ir Teisingos pertvarkos fondas, yra galimybė reaguoti į iškilusius iššūkius ir poreikius; jo įgyvendinimas bus svarbus išbandymas siekiant nustatyti, ar euro zonos narių ir visos ES interesai yra nuoseklūs. Šiuo atžvilgiu valstybės narės turi ne tik ginti savo poreikius, bet ir atsižvelgti į kitų narių poreikius ir siekti bendros pozicijos, kuri būtų naudinga visiems. Tai reiškia, kad turi būti atsižvelgiama į poveikį kiekvienam visuomenės segmentui, be kita ko, užtikrinant teisingą klimato politikos sąnaudų ir naudos paskirstymą tarp valstybių narių ir jų viduje.

3.8.

 EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, turint omenyje didžiulį Europos žaliojo kurso iššūkį, bendrų turimų ES biudžeto išteklių, be abejo, visiškai nepakaks. Todėl būtina apsvarstyti naują bendrų ES strateginių poreikių finansavimo sistemą, į kurią šiame procese taip pat būtų įtrauktos nacionalinės viešosios ir privačiosios lėšos. EESRK priduria, kad šiuos išteklius galima paskirstyti ne tik išimtinai „žaliuosiuose sektoriuose“, bet ir srityse, kurios gali svariai prisidėti siekiant Europos žaliojo kurso tikslų, pavyzdžiui, skaitmeninės pertvarkos, tinklų pramonės šakų plėtros ir pažangios bei tvarios transporto infrastruktūros srityse.

3.9.

 EESRK mano, jog labai svarbu, kad euro zonos ir ES ateinančio dešimtmečio investavimo strategijos būtų kruopščiai koordinuojamos ir kad būtų paisoma visų susijusių suinteresuotųjų subjektų interesų. Nuo 2021 m. dvi naujos priemonės – konvergencijos ir konkurencingumo biudžeto priemonė ir programa „InvestEU“ (2) – padės siekti šio tikslo, jei jos bus veiksmingai derinamos su tradiciniais ES biudžeto išteklių valdymo būdais, pavyzdžiui, sanglaudos politika.

3.10.

 Dėl 2008 m. ekonomikos krizės sustojo euro zonos valstybių ekonominės konvergencijos procesas. Šis procesas atsinaujino ne visur vienodai: atsigavimo požymių yra Vidurio ir Rytų Europoje, bet ne pietuose. Tuo pat metu sėkmingiausios Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europos šalys lenkia arba vejasi kai kurias tradicines ES ekonomikas ir tikėtina, kad šis procesas tęsis ir ateinantį dešimtmetį. Tačiau konvergenciją reikia stiprinti, nes vis dar esama didelių skirtumų tarp valstybių narių. Šiuo klausimu EESRK remia tvarų ir integracinį visos ES augimą, mažinant socialinį ir ekonominį disbalansą valstybėse narėse ir tarp jų.

3.11.

 EESRK primygtinai pabrėžia, kad reikia užtikrinti įvairių ekonominės politikos sudedamųjų dalių pusiausvyrą. Visų pirma labai svarbu imtis veiksmų taikant fiskalinės politikos priemones, kaip pastaraisiais metais ragino ECB. Tikėtina, kad ECB toliau taikys augimui palankią, skatinamąją pinigų politiką, kuria siekiama ne tik priartinti infliaciją prie infliacijos tikslo, bet ir išlaikyti palankias augimo sąlygas, kartu užtikrinant finansinį stabilumą. Be to, EESRK ragina įtvirtinti ECB, kaip paskutinio skolintojo, vaidmenį.

3.12.

 Pagerinus fiskalinę drausmę ankstesniu laikotarpiu, artimoje ateityje galima vykdyti apdairiai agresyvią fiskalinę politiką, kartu atsižvelgiant į realaus ekonomikos sulėtėjimo artimiausiais metais poveikį. Dabar yra daug galimybių ne tik investuoti, bet ir toliau akivaizdžiai stiprinti struktūrinės politikos įgyvendinimą, siekiant didinti ekonominį potencialą ir panaikinti nuolatinį disbalansą bei rinkos nepakankamumo apraiškas, kartu užtikrinant sąžiningas darbo sąlygas ir socialinę apsaugą. Tai reiškia, pavyzdžiui, paramą veiksmingų institucijų veiklai, nepriklausomą ir efektyvią teisingumo sistemą, gerą viešąjį administravimą, tvirtas kovos su korupcija struktūras, veiksmingas mokesčių sistemas, geras švietimo sistemas, su rinka suderinamas verslo skatinimo priemones, aukštus standartus bedarbio pašalpoms, ir socialinio dialogo, įskaitant kolektyvines derybas, mechanizmų stiprinimo veikimo rėmimą.

3.13.

 EESRK yra įsitikinęs, kad yra galimybių išsamiau apsvarstyti esamų mokesčių sistemos parametrų aktualumą ir tvarumą. euro zonai būdinga palyginti didelė mokesčių našta, kuri orientuota ir į darbo jėgos apmokestinimą. Tačiau aplinkosaugos ir nekilnojamojo turto mokesčiai paprastai sudaro labai mažą visų mokesčių dalį. Todėl EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nustatyti tokias apmokestinimo formas, kurios palengvintų darbo jėgai tenkančią mokesčių naštą, o ją padidintų, pavyzdžiui, už finansines spekuliacijas. Komitetas rekomenduoja nustatyti sąžiningo apmokestinimo tvarką, visų pirma atsižvelgiant į naujas skaitmeninės ekonomikos formas, kai kapitalas labiau sutelktas į vertės gavybą, o ne į prekių gamybą ir paslaugų teikimą. Ateityje aplinkosaugos mokesčiai galėtų būti svarbi priemonė skatinant ekologiškesnį vartotojų ir gamintojų elgesį, nedarant didelio poveikio ekonomikos augimo sąlygoms. Be to, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad keičiant mokesčių sistemas reikia stengtis dar labiau nepabloginti ir taip nesubalansuoto pajamų ir turto pasiskirstymo. Komitetas ragina toliau dėti ir stiprinti pastangas kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu (agresyvus mokesčių planavimas), nes tai padidintų mokesčių sistemos veiksmingumą. EESRK pritaria Europos Komisijai, kad valstybės narės turėtų glaudžiau koordinuoti savo veiksmus ir bendradarbiauti rengdamos mokesčių politiką, kuri padėtų sukurti sąžiningas sąlygas bendrojoje rinkoje. EESRK taip pat remia Europos Komisijos pastangas ir svarstymus siekiant bendro sutarimo dėl BKPMB ir pelno paskirstymo tarp valstybių narių vizijos. Kaip teigiama ankstesnėje nuomonėje (3) ir dar kartą patvirtinama EESRK leidinyje „Apmokestinimas. Organizuotos pilietinės visuomenės požiūris“, EESRK mano, kad apskritai apmokestinimo politika ir konkrečiai kova su mokestiniu sukčiavimu privalo likti prioritetine naujos sudėties Europos Komisijos politikos sritimi. Atsižvelgdamas į tai, EESRK pritaria diskusijoms dėl laipsniško perėjimo prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma ir įprastos teisėkūros procedūros mokesčių srityje, kartu pripažindamas, kad visos valstybės narės visada turi turėti pakankamai galimybių dalyvauti sprendimų priėmimo procese.

3.14.

 Komitetas ne kartą pažymėjo, kad tebėra nepaprastai svarbu puoselėti ir gerinti bendrosios rinkos veikimą, taip pat sukurti ir užtikrinti sąlygas sąžiningai konkurencijai ir kokybiškai verslo aplinkai. Šią problemą galima spręsti vykdant veiklą ir taikant priemones pagal Europos semestro procesą.

3.15.

 EESRK puikiai supranta, kad milžiniški struktūriniai Europos ekonomikos iššūkiai turi neišvengiamą socialinį poveikį ir pasekmes. Norint sėkmingai įveikti šiuos sunkumus labai svarbu užtikrinti ir skatinti naujų profesinių įgūdžių ugdymo sąlygas, taip pat nustatyti būdus, kaip pereiti iš vienos profesijos į kitą ir užtikrinti veiksmingą ir tinkamą socialinę apsaugą. EESRK mano, kad Europos socialinių teisių ramstis yra tinkama platforma šiam tikslui pasiekti ir pritaria tam, kad jo nuostatos būtų įtrauktos į ES teisę.

3.16.

 EESRK atkreipia dėmesį į atotrūkį tarp inovacijų diegimo spartos finansų sektoriuje ir reguliavimo institucijų gebėjimo prie to prisitaikyti taisyklių ir apsaugos požiūriu. Regis, tradicinis kredito paslaugų sektorius yra labai gerai apsaugotas vis griežtesnėmis taisyklėmis, nors dėl jų susidaro didelės reikalavimų laikymosi išlaidos, o verslo aplinkai dažnai reikėtų lankstesnių ir prieinamesnių priemonių. Šiuo požiūriu bankų sąjunga ir euro zona yra svarbi ekosistema, tačiau vis vien tikimės, kad ji turės veiksmingesnes reguliavimo sistemas ir taisykles investicijoms paskatinti visoje bendrojoje rinkoje ir kliūtims pašalinti, kad valstybių sienos neberibotų finansų rinkų ir jų veiklos.

3.17.

 EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad XXI amžiaus antrojo dešimtmečio pabaigoje finansinės sąjungos kūrimo (t. y. bankų sąjungos integravimo į kapitalo rinkų sąjungą) ir ekonominės ir pinigų sąjungos plėtros procesas tebėra nebaigtas. EESRK palankiai vertina pažangą, padarytą visų pirma ekonominės sąjungos srityje, kurioje neabejotinai pasiteisino Europos semestro priemonė ir nuolatinis šios priemonės tobulinimas. Kartu jis su susirūpinimu pažymi, kad nei pinigų sąjungos (tiek valstybių narių, kurios vis dar nepriklauso euro zonai, tiek euro zonos išorės atstovavimo ir administravimo pažangos požiūriu), nei finansinės sąjungos srityje pastaraisiais mėnesiais nepadaryta jokios apčiuopiamos pažangos. EESRK palankiai vertina tai, kad padidėjo euro zonos finansų sektoriaus atsparumas ir tvirtumas ir remia priemones likusiems trūkumams mažinti. Jis ragina skubiai įgyvendinti Europos indėlių garantijų sistemą (EIGS) ir palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą dėl Europos priežiūros ir reguliavimo sistemos stiprinimo, įskaitant kovos su pinigų plovimu priemones.

3.18.

 Siekiant sustiprinti ir EPS politinį ramstį, EESRK palankiai vertina Europos Komisijos poziciją dėl socialinių partnerių dalyvavimo reformose, susijusiose su užimtumu ir socialiniais bei ekonominiais klausimais, kuri, jo nuomone, yra labai svarbi norint sustiprinti atsakomybę už reformų įgyvendinimą ir jį paremti. Tačiau pirmiausia socialinius partnerius ir visą pilietinę visuomenę svarbu įtraukti siekiant užtikrinti EPS finansinio, ekonominio, socialinio ir politinio ramsčių pusiausvyrą.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

 EESRK mano, kad į ekonomikos sistemą ir kasdienį ekonominės veiklos vykdytojų ir politiką formuojančių bei vykdančių subjektų elgesį būtina įtraukti ekologinį aspektą ir jo socialines pasekmes.

4.2.

 Europos žaliasis kursas turi būti susietas su socialiniu aspektu. Nors turime spręsti klimato kaitos problemą, taip pat privalome skatinti integracinį augimą, gerinti ekonomikos gebėjimą prisitaikyti, mažinti nelygybę, sudaryti sąžiningas darbo sąlygas visiems darbuotojams, remti švietimo sistemas darbuotojų mokymui ir spręsti skurdo bei socialinės atskirties problemas. EESRK palankiai vertina Europos socialinių teisių ramsčio ir DVT įtraukimą į Europos semestro procesą. Tačiau tai turi būti dar labiau įtvirtinta oficialiai.

4.3.

 EESRK labai susidomėjęs atkreipia dėmesį į pasiūlymą sukurti Tvarios Europos investicijų planą ir Teisingos pertvarkos fondą, palankiai vertina jiems nustatytus tikslus ir jų siūlomas priemones, pavyzdžiui, didesnes ES biudžeto išlaidas klimato ir aplinkos apsaugos iniciatyvoms. Vis dėlto jis pridurtų, kad Tvarios Europos investicijų plano vis tiek nepakaks. Nors tikimasi, kad pagal planą grynosios investicijos sudarys apie 100 mlrd. EUR per metus, Europos Komisijos vertinimu, ES klimato ir energetikos tikslams pasiekti iki 2030 m. kasmet reikia apie 260 mlrd. EUR papildomų investicijų. Atsižvelgiant į tai, reikėtų visų pirma sustiprinti Teisingos pertvarkos fondą, kuris sudaro viso teisingos pertvarkos mechanizmo pagrindą. Būsimose EESRK nuomonėse dėl šių iniciatyvų bus pateiktas išsamesnis vertinimas.

4.4.

 EESRK siūlo Europos žaliąjį kursą vertinti kaip platformą, skirtą bendrai Europos pridėtinei vertei, bendriems poreikiams ir interesams bei bendram investavimui skatinti, kuri suteiks naudos visai ES ir euro zonai, o ne tik atskiriems subjektams.

4.5.

 Siekiant sėkmingai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, labai svarbu laikytis subalansuoto požiūrio visoje ES ir euro zonoje. EESRK mano, kad šis parametras yra labai svarbus siekiant užtikrinti palankias sąlygas tolesnei konvergencijai ir makroekonominiam stabilumui.

4.6.

 EESRK pripažįsta, kad apdairus ir procedūriniu požiūriu nepriekaištingas nacionalinių fiskalinių mechanizmų veikimas yra labai svarbus fiskaliniam tvarumui. Pajamų srityje tai galėtų būti, pavyzdžiui, mokesčių sistemų sąžiningumas ir skaidrumas ir mokestinių prievolių vykdymas, išlaidų srityje – tinkamų viešųjų pirkimų taisyklių nustatymas ir viešųjų išlaidų veiksmingumo ir kokybės nustatymo bei vertinimo kriterijų taikymas.

4.7.

 EESRK rekomenduoja, kad gerinant bendrosios rinkos veikimą ir jos sąsajas su Europos semestru, konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose kreipiant tikslinį dėmesį, užtikrinant suderinamumą su ES biudžetu ir griežtą rekomendacijose numatytų įsipareigojimų laikymąsi, būtų sistemingai vertinama šios veiklos nauda siekiant stiprinti fiskalinį pajėgumą, skatinti visos Europos konkurencingumą ir didinti aplinkos bei socialinį tvarumą.

4.8.

 Turėtume domėtis ne tik valstybės skola, bet ir valstybės turto apsauga. Daug išteklių reikia ne tik kovai su klimato kaita. Pasibaigus viešųjų investicijų sąstingio laikotarpiui labai svarbu skatinti investicijas į viešąją infrastruktūrą (pavyzdžiui, į skaitmeninimą), kurios ne tik parems ekonomikos augimą trumpuoju laikotarpiu, bet ir užtikrins ilgesnio laikotarpio gamybos pajėgumus siekiant gerovės ir konkurencingumo ateityje. Atsižvelgiant į Europos Komisijos argumentus, reikia, kad fiskalinė politika ir ECB piniginė pozicija papildytų viena kitą. Fiskalinės politikos „auksinės taisyklės“ taikymas viešosioms investicijoms galėtų, išlaikant fiskalinę drausmę, paskatinti ir paspartinti didesnį viešųjų investicijų augimą šiuo tikslu.

4.9.

 Siekiant padidinti euro zonos elastingumą ir atsparumą ekonominiams sukrėtimams, turėtų būti nustatyta priemonė, skirta padėti valstybėms narėms įveikti tokių sukrėtimų padarinius ir padėti joms prevenciškai dar geriau pasirengti juos atlaikyti. Dėl šios priežasties EESRK palankiai vertina siūlomą konvergencijai ir konkurencingumui skirtą biudžeto priemonę (4) ir susitarimą dėl didesnio Europos stabilumo mechanizmo (ESM) vaidmens. Kartu EESRK įspėja, kad gali būti sutrikdyta pagrindinių ramsčių pusiausvyra (žr. pirmiau), kuriais grindžiama EPS. Stabilizavimo priemonių valdymo klausimu EESRK remia demokratizaciją labiau įtraukiant Europos Parlamentą ir socialinius partnerius į veiklą, susijusią su EPS politiniu ramsčiu, kartu laikantis Europos socialinių teisių ramsčio principų ir DVT.

2020 m. vasario 19 d., Briuselis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

Luca JAHIER

(1)  OL C 47, 2020 2 11, p.106, OL C 353, 2019 10 18, p. 32.

(2)  Šie klausimai neseniai buvo nagrinėjami EESRK nuomonėse OL C 47, 2020 2 11, p. 106, OL C 62, 2019 2 15, p. 131, OL C 282, 2019 8 20, p. 20.

(3)  OL C 353, 2019 10 18, p. 90.

(4)  Žr. EESRK nuomonę OL C 47, 2020 2 11, p. 106.

PRIEDAS

Toliau nurodytas skyriaus nuomonės sakinys iš dalies pakeistas siekiant atsižvelgti į asamblėjos priimtą pakeitimą, nors daugiau nei ketvirtadalis balsavusiųjų pritarė pradinei teksto versijai (Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio, 4 dalis):

3.13.

 EESRK yra įsitikinęs, kad yra galimybių išsamiau apsvarstyti esamų mokesčių sistemos parametrų aktualumą ir tvarumą. euro zonai būdinga palyginti didelė mokesčių našta, kuri orientuota ir į darbo jėgos apmokestinimą. Bet aplinkosaugos ir nekilnojamojo turto mokesčiai paprastai sudaro labai mažą visų mokesčių dalį. Todėl EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nustatyti tokias apmokestinimo formas, kurios palengvintų darbo jėgai tenkančią mokesčių naštą ir ją padidintų, pavyzdžiui, už finansines spekuliacijas. Komitetas rekomenduoja nustatyti sąžiningo apmokestinimo tvarką, visų pirma atsižvelgiant į naujas skaitmeninės ekonomikos formas, kai kapitalas labiau sutelktas į vertės gavybą, o ne į prekių gamybą ir paslaugų teikimą. Ateityje aplinkosaugos mokesčiai galėtų būti svarbi priemonė skatinant ekologiškesnį vartotojų ir gamintojų elgesį, nedarant didelio poveikio ekonomikos augimo sąlygoms. Be to, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad keičiant mokesčių sistemas reikia stengtis dar labiau nepabloginti ir taip nesubalansuoto pajamų ir turto pasiskirstymo. Komitetas ragina toliau dėti ir stiprinti pastangas kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu (agresyvus mokesčių planavimas), nes tai padidintų mokesčių sistemos veiksmingumą. EESRK pritaria Europos Komisijai, kad valstybės narės turėtų glaudžiau koordinuoti savo veiksmus ir bendradarbiauti rengdamos mokesčių politiką, kuri padėtų sukurti sąžiningas sąlygas bendrojoje rinkoje. EESRK taip pat remia Europos Komisijos pastangas ir svarstymus siekiant bendro sutarimo dėl BKPMB ir pelno paskirstymo tarp valstybių narių vizijos. EESRK pritaria Komisijos iniciatyvai dėl balsavimo kvalifikuota balsų dauguma, tačiau mano, jog svarbu, kad jis būtų įgyvendintas laipsniškai ir kad būtų pasiektas bendras sutarimas dėl jo taikymo sąlygų.

Balsavimo rezultatai

Už

80

Prieš

48

Susilaikė

21
Top