Atliekant poveikio vertinimą buvo nagrinėjamos esamos Komisijos priemonės, skirtos struktūrinių reformų įgyvendinimui skatinti. Buvo padaryta išvada, kad nors ES lygmeniu yra tam tikrų priemonių struktūrinių reformų įgyvendinimui remti, jų nepakanka norint pašalinti lėtą ir netolygų įgyvendinimą lemiančias priežastis ir skatinti reikalingas struktūrines ir administracines reformas. Europos semestras yra veiksminga teisinės galios neturinti priemonė, skirta uždaviniams ir reformų poreikiams apibrėžti ir stebėti, kaip valstybės narės reaguoja, kad patenkintų šiuos poreikius, tačiau pats Europos semestro procesas neturi vykdymo užtikrinimo priemonių ir nėra skirtas realioms reformų paskatoms teikti. Pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą (SRRP) teikiama techninė parama turi ribotą biudžetą, o jos galiojimo laikotarpis baigiasi 2020 m. gruodžio 31 d. Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESIF), kurie naujajame Bendrųjų nuostatų reglamente bus vadinami Sąjungos fondais, finansuojamas kai kurių struktūrinių reformų įgyvendinimas ir skatinamos tam tikros reformos, visų pirma taikant ex ante sąlygas. Tačiau ESIF tikslai ir intervencinių priemonių taikymo logika bei būsimieji Sąjungos fondai išlieka orientuoti į investicijas, o ne į reformas. Galiausiai, šiuo metu prie euro zonos norinčioms prisijungti euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms neteikiama tikslinė parama, kuri galėtų pagreitinti konvergencijos procesą tose valstybėse narėse. Todėl, jeigu nesikeis politika, šios Komisijos turimos priemonės, skirtos būtinoms struktūrinėms ir administracinėms reformoms ES valstybėse narėse palengvinti ir skatinti, būtų nepakankamos.
Tinkamiausias pasirinkimas yra naujos Reformų rėmimo programos sukūrimas, nes tai sudarytų sąlygas visapusiškai spręsti šią problemą, stiprinant esamą pagal SRRP teikiamą techninę paramą, įtraukiant tikslinę priemonę, skirtą finansinei paramai reformų įgyvendinimui teikti, ir įtraukiant tikslinę priemonę, skirtą reformų įgyvendinimui euro zonai nepriklausančiose valstybėse narėse remti.
Nors techninė parama prisidėtų prie visų ES valstybių narių administracinių gebėjimų stiprinimo, papildomos finansinės paskatos padėtų dar labiau paragintų imtis reformų. Be to, speciali konvergencijos priemonė, kuria siekiama teikti tikslinę finansinę ir techninę paramą valstybėms narėms, siekiančioms įsivesti eurą, leis padėti pasirengti sėkmingam dalyvavimui euro zonoje, padidinti atsparumą ir paskatinti didesnę ekonominės ir pinigų sąjungos konvergenciją.
NAUJOS PROGRAMOS STRUKTŪRA
Reformų rėmimo programa turės bendrą 25 mlrd. EUR biudžetą, o Programos taikymas bus visiškai savanoriškas. Pagal Programą bus teikiama finansinė ir techninė parama prioritetinėms reformoms nacionaliniu lygmeniu. Programą sudarys šios priemonės:
·reformų įgyvendinimo priemonė, pagal kurią bus teikiama finansinė parama visose valstybėse narėse vykdomoms pagrindinėms reformoms, nustatytoms per Europos semestrą;
·valstybėms narėms jų prašymu teikiama konkretiems poreikiams pritaikyta techninės paramos priemonė (dabartinės Struktūrinių reformų rėmimo programos tęsinys), kurios tikslas – sustiprinti valstybių narių administracinius gebėjimus rengiant, kuriant ir įgyvendinant augimą skatinančias reformas, ir
·konvergencijos priemonė, pagal kurią bus teikiama speciali finansinė ir techninė parama valstybėms narėms, siekiančioms įsivesti eurą.
Tinkamos apsaugos priemonės, numatytos rengiant reformų įgyvendinimo priemonę, pvz., mokėjimas įgyvendinus valstybių narių reformų įsipareigojimus, reformų nustatymas per Europos semestrą, diskusijos dėl pasiūlymų dėl reformų įsipareigojimų Ekonominės politikos komitete (konsultuojantis, prireikus, su atitinkamais Sutartyje numatytais komitetais) arba mokėjimų sustabdymas ir panaikinimas neįgyvendinus ar nebaigus įgyvendinti reformų įsipareigojimų, užtikrins, kad moralinės žalos rizika būtų ribota.
|
Pagrindas, dėl kurio pasirinkta skatinti techninės paramos teikimą, yra techninės paramos teikimas pagal 2017 m. priimtą Struktūrinių reformų rėmimo programą (SRRP), prieš tai – paramos teikimas per Graikijos reikalų darbo grupę (GRDG) ir Paramos Kiprui grupę (PKG), iš kurių abi (ad hoc struktūros) buvo integruotos į Struktūrinių reformų rėmimo tarnybą. Nuo tada, kai įsigaliojo SRRP, valstybės narės labai dažnai naudojasi programa, o paramos prašymai gerokai viršija jos metiniams ciklams skirtą finansavimo sumą. Be pernelyg didelio paraiškų gauti paramą pagal SRRP skaičiaus, remiantis valstybių narių pateiktomis nuomonėmis ir išankstinėmis pastabomis dėl pradinių SRRP projektų įgyvendinimo vietos lygmeniu, atrodo, kad įgyvendinant SRRP suteikiama galimybė užpildyti struktūrinių reformų įgyvendinimo spragą, remiant valstybes nares įvairiais reformų vykdymo proceso etapais. Valstybės narės vertina savanorišką programos pobūdį, tai, kad parama teikiama sparčiai, be jokio bendro finansavimo iš nacionalinių biudžetų ir pasižymi gana nedidele administracine našta, taip pat galimybę dalintis patirtimi su kitomis valstybėmis narėmis ar ekspertais. SRRP yra svarbi siekiant nuosekliai įgyvendinti strateginius Sąjungos prioritetus, plėtoti ir įgyvendinti sprendimus, kuriais sprendžiami tarpvalstybiniai klausimai ir visai Sąjungai aktualūs uždaviniai. Kai kuriais atvejais paramos teikimas taip pat paskatino finansavimą pagal kitas Sąjungos programas, pvz., padedant geriau parengti iš ESIF finansuojamus projektus ar, įgyvendinant šiuos projektus, integruoti į ESIF neįtrauktus aspektus.
Kalbant apie reformų įgyvendinimo priemonę kaip naują priemonę, Komisija surinko idėjas apie būsimos priemonės rengimą iš įvairių techninių seminarų, organizuotų kiekvienoje ES valstybėje narėje. Dauguma valstybių narių pripažino poreikį spręsti struktūrinių reformų klausimą ir pritarė naujai reformų skatinimo priemonei. Tuo pačiu metu jos pabrėžė būtinybę suteikti valstybėms narėms daugiau galių reformų įgyvendinimo srityje. Rengiant reformų įgyvendinimo priemonę buvo atsižvelgta į seminarų metu valstybių narių pateiktas nuomones, visų pirma dėl galimybių visoms ES valstybėms narėms naudotis programa, koordinavimo su ESIF, lėšų paskirstymo visoms valstybėms narėms, apsaugos nuo moralinės žalos priemonių ir ryšio su Europos semestru.
|
Programos poveikis priklausys nuo reformų, kurias valstybės narės siūlo ir įgyvendina pagal reformų įgyvendinimo priemonę, arba nuo techninės paramos, kurios jos paprašys ir kuria naudosis pagal techninės paramos priemonę, rūšies. Apskritai tikimasi, kad programa padės pagerinti lėtą ir netolygų reformų įgyvendinimą ir panaikinti atotrūkį tarp poreikio ir noro užbaigti struktūrines reformas, daugiausia dėmesio skiriant toms reformoms, kurios stiprina sanglaudą ir konkurencingumą, didina našumą, skatina ekonomikos augimą ir užimtumą bei gerina Sąjungos ekonomikos atsparumą. Todėl tikimasi, kad tai turės teigiamą poveikį euro zonai priklausančių valstybių narių ir Sąjungos ekonomikos augimui, užimtumui, tvariam vystymuisi ir atsparumui.
|
Reformų rėmimo programoje numatomas papildomumas ir sąveika su kitomis Sąjungos programomis, visų pirma papildant per Europos semestrą pateiktas politikos gaires ir skatinant didesnį ESIF panaudojimą.
ESIF tikslas – finansuoti investicijas, reikalingas Europos struktūrinių ir investicijų fondų tikslams pasiekti, o būsimos reformų įgyvendinimo priemonės tikslas bus skatinti struktūrines reformas ir taip pagerinti pagrindines investicijų sąlygas. Investicijų poveikis gali būti gerokai padidintas sukuriant tinkamas pagrindines sąlygas. Tuo pačiu metu investicijomis iš ESIF gali būti teikiama parama konkrečiai reformai. Todėl ESIF ir Reformų rėmimo programa suteiks abipusės naudos.
Siekiant užtikrinti, kad pagal Programą siūlomi veiksmai papildytų kitas Sąjungos programas ir fondus (būsimus Sąjungos fondus), bet su jais nesidubliuotų, visų trijų priemonių koordinavimas bus užtikrintas taikant Komisijos vidaus darbo tvarkos taisykles.
|