EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2018 06 05
COM(2018) 399 final
2018/0221(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo (AEWA) 2 ir 3 priedus pateikimo Europos Sąjungos vardu
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.Pasiūlymo aplinkybės
1.1.Susitarimas dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo
Susitarimu dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo (AEWA) siekiama išsaugoti migruojančius vandens paukščius ir jų buveines Afrikoje, Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Centrinėje Azijoje, Grenlandijoje ir Kanados Arktiniame salyne.
Įgyvendinant Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvenciją parengtas ir pagal Jungtinių Tautų aplinkos programą (UNEP) administruojamas AEWA vienija valstybes nares ir platesnę tarptautinę išsaugojimo srityje dirbančią bendruomenę, siekiant nustatyti koordinuotą migruojančių vandens paukščių išsaugojimo ir valdymo tvarką visame jų migravimo areale.
Susitarimas įsigaliojo 1999 m. lapkričio 1 d. Nuo 2005 m. spalio 1 d. Europos Sąjunga yra šio Susitarimo susitariančioji šalis. Šiuo metu yra 77 susitariančiosios šalys: 41 iš Eurazijos (įskaitant ES) ir 36 iš Afrikos.
Direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau – Paukščių direktyva) į Sąjungos teisę perkeliami pagal Susitarimą prisiimti įsipareigojimai. Paukščių direktyva siekiama apsaugoti visų rūšių laukinius paukščius, natūraliai paplitusius gamtoje valstybių narių europinėje teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis. Ji apima šių rūšių apsaugą, valdymą ir kontrolę ir nustato jų naudojimo taisykles.
1.2.Šalių susitikimas
Šalių susitikimas (MOP) – pagrindinė sprendimus pagal Susitarimą priimanti institucija. Jis turi įgaliojimus peržiūrėti Susitarimo priedus ir yra šaukiamas kas trejus metus.
Septintasis Susitarimo šalių susitikimas įvyks 2018 m. gruodžio 4–8 d. Pietų Afrikoje.
Pagal Susitarimo X straipsnio 2 ir 3 dalis pasiūlymai iš dalies pakeisti Susitarimo priedus perduodami Susitarimo sekretoriatui likus ne mažiau kaip 150 dienų iki Šalių susitikimo sesijos pradžios, t. y. iki 2018 m. liepos 7 d.
1.3.Kroatijos ir Italijos pasiūlymai
Kroatija ir Italija pasiūlė, kad Europos Sąjunga pateiktų pasiūlymą iš dalies pakeisti Susitarimo 2 priedą, kuriame išvardytos paukščių rūšys, kurioms taikomas Susitarimas, į 2 priedą įtraukiant kuoduotąjį kormoraną (Phalacrocorax aristotelis).
Kroatija ir Italija taip pat pasiūlė, kad Europos Sąjunga pateiktų pasiūlymą iš dalies pakeisti Susitarimo 3 priedą, į 3 priedo 1 lentelės A skiltį (atitinkamai į 2 ir 1c kategorijas) įtraukiant ne ES (Barenco jūros) Phalacrocorax aristotelis aristotelis populiaciją ir ES (rytinė Viduržemio jūros dalis – Kroatija, Adrijos jūra) Phalacrocorax aristotelis desmarestii populiaciją.
Pasiūlymai pagrįsti toliau nurodytomis priežastimis.
Phalacrocoracidae (kormoraninių) šeima jau įtraukta į Susitarimo 2 priedą. Šešios iš aštuonių rūšių, perinčių šio Susitarimo taikymo geografinėje teritorijoje, įtrauktos į 2 priedą remiantis jų migracine būkle. Neįrašytos dvi rūšys – kuoduotieji kormoranai (Phalacrocorax aristotelis) ir ilgauodegiai kormoranai (Phalacrocorax africanus).
Kuoduotieji kormoranai paplitę Atlanto vandenyno Europos ir Šiaurės Afrikos pakrantėje, nuo Maroko iki Šiaurės Norvegijos ir Kolos pusiasalio, įskaitant Islandiją, taip pat Viduržemio jūros pakrantėje ir Juodosios jūros pakrantės dalyse (del Hoyo et al., 1992). Pripažįstami trys porūšiai: Ph. a. aristotelis, paplitęs Atlanto vandenyno regione, Ph. a. desmarestii – Viduržemio jūros ir Juodosios jūros regionuose bei Ph. a. riggenbachi Maroke. Apskritai, ši rūšis būna sėsli arba migruojanti, tačiau kai kurios populiacijos yra iš tiesų migruojančios: šiauriausiai paplitusios Norvegijoje ir Rusijoje Ph. a. aristotelis populiacijos bei Adrijos jūros regiono Ph. a desmarestii populiacija.
Dešimtajame dešimtmetyje pasaulio populiacija buvo įvertinta maždaug 100 000 porų, o 2004 m. – 75 000–81 000 porų (Birdlife, 2004). IUCN šias rūšis priskyrė vadinamajai nedidelį susirūpinimą keliančiai kategorijai (Birdlife, 2015). Nors kai kurios populiacijos gali būti stabilios, bendra populiacijos tendencija yra mažėjanti (Wetlands International, 2006). Užfiksuoti didžiuliai populiacijos dydžio svyravimai. Pavyzdžiui, 1969–1987 m. populiacija Jungtinėje Karalystėje padidėjo 21 proc.: nuo 31 600 porų 1969–1970 m. iki 47 300 porų 1985–1987 m. 1998–2002 m. ji sumažėjo 27 proc., o iki 2011 m. – dar 26 proc. (Balmer et al., 2013). Norvegijoje populiacijos dydis taip pat labai svyruoja. Šiauriausiai, Barenco jūros regione, migruojančių paukščių populiacija sumažėjo nuo 10 000 porų 1980 m. iki maždaug 1 000 porų 1994 m., tačiau 2013 m. vėl padidėjo – iki 5 000 porų (Fauchald et al., 2015).
Ph. a. desmaresti porūšis įvertintas 8 700–11 126 perinčių porų (Bazin ir Imbert, 2012). 2006 m. populiacija buvo įvertinta maždaug 10 000 individų (Culioli, 2006). Korsikoje buvo užfiksuotas populiacijos sumažėjimas. Čia kažkada buvusi stabili populiacija, 1975–1983 m. siekusi 1 000 porų, 1994 m. sumažėjo > 50 proc., t. y. iki maždaug 375 porų, o vėliau vėl padidėjo (Dubois et al., 2008).
Ph. a. desmarestii porūšis yra saugomas europinėje paplitimo arealo dalyje ir keliose šalyse įrašytas į Raudonąją knygą, pavyzdžiui, Bulgarijoje priskirtas pažeidžiamai, o Albanijoje – nykstančiai kategorijai. Ph. a. aristotelis saugomas jo paplitimo arealo dalyje (Jungtinėje Karalystėje). Neseniai Jungtinėje Karalystėje jis buvo perkeltas iš Gintarinės į Raudonąją knygą (Eaton et al., 2015). Dėl mažo populiacijos dydžio jis taip pat įtrauktas į Raudonąją knygą Rusijoje. Dėl per 10 metų nustatyto 15–30 proc. sumažėjimo rūšis turi būti priskirta beveik nykstančiai kategorijai Norvegijoje (Korneev et al., 2015).
Velando ir Freire (2002) pabrėžia, kad, siekiant veiksmingai išsaugoti P. a. desmarestii, reikėtų saugoti jų perėjimo, taip pat maitinimosi ir ilsėjimosi vietas bei reguliuoti priedugnio žvejybą paukščių maitinimosi vietose. Anot Velando ir Freire (2002), 2015 m. Birdlife pasiūlyti išsaugojimo veiksmai yra: 1) nustatyti šiai rūšiai svarbias jūros teritorijas; 2) vėliau joms suteikti saugomų jūrų teritorijų statusą; 3) valdyti pagrindines perėjimo ir žiemos poilsio vietas, įskaitant invazinių plėšrūnų likvidavimą; 4) žvejybos laivuose vykdyti stebėsenos programas, siekiant nustatyti, kuriose zonose yra didelė rizika, kad jie pateks kaip priegauda į žiauninius tinklaičius; 5) prireikus įgyvendinti poveikio švelninimo ir apsaugos priemones.
1.4.Liuksemburgo pasiūlymas
Liuksemburgas pasiūlė perkelti į šio Susitarimo 3 priedo 1 lentelės A skiltį visas toliau nurodytų trijų rūšių populiacijas: lenktasnapio bėgiko (Calidris ferruginea), mormono (Fratercula arctica) ir alkos (Alca torda). Nors Liuksemburgas nepasiūlė įtraukti šių trijų rūšių į konkrečias kategorijas, remiantis šio Susitarimo 3 priedo 1 lentelės A skiltyje nustatytais kriterijais, lenktasnapį bėgiką (Calidris ferruginea) ir alką (Alca torda) galima įtraukti į 4 kategoriją, o mormoną (Fratercula arctica) – į 1b kategoriją.
Liuksemburgo pasiūlyme daroma nuoroda į AEWA MOP6 priimtą rezoliuciją 6.1, kuria buvo pripažinti neseniai į Pasaulio Raudonąją knygą įrašyti paprastoji gaga (Somateria mollissima), rudagalvė antis (Aythya ferina), raguotasis kragas (Podiceps auritus), jūršarkė (Haematopus ostralegus), paprastoji pempė (Vanellus vaneillus), laplandinis griciukas (Limosa lapponica), islandinis bėgikas (Calidris canutus), lenktasnapis bėgikas (Calidris ferruginea), armėninis kiras (Larus armenicus), mormonas (Fratercula arctica) ir alka (Alca torda). Rezoliucijoje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kaip svarbu MOP7 apsvarstyti šių pakeitimų sąrašuose pasekmes.
1.5.Pasiūlymų nagrinėjimas
Pagal Kroatijos, Italijos ir Liuksemburgo pasiūlytus 2 ir 3 priedų pakeitimus, visoms kuoduotojo kormorano (Phalacrocorax aristotelis), lenktasnapio bėgiko (Calidris ferruginea), mormono (Fratercula arctica) ir alkos (Alca torda) populiacijoms turėtų būti taikomas Susitarimo 3 priedo 2.1.1 punkte pateiktas reikalavimas, kuriuo nustatomos rūšių išsaugojimo teisinės priemonės, taikomos 3 priedo 1 lentelės A skiltyje išvardytų rūšių populiacijai. Šalys suteikia apsaugą pagal Susitarimo III straipsnio 2 dalies a punktą visų pirma 1 lentelės A skiltyje išvardytoms populiacijoms. Tokios Šalys pirmiausia vadovaudamosi 2.1.3 punktu:
a) draudžia gaudyti jų teritorijoje sutinkamų populiacijų paukščius ir rinkti jų kiaušinius;
b) draudžia sąmoningai juos trikdyti, jei toks trikdymas turėtų įtakos atitinkamos populiacijos išsaugojimui, taip pat
c) draudžia turėti ar naudoti tų populiacijų paukščius ar jų kiaušinius ir prekiauti tų populiacijų paukščiais ar jų kiaušiniais, kurie buvo surinkti ar sugauti nepaisant pagal a punktą nustatyto draudimo, taip pat turėti ar naudoti tokių paukščių ir jų kiaušinių lengvai atpažįstamas dalis ar išvestinius produktus ir jais prekiauti.
Taikant išimtį, tik A skilties 2 ir 3 kategorijose išvardytas populiacijas, pažymėtas žvaigždutėmis, ir A skilties 4 kategorijoje išvardytas populiacijas medžioti galima laikantis subalansuoto naudojimo principo. Taikant minėtą subalansuoto naudojimo principą, laikomasi specialių tarptautinio rūšiai skirto veiksmų plano, kuriuo Šalys stengiasi įgyvendinti laimikio prisitaikomojo valdymo principus, nuostatų. Taip naudojant populiacijas taikomos bent tos pačios teisinės priemonės kaip gaudant 1 lentelės B skiltyje išvardytus paukščius, kaip reikalaujama 2.1.2 punkte.
Italijos ir Kroatijos, taip pat Liuksemburgo pasiūlymai yra tinkamai pagrįsti. Jie neprieštarauja ES teisei ir ją papildo, ypač Paukščių direktyvą.
Komisija, raštu pasikonsultavusi su Gamtos direktyvų ekspertų grupe (angl. Nature Directives Expert Group, NADEG), siūlo, kad Sąjunga turėtų paremti anksčiau minėtus pasiūlymus, kadangi jie yra moksliškai pagrįsti ir atitinka Sąjungos įsipareigojimą bendradarbiauti tarptautiniu mastu biologinės įvairovės apsaugos srityje. Dėl pakeitimų pasiūlymų galiojančių Sąjungos teisės aktų keisti nereikia.
Pasiūlymai iš dalies pakeisti Susitarimo priedus perduodami Susitarimo sekretoriatui, likus ne mažiau kaip 150 dienų iki Šalių susitikimo sesijos pradžios (plg. Susitarimo X straipsnio 2 ir 3 dalis), t. y. iki 2018 m. liepos 7 d.
Todėl būtina, kad Taryba skubiai priimtų sprendimą dėl anksčiau minėto pasiūlymo pateikimo Susitarimo sekretoriatui Europos Sąjungos vardu. Tai pozicija, kurios turėtų būti laikomasi Sąjungos vardu, taikant SESV 218 straipsnio 9 dalį.
2018/0221 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo (AEWA) 2 ir 3 priedus pateikimo Europos Sąjungos vardu
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)Sąjunga Tarybos sprendimu 2006/871/EB sudarė Susitarimą dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo (toliau – Susitarimas), ir jis įsigaliojo 2005 m. spalio 1 d. Susitarimu siekiama išsaugoti migruojančius vandens paukščius ir jų buveines Afrikoje, Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Centrinėje Azijoje, Grenlandijoje ir Kanados Arktiniame salyne;
(2)būdama Susitarimo šalis, Sąjunga gali siūlyti iš dalies pakeisti Susitarimo priedus. Į 2 priedą įtrauktos vandens paukščių rūšys, kurioms taikomas Susitarimas. 3 priede pateiktas veiksmų planas, kuriuo patikslinama, kokių konkrečių priemonių (pavyzdžiui, rūšių išsaugojimo, buveinių išsaugojimo, žmonių veiklos valdymo, mokslinių tyrimų ir stebėsenos, švietimo ir informacijos bei įgyvendinimo), atitinkančių šio Susitarimo III straipsnyje nustatytas bendrąsias išsaugojimo priemones, Šalys turi imtis dėl prioritetinių rūšių;
(3)Kroatija ir Italija pasiūlė, kad Europos Sąjunga pateiktų pasiūlymą iš dalies pakeisti Susitarimo 2 priedą, į jį įtraukiant kuoduotąjį kormoraną (Phalacrocorax aristotelis);
(4)Kroatija ir Italija taip pat pasiūlė, kad Europos Sąjunga pateiktų pasiūlymą iš dalies pakeisti Susitarimo 3 priedą, į to priedo 1 lentelės A skiltį (atitinkamai į 2 ir 1c kategorijas) įtraukiant ne ES (Barenco jūros) Phalacrocorax aristotelis aristotelis populiaciją ir ES (rytinės Viduržemio jūros dalies – Kroatijos, Adrijos jūros) Phalacrocorax aristotelis desmarestii populiaciją;
(5)Liuksemburgas pasiūlė perkelti į šio Susitarimo 3 priedo 1 lentelės A skiltį visas toliau nurodytų trijų rūšių populiacijas: lenktasnapio bėgiko (Calidris ferruginea), mormono (Fratercula arctica) ir alkos (Alca torda). Nors Liuksemburgas nepasiūlė įtraukti šių trijų rūšių į konkrečias kategorijas, remiantis Susitarimo 3 priedo 1 lentelės A skiltyje nustatytais kriterijais, lenktasnapį bėgiką (Calidris ferruginea) ir alką (Alca torda) galima įtraukti į 4 kategoriją, o mormoną (Fratercula arctica) – į 1b kategoriją;
(6)pagal Kroatijos, Italijos ir Liuksemburgo pasiūlytus 2 ir 3 priedų pakeitimus, visoms kuoduotojo kormorano (Phalacrocorax aristotelis), lenktasnapio bėgiko (Calidris ferruginea), mormono (Fratercula arctica) ir alkos (Alca torda) populiacijoms turėtų būti taikomas Susitarimo 3 priedo 2.1.1 punkte pateiktas reikalavimas, kuriuo nustatomos rūšių išsaugojimo teisinės priemonės, taikomos 3 priedo 1 lentelės A skiltyje išvardytų rūšių populiacijoms. Šio Susitarimo šalys visų pirma turi drausti gaudyti 1 lentelės A skiltyje išvardytų jų teritorijoje sutinkamų populiacijų paukščius ir rinkti jų kiaušinius ir sąmoningai juos trikdyti, jei toks trikdymas turėtų įtakos atitinkamos populiacijos išsaugojimui. Taikant išimtį, tik A skilties 2 ir 3 kategorijose išvardytas populiacijas, pažymėtas žvaigždutėmis, ir A skilties 4 kategorijoje išvardytas populiacijas medžioti galima laikantis subalansuoto naudojimo principo. Taikant minėtą subalansuoto naudojimo principą, laikomasi specialių tarptautinio rūšiai skirto veiksmų plano, kuriuo Šalys stengiasi įgyvendinti laimikio prisitaikomojo valdymo principus, nuostatų;
(7)Italijos ir Kroatijos, taip pat Liuksemburgo pasiūlymai yra tinkamai pagrįsti. Jie neprieštarauja Sąjungos teisei ir ją papildo, ypač Direktyvą 2009/147/EB;
(8)pasiūlymai moksliškai pagrįsti ir atitinka Sąjungos įsipareigojimą bendradarbiauti tarptautiniu mastu biologinės įvairovės apsaugos srityje;
(9)rūšys jau saugomos Direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos. Be to, kuoduotasis kormoranas (Phalacrocorax aristotelis) įtrauktas į šios direktyvos I priedą. Todėl dėl siūlomų pakeitimų Sąjungos teisės aktų keisti nereikės;
(10)todėl Sąjunga, rengdamasi septintajam Šalių susitikimui, įvyksiančiam 2018 m. gruodžio 4–8 d. Pietų Afrikoje, turėtų pateikti pasiūlymus šio Susitarimo sekretoriatui,
(11)
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
1.Sąjunga pateikia pasiūlymus iš dalies pakeisti Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo 2 ir 3 priedus:
(a)įtraukti kuoduotąjį kormoraną (Phalacrocorax aristotelis) į Susitarimo 2 priedą;
(b)įtraukti ne ES (Barenco jūros) Phalacrocorax aristotelis aristotelis populiaciją ir ES (rytinės Viduržemio jūros dalies – Kroatijos, Adrijos jūros) Phalacrocorax aristotelis desmarestii populiaciją į 3 priedo 1 lentelės A skiltį (atitinkamai į 2 ir 1c kategorijas);
(c)perkelti visas lenktasnapio bėgiko (Calidris ferruginea), mormono (Fratercula arctica) ir alkos (Alca torda) populiacijas į Susitarimo 3 priedo 1 lentelės A skiltį (atitinkamai į 4, 1b ir 4 kategorijas).
2.Komisija Sąjungos vardu perduoda pasiūlymą Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo sekretoriatui.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Komisijai.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas