EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 05 24

COM(2018) 355 final

2018/0180(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1011

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2018) 257 final}
{SWD(2018) 264 final}
{SWD(2018) 265 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Šis pasiūlymas teikiamas kaip platesnės Komisijos iniciatyvos dėl darnaus vystymosi dalis. Jame nustatomas pagrindas ES sistemai, pagal kurią svarbiausiais finansinės sistemos kriterijais pripažįstami aplinkosauginiai, socialiniai ir valdymo kriterijai (ASV) siekiant padėti pertvarkyti Europos ekonomiką į žalesnę, atsparesnę ir žiedinę sistemą. Siekiant tvaresnių investicijų, priimant sprendimus investuoti derėtų atsižvelgti į ASV kriterijus, kad investicijos būtų tvaresnės, kartu atsižvelgiant į išmetamą dujų kiekį, mažėjančius išteklius ar darbo sąlygas. Šiuo pasiūlymu ir kartu siūlomais teisėkūros procedūra priimtais aktais siekiama nuosekliai integruoti ASV kriterijus į investavimo ir rekomendacijų teikimo procesą visuose sektoriuose. Taip turėtų būti užtikrinta, kad visi finansų rinkos dalyviai (KIPVPS valdymo bendrovės, AIFV, draudimo įmonės, PPF, EuVECA valdytojai ir EuSEF valdytojai), draudimo paslaugų platintojai ar patarėjai investicijų klausimais, savo klientų ar naudos gavėjų įgalioti jų vardu priimti sprendimus investuoti, integruotų ASV kriterijus į savo vidaus procesus ir informuotų apie tai savo klientus. Be to, kad investuotojams būtų lengviau palyginti investicijų anglies pėdsaką, pasiūlymuose nustatomi nauji anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamieji indeksai. Šie pasiūlymai sustiprina vienas kitą ir turėtų palengvinti investicijas į tvarius projektus ir turtą visoje ES.

Komisija teisės aktų rinkinyje atsižvelgia į pasaulines pastangas kurti tvaresnę ekonomiką. Pasaulio šalių vyriausybės pasirinko tvaresnį kelią mūsų planetai ir ekonomikai, priimdamos 2016 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. 

ES yra įsipareigojusi užtikrinti tokį vystymąsi, kuris atitiktų šiandienos poreikius, nemažinant būsimų kartų gebėjimo patenkinti savo poreikius. Tvarumas jau ilgą laiką yra vienas iš svarbiausių Europos projekto aspektų. ES sutartyse pripažįstamas socialinis ir aplinkosauginis jo aspektas, ir šiuos abu aspektus reikia vertinti kartu.

2016 m. Komisijos komunikate dėl tolesnių tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsnių JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslai (DVT) 1 susiejami su Europos politika siekiant užtikrinti, kad visais ES veiksmais ir politikos iniciatyvomis ES ir visame pasaulyje būtų nuo pat pradžių atsižvelgiama į DVT. Be to, ES yra visapusiškai įsipareigojusi pasiekti ES 2030 m. klimato ir energetikos tikslus ir integruoti darnų vystymąsi į ES politiką, kaip 2014 m. politikos gairėse Europos Komisijai 2 paskelbė Jeanas-Claude'as Junckeris. Todėl daugelis Europos Komisijos 2014–2020 m. politikos prioritetų atitinka ES klimato tikslus ir jais įgyvendinama Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. Tarp jų – Investicijų planas Europai 3 , Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys 4 , Energetikos sąjungos dokumentų rinkinys 5 , Atnaujinta ES bioekonomikos strategija 6 , Kapitalo rinkų sąjunga 7  ir 2014–2020 m. ES biudžetas, įskaitant Sanglaudos fondą ir mokslinių tyrimų projektus. Be to, Komisija sukūrė įvairių suinteresuotųjų subjektų platformą, kad toliau keistųsi DVT įgyvendinimo informacija ir geriausia patirtimi.

Atsižvelgdama į tai Komisija 2016 m. gruodžio mėn. sudarė Aukšto lygio ekspertų grupę (ALEG), kuri parengtų išsamią ES tvarių finansų strategiją. 2018 m. sausio 31 d. ALEG paskelbė galutinę ataskaitą 9 . Šioje ataskaitoje pateikta išsami tvarių Europos finansų vizija ir nustatyti du Europos finansų sistemos imperatyvai. Pirmasis – gerinti finansų indėlį į tvarų ir integracinį augimą. Antrasis – stiprinti finansinį stabilumą, įtraukiant ASV kriterijus į sprendimų dėl investicijų priėmimo procesą. ALEG pateikė aštuonias svarbiausias rekomendacijas, kurios, jos nuomone, yra kertiniai Europos tvarios finansų sistemos akmenys. Viena iš ALEG rekomendacijų yra ta, kad indeksų teikėjų turėtų būti prašoma atskleisti duomenis apie tvarumo parametrų poveikį indeksams, atsižvelgiant į su indeksu susijusius vertybinius popierius ir jų svorius. Kartu ESMA savo gairėse dėl lyginamojo indekso pažymos turėtų pateikti nuorodas į tvarumo aspektus, kurios turėtų aiškiai parodyti, kaip tvarumo (ESV) aspektai, įskaitant perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, yra atspindėti lyginamojo indekso metodikoje.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Šis pasiūlymas įtrauktas į tvariems finansams – pagal Kapitalo rinkų sąjungos projektą tvarūs finansai yra prioritetinis veiksmas – skirtą priemonių rinkinį. Jame numatomos priemonės, kaip pasinaudoti transformuojančiąja finansinės technologijos galia ir nukreipti privatųjį kapitalą į tvarias investicijas. Juo padedama vystyti labiau integruotas kapitalo rinkas, kad investuotojai galėtų lengviau gauti naudą iš bendrosios rinkos ir priimtų informacija pagrįstus sprendimus.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

•Proporcingumas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Tiksliniai pokalbiai su suinteresuotaisiais subjektais

Buvo surengti pokalbiai su įvairiomis suinteresuotųjų subjektų grupėmis, įskaitant turto valdymo, lyginamųjų indeksų administratorių, rinkos infrastruktūros, bankininkystės ir tarpininkavimo srityje veikiančius ir (arba) ekspertų grupių respondentus.

Pokalbiai atskleidė, kad paprastai turto valdytojai naudoja dviejų rūšių anglies pėdsako mažinimo indeksus: pagrindinį anglies pėdsako mažinimo indeksą ir „grynąjį“ anglies pėdsako mažinimo indeksą. Turto valdytojai anglies pėdsako mažinimo indeksus laiko priemone, leidžiančią valdyti galimos būsimos reguliavimo intervencijos, dėl kurios turtas gali nuvertėti, riziką. Jie daugiausia dėmesio skiria priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo indeksams. Šie indeksai sudaromi remiantis tipiniu arba pagrindiniu indeksu, iš kurio pašalinamos įmonės, kurių anglies pėdsakas yra palyginti didelis, arba joms suteikiant per mažus svorius.

Anglies pėdsako mažinimo indeksų teikėjai siekia sumažinti bendrą pagrindinio indekso portfelio anglies pėdsaką, palyginti su tipiniais indeksais, kuriuos nustatant paprastai taikomi rinkos kapitalizacija grindžiami svoriai. Pavyzdžiui, jie gali siekti sumažinti anglies pėdsaką 40 proc., palyginti su standartiniu arba pagrindiniu indeksu. „Grynojo“ indekso teikėjai teigia, kad šie pagrindiniai priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo indeksai nėra suderinti su Paryžiaus klimato kaitos susitarimo 2C° tikslais; jie pritaria griežtesnei lyginamųjų indeksų sudedamųjų dalių atrankos metodikai, pavyzdžiui, poveikio mažinant anglies pėdsaką koeficientui. 

Pokalbiai taip pat atskleidė, kad indeksų teikėjai labai skirtingai matuoja anglies pėdsaką. Dauguma pagrindinių indeksų teikėjų yra linkę vertinti dėl įmonės gamybos veiklos išmetamą anglies dioksidą (1 lygio išmetamuosius teršalus) ir netiesiogiai, dėl žaliavų ar kitų įmonės pradinės grandies rinkoje įsigytų medžiagų, skirtų įmonės prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, išmetamus teršalus (2 lygio išmetamuosius teršalus). Vis dėlto „grynojo“ indekso teikėjų šalininkai mano, kad šio požiūrio nepakanka siekiant atspindėti įmonės anglies pėdsaką, nes visiškai neatsižvelgiama į įmonės klientų išmetamus teršalus (3 lygio išmetamuosius teršalus).

Klausimynas

Turto valdytojai, perdraudimo įmonės, lyginamųjų indeksų teikėjai ir viena bankų asociacija atsakė į klausimus dėl suderintų anglies pėdsako mažinimo indeksų metodikos standartų.

Respondentai nurodė, kad nenaudoja anglies pėdsako mažinimo indekso, nes: i) dabartine metodika neatsižvelgiama į visus išmetamo anglies dioksido šaltinius; ii) jų klientai (investuotojai) nepasitiki metodika, grindžiama esamais anglies pėdsako mažinimo indeksais; iii) nėra anglies pėdsako mažinimo indeksų, kurie atspindėtų jų investavimo metodą ir investicijų pobūdį.

Respondentai pažymėjo, kad būtų naudinga ES lygmeniu nustatyti suderintus anglies pėdsako mažinimo indeksų metodikos standartus ir pabrėžė patikimų duomenų apie įmonės naudotojų ar tiekėjų netiesiogiai išmetamą anglies dioksido kiekį svarbą.

Paklausti apie svarbiausias anglies pėdsako mažinimo indeksų savybes, dauguma respondentų atsakė, kad vertinant išmetamą anglies dioksido kiekį reikėtų įtraukti 3 lygio išmetamus teršalus. Kai kurie respondentai pažymėjo, kad anglies pėdsako mažinimo indekso metodika turėtų būti suderinta su galima būsima ES taksonomija. Tačiau kai kurie respondentai skeptiškai vertino suderintos metodikos parengimą ES lygmeniu, paminėdami susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su prieinamais duomenimis, neaiškiu ryšiu tarp anglies pėdsako, grėsmių aplinkai ir finansinio poveikio (pvz., perėjimo rizikos) ir tai, kad dauguma metodų grindžiami praeities rezultatais.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

·pasaulinių pastangų apibrėžti, ką reiškia „žalias“, kalbant apie žaliąsias obligacijas, skolinimą ir biržinius nuosavybės vertybinius popierius, apžvalgą ir analizę;

·priemones ir būdus nustatyti žaliąjį turtą ir veiklą pasitelkiant koncepcines apibrėžtis, taksonomiją, reitingavimo metodiką ir kitus mechanizmus ir poreikį atsižvelgti į tai metodikoje, kuria remiantis sudaromi žalieji lyginamieji indeksai ir fondai, ir

·didelių skirtumų, susijusių su metodikomis, kuriomis grindžiami žaliųjų nuosavybės vertybinių popierių ir žaliųjų obligacijų indeksai, palyginimą.

•Poveikio vertinimas

Poveikio vertinime išnagrinėtas bendrosios politikos alternatyvas sudarė šios galimybės:

(1)ES veiksmų nesiimta (1 galimybė);

(2)metodikos skaidrumo gerinimas ir minimaliųjų „priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo“ arba „anglies pėdsako mažinimo“ indeksų standartų nustatymas 16 – universalus požiūris, minimalus derinimas (2 galimybė);

(3)suderintos ES taisyklės, susijusios su „grynaisiais“ anglies pėdsako mažinimo arba „teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką“ indeksais, kurie atitinka 2°C tikslą – specializuotas požiūris, nustatant išsamias taisykles (3 galimybė);

(4)minimalieji metodikos, kuri būtų taikoma anglies pėdsako mažinimo indeksams ir „teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką“ indeksams, derinimo standartai (4 galimybės papildoma galimybė a) arba suderintos ES taisyklės, taikomos skirtingų rūšių anglies pėdsako mažinimo indeksams – išsamus reglamentavimas (4 galimybės papildoma galimybė b).

Pagal 1 galimybę tikėtina, kad rinka ilgainiui dar labiau skaidysis, o susijusios paieškos išlaidos investuotojams ir toliau išliks didelės. Investuotojai, kurie norėtų investuoti į turtą, kuris yra suderintas su 2 °C tikslu, ir daryti realų poveikį, vis vien neturėtų tinkamų priemonių (lyginamųjų indeksų), kad įvertintų savo mažo anglies dioksido kiekio technologijų fondų ir (arba) portfelio rezultatyvumą. Suderintos anglies pėdsako mažinimo indeksų metodikos nebuvimas ir toliau darytų neigiamą įtaką jų palyginamumui ir reikšmingumui. Be to, taip įmonės nebūtų skatinamos derinti savo įmonės strategijų su klimato tikslais.

Pagal 2 galimybę būtų pagerintas lyginamųjų indeksų metodikos skaidrumas ir suderinti kai kurie jos elementai. Pagal šią galimybę investuotojams būtų pateikiama išsami informacija apie su klimatu susijusių parametrų įtraukimą, lyginamojo indekso sudedamųjų dalių aprašymas ir kriterijai, kuriais remiantis atrinkti ir įvertinti šie indeksai. Lyginamųjų indeksų administratoriai galėtų gana paprastai pritaikyti šią galimybę ir ji būtų pakankamai ekonomiškai efektyvi, nes lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų tik laikytis būtinųjų savo metodikos standartų ir galėtų gana lanksčiai įtraukti kitus elementus ar kriterijus. Tačiau ši suderinta metodika būtų taikoma tik anglies pėdsako mažinimo indeksų, kuriais nesiekiama 2o C tikslo, segmentui, todėl nebūtų reikšmingai prisidėta prie klimato kaitos švelninimo politikos, užtikrinant aiškumą ES lygmeniu dėl to, kas yra tvarus turtas ir (arba) tvarios investicijos. Taigi ši galimybė nėra suderinta su visišku ES tvarumo tikslų pasiekimu.

Pagal 3 galimybę Komisija sukurtų suderintą taisyklių rinkinį, apimantį „grynuosius“ anglies pėdsako mažinimo indeksus arba „teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką“ indeksus 17 . Remdamiesi šiais indeksais, turto valdytojai ir (arba) instituciniai investuotojai galėtų tinkamai sekti ir (arba) vertinti savo fondų veiklos rezultatus laikydamiesi Paryžiaus klimato susitarimo 2oC tikslo ir parodyti savo klientams ir (arba) naudos gavėjams, kad laikosi šios investavimo strategijos. Priešingai nei pagal 2 galimybę, metodika leistų įtraukti tų įmonių, kurios reikšmingai prisideda prie teršalų išmetimo mažinimo, turtą, taigi daugiau investicijų būtų nukreipiama į šiuos emitentus 18 . Tačiau „grynieji“ anglies pėdsako mažinimo indeksai galėtų sutelkti investicijas tik kai kuriuose sektoriuose ir jie nėra laikomi tinkamais pagrindiniam nuosavybės vertybinių popierių portfeliui kurti, nes atsiranda rizika, kad rinka nepakankamai taikys lyginamąjį indeksą.

Pagal 4 galimybę suderintos taisyklės būtų nustatytos: 1) standartinių indeksų „priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo“ arba „anglies pėdsako mažinimo“ variantams ir 2) „gryniesiems“ anglies pėdsako mažinimo arba „teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką“ indeksams. Taigi šį galimybė būtų taikoma daugiau indeksų nei 2 ar 3 galimybės. Instituciniai investuotojai ir turto valdytojai galėtų tinkamai sekti ir (arba) vertinti įvairesnių rūšių mažo anglies dioksido kiekio technologijų fondų rezultatyvumą ir leisti pasirinkti iš palyginti daug priemonių, skirtų įrodyti, kad jie paiso klientų pageidavimų, susijusių su anglies pėdsako mažinimu.

Ši galimybė buvo analizuojama atsižvelgiant į dvi skirtingas papildomas galimybes.

4a papildoma galimybė (pageidautina): ši papildoma galimybė grindžiama požiūriu, kad pagal naująją sistemą būtų nustatyti metodikos, kuri būti taikoma anglies pėdsako mažinimo indeksams ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką indeksams, suderinimo minimalieji standartai. Pagal šią galimybę būtų nustatyti tam tikri minimalieji ir svarbiausi metodikos, kuria vadovaujantis būtų nustatomi anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamieji indeksai, aspektai siekiant nustatyti standartus, kuriais vadovaujantis būtų taikomi kriterijai ir metodai pasirenkant ir įvertinant pagrindinį lyginamojo indekso turtą, ir apskaičiuoti anglies pėdsaką bei neišmestą anglies dioksido kiekį, susijusį su pagrindiniu turtu, remiantis Komisijos patvirtintomis esamomis Europos metodikomis, kuriomis įmonės daugiausia remiasi siekdamos apskaičiuoti savo aplinkosauginį veiksmingumą, pavyzdžiui, produkto aplinkosauginį pėdsaką (PPAP) ir organizacijos aplinkosauginį pėdsaką (OPAP) 19 .

4b papildoma galimybė pagal ją būtų nustatyta maksimalaus derinimo tvarka ir dviejų kategorijų naujai nustatytų lyginamųjų indeksų metodika būtų visiškai suderinta remiantis išsamiomis taisyklėmis, numatytomis pagal 1 lygį, ir papildomai detalizuota, nustatant 2 lygio reikalavimus. Pagal šias taisykles būtų nustatyti išsamūs anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų pagrindinio turto atrankos ir įvertinimo kriterijai. Laikantis šio požiūrio, būtų užtikrintas didelis naujos kategorijos lyginamųjų indeksų metodikų palyginamumas. Tačiau lyginamųjų indeksų administratoriams trūktų tam tikro lankstumo kuriant metodiką ir jie patirtų didelių atitikties naujiems griežtiems ES teisės aktų reikalavimams išlaidų.

Nors pagal 4a papildomą galimybę investuotojai turėtų šiek tiek mažiau galimybių lyginti lyginamųjų indeksų metodikas, šių indeksų administratoriams būtų palikta nemažai lankstumo kuriant metodikos apskaičiavimo formulę. Apskritai, laikantis šio požiūrio, rinkos dalyviams būtų suteikta galimybė išplėtoti naujas susirūpinimą aplinkosaugos srityje keliančių klausimų sprendimo strategijas. Be to, lyginamųjų indeksų administratoriai patirtų nedaug išlaidų pritaikydami savo jau nustatytas metodikas prie ES teisės aktuose nustatytų būtinųjų standartų.

Ši papildoma galimybė taip pat yra suderinama su kitais Komisijos pasiūlymais tvarių finansų srityje 20 , nes ji padėtų gerinti turto valdytojų galutiniams investuotojams teikiamos informacijos kokybę atsižvelgiant į investicijų tikslą. Panašiai kaip ir pagal 3 galimybę, pagal 4a galimybę daugiau investicijų būtų galima nukreipti į įmones, veikiančias daug anglies dioksido išskiriančiuose sektoriuose, kurios reikšmingai prisidėtų prie išmetamųjų teršalų mažinimo. Tačiau su šia galimybe susijusios kelios problemos: i) turimi duomenys nėra pastovūs ir paprastai neišsamūs; ii) gali būti sudėtinga lyginti įvairiuose sektoriuose veikiančių įmonių išmetamą anglies dioksidą; iii) kyla grėsmė, kad nustačius suderintas metodikas galėtų būti pakenkta inovacijoms.

Komisija numato toliau nurodytą pageidautinų galimybių ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį poveikį:

kalbant apie ekonominį poveikį, skaidrių anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką indeksų metodikų suderinti ES standartai ir apskritai išsamesnis ASV informacijos, susijusios su kitais indeksais, atskleidimas turėtų tokį poveikį: i) sumažėtų informacijos asimetrija tarp investuotojų ir indeksų teikėjų, nes turto valdytojai ir portfelių valdytojai turėtų visą reikalingą informaciją, kad galėtų pasirinkti mažo anglies dioksido kiekio arba teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką indeksą, kuris atspindėtų jų investavimo pobūdį; ii) sumažėtų esamas rinkos susiskaidymas, nes anglies pėdsako mažinimo indeksų metodika dar nėra standartizuota; iii) pagerėtų su klimatu susijusios informacijos, kurią atskleidžia įmonės, kokybė ir palyginamumas ir dabar jos būtų skatinamos atskleisti informaciją, kuri būtų įtraukiama į indeksą. Taigi, jeigu skaidri metodika būtų kuriama remiantis suderintais ES standartais, būtų sukurti indeksai, kurie būtų geriau pritaikyti portfelio ar finansinio produkto, atitinkamai grindžiamo investavimo į mažo anglies dioksido kiekio technologijas arba 2o C tikslo siekimą strategija, rezultatyvumui įvertinti.

Kalbant apie poveikį aplinkai, pagal šią galimybę finansavimas gana greitai būtų nukreiptas į turtą ir projektus, kuriais siekiama tvarių tikslų, turinčių teigiamą įtaką, susijusią su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu ir padėtų siekti Paryžiaus klimato susitarimo tikslų. Dėl šios priežasties, suderinus skirtingų rūšių anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką indeksus ir atskleidžiamą informaciją, investuotojams, įgyvendinantiems įvairias anglies pėdsako mažinimo strategijas, būtų suteiktos tinkamos priemonės įvertinti jų fondų ir (arba) portfelių suderinamumą su pasirinktu lyginamuoju indeksu, be to, šie investuotojai galėtų geriau sekti ir (arba) įvertinti rezultatyvumą pagal atitinkamą anglies pėdsako mažinimo lyginamąjį indeksą.

Pasiūlymu atsižvelgiama į Reglamentavimo patikros valdybos (RPV) pateiktas nuomones (2018 m. gegužės 14 d. pateiktą teigiamą nuomonę su išlygomis ir dvi ankstesnes neigiamas nuomones). Pasiūlyme ir peržiūrėtame poveikio vertinime atsižvelgiama į RPV pastabas, pagal kurias, prieš toliau imantis veiksmų dėl šios iniciatyvos, yra būtini pataisymai (nuoroda).

Savo pastabose RPV nurodė, kad poveikio vertinime tinkamai neatsižvelgta į riziką, susijusią su anglies pėdsako mažinimo lyginamųjų indeksų administratoriams taikoma pareiga naudoti taksonomiją. Valdyba taip pat išreiškė susirūpinimą, kad, kalbant apie būsimą anglies pėdsako mažinimo lyginamųjų indeksų metodikos kūrimą, poveikio vertinime nebuvo pakankamai atsižvelgta į šių lyginamųjų indeksų administratoriams ir naudotojams tenkančių išlaidų klausimus.

•Pagrindinės teisės

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

·fondų ir (arba) portfelių, naudojančių anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamuosius indeksus, skaičiaus ir dydžio pokyčiai;

·skundų, kuriuos Komisija gavo iš anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų naudotojų, skaičius;

·anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų parengimo išlaidos;

·Komisijos ataskaita pagal Lyginamųjų indeksų reglamentą siekiant apžvelgti anglies pėdsako mažinimo lyginamųjų indeksų veikimą ir jų priežiūros tinkamumą (peržiūros sąlyga, 54 straipsnis).

Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Lyginamųjų indeksų reglamento 1 straipsnio 1 dalyje pateikiamos naujų kategorijų lyginamųjų indeksų, būtent anglies pėdsako mažinimo lyginamojo indekso ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamojo indekso apibrėžtys.

1 straipsnio 2 dalyje iš dalies keičiama Lyginamųjų indeksų reglamento 13 straipsnio („Metodikos skaidrumas“) 1 dalis, į informacijos, kurią lyginamojo indekso administratorius turi paskelbti arba pateikti, sąrašą įtraukiant d punktą. Visų pirma pagal naująjį įpareigojimą, be kitos informacijos, kurią reikalaujama atskleisti, lyginamųjų indeksų ar jų grupės, kuriais siekiama ASV tikslų arba į juos atsižvelgiama, administratoriai turėtų pateikti paaiškinimą, kaip svarbiausi metodikos elementai atspindi ASV kriterijus. Komisija yra įgaliota papildomai patikslinti būtinąjį šio informacijos atskleidimo turinį.

Pagal 1 straipsnio 3 dalį lyginamųjų indeksų reglamento III antraštinė dalis papildoma nauju 3A skyriumi, kuriame nustatomi svarbiausi reikalavimai, taikomi anglies pėdsako mažinimo arba teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų metodikai (išvardyti naujame priede). Iš pradžių Komisija svarstė, ar nustatyti visiškai suderintą naujų kategorijų lyginamųjų indeksų metodikos sistemą remiantis išsamiu taisyklių rinkiniu. Laikantis tokio požiūrio, šiame pasiūlyme dėl teisės akto nurodyti svarbiausi metodikos elementai būtų buvę toliau patikslinti, nustatant išsamius pagrindinio turto atrankos ir svertinio įvertinimo reikalavimus deleguotuosiuose aktuose, kuriuos Komisija priimtų remdamasi ekspertų grupės rekomendacijomis. Be to, specialiuose deleguotuosiuose aktuose buvo numatyta nustatyti reikalavimą anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų administratoriams remtis ES taksonomijos reglamentu nustatant metodikos parametrus, taikomus atrenkant pagrindinį turtą.

Tačiau, siekdama atsižvelgti į RPV abejones dėl išlaidų, kurios gali būti patirtos ateityje kuriant tokią griežtą metodiką, Komisija pataisė šį pasiūlymą, numatydama, kad įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus apima tik teisę papildomai patikslinti minimaliuosius anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų standartus. Šis požiūris pasirinktas dar ir todėl, kad pagal jį vis tiek būtų galima reikšmingai palyginti anglies pėdsako mažinimo lyginamųjų indeksų metodikas. Kartu lyginamųjų indeksų administratoriai nepatirtų didelių išlaidų derindami savo metodiką su ES standartu ir kurdami savo metodiką išlaikytų tam tikrą lankstumą. Apskritai, remiantis šiuo požiūriu, rinkoje būtų galima plėtoti inovatyvias susirūpinimą keliančių aplinkosauginių klausimų sprendimo strategijas.

Siekiant atsižvelgti į valdybai susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su rizika, kad anglies pėdsako mažinimo lyginamųjų indeksų administratoriams teks privalomai naudoti taksonomiją, pasiūlymas buvo dar pataisytas, kad deleguotuosiuose aktuose, kuriais nustatomi minimalieji derinimo standartai, anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų administratorių nebūtų reikalaujama naudoti ES taksonomijos nustatant pagrindinio turto atrankos metodikos parametrus. Atsiejus metodiką nuo ES taksonomijos administratoriams taip pat bus suteiktas jiems reikalingas lankstumas.

1 straipsnio 4 dalyje iš dalies pakeičiamas Lyginamųjų indeksų reglamento 27 straipsnis („Lyginamojo indekso pažyma“), įtraukiant naują dalį, kuria reikalaujama, kad, dėl kiekvieno teikiamo lyginamojo indekso ar šių indeksų grupės, kuriais siekiama ASV tikslų ar į juos atsižvelgiama, administratoriai lyginamojo indekso pažymoje paaiškintų, kaip kiekvieną lyginamąjį indeksą, kuriuo siekiama ASV tikslų ar į juos atsižvelgiama, yra atspindėti aplinkosauginiai, socialiniai ir valdymo kriterijai. Komisija yra įgaliota papildomai patikslinti pateiktiną informaciją.

5 dalyje numatytas naujas Lyginamųjų indeksų reglamento III priedas, kuriame nustatomi pagrindiniai anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų metodikos reikalavimai, nurodant informaciją, kurią administratoriai turi atskleisti, ir nurodant procedūrą, kuria riekia vadovautis iš dalies keičiant savo metodiką.

Pagal 2 straipsnį šis reglamentas įsigalios kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2018/0180 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1011

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę 21 ,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 22 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinė Asamblėja priėmė naują pasaulinę darnaus vystymosi programą – Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. 23 , kurios pagrindas – darnaus vystymosi tikslai (DVT). 2016 m. Komisijos komunikate dėl tolesnių tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsnių 24 DVT susiejami su Sąjungos politika siekiant užtikrinti, kad visais Sąjungos veiksmais ir politikos iniciatyvomis Sąjungoje ir pasaulyje nuo pat pradžių būtų atsižvelgiama į DVT. 2017 m. birželio 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose 25 patvirtintas Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimas visiškai, nuosekliai, visapusiškai, integruotai ir veiksmingai įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., glaudžiai bendradarbiaujant su partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais;

(2)2015 m. Sąjunga sudarė Paryžiaus klimato susitarimą 26 . Šio susitarimo 2 straipsnio c punkte nustatytas tikslas sustiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitos grėsmes, be kita ko, užtikrinti, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitai atsparią plėtrą;

(3)tvarumas ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijas naudojančios, klimato kaitai atsparios, efektyvaus išteklių naudojimo žiedinės ekonomikos yra labai svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį Sąjungos ekonomikos konkurencingumą. Tvarumas jau seniai yra centrinis Sąjungos projekto elementas, o Sąjungos sutartyse pripažįstami jo socialiniai ir aplinkosauginiai aspektai;

(4)2018 m. kovo mėn. Komisija paskelbė Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planą 27 , kuriame pateikė plačių užmojų išsamią tvarių finansų strategiją. Vienas iš šio veiksmų plano tikslų – nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas, kad būtų pasiektas darnus ir integracinis augimas;

(5)Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1386/2013/ES 28 paraginta didinti su aplinka ir klimatu susijusių išlaidų privačiojo sektoriaus finansavimą, visų pirma nustatant paskatas ir metodikas, kurios skatintų bendroves įvertinti su aplinka susijusias savo veiklos sąnaudas ir pelną, gautą naudojantis aplinkos apsaugos paslaugomis;

(6)norint Sąjungoje pasiekti DVT būtina nukreipti kapitalo srautus į tvarias investicijas. Siekiant šių tikslų svarbu visiškai išnaudoti vidaus rinkos galimybes. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu pašalinti veiksmingo kapitalo judėjimo į tvarias investicijas kliūtis vidaus rinkoje ir neleisti tokioms tikėtinoms kliūtims atsirasti;

(7)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1011 29 Sąjungoje nustatomos vienodos lyginamųjų indeksų taisyklės ir numatomi įvairių rūšių lyginamieji indeksai. Vis daugiau investuotojų įgyvendina investavimo į mažo anglies dioksido kiekio technologijas strategijas ir pasitelkia anglies pėdsako mažinimo lyginamuosius indeksus, kad palygintų arba įvertintų portfelinių investicijų rezultatyvumą;

(8)šiuo metu daug įvairių indeksų yra grupuojami kartu kaip anglies pėdsako mažinimo indeksai. Tie anglies pėdsako mažinimo indeksai yra naudojami kaip lyginamieji indeksai portfelinėms investicijoms ir tarpvalstybiniu mastu parduodamiems produktams. Anglies pėdsako mažinimo lyginamųjų indeksų kokybė ir vientisumas daro poveikį veiksmingam vidaus rinkos veikimui atsižvelgiant į įvairias individualias ir kolektyvines portfelines investicijas. Daug anglies pėdsako mažinimo indeksų, naudojamų vertinant portfelinių investicijų rezultatyvumą, visų pirma vertinant atskirtąsias investicines sąskaitas ir kolektyvinio investavimo schemas, teikiami vienoje valstybėje narėje, tačiau naudojami kitų valstybių narių portfelio ir turto valdytojų. Be to, portfelio ir turto valdytojai dažnai apsidraudžia nuo anglies dioksido poveikio rizikos naudodami kitose valstybėse narėse nustatytus lyginamuosius indeksus;

(9)rinkoje atsirado įvairių anglies pėdsako mažinimo indeksų, kuriais siekiama įvairaus masto užmojų. Nors kai kuriais lyginamaisiais indeksais siekiama sumažinti standartinių portfelinių investicijų anglies pėdsaką, kitais indeksais siekiama tik atrinkti tuos komponentus, kurie padeda siekti Paryžiaus klimato susitarime nurodyto 2°C tikslo. Nepaisant tikslų ir strategijų skirtumų, visi šie lyginamieji indeksai yra paprastai pateikiami kaip anglies pėdsako mažinimo lyginamieji indeksai;

(10)skirtingi požiūriai į lyginamųjų indeksų metodikas lemia vidaus rinkos susiskaidymą, nes lyginamųjų indeksų naudotojams neaišku, ar konkretus anglies pėdsako mažinimo indeksas yra lyginamasis indeksas, suderintas su 2°C tikslu, ar tik toks lyginamasis indeksas, kuriuo siekiama sumažinti standartinių portfelinių investicijų anglies pėdsaką. Siekdamos atsižvelgti į galimai nepagrįstus administratorių teiginius, kad jų lyginamieji indeksai yra anglies pėdsako mažinimo indeksai, valstybės narės gali priimti skirtingas taisykles, kad išvengtų investuotojų painiavos ir dviprasmybių, susijusių su tikslais ir užmojais, kuriais grindžiami skirtingų kategorijų vadinamieji anglies pėdsako mažinimo indeksai, naudojami kaip portfelinių investicijų į mažo anglies dioksido technologijas lyginamieji indeksai;

(11)nesant suderintos sistemos, kuria būtų užtikrintas pagrindinių anglies pėdsako mažinimo lyginamųjų indeksų, naudojamų individualioms ar kolektyvinėms portfelinėms investicijoms, tikslumas ir vientisumas, tikėtina, kad dėl skirtingų požiūrių valstybėse narėse atsiras sklandaus vidaus rinkos veikimo kliūčių;

(12)todėl, siekiant išlaikyti tinkamą vidaus rinkos veikimą, toliau gerinti jos veikimo sąlygas ir užtikrinti vartotojų ir investuotojų aukšto lygio apsaugą, tikslinga pritaikyti Reglamentą (ES) 2016/1011, kad Sąjungos lygmeniu būtų nustatyta suderintų anglies pėdsako mažinimo lyginamųjų indeksų reglamentavimo sistema;

(13)be to, būtina aiškiai atskirti anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamuosius indeksus. Nors nustatant anglies pėdsako mažinimo lyginamuosius indeksus pagrindinis turtas turėtų būti atrenkamas siekiant sumažinti su indekso portfeliu susijusį išmetamą anglies dioksido kiekį, palyginti su pagrindiniu indeksu, teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką indeksą turėtų sudaryti tik tie komponentai, kurių neišmestas teršalų kiekis viršija jų išmetamą anglies dioksido kiekį;

(14)kiekvienos įmonės, kurios turtas pasirenkamas kaip pagrindinis nustatant teigiamo poveikio lyginamąjį indeksą, neišmestas anglies dioksido kiekis turėtų viršyti jų išmetamą teršalų kiekį, ir taip padaryti teigiamą poveikį aplinkai. Todėl turto ir portfelių valdytojai, teigiantys, kad laikosi su Paryžiaus klimato susitarimu suderinamos investavimo strategijos, turėtų naudoti teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamuosius indeksus;

(15)įvairūs lyginamųjų indeksų administratoriai teigia, kad jų lyginamaisiais indeksais siekiama aplinkosauginių, socialinių ir valdymo (ASV) tikslų. Vis dėlto šių lyginamųjų indeksų naudotojai ne visada turi reikalingą informaciją apie tai, kiek šių lyginamųjų indeksų administratorių metodikoje atsižvelgiama į tuos ASV tikslus. Be to, esama informacija dažnai yra fragmentiška ir neleidžia veiksmingai atlikti palyginimo planuojant tarpvalstybines investicijas. Kad rinkos dalyviai galėtų priimti išsamia informacija pagrįstus sprendimus, lyginamųjų indeksų administratorių turėtų būti reikalaujama dėl kiekvieno lyginamojo indekso arba lyginamųjų indeksų grupės, kuriais, kaip teigiama, siekiama ASV tikslų, atskleisti informaciją, kaip jų metodika atsižvelgiama į ASV kriterijus. Ši informacija taip pat turėtų būti atskleista lyginamojo indekso pažymoje. Lyginamųjų indeksų, kuriais neskatinama siekti ASV tikslų arba į juos neatsižvelgiama, administratoriams šis informacijos atskleidimo įpareigojimas neturėtų būti taikomas;

(16)dėl tų pačių priežasčių anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų administratoriai taip pat turėtų skelbti metodiką, kurią jie naudoja šiems indeksams apskaičiuoti. Pateikiant šią informaciją reikėtų apibūdinti, kaip buvo pasirinktas ir pagal svorius įvertintas pagrindinis turtas, kuris turtas buvo neįtrauktas ir kodėl. Lyginamųjų indeksų administratoriai taip pat turėtų nurodyti, kaip anglies pėdsako mažinimo lyginamieji indeksai skiriasi nuo susijusio pagrindinio indekso, visų pirma pagal pagrindiniam turtui taikytinus svorius, rinkos kapitalizaciją ir finansinius rezultatus. Siekiant įvertinti, kaip lyginamasis indeksas prisideda prie aplinkosauginių tikslų, lyginamojo indekso administratorius turėtų atskleisti informaciją, kaip buvo įvertintas pagrindinio turto anglies pėdsakas ir neišmestas anglies dioksido kiekis, atitinkamas jų vertes, įskaitant visą lyginamojo indekso anglies pėdsaką, taip pat naudotų duomenų rūšį ir šaltinį. Kad turto valdytojai galėtų pasirinkti tinkamiausią lyginamąjį indeksą savo investavimo strategijai, lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų paaiškinti savo metodikos parametrų loginį pagrindą ir tai, kaip lyginamasis indeksas prisideda prie aplinkosauginių tikslų, įskaitant jo poveikį klimato kaitos švelninimui. Paskelbta informacija taip pat turėtų apimti išsamią informaciją apie atliekamų peržiūrų dažnumą ir taikomą procedūrą;

(17)be to, teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų administratorius turėtų atskleisti kiekvieno pagrindinio turto vieneto, įtraukto į šiuos indeksus, teigiamą poveikį mažinant anglies pėdsaką, nurodydamas metodą, taikytą siekiant nustatyti, ar neišmestas anglies dioksido kiekis viršija investicinio turto vieneto anglies pėdsaką;

(18)siekiant užtikrinti, kad būtų nuosekliai laikomasi pasirinkto klimato kaitos švelninimo tikslo, anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų reguliariai peržiūrėti savo metodikas ir pranešti naudotojams apie visus esminius taikytinų procedūrų pakeitimus. Atlikdami esminį pakeitimą, lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų atskleisti to pakeitimo priežastis ir paaiškinti, kaip pakeitimas yra suderinamas su pradiniais lyginamųjų indeksų tikslais;

(19)siekiant padidinti skaidrumą ir užtikrinti tinkamą derinimo lygį, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais toliau patikslinamas informacijos atskleidimo įpareigojimų, kurie turėtų būti taikomi lyginamųjų indeksų, kuriais atsižvelgiama į ASV tikslus, administratoriams, būtinasis turinys ir nustatomi minimalieji anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų metodikos derinimo standartai, įskaitant išmetamo ir sumažinto anglies dioksido kiekio, susijusio su pagrindiniu turtu, apskaičiavimo metodą, atsižvelgiant į Komisijos rekomendacijos 2013/179/ES 30 2 punkto a ir b papunkčiuose apibrėžtus produkto ir organizacijos aplinkosauginio pėdsako metodus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; 

(20)todėl Reglamentas (ES) 2016/1011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) 2016/1011 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 2016/1011 iš dalies keičiamas taip:

1.3 straipsnio 1 dalis papildoma 23a ir 23b punktais:

„23a) anglies pėdsako mažinimo lyginamasis indeksas – lyginamasis indeksas, kai pagrindinis turtas pagal šios dalies 1 punkto b papunkčio ii punktą pasirenkamas taip, kad gautas lyginamasis portfelis atitinka mažesnį išmetamo anglies dioksido kiekį, palyginti su turtu, sudarančiu standartinį pagal kapitalą įvertintą lyginamąjį indeksą, sudarytas pagal 19a straipsnio 2 dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose nustatytus standartus;

23b) teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamasis indeksas – lyginamasis indeksas, kai pagrindinis turtas pagal šios dalies 1 punkto b papunkčio ii punktą pasirenkamas remiantis tuo, kad neišmestas jo anglies dioksido kiekis viršija turto anglies pėdsaką, sudarytas pagal 19a straipsnio 2 dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose nustatytus standartus;“;

2.13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)    1 dalis papildoma d punktu:

„d) paaiškinimą, kaip kiekviename lyginamajame indekse ar lyginamųjų indeksų grupėje, kuriais siekiama ASV tikslų arba į juos atsižvelgiama, pagrindiniais a punkte nurodytos metodikos elementais atspindimi aplinkosauginiai, socialiniai arba valdymo (ASV) kriterijai.“;

b)    įterpiama 2a dalis:

„2a.    Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais toliau patikslinamas būtinasis 1 dalies d punkte nurodyto paaiškinimo turinys.“;

3.į III antraštinę dalį įterpiamas 3a skyrius:

„3a skyrius.

Anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamieji indeksai

19a straipsnis

Anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamieji indeksai

(1)III priede nustatyti reikalavimai taikomi anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų teikimui ir jų duomenų teikimui kartu su II, III ir IV antraštinių dalių reikalavimais arba vietoj jų.

(2)Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais toliau patikslinami minimalieji anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų standartai, įskaitant:

(a)pagrindinio turto pasirinkimo kriterijus, įskaitant, jei taikytina, turto neįtraukimo kriterijus;

(b)lyginamojo indekso pagrindinio turto svertinio įvertinimo kriterijus ir metodą;

(c)su pagrindiniu turtu susijusio išmetamo anglies dioksido kiekio ir neišmesto anglies dioksido kiekio apskaičiavimo metodą.“;

4.27 straipsnyje įterpiamos 2a ir 2b dalys:

„2a. Pagal kiekvieną 2 dalyje nustatytą reikalavimą lyginamojo indekso pažymoje pateikiamas paaiškinimas, kaip kiekviename pateiktame ir paskelbtame lyginamajame indekse ar indeksų grupėje, kuriais siekiama ASV tikslų ar į juos atsižvelgiama, atspindimi aplinkosauginiai, socialiniai ir valdymo kriterijai.

2b.    Komisijai pagal 49 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais toliau patikslinama 2a dalyje nurodyta informacija.“;

5.pridedamas šio reglamento priedo tekstas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    17 DVT – tai ateinančių 15 metų kokybiniai ir kiekybiniai tikslai, skirti pasiruošti ateičiai ir darbui siekiant žmogiškojo orumo, stabilumo, sveikos planetos, sąžiningų ir atsparių visuomenių ir klestinčios ekonomikos.

(2)    Nauja pradžia Europai. Mano darbotvarkė: darbo vietų kūrimas, augimas, teisingumas ir demokratiniai pokyčiai. Politinės gairės būsimai Europos Komisijai, Strasbūras, 2014 m. liepos 15 d., skelbiamos adresu https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/juncker-political-guidelines-speech_lt.pdf  

(3)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Investicijų planas Europai“ (COM(2014) 0903 final).

(4)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“, COM(2015) 614 final.

(5)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“, COM(2015) 80 final.

(6)    Ares(2018)975361

(7)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planas“, COM(2015) 468 final.

(8)    Toks metinis 2021–2030 m. laikotarpio investicijų deficitas apskaičiuotas remiantis PRIMES modelio projekcijomis, kurias Europos Komisija taikė vertindama pasiūlymo dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos poveikį (2016 m.), http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1483696687107&uri=CELEX:52016SC0405 .

(9)    Tvarių finansų aukšto lygio ekspertų grupės 2018 m. galutinė ataskaita: „Tvarios Europos ekonomikos finansavimas“.

(10)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas (COM(2018)097 final).

(11)    Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, Nr. 1094/2010, Nr. 1095/2010, Nr. 345/2013, Nr. 346/2013, Nr. 600/2014, 2015/760, 2016/1011, 2017/1129 (COM(2017) 536 final).

(12)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12)

(13)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

(14)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(15)    Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl visos Europos asmeninės pensijos produkto (PEPP), (COM(2017) 343 final).

(16)    Paprastai šie indeksai nustatomi remiantis standartiniu lyginamuoju indeksu, pavyzdžiui, S&P 500 arba NASDAQ 100, ir jais neatsižvelgiama į įmones, kurių anglies pėdsakas yra palyginti didelis, arba joms suteikiami nepakankami svoriai. Daugiau informacijos pateikta Poveikio vertinimo 9 priede [nuoroda].

(17)    Taikant šiuos indeksus, iš investavimo aplinkos paprastai pasirenkamos tos įmonės, kurios prisideda prie reikšmingo anglies pėdsako mažinimo pagal tokius koeficientus kaip poveikio mažinant anglies pėdsaką koeficientas (angl. Carbon Impact Ratio, CIR). Išsamus paaiškinimas pateiktas poveikio vertinimo 9 priede.

(18)    Paaiškinimas pateiktas poveikio vertinimo 9 priede [nuoroda].

(19)    2013 m. balandžio 9 d. Kolegijos priimta ir 2013 m. gegužės 4 d. Oficialiajame leidinyje paskelbta Rekomendacija Nr. 179/2013.

(20)    NUORODA į kitus dokumentus iš gegužės mėn. dokumentų rinkinio.

(21)    OL C […], […], p. […].

(22)    OL C , , p. .

(23)    „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. (JT 2015).

(24)    COM(2016) 739 final.

(25)    CO EUR 17, CONCL. 5.

(26)    OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(27)    COM(2018) 97 final.

(28)    2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ ( OL L 354, 2013 12 28, p. 171).

(29)    2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (OL L 171, 2016 6 29, p. 1).

(30)    2013 m. balandžio 9 d. Komisijos rekomendacija 2013/179/ES dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo (OL L 124, 2013 5 4, p. 1).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis,2018 05 24

COM(2018) 355 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo dėl anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1011

{SEC(2018) 257 final}
{SWD(2018) 264 final}
{SWD(2018) 265 final}

PRIEDAS

Anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamieji indeksai

Anglies pėdsako mažinimo lyginamųjų indeksų metodika

1.Anglies pėdsako mažinimo lyginamųjų indeksų administratorius įformina, patvirtina dokumentais ir paviešina visas metodikas, kurias jis naudoja anglies pėdsako mažinimo lyginamiesiems indeksams apskaičiuoti, ir apibūdina šiuos elementus:

(a)    pagrindinio turto, kuris naudojamas anglies pėdsako mažinimo lyginamajam indeksui apskaičiuoti, sąrašą;

(b)visus kriterijus ir metodus, įskaitant atrankos ir svertinio įvertinimo kriterijus, parametrus, pakaitinius kintamuosius, naudojamus apskaičiuojant lyginamuosius indeksus;

(c)kriterijus, pagal kuriuos atmetamas turtas ar įmonės, kurie siejami su tokiu anglies pėdsako ar iškastinio kuro atsargų lygiu, kuris yra nesuderinamas su įtraukimu į anglies pėdsako mažinimo lyginamąjį indeksą;

(d)kriterijus ir metodus, pagal kuriuos anglies pėdsako mažinimo lyginamuoju indeksu yra įvertinamas anglies pėdsakas ir neišmestas anglies dioksido kiekis, susiję su indekso portfelio pagrindiniu turtu;

(e)paklaidą tarp anglies pėdsako mažinimo lyginamojo indekso ir pagrindinio indekso;

(f)mažą anglies dioksido kiekį išmetančio turto teigiamą pakartotinį svertinį įvertinimą anglies pėdsako mažinimo lyginamajame indekse, palyginti su pagrindiniu indeksu, ir paaiškinimą, kodėl šis pakartotinis svertinis įvertinimas yra reikalingas siekiant atspindėti pasirinktus anglies pėdsako mažinimo lyginamojo indekso tikslus;

(g)vertybinių popierių, įtrauktų į anglies pėdsako mažinimo lyginamąjį indeksą, rinkos vertės ir vertybinių popierių, įtrauktų į pagrindinį indeksą, rinkos vertės santykį;

(h)įvesties duomenų, naudojamų atrenkant turtą ar įmones, kurie gali būti įtraukti į anglies pėdsako mažinimo lyginamąjį indeksą, rūšį ir šaltinį, įskaitant:

i)teršalų kiekį, išmetamą iš įmonės kontroliuojamų šaltinių;

ii) teršalų kiekį, išmetamą dėl įsigytos elektros, garų vartojimo ar iš kitų įmonės pradinės grandies rinkoje pagamintos energijos šaltinių;

ii)teršalų kiekį, išmetamą dėl įmonės veiklos, kurių įmonė tiesiogiai nekontroliuoja;

iv)teršalų kiekį, kuris būtų išmetamas ir toliau, jeigu įmonės produktai ar paslaugos būtų pakeisti didesnį anglies dioksido kiekį išmetančiais pakaitalais („neišmestas teršalų kiekis“) ;

v)ar įvesties duomenims naudojami produkto ir organizacijos aplinkosauginio pėdsako nustatymo metodai, apibrėžti Komisijos rekomendacijos 2013/179/ES 2 punkto a ir b papunkčiuose;

(i)visą anglies pėdsako poveikį indekso portfeliui ir numatomą lyginamuoju indeksu vykdomos anglies dioksido kiekio mažinimo strategijos poveikį klimato kaitos švelninimui;

(j)loginį pagrindą, kuriuo remiantis nustatoma konkreti anglies pėdsako mažinimo metodikos strategija ar tikslas, ir paaiškinimą, kodėl metodika yra tinkama lyginamojo indekso anglies pėdsako mažinimo tikslams apskaičiuoti;

(k)konkrečios metodikos vidaus peržiūros ir patvirtinimo tvarką bei tokios vidinės peržiūros dažnumą.

Teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų metodika

2.Teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamojo indekso administratorius, be anglies pėdsako mažinimo lyginamojo indekso administratoriui taikytinų įpareigojimų, atskleidžia kiekvieno pagrindinio turto vieneto, įtraukto į lyginamąjį indeksą, teigiamą poveikį mažinant anglies pėdsaką ir nurodo formulę ar apskaičiavimo būdą, naudojamą siekiant nustatyti, ar neišmestas teršalų kiekis viršija investicinio turto ar įmonės anglies pėdsaką (teigiamas poveikio mažinant anglies pėdsaką koeficientas).

Metodikos pakeitimai

3.Anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų administratoriai patvirtina ir viešai naudotojams paskelbia visų siūlomų esminių jų metodikų pakeitimų procedūras ir loginį pagrindimą. Šios procedūros turi atitikti privalomąjį tikslą, kad apskaičiuojant lyginamuosius indeksus būtų nepertraukiamai paisoma anglies pėdsako mažinimo arba teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką tikslų. Pagal tokias procedūras užtikrinama, kad:

(a)būtų skelbiamas išankstinis pranešimas per aiškų laikotarpį, kuriuo naudotojai turėtų pakankamai galimybių, atsižvelgdami į administratoriaus pateiktą bendrų aplinkybių įvertinimą, išnagrinėti tokių siūlomų pakeitimų poveikį ir pateikti dėl jo pastabas;

(b)naudotojams būtų suteikta galimybė pateikti pastabas dėl šių pakeitimų, o administratoriams – galimybė atsakyt į šias pastabas, jeigu šios pastabos yra prieinamos visiems rinkos naudotojams pasibaigus konkrečiam konsultacijų laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai pastabas pateikęs subjektas prašo taikyti konfidencialumą.

4.Anglies pėdsako mažinimo ir teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką lyginamųjų indeksų administratoriai reguliariai nagrinėja savo metodikas siekdami užtikrinti, kad jos patikimai atspindėtų atitinkamus anglies pėdsako mažinimo arba teigiamo poveikio mažinant anglies pėdsaką tikslus, ir nustato atsižvelgimo į atitinkamų naudotojų nuomonę procesus.“