EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 01 08

JOIN(2018) 1 final

BENDRAS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI EMPTY

Irakui skirtos ES strategijos elementai

Įvadas

Irako žmonės, vyriausybė ir ginkluotosios pajėgos, užsitikrinę Tarptautinės kovos su „Da’esh“ koalicijos 1 palaikymą tarptautiniu lygmeniu, sėkmingai nutraukė „Da’esh“ vykdytą faktinę teritorijų kontrolę Irake. Iki 2003 m. ir vėliau šalis išgyveno ilgus konflikto metus, bet „Da’esh“ nuo 2014 m. iki šiol vykdyti teroro aktai laikytini žiauriausiomis vidaus smurto apraiškomis. Dabar Irakas turi pasinaudoti vėl susidariusia galimybe sukurti įtraukią ir atskaitingą politinę sistemą, kuri tarnautų visoms bendruomenėms, visiems regionams ir įsitikinimams, kuri apsaugotų šalies įvairovę ir stiprintų jos demokratinę santvarką. Būtina atkurti piliečių ir vyriausybės tarpusavio pasitikėjimą ir išvengti grįžimo prie nesantaiką kurstančio sektantizmo ir separatizmo.

Trejų metų trukmės kova su „Da’esh“ padarė labai didelį neigiamą poveikį šaliai. Tai, be kita ko, daug prarastų civilių ir kareivių gyvybių, žmonių kančios ir traumos, milijonai dar negrįžusių perkeltųjų asmenų, sunaikinta socialinė struktūra (ypač bendruomenių, kurias paveikė konfliktas), masinis viešosios ir privačiosios infrastruktūros sunaikinimas ir sudėtinga finansinė bei ekonominė padėtis. Dabar Irako vyriausybė ir žmonės turi išspręsti daug uždavinių. Irakui, Artimiesiems Rytams ir visai tarptautinei bendruomenei – visiems, kurie patyrė krizės poveikį ir kuriems besitęsiantis nestabilumas Irake darytų neigiamą įtaką – nepaprastai svarbu, kad Irakas šiuos uždavinius išspręstų.

ES yra labai suinteresuota užtikrinti, kad Irakas įveiktų krizę ir sustiprėtų. Nepašalinus pamatinių krizės priežasčių būtų pakenkta šalies vienybei, saugumui, demokratinei santvarkai bei ekonominei plėtrai ir būtų padaryta žala Irako vyriausybės reformoms ir susitaikymo pastangoms. Tai veikiausiai pagilintų religinį susiskaldymą ir etninę įtampą. Irakas ne tik liktų terorizmo šalimi ir toliau keltų nuolatinę grėsmę ES saugumui, bet dėl to šalyje kiltų nauja krizė, kurios humanitarinės pasekmės, visų pirma neteisėtos migracijos pavidalu, turėtų poveikio kaimyninėms šalims ir ES. Todėl būtina, kad ES ir tarptautinė bendruomenė toliau remtų Iraką šiuo kritiniu laikotarpiu.

Remiantis Visuotinės ES užsienio ir saugumo politikos strategijos 2 platesnio masto tikslais ir atsižvelgiant į 2015 m. Sirijai ir Irakui, taip pat „Da’esh“ keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos 3 įgyvendinimo patirtį, šis komunikatas yra natūralus žingsnis įgyvendinant ES įsipareigojimą ne tik kovoti su „Da’esh“ nustatytoje teritorijoje, bet ir ieškoti būdų prisidėti prie konkrečių uždavinių, kuriuos šiuo metu sprendžia Irakas, sprendimo. Juo reaguojama į 2017 m. birželio 19 d. ES Užsienio reikalų tarybos prašymą 4 vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijai pateikti strategiją, kurioje būtų išdėstytos tolesnių ES santykių su Iraku gairės. Šia Irakui skirta strategija siekiama trijų pagrindinių tikslų:

1) nustatyti svarbius uždavinius, kuriuos turi spręsti Irakas;

2) nustatyti ES santykių su Iraku interesus ir strateginius tikslus;

3) atsižvelgiant į šiuo metu teikiamą ES paramą, nustatyti ES veiksmų prioritetus pirmiausia sutelkiant dėmesį į ES paramą svarbiausiems spręstiniems nuolatinio žmonių perkėlimo, stabilizavimo ir susitaikymo uždaviniams, atitinkantiems Irako vyriausybės prioritetus. Strategijos įgyvendinimo sėkmė galiausiai priklausys nuo šalies politiką formuojančių asmenų politinės valios.

1. Uždaviniai, kuriuos turi spręsti Irakas, ir regioninis kontekstas

1.1. Humanitarinis, vietos valdymo ir stabilizavimo uždavinys. Irake reikia spręsti didžiules ir skubias humanitarines problemas. Dėl trejus metus trukusio konflikto visoje šalyje buvo įvykdyta pasibaisėtinų vietos gyventojų, įskaitant mažumas, pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų, kurie, tikėtina, gali būti traktuojami kaip nusikaltimai žmoniškumui; tai padarė didelę įtaką šalies socialinei struktūrai. Daugiau kaip 3 milijonai irakiečių tebelaikomi šalies viduje perkeltais asmenimis ir dar milijonams labai reikia humanitarinės pagalbos. Šie skaičiai apima tokius pažeidžiamus asmenis kaip vaikai, kurie jau keletą metų nelanko dieninių mokslo įstaigų, ir moterys, kurios patiria seksualinę prievartą. Dėl konflikto plačiu mastu sugriauta civilinė infrastruktūra, įskaitant vandentiekos sistemas, medicinos įstaigas ir mokyklas, ir labai trūksta būtiniausių paslaugų. Konfliktas taip pat padarė didelį poveikį aplinkai: užterštas dirvožemis ir požeminiai vandenys, o tai savo ruožtu padarė įtaką žmonių sveikatai ir gyvenimo sąlygoms.

Pirminės Irako ir tarptautinės bendruomenės pastangos stabilizuoti išlaisvintas teritorijas padėjo padaryti didelę pažangą: 2 milijonai perkeltųjų asmenų jau grįžo – dažniausiai taikiai ir tvarkingai – į savo kilmės vietas. Nepaisant to, dar daug reikia nuveikti, kad į namus grįžtų likę 3 milijonai perkeltųjų asmenų. Siekdama sudaryti sąlygas perkeltiesiems asmenims saugiai, savanoriškai, oriai ir be diskriminacijos grįžti į namus, Irako vyriausybė išlaisvintose teritorijose turi užtikrinti saugumą, imtis išminavimo veiksmų, atkurti pagrindinių paslaugų teikimą ir infrastruktūrą, sudaryti geresnes pragyvenimo galimybes ir skubiai užtikrinti atskaitingą ir atstovaujamąją civilinę valdžią, kad būtų didinamas pasitikėjimas. Siekiant sėkmingo ilgalaikio stabilizavimo taip pat labai svarbu spręsti tapatybės dokumentų, būsto, žemės ir nuosavybės teisių klausimus. Siekiant šio tikslo teks įveikti politines, saugumo, finansines ir logistines problemas. Kai kuriose neseniai išlaisvintose teritorijose jau susidurta su sunkumais atkuriant teisinę valstybę visapusiškai paisant žmogaus teisių. Kad stabilizavimo ir atstatymo procesai būtų veiksmingi, juos turi lydėti veiksmai, kuriais siekiama politinio susitaikymo ir sprendžiama nuoskaudų ir pažeidžiamumo, atvėrusių kelią „Da’esh“ atsiradimui, problema. Tai taip pat padėtų sumažinti pavojų, kad šie procesai patys savaime taps įtampos tarp bendruomenių katalizatoriais.

1.2. Saugumo uždavinys yra dvejopas: apginti Irako visuomenę nuo besitęsiančių teroristinių išpuolių ir įveikti faktinį saugumo struktūrų susiskaidymą. Dėl sparčios „Da’esh“ ekspansijos 2014 m. žlugus daugeliui Irako kariuomenės dalinių Irako politinės ir religinės institucijos buvo priverstos skatinti Irako piliečius jungtis prie naujų arba esamų ginkluotų grupuočių po Liaudies mobilizacijos pajėgų vėliava – tai buvo skubus ir išskirtinis būdas paremti Irako saugumo pajėgas joms siekiant sustabdyti „Da’esh“ plitimą ir atkovoti prarastą teritoriją. Irakas išsaugojo labai kvalifikuotą, bet mažą nacionalinę kariuomenę, kuriai reikės tolesnės struktūrinės paramos. Irako vyriausybės pajėgos, įskaitant Irako Kurdistano regiono pešmergų pajėgas, gavo didelę tarptautinę paramą, įskaitant medžiagas ir mokymą, skirtus neatidėliotinai kovai su „Da’esh“. Tačiau po ilgamečio konflikto, kuriam reikėjo militarizuoto viešosios tvarkos palaikymo, reikia reformuoti Irako policiją, kad būtų remiamas į teisinę valstybę orientuotas atskaitingas civilinis viešosios tvarkos palaikymas, kai paisoma žmogaus teisių ir didinamas visų bendruomenių pasitikėjimas. Veiksminga nuodugni saugumo sektoriaus reforma karinėje ir civilinėje srityse tapo neatidėliotinu prioritetu siekiant konsoliduoti valstybės prerogatyvas ir teisėtumą, taip pat sudaryti sąlygas veiksmingai kontroliuoti teritoriją ir riboti teroristų ir nusikaltėlių keliamą grėsmę. Tam reikės tinkamų mechanizmų, skirtų didelės mobilizuotų kareivių dalies reintegracijai į visuomenę. Siekiant sumažinti smurto ciklų pasikartojimo ateityje riziką, taip pat būtina stiprinti teisinę valstybę ir gerinti žmogaus teisių standartus.

1.3. Politinis uždavinys. Pradinė „Da’esh“ sėkmė iš dalies atspindėjo ankstesnių krizių nulemtą Irako politinį susiskaldymą ir faktiškai dar labiau jį sustiprino. Todėl nepaprastai svarbūs išlieka šalies vienybės, saugumo ir vystymosi išsaugojimas ir stiprinimas: politinė reforma ir nacionalinis susitaikymas turėtų likti centriniu Irako politikų veiksmų aspektu. Dar 2014 m. rugsėjo mėn. vyriausybė nustatė plataus užmojo reformų programą, tenkinančią skubiausius poreikius; ši programa turi būti įgyvendinama visais šalies lygmenimis. Programos kertiniai akmenys yra kova su korupcija ir teisingas nacionalinio turto paskirstymas, teisinės valstybės stiprinimas ir visapusiškas žmogaus teisių paisymas, taip pat pastangos užtikrinti nacionalinį susitaikymą ir politinę įtrauktį. Tačiau jos įgyvendinimą stabdė ne tik tai, kad reikėjo sutelkti dėmesį į kovą su „Da’esh“, bet ir šalyje vyraujantis politinis susiskaldymas bei įsigalėjusi ilgalaikė korupcijos ir nepotizmo problema. Bus nepaprastai svarbu, kad remdamasi jau pradėtomis iniciatyvomis Irako vyriausybė atkurtų pasitikėjimą politine sistema, kovotų su susiskaldymu ir didintų šalies vienybę. Siekiant neleisti vėl susidaryti sąlygoms, dėl kurių iškilo „Da’esh“, būtina imtis ne tik įprastinės grąžinimo politikos, bet ir visapusiškos nacionalinės gyventojų socialinės, politinės ir ekonominės reintegracijos politikos (visų pirma konflikto paveiktose vietovėse). Kad būtų išsaugota Irako visuomenės įvairovė ir vienybė bei stabilumas, taip pat reikia skubiai spręsti gausių Irako mažumų padėties klausimą. Bus svarbu spręsti skurdo ir socialinės atskirties klausimus ir konflikto tiesiogiai nepaveiktose vietovėse, įskaitant šalies pietinę dalį, nes stabilumui nepaprastai svarbu, kad visoje šalyje būtų daroma subalansuota pažanga ir užtikrintas vystymasis. Šalies ilgalaikiam stabilumui nepaprastai svarbu dar kartą įsipareigoti politinių derybų keliu išspręsti senus ir naujesnius ginčus. Vienas iš skubių prioritetų yra palaikant konstruktyvų dialogą dėl visų susijusių politikos, saugumo ir ekonomikos klausimų sukurti gyvybingą ir stabilų pagrindą Federalinės vyriausybės ir Kurdistano regiono vyriausybės santykiams. Tokio dialogo pagrindinis principas turi būti tai, kad šalys vengtų vienašalių veiksmų ir siektų visiškai įgyvendinti Irako konstituciją.

1.4. Ekonominis ir finansinis uždavinys. Politinės reformos ir susitaikymas turi būti grindžiami nuoseklia ekonominio ir socialinio vystymosi politika, kuri būtų naudinga visiems irakiečiams ir grindžiama teisingu turto paskirstymu ir kartų lygybe. Dėl ekonomiškai nepagrįstos naudos siekimo, valstybei priklausančių įmonių neveiksmingo darbo, susikoncentravimo į trumpalaikį vartojimą pernelyg dideliame viešajame sektoriuje ir klestinčios korupcijos Irako naftos pajamos šaliai kol kas neatnešė naudos. Todėl Irako makroekonomika tebėra labai pažeidžiama ir šį klausimą būtina skubiai spręsti, nes tvirta fiskalinė ir pinigų sistema yra lemiamas veiksnys užtikrinant šalies stabilumą. Irakas priklauso didesnių nei vidutinės pajamų šalių kategorijai, bet ši klasifikacija pagrįsta bendruoju vidaus produktu (BVP) vienam gyventojui, kuris sumažėjo nuo 7 021 USD 2013 m. iki 4 533 USD 2016 m., ir neparodo akivaizdžios realybės, kad ketvirtadalis gyventojų dabar gyvena žemiau skurdo ribos. Pastaruosius trejus metus ekonomiką ir valstybės pajamas palaikė auganti naftos gavyba – 2017 m. vidutiniškai per dieną buvo išgaunama apie 4,5 mln. barelių. Tačiau dėl dviejų veiksnių – sumažėjusių naftos kainų ir ginkluoto konflikto – su nafta nesusijusi ekonomika išgyveno recesiją, o viešųjų finansų sektoriuje 2016 m. susidarė milžiniškas 14 proc. BVP deficitas. 2016 m. liepos mėn. vyriausybė su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) sudarė rezervinį susitarimą, pagal kurį numatyta skirti 5,3 mlrd. USD paramos, iš kurių jau išmokėta 2,1 mlrd. USD. Didysis septynetas, kuriam priklauso ir ES, parėmė susitarimą, kuris priklauso nuo fiskalinių ir ekonominių reformų programos. 2017 m. pabaigoje TVF rezervinio susitarimo tolesniam įgyvendinimui iškilo pavojus, nes Irako vyriausybės fiskalinė politika nepakankamai atitinka sutartą reformų programą. Jeigu programa nebus įgyvendinta, tai pakenks Irako gebėjimui įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus, o didelė dalis Didžiojo septyneto paramos bus neveiksminga.

2017 m. Irako ekonomika išgyveno recesiją, o 2018 m. prognozės yra šiek tiek labiau teigiamos, bet tai priklauso nuo saugumo lygio ir padėties naftos rinkoje. 2017 m. Irakas susitarė su Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) sumažinti naftos gavybą 6 proc.; tai apribojo BVP augimą ir valstybės pajamos sumažėjo. Kadangi susitarimas su OPEC buvo pratęstas, nesitikima, kad valstybės pajamos iš naftos 2018 m. smarkiai padidėtų, taigi reikės griežtesnių taupymo priemonių, kad būtų įvykdytos rezervinio susitarimo sąlygos ir valstybės finansai nežlugtų. Todėl Irakas pasiekti labai reikalingą makroekonominį stabilumą ir įvykdyti finansinius įsipareigojimus gali tik paspartinęs valdymo ir fiskalines reformas, kurias reikėjo įgyvendinti dar gerokai prieš saugumo krizę. Dėl humanitarinių, stabilizavimo ir rekonstrukcijos uždavinių ateityje laukia didelė ekonominė ir finansinė našta: Irako vyriausybės vertinimu, rekonstrukcijos darbų po „Da’esh“ pasitraukimo kaina šiuo metu siekia 150 mlrd. USD. Rekonstrukcijos socialinė kaina bus milžiniška, pavyzdžiui, teks reintegruoti milijonus šalies viduje perkeltų asmenų, neįgaliųjų ir psichologines traumas patyrusių žmonių, veteranų ir mokslus nutraukusių jaunuolių. Be to, šalis susiduria su problema, kurios lengvai išspręsti nepavyks – sukurti darbo vietas sparčiai augančiam jaunimo skaičiui. Mažos naftos kainos yra proga siekti ekonomikos įvairinimo, tačiau šiam struktūriniam pokyčiui reikia daugelio metų, todėl būtina nedelsiant imtis priemonių, kurios padėtų integruoti į darbo rinką jaunimą, kurio dalis sparčiai didėja. Viešasis sektorius nebegali užtikrinti jiems užimtumo, kaip tai buvo didelių naftos kainų laikotarpiu, todėl svarbu plėtoti stiprų privatųjį sektorių ir pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, kurios gali būti galingas ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo variklis.

1.5. Migracijos uždavinys. Irakas yra tiek pabėgėlius priimanti, tiek didelius migracijos srautus generuojanti šalis. Be 3 mln. šalies viduje perkeltų asmenų, šalyje gyvena 250 000 Sirijos pabėgėlių. Didelis šalies viduje perkeltų asmenų skaičius, sudėtingos grįžimo į išlaisvintas teritorijas sąlygos ir nestabili politinė bei ekonominė padėtis dar labiau didina migracijos srautų (tiek Irako viduje, tiek į Europą) riziką. 2014–2016 m. į ES neteisėtai atvyko daugiau kaip 135 000 irakiečių. 2016 m. Irako piliečių pateiktų prieglobsčio prašymų skaičius ES pasiekė 125 286. Pradėjus įgyvendinti ES ir Turkijos pareiškimą 5 į ES neteisėtai atvykstančių asmenų skaičius gerokai sumažėjo, bet neteisėtos migracijos į ES rizika išlieka didelė. 2017 m. sausio – rugsėjo mėn. į ES neteisėtai atvyko beveik 7 500 irakiečių. Kol kas į Iraką sugrįžo palyginti nedaug neteisėtai į ES atvykusių irakiečių 6 . Tačiau ryškėja savanoriško grįžimo iš ES į Iraką tendencija 7 . Kartu prieglobstis suteikiamas vis mažiau prašytojų 8 , todėl vis daugiau irakiečių išsiunčiama iš ES; tai, be kita ko, vyksta dėl gerėjančios padėties Irake ir „Da’esh“ pralaimėjimo.

1.6. Regioninis uždavinys. Irako santykiai su kaimynėmis yra svarbūs šalies stabilumui ir politikos ir ekonomikos reformų programai. Irakas visada buvo regiono religinių skirtumų sandūroje, todėl jo esminis interesas būtų siekti, kad tie skirtumai nebūtų eskaluojami. Tvarka, įsivyravusi pasitraukus „Da’esh“, suteikia Irakui naujų galimybių siekti naujai subalansuoto bendradarbiavimo su visomis kaimynėmis ir reintegracijos į regiono ekonomiką; tai grindžiama teigiamais veiksmais, kurių ėmėsi Irako vyriausybė, kad užmegztų ryšius su visomis šalies kaimynėmis. Tai galėtų atlikti esminį vaidmenį mažinant ir švelninant įtampą regione Irako ir viso regiono naudai, įskaitant Sirijos krizės kontekstą.

2. ES strateginiai tikslai Irake

Siekdama padėti Irakui išspręsti vidaus uždavinius, ES nustatė keletą strateginių tikslų, kuriais bus remiamasi teikiant paramą Irakui ateinančius penkerius metus. Kadangi uždavinių yra daug, ES turėtų siekti visų tikslų vienu metu. ES strateginiai tikslai turėtų būti tokie:

Øišsaugoti Irako vienybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą;

Øsustiprinti Irako politinę sistemą remiant Irako pastangas sukurti subalansuotą, atskaitingą, demokratinę vyriausybės sistemą, kurioje laikomasi teisinės valstybės principo ir paisoma žmogaus teisių. Šio tikslo esminis elementas – civilinio saugumo sektoriaus, visų pirma teisėsaugos, tobulinimas ir veiksminga bei atskaitinga centrinė ir vietos administracija;

Øremti Irako valdžios institucijas plėtojant ir įgyvendinant strateginius veiksmus, kuriais tenkinami šalies poreikiai pasitraukus „Da’esh“. Tai turėtų apimti humanitarinės pagalbos, skubaus atkūrimo, stabilizavimo, vystymosi ir rekonstrukcijos paramos teikimą. Ši parama turėtų būti teikiama kuo sklandžiau, kad būtų užkirstas kelias grįžimui prie smurto;

Ølaikantis darnaus vystymosi tikslų skatinti tvarų, žiniomis grindžiamą integracinį ekonomikos augimą, kuris paskatintų darbo vietų ir ekonominių perspektyvų kūrimą augančiai jaunimo bendruomenei;

Øremti valstybės ir visuomenės atsparumą Irake naudojant politiką, kuri, inter alia, skatintų Irako etninę ir religinę įvairovę, piliečių lygybės pagrindu stiprintų šalies nacionalinę tapatybę bei susitaikymą įvairiose bendruomenėse ir aktyvios pilietinės visuomenės plėtojimą;

Øskatinti veiksmingą ir nepriklausomą teisingumo sistemą ir jos veiksmingą įgyvendinimą, kad padidėtų bendra atskaitomybė, įskaitant teisingumo už „Da’esh“ nusikaltimus užtikrinimą;

Øužmegzti migracijos dialogą su Iraku, kad būtų šalinamos pamatinės neteisėtos migracijos priežastys, padedama Irako valdžios institucijoms veiksmingai valdyti migracijos srautus, visų pirma stiprinti bendradarbiavimą prioritetinėse srityse, tokiose kaip neteisėtai ES esančių irakiečių readmisija (įskaitant susitarimą dėl procedūrų, kuriomis supaprastinamas grąžinamų asmenų tapatybės nustatymas ir grąžinimas), sienų valdymo pagalba, ryšių su Irako diaspora ES užmezgimas, informavimo apie neteisėtos migracijos pavojus kampanijų organizavimas, taip pat kova su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis;

Øremti Irako gerus santykius su visomis kaimynėmis ir skatinti jo regioninės taikos dalyvio vaidmenį;

Øsiekti stiprios ES ir Irako partnerystės.

ES turėtų siekti šių tikslų laikydamasi bendro požiūrio į savo politiką kartu su valstybėmis narėmis, visų pirma bendros saugumo ir gynybos politikos, ekonominės plėtros, investicijų ir gero valdymo, prekybos, humanitarinės pagalbos ir migracijos srityse, ir tuo pačiu metu siekti visapusiško derėjimo su Tarptautinės kovos su „Da’esh“ koalicijos, Jungtinių Tautų (JT), Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), Pasaulio banko (PB), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir kitų partnerių vykdomais veiksmais.

3. Iki šiol teikta ES parama

Nuo 2003 m. ES rėmė Irako transformaciją į įtraukią demokratinę valstybę, grindžiamą teisinės valstybės principu ir pagarba žmogaus teisėms. Be to, 2012 m. ES ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu, kuris buvo taikomas laikinai ir įsigalios netrukus, ES ir Irakas susitarė dėl ilgalaikės partnerystės 9 . Pastaruosius trejus metus ES tvirtai remia Irako vyriausybės kovą su „Da’esh“ ir jos pastangas skubiai padaryti būtiną reformų įgyvendinimo ir susitaikymo pažangą; tai jau buvo išdėstyta 2015 m. Sirijai ir Irakui, taip pat „Da’esh“ keliamos grėsmės klausimui skirtoje ES regioninėje strategijoje 10 . 2014–2017 m. vien ES skirta parama viršijo 650 mln. EUR. Lėšos, kurias ES skirstė vadovaudamasi požiūriu į Iraką kaip į vientisą teritoriją, apėmė:

·didelę humanitarinę pagalbą ir paramą atsparumui didinti remiantis visų konflikto paveiktų gyventojų grupių poreikiais ir pažeidžiamumu, įskaitant situacijas, kai asmenys persikelia šalies viduje ir kai asmenys galėjo grįžti į atkovotas vietoves. ES vadovavo humanitariniams veiksmams, kuriais buvo siekiama apsaugoti civilius gyventojus vykstant karo veiksmams ir jiems pasibaigus, užtikrindama tarptautinės humanitarinės teisės laikymąsi, ir rėmė tam tikrais principais grindžiamą humanitarinę pagalbą ir apsaugą;

·paramą išlaisvintų teritorijų stabilizavimui ir saugumo sektoriaus pajėgumų didinimui; ES koordinavo sprogmenų keliamo pavojaus mažinimo veiksmus ir labai prisidėjo prie jų įgyvendinimo;

·konsultavimo paslaugas, siekiant nacionalinio ir vietos lygmens susitaikymo pagal patobulintą žmogaus teisių užtikrinimo sistemą;

·paramą patobulintam vietos ir nacionaliniam valdymui;

·paramą įtraukiam, teisingam, kokybiškam švietimui.

Ši veikla buvo derinama su ES diplomatinėmis pastangomis kuo labiau padidinti tarptautinę paramą Irakui jam siekiant sunaikinti „Da’esh“.

4. ES politikos priemonės, kuriomis remiami strateginiai tikslai

Siekdama strateginių tikslų ES turėtų teikti toliau nurodytų sričių paramą Irakui.

4.1. Nuolatinis humanitarinės pagalbos ir paramos atsparumui didinti teikimas Irako piliečiams, kurie ilgą laiką gyvena kaip perkeltieji asmenys

Irakas nėra neturtinga šalis, bet ilgi konflikto metai ir pastangos sunaikinti „Da’esh“ padarė šaliai didelį neigiamą poveikį. Todėl Irake yra daug neturtingų, net skurstančių, žmonių. Tik dabar pradedamos matyti konflikto humanitarinės pasekmės – jų mastas ir gylis. Vietos ir nacionaliniai reagavimo pajėgumai praktiškai visiškai išnaudoti, todėl būtina, kad tarptautiniai veikėjai prisiimtų tvarius įsipareigojimus, o ES siekia imtis vadovaujamo vaidmens humanitarinių ir spartaus atkūrimo veiksmų srityje. Todėl ES turėtų siekti padėti panaikinti atotrūkį ir sudaryti sąlygas Irako valstybei geriau tenkinti piliečių poreikius.

ES humanitarinės pagalbos Irake priemonėmis turėtų būti toliau teikiama pagalba ir apsauga visiems irakiečiams, kurios paveikė konfliktas; tai padės siekti jų apsaugos pagal Irako nacionalinę teisę, tarptautinę humanitarinę teisę ir perkėlimo šalies viduje pagrindinius principus.

Siekiant padėti išspręsti konflikto paveiktų gyventojų didelių ir ilgalaikių kančių problemą, reikėtų teikti papildomą ES paramą. Šiuo atžvilgiu svarbu, kad kūno sužalojimus ir psichologines traumas, su konfliktu susijusį smurtą dėl lyties bei seksualinį smurtą patyrusiems asmenims, kovose giminaičius praradusioms šeimoms, sulaikytiesiems ir jų giminaičiams būtų teikiamos tiesioginės pagalbos paslaugos. ES humanitarinė ir ilgesnio laikotarpio pagalba atsparumui didinti toliau padės Irako valdžios institucijoms pasirūpinti šeimomis ir asmenimis, kurie negalėjo sugrįžti į savo kilmės vietoves ir kuriems teko persikelti antrą kartą arba kurie ilgą laiką gyvena kaip perkelti asmenys dėl bendruomenių konflikto. Bus nepaprastai svarbu jiems teikti bazines gyvybę palaikančias paslaugas ir sudaryti sąlygas naudotis ilgalaikiais priverstinio perkėlimo problemos sprendimais. Siekdama padėti Irakui kuo skubiau ir veiksmingiau patenkinti neatidėliotinos pagalbos poreikius, ES turėtų siekti kuo tinkamiau panaudoti įvairias priemones ir jų kombinacijas.

4.2. Sudaryti palankias sąlygas išlaisvintų teritorijų stabilizavimui ir skubiam atkūrimui, siekiant paremti šalies viduje perkeltų asmenų saugų, savanorišką ir orų grįžimą

Pirmųjų 18 mėnesių po teritorinės pergalės prieš „Da’esh“ ES pagrindiniai tikslai turėtų būti: remti Irako vyriausybės pastangas stabilizuoti išlaisvintas vietoves ir sudaryti palankias sąlygas šalies viduje perkeltų asmenų, įskaitant mažumas, saugiam, informacija pagrįstam, savanoriškam ir oriam kuo skubesniam grįžimui į teisėtus namus. Tai yra itin svarbu siekiant įveikti nusivylimą ir beviltiškumą – derlingą ekstremizmo ir smurto pagrindą, į kurį gali atvesti ilgalaikis perkeltojo asmens gyvenimas svetimoje vietoje. Stabilizavimas ir grąžinimas taip pat yra nepaprastai svarbūs ilgalaikiam stabilumui ir šalies įvairovės išsaugojimui, jie atgraso nuo neteisėtos migracijos ir apsaugo su tuo susijusio protų nutekėjimo, kuris darytų neigiamą poveikį ilgalaikėms Irako ekonomikos augimo perspektyvoms.

ES stabilizacijos paramos pastangomis ir toliau turėtų būti aktyviai remiami sprogmenų keliamo pavojaus mažinimo veiksmai (minų-spąstų ir sprogmenų, dėl kurių jau žuvo grįžtantys civiliai gyventojai, šalinimas), kurie dėl šios plačiai paplitusios problemos yra labai svarbi kitų stabilizavimo veiksmų išankstinė sąlyga. ES toliau koordinuos Tarptautinės kovos su „Da’esh“ koalicijos stabilizavimo darbo grupės sprogmenų keliamo pavojaus mažinimo veiksmų pogrupio veiklą, įgyvendindama naują mišrųjį požiūrį, kuriam visapusiškai naudojami visi nacionaliniai ir tarptautiniai sprogmenų keliamo pavojaus mažinimo veiksmų ištekliai ir Irake turimi pajėgumai.

Be to, vadovaujant Irako vyriausybei ir remiant Tarptautinei kovos su „Da’esh“ koalicijai, JT ir kitiems susijusiems subjektams, ES turėtų teikti finansinę pagalbą toliau nurodytose srityse ir reikalauti, kad vykdant šiuos veiksmus dalyvautų ir moterys bei jaunimas:

a)pagrindinių viešųjų paslaugų (pvz., elektros tiekimo, vandentiekos ir sanitarijos, sveikatos apsaugos, įskaitant priemones užterštoms vietoms valyti) ir esminės lengvosios infrastruktūros atkūrimas;

b)parama kaip pajamų šaltinis grįžtančių asmenų namų ūkiams, siekiant paskatinti ekonomikos atsigavimą;

c)vietos administracijos gebėjimų stiprinimas, veiksmingo valdymo užtikrinimas ir bendruomenės dalyvavimas;

d)bendruomenės susitaikymas: labai svarbu, kad stabilizavimo parama teiktų naudos ir itin pažeidžiamiems asmenims. Todėl bus būtina veiksmingesnė ir atskaitingesnė parama pertvarkant dabartines socialinės apsaugos sistemas.

4.3. Civilinio saugumo sektoriaus restruktūrizacija ir parama jam, įskaitant kovą su terorizmu

Ilgalaikiam stabilumui bus nepaprastai svarbu iš pagrindų reformuoti Irako civilinio ir karinio saugumo sektorius. ES, naudodama kelių valstybių narių pajėgumus, teiks šios srities paramą civilinio saugumo sektoriui. Siekdama susigrąžinti Irako piliečių pasitikėjimą vyriausybė turės įrodyti savo gebėjimą užtikrinti saugumą ir teisinės valstybės principus naudodama patikimas nuolatines civilinio saugumo pajėgas, kurios paisytų žmogaus teisių, atsižvelgtų į piliečių poreikius ir būtų vienintelė saugumo užtikrinimo organizacija.

Reaguodama į Irako valdžios institucijų prašymą paremti saugumo sektoriaus reformą 2017 m. lapkričio mėn. ES išsiuntė į Iraką Europos patariamąją misiją civilinio saugumo sektoriaus reformai remti (angl. EUAM Iraq) 11 , kad padėtų Irako valdžios institucijoms stiprinti valstybės institucijas ir valdymą pagal Irako nacionalinės saugumo strategijos nuostatas. Ši ES bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misija sudarys sąlygas ES teikti strategines politikos rekomendacijas patarėjo nacionalinio saugumo klausimais biurui bei vidaus reikalų ministerijai ir įvertins platesnio ES dalyvavimo galimybę ateityje. Turėtų būti teikiamos strateginės rekomendacijos dėl bendros saugumo politikos, kovos su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu ir smurtiniu ekstremizmu ir institucijų reformos. Ji taip pat skatins glaudesnį tarptautinės bendruomenės ir atitinkamų Irako valdžios institucijų veiksmų koordinavimą įgyvendinant visapusišką Irako saugumo sektoriaus reformą. Todėl misija glaudžiai bendradarbiaus su Irako valdžios institucijomis, ES institucijomis, valstybėmis narėmis ir kitais partneriais, įskaitant JT (be kita ko, JT vystymosi programą (angl. UNDP) ir JT pagalbos misiją Irake (angl. UNAMI)), Tarptautinę kovos su „Da’esh“ koaliciją ir NATO, kad būtų nustatytos aiškios paramos kariniam ir civiliniam sektoriams ribos. Buvusių kovotojų poreikių klausimo sprendimas bus sudedamoji reformos dalis, nes tai svarbus šalies stabilizavimo aspektas. Šį tikslą galima pasiekti siūlant jiems švietimo ir užimtumo galimybes ir reintegruojant juos į taikią visuomenę.

ES taip pat turėtų toliau tvariai remti Tarptautinės kovos su „Da’esh“ koalicijos ir JT plataus masto kovos su terorizmu veiksmus, kurie daro tiesioginį poveikį Irako kovai su smurtiniu ekstremizmu. Ji taip pat turėtų siekti padidinti Irako pajėgumą kovoti su terorizmo grėsmėmis palaikydama dialogą kovos su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu priemonių klausimais, kuris galėtų sudaryti sąlygas teikti papildomą techninę paramą ir rekomendacijas. Kadangi Irakas yra ES ir Finansinių veiksmų darbo grupės (angl. FATF) didelės rizikos trečiųjų šalių, turinčių strateginių trūkumų kovos su pinigų plovimu ir (arba) kovos su terorizmo finansavimu srityje, sąraše, šį klausimą taip pat reikėtų spręsti prioritetine tvarka glaudžiai bendradarbiaujant su ES.

4.4. Politinė reforma, geresnis valdymas, žmogaus teisės ir susitaikymas

Svarbiausias ES politikos Irake tikslas – remti Irako vyriausybę jai vykdant politinę reformą, kuri sudarytų sąlygas didesniam politiniam įtraukumui ir tvariam susitaikymo procesui.

Būtina pažanga įgyvendinant reformas, kaip nustatyta Irako vyriausybės 2014 ir 2015 m. programose. Reformomis turi būti siekiama patobulinti demokratinį politinį valdymą, įtraukumą, žmogaus teisių paisymą, vienodas piliečių teises, sąžiningą išteklių paskirstymą ir kovą su korupcija; jos yra svarbios visiems šalies stabilizavimo, taikos skatinimo ir visų irakiečių gerovės kūrimo veiksmams. Iki šiol reformų tempas buvo lėtas. Tačiau yra vilčių teikiančių ženklų, kad Irako bendruomenėje ir pilietinėje visuomenėje kyla nauja paramos reformoms banga; tą liudija viešos demonstracijos ir interneto kampanijos, vykusios net tuo metu, kai šalis grūmėsi su „Da’esh“. Irako vyriausybė, kuriai pergalė prieš „Da’esh“ ir šalies teritorinio vientisumo išsaugojimas suteikė stiprybės, turėtų pasinaudoti šia galimybe sustiprinti savo pastangas ir siekti susitaikymo po konflikto.

ES turėtų ir toliau remti sutaikinimo iniciatyvas prireikus koordinuodama veiksmus su UNAMI. ES šioje srityje visų pirma turėtų siekti remti tarpininkavimą ir dialogą ne tik nacionaliniu, bet ir vietos bei regioniniu lygmenimis. Jeigu federalinės vyriausybės reformų ir susitaikymo pastangų pažanga bus patenkinama, ES turėtų teikti tikslinę gero valdymo paramą Irako valstybės institucijoms, kurios yra atstovaujamosios, įtraukios, atitinka bendrą Irako tapatybę ir vengia siekti siaurų religinio pobūdžio interesų. Tokia institucinė parama iš esmės papildytų vyriausybės reformų ir susitaikymo veiksmus, nes ja siekiama tų pačių tikslų ir dėl jos jie tampa tvaresni. ES taip pat pasiruošusi remti politines reformas, rinkimų procesą, vykdomą pagal tarptautinius standartus ir įsipareigojimus, ir būtinas pilietinės visuomenės organizacijų rėmimo lydimąsias priemones. Kad reformų procesas būtų sėkmingas, būtina, kad jame visapusiškai dalyvautų pilietinės visuomenės subjektai. Ypač būtina stebėti, kad būtų tinkamai atstovaujama moterims, jaunimui ir mažumoms priklausantiems asmenims naudojant tinkamas jų įtraukimo platformas.

Sprendžiant civilių vadovaujamo saugumo ir valdymo stabilizavimo ir atkūrimo išlaisvintose teritorijose uždavinį iškilo klausimas apie būsimus federalinių valdžios institucijų ir provincijų santykius, visų pirma susijusius su saugumo pajėgų kontrole, ištekliais ir veiksmingo atstovaujamojo vietos valdymo sukūrimu. ES yra pasirengusi remti visas decentralizavimo ir (arba) dekoncentracijos priemones, kurių Irakas gali pageidauti imtis federalinėje konstitucinėje sistemoje, jeigu jos yra platesnio masto reformų dalis. Ji taip pat yra pasiruošusi stiprinti vietos valdžios institucijų, dirbančių stabilizavimo srityje, civilinio valdymo pajėgumus. Ši parama būtų teikiama remiantis Irako vyriausybės parengtu planu.

4.5. Federalinės vyriausybės ir Kurdistano regiono vyriausybės ginčų sprendimas užmezgant konstruktyvų dialogą

Mosulo karinė kampanija buvo sėkminga daugiausia dėl federalinės vyriausybės ir Kurdistano regiono vyriausybės gero bendradarbiavimo ir susivienijimo siekiant bendro tikslo. Šiems geriems santykiams pakenkė Kurdistano regiono vyriausybės vienašalis sprendimas surengti referendumą dėl nepriklausomybės. ES turėtų ir toliau būti visapusiškai įsipareigojusi siekti Irako vienybės ir turėtų paraginti šalis atgaivinti šią bendradarbiavimo dvasią, kad Irako federalinė tvarka sustiprėtų ir būtų sprendžiami ilgalaikiai santykiams trukdę ginčai. Tai turėtų apimti ginčų dėl naftos ir pajamų pasidalijimo sprendimą, susitarimą dėl ginčijamų paribio vietovių palaikant konstruktyvų federalinės vyriausybės ir Kurdistano regiono vyriausybės dialogą, grindžiamą Irako konstitucija ir atitinkama šalių atsakomybe ir prerogatyvomis. ES manymu, siekiant rasti sprendimus, kurie atitiktų konstitucinius reikalavimus ir užtikrintų abi šalis tenkinančius stabilius santykius, būtinas tvarus dialogas dėl visų neišspręstų klausimų.

4.6. Ekonominės bei finansinės reformos ir prekyba

ES remia Irako vyriausybės ekonominių reformų ketinimus, visų pirma jos siekį mažinti subsidijas ir kapitalo išlaidas, ir kartu išlaikyti socialinės apsaugos išlaidas, didinti biudžeto skaidrumą ir monetarinį stabilumą. Įgyvendinamas TVF rezervinis susitarimas yra gyvybiškai svarbus siekiant padėti Irakui atgauti makroekonominį stabilumą (išlaikyti valiutos susiejimą, sumažinti fiskalinį deficitą, kontroliuoti skolos lygius, sumokėti uždelstas išmokas tarptautinėms naftos bendrovėms, restruktūrizuoti valstybei priklausančius bankus ir pan.).

Irako vyriausybė turi ryžtingai įgyvendinti reformas, nes kol kas būtinos fiskalinės reformos neįvykdytos, o fiskalinis deficitas nesumažintas iki tvaraus lygio. Kad būtų galima sėkmingai tęsti tarptautinės paramos, įskaitant TVF programą, teikimą, būtina, kad Irako vyriausybė tvirčiau įsipareigotų vykdyti fiskalines ir valdymo reformas koordinuodama veiksmus su tarptautinėmis finansų institucijomis. Finansiniam tvarumui, ekonominei plėtrai, kuri padėtų sukurti darbo vietas šalies jaunimui, t. y. geriausiai apsaugai nuo teroristinės ideologijos, ir šalies atstatymui, reikia veiksmingiau naudoti dideles pajamas iš naftos ir dujų pardavimo ir sutelkti su nafta nesusijusias pajamas. Siekiant pagerinti Irako verslo aplinką ir atkurti komunalinių paslaugų tiekimą, visų pirma elektros energijos sektoriuje, būtinos struktūrinės reformos. Vykdomos Pasaulio banko ir ES remiamos reformos, visų pirma gero valdymo srityje, viešųjų finansų valdymo sistemų modernizavimas, valstybės įmonių reformos ir energetikos sektoriaus reformos yra itin didelės strateginės svarbos, jeigu Irakas nori visų gyventojų gerovei gauti naudos iš gavybos pramonės ir neišnaudotų atsinaujinančios energijos šaltinių.

ES turėtų pasiūlyti savo žinias remdama šias ekonomines reformas Irake ir tam naudoti kelias prieinamas priemones, be kita ko, ES ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą. Pirmiausia, glaudžiai bendradarbiaujant su Tarptautiniu valiutos fondu ir Pasaulio banku, bus siekiama pagerinti finansų valdymą.

ES vertina glaudesnius prekybos ryšius su Iraku kaip svarbų Irako atstatymo ir vystymosi elementą. Šių dviejų rinkų dvišalės prekybos potencialas yra didžiulis. ES investicijos būtų labai naudingos Irako vystymuisi. ES turėtų toliau remti Irako stojimą į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) ir paskatinti Iraką kreiptis dėl Pasaulio banko paramos (pagal Prekybos palengvinimo paramos programą), kad Irakui būtų lengviau integruotis į pasaulio ekonomiką.

4.7. Parama veiksmingai ir nepriklausomai teisingumo sistemai ir teisingumas pereinamuoju laikotarpiu

ES turėtų remti vyriausybę jai kuriant nepriklausomą ir veiksmingą teisingumo sistemą, kuri paiso demokratinių vertybių, gero valdymo principų, teisinės valstybės principo ir tarptautinių žmogaus teisių normų ir standartų. Nepaprastai svarbu pertvarkyti kalėjimų sistemą ir sulaikymo teisines sąlygas (tai ypač aktualu asmenims, sulaikytiems tikrinimo tikslu) vadovaujantis nacionaline ir tarptautine teise ir standartais, kurie užtikrina žmoniškas sulaikymo sąlygas. Neišsprendus šios problemos būtų pakenkta stabilizavimo ir susitaikymo pastangoms.

Siaubingi „Da’esh“ nusikaltimai sukėlė daug kančių aukoms ir jų šeimoms. Svarbu, kad į susitaikymo procesą būtų įtraukta veikla, kurios tikslas būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už visus šiuos nusikaltimus, įgyvendinti teisingumą ir užtikrinti kompensacijas nukentėjusiesiems; ji turėtų būti integruota į platesnį pereinamojo laikotarpio teisingumo procesą užtikrinant atskaitomybę už visus konflikto metu įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus. ES taip pat turėtų remti tarptautines pastangas užkirsti kelią neteisėtai prekybai kultūros vertybėmis ir atkurti bei išsaugoti Irako kultūrinį paveldą.

Irako vyriausybė pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2379(2017) sutiko laikyti „Da’esh“ atsakinga už jos veiksmus Irake. JT grupė atvyks į Iraką rinkti, išsaugoti ir kaupti teroristinės grupuotės Irake padarytų veikų, kurios gali būti prilygintos karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir genocidui, įrodymus; JT grupė veiks visapusiškai paisydama Irako suvereniteto ir jurisdikcijos dėl jo teritorijoje padarytų nusikaltimų. ES yra pasirengusi remti Irako vyriausybės pastangas šioje srityje ir jau ėmėsi veiksmų, kad užmegztų bendradarbiavimą remdamasi Irako ir ES tarpusavio interesais šioje srityje. Atsižvelgiant į tai, kad dalis prie „Da’esh“ prisijungusių užsienio kovotojų yra iš ES valstybių narių, ES svarbu prioritetine tvarka užtikrinti, kad jų padarytų nusikaltimų tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas būtų atliekami vykdant nepriklausomą baudžiamąjį procesą, kurio metu būtų laikomasi tarptautinę teisę atitinkančių atitinkamo proceso principų. ES šios srities tikslai puikiai dera su Paryžiaus veiksmų plano 12 ir Madrido veiksmų prioritetų 13 tikslais dėl atsakomybės už „Da’esh“ nusikaltimus.

4.8. Parama įtraukiam, teisingam ir kokybiškam švietimui

Dėl pastarosios krizės stipriai sutrikdyta Irako švietimo sistema ir manoma, kad apie 3,5 mln. vaikų nelanko mokyklos. Kad neatsirastų vadinamoji prarastoji karta, būtina skubiai parengti mokytojus, padidinti mokyklos pastatų skaičių ir pašalinti kliūtis, trukdančias vaikams gauti išsilavinimą. ES turėtų padidinti paramą pradiniam ir viduriniam ugdymui sutelkdama dėmesį į švietimo reformą, nacionalinių mokymo programų atnaujinimą išlaisvintose teritorijose ir galimybių mokytis sudarymą perkeltiems vaikams ir kaimo vietovėse gyvenantiems vaikams. Ji taip pat turėtų toliau remti aukštojo mokslo galimybes visiems, visų pirma perkeltiesiems asmenims ir pabėgėliams. Svarbus ES šių priemonių įgyvendinimo prioritetas turėtų būti sudaryti kuo palankesnes sąlygas mergaitėms, įskaitant mergaites, kurios tokios galimybės iki šiol neturėjo, mokytis visais švietimo sistemos lygiais.

Kadangi švietimas turi didžiulio potencialo paskatinti vystymąsi, ES turėtų remti Irako pastangas reformuoti šios srities politiką ir valdymą, sudarant palankias sąlygas mokytis, gerinant mokytojų gebėjimus ir vykdant vietos lygmens iniciatyvas, kuriomis suteikiama daugiau galių jaunimui. Šie darbai turėtų būti vykdomi kartu užtikrinant tvarią vaikų apsaugos sistemą kaip geresnio šalies valdymo dalį. Taip pat būtina stiprinti ir remti Irako akademines įstaigas, visų pirma universitetus ir mokslinių tyrimų centrus, kurie kadaise buvo vieni geriausių regione.

4.9. Migracijos valdymas

Diskusijos migracijos klausimais su Iraku vyko keletą metų įgyvendinant Budapešto regioninį procesą. 2017 m. birželio mėn. ES Užsienio reikalų taryba patvirtino, kad ES ir toliau yra tvirtai pasiryžusi remti Irako atkūrimą, visų pirma įgyvendinant ES ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, įskaitant, be kita ko, bendradarbiavimą dėl visų migracijos aspektų, ir paragino Iraką toliau bendradarbiauti sudarant palankias sąlygas irakiečių grįžimui į savo šalį.

Remdamasi 2017 m. gruodžio mėn. vykusio ES atstovų techninio vizito į ES rezultatais, ES siekia parengti specialiai pritaikytą požiūrį į migracijos valdymą, kad jis būtų naudingas tiek ES, tiek Irakui. Bendradarbiavimas bus pagrįstas konkrečių poreikių vertinimu, atliktu abiem šalims konsultuojantis tarpusavyje. Jo dėmesio centre bus tokios prioritetinės sritys, kaip antai tvirtesnis bendradarbiavimas dėl Irako neteisėtų migrantų readmisijos iš ES visapusiškai paisant pagrindinių teisių ir tarptautinių standartų, paramos teikimas akcentuojant migracijos ir vystymosi sąsają, informavimo apie neteisėtos migracijos keliamus pavojus kampanijų organizavimas ir kova su neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis. Šalys susitarė priimti atgal savo neteisėtus migrantus, įskaitant tuos, kurie pasirenka savanorišką grįžimą.

5. Įgyvendinimas ir tarptautiniai veiksmai

Įgyvendindama šioje strategijoje nustatytą politiką ir priemones ES turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Irako vyriausybe, kad nustatytų tikslius poreikius ir prioritetus. Siekiant sėkmingai įgyvendinti siūlomas priemones bus būtina glaudžiai bendradarbiauti ir dalytis darbais su valstybėmis narėmis, JT, Tarptautine kovos su „Da’esh“ koalicija, Tarptautiniu valiutos fondu, Pasaulio banku ir kitais regiono ir tarptautiniais partneriais. ES galės stebėti pažangą ir laipsniškai stiprinti savo ryšius su Iraku visapusiškai naudodamasi mechanizmais, sukurtais pagal ES ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą. ES užtikrins, kad, įgyvendinant šią strategiją, politikos priemones ir aprašytus procesus, dalyvautų, kiek tai įmanoma, moterys, jaunimas ir Irako pilietinė visuomenė.

Siūlomoms priemonėms įgyvendinti skirtos ES biudžeto lėšos yra vystomojo bendradarbiavimo lėšų dalis. Finansavimas taip pat gali būti teikiamas iš humanitarinės pagalbos fondų ir pagal kitas išorės finansavimo priemones, įtrauktas į dabartinį ES septynerių metų finansinio planavimo ciklą, kuris pasibaigia 2020 m.

ES drauge su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis išnagrinės galimybes išplėsti ES regioninio patikos fondo (fondo „Madad“) įgaliojimus Irake, kad jie apimtų humanitarinę ir ilgalaikę vystomąją paramą.

ES taip pat toliau skatins ir finansuos Irako privačių ir viešųjų subjektų dalyvavimą ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ veikloje.

Svarbiausias šios strategijos įgyvendinimo spartos ir sėkmės veiksnys – padėtis Irake ir Irako vyriausybės ir žmonių noras ir gebėjimas vykdyti būtinas reformas. Dėl šalyje vykstančių pokyčių, pirmiausia saugumo, politinio stabilumo, reformų įgyvendinimo, nacionalinio susitaikymo pažangos srityse, ES gali tekti pakeisti Irake taikomą politiką ir priemones. ES Irakui teikiamos paramos lygis turėtų būti susijęs su šalies įsipareigojimu vykdyti reformas, pagarba demokratijos principams, įtraukumu, smurto atsisakymu ir pirmenybės teikimu civilinėms valstybės institucijoms vykdant saugumo ir politinį valdymą. 

Irako kaimynių požiūris bus nepaprastai svarbus veiksnys stabilizuojant šalį, siekiant sėkmingai užbaigti nacionalinį susitaikymo procesą ir vykdant atkūrimo darbus. Todėl ES turėtų aptarti šį klausimą su regiono partneriais ir pabrėžti, kad Irako kaimynių konstruktyvumas ir parama Irako žmonėms ir vyriausybei būtų naudingi ne tik Irakui, bet ir viso regiono stabilumui.

Siekdama padėti konsoliduoti regioninę ir tarptautinę paramą Irakui, ES ketina drauge su Irako vyriausybe, Kuveitu, Jungtinėmis Tautomis, Pasaulio banku ir kitais partneriais pirmininkauti 2018 m. vasario mėn. vyksiančioje Irako atkūrimo ir vystymosi konferencijoje. Konferencija vyks Kuveite ir joje dalyvaus pagrindiniai paramos teikėjai ir Irako kaimyninės valstybės.

ES planuoja po dvejų metų persvarstyti šią strategiją, kad įvertintų joje nustatytų veiksmų poveikį ir prireikus ją patikslintų. Be to, turi būti įvertinta, kaip ES politiką mato pagrindiniai jos partneriai Irake, taip siekiant užtikrinti būtiną nuolatinį vietos gyventojų ir Irako vyriausybės pritarimą ES dalyvavimui.

(1)

http://theglobalcoalition.org/en/home/

(2)

https://europa.eu/globalstrategy/en/global-strategy-foreign-and-security-policy-european-union

(3)

https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/20150206_join_en.pdf

(4)

http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2017/06/19/conclusions-iraq/

(5)

https://www.consilium.europa.eu/lt/policies/migratory-pressures/countries-origin-transit/eu-turkey-statement/#

(6)

2016 m. grąžinti 17 065 asmenys, t. y. grąžinimo rodiklis – 50 proc., 2015 m. grąžinti 4 950 asmenys, t. y. grąžinimo rodiklis – 16 proc. (Eurostato duomenys).

(7)

11 723 asmenys 2016 m., palyginti su 3 237 asmenimis 2015 m. (TMO duomenys).

(8)

2015 m. – 84 proc., 2016 m. – 62 proc., 2017 m. II ketv. – 53 proc. (Eurostato duomenys).

(9)

2011 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimas (ES) 2012/418/ES dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino tam tikrų šio susitarimo nuostatų taikymo (OL L 204, 2012 7 31, p. 18) ir Susitarimo tekstas (p. 20). Remiantis sprendimo 3 straipsniu, Susitarimas taikomas laikinai, kol įsigalios.

(10)

https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/20150206_join_en.pdf

(11)

2017 m. spalio 16 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2017/1869.

(12)

https://www.diplomatie.gouv.fr/en/country-files/north-africa-and-middle-east/events/article/the-paris-action-plan-09-08-2015

(13)

http://www.exteriores.gob.es/Portal/es/SalaDePrensa/ElMinisterioInforma/Documents/20170524_MADRID%20PRIORITIES%20FINAL.pdf