Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document 52018IR6337

    Europos regionų komiteto nuomonė „Socialiniai ir ekonominiai Europos anglių pramonės regionų struktūros pokyčiai“

    OL C 39, 2020 2 5, p. 58–61 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Date of document:
    09/10/2019; Balsavimo data
    Date of vote:
    09/10/2019
    Author:
    Europos regionų komitetas, Ekonominės politikos komisija
    Form:
    Nuomonė savo iniciatyva
    Session:
    136
    Treaty:
    Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo
    Legal basis:
    Link
    Link
    Link
    Select all documents mentioning this document
    Instruments cited:
    Link

    5.2.2020   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 39/58

    Europos regionų komiteto nuomonė „Socialiniai ir ekonominiai Europos anglių pramonės regionų struktūros pokyčiai“

    (2020/C 39/12)

    POLITINĖS REKOMENDACIJOS

    EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

    Klimato politikos tikslų rėmimas

    1.

    		 palankiai vertina ES valstybių tikslus klimato politikos srityje. 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje vykusioje JT klimato kaitos konferencijoje 197 valstybės pasiekė pasaulinį susitarimą dėl klimato, kurį ratifikavo ir ES valstybės narės. Jame valstybės įsipareigoja visuotinį atšilimą apriboti iki gerokai mažiau nei 2 °C ir dėti pastangas apriboti vidutinės temperatūros padidėjimą iki 1,5 °C, palyginti su ikipramoniniu lygiu;

    2.

    		 atkreipia dėmesį į tai, kad, rengiantis JT klimato konferencijai Katovicuose, Europos Komisija savo komunikate šiuo klausimu pažymi, kad iki 2050 m. ES turi neutralizuoti poveikį klimatui, jei nori būti pavyzdžiu pasauliui. Tačiau šiam tikslui pasiekti ES turi galiausiai beveik visiškai atsisakyti iškastinio kuro. Visų pirma reikėtų gerokai sumažinti elektros energijos gamybą naudojant anglis;

    3.

    		 pabrėžia, kad šiuo metu 41 NUTS 2 regione dvylikoje valstybių narių (įskaitant Jungtinę Karalystę) vis dar kasamos anglys. Šiems regionams ekonominiu požiūriu labai svarbus yra anglių pramonės sektorius ir su tuo susijusios vertės grandinės kūrimo ir užimtumo sritys. Nepaisant to, šie regionai labai skiriasi, pavyzdžiui, geografine padėtimi, ekonominio išsivystymo lygiu ir demografinėmis perspektyvomis;

    4.

    		 atkreipia dėmesį į tai, kad norint pasiekti klimato politikos tikslus šie regionai turės atsisakyti anglių gavyba grindžiamų vertės grandinių arba joms ieškoti naujo pagrindo. Be to, trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu jie turės uždaryti anglių kasyklas (atvirąsias ir požemines).

    5.

    		 primygtinai ragina, kad socialiniai ir ekonominiai Europos anglių regionų struktūros pokyčiai vyktų atsižvelgiant į visame pasaulyje didinamas pastangas palaipsniui atsisakyti naudoti anglis; ypač atkreipia dėmesį į jau normalia laikoma padėtį Kinijoje, kuri sunaudoja pusę visame pasaulyje išgaunamos anglies ir jai tenka panaši pasaulinio importo dalis; šiuo metu vidaus anglies paklausa Kinijoje pasiekė aukštumas, nepaisant didžiulių perteklinių vidaus gamybos pajėgumų; taip pat atkreipia dėmesį į didžiausios pasaulyje anglį eksportuojančios šalies Australijos Naujojo Pietų Velso valstijoje priimtą teismo sprendimą, kuriuo remiantis pirmą kartą įmonei uždrausta pradėti eksploatuoti naujas kasyklas, nes jos investicijos laikytinos neatitinkančiomis Paryžiaus susitarimo; todėl remia laipsniškam anglies atsisakymui skirtą tarptautinį bendradarbiavimą, pavyzdžiui, „Powering Past Coal Alliance“, kuriam, inter alia, priklauso 30 nacionalinių Vyriausybių ir 22 subnacionalinės Vyriausybės;

    Socialinių ir ekonominių transformacijos proceso pasekmių švelninimas

    6.

    		 pabrėžia, kad planuojamas tolesnis angliakasybos ir elektros energijos gamybos naudojant anglį mažinimas bus susijęs su esmine šių regionų ekonominės struktūros transformacija, dėl kurios labai sumažės užimtumo lygis, pridėtinė vertė ir perkamoji galia. Dauguma anglių pramonės regionų yra tradicinės pramonės zonos, kuriose industrializacija buvo susijusi su vietos naudingosiomis iškasenomis. Todėl šie regionai visų pirma siejami su geležies, plieno ir metalo pramone, chemijos pramone ir kitais daug energijos suvartojančiais pramonės sektoriais; tikslas turi būti užtikrinti ekonominiu požiūriu sėkmingą, aplinkos atžvilgiu tvarų ir, svarbiausia, socialiai priimtiną struktūrinių pokyčių susijusiuose anglių pramonės regionuose procesą siekiant sukurti labiau diversifikuotą ir mažaanglę ekonomiką;

    7.

    		 primena, kad šiuo metu angliakasybos sektoriuje visoje Europoje dar dirba 185 000 asmenų, dar 52 000 – elektros energijos gamybos naudojant anglis sektoriuje. Be to, anglių pramonė netiesiogiai susijusi su įvairiomis ūkio šakomis, pavyzdžiui, išteklių tiekėjais, gamybos priemonių gamintojais, paslaugų teikėjais ir vartojimo prekių gamintojais. Europos Komisijos duomenimis, nuo šios susijusios veiklos priklauso dar 215 000 darbuotojų. Kaip tvirtinama šiame tyrime, dėl dabartinių planų atsisakyti angliakasybos ir energijos gamybos naudojant anglį iki 2030 m. bus prarasta apie 160 000 darbo vietų;

    8.

    		 atkreipia dėmesį į tai, kad ES valstybės narės susitarė pirmauti pasaulyje pereinant prie anglies dioksido poveikį neutralizuojančios ir žiedinės ekonomikos. Su tuo susijusi esminė visos energijos sistemos pertvarka ne tik kelia sunkumų, bet ir suteikia galimybių. Pradėjus įgyvendinti energetikos pertvarką Europoje jau sukurta daug naujų darbo vietų. Atsižvelgiant į būsimus poreikius, šį procesą reikėtų tęsti. Šiuo požiūriu reikėtų užtikrinti, kad ši raida būtų naudinga ir anglių pramonės regionams. Europos strategijoje dėl tikslų klimato srityje įgyvendinimo turėtų būti atsižvelgta į pasekmes šiems regionams;

    9.

    		 primena, kad iki šiol šiuose regionuose įgyta patirtis rodo, kad tokie transformacijos procesai ilgai trunka. Todėl jau dabar reikia pradėti ieškoti naujų perspektyvų anglių pramonės regionams ir įvesti priemones. Tam būtinos didelės pastangos visais lygmenimis;

    10.

    		 pabrėžia, kad tam, kad ekonominės struktūros transformacija būtų sėkminga, susijusiems anglių pramonės darbuotojams reikia suteikti naują perspektyvą. Tai reiškia, kad jiems reikia įgyti kvalifikaciją naujai veiklai. Be to, reikėtų sudaryti daugiau galimybių gauti naują darbą regione arba kaimyniniuose regionuose;

    Socialinės ir ekonominės transformacijos skatinimas anglių pramonės regionuose

    11.

    		 yra įsitikinęs, kad siekiama energetikos pertvarka ir su tuo susiję struktūriniai pokyčiai anglių pramonės regionuose yra Europos užduotis. Tam būtina laikytis visa apimančio požiūrio, pagal kurį visų pirma būtų numatomos infrastruktūros kūrimui, inovacijoms, tyrimams ir mokslui, įmonių rėmimui ir plėtojimui, specialistų rengimui, rinkodarai, kultūros ir turizmo sritims skirtos priemonės;

    12.

    		 pažymi, kad siekiant tvarių struktūrinių pokyčių regionuose, reikėtų išnaudoti dabartinius jų pranašumus. Esamos pramonės ir energetikos struktūros turėtų būti būsimo vystymosi pagrindas, o inovacijų ir investicijų cikluose turėtų būti atsižvelgiama į dabartinius pramonės subjektus. Todėl būtina naudotis regionų pramonės branduoliais ir įmonių kompetencija, specialistų gebėjimais ir turimais mokslinių tyrimų ir plėtros pranašumais;

    13.

    		 atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šių pradinių sąlygų kyla pavojus, kad susijusiuose regionuose bus rengiamos labai panašios transformacijos proceso strategijos. Kad būtų galima išvengti neveiksmingumo, pavyzdžiui, dėl paralelinės raidos, būtina Europos lygmeniu tarpusavyje keistis informacija;

    14.

    		 todėl palankiai vertina Europos Komisijos sukurtą „Anglių pramonės regionų pereinamojo laikotarpio platformą“, kurios pirmasis susitikimas įvyko 2017 m. gruodžio 11 d. Šios platformos tikslas – remti 41 anglių pramonės regiono dvylikoje ES valstybių narių pastangas modernizuoti savo ekonomikos struktūrą ir juos paruošti struktūriniams ir technologiniams pokyčiams. Šis darbas turėtų būti ir toliau stiprinamas;

    15.

    		 mano, kad ši platforma gali būti naudojama kaip tarpregioninė priemonė teikti techninę pagalbą ES lygmeniu užtikrinant keitimąsi patirtimi ir koordinuotą prieigą prie Komisijos tarnybų, kur tai yra būtina;

    16.

    		 pabrėžia, jog svarbų vaidmenį turėtų atlikti tarpregioninis ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas, pavyzdžiui, pagal esamas iniciatyvas, kaip antai iniciatyva „Vanguard“ arba taikant teritorinį požiūrį skiriant struktūrinių ir investicijų fondų lėšas, kuriant struktūrinių pokyčių koncepciją – taip pat ir šioje srityje ES galėtų perimti svarbesnį vaidmenį inicijuojant ir remiant tokį bendradarbiavimą;

    17.

    		 pabrėžia, jog būtinos saugios pamatinės sąlygos ilgalaikėms investicijoms ir naujų darbo vietų kūrimui. Šiuo tikslu regionuose, jei įmanoma, reikėtų toliau plėsti esamas vertės grandines. RK pabrėžia, kad reikėtų remti viešąsias ir privačias investicijas, visų pirma atsižvelgiant į dabartinį ekonomikos augimą, kad būtų galima paspartinti investicijas į Europos pramonės, transporto ir energijos sistemų modernizavimą ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą;

    18.

    		 pabrėžia, jog būtina stiprinti regionų inovacinį pajėgumą. RK primygtinai ragina anglių pramonės regionus kurti strategijas ir remti dabartines įmonių pastangas tapti novatoriškesnėmis, taip pat naujų įmonių steigimą, visų pirma į ateitį orientuotose srityse, pavyzdžiui, skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto. Šiuo požiūriu itin svarbu gerinti sąlygas pradedančiosioms įmonėms. RK atkreipia dėmesį, kad daugelyje anglių pramonės regionų vyrauja mažesni pramonės, komercijos ir amatų srities darbdaviai;

    19.

    		 mano, kad ekonominiam regionų vystymuisi labai svarbus yra mokslo sektorius. Todėl anglių pramonės regionai turėtų spartinti ir universitetų, kurių specializacija būtų ateities technologijos, steigimą, kad jie kaip branduoliai savo ruožtu skatintų naujų įmonių kūrimą. Šioje srityje ypač tikslingas Europos lygmens koordinavimas, siekiant išvengti neveiksmingo dubliavimosi. Be to, tyrimų srityje reikėtų skatinti tarpregioninį bendradarbiavimą;

    20.

    		 mano, kad šiuolaikiška ir veiksminga transporto ir energetikos infrastruktūra, taip pat skaitmeninė infrastruktūra yra pagrindinė sėkmingų struktūrinių pokyčių sąlyga, siekiant padidinti ekonominį vietovių patrauklumą, kad jose steigtųsi įmonės. Šioje srityje taip pat būtų tikslingas Europos lygmens koordinavimas ir glaudesnė tinklaveika;

    Finansinė parama anglių pramonės regionams

    21.

    		 pabrėžia, kad naujų ekonomikos sektorių plėtojimas regionuose yra ilgas procesas, kuriam būtini dideli finansiniai ištekliai. RK pažymi, kad anglių pramonės regionų vietos ir regionų valdžios institucijoms tam reikalinga parama, nes atsisakius angliakasybos ir elektros energijos gamybos naudojant anglį jos visų pirma praras įplaukas. Didžiąją investicijų į ekonominį vystymą dalį turi sudaryti susijusių valstybių narių viešieji ištekliai arba pritrauktos naujos privačiosios investicijos. Šiuo požiūriu RK ragina pirmiausia susijusias valstybes nares šiam tikslui skirti pakankamai finansinių ir kitokių išteklių;

    22.

    		 laikosi nuomonės, kad kultūros ir pramonės paveldas, paremtas turtinga praeitimi, taip pat sporto infrastruktūra ir tradicijos turėtų atlikti teigiamą vaidmenį vykstant šiai transformacijai ir neturėtų būti vertinami tik kaip praėjusių gerų laikų palikta našta;

    23.

    		 ragina struktūrinius pokyčius remti ir Europos lygmeniu. Europos regioninės plėtros fondas jau dabar yra svarbi paramos regionams priemonė. Europos socialinio fondo, programos „Horizontas 2020“ ir Europos investicijų banko indėlis į regionų plėtrą yra svarus. Vis dėlto RK atkreipia dėmesį, kad ten numatytų lėšų, kurios nėra tiesiogiai skirtos anglių pramonės regionams, ir atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susiduria anglių pramonės regionai, ir tai, kad jomis naudojasi ir kiti regionai, yra per mažai. Todėl RK ragina numatyti papildomų išteklių, kurie būtų skirti specialiai anglių pramonės regionų poreikiams patenkinti;

    24.

    		 pabrėžia, kad ES finansinė parama ypač tikslinga tiems projektams, kuriuos numatoma įgyvendinti peržengiant nacionalines sienas. Kadangi šiuo metu visuose anglių pramonės regionuose vyksta struktūriniai pokyčiai, regionų bendradarbiavimas rengiant perspektyvius projektus gali duoti ypač gerų rezultatų. Be to, gali būti tikslinga į strategijas įtraukti kaimyninius regionus ir taip sukurti funkcinius vienetus;

    25.

    		 atsižvelgdamas į tai remia Europos Parlamento raginimą šiuo metu vykstančiose derybose dėl daugiametės finansinės programos (DFP) numatyti papildomų lėšų visuomeniniam, socialiniam ir ekonominiam bei ekologiniam struktūrinių pokyčių poveikiui Europos anglių pramonės regionuose sušvelninti naujam Teisingos energetikos pertvarkos fondui skiriant 4,8 mlrd. EUR; vis dėlto pabrėžia, kad šis fondas turėtų būti finansuojamas skiriant papildomus išteklius, o ne iš Europos struktūriniams ir investicijų fondams numatyto finansinio paketo; palankiai vertina tai, kad išrinktoji Komisijos pirmininkė 2019 m. liepos mėn. pateiktose politinėse gairėse taip pat išreiškė paramą tokio Teisingos energetikos pertvarkos fondo principui;

    26.

    		 vis dėlto yra įsitikinęs, kad lėšas reikėtų glaudžiai susieti su sanglaudos politika, kartu primygtinai ragindamas užtikrinti, kad šios lėšos nebūtų apskaičiuojamos laikantis XXII priede siūlomos viršutinės ribos, bet būtų skiriamos papildomai. Šias papildomas lėšas savo ruožtu būtų galima skirti šiems NUTS 2 regionams numatytoms ERPF ir ESF programoms stiprinti per artimiausius septynerius metus. Be to, šis susiejimas leistų remti visus anglių pramonės regionus atsižvelgiant į jų individualius poreikius. Šiomis lėšomis būtų aktyviai skatinama europinė pridėtinė vertė ir jos galėtų būti skiriamos visiems anglių pramonės regionams, kuriuose vyksta struktūriniai pokyčiai. Lėšos galėtų būti skiriamos atsižvelgiant į šiuos kriterijus: bendras užimtumo angliakasybos sektoriuje lygis ir anglių gavybos apimtis 2019-ais ataskaitiniais metais. Neturėtų būti atmesti regionai, kuriuose jau pradėtas anglies kasyklų uždarymas ir kuriuose iš dalies jau įvyko tokie pokyčiai, su sąlyga, kad ten dar apskritai vykdoma angliakasyba;

    27.

    		 ragina šias lėšas, kaip ir ERPF lėšas, skirti tiesiogiai regionams, kuriuose yra šios anglies kasyklos. Parama susijusiems regionams būtų susieta su konkrečia laipsniško anglių atsisakymo strategija ir vertinama remiantis patikrinamais tikslais;

    28.

    		 siūlo tai finansuoti iš išteklių, kurie kitoje daugiametėje finansinėje programoje numatyti reformų įgyvendinimo priemonei;

    29.

    		 ragina Europos Parlamentą ir Tarybą šį pasiūlymą dėl ypatingo pereinamojo laikotarpio asignavimų skyrimo įtraukti į vykstančias derybas dėl kitos daugiametės finansinės programos;

    Valstybės pagalbos teisės aktų persvarstymas

    30.

    		 atkreipia dėmesį į tai, kad reikia atsižvelgti į Europos valstybės pagalbos teisės aktus ir kad dabartinė valstybės pagalbos sistema baigs galioti 2020 m., jei valstybės pagalbos teisės nuostatų taikymas nebus pratęstas dvejiems metams (iki 2022 m. pabaigos). RK ragina Komisiją rengiant naujas gaires atsižvelgti į su struktūriniais pokyčiais anglių pramonės regionuose susijusias problemas ir užtikrinti, kad anglių pramonės regionams būtų suteikta pakankamai lankstumo socialiniu ir ekonominiu požiūriu perspektyviai laipsniškai atsisakyti anglių;

    31.

    		 pabrėžia, kad jau dabar atsižvelgiant į valstybės pagalbos taisykles galima remti projektus, pagal kuriuos vyksta tarpvalstybinis bendradarbiavimas, visų pirma kai tai yra bendro europinio intereso projektai. Atsakingos ES institucijos turėtų intensyviau konsultuoti regionus tokių projektų planavimo ir įgyvendinimo klausimais;

    32.

    		 ragina atsižvelgiant į tai anglių pramonės regionus priskirti remiamiems regionams pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 straipsnio 3 dalies a ir c punktus ir ES valstybės pagalbos teisės aktus pritaikyti šiems ypatingiems regionams, kad būtų galima imtis struktūriniams pokyčiams įveikti skirtų priemonių, kurios atsvertų trūkstamą pridėtinę vertę, kurios nelieka dėl visa apimančių politinių tikslų. Be to, reikėtų patikrinti, ar dėl ypatingos ir pavyzdinės anglių pramonės regionų pertvarkymo klimato labui svarbos siekiant Europos Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslų, tokios paramos priemonės galėtų remtis SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu. Kad būtų galima greitai atsakyti į šiuos klausimus, siūloma nedelsiant sudaryti bendrą darbo grupę iš susijusių anglių pramonės regionų ir valstybių narių, Konkurencijos ir Regioninės politikos generalinių direktoratų ir RK atstovų.

    Briuselis, 2019 m. spalio 9 d.

    Europos regionų komiteto

    pirmininkas

    Karl-Heinz LAMBERTZ

    Top