Europos regionų komiteto nuomonė „Daugiapakopis valdymas ir tarpsektorinis bendradarbiavimas energijos nepritekliui pašalinti“

(2019/C 404/10)

Pranešėja

:

Kata TÜTTŐ (HU/PES), Budapešto 12-ojo rajono savivaldybės narė

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Įžanginės pastabos

1.

primena, kad Komitetas daugelyje ankstesnių nuomonių jau yra pabrėžęs, kad rengiant įvairių sričių politiką svarbu atsižvelgti į energijos nepriteklių, ir mano, kad vienas svarbiausių politinių pokyčių pastaraisiais metais – tai aiškus pripažinimas, kad dabar ir ateityje formuojant energetikos ir klimato politiką reikia dėmesį skirti ir energijos nepritekliaus socialinių pasekmių klausimui. Taigi, kovojant su energijos nepritekliumi turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į visus susijusius nacionalinius ir ES teisės aktus;

2.

pabrėžia, kad energijos nepriteklius – viena pagrindinių socialines pasekmes turinčių problemų, glaudžiai susijusi su dabartiniais Regionų komiteto ENVE prioritetais;

3.

mano, kad energijos nepritekliaus problemos valdymas, atsižvelgiant tiek į bendrą ES požiūrį, tiek ir į vietos bei regionų ypatumus, gali labai padėti padidinti piliečių pasitikėjimą ES ir juos priartinti prie ES, o taip pat įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir energetikos sąjungą;

4.

teigiamai vertina tai, kad Europos Komisijos teisės aktų rinkinyje „Švari energija visiems europiečiams“ pripažįstama, kaip svarbu pašalinti energijos nepriteklių, ir tai aiškiai nurodoma keletą kartų;

5.

atkreipia dėmesį, kad sukūrus sistemą Sąjungos lygmeniu lauks kitas uždavinys: perkelti švarios energijos dokumentų rinkinio bendrąsias nuostatas į teisės aktų įvairių konkrečių elementų adaptacijas, visapusiškai atsižvelgiant į įvairių regionų poreikius ir šio proceso metu reikės, pirma, išsaugoti atitiktį bendrajai Sąjungos sistemai ir, antra, nustatyti sistemą ir priemones remiantis žiniomis ir pripažįstant įvairius energijos nepritekliaus aspektus;

6.

palankiai vertina teisėkūros procese padarytą pažangą, susijusią su svarbiais švarios energijos dokumentų rinkinio elementais, ypač Europos Parlamento poziciją dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių ir joje išdėstytą aiškų pripažinimą, kad valstybės narės turi visapusiškai rinkti duomenis apie energijos nepriteklių, siūlomą lankstumą valstybėms narėms įsikišti į rinką siekiant spręsti energijos nepritekliaus problemą ir „pažeidžiamų vartotojų“ apibrėžties išplėtimą (28 straipsnis) (1);

7.

ypač remia EP reikalavimą, kad Europos Komisija pateiktų gaires dėl kriterijų, pagal kuriuos būtų apibrėžiamas „didelis energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičius“ (taip pat atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnio 3 dalies d punktą), ir visiškai pritaria EP prielaidai, kad „bet kokia energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių dalis gali būti laikoma didele“;

8.

pabrėžia, kad energijos nepriteklius gerai žinoma problema ir ji dabar vis dažniau pripažįstama ES teisės aktuose aiškiai nurodant valstybėms narėms nustatytus įpareigojimus, niekas neturėtų jos neigti: reikalinga tinkama politika ir konkretūs veiksmai; vis dėlto pažymi, kad reikia tiksliai apibrėžti įvairius energijos nepritekliaus aspektus ir poveikį, taip pat būtinus rodiklius, kad būtų galima juos įvertinti atsižvelgiant į regionų ir vietos aplinkybių įvairovę, siekiant užtikrinti, kad politikos priemonės būtų veiksmingai taikomos ir įgyvendinamos;

9.

vis dėlto pabrėžia, kad vietos ir regionų lygmeniu sprendžiant energijos nepritekliaus klausimą jau taikoma novatoriška patirtis, įskaitant vertingą ES miestų darbotvarkės partnerystės būsto klausimu atliekamą darbą;

10.

pabrėžia, kad vienas geriausių būdų panaikinti energijos nepriteklių Europos lygmeniu yra investuoti į energijos vartojimo efektyvumą ir užtikrinti tinkamai veikiančią ir konkurencingą bendrąją rinką su mažomis kainomis;

11.

teigiamai vertina tai, kad naujajame reglamente dėl energetikos sąjungos valdymo numatyta sistema, leidžianti vietos ir regionų valdžios institucijoms išsakyti savo nuomonę ir teikti pirmenybę energijos nepritekliaus problemos sprendimui;

12.

pripažįsta, kad energijos nepriteklius – svarbus socialinį, ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai turintis visuomenės uždavinys, kurį būtina skubiai spręsti visais valdymo lygmenimis ir kuriam įgyvendinti reikia bendro kompleksinio požiūrio, kurį taikant būtų atsižvelgiama į socialinių ir aplinkos apsaugos tikslų ir priemonių santykį;

Kas iš esmės yra energijos nepriteklius?

13.

primena, kad Merų pakte dėl klimato ir energetikos energijos nepriteklius apibūdinamas taip: „padėtis, kai namų ūkis arba asmuo neturi galimybių gauti deramą gyvenimo lygį užtikrinančių pagrindinių energetikos paslaugų (šildymo, vėsinimo, apšvietimo, judumo ir elektros energijos paslaugas) dėl šių aplinkybių derinio: mažų pajamų, didelių energijos išlaidų ir žemo energijos vartojimo efektyvumo būste“;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš dešimties europiečių žiemą negali tinkamai šildyti savo būsto, vienas iš penkių ES piliečių negali sau leisti naudoti vėsinimo sistemos vasaros metu, o daugiau kaip 80 mln. europiečių gyvena drėgnuose būstuose, kuriuose yra pelėsio žymių, o tai taip pat yra susiję su jų sunkumais pakankamai apšildyti ir atvėsinti būstą;

15.

pabrėžia, kad energijos nepriteklių, kaip ir jį papildantį kitų formų skurdą, dažniau ir stipriau patiria moterys, visų pirma dėl nevienodo pajamų ir darbų namų ūkiuose paskirstymo tarp vyrų ir moterų, taip pat dėl to, kad tarp vienišų tėvų ir tarp vienišų vyresnio amžiaus asmenų yra daugiau moterų;

Būtinas kompleksinis požiūris

16.

pripažįsta, kad energijos nepriteklius yra itin sudėtingas klausimas, kurio sprendimui būtina bendrai ir koordinuotai įvertinti įvairius socialinius, techninius, ekonominius ir biudžeto aspektus;

17.

pažymi, kad energijos nepritekliui įvertinti ir šios problemos sprendimams parengti būtina surinkti įvairią informaciją ir atlikti išsamią jos analizę; atsižvelgdamas į tai, visų pirma pabrėžia, kaip pažymima paties RK teritorinio poveikio vertinime, kad reikia papildomos informacijos, suskirstytos iki NUTS 3 lygio ir, jei tinkama, žemesnio, kad būtų galima toliau kurti tinkamus rodiklius, pagal kuriuos būtų vertinami įvairūs energijos nepritekliaus aspektai ir poveikis vietos lygmeniu, taip pat kad būtų veiksmingiau renkami ir (arba) tvarkomi jau turimi duomenys siekiant, kad jie būtų prieinami politikos formuotojams;

18.

pabrėžia, kad siekiant pašalinti energijos nepriteklių, būtina imtis įvairių viešosios politikos priemonių, kartu atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumo ir socialinės apsaugos klausimus;

19.

tačiau tvirtina, kad bendras kompleksinis požiūris jokiomis aplinkybėmis negali būti pretekstu toliau siekti politinių tikslų ir sektorių, komercinių ar bet kokių kitų interesų, nesusijusių su energijos nepritekliaus mažinimu;

20.

atkreipia Europos vietos ir regionų valdžios institucijų dėmesį į tai, kad taikyti kompleksinį požiūrį yra itin svarbu ir kad tai įgyvendinti vietos ir regionų lygiu yra palyginti paprasta, tačiau, kad šis tikslas būtų pasiektas, visų pirma būtina keistis patirtimi ir išnaudoti kitas bendradarbiavimo formas;

21.

pabrėžia, kad energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių padėtis yra labai įvairi ir kiekvienas atvejis pasižymi specifiniais ypatumais. Energijos nepriteklių patiriantys asmenys gali būti nuomininkai arba savininkai, gyvenantys miestuose ar kaimo vietovėse, apskritai turintys ir kitų sunkumų, kuriems spręsti reikia sąžiningo, novatoriško, atviro ir įtraukaus metodo, kurio taikymui labai svarbus visų susijusių subjektų bendradarbiavimas;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad energijos nepriteklius susijęs ne tik su būsto būkle, bet ir turi tiesioginį poveikį jį patiriančių žmonių fizinei ir psichinei sveikatai ir trukdo jiems palaikyti socialinius santykius, dalyvauti švietimo sistemoje, užsiimti verslu ir dalyvauti kitoje įvairioje veikloje;

Remti ne tik energijos nepritekliaus reiškinio stebėseną, bet ir jo visišką panaikinimą!

23.

mano, kad viešosios politikos sėkmė ES lygmeniu paprastai pasiekiama įgyvendinant pakankamai plataus užmojo, konkrečius ir išmatuojamus tikslus;

24.

pabrėžia, kad, nors galutinis energijos nepritekliaus mažinimo politikos tikslas gali būti tik visiškas energijos nepritekliaus panaikinimas, politinių procesų veiksmingumui užtikrinti būtini trumpalaikiai tikslai;

25.

ragina Europos Komisiją pasiūlyti konkrečius energijos nepritekliaus mažinimo tikslus iki 2030 m. ir energijos nepritekliaus panaikinimo tikslus iki 2050 m.;

Veiksmai, kurių reikia imtis ES lygmeniu

26.

teigiamai vertina ne tik tai, kad į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus įtrauktas tikslas užtikrinti tvarią energiją visiems, bet ir tai, kad pagal 2017 m. lapkričio mėn. pradėtą įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ypatingas dėmesys skiriamas socialinės apsaugos klausimui. Energijos nepriteklius yra būtent ta sritis, kurioje reikia imtis veiksmų taip pat ir Sąjungos lygmeniu;

27.

palankiai vertina 2018 m. Europos Komisijos priimtą strateginę viziją „Švari mūsų visų planeta“, kurios tikslas – iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui Europoje, kartu užtikrinti ne tik didesnę gerovę ir darbo vietų kūrimą, bet ir socialinę lygybę, kad perėjimas vyktų teisingai;

28.

ragina ES institucijas ir valstybes nares užtikrinti, kad visi galėtų veiksmingai naudotis teise į įperkamą energiją, ir šiuo tikslu apsvarstyti galimybę paskelbti moratoriumą dėl viešųjų paslaugų teikimo nutraukimo ar sustabdymo dėl nesumokėjimo, kad nė vienas namų ūkis nebūtų paliktas be bazinių šildymo ar vėsinimo paslaugų tiekimo;

29.

mano, kad pernelyg didelių energijos kainų apribojimas neturi priklausyti tik nuo rinkos konkurencijos ir savireguliacijos veiksmų ir kad ES turi sukurti teisines sistemas, kuriomis valstybėms narėms ir vietos valdžios institucijoms būtų suteikiamos tinkamos priemonės įperkamai energijai užtikrinti. Norėdama išsaugoti žemas energijos kainas, ES ir kitos institucijos pirmiausia turi užtikrinti pakankamą pasiūlą energijos rinkoje, kovoti su monopolinių kainų nustatymu ir pasirūpinti, kad energetikos sistemos pertvarkai skirtos reguliavimo priemonės būtų ekonomiškai efektyvios ir pernelyg nepadidintų kainų;

30.

pabrėžia, kad reikia imtis tinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią galimiems neigiamiems energijos vartojimo efektyvumo renovacijų padariniams, pvz., padidėjusioms būsto išlaidoms, arba juos kompensuoti; atsižvelgiant į tai, labai svarbu užtikrinti sąžiningą energijos vartojimo efektyvumo sąnaudų ir naudos paskirstymą tarp namų savininkų ir nuomininkų;

31.

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų sudaryti palankesnes sąlygas visuomenei gauti nemokamas ir nepriklausomas konsultacijas energijos klausimais ir remti aktyvesnį neturtingų namų ūkių dalyvavimą energijos gamyboje;

32.

laikosi nuomonės, kad ES teisės aktai galėtų būti daug platesnio užmojo ir kad nacionalinės valdžios institucijos turi įsipareigoti nuoširdžiai bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis siekiant užtikrinti veiksmingą daugiapakopį valdymą;

33.

mano, kad labai svarbu supaprastinti ir išplėsti galimybes naudotis ES fondais: ribotos energijos nepriteklių patiriančių žmonių ir jų grupių galimybės imtis veiksmų ir naudotis viešojo administravimo paslaugomis dažnai lemia ar pablogina jų padėtį; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad renovacijos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones gali apriboti gyventojų finansinė padėtis, taip pat nuomos mokesčių taisyklės, dėl kurių sunku padengti išlaidas; todėl pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamas paskatas investuoti į energijos vartojimo efektyvumo didinimą nuomininkams ir namų savininkams, taip pat pažeidžiamų vartotojų apsaugai;

34.

ragina glaudžiau bendradarbiauti Europos energijos nepritekliaus observatoriją, Merų paktą klimato ir energetikos klausimais ir Eurostatą;

35.

pabrėžia, kad labai svarbu viena iš energijos nepritekliaus šalinimo priemonių laikyti energijos vartotojų tapimą energiją gaminančiais vartotojais, ir kad šiuo tikslu reikėtų visais lygmenimis skatinti iniciatyvas, kurios suteiktų galimybes energijos nepriteklių patiriantiems vartotojams tapti energijos gamintojais;

Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo

36.

pažymi, kad sudėtingą energijos nepritekliaus problemą visų pirma tenka spręsti vietos ir regionų valdžios institucijoms, nes jos gali nustatyti šioje padėtyje esančius asmenis, konkrečias šio reiškinio priežastis bei tiesiogiai teikti piliečiams praktinius patarimus ir konsultacijas, ir kad daugelis energijos nepritekliaus mažinimo priemonių gali būti įgyvendinamos vietos lygmeniu;

37.

kadangi energijos nepriteklius yra labai sudėtingas klausimas, todėl negali būti vienodai sprendžiamas skirtinguose ES regionuose, ir kad vietos valdžios institucijos, ieškodamos tinkamų priemonių, taip pat turi laikytis naujo kompleksinio požiūrio ir šiuo tikslu įtraukti už įvairias sritis atsakingas vietos administracijas, kad būtų galima rasti geriausią sprendimą. Vietos ir regionų valdžios institucijos per savo energetikos bendroves, būsto asociacijas, bendradarbiaudamos su privačiais subjektais, projektų fondais, rengdamos konsultacijas ir t. t. yra įgijusios tam tikrus reikšmingus įgaliojimus priimant sprendimus energijos vartojimo efektyvumo ir energijos gamybos klausimais;

38.

atkreipia dėmesį, kad energijos nepritekliaus valdymo politika taip pat gali turėti papildomos naudos toms vietos ir regionų valdžios institucijoms, nes būtų skatinamas sėkmingas kitų politikos tikslų įgyvendinimas ir remiamos, pavyzdžiui, efektyvaus energijos vartojimo, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, piliečių sveikatos, socialinės įtraukties ir socialinės apsaugos gerinimo sritys, ir apskritai gerinama bendra gyvenimo kokybė ir tvarumas;

39.

pabrėžia, kad veiksmingai sprendžiant energijos nepritekliaus problemą būtų galima padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms toliau plėsti kovos su klimato kaita socialinį pagrindą įtraukiant socialines grupes, kurios iki šiol buvo mažiau aktyvios ir joms buvo skiriama mažiau dėmesio;

40.

vis dėlto ryžtingai tvirtina, kad sprendimus bus galima rasti, tik jei bus tinkamai sustiprintos vietos ir regionų valdžios institucijų teisinės ir finansinės priemonės;

Pastatų ūkis ir energijos vartojimo efektyvumas

41.

pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumas yra svarbus aspektas, susiejantis poveikio klimatui neutralizavimo ir teisingo perėjimo prie naujos energetikos sistemos, įskaitant energijos nepritekliaus valdymą, tikslus;

42.

mano, kad būstų energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra viena pagrindinių vietos ir regionų valdžios institucijų užduočių ir kad šiuo tikslu jos turėtų vengti dėmesį sutelkti tik į socialinį būstą, visų pirma valstybėse narėse, kuriose socialinių būstų yra nedaug;

43.

pabrėžia, kad įpareigojimas kasmet renovuoti 3 % valstybių narių centrinės valdžios institucijoms priklausančių pastatų, siekiant padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą, turėtų būti įgyvendinamas skiriant plataus užmojo investicijas ir paramą renovavimo tempui padidinti, nes priešingu atveju artimiausiu metu nebus įmanoma panaikinti energijos nepritekliaus ir juo labiau – pasiekti klimato tikslų;

44.

atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į energijos nepritekliaus aspektą, reikia skirti kuo daugiau ES lėšų esminei visų pastatų ūkio renovacijai, kad nebūtų delsiama didinti visų pirma skurdžiausių nuomininkų ir savininkų būstų energijos vartojimo veiksmingumą, nes tai padidintų energijos nepriteklių ir trukdytų siekti klimato tikslų;

45.

ragina valstybes nares kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo mėn. perkelti į nacionalinę teisę atnaujintą Direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo (2), nes esamo ES pastatų ūkio energinio naudingumo gerinimas yra tiesiogiai susijęs su visišku galiojančios teisinės sistemos įgyvendinimu;

Merų pakto svarba

46.

teigiamai vertina tai, kad Merų pakte dėl klimato ir energetikos energijos nepritekliaus klausimas įtrauktas į trečiąjį ramstį, o tai užtikrina, kad šis klausimas išliks darbotvarkėje ir bus ieškoma sprendimų; pabrėžia labai vertingą Merų pakto vaidmenį dalijantis žiniomis ir patirtimi ir remiant bei teikiant metodines gaires Europos vietos ir regionų valdžios institucijoms ir kitiems dalyviams;

47.

pabrėžia, kad Komitetas užtikrina tolesnę paramą Merų paktui atsižvelgiant į didelę jo vertę Europos piliečiams dėl jo aktyvaus vaidmens ir didelių socialinių užmojų;

48.

ragina Europos vietos ir regionų valdžios institucijas ir jų vadovus prisijungti prie Merų pakto ir kitų veiksmų klimato srityje tinklų ir aktyviai dalyvauti susijusioje jų veikloje, ypatingą dėmesį skiriant vietos gerosios patirties mainams;

49.

primena, kad yra sudaryta Regionų komiteto narių grupė, kurios nariai atlieka Merų pakto ambasadorių vaidmenį, ir viena iš jų pareigų – viešinti šio pakto veiklą ir skatinti kuo daugiau subjektų prie jo prisijungti, ir mano, kad šie ambasadoriai turėtų būti tinkamai remiami;

Energijos nepritekliaus observatorija

50.

pabrėžia, kad tiksli energijos nepritekliaus apibrėžtis ir šio reiškinio masto įvertinimas yra labai svarbūs planuojant ir įgyvendinant tinkamus viešosios politikos sprendimus ir priemones;

51.

apgailestauja, kad du trečdaliai valstybių narių energijos nepritekliaus reiškinio raidai stebėti nesiremia kiekybiniais rodikliais;

52.

pažymi, kad iki šiol Europos Komisijos įsteigta Energijos nepritekliaus observatorija visiškai atitinka tikslus, kurie jai buvo iškelti;

53.

kadangi observatorijos veiklos terminas greitai baigsis, ragina Europos Komisiją išnagrinėti galimybes pratęsti jos veiklą, jei reikia išplėsti jos tikslus ir užduotis, taip pat sudaryti galimybes rinkti ir vertinti duomenis, nes observatorijos surinkta informacija ir toliau bus būtina siekiant ateityje tinkamai plėtoti viešąją politiką.

---

(1)  P8_TA-PROV(2019)0226, priimta 2019 3 26.

(2)  2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (OL L 156, 2018 6 19, p. 75).