52018IP0225

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52018IP0225 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52018IP0225

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros aiškinimo ir įgyvendinimo (2016/2018(INI))

OL C 76, 2020 3 9, p. 86–102 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Date of document:: 30/05/2018; Balsavimo data
Date of vote:: 30/05/2018
Date of debate:: 28/05/2018

Author:: Europos Parlamentas, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas, Konstitucinių reikalų komitetas, Peticijų komitetas, Tarptautinės prekybos komitetas, Teisės reikalų komitetas, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
Form:: Rezoliucija savo iniciatyva
Parliamentary term:: aštuntoji įstatymų leidžiamoji valdžia
Internal reference:: 2016/2018(INI)
Session:: 2018-2019

Treaty:

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo , Europos Sąjungos sutartis

Legal basis:

Link

Select all documents mentioning this document

Earlier related instruments:

32016Q0512(01) COR Opinion

Instruments cited:

Link

EUROVOC descriptor:

Subject matter:

Institucijas reglamentuojančios nuostatos

Directory code:

01.40.10.00 Bendrieji, finansų ir instituciniai klausimai / Institucijas reglamentuojančios nuostatos / Bendrieji dalykai

HTML

PDF

Official Journal

9.3.2020

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/86

P8_TA(2018)0225

Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros aiškinimas ir įgyvendinimas

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros aiškinimo ir įgyvendinimo (2016/2018(INI))

(2020/C 76/10)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 17 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 295 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (1) (toliau – naujasis TIS),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių (2) (toliau – 2010 m. Pagrindų susitarimas),

—	atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (3) (2003 m. TIS),

—	atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo (4),

—	atsižvelgdamas į 1998 m. gruodžio 22 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl bendrųjų Bendrijos teisės aktų rengimo kokybės gairių (5),

—	atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo (6),

—	atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 13 d. Bendrą deklaraciją dėl praktinių bendro sprendimo procedūros taisyklių (7),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 27 d. bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (8),

—	atsižvelgdamas į Bendrą deklaraciją dėl 2017 m. ES teisėkūros prioritetų (9),

—	atsižvelgdamas į Bendrą deklaraciją dėl 2018–2019 m. ES prioritetų teisėkūros srityje (10),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą (byla dėl biocidų), 2015 m. liepos 16 d. sprendimą (byla dėl vizų režimo abipusiškumo mechanizmo), 2016 m. kovo 17 d. sprendimą (byla dėl deleguotojo akto, susijusio su Europos infrastruktūros tinklų priemone), 2016 m. birželio 14 d. sprendimą (byla dėl Tanzanijos) ir 2014 m. birželio 24 d. sprendimą (byla dėl Mauricijaus) (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl bendros Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių peržiūros (12),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Dabartinė padėtis ir perspektyva“ (13),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl prioritetų, susijusių su 2017 m. Komisijos darbo programa (14),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą dėl Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros sudarymo (15),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių persvarstymo ir poveikio MVĮ tyrimo vaidmens (16),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl teisėkūros įgaliojimų delegavimo ir valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės (17),

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją „ES reglamentavimo kokybė, subsidiarumas ir proporcingumas. 19-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros (2011 m.)“ (18),

—	atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „18-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros. Subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas (2010 m.)“ (19),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl geresnės teisėkūros, subsidiarumo ir proporcingumo principų bei sumanaus reguliavimo (20),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl nepriklausomo poveikio vertinimo užtikrinimo (21),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatą „Baigiant įgyvendinti geresnio reglamentavimo darbotvarkę: geresni sprendimai duoda geresnių rezultatų“ (COM(2017)0651),

—	atsižvelgdamas į SESV 294 straipsnį dėl bendro sprendimo procedūros,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 24 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Sąjungos pastangų supaprastinti ir sumažinti reglamentavimo naštą apžvalga“ (SWD(2017)0675),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatą „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ (22),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas – geresnių stipresnės Sąjungos rezultatų pagrindas“ (COM(2016)0615),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015)0215),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 7 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl geresnio reglamentavimo gairių (SWD(2017)0350),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į bendrus Teisės reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A8-0170/2018),

A.	kadangi naujasis TIS įsigaliojo jo pasirašymo dieną – 2016 m. balandžio 13 d.;

kadangi naujojo TIS priėmimo proga Parlamentas ir Komisija paskelbė pareiškimą, kuriame patvirtino, kad naujasis susitarimas „atspindi pusiausvyrą tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos ir jų atitinkamą kompetenciją, kaip nustatyta Sutartyse“ ir kad „juo nedaromas poveikis 2010 m. spalio 20 d. Pagrindų susitarimui dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių“ (23);

kadangi, siekdamas įgyvendinti naujojo TIS nuostatas dėl tarpinstitucinio programų sudarymo, Parlamentas peržiūrėjo savo Darbo tvarkos taisykles, kad, inter alia, nustatytų vidaus procedūras, taikytinas derantis dėl bendrų išvadų, susijusių su daugiamečių programų sudarymu, ir dėl bendrų deklaracijų, susijusių su tarpinstituciniu metinių programų sudarymu, bei jas priimant;

D.	kadangi, aptardamos tarpinstitucinio metinių programų sudarymo klausimą, trys institucijos susitarė dėl dviejų bendrų deklaracijų dėl ES teisėkūros prioritetų atitinkamai 2017 m. ir 2018–2019 m.;

E.	kadangi, kitaip negu 2003 m. TIS, naujasis TIS nebeapima teisinio pagrindo alternatyviems reglamentavimo metodams – pvz., bendram reguliavimui ir savireguliavimui – naudoti, taigi jokių nuorodų į šiuos metodus apskritai nepateikta;

kadangi pagal naujojo TIS 13 dalį, atlikdama savo poveikio vertinimus, Komisija turi kuo plačiau konsultuotis; kadangi naujojo TIS 19 dalyje panašiai nustatyta, jog Komisija prieš priimdama pasiūlymą, o ne po to turi atvirai ir skaidriai rengti viešas konsultacijas bei pasirūpinti, kad šioms viešoms konsultacijoms taikomos sąlygos ir laiko ribos būtų palankios kuo didesniam dalyvavimui užtikrinti, neapsiribojant subjektais, kurie naudojasi įtvirtintomis teisėmis, ir jų lobistais;

kadangi 2017 m. liepos mėn. Komisija peržiūrėjo savo geresnio reglamentavimo gaires, siekdama geriau paaiškinti įvairių politikos formavimo etapų Komisijoje sąsajas ir jomis pasinaudoti bei pakeisti ankstesnes nepriklausomas gaires, kuriomis buvo atskirai sprendžiami poveikio vertinimo, analizės ir įgyvendinimo klausimai, kad būtų įtraukti nauji planavimo ir konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais orientyrai;

H.	kadangi pagal naujojo TIS 16 dalį „Komisija gali savo iniciatyva arba Europos Parlamento ar Tarybos prašymu papildyti savo poveikio vertinimą arba atlikti kitą, jos nuomone, būtiną analitinį darbą“;

kadangi pagal naująjį TIS pripažįstama, kad ankstesnioji Poveikio vertinimo valdyba pakeičiama Komisijos Reglamentavimo patikros valdyba; kadangi pastarosios uždavinys, be kita ko, – objektyviai tikrinti Komisijos poveikio vertinimų kokybę; kadangi norint, kad iniciatyva, įskaitant poveikio įvertinimą, būtų pateikta priimti Komisijai, būtina gauti teigiamą Valdybos nuomonę; kadangi tuo atveju, jei pateikiama neigiama nuomonė, ataskaitos projektas turi būti peržiūrėtas ir iš naujo pateiktas Valdybai, o, neigiamą nuomonę pateikus antrą kartą, būtinas politinis sprendimas, jei norima, kad iniciatyva būtų tęsiama; kadangi Valdybos nuomonė viešai paskelbiama Komisijos interneto svetainėje tuo pat metu, kaip ir su atitinkama iniciatyva susijusi ataskaita, o jeigu atliekamas poveikio vertinimas – kai tik Komisija patvirtina atitinkamą politikos iniciatyvą (24);

kadangi 2017 m. pradžioje Reglamentavimo patikros valdyba baigė savo personalo, įskaitant tris narius ne iš ES institucijų, įdarbinimo procedūras; kadangi 2016 m. Valdyba peržiūrėjo 60 atskirų poveikio įvertinimų, kurių 25 (42 proc.) iš pradžių buvo įvertinti neigiamai, taigi buvo peržiūrėti ir iš naujo pateikti Valdybai; kadangi po to Valdyba apskritai teigiamai įvertino visus, išskyrus vieną iš savo gautų ir peržiūrėtų poveikio įvertinimų; kadangi Valdyba keitėsi informacija su Parlamento tarnybomis dėl geriausios poveikio vertinimui taikytinos praktikos ir metodikos;

kadangi pagal naujojo TIS 25 dalį „jeigu dėl numatomo teisinio pagrindo keitimo įprasta teisėkūros procedūra turės būti pakeista specialia teisėkūros procedūra arba ne teisėkūros procedūra, trys institucijos pasikeis nuomonėmis apie šį pakeitimą“; kadangi Parlamentas, siekdamas taikyti šią nuostatą, peržiūrėjo savo Darbo tvarkos taisykles; kadangi šios nuostatos dar nereikėjo taikyti;

kadangi pagal naujojo TIS 27 dalį „trys institucijos pripažįsta, kad visus galiojančius teisės aktus reikia suderinti su Lisabonos sutartimi nustatyta teisine sistema, ir visų pirma tai, kad reikia didelį prioritetą teikti skubiam visų pagrindinių teisės aktų, kuriuose vis dar daroma nuoroda į reguliavimo procedūrą su tikrinimu, suderinimui“; kadangi Komisija šį suderinimą pasiūlė 2016 m. gruodžio mėn. (25); kadangi šiuo metu Parlamentas ir Taryba itin atidžiai nagrinėja šį pasiūlymą;

kadangi naujojo TIS priede pateikta nauja Bendrojo susitarimo dėl deleguotųjų aktų ir dėl susijusių standartinių nuostatų versija; kadangi pagal naujojo TIS 28 dalį „visos trys institucijos nepagrįstai nedelsdamos po šio susitarimo įsigaliojimo pradės derybas siekdamos papildyti pridedamą „Bendrąjį susitarimą dėl deleguotųjų aktų“ numatant neprivalomus SESV 290 ir 291 straipsnių taikymo kriterijus“; kadangi po ilgai trukusio parengiamojo darbo šios derybos pagaliau prasidėjo 2017 m. rugsėjo mėn.;

kadangi pagal naujojo TIS 29 dalį „trys institucijos įsipareigoja […] ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje sukurti bendrą deleguotųjų aktų funkcinį registrą, kuriame tinkamai struktūrizuotu ir naudotojui patogiu būdu teikiama informacija, siekiant padidinti skaidrumą, palengvinti planavimą ir užtikrinti visų įvairių deleguotojo akto gyvavimo ciklo stadijų atsekamumą“; kadangi registras jau sukurtas ir nuo 2017 m. gruodžio mėn. naudojamas;

O.	kadangi TIS 32 punkte numatyta, kad „Komisija atlieka tarpininkės vaidmenį laikydamasi vienodo požiūrio į abi teisėkūros institucijos šakas, visapusiškai atsižvelgdama į trims institucijoms Sutartimis priskirtus vaidmenis“;

kadangi naujojo TIS 34 dalyje Parlamentas ir Taryba, kaip teisėkūros institucijos, pabrėžė, kad svarbu palaikyti glaudžius ryšius dar prieš pradedant tarpinstitucines derybas, siekiant geresnio tarpusavio supratimo dėl savo atitinkamų pozicijų, ir šiuo tikslu susitarė sudaryti palankesnes sąlygas tarpusavyje keistis nuomonėmis ir informacija, be kita ko, reguliariai kviesdamos kitų institucijų atstovus dalyvauti neformaliuose pasikeitimuose nuomonėmis; kadangi dėl šių nuostatų neprireikė kurti jokių specialių procedūrų ar struktūrų; kadangi, taikant Bendrą deklaraciją dėl teisėkūros prioritetų, institucijų ryšiai suintensyvėjo, tačiau komitetų patirtis rodo, kad nesivadovaujama jokiu sisteminiu principu tokiems abipusiams nuomonių mainams skatinti ir kad gauti informacijos iš Tarybos apie visose valstybėse narėse keliamus klausimus ir užsitikrinti jos grįžtamąjį ryšį šiuo požiūriu tebėra sunku; kadangi, Parlamento nuomone, ši padėtis visiškai nepriimtina;

kadangi, siekdamas dar labiau stiprinti teisėkūros proceso skaidrumą, Parlamentas peržiūrėjo savo Darbo tvarkos taisykles, kad jų straipsniai dėl tarpinstitucinių derybų vykstant įprastai teisėkūros procedūrai būtų pritaikyti atsižvelgiant į 2012 m. pradėtas taikyti nuostatas; kadangi visi Parlamento derybų įgaliojimai viešinami, tačiau Tarybos įgaliojimų atveju šiuo principu nesivadovaujama; kadangi, Parlamento nuomone, ši padėtis visiškai nepriimtina;

kadangi naujojo TIS 39 straipsnyje nustatyta, jog, „siekiant palengvinti įvairių teisėkūros proceso etapų atsekamumą, trys institucijos įsipareigoja ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. nustatyti būdus, kaip tuo tikslu toliau plėtoti platformas ir priemones, kad būtų sukurta speciali bendra duomenų bazė, kurioje būtų pateikiama informacija apie teisėkūros aktų esamą padėtį“; kadangi tokia bendra duomenų bazė iki šiol nesukurta;

kadangi naujojo TIS 40 straipsnyje, susijusiame su derybomis dėl tarptautinių susitarimų ir jų sudarymu, „trys institucijos įsipareigoja per šešis mėnesius po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos susitikti siekiant vykdyti derybas dėl geresnės praktinės bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija tvarkos taikant Sutartis, kaip yra išaiškinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas“; kadangi šios derybos prasidėjo 2016 m. lapkričio mėn. ir vis dar tęsiasi;

kadangi bendradarbiavimas reglamentavimo srityje tapo itin svarbia priemone sudarant tarptautinės prekybos susitarimus – siekiant dialogo reglamentavimo klausimais ir prekybos partnerių tarpusavio suderinamumo; kadangi vykstant šiam procesui Komisija turi likti įsipareigojusi laikytis teisingų ir vienodų sąlygų visoms suinteresuotosioms šalims principų bei užtikrinti kuo skaidresnį sprendimų priėmimą;

kadangi naujojo TIS 46 straipsnyje „trys institucijos patvirtina savo įsipareigojimą iš dalies keičiant galiojančius teisės aktus dažniau naudoti išdėstymo nauja redakcija teisėkūros metodą visapusiškai laikantis 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo“;

kadangi pagal naujojo TIS 48 straipsnį „kaip indėlį į savo Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (toliau – REFIT), Komisija įsipareigoja kasmet pateikti Sąjungos pastangų, siekiant supaprastinti teisės aktus, išvengti pernelyg didelio reguliavimo ir sumažinti administracinę naštą rezultatų apžvalgą, įskaitant metinį naštos tyrimą“; kadangi pirmojo metinio naštos tyrimo rezultatai kaip 2018 m. Komisijos darbo programos dalis buvo pristatyti 2017 m. spalio 24 d.;

kadangi metinis naštos tyrimas yra unikali proga nustatyti ir stebėti ES pastangų rezultatus siekiant išvengti pernelyg didelio reguliavimo ir sumažinti administracinę naštą; kadangi atliekant metinį naštos tyrimą sudaroma puiki galimybė parodyti, kokią pridėtinę vertę kuria ES teisės aktai, ir užtikrinti skaidrumą ES piliečiams;

kadangi naujajame TIS raginama užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekiant supaprastinti esamus Sąjungos teisės aktus ir vengti pernelyg didelio reglamentavimo bei administracinės naštos piliečiams, administracijoms ir įmonėms; kadangi Parlamentas pabrėžia, kad sudarant tarptautinės prekybos susitarimus šie tikslai neturėtų lemti žemesnių aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, darbuotojų sveikatos, saugos standartų, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) standartų ar prastesnio vartotojų teisių užtikrinimo;

kadangi pagal naujojo TIS 50 straipsnį „trys institucijos bendrai ir reguliariai stebės, kaip įgyvendinamas šis Susitarimas, politiniu lygmeniu – per kasmetines diskusijas ir techniniu lygmeniu – Tarpinstitucinio koordinavimo grupėje“; kadangi stebėjimas politiniu lygmeniu apima reguliarias Komitetų pirmininkų sueigos diskusijas ir kasmetinį aukšto lygio susitikimą rezultatams apžvelgti; be to, kadangi konkreti stebėjimo tvarka buvo apibrėžta bendrų deklaracijų dėl ES teisėkūros prioritetų atitinkamai 2017 m. ir 2018–2019 m. kontekste; taip pat kadangi patirtis, kurią iki šiol įgijo komitetai, yra neįkainojama priemonė vertinant, kaip įgyvendinamas naujasis TIS; kadangi Teisės reikalų komitetas disponuoja konkrečia kompetencija geresnės teisėkūros ir Sąjungos teisės supaprastinimo srityse;

Bendri įsipareigojimai ir tikslai

mano, kad naujasis TIS yra tarpinstitucinė praktika, kuria siekiama gerinti Sąjungos teisės aktų kokybę; primena, kad daugeliu atvejų ES teisės aktais suderinamos arba pakeičiamos skirtingos 28 valstybėse narėse taikomos taisyklės, taigi nacionalinės rinkos tampa abipusiškai ir vienodai prieinamos ir apskritai sumažinamos administracinės išlaidos, siekiant sukurti visapusiškai veikiančią vidaus rinką;

teigiamai vertina per pirmuosius su puse naujojo TIS taikymo metų padarytą pažangą ir įgytą patirtį bei ragina institucijas toliau dėti pastangas siekiant visapusiškai įgyvendinti Susitarimą, ypač kai tai susiję su tarpinstitucinėmis derybomis dėl neprivalomų SESV 290 ir 291 straipsnių taikymo kriterijų, visų pagrindinių teisės aktų, kuriuose vis dar daroma nuoroda į reguliavimo procedūrą su tikrinimu, suderinimu, tarpinstitucinėmis derybomis dėl praktinės bendradarbiavimo derantis dėl tarptautinių susitarimų ir juos sudarant bei dalijantis informacija šiais klausimais tvarkos ir specialios bendros duomenų bazės, kurioje būtų pateikiama informacija apie teisėkūros aktų esamą padėtį, sukūrimu;

primena, kad naujojo TIS tikslas – vystyti atviresnius ir skaidresnius visų trijų institucijų santykius, siekiant rengti aukštos kokybės teisės aktus ES piliečių labui; mano, kad, nors institucijų lojalaus bendradarbiavimo principas paminėtas tik 9 ir 32 dalyse – kalbant apie konkrečias naujojo TIS apimamas sritis – jo, kaip vieno iš ES sutarties 13 straipsnyje įtvirtintų principų, turėtų būti laikomasi per visą teisėkūros ciklą;

Programų sudarymas

teigiamai vertina trijų institucijų susitarimą stiprinti Sąjungos metinių ir daugiamečių programų sudarymą pagal ES sutarties 17 straipsnio 1 dalį, taikant labiau struktūrizuotą procedūrą, įskaitant tikslią laikaskalę; su pasitenkinimu pažymi, kad per pirmąjį tarpinstitucinį metinių programų sudarymą pagal naująjį TIS aktyviai dalyvavo trys institucijos: šio dalyvavimo rezultatas – bendra deklaracija dėl ES teisėkūros prioritetų 2017 m., įskaitant 59 svarbiausius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kurie buvo įvardyti kaip 2017 m. prioritetai, taip pat bendra deklaracija dėl ES teisėkūros prioritetų 2018–2019 m., įskaitant 31 svarbiausią pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kurie buvo įvardyti kaip prioritetai iki einamojo laikotarpio pabaigos; atsižvelgdamas į tai ypač teigiamai vertina aktyvų Tarybos dalyvavimą ir tiki, kad jis tęsis ateityje – taip pat ir sudarant daugiametes naujojo laikotarpio programas; tačiau mano, kad prioritetinės tvarkos taikymas kai kuriems teisėkūros dokumentams, dėl kurių susitarta bendrose deklaracijose, neturėtų būti naudojamas siekiant daryti nederamą spaudimą teisėkūros institucijoms ir kad didesnis greitis neturėtų būti prioritetas, jei dėl to nukenčia teisėkūros kokybė; mano, kad svarbu įvertinti, kaip taikoma dabartinė bendrų deklaracijų tvirtinimo praktika ir taisyklės ir ar galima patobulinti tam tikras Parlamento darbo tvarkos taisyklių nuostatas, susijusias su derybomis dėl tarpinstitucinio programų sudarymo, pavyzdžiui, didinti frakcijų Parlamento pirmininkui suteikiamus įgaliojimus;

mano, jog nepaprastai svarbu, kad per visą bendros deklaracijos rengimo ir įgyvendinimo procesą būtų visapusiškai konsultuojamasi su Parlamento komitetais;

pažymi, kad naujuoju TIS nedaromas poveikis abipusiams įsipareigojimas, dėl kurių Parlamentas ir Komisija susitarė 2010 m. Pagrindų susitarime; visų pirma primena, kad, įgyvendinant naujojo TIS 6–11 dalis, turi būti laikomasi su Komisijos darbo programos grafiku susijusios tvarkos, kuri išdėstyta 2010 m. Pagrindų susitarimo 4 priede;

mano, kad Komisija, pristatydama savo darbo programą, turėtų ne tik nurodyti naujojo TIS 8 dalyje numatytus elementus, bet ir pagrįsti numatomus teisės aktus subsidiarumo ir proporcingumo principų požiūriu, taip pat nurodyti jų Europos pridėtinę vertę;

palankiai vertina tai, kad Komisija įsteigė Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupę, kuri turi bendradarbiauti įgyvendinant naująjį TIS, kad būtų pelnytas didesnis piliečių pasitikėjimas, nes jie subsidiarumo principą laiko vienu iš pagrindinių demokratinio proceso aspektų;

ragina Komisiją teikti įtraukesnes, išsamesnes ir patikimesnes darbo programas; visų pirma prašo, kad Komisijos darbo programose būtų aiškiai nurodomas teisinis kiekvieno pasiūlymo pobūdis, įskaitant tikslų ir realistišką tvarkaraštį; ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimieji pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų – ypač svarbiausi teisės aktų rinkiniai – pasirodytų gerokai iki šios kadencijos pabaigos ir kad teisėkūros institucijos turėtų pakankamai laiko visapusiškai pasinaudoti savo prerogatyvomis;

10.

ragina rengti veiksmingus teisės aktus, kurie būtų pritaikyti darbuotojų apsaugai ir Europos konkurencingumui remti, ypatingą dėmesį teikiant mažosioms ir vidutinėms įmonėms, visuose ekonomikos sektoriuose;

11.

palankiai vertina tai, kad Komisija atsakė į Parlamento prašymus pateikti pasiūlymus dėl Sąjungos teisės aktų pagal SESV 225 straipsnį – daugeliu atveju per trijų mėnesių laikotarpį, kuris nurodytas naujojo TIS 10 dalyje; tačiau pažymi, kad Komisija nepriėmė pagal šios dalies nuostatas numatytų konkrečių komunikatų; ragina Komisiją priimti šiuos komunikatus, siekiant užtikrinti visapusišką skaidrumą ir pateikti politinį atsaką į prašymus, kuriuos savo rezoliucijoje yra pateikęs Parlamentas, deramai atsižvelgiant į susijusias Parlamento Europos pridėtinės vertės ir išlaidų dėl Europos masto veiksmų nebuvimo analizes;

12.

pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti lojalų ir skaidrų Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendradarbiavimą, kuris turėtų būti praktiškai įgyvendinamas nuoširdžiu Komisijos įsipareigojimu tokiu pat lygiu įtraukti Parlamentą ir Tarybą jai įgyvendinant programų sudarymo procedūrą, ir primena Komisijai jos pareigą greitai reaguoti į teisėkūros ir ne teisėkūros pranešimus savo iniciatyva; apgailestauja, kad vis dar nesiimta priemonių dėl kai kurių pranešimų savo iniciatyva, ir ragina Komisiją per tris mėnesius nurodyti teisėkūros institucijoms teksto atsiėmimo priežastis, taip pat pateikti pagrįstus atsakymus dėl prašymų pateikti teisėkūros ar ne teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymus;

13.

mano, jog visų nuorodų į alternatyvių reglamentavimo metodų naudojimą išbraukimas naujajame TIS nepažeidžia Parlamento pozicijos, kad privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai turėtų būti taikomi užtikrinant kuo didesnį atidumą ir vadovaujantis deramai patvirtintu pagrindu, nepakenkiant teisiniam tikrumui ir galiojančių teisės aktų aiškumui bei pasikonsultavus su Parlamentu (26); be to, reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nesant aiškių privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų naudojimo ribų, gali netgi būti skatinama jomis remtis, nesuteikiant jokių garantijų, kad Parlamentas galės atlikti tikrinimą;

14.

kviečia Tarybą ir Komisiją pritarti, kad alternatyvūs reglamentavimo metodai – jeigu jie griežtai būtini – būtų įtraukti į daugiamečių ir metinių programų sudarymo dokumentus: taip teisėkūros institucijos galėtų juos deramai atpažinti ir tikrinti;

Geresnės teisėkūros priemonės

15.

pabrėžia, kad poveikio vertinimai gali būti skirti informuoti, tačiau niekada negali pakeisti politinių sprendimų arba tapti priežastimi, dėl kurios netinkamai vėluoja teisėkūros procesas; pabrėžia, kad per visą teisėkūros procesą ir atliekant visus siūlomų teisės aktų poveikio vertinimus ypatingas dėmesys turi būti skiriamas galimam poveikiui, patiriamam tų, kurie turi mažiausiai galimybių pateikti susirūpinimą jiems keliančius klausimus sprendimų priėmėjams, įskaitant MVĮ, pilietinę visuomenę, profesines sąjungas ir kitus subjektus, neturinčius lengvo patekimo į institucijas pranašumo; mano, kad visų pirma poveikio vertinimuose turi būti skiriamas vienodas dėmesys pasekmių visuomenei, sveikatai ir aplinkai vertinimui ir įvertintas poveikis pagrindinėms piliečių teisėms bei moterų ir vyrų lygybei;

16.

primena, kad mažosios ir vidutinės įmonės sudaro 99 proc. visų ES įmonių, sukuria 58 proc. ES apyvartos ir jose dirba du trečdaliai visų privačiojo sektoriaus darbuotojų; be to, primena, jog iniciatyvoje „Small Business Act“ Komisija įsipareigojo, kad formuodama savo politiką vadovausis principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir kad tai apima poveikio MVĮ tyrimą, siekiant įvertinti būsimų teisės aktų ir administracinių iniciatyvų poveikį MVĮ (27); primena, jog savo 2016 m. kovo 9 d. sprendime dėl naujojo TIS Parlamentas pažymėjo, kad pagal naujojo TIS formuluotę trys institucijos nepakankamai įpareigojamos į savo poveikio vertinimus įtraukti poveikio MVĮ ir konkurencingumui tyrimus (28); pabrėžia, kad visais teisėkūros ciklo etapais svarbu atsižvelgti į poveiki konkurencingumui ir inovacijoms ir į MVĮ poreikius ir skirti tam dėmesio, ir palankiai vertina tai, kad Komisijos geresnio reglamentavimo gairėse pažymima, jog turi būti prireikus atsižvelgiama į galimą poveikį MVĮ ir konkurencingumui bei apie tai sistemingai informuojama visuose poveikio vertinimuose; pažymi, kad dažnai MVĮ tyrimai yra nepakankamai kokybiški ir nėra nuosekliai įgyvendinami; ragina Komisiją apsvarstyti, kaip galima būtų geriau atsižvelgti į poveikį MVĮ, ir ketina atidžiai stebėti, kaip šis klausimas bus sprendžiamas per kelerius ateinančius metus;

17.

primygtinai ragina Komisiją siekiant geresnės teisėkūros geriau įvertinti savo politikos socialinius ir aplinkosauginius padarinius, taip pat poveikį pagrindinėms piliečių teisėms, nepamirštant ir teisės aktų nebuvimo Europos lygmeniu kainos ir to, kad sąnaudų ir naudos analizė yra tik vienas iš daugelio vertinimo kriterijų;

18.

dar kartą ragina į visus poveikio vertinimus privalomai įtraukti subalansuotą vidutinės trukmės ir ilgalaikio ekonominio, socialinio poveikio ir poveikio aplinkai ir sveikatai analizę;

19.

ragina Komisiją poveikio ir ex-post vertinimus taikyti tikrinant iniciatyvų, pasiūlymų arba esamų teisės aktų suderinamumą su darnaus vystymosi tikslais, taip pat atitinkamą jų poveikį pažangai įgyvendinant šiuos tikslus ir šių tikslų įgyvendinimui;

20.

primena, kad per derybas nebebuvo svarstoma į Komisijos pradinį pasiūlymą dėl naujojo TIS idėja įtraukta apie papildomą ad hoc techninę nepriklausomą ekspertų grupę; pažymi, kad sukurti tokią ekspertų grupę buvo siekiama norint stiprinti poveikio vertinimų nepriklausomumą, skaidrumą ir objektyvumą; primena, jog naujojo TIS 15 dalyje susitarta, kad Parlamentas ir Taryba atliks poveikio vertinimus, susijusius su jų padarytais esminiais Komisijos pasiūlymo pakeitimais, kurie labai reikalingi, kad būtų galima priimti informacija paremtą ir pagrįstą sprendimą, jei ir kai, jų nuomone, tai yra tikslinga ir būtina; primena savo komitetams, kad prireikus svarbu pasinaudoti šia priemone;

21.

teigiamai vertina tai, kad naujajame TIS nurodoma, kad į poveikio vertinimo taikymo sritį įtraukti subsidiarumo ir proporcingumo principai; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad poveikio vertinimai visuomet turėtų apimti išsamią ir kruopščią pasiūlymo atitikties subsidiarumo ir proporcingumo principams analizę bei informaciją apie jo Europos pridėtinę vertę;

22.

pažymi, kad nebuvo atliktas labai daugelio Komisijos pasiūlymų poveikio vertinimas ir kad komitetai išreiškė susirūpinimą, jog poveikio vertinimų kokybė ir išsamumas varijuoja: vieni jų atliekami visapusiškai, kiti – gana paviršutiniškai; pažymi, kad pirmuoju naujojo TIS taikymo etapu 20 iš 59 Komisijos pasiūlymų, įtrauktų į bendrą 2017 m. deklaraciją, atveju poveikio vertinimas neatliktas; atsižvelgdamas į tai primena, jog tai, kad turėtų būti atliekamas iniciatyvų, kurios, kaip tikėtina, turės didelį socialinį ir ekonominį poveikį bei poveikį aplinkai, poveikio vertinimas, numatyta bet kuriuo atveju, tačiau TIS 13 dalyje taip pat numatyta, kad prie iniciatyvų, įtrauktų į Komisijos darbo programą ar į bendrą deklaraciją, paprastai turėtų būti pridedamas poveikio vertinimas;

23.

palankiai vertina tai, jog TIS numatyta, kad sudarant teisėkūros darbotvarkę turi būti atsižvelgiama į bet kokių siūlomų Sąjungos veiksmų Europos pridėtinę vertę ir į Europos masto veiksmų nebuvimo kainą tais atvejais, kai nesiimama veiksmų Sąjungos lygmeniu; pabrėžia, kad išlaidos dėl Europos masto veiksmų nebuvimo galėtų siekti 1,75 trilijono EUR per metus, o tai atitinka 12 proc. ES BVP (2016 m.); šiomis aplinkybėmis palankiai vertina Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinio direktorato (EPRS) Poveikio vertinimo ir Europos pridėtinės vertės direktorato atliekamą darbą;

24.

ragina Komisiją išsamiau paaiškinti, kaip ji ketina apskaičiuoti išlaidas dėl Europos masto veiksmų nebuvimo – inter alia, išlaidas gamintojams, vartotojams, darbuotojams, administracijoms ir aplinkai, patiriamas dėl to, kad ES lygmeniu nesuderinti teisės aktai, taip pat tais atvejais, kai papildomas išlaidas ir mažesnį politikos veiksmingumą lemia skirtingos nacionalinės taisyklės (kaip pažymima naujojo TIS 10 ir 12 dalyse); pažymi, kad toks vertinimas turėtų būti atliekamas ne tik laikino galiojimo sąlygos atveju, programai artėjant prie pabaigos arba numatant panaikinimą – galimybė jį atlikti turėtų būti svarstoma ir tada, kai ES lygmens veiksmai ar teisės aktai dar neįgyvendinami arba yra rengiami;

25.

primena, kad ankstesnę Poveikio vertinimo valdybą pakeitė nauja Reglamentavimo patikros valdyba, taip sustiprinant valdybos nepriklausomumą; pakartoja, kad turi būti apsaugomas Reglamentavimo patikros valdybos ir jos darbo nepriklausomumas, skaidrumas bei objektyvumas ir kad neturėtų būti vykdoma valdybos narių politinė kontrolė (29); pabrėžia, jog Komisija turėtų užtikrinti, kad visos valdybos nuomonės, įskaitant neigiamas, būtų viešinamos ir prieinamos tuo pat metu, kai paskelbiami atitinkami poveikio vertinimai; ragina įvertinti, kaip Reglamentavimo patikros valdyba atlieka jai pavestas stebėjimo užduotis ir teikia objektyvias konsultacijas dėl atitinkamų poveikio vertinimų;

26.

pažymi, jog Parlamento administracijoje įsteigtas šios institucijos Poveikio vertinimo ir Europos pridėtinės vertės direktoratas teikia pagalbą Parlamento komitetams ir siūlo jiems įvairiausias paslaugas, o tam turi būti prieinami pakankami ištekliai, siekiant užtikrinti, kad Parlamento nariai ir komitetai gautų kuo geriausią turimą pagalbą; teigiamai vertina tai, kad Komitetų pirmininkų sueiga 2017 m. rugsėjo 12 d. patvirtino atnaujintą dokumento „Poveikio vertinimo vadovas. Komitetams skirtos gairės“ versiją;

27.

ragina visus savo komitetus peržiūrėti Komisijos poveikio vertinimus ir kuo ankstesniame teisėkūros proceso etape peržiūrėti Europos Parlamento ex ante poveikio vertinimo analizę;

28.

primena, kad pagal naujojo TIS 14 dalį, svarstydamas Komisijos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, Parlamentas visapusiškai atsižvelgs į Komisijos poveikio vertinimus; šiame kontekste primena, kad Parlamento komitetai per visos sudėties komiteto posėdį gali pasikviesti Komisijos atstovus jos poveikio vertinimui ir pasirinktai politikos krypčiai pristatyti, ir kviečia savo komitetus reguliariau naudotis šia proga ir galimybe stebėti, kaip pradinę Komisijos poveikio vertinimo analizę pristato paties Parlamento tarnybos; vis dėlto pažymi, kad tai neturėtų suvaržyti teisėkūros institucijų veikimo laisvės;

29.

teigiamai vertina galimybę Komisijai papildyti savo pačios poveikio vertinimus vykstant teisėkūros procesui; mano, jog naujojo TIS 16 dalies aiškinimas turėtų apimti tai, kad, Parlamentui ar Tarybai pateikus prašymą, Komisija paprastai turėtų nedelsdama pasirūpinti tokiais papildomais poveikio vertinimais;

30.

pabrėžia, jog svarbu, kad suinteresuotieji subjektai procese dalyvautų laiku, jų dalyvavimas būtų viešas ir skaidrus, taip pat kad su jais būtų konsultuojamasi paliekant pakankamai laiko išsamiems atsakymams; tvirtina, kad parengiamuoju etapu Komisijos viešąsias konsultacijas būtina rengti visomis oficialiosiomis kalbomis;

31.

primena, kad, kaip numatyta naujojo TIS 17 dalyje dėl geresnės teisėkūros, „kiekvienos iš trijų institucijų atsakomybė – nustatyti, kaip organizuoti savo poveikio vertinimo darbą, įskaitant vidinių organizacinių išteklių naudojimą ir kokybės kontrolės vykdymą“;

32.

teigiamai vertina tai, kad naujojo TIS 17 dalyje trys institucijos įsipareigoja keistis informacija apie geriausią praktiką ir metodikas poveikio vertinimų srityje; laikosi nuomonės, kad, esant galimybių ir pirmiausia Parlamentui nusprendus Komisijos poveikio vertinimą papildyti tolesniu savo darbu, tai turėtų apimti keitimąsi neapdorotais duomenimis, kuriais grindžiamas Komisijos poveikio vertinimas; šiuo tikslu ragina trijų institucijų tarnybas kaip įmanoma labiau bendradarbiauti – taip pat ir bendrų mokymų sesijų, susijusių su poveikio vertinimo metodikomis, klausimu – siekiant sukurti ir būsimą bendrą tarpinstitucinę metodiką;

33.

remdamasis TIS 18 dalimi pabrėžia, kaip svarbu, kad Komisijos pradinis poveikio vertinimas ir teisėkūros proceso metu institucijų atlikto papildomo darbo poveikio vertinimo srityje rezultatai būtų paskelbti pasibaigus teisėkūros procesui, siekiant užtikrinti skaidrumą piliečiams ir suinteresuotiesiems subjektams;

34.

pakartoja savo poziciją, kad suinteresuotieji subjektai, įskaitant profesines sąjungas ir pilietinę visuomenę, turėtų turėti galimybę veiksmingai prisidėti prie poveikio vertinimo kuo ankstyvesniu konsultacijų proceso etapu, ir ragina Komisiją šiuo tikslu sistemingiau naudotis veiksmų gairėmis ir įžanginiais poveikio vertinimais bei juos skelbti deramu laiku – prasidėjus poveikio vertinimo procesui;

35.

teigiamai vertina Komisijos prisiimtą įsipareigojimą prieš priimant pasiūlymą plačiai konsultuotis ir pirmiausia ragina konsultacijose tiesiogiai dalyvauti MVĮ, pilietinę visuomenę ir kitus galutinius naudotojus; su pasitenkinimu pažymi, kad šios krypties laikomasi Komisijos peržiūrėtose geresnio reglamentavimo gairėse;

36.

atkreipia dėmesį į naujas nuostatas dėl viešųjų konsultacijų ir konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, kurios turi būti taikomos ir parengiamuoju etapu, ir per visą teisėkūros procesą;

37.

primygtinai ragina Komisiją laikytis privalomų terminų, nustatytų įgyvendinimo ataskaitoms ir direktyvų ir reglamentų peržiūroms;

38.

pabrėžia galiojančių teisės aktų ex post vertinimo svarbą laikantis principo „pirmiausia įvertinti“ ir rekomenduoja, kad, kai įmanoma, jis būtų atliekamas kaip ex post poveikio vertinimas taikant tokią pat metodiką, kaip ir ex ante poveikio vertinimo, susijusio su tuo pačiu teisės aktu, atveju, siekiant užtikrinti geresnį pastarojo veiksmingumo vertinimą;

39.

teigiamai vertina naujojo TIS 22 dalį, kurioje, siekdamos palaikyti galiojančių teisės aktų vertinimo procesus, trys institucijos prireikus susitaria teisės aktuose nustatyti ataskaitų teikimo, stebėjimo ir vertinimo reikalavimus, kartu vengdamos pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms; atkreipia dėmesį į iššūkius, susijusius su duomenų apie teisės aktų veiksmingumą rinkimu valstybės narėse, ir ragina Komisiją bei valstybes nares dėti daugiau pastangų šioje srityje;

40.

teigiamai vertina naujojo TIS 23 dalį, kurioje trys institucijos susitaria sistemingai svarstyti, ar teisės aktuose reikia numatyti peržiūros nuostatas; kviečia Komisiją į savo pasiūlymus įtraukti peržiūros nuostatas, kai tai tikslinga, o priešingu atveju nurodyti, dėl kokių priežasčių nukrypta nuo šios bendrosios taisyklės;

Teisėkūros priemonės

41.

palankiai vertina Komisijos prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su aiškinamojo memorandumo, pridedamo prie kiekvieno jos pasiūlymo, apimtimi; visų pirma reiškia pasitenkinimą dėl to, kad Komisija taip pat paaiškins, kodėl siūlomos priemonės pateisinamos atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus; šiuo aspektu pabrėžia, jog svarbu atlikti sustiprintus ir išsamius vertinimus ir pateikti pagrindimą, kaip laikomasi šių principų, ir siūlomos priemonės Europos pridėtinę vertę;

42.

mano, kad būtina užtikrinti su tuo pačiu pasiūlymu susijusio aiškinamojo memorandumo ir poveikio vertinimo nuoseklumą; todėl ragina Komisiją užtikrinti šį nuoseklumą ir paaiškinti priežastis, jei ji nusprendžia nukrypti nuo poveikio vertinimo išvadų;

43.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal naujojo TIS 25 dalį Komisija įsipareigojo tik „deramai atsižvelgti į skirtingą reglamentų ir direktyvų pobūdį bei poveikį“; pakartoja savo prašymą, kad laikantis tokio požiūrio, koks nurodytas M. Monti pranešime, pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų būti dažniau teikiami reglamentų forma (30), vadovaujantis Sutartyse nustatytais teisiniais reikalavimais dėl reglamentų naudojimo, kad būtų užtikrintas nuoseklumas, paprastumas ir teisinis tikrumas visoje Sąjungoje;

44.

palankiai vertina tai, kad trys institucijos įsipareigojo keistis nuomonėmis dėl teisinio pagrindo keitimo, kaip nurodyta naujojo TIS 25 dalyje; pabrėžia Teisės reikalų komiteto vaidmenį ir dalykines žinias tikrinant teisinį pagrindą (31); primena Parlamento poziciją priešintis bet kokioms pastangoms sumenkinti Parlamento teisėkūros įgaliojimus nepagrįstai pakeičiant teisinį pagrindą; ragina Tarybą visapusiškai laikytis savo įsipareigojimo palaikyti dialogą su Parlamentu tuo atveju, kai nesutariama dėl siūlomo teisinio pagrindo, ypač politiniu požiūriu opių dokumentų atveju;

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad teisinio pagrindo pasirinkimas Komisijai teikiant pasiūlymą turi būti paremtas objektyviomis priežastimis, kurioms gali būti taikoma teisminė peržiūra; vis dėlto pabrėžia, kad Parlamentas, kaip viena iš teisėkūros institucijų, turi teisę siūlyti pakeisti teisinį pagrindą atsižvelgdamas į savo Sutarčių aiškinimą;

Deleguotieji ir įgyvendinimo aktai

46.

akcentuoja naujojo TIS 26 dalyje išdėstyto principo svarbą ir pakartoja, kad teisėkūros institucija, neviršydama Sutartyse nustatytų ribų ir atsižvelgdama į Teisingumo Teismo praktiką, turi kompetenciją nuspręsti, ar ir kokia apimtimi naudoti deleguotuosius aktus ir ar ir kokia apimtimi naudoti įgyvendinimo aktus (32);

47.

atkreipia dėmesį į tai, kad įgaliojimų delegavimas Komisijai nėra vien tik techninio pobūdžio klausimas, bet gali būti susijęs ir su klausimais, kurie yra opūs politiniu požiūriu ir yra labai svarbūs ES piliečiams, vartotojams ir įmonėms;

48.

palankiai vertina Komisijos pastangas laikytis naujojo TIS 27 dalyje nustatyto termino pasiūlymams, kuriais siekiama suderinti visus pagrindinius teisės aktus, kuriuose vis dar daroma nuoroda į reguliavimo procedūrą su tikrinimu, pateikti; taip pat mano, kad iš esmės visi atvejai, kuriais anksčiau buvo taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu, dabar turėtų būti suderinti su SESV 290 straipsniu, todėl nuostatos turi būti pakeistos numatant taikyti deleguotųjų teisės aktų priėmimo procedūrą (33);

49.

įspėja, jog nustatant įpareigojimą Komisijai sistemingai naudotis valstybių narių ekspertų pagalba rengiant deleguotuosius aktus turėtų būti siekiama išvengti to, kad atitinkama procedūra būtų labai panaši į nustatytą įgyvendinimo aktų rengimo procedūrą ar netgi identiška jai, ypač kiek tai susiję su tiems ekspertais suteikiamomis procedūrinėmis prerogatyvomis; mano, kad dėl šios priežasties taip pat gali būti sunku atskirti šias dvi aktų rūšis, o tai galėtų de facto reikšti iki įsigaliojant Lisabonos sutarčiai buvusio komitologijos mechanizmo atkūrimą;

50.

reiškia nepasitenkinimą dėl to, kad nepaisant Parlamento padarytų nuolaidų Taryba vis dar itin nelinkusi leisti priimti deleguotuosius aktus tais atvejais, kai tenkinami SESV 290 straipsnyje nustatyti kriterijai; primena, kad, kaip numatyta naujojo TIS 7 konstatuojamojoje dalyje, šiuo susitarimu siekiama palengvinti derybas, vykdomas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, ir pagerinti SESV 290 ir 291 straipsnių taikymą; pažymi, kad svarstant kai kuriuos teisėkūros dokumentus Taryba primygtinai reikalavo arba suteikti įgyvendinimo įgaliojimus pagal SESV 291 straipsnį, arba apskritai visus elementus, dėl kurių gali būti suteikiami deleguotieji arba įgyvendinimo įgaliojimai, įtraukti į pagrindinį teisės aktą; reiškia nusivylimą dėl to, kad tais atvejais Komisija negynė savo pradinių pasiūlymų;

51.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad Taryba beveik sistemingai bando deleguotuosius aktus pakeisti įgyvendinimo aktais; mano, kad visiškai nepriimtinas Tarybos bandymas pasinaudoti suderinimo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai priemonėmis ir reguliavimo procedūrą su tikrinimu pakeisti įgyvendinimo, o ne deleguotaisiais aktais;

52.

teigiamai vertina tai, kad pradėtos naujojo TIS 28 dalyje minimos tarpinstitucinės derybos; patvirtina savo poziciją dėl neprivalomų kriterijų taikant SESV 290 ir 291 straipsnius, kaip nustatyta 2014 m. vasario 25 d. rezoliucijoje (34); mano, kad šie kriterijai turėtų būti minėtųjų derybų pagrindas;

53.

primena, kad politiškai svarbios dalys, pavyzdžiui, Sąjungos produktų ar medžiagų sąrašai ar registrai, turi išlikti neatskiriamomis pagrindinio teisės akto dalimis, atitinkamais atvejais juos pateikiant kaip priedus, todėl dalinis jų keitimas turėtų būti vykdomas tik priimant deleguotuosius aktus; pabrėžia, kad siekiant teisinio tikrumo būtina vengti atskirų sąrašų kūrimo;

54.

mano, kad nustatant SESV 290 ir 291 straipsnių taikymo kriterijus būtina atsižvelgti į Teisingumo Teismo sprendimus, pvz., sprendimą byloje dėl biocidinių produktų, sprendimą byloje dėl deleguotojo akto dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EIPT) ir sprendimą byloje dėl vizų režimo abipusiškumo mechanizmo (35);

55.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą, kad tais atvejais, kai įgyvendinimo aktų projektų rengimo pradžioje reikės daugiau tiriamųjų duomenų, ji pasitelks ekspertų grupes, konsultuosis su tiksliniais suinteresuotaisiais subjektais ir prireikus rengs viešas konsultacijas; mano, kad pradėjus tokių konsultacijų procesą Parlamentas turėtų būti visais atvejais tinkamai informuojamas;

56.

teigiamai vertina tai, jog naujojo TIS 28 dalyje Komisija sutiko užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba turėtų vienodas galimybes susipažinti su visa informacija apie deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, taigi šios institucijos visus dokumentus gaus tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai; palankiai vertina tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos ekspertai turės nuolatinę galimybę dalyvauti Komisijos ekspertų grupių posėdžiuose, į kuriuos kviečiami valstybių narių ekspertai ir kurie yra susiję su deleguotųjų aktų rengimu; ragina Komisiją veiksmingai ir nuosekliai laikytis šio įsipareigojimo; pažymi, kad tokios galimybės jau pagerėjo;

57.

pabrėžia poreikį gerinti neoficialų bendradarbiavimą parengiamuoju deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų etapu; įspėja, kad, rengiant deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, reikia nepamiršti atsižvelgti į teisėkūros institucijų ketinimą, kuris pareikštas teisėkūros procedūra priimtame akte ir yra jo tikslo dalis; pabrėžia Deleguotųjų aktų registro, kuris jau veikia, svarbą;

58.

apgailestauja dėl to, kad daugeliu atveju Komisija traktuoja 2 lygio priemones, pasiūlytas trijų finansinių paslaugų institucijų (ESMA, EBI ir EIOPA), kaip priimtas be pakeitimų, o dėl to sumažėja Parlamento tikrinimo laikas, kai pateikiami svarbūs pakeitimai arba jų pateikiama daug;

59.

palankiai vertina greitą pažangą, padarytą tarpinstituciniu lygmeniu kuriant bendrą funkcinį deleguotųjų aktų registrą, ir palankiai vertina tai, kad šis registras oficialiai pradėtas naudoti 2017 m. gruodžio 12 d.;

60.

tikisi pasinaudoti tinkamai sudarytu ir patogiu naudoti funkcionaliu deleguotųjų aktų registru, kuris buvo paskelbtas 2017 m. gruodžio 12 d. ir kurio buvo prašęs Parlamentas;

61.

pažymi, kad, patobulinus teisėkūros procedūras ES lygmeniu, įskaitant laiku vykstantį gilesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą, ES teisės taikymas gali tapti nuoseklesnis ir labiau suderintas;

Teisėkūros proceso skaidrumas ir koordinavimas

62.

palankiai vertina tai, jog naujojo TIS 32 dalyje nustatyta, kad Parlamentas ir Taryba, kaip teisėkūros institucijos, savo įgaliojimais turi naudotis vienodomis sąlygomis, o Komisija turi atlikti tarpininkės vaidmenį laikydamasi vienodo požiūrio į abi teisėkūros institucijos šakas; primena, kad šis principas jau įtvirtintas Lisabonos sutartyje; todėl prašo Komisijos abiem teisėkūros institucijoms vienu metu pateikti susipažinti ir, kai įmanoma, viešai paskelbti visus atitinkamus dokumentus, susijusius su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, įskaitant neoficialius dokumentus;

63.

apgailestauja, kad taikant naujojo TIS 33 ir 34 dalis dar nepagerėjo informacijos srautas iš Tarybos – pirmiausia todėl, jog panašu, kad apskritai stokojama informacijos apie klausimus, kuriuos Taryboje kelia valstybės narės, ir nesivadovaujama sisteminiu požiūriu į abipusio keitimosi nuomonėmis ir informacija skatinimą; su susirūpinimu pažymi, kad informacijos srautas paprastai labai keičiasi Tarybai pirmininkaujant vis kitai valstybei narei, taip pat kad jis nevienodas tarp Tarybos generalinio sekretoriato tarnybų; pabrėžia nevienodas teisėkūros institucijų galimybes gauti informaciją, nes Taryba gali dalyvauti Parlamento komitetų posėdžiuose, tačiau Parlamento atstovai nekviečiami dalyvauti Tarybos darbo grupių posėdžiuose; todėl mano, kad pageidautinas bendrai skaidrus požiūris; siūlo Tarybai paprastai visus savo posėdžius rengti viešus, kaip tai daro Parlamentas;

64.

prašo visapusiškai įgyvendinti naujojo TIS 33 ir 34 dalis; visų pirma prašo Tarybos Parlamentui reguliariai ir struktūriškai perduoti darbotvarkes, darbo dokumentus ir darbo grupių bei Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) pasiūlymus, susijusiu su pirmininkavimu, kad teisėkūros institucijos disponuotų vienoda informacija; mano, jog naujojo TIS 33 ir 34 dalių aiškinimas turėtų apimti tai, kad, neskaitant neformalių pasikeitimų nuomonėmis, Parlamentas gali būti kviečiamas atsiųsti atstovą į Tarybos darbo grupių ir COREPER posėdžius;

65.

pabrėžia, kad, kaip atitinkamai nustatyta naujojo TIS 35 ir 36 dalyse, teisėkūros proceso laikas gali būti derinamas ir spartinamas tik užtikrinant visapusišką kiekvienos institucijos prerogatyvų laikymąsi; todėl mano, jog laiko derinimas ar spartinimas jokiu būdu negali reikšti, kad kitos institucijos gali primesti tvarkaraštį Parlamentui;

66.

ragina dėti daugiau pastangų, siekiant sukurti naujojo TIS 39 dalyje nurodytą specialią bendrą duomenų bazę, kurioje būtų pateikiama informacija apie teisėkūros aktų esamą padėtį; primena, kad ši duomenų bazė turėtų apimti informaciją apie visus teisėkūros procedūros etapus, siekiant palengvinti jų atsekamumą; siūlo, kad tai apimtų ir informaciją apie poveikio vertinimo procesą;

67.

primena trims ES institucijoms, kad reikia ir toliau daryti pažangą kuriant specialią bendrą duomenų bazę, kurioje būtų pateikiama informacija apie esamą padėtį, susijusią su teisėkūros dokumentais;

68.

siūlo vykstant konsultavimosi procedūrai Tarybai bent kartą susitikti su Parlamentu, kad Parlamentas galėtų pateikti ir paaiškinti patvirtintų pakeitimų priežastis, o Taryba – pareikšti savo poziciją dėl kiekvieno iš jų; bet kokiu atveju siūlo, kad Taryba teiktų atsakymą raštu;

69.

rekomenduoja Parlamentui atlikti kiekybinį konsultavimosi procedūros veiksmingumo tyrimą;

70.

primygtinai ragina Komisiją laikytis Europos priežiūros institucijų reglamente nustatyto termino, per kurį priimamas sprendimas, ar pritarti techninių standartų projektui, ar jį iš dalies pakeisti, ar jam nepritarti, ir bent jau gerokai iš anksto oficialiai informuoti teisėkūros institucijas, jei išimties tvarka ji negali laikytis tokio termino ir nurodyti to priežastis; pabrėžia, kad Komisija pastaruoju metu daugeliu atveju taip nepasielgė; primena Komisijai, kad procedūros, kurių laikydamasis Parlamentas praneša, jog neprieštarauja aktui, nėra skirtos vėlavimui dėl Komisijos veiksmų kompensuoti ir kad šios procedūros daro labai didelį poveikį laikui, kuris skiriamas Parlamentui, kad jis naudotųsi savo tikrinimo teisėmis;

71.

teigiamai vertina tai, kad 2016 m. lapkričio mėn. prasidėjo naujojo TIS 40 dalyje minimos tarpinstitucinės derybos; su nusivylimu pažymi, kad po ilgiau nei metus trukusių diskusijų, trijų politiniu lygmeniu surengtų derybų raundų ir daugybės techninio lygmens posėdžių vis dar nepasiekta jokio susitarimo, nepaisant aiškios ir nusistovėjusios teismų praktikos; atkreipia dėmesį į padarytą pažangą ir primygtinai reikalauja, kad šios derybos būtų užbaigtos dar Bulgarijos pirmininkavimo metu;

72.

palankiai vertina Komisijos prieš tarptautines konferencijas pateikiamą rašytinę informaciją ir Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir Komisijos kasdien pateikiamą žodinę informaciją per šias konferencijas;

73.

apgailestauja, kad Parlamentui stebėtojo teisėmis neleidžiama dalyvauti ES koordinavimo posėdžiuose per tarptautines konferencijas;

74.

primena Tarybai ir Komisijai, kad praktinė tvarka, susijusi su tarptautiniais susitarimais, turi atitikti Sutarčių nuostatas, ypač SESV 218 straipsnio 10 dalį, ir kad ja turi būti atsižvelgiama į tokius Teisingumo Teismo sprendimus, kaip paskelbtieji byloje dėl Tanzanijos ir byloje dėl Mauricijaus (36);

75.

ragina kitas institucijas laikytis Sutarčių ir reglamentų bei atsižvelgti į susijusią teismų praktiką, siekiant užtikrinti, kad Parlamentas:

būtų iš karto visapusiškai ir teisingai informuojamas per visą tarptautinių susitarimų gyvavimo ciklą ir tai būtų daroma iniciatyviai, struktūriškai ir racionaliai bei nepakenkiant ES derybinei pozicijai, taip pat kad jam būtų suteikiama pakankamai laiko savo nuomonei visais etapais pareikšti ir kad į ją būtų kuo labiau atsižvelgiama,

būtų teisingai informuojamas susitarimų įgyvendinimo etapu ir į jį įtraukiamas – ypač kalbant apie sprendimus, kuriuos priima pagal susitarimus įsteigiami organai – ir kad tais atvejais, kai jie turi poveikio ES teisės aktams, jam būtų leista visapusiškai pasinaudoti savo, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, teisėmis,

c)	būtų aktyviai informuojamas apie Komisijos poziciją tokiuose tarptautiniuose forumuose, kaip PPO, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD), EBPO, Jungtinių Tautų vystymosi programa (UNDP), Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba (JT ŽTT);

76.

mano, jog nepaprastai svarbu, kad horizontaliai būtų laikomasi ilgalaikės praktikos sulaukti Parlamento pritarimo prieš pradedant laikinai taikyti politiškai svarbių susitarimų nuostatas dėl prekybos ir investicijų, kaip per savo 2014 m. rugsėjo 29 d. vykusį klausymą įsipareigojo ir Komisijos narė C. Malmström; ragina Tarybą, Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą toliau taikyti šią praktiką visiems tarptautiniams susitarimams;

77.

pažymi, jog, artimiausiu metu nepadarius jokios įtikinamos pažangos derantis dėl naujojo TIS 40 dalies, Parlamentas pasirengęs dar kartą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, siekdamas užtikrinti, kad Parlamento teisių būtų paisoma;

78.

pažymi, jog nė viena iš institucijų neturėtų pamiršti, kad jų, kaip teisėkūros institucijų, atsakomybė sudarius tarptautinį susitarimą nesibaigia; pabrėžia, jog būtina atidžiai stebėti įgyvendinimą ir pastangas, kurios nuolat dedamos siekiant užtikrinti, kad taikant susitarimus būtų pasiekti jų tikslai; ragina institucijas geriausią praktiką ir bendradarbiavimu grindžiamą požiūrį taikyti ir tarptautinių susitarimų įgyvendinimo bei vertinimo etapais;

79.

pažymi, kad poveikio vertinimai, įskaitant žmogaus teisių padėties analizę, gali būti svarbi priemonė derantis dėl prekybos ir investicijų susitarimų, padedanti šalims laikytis savo įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, ir primena, kad tokie susitarimai, kaip Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, yra privalomo pobūdžio;

80.

ragina Komisiją ir Tarybą tvirtinant derybinius nurodymus, vykdant derybas, nustatant pasiūlymų dėl susitarimų, kurie bus pasirašomi ir sudaromi, teisinį pagrindą, o pirmiausia Tarybai pasirašant ir sudarant tarptautinius susitarimus visapusiškai paisyti ES ir jos valstybių narių kompetencijos padalijimo, vadovaujantis 2017 m. gegužės 16 d. ESTT nuomone Nr. 2/15;

81.

ragina Europos atstovus ypatingą dėmesį skirti tarptautinių standartų ir (arba) reikalavimų ir priimtų privalomų ES teisės aktų nuoseklumui;

82.

ragina Komisiją atskleisti dokumentus, kuriuose apibrėžta jos pozicija tarptautinėse organizacijose, kurios nustato standartus finansų, pinigų ir reglamentavimo srityse, visų pirma Bazelio bankų priežiūros komitete; prašo visapusiškai informuoti Parlamentą visais tarptautinių standartų, kurie gali turėti poveikį ES teisei, rengimo etapais;

83.

ragina sukurti ir formalizuoti finansinį dialogą dėl ES pozicijų nustatymo ir nuoseklumo rengiantis svarbioms tarptautinėms deryboms, laikantis savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliucijos dėl ES vaidmens tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų veikloje (37); pabrėžia, kad remiantis išsamiomis gairėmis, kurios galėtų būti papildytos aktyviais veiksmais grindžiamomis rekomendacijų rezoliucijomis, šios pozicijos turėtų būti svarstomos ir žinomos ex ante ir turi būti užtikrinti jų tolesni veiksmai, o Komisija turėtų reguliariai teikti ataskaitas dėl šių gairių taikymo;

84.

primena savo 2018 m. kovo 15 d. priimtą pareiškimą dėl Europos vaistų agentūros būstinės vietos (38), kuriame Parlamentas išreiškė apgailestavimą, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į jo, kaip vienos iš teisėkūros institucijų (kartu su Taryba), turinčio vienodas teises, vaidmenį ir teises;

85.

pripažįsta įgaliojimus, 2017 m. gruodžio 6 d. patvirtintus COREPER, kuris susitarė dėl Tarybos pozicijos dėl Komisijos pasiūlymo, susijusio su privalomu Skaidrumo registru; ragina visus subjektus siekiant padidinti teisėkūros proceso skaidrumą užbaigti derybas laikantis geranoriško bendradarbiavimo principo;

86.

atkreipia dėmesį į sprendimą De Capitani byloje (39), kuriuo patvirtinama, kad atvirumo ir skaidrumo principai yra neatskiriami nuo ES teisėkūros procedūrų ir kad negalima remtis jokia bendrąja neatskleidimo prezumpcija dėl teisėkūros dokumentų, įskaitant trišalių dialogų dokumentus;

Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas ir taikymas

87.

pabrėžia, koks svarbus naujojo TIS 43 dalyje išdėstytas principas, pagal kurį „kai perkeldamos direktyvas į nacionalinę teisę valstybės narės nusprendžia įtraukti elementų, kurie visiškai nesusiję su tais Sąjungos teisės aktais, tokie papildomi elementai turėtų būti aiškiai identifikuojami arba perkėlimo į nacionalinę teisę aktu ar aktais, arba susijusiais dokumentais“; pažymi, kad šios informacijos neretai vis dar trūksta; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis bendrų veiksmų ir nuosekliai spręsti skaidrumo ir kitas su pertekliniu reglamentavimu susijusias problemas (40);

88.

mano, kad įgyvendinant ES teisės aktus ir juos perkeliant į nacionalinę teisę turi būti aiškiai atskirti perteklinio reglamentavimo atvejai, kai valstybės narės nustato su ES teisės aktais nesusijusius papildomus administracinius reikalavimus, ir atvejai, kai nustatomi aukštesni standartai, kuriais viršijami ES masto būtini standartai, taikomi aplinkos ir vartotojų apsaugai, sveikatos priežiūrai ir maisto saugai;

89.

mano, kad, siekiant sumažinti su pertekliniu reglamentavimu susijusias problemas, trys institucijos turėtų įsipareigoti priimti ES teisės aktus, kurie būtų aiškūs, nesudėtingai perkeliami į nacionalinę teisę ir turėtų konkrečią Europos pridėtinę vertę; primena, kad turėtų būti vengiama bereikalingos papildomos administracinės naštos, tačiau tai neturėtų tapti kliūtimi valstybėms narėms toliau taikyti platesnio užmojo priemones ar jų imtis ir užtikrinti aukštesnius socialinius, aplinkosaugos ir vartotojų apsaugos standartus tais atvejais, kai Sąjungos teisėje apibrėžiami tik būtiniausi standartai;

90.

ragina valstybes nares ES teisės aktus perkeliant į nacionalinę teisę kiek įmanoma susilaikyti nuo papildomų administracinių reikalavimų kūrimo ir, laikantis Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 43 dalies, užtikrinti, kad tokius papildomus elementus būtų galima atpažinti perkėlimo į nacionalinę teisę aktuose arba susijusiuose dokumentuose;

91.

primena, kad pagal naujojo TIS 44 dalį valstybės narės raginamos bendradarbiauti su Komisija renkant Sąjungos teisės įgyvendinimui stebėti ir vertinti reikalingą informaciją ir duomenis; todėl ragina valstybes nares imtis visų priemonių, kurios būtinos jų įsipareigojimams vykdyti – taip pat ir teikiant atitikties lenteles, kuriose būtų pateikta aiški ir tiksli informacija apie nacionalines direktyvų perkėlimo į jų vidaus teisinę tvarką priemones, kaip susitarta 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrame valstybių narių ir Komisijos politiniame pareiškime dėl aiškinamųjų dokumentų ir 2011 m. spalio 27 d. bendrame Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos politiniame pareiškime dėl aiškinamųjų dokumentų;

92.

mano, jog įsipareigojimo, kurį Komisija prisiėmė pagal naujojo TIS 45 dalį, aiškinimas turėtų apimti tai, kad, deramai laikantis konfidencialumo taisyklių, Parlamento prieiga prie informacijos, susijusios su etapu iki pažeidimo nagrinėjimo procedūros ir su pažeidimo nagrinėjimo procedūra, turėtų būti iš esmės pagerinta; šiuo tikslu pakartoja Komisijai jau seniai pateiktus savo prašymus dėl duomenų, kuriuos Parlamentas turi teisę gauti (41);

93.

pakartoja, jog vertina problemų sprendimo mechanizmą pagal „EU Pilot“ procedūrą kaip labiau neformalų, tačiau vis tiek veiksmingą būdą užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi Sąjungos teisės (42); nepritaria Komisijos pareiškimui, kad įprastais atvejais pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ji pradės nebetaikydama šio mechanizmo (43);

94.

pažymi, kad Komisijos nariai turi paisyti Europos Parlamento narių teisėkūros prerogatyvų; mano, kad jie turi pateikti Parlamentui visus nepriklausomai atliktus tyrimus, kuriais remdamiesi jie priėmė savo sprendimą, ir kartu paskelbti tyrimus, kurie prieštarauja jų pačių išvadoms;

95.

apgailestauja, kad ne visi pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų vertimai raštu pateikiami vienu metu, o tai sulėtina teisėkūros procesą;

96.

pabrėžia, jog, kalbant apie ES teisės aktų taikymą, veiksmingais ES teisės aktais turi būti siekiama užtikrinti, kad pagal juos nustatytos procedūros atitiktų esminę paties teisės akto paskirtį, o ypač svarbiausią tikslą saugoti aplinką, kai tai susiję su aukšto lygio aplinkos apsaugos užtikrinimu;

97.

pripažįsta, kad Peticijų komitetas atlieka svarbų darbą vertindamas ES teisėkūros kokybę faktinio teisės aktų įgyvendinimo požiūriu ir rengdamas pagrindą teisės aktų tekstams ir procedūroms tobulinti; atsižvelgdamas į tai pažymi, jog, siekiant, kad peticijos būtų tinkamai išnagrinėtos, svarbus visapusiškas tarpinstitucinis bendradarbiavimas su Komisija;

Supaprastinimas

98.

teigiamai vertina naujojo TIS 46 dalyje prisiimtą įsipareigojimą dažniau naudoti išdėstymo nauja redakcija teisėkūros metodą; pakartoja, kad šis metodas turėtų tapti įprastu teisėkūros metodu, nes tai neįkainojama priemonė supaprastinimui užtikrinti (44); tačiau mano, jog tuo atveju, kai politika iš esmės peržiūrima, užuot naudojusi išdėstymo nauja redakcija metodą, Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl visiškai naujo teisės akto, kuriuo būtų panaikintas ankstesnis teisės aktas, kad teisėkūros institucijos galėtų įsitraukti į išsamias ir veiksmingas politines diskusijas bei užsitikrinti visapusišką savo prerogatyvų, įtvirtintų Sutartyse, apsaugą;

99.

primena, kad vertinant nereikalingą reguliavimo ir administracinę naštą pagal naujojo TIS 47 ir 48 dalyse numatytą trijų institucijų susitarimą ir nagrinėjant galimus naštos mažinimo tikslus siekiant sumažinti sąnaudas administracijoms ir įmonėms, įskaitant MVĮ, prireikus geresnė teisėkūra gali taip pat reikšti daugiau ES teisės aktų, be kita ko, apimant valstybių narių skirtingų teisės aktų derinimą, atsižvelgiant į teisėkūros priemonių naudą ir pasekmes socialiniams, aplinkosaugos ir vartotojų apsaugos standartams, jei nebus imtasi veiksmų ES lygmeniu, ir turint mintyje tai, kad valstybės narės turi teisę taikyti griežtesnius standartus, kai Sąjungos teisėje apibrėžiami tik būtiniausi standartai; be to, primena, kad pagal SESV 9 straipsnyje įtvirtintą horizontaliąją socialinę sąlygą reikalaujama, kad Sąjunga atidžiai atsižvelgtų į ES teisės aktų poveikį socialiniams standartams ir užimtumui, tinkamai konsultuodamasi su socialiniais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma profesinėmis sąjungomis, vartotojais ir pažeidžiamų grupių interesams atstovaujančiais atstovais, paisydama socialinių partnerių savarankiškumo ir laikydamasi susitarimų, kurie gali būti sudaryti pagal SESV 155 straipsnį; todėl pabrėžia, kad administracinės naštos sumažinimas nebūtinai reiškia reguliavimo panaikinimą ir kad bet kuriuo atveju dėl to negali būti pažeidžiamos pagrindinės teisės ir aplinkosaugos, socialiniai, darbo, sveikatos ir saugos, vartotojų apsaugos, lyčių lygybės arba gyvūnų gerovės standartai, įskaitant su tuo susijusius informacijos teikimo reikalavimus, ir todėl negali būti pakenkta darbuotojų teisėms – nepriklausomai nuo įmonės dydžio – arba išaugti mažų garantijų darbo sutarčių skaičius;

100.

teigiamai vertina Komisijos pirmąjį metinį naštos tyrimą, kurio imtasi įgyvendinant ES teisės aktų supaprastinimo veiklą: šiuo tikslu ji atliko greitąją „Eurobarometro“ apklausą, susijusią su tuo, kaip reglamentavimą suvokia verslo bendruomenė, kurios metu buvo apklausta per 10 000 įmonių – daugiausia MVĮ – visose 28-iose valstybėse narėse ir kuri atskleidė, kaip įmonės pasiskirsčiusios ES; atkreipia dėmesį į apklausos išvadas, kuriomis patvirtinama, kad dėmesys bereikalingų išlaidų mažinimui tebeturi pagrindo, ir iš kurių galima suprasti, kad esama sudėtingos skirtingų veiksnių, veikiančių įmonių suvokimą, sąveikos, o tai gali būti nulemta ir skirtingos nacionalinės administracinės ir teisinės tvarkos, susijusios su teisės aktų įgyvendinimu; pažymi, kad neigiamą poveikį šiam suvokimui gali daryti perteklinis reglamentavimas ir netgi neteisinga žiniasklaidos informacija; mano, kad, nors metinis naštos tyrimas yra svarbi priemonė nustatant su ES teisės aktų įgyvendinimu ir taikymu susijusias problemas, dėl šio tyrimo koncepcijos negali būti daroma prielaida, jog reguliavimas pats savaime sukuria pernelyg didelę administracinę naštą; pritaria Komisijai, kad vienintelis būdas konkrečiai nustatyti, kas galėtų būti faktiškai supaprastinta, racionalizuota ir ko galėtų būti atsisakyta, yra teirautis visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant tuos, kuriems prasčiau atstovaujama, nuomonės apie konkrečius teisės aktus arba įvairius konkrečiam sektoriui taikomus teisės aktus; ragina Komisiją tobulinti metinį naštos tyrimą atsižvelgiant į tai, ko pasimokyta atliekant pirmąjį tyrimą, taikyti skaidrius duomenų rinkimo metodus, kuriuos būtų galima patikrinti, ypatingą dėmesį skirti MVĮ poreikiams ir įtraukti tiek faktinę, tiek numanomą naštą;

101.

be to, atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimo, ar galimas naštos konkrečiuose sektoriuose mažinimo tikslų nustatymas nepakenkiant teisės akto paskirčiai, rezultatus; ragina Komisiją lanksčiai, tačiau pagrindžiant įrodymais ir patikimai nustatyti kiekvienai iniciatyvai skirtus naštos mažinimo tikslus, visapusiškai konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais, kaip ji tai jau daro pagal REFIT;

102.

pabrėžia, kad ES standartas paprastai pakeičia 28 nacionalinius standartus, o tai stiprina vidaus rinką ir mažina biurokratiją;

103.

pabrėžia, kad svarbu vengti nereikalingo biurokratizmo ir atsižvelgti į įmonės dydžio ir įsipareigojimams įgyvendinti reikalingų išteklių sąsają;

Naujojo TIS įgyvendinimas ir stebėjimas

104.

pažymi, kad Pirmininkų sueiga gaus Pirmininko parengtą reguliarią ataskaitą, kurioje bus išdėstyta dabartinė įgyvendinimo vidaus ir tarpinstituciniu lygmenimis padėtis; mano, kad šioje ataskaitoje turėtų būti deramai atsižvelgiama į įvertinimą, kurį Komitetų pirmininkų sueiga atliko remdamasis įvairių komitetų – visų pirma Teisės reikalų komiteto, atsakingo už geresnę teisėkūrą ir Sąjungos teisės supaprastinimą – patirtimi (45);

105.

teigiamai vertina 2017 m. gruodžio 12 d. įvykusį pirmąjį kasmet vyksiantį tarpinstitucinį aukšto lygio susitikimą politiniams TIS įgyvendinimo rezultatams apžvelgti; ragina Komitetų pirmininkų sueigą pateikti Pirmininkų sueigai visas rekomendacijas dėl naujojo TIS įgyvendinimo, kurias ji laiko reikiamomis;

o o

106.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(2) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.

(3) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(4) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.

(5) OL C 73, 1999 3 17, p. 1.

(6) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

(7) OL C 145, 2007 6 30, p. 5.

(8) OL C 369, 2011 12 17, p. 15.

(9) OL C 484, 2016 12 24, p. 7.

(10) OL C 446, 2017 12 29, p. 1.

(11) 2014 m. kovo 18 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Europos Komisija / Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, C-427/12, ECLI:EU:C:2014:170; 2015 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Europos Komisija / Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, C-88/14, ECLI:EU:C:2015:499; 2016 m. kovo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Europos Parlamentas / Europos Komisija, C-286/14, ECLI:EU:C:2016:183; 2016 m. birželio 14 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Parlamentas / Taryba, C-263/14, ECLI:EU:C:2016:435; 2014 m. birželio 24 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Parlamentas / Taryba, C-658/11, ECLI:EU:C:2014:2025.

(12) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0484.

(13) OL C 58, 2018 2 15, p. 39.

(14) OL C 101, 2018 3 16, p. 116.

(15) OL C 50, 2018 2 9, p. 91.

(16) OL C 289, 2016 8 9, p. 53.

(17) OL C 285, 2017 8 29, p. 11.

(18) OL C 93, 2017 3 24, p. 14.

(19) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 117.

(20) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 87.

(21) OL C 380 E, 2012 12 11, p. 31.

(22) OL C 50, 2018 2 9, p. 91.

(23) Žr. 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimo dėl Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros sudarymo II priedą.

(24) 2015 m. gegužės 19 d. Europos Komisijos pirmininko sprendimo dėl nepriklausomos Reglamentavimo patikros valdybos sukūrimo (C(2015)3263) 6 straipsnio 2 dalis.

(25) Žr. COM(2016)0798 ir COM(2016)0799.

(26) Žr. 2010 m. rugsėjo 9 d. Parlamento rezoliucijos „Geresnė teisėkūra. Komisijos 15-oji metinė ataskaita pagal Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 9 straipsnį“ 47 dalį (OL C 308 E, 2011 10 20, p. 66).

(27) Žr. 2014 m. lapkričio 27 d. Parlamento rezoliucijos dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių persvarstymo ir poveikio MVĮ tyrimo vaidmens 16 dalį.

(28) Žr. 2016 m. kovo 9 d. sprendimo dėl Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros sudarymo 4 dalį.

(29) Žr. pirmiau minėtos 2014 m. lapkričio 27 d. Parlamento rezoliucijos 12 dalį ir pirmiau minėto 2016 m. kovo 9 d. Parlamento sprendimo 6 dalį.

(30) Žr. pirmiau minėtos 2011 m. rugsėjo 14 d. Parlamento rezoliucijos dėl geresnės teisėkūros, subsidiarumo ir proporcingumo principų bei sumanaus reguliavimo 5 dalį.

(31) Žr. Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių V priedo XVI dalies 1 punktą.

(32) Žr. pirmiau minėtos 2014 m. vasario 25 d. Parlamento rezoliucijos dėl tolesnių veiksmų dėl teisėkūros įgaliojimų delegavimo ir valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės D konstatuojamąją dalį.

(33) Žr. pirmiau minėtos 2014 m. vasario 25 d. Parlamento rezoliucijos dėl tolesnių veiksmų dėl teisėkūros įgaliojimų delegavimo ir valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės 6 dalį.

(34) Ten pat, 1 dalis.

(35) Pirmiau minėtas 2014 m. kovo 18 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Europos Komisija / Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba; pirmiau minėtas 2016 m. kovo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Europos Parlamentas / Europos Komisija; pirmiau minėtas 2016 m. birželio 14 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Parlamentas / Taryba.

(36) Pirmiau minėtieji 2016 m. birželio 14 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Parlamentas / Taryba; 2014 m. birželio 24 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Parlamentas / Taryba.

(37) OL C 58, 2018 2 15, p. 76.

(38) Žr. priimtus tekstus, P8_TA(2018)0086.

(39) 2018 m. kovo 22 d. Bendrojo Teismo (septintoji išplėstinė kolegija) sprendimas De Capitani prieš Europos Parlamentą, T-540/15, ECLI:EU:T:2018:167.

(40) Žr. 2012 m. lapkričio 21 d. Parlamento rezoliucijos dėl 28-osios metinės Europos Sąjungos teisės taikymo kontrolės ataskaitos (2010 m.) 7 dalį (OL C 419, 2015 12 16, p. 73).

(41) Žr. 2014 m. vasario 4 d. Parlamento rezoliucijos dėl 29-osios metinės ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitos (2011 m.) 21 ir 22 dalis.

(42) Žr. 2016 m. spalio 6 d. Parlamento rezoliucijos „Sąjungos teisės taikymo stebėsena: 2014 m. metinė ataskaita“ 16 dalį (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0385).

(43) Žr. pirmiau minėto Komisijos komunikato „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ 2 punktą (žr. OL C 18, 2017 1 19, p. 12).

(44) Žr. pirmiau minėtos 2011 m. rugsėjo 14 d. Parlamento rezoliucijos 41 dalį.

(45) Žr. Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių V priedo XVI dalies 3 punktą.

Top

All

Choose the experimental features you want to try