EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 10 17

COM(2018) 699 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

ES aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo politikos įsipareigojimų vykdymas.

Trečioji kas dvejus metus rengiama ataskaita

{SWD(2018) 440 final}

1. ĮVADAS

Tai – trečioji ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie ES ir jos valstybių narių pažangą, padarytą įgyvendinant bendrą aprūpinimo maistu politiką 1 . Prie šios ataskaitos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame pateikiama išsamesnė informacija apie atliktą analizę ir atvejų tyrimus. Iš įvairių šioje ataskaitoje pateikiamų pavyzdžių matyti, kaip ES ir jos valstybės narės toliau didina paramą ir stengiasi įgyvendinti 2016 m. pateiktas rekomendacijas ir Tarybos išvadas.

2. PASAULIO IR EUROPOS POLITIKOS POKYČIAI

2017 m., kai visame pasaulyje badavo 821 mln. žmonių, maisto stygius ir mitybos nesaugumas, daugiau kaip dešimtmetį nuolat mažėję, antrus metus didėjo. Nuolatinis vaikų mitybos nepakankamumas mažėja, tačiau kas ketvirtas vaikas iki penkerių metų vis dar maitinasi nepakankamai. Manoma, kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius viršys 9 mlrd., todėl didės konkurencija dėl ribotų išteklių. Šią padėtį apsunkins didėjantis klimato kaitos poveikis, konfliktai ir didėjantis spaudimas dėl žemės ir gamtos išteklių, taip pat dėl maisto, vandens ir energijos tiekimo. Šie sunkumai turės didelės įtakos žemės ūkio maisto produktų sistemos pajėgumams aprūpinti gyventojus, kurių sparčiai gausėja, sveiku ir maistingu maistu.

Darnaus vystymosi tikslais (DVT), visų pirma 2-uoju DVT, siekiama suteikti naują pagreitį ir sutelkti šalių pastangas, kad iki 2030 m. būtų pasiekti tikslai „panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu bei geresnę mitybą ir skatinti darnų žemės ūkį“. Vadovaujantis ES teisėmis grindžiamu požiūriu, įskaitant teisę į maistą, panaikinti badą ir gerinti pažeidžiamiausių asmenų mitybą yra pagrindiniai naujajame Europos konsensuse dėl vystymosi 2 įtvirtinti įsipareigojimai. 2016 m. Visuotinėje ES užsienio ir saugumo politikos strategijoje pabrėžiama, kad reikia dėti daugiau pastangų, siekiant užkirsti kelią konfliktams ir šalinti tokias pagrindines priežastis kaip nelygybė, spaudimas dėl išteklių ir klimato kaita, atsižvelgiant į jų poveikį tokiems reiškiniams kaip dykumėjimas, dirvožemio degradacija, vandens trūkumas ir maisto krizės. Todėl ES ir valstybės narės remia vyriausybių vadovaujamas tvarias prevencijos ir reagavimo strategijas, padedančias didinti atsparumą.

ES ir jos valstybės narės toliau daug dėmesio skiria pastangoms pakeisti moterų atliekamą vaidmenį. Itin daug dėmesio skiriama pastangoms skatinti vadovautis pokyčių inicijavimu grindžiamu požiūriu, kuriuo siekiama ne tik moterims suteikti daugiau galimybių naudotis ištekliais, bet ir garantuoti jų lygias teises, taip užtikrinant, kad intervenciniai veiksmai būtų naudingi tiek moterims, tiek vyrams ir padėtų jiems įgyti daugiau galių.

ES ir jos valstybės narės, skatindamos kurti geresnes darbo vietas ir suteikti galimybių gauti pajamų, šalyse partnerėse padeda gerinti pažeidžiamų asmenų padėtį. 2017 m. pradėjusi įgyvendinti Išorės investicijų planą, ES bendradarbiauja su finansų įstaigomis, siekdama šalyse partnerėse paskatinti arba atgaivinti ekonomikos dinamiškumą, kad kaimo vietovėse būtų galima paspartinti teisingą ekonomikos augimą. Siekdama daugiau dėmesio skirti sudėtingam maisto stygiaus, skurdo kaimo vietovėse ir migracijos tarpusavio ryšiui, ES stiprina pagal ES ir Afrikos Sąjungos (AS) partnerystę palaikomą bendradarbiavimą ir dialogą ir rengia ES ir Afrikos verslo forumus, kad būtų sudaromos palankesnės sąlygos jaunimui ir moterims suteikti užimtumo galimybių. Pastarasis toks forumas vyko 2017 m. lapkričio mėn. Abidžane; jame daugiausia dėmesio skirta viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės plėtojimui žemės ūkio verslo srityje. Siekiant šalinti pagrindines nestabilumo, priverstinio gyventojų perkėlimo ir neteisėtos migracijos priežastis, taip pat padėti geriau valdyti migraciją ir pasinaudoti esamomis galimybėmis, tokia veikla neatsiejama nuo Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo.

Norint tobulinti žemės ūkio ir maisto sistemas, būtina skatinti inovacijas ir mokslinius tyrimus. 2017 m. vykusiame „Vienos planetos“ aukščiausiojo lygio susitikime ES ir B. ir M. Geitsų fondas įsipareigojo 2018–2020 m. bendradarbiavimui su klimatu susijusių žemės ūkio inovacijų ir mokslinių tyrimų trečiosiose šalyse klausimais skirti po 270 mln. EUR. Žemės ūkis atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų, nes šis sektorius yra labai svarbus įgyvendinant daugelio šalių nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (angl. NDCs), o ES ir jos valstybės narės padeda jį remti, šiuo tikslu bendradarbiaudamos tvarių žemės ūkio programų srityje. Vadovaudamasi pirmaujančios Prancūzijos pavyzdžiu, ES siekia paskatinti valstybes nares ir kitas organizacijas pasiekti 1 mlrd. JAV dolerių tikslą. Be to, pradėta įgyvendinti ES ir Afrikos mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystę aprūpinimo maistu, mitybos saugumo ir darnaus žemės ūkio srityje, kuri finansuojama programos „Horizontas 2020“ ir AS mokslinių tyrimų dotacijų programos lėšomis.

Didžiojo septyneto (G 7) lyderiai tebėra įsipareigoję padėti iki 2030 m. nuo bado ir nepakankamos mitybos išgelbėti 500 mln. žmonių. 2017 m. Taorminos aukščiausiojo lygio susitikime 3 jie nusprendė padidinti bendrą paramą aprūpinimo maistu ir mitybos saugumui ir darniam žemės ūkiui Užsachario Afrikoje imantis įvairių veiksmų, be kita ko, didinant oficialią paramą vystymuisi (OPV). Pripažindami, kad, siekiant kurti darbo vietas ir didinti pajamas, taip pat užtikrinti aprūpinimo maistu ir mitybos saugumą, kaimo vietovių pertvarka yra itin svarbus procesas, 2017 m. Didžiojo dvidešimtuko (G 20) lyderiai pradėjo įgyvendinti Kaimo vietovių jaunimo užimtumo iniciatyvą, kuri yra G 20 partnerystės dalis.

3. DUOMENŲ TEIKIMAS IR PAŽANGA

Šiame skyriuje apžvelgiamos ES ir jos valstybių narių išmokos aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo srityje ir pažanga, pastaruoju metu padaryta siekiant atitikti pagal politikos prioritetus nustatytus veiksmingumo kriterijus.

Išmokos 4

Palyginti su pirmąja ir antrąja ataskaitomis, metinė finansinė ES ir jos valstybių narių parama, skirta aprūpinimo maistu ir mitybos saugumui, padidėjo iki 4, 2 mlrd. EUR, t. y. nuo 2014 m. padidėjo 14,7 proc., o nuo 2012 m. – 24,8 proc. Ši parama sudaro apie 6 proc. visos 2016 m. skirtos oficialios paramos vystymuisi (OPV); vis dėlto, palyginti su 2012 ir 2014 m., šis skaičius šiek tiek sumažėjo (minėtais metais ši parama sudarė apie 8 proc. OPV) 5 .

Parama visuotinėms iniciatyvoms ir aprūpinimui visuotinėmis viešosiomis gėrybėmis siekiant užtikrinti aprūpinimo maistu ir mitybos saugumą tebėra tvirta (sumažėjo iki 19 proc.; 2014 m. siekė 25 proc.), o parama šalies lygmeniu 2016 m. padidėjo nuo 66 iki 69 proc. Regioninė parama aprūpinimo maistu ir mitybos saugumui padidėjo nuo 9 iki 12 proc.

Iš 1 lentelės matyti, kad 2016 m. parama Užsachario Afrikai toliau didėjo ir sudarė 53 proc. visos paramos aprūpinimo maistu ir mitybos saugumui. Parama Azijai 2016 m. šiek tiek sumažėjo, o parama Lotynų Amerikai ir Karibų jūros regionui, taip pat kaimyninėms šalims padidėjo. Apskritai nebuvo jokių didelių pokyčių, o iš duomenų matyti, kad, nepaisant išorės spaudimo ir reagavimo į nelaimes, parama aprūpinimo maistu ir mitybos saugumui tebėra vienas iš didžiausių ES ir jos valstybių narių prioritetų.

1 lentelė. ES ir jos valstybių narių pagalbos išmokų aprūpinimo maistu ir mitybos saugumui geografinis paskirstymas 2012, 2014 ir 2016 m.

2 lentelėje apžvelgiamos išmokos, nurodant programų skaičių, paramos lygį ir paramą gavusių šalių skaičių. Daugiausia paramos ir toliau skiriama 1 politikos prioritetui, nors šios paramos lygis sumažėjo nuo 60 iki 50 proc., tačiau padidėjo kitiems penkiems politikos prioritetams skiriamos paramos lygis. Apskritai per pastaruosius dvejus metus padaugėjo programų, taip pat padidėjo šalių, kuriose parama aprūpinimo maistu ir mitybos saugumui skiriama su mityba ir socialine apsauga susijusiems intervenciniams veiksmams, skaičius. Be to, daug dėmesio skirta tokiems klausimams kaip būtinybė atsižvelgti į lyčių aspektą ir pagalba prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo srityse. 2016 m. 57 proc. paramos galima laikyti atitinkančia lyčių aspektą, 43 proc. paramos veiksmų skatinama prisitaikyti prie klimato kaitos, o 16 proc. paramos veiksmų padedama švelninti klimato kaitą. Kalbant apie visą paramą, apie 12 proc. jos skirta moksliniams tyrimams.

2 lentelė. Pažangos vertinimas pagal veiksmingumo kriterijus

Pažanga, padaryta siekiant įgyvendinti politikos prioritetus ir atitikti veiksmingumo kriterijus

Šiame skyriuje apžvelgiamas atliktas darbas, o išsamesni ir konkretesni pavyzdžiai pateikiami pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

1 politikos prioritetui ir toliau skiriama daugiausia dėmesio – iš to matyti, kad šios rūšies parama yra svarbiausia ES ir jos valstybių narių vystomojo bendradarbiavimo dalis. Šios srities veiksmai – tai, be kita ko, parama kaimo bendruomenių atsparumui didinti, tvarus gamybos intensyvinimas, žemės ūkio verslo plėtros finansavimas, klimato kaitos požiūriu pažangus žemės ūkis ir parama, kuria siekiama, palaikant vystomąjį bendradarbiavimą, mokslui žemės ūkyje skirti svarbesnę vietą, visų pirma siekiant skatinti inovacijas, kad būtų galima daryti didesnį poveikį. Daug įgyvendinamų projektų susiję su kaimo vietovių pertvarka ir teritoriniu požiūriu; jie kaimo vietovėse padeda kurti deramas darbo vietas, visų pirma skirtas moterims ir jaunimui.

Iš 2 politikos prioriteto matyti, kad veiksmingas valdymas tebėra viena iš pagrindinių paramos sričių. 2017 m. ES, bendradarbiaudama su Maisto ir žemės ūkio organizacija (angl. FAO), surengė renginį, kurio metu paminėjo penktąsias Neprivalomų atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairių patvirtinimo metines ir pristatė pažangą, padarytą taikant šias gaires. ES ir jos valstybės narės tvirtai remia tokias iniciatyvas kaip įvairios regioninės ekonominės bendrijos ir Išsami Afrikos žemės ūkio vystymosi programa (angl. CAADP).

Pagal 3 politikos prioritetą pastaraisiais metais buvo laipsniškai didinama parama regioninėms iniciatyvoms, pavyzdžiui, remiant regionines žuvininkystės programas ir toliau padedant stiprinti gebėjimus taikyti regionines sanitarijos ir fitosanitarijos priemones.

Nors, remiantis paskutine ataskaita, išmokos pagal 4 politikos prioritetą sumažėjo, iš šios ataskaitos galima matyti, kad gerokai padidėjo parama socialinės apsaugos mechanizmams (skirta 121 mln. EUR daugiau), taip pat programų ir šalių, su kuriomis ES ir (arba) valstybės narės aktyviai palaiko partnerystės ryšius, skaičius.

Pagal 5 politikos prioritetą, stiprinant bendrą daugiasektore parama grindžiamą požiūrį į kovą su neprievalgiu, nuo 2014 m. nuosekliai stengiamasi skatinti bendradarbiavimą, siekiant stiprinti šalies lygmeniu prisiimamus įsipareigojimus ir vadovavimą, taip pat šalies ir pasaulio lygmenimis skatinti atskaitomybę už ES ir valstybių narių skiriamą paramą.

6 politikos prioritetui skirta nemažai dėmesio – palyginti su 2014 m., parama pagal šį prioritetą padidėjo 107 mln. EUR. 2018 m. Pasaulinėje maisto krizių ataskaitoje nurodyta, kad beveik 124 mln. asmenų patiria maisto krizę, ir atkreiptas dėmesys į būtinybę šalinti maisto stygiaus priežastis. Atsižvelgdama į ES visuotinę strategiją ir valstybių narių veiksmus užtikrinant humanitarinės pagalbos, vystymosi ir taikos tarpusavio ryšio veikimą, ES bendradarbiauja su kitais Pasaulinio kovos su maisto krizėmis tinklo (angl. Global Network against Food Crises) partneriais bendros analizės rengimo ir atsakomųjų priemonių koordinavimo klausimais.

3 lentelė. Konkretūs intervencinių veiksmų ir jų rezultatų pavyzdžiai

Koordinavimas, papildomumas ir suderinamumas

Pagal naująjį Europos konsensusą dėl vystymosi, ES stengiantis įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir padėti šalims partnerėms įgyvendinti nacionalinius vystymosi planus, itin daug dėmesio skiriama bendram programavimui, šiuo tikslu gerinant ES ir valstybių narių teikiamos paramos vystymuisi koordinavimą ir didinant jos suderinamumą. Bendro programavimo srityje padaryta didelė pažanga: 45 šalys imasi konkrečių veiksmų, siekdamos pradėti bendro programavimo procesą, o dar 17 šalių – žengia pirmuosius žingsnius, siekdamos dalyvauti šiame procese. 2014 m. pabaigoje buvo parengta 10 bendro programavimo dokumentų, o 2018 m. vasario mėn. šis skaičius padidėjo iki 26. Laose ir Senegale jau kelerius metus matyti, kad bendras programavimas suteikia pridėtinės vertės, nes tokiose pagrindinėse srityse kaip aprūpinimas maistu ir mitybos saugumas pasiekiama svarbių rezultatų.

4. REZULTATŲ PATEIKIMAS

ES ir jos valstybės narės teikia informaciją apie daug įvairių rezultatų, iš kurių matyti padarytas poveikis. Tam tikri atrinkti rezultatai pateikiami 4 lentelėje. Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Komisija toliau teikia suvestinius duomenis apie įgyvendinamas programas, taip pat informaciją apie tam tikrus bendrus rezultatus. Nors toliau stengiamasi supaprastinti bendro rezultatų vertinimo ir informacijos apie juos teikimo metodikas, tebėra neišspręstų uždavinių. Toliau pateikiamų rezultatų nereikėtų laikyti baigtiniais arba palyginimo pagrindu; šią lentelę greičiau reikėtų laikyti įvairių metodikų, apimančių įvairius laikotarpius ir grindžiamų įvairiais kriterijais, apžvalga. Šiuo metu atliekamas darbas, susijęs su bendrų rodiklių nustatymu ir veiksmingų metodikų taikymu teikiant DVT įgyvendinimo ataskaitas, padės dar labiau sustiprinti šį procesą.

4 lentelė. Poveikis vietos lygmeniu

5. TEMINĖS SRITYS

Atsižvelgiant į 2016 m. Tarybos prašymą, šioje ataskaitoje išsamiau nagrinėjamos dvi konkrečios temos.

Atsparumu klimato kaitos poveikiui grindžiamas požiūris

Žemės ūkis – vienas iš klimato kaitos poveikiui mažiausiai atsparių sektorių. ES ir jos valstybės narės skatina tokią žemės ūkio plėtrą, kuri padeda siekti įvairių tikslų, pavyzdžiui, stiprinti gamtos išteklių bazę ir gerinti aplinką, kovoti su klimato kaita, taip pat didinti žemės ir darbo našumą ir užtikrinti aprūpinimą maistu. Tai naudinga visiems, nes užtikrinamos pajamos ir suteikiama deramo darbo galimybių. 2014 m. 38 proc. visos paramos aprūpinimo maistu ir mitybos saugumui padėjo prisitaikyti prie klimato kaitos. 2016 m. šis rodiklis padidėjo iki 43 proc.

ES ir jos valstybės narės užtikrina, kad į įgyvendinamas žemės ūkio plėtros programas būtų integruojamas klimato kaitos aspektas, ir skatina šiame sektoriuje taikyti konkrečias prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemones. Atsparumu klimato kaitos poveikiui grindžiamas požiūris į programas įtraukiamas pasitelkiant tokius procesus kaip tausus gamtos išteklių valdymas, ekologinis šeimų žemės ūkio intensyvinimas, tvarus kaimo vietovių planavimas ir rizikos valdymas. Teikiamos konsultacijos ir informacija, aprūpinama prie vietos poreikių pritaikytomis technologijomis ir teikiama parama infrastruktūrai, taip sudarant sąlygas šalims partnerėms didinti atsparumą su klimatu susijusiam spaudimui ir sukrėtimams. Kartu valstybės narės ir ES, pasitelkdamos Konsultacinę tarptautinių žemės ūkio tyrimų grupę (angl. CGIAR) ir įgyvendindamos kitas mokslinių tyrimų programas, taip pat tvirtai remia su klimato kaitos poveikiui atsparia žemės ūkio praktika susijusius mokslinius tyrimus ir mokymąsi šioje srityje. 2018 m. balandžio mėn. jos taip pat padėjo Maisto ir žemės ūkio organizacijos simpoziume surengti diskusijas dėl žemės ūkio ekologijos vaidmens kuriant tvarią žemės ūkio maisto produktų sistemą.

Šie procesai neatsiejami nuo paramos šalių partnerių nacionaliniu lygmeniu nustatytiems įpareigojantiems veiksmams ir stebėsenai, ataskaitų teikimui ir tikrinimui pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (angl. UNFCCC). ES ir jos valstybės narės padeda tarptautinėms organizacijoms ir fondams, pavyzdžiui, Tarptautiniam žemės ūkio plėtros fondui (angl. IFAD), Žaliajam klimato fondui ir Pasaulio aplinkos fondui, visais lygmenimis aktyviau švelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti.

Poveikį mitybai daranti žemės ūkio praktika

Nepakankama ir netinkama mityba yra pagrindinės vystymosi kliūtys ir našta visam gyvenimui. Ieškant tvarių sprendimų, susijusių su maisto prieinamumu ir jo kokybe, tinkamai parengti intervenciniai žemės ūkio srities veiksmai gali atlikti vieną iš pagrindinių vaidmenų. Poveikį mitybai darantis žemės ūkis – tai koncepcija, kuria siekiama užtikrinti tinkamo kiekio ir kokybės įvairaus, įperkamo, maistingo, kultūros požiūriu tinkamo ir saugaus maisto gamybą, kad būtų galima tvariai patenkinti gyventojų mitybos poreikius.

ES ir jos valstybės narės suvienijo jėgas, kad įtvirtintų visapusiškesnį supratimą ir sukurtų kelis sektorius aprėpiantį požiūrį. Jos bendradarbiauja, siekdamos tokių tikslų: sukurti poveikį mitybai darančio žemės ūkio politiką ir strategiją, pagal kurias šalyse, kuriose nuolatinio neprievalgio lygis yra aukštas, moterys atliktų svarbiausią vaidmenį; įgyvendinti nacionalinę poveikį mitybai darančią politiką ir strategiją, šiuo tikslu ugdant įgūdžius ir plėtojant praktinę patirtį; stebėti programas, be kita ko, įtraukiant mitybos įvairovės ir maisto prieinamumo rodiklius; rinkti patikimesnius ekonomiškai efektyvių metodų įrodymus, susijusius su investicijų į mitybą žemės ūkio sektoriuje teikiama grąža.

Keletas iš poveikį mitybai darančios žemės ūkio praktikos pavyzdžių yra poveikį mitybai darančių vertės grandinių populiarinimas, novatoriški maisto papildymo metodai, mitybos įvairinimas vietos lygmeniu daug maistinių medžiagų turinčiu maistu ir su namų valdų sodais susiję kaimo plėtros projektų aspektai šalyse, kuriose, plėtojant pragyvenimo šaltinius bendruomenėse, vadovaujamasi visapusišku požiūriu. Nacionaliniai ir vietos suinteresuotieji subjektai raginami dalyvauti; populiarinant tokią tvarios gamybos praktiką kaip ekologinis žemės ūkis, tvarus ganyklų valdymas ir integruotoji kenkėjų kontrolė, jų vadovavimas vertinamas palankiai. Su poveikį mitybai darančiu žemės ūkiu susijusi parama taip pat teikiama Konsultacinei tarptautinių žemės ūkio tyrimų grupei.

ES ir jos valstybės narės remia UNICEF darbą, atliekamą bendruomeninės mitybos srityje, ir siekia prisiderinti prie Mitybos gerinimo judėjimo. Kalbant apie viešąjį ir privatųjį sektorius, kelioms valstybėms narėms nuolat teikiant paramą Visuotiniam aljansui už geresnę mitybą (angl. Alliance for Improved Nutrition, GAIN) daugiausia dėmesio skiriama skurdžiai gyvenančių asmenų mitybos rezultatų gerinimui mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, šiuo tikslu maisto sistemoje pasitelkiant rinkos sprendimus.

6. BENDROS IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Pranešdamos apie savo pastarojo meto išmokas, kurių vertė 2016 m. siekė 4, 2 mlrd. EUR, taip pat apie dalyvavimą įgyvendinant atitinkamą politiką, ES ir jos valstybės narės parodė, kad pagrindiniai klausimai, susiję su aprūpinimo maistu ir mitybos saugumu, nuolat įtraukiami į pasaulines darbotvarkes ir kad daugelyje šalių stiprinamos pastangos gerinti mitybos rezultatus ir skatinti gerinti pragyvenimo šaltinius žemės ūkio sektoriuje. Pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikiama analizė, iš kurios matyti, kaip svarbu:

1.Užtikrinti, kad aprūpinimo maistu ir mitybos saugumas ir toliau būtų vienas iš svarbiausių vystomojo bendradarbiavimo prioritetų, kad būtų galima spręsti sisteminius pasaulinės maisto sistemos klausimus ir vystymosi problemas, o šioje srityje maisto ir žemės ūkio sektorius atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų. ES ir jos valstybės narės, kaip pasaulinio masto subjektai, turi toliau formuoti tarptautinę darbotvarkę ir bendradarbiauti su visais partneriais, kad išspręstų esamus ir būsimus uždavinius.

2.Toliau bendromis pastangomis kurti strateginį požiūrį į maisto krizes, kartu užtikrinant humanitarinės pagalbos, vystymosi ir taikos tarpusavio ryšį, ir stiprinti Pasaulinį kovos su maisto krizėmis tinklą, siekiant atlikti bendrą analizę, užtikrinti bendrą strateginį išteklių paskirstymą ir koordinuoti atsakomąsias priemones.

3.Siekti sukurti bendrą mitybos viziją ir įtvirtinti bendrą ES ir jos valstybių narių supratimą apie poveikį mitybai darantį žemės ūkį, padėsiantį stiprinti visus galimus žemės ūkio poveikio mitybai būdus.

4.Užtikrinti, kad ES ir jos valstybės narės daugiau dėmesio skirtų labai svarbiam žemės ūkio vaidmeniui kovos su klimato kaita srityje, kaip pabrėžta Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje, ir siekiant DVT. Parama galėtų būti teikiama vykdant dabartinę veiklą, susijusią su Paryžiaus susitarimo įgyvendinimu, pavyzdžiui, įgyvendinant Koronivijos bendrus veiksmus žemės ūkio srityje (angl. Koronivia Joint Work on Agriculture) ir kitus atitinkamus įsipareigojimus, kuriais siekiama padėti šalims įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus.

5.Nacionaliniu ir vietos lygmenimis sprendžiant su aprūpinimo maistu ir mitybos saugumu susijusius klausimus, didinti moterims teikiamą paramą. Daugiau dėmesio galėtų būti skiriama galimybėms geriau parodyti moterų indėlį. Be to, pastangas būtų galima sutelkti į metodus, kuriais siekiama užmegzti ryšius su moterimis, joms suteikti naudos ir daugiau galių, o ES ir jos valstybės narės galėtų sistemingai teikti atitinkamų rodiklių ataskaitas, duomenis suskirstydamos pagal lytis.

6.Sparčiau dirbti nustatant rezultatų grandinę ir bendrus rodiklius, kad būtų galima bendrai stebėti pažangą ir rezultatus. Būtų naudinga parodyti, kaip ES padeda siekti antrojo DVT. Su poveikio vertinimu susijusios žinios ir rekomendacijos turi būti tinkamos naudoti visiems, įskaitant privatųjį sektorių.

7.Stiprinti nacionalinius ir regioninius žemės ūkio mokslinių tyrimų pajėgumus, galinčius padėti diegti inovacijas, šiuo tikslu pasitelkiant partnerystę. Tokiomis priemonėmis galėtų būti skatinama žemės ūkyje diegti vystymosi požiūriu pažangias inovacijas, visų pirma stiprinant gebėjimus ir plėtojant tokią partnerystę kaip iniciatyva „Vystymosi požiūriu pažangios inovacijos žemės ūkio sektoriuje pasitelkiant mokslinius tyrimus“ (angl. Development-Smart Innovation through Research in Agriculture (DeSIRA)).

8.Palaikant politinį dialogą, daugiau dėmesio skirti kaimo jaunimo užimtumui, investuoti į darbo vietų kūrimo procesą ir mokymo galimybes ir užtikrinti, kad visais politikos ir projektų įgyvendinimo etapais būtų atsižvelgiama į jaunimui svarbius klausimus. Reikėtų tęsti ir stiprinti ES valstybių narių, taip pat pasitelkiant Išorės investicijų planą ir ES patikos fondą Afrikai įgyvendinamus veiksmus, atitinkamais atvejais juos susiejant su G 20 iniciatyvomis.

9.Skatinti regioninę prekybą žemės ūkio produktais, remiant dedamas pastangas įtvirtinti tvarių maisto sistemų principą. Tai reiškia, kad reikia, be kita ko, susieti ūkininkus ir rinkas, puoselėti žmogaus ir darbo teises ir apsaugoti vietos bendruomenių teises, šiuo tikslu taikant atsakingo investavimo į žemės ūkį principus ir įgyvendinant Neprivalomas atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires.

10.Bendradarbiauti su visais teisėtais maisto sistemos subjektais pasaulinių institucijų ir procesų stiprinimo klausimais, siekiant vadovauti tvarios maisto sistemų pertvarkos procesui, šiuo tikslu stiprinant bendradarbiavimą ir užtikrinant didesnį veiksmų nuoseklumą, taip pat imantis aktyvesnių įrodymais grindžiamų veiksmų.

(1)

ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programa, COM(2010) 127.

(2)

 Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 201/1, 2017 6 30.

(3)

http://www.g7italy.it/en/documenti-altri.

(4)

Verta pažymėti, kad daug valstybių narių išmokėjo papildomas lėšas, gerokai viršijančias čia nurodytas bendras sumas. Vis dėlto į šią ataskaitą įtrauktos tik 100 000 EUR sumą viršijančios išmokos. Be to, ES ir jos valstybėse narėse taikomos skirtingos ataskaitų teikimo metodikos. Šioje ataskaitoje pateikiami skaičiai atspindi tik konkrečią šiai veiklai taikytą metodiką.

(5)

Kaip ir ankstesnėse ataskaitose, šioje trečiojoje ataskaitoje, kuri teikiama 2018 m., pateikiami naujausi turimi oficialūs skaičiai, kurie apima 2016 m.