(1)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 (34) buvo padaryta esminių pakeitimų (35). Kadangi reikalingi tolesni pakeitimai, dėl aiškumo tas reglamentas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(1)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 (34) buvo padaryta esminių pakeitimų (35). Kadangi būtinai reikalingi tolesni pakeitimai, dėl aiškumo tas reglamentas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija . Tokie reglamento pakeitimai padės sustiprinti teisinį tikrumą ir užtikrinti didesnį lankstumą, garantuoti geresnes galimybes pasinaudoti teismo procesu ir tai, kad toks procesas taptų veiksmingesnis. Tuo pat metu šio reglamento pakeitimai padės užtikrinti, kad valstybės narės išsaugotų visišką suverenumą tėvų atsakomybę reglamentuojančios materialinės teisės požiūriu;

(3)

Sąjungai būtinas sklandus ir teisingas Sąjungos teisingumo erdvės veikimas atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių teisės sistemas ir tradicijas. Todėl reikia toliau didinti pasitikėjimą kitų šalių teisingumo sistemomis. Sąjunga yra iškėlusi sau tikslą sukurti, palaikyti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas ir teisė kreiptis į teismą. Siekiant šių tikslų, turėtų būti sustiprintos asmenų, visų pirma vaikų, teisės teismo procese, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos teisminių ir administracinių institucijų bendradarbiavimui ir sprendimų šeimos teisės klausimais, turinčių tarpvalstybinių aspektų, vykdymui. Reikėtų palengvinti sprendimų civilinėse bylose tarpusavio pripažinimą, supaprastinti galimybes kreiptis į teismą ir pagerinti valstybių narių institucijų keitimąsi informacija;

(3)

Sąjungai būtinas sklandus ir teisingas Sąjungos teisingumo erdvės veikimas atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių teisės sistemas ir tradicijas. Todėl reikia toliau didinti pasitikėjimą kitų šalių teisingumo sistemomis. Sąjunga yra iškėlusi sau tikslą sukurti, palaikyti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas ir teisė kreiptis į teismą. Siekiant šių tikslų, itin svarbu stiprinti asmenų, visų pirma vaikų, teises teismo procese, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos teisminių ir administracinių institucijų bendradarbiavimui ir sprendimų šeimos teisės klausimais, turinčių tarpvalstybinių aspektų, vykdymui. Reikėtų palengvinti sprendimų civilinėse bylose tarpusavio pripažinimą, supaprastinti galimybes kreiptis į teismą ir pagerinti valstybių narių institucijų keitimąsi informacija užtikrinant, kad būtų kruopščiai tikrinama, ar procedūros ir praktika, kurias kompetentingos valstybių narių institucijos taiko siekdamos apsaugoti vaiko interesus ir susijusias pagrindines teises, nėra diskriminacinio pobūdžio ;

(4)

šiuo tikslu Sąjunga, be kita ko, turi patvirtinti teisminio bendradarbiavimo tarpvalstybinių aspektų turinčių civilinėse bylose priemones, būtinas visų pirma tam, kad vidaus rinka tinkamai veiktų;

(4)

šiuo tikslu Sąjunga, be kita ko, turi patvirtinti teisminio bendradarbiavimo tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose priemones, visų pirma būtinas laisvam asmenų judėjimui ir tam, kad tinkamai veiktų vidaus rinka;

(4a)

siekiant stiprinti teisminį bendradarbiavimą tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose, būtina rengti mokymus teisėjams, ypač tarpvalstybinės šeimos teisės srityje. Tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis būtina tokia mokymo veikla, kaip seminarai ir mainai, kad būtų daugiau informuojama apie šį reglamentą, jo turinį ir poveikį bei ugdomas valstybių narių pasitikėjimas viena kitos teismų sistemomis;

(6)

siekiant užtikrinti lygybę visiems vaikams, šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems sprendimas dėl tėvų pareigų, įskaitant vaikų apsaugos priemones, neatsižvelgiant į ryšį su santuokos ar kita byla;

(6)

siekiant užtikrinti lygybę visiems vaikams, šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems sprendimas dėl tėvų pareigų, įskaitant vaikų apsaugos priemones, neatsižvelgiant į ryšį su santuokos byla;

(6a)

pagal šį reglamentą nuostatos dėl jurisdikcijos taip pat turėtų būti taikomos visiems Sąjungos teritorijoje esantiems vaikams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti aiškiai nustatyta. Tokių nuostatų taikymo sritis visų pirma turėtų apimti pabėgėlių vaikus ir vaikus, kurie buvo perkelti tarptautiniu mastu dėl socioekonominių priežasčių arba dėl jų šalyje vykstančių neramumų;

(12a)

šiuo reglamentu turėtų būti visapusiškai paisoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) įtvirtintų teisių, ypač Chartijos 47 straipsnyje nustatytos teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat Chartijos 7 straipsnyje nustatytos teisės į privatų ir šeimos gyvenimą bei Chartijos 24 straipsnyje nustatytų vaiko teisių;

(13)

jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigomis yra suformuluoti atsižvelgiant į vaiko interesus ir turėtų būti atitinkamai taikomi. Bet koks rėmimasis vaiko interesais turėtų būti aiškinamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 24  straipsnį ir 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją;

(13)

jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigomis, visada turėtų būti formuluojami atsižvelgiant į vaiko interesus ir turėtų būti taikomi turint tuos interesus galvoje . Bet koks rėmimasis vaiko interesais turėtų būti aiškinamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 14, 22 ir 24  straipsnius ir 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją . Nepaprastai svarbu, kad valstybė narė, kurios institucijos pagal šį reglamentą kompetentingos iš esmės nagrinėti bylą dėl tėvų pareigų, priėmusios galutinį sprendimą, pagal kurį numatyta vaiką grąžinti, užtikrintų, jog vaiką grąžinus būtų saugomi jo interesai ir pagrindinės teisės, pirmiausia vaikui bendraujant su abiem tėvais;

(14a)

sąvokos „nuolatinė gyvenamoji vieta“ reikšmę institucijos kiekvienu konkrečiu atveju turėtų aiškinti remdamosi apibrėžtimis ir atsižvelgdamos į konkrečias bylos aplinkybes;

(15)

jei vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta pasikeičia dėl teisėto persikėlimo, jurisdikcija taip pat turėtų persikelti su vaiku, kad būtų laikomasi artumo kriterijaus. Šis principas turėtų būti taikomas ir tuomet, jei procesas nevyksta, ir per teismo procesą. Vis dėlto per teismo procesą teisingumo veiksmingumo sumetimais, jei tai atitinka vaiko interesus, šalys gali susitarti, kad jau pradėto proceso valstybės narės teismai išlaiko jurisdikciją, kol bus priimtas galutinis sprendimas. Ši galimybė itin svarbi tuomet, kai procesas eina į pabaigą ir vienas iš tėvų nori persikelti su vaiku į kitą valstybę narę ;

(15)

jei vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta pasikeičia dėl teisėto persikėlimo, jurisdikcija taip pat turėtų persikelti su vaiku, kad būtų laikomasi artumo kriterijaus. Vis dėlto per teismo procesą teisingumo veiksmingumo sumetimais, jei tai atitinka vaiko interesus, šalys gali susitarti, kad jau pradėto proceso valstybės narės teismai išlaiko jurisdikciją, kol bus priimtas galutinis sprendimas. Kita vertus, jau prasidėjęs procesas dėl globos ir bendravimo teisių turėtų būti užbaigiamas priimant galutinį sprendimą, kad teisę į globą turintys asmenys neišvežtų vaiko į kitą šalį siekdami išvengti nepalankaus institucijos sprendimo, nebent šalys susitartų, kad prasidėjęs procesas būtų pabaigtas ;

(17)

šis reglamentas neturėtų valstybės narės institucijoms, neturinčioms jurisdikcijos nagrinėti bylą iš esmės, užkirsti kelio neatidėliotinais atvejais imtis laikinų priemonių, įskaitant apsaugos priemones, dėl asmens ar vaikui priklausančio turto, esančio toje valstybėje narėje. Šios priemonės turėtų būti pripažįstamos ir vykdomos visose kitose valstybėse narėse, įskaitant valstybes nares, turinčias jurisdikciją pagal šį reglamentą, kol atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija imsis jos manymu reikalingų priemonių. Tačiau priemonės, kurias priėmė vienos valstybės teismas, turėtų būti iš dalies keičiamos ar pakeičiamos tik priemonėmis, kurias taip pat priėmė valstybės narės teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Institucija, turinti jurisdikciją priimti tik laikinas, įskaitant apsaugos, priemones, gavusi prašymą, susijusį su bylos nagrinėjimu iš esmės, turi savo iniciatyva pranešti, kad klausimas nepriklauso jos jurisdikcijai. Jei reikalinga atsižvelgiant į vaiko interesus, ši institucija turi tiesiogiai ar per centrinę instituciją pranešti apie pritaikytas priemones valstybės narės institucijai, pagal šį reglamentą turinčiai jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Tačiau tai, kad kitos valstybės narės institucija nebuvo informuota, negali būti laikoma pagrindu priemonės nepripažinti;

(17)

šis reglamentas neturėtų valstybės narės institucijoms, neturinčioms jurisdikcijos nagrinėti bylą iš esmės, užkirsti kelio neatidėliotinais atvejais , pvz., smurto šeimoje ar smurto dėl lyties atvejais, imtis laikinų priemonių, įskaitant apsaugos priemones, dėl asmens ar vaikui priklausančio turto, esančio toje valstybėje narėje. Šios priemonės turėtų būti pripažįstamos ir vykdomos visose kitose valstybėse narėse, įskaitant valstybes nares, turinčias jurisdikciją pagal šį reglamentą, kol atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija imsis jos manymu reikalingų priemonių. Tačiau priemonės, kurias priėmė vienos valstybės teismas, turėtų būti iš dalies keičiamos ar pakeičiamos tik priemonėmis, kurias taip pat priėmė valstybės narės teismas, turintis jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Institucija, turinti jurisdikciją priimti tik laikinas, įskaitant apsaugos, priemones, gavusi prašymą, susijusį su bylos nagrinėjimu iš esmės, turi savo iniciatyva pranešti, kad klausimas nepriklauso jos jurisdikcijai. Jei reikalinga atsižvelgiant į vaiko interesus, ši institucija turi tiesiogiai ar per centrinę instituciją be reikalo nedelsdama pranešti apie pritaikytas priemones valstybės narės institucijai, pagal šį reglamentą turinčiai jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Tačiau tai, kad kitos valstybės narės institucija nebuvo informuota, negali būti laikoma pagrindu priemonės nepripažinti;

(18)

išimtiniais atvejais vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės institucijos nėra tinkamiausios nagrinėti bylą. Atsižvelgiant į vaiko interesus, šis reglamentas išimties tvarka ir tam tikromis sąlygomis jurisdikciją turinti institucija gali perduoti savo jurisdikciją konkrečioje byloje kitos valstybės narės institucijai, jei ši institucija yra geresnėje vietoje bylai nagrinėti. Tačiau šiuo atveju antroji institucija neturėtų perduoti jurisdikcijos trečiai institucijai;

(18)

ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į tai, kad išimtiniais atvejais , pvz., smurto šeimoje ar smurto dėl lyties atvejais, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės institucijos nėra tinkamiausios nagrinėti bylą. Išimties tvarka ir tam tikromis sąlygomis jurisdikciją turinti institucija gali perduoti savo jurisdikciją konkrečioje byloje kitos valstybės narės institucijai, jei ši institucija turi geresnes galimybes nagrinėti bylą. Tačiau tokiu atveju iš pradžių turėtų būti gautas antrosios institucijos sutikimas, kadangi, jai sutikus nagrinėti bylą, ji negali perduoti jurisdikcijos trečiai institucijai . Nepaprastai svarbu, kad prieš perduodant jurisdikciją būtų apsvarstyti vaiko interesai ir kad į juos būtų visapusiškai atsižvelgta ;

(23)

pagal šį reglamentą vykdomame procese dėl tėvų atsakomybės ir grąžinimo procese pagal 1980 m. Hagos konvenciją turėtų būti užtikrinama vaiko teisė laisvai pareikšti savo nuomonę, ir į šią nuomonę turėtų būti deramai atsižvelgiama nustatant vaiko interesus. Vaiko išklausymas pagal Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 1 dalį ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnį vaidina svarbų vaidmenį taikant šį reglamentą. Tačiau šio reglamento tikslas nėra nustatyti vaiko išklausymo tvarką , pavyzdžiui, ar vaiką išklauso asmeniškai teisėjas, ar specialiai parengtas ekspertas, vėliau informuojantis teismą; ar vaikas išklausomas teismo salėje, ar kitoje vietoje ;

(23)

pagal šį reglamentą vykdomame procese dėl tėvų atsakomybės ir grąžinimo procese pagal 1980 m. Hagos konvenciją turėtų būti užtikrinama vaiko teisė laisvai pareikšti savo nuomonę ir į šią nuomonę turėtų būti deramai atsižvelgiama nustatant vaiko interesus. Vaiko išklausymas pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 1 dalį, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnį ir Europos Tarybos rekomendaciją dėl vaikų ir jaunesnių negu 18 metų amžiaus jaunuolių dalyvavimo  (1a) atlieka svarbų vaidmenį taikant šį reglamentą. Tačiau šio reglamento tikslas nėra nustatyti bendrus minimalius standartus, taikytinus vaiko išklausymo procedūrai , kuri ir toliau reglamentuojama nacionalinėmis valstybių narių nuostatomis ;

(26)

kad bylos dėl grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją būtų kuo greičiau užbaigtos, valstybės narės turėtų sutelkti jurisdikciją nagrinėti šias bylas viename ar keliuose teismuose, deramai atsižvelgdamos į savo teisingumo administravimo sistemos vidaus struktūrą. Jurisdikcijos sutelkimas tik keliuose valstybės narės teismuose – svarbus ir veiksmingas būdas paspartinti keliose valstybėse narėse nagrinėjamas bylas dėl vaikų grobimo, nes teisėjai, nagrinėjantys daugiau tokių bylų, šioje srityje įgyja patirties. Nelygu teisinės sistemos struktūra, jurisdikcija nagrinėti vaikų grobimo bylas gali būti sutelkta viename teisme, kuris būtų atsakingas už visa šalį, arba keliuose teismuose – pavyzdžiui, atsižvelgiant į apeliacinių teismų skaičių, jurisdikcija nagrinėti bylas dėl tarptautinio vaikų grobimo galėtų būti sutelkta atitinkamų apeliacinių teismų apygardose veikiančiuose pirmosios instancijos teismuose. Kiekvienoje instancijoje sprendimas turėtų būti priimtas ne vėliau kaip po šešių savaičių nuo prašymo ar skundo pateikimo. Valstybės narės turėtų apriboti galimų skundų skaičių – nustatyti, kad sprendimą dėl vaiko grąžinimo arba negrąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją galima apskųsti tik vieną kartą;

(26)

kad bylos dėl grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją būtų kuo greičiau užbaigtos, valstybės narės turėtų sutelkti jurisdikciją nagrinėti šias bylas riboto skaičiaus teismuose, deramai atsižvelgdamos į savo teisingumo administravimo sistemos vidaus struktūrą. Jurisdikcijos sutelkimas tik keliuose valstybės narės teismuose – svarbus ir veiksmingas būdas paspartinti keliose valstybėse narėse nagrinėjamas bylas dėl vaikų grobimo, nes teisėjai, nagrinėjantys daugiau tokių bylų, šioje srityje įgyja patirties. Nelygu teisinės sistemos struktūra, jurisdikcija nagrinėti vaikų grobimo bylas gali būti sutelkta keliuose teismuose – pavyzdžiui, atsižvelgiant į apeliacinių teismų skaičių, jurisdikcija nagrinėti bylas dėl tarptautinio vaikų grobimo galėtų būti sutelkta atitinkamų apeliacinių teismų apygardose veikiančiuose pirmosios instancijos teismuose , tačiau dėl to neturėtų nukentėti šalių teisė kreiptis į teismą ir grąžinimo procedūrų vykdymas laiku . Kiekvienoje instancijoje sprendimas turėtų būti priimtas ne vėliau kaip po šešių savaičių nuo prašymo ar skundo pateikimo. Valstybės narės turėtų apriboti galimų skundų skaičių – nustatyti, kad sprendimą dėl vaiko grąžinimo arba negrąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją galima apskųsti tik vieną kartą . Be to, turėtų būti imtasi priemonių siekiant užtikrinti, kad vienoje valstybėje narėje priimti teismo sprendimai būtų pripažįstami kitoje valstybėje narėje. Priėmus teismo sprendimą, nepaprastai svarbu, kad jis būtų pripažįstamas visoje Europos Sąjungoje, ypač siekiant užtikrinti vaiko interesus ;

(28)

visose su vaikais susijusiose bylose, ypač bylose dėl tarptautinio vaikų grobimo, teisminės ir administracinės institucijos turėtų apsvarstyti taikaus sprendimo galimybę pasitelkiant tarpininkavimą ar kitas tinkamas priemones , prireikus padedant veikiantiems tinklams ir paramos tarpininkavimui tarpvalstybiniuose ginčuose dėl tėvų atsakomybės struktūroms . Tačiau dėl tokių veiksmų neturėtų nepagrįstai pailgėti pagal 1980 m. Hagos konvenciją vykdomas procesas dėl grąžinimo;

(28)

naudojimasis tarpininkavimu gali atlikti labai svarbų vaidmenį nutraukiant konfliktus visais su vaikais susijusiais atvejais, ypač tarpvalstybinių tėvų konfliktų dėl globos ir bendravimo teisių atveju bei tarptautinio vaikų grobimo atvejais. Be to, turint galvoje tai, kad dėl pastarojo meto migracijos srautų Europos Sąjungoje, kur netaikoma jokia tarptautinė sistema, padaugėjo tarpvalstybinių ginčų dėl globos, tarpininkavimas neretai pasitvirtindavo kaip vienintelis teisinis būdas padėti šeimoms draugiškai ir greitai išspręsti šeimos ginčą. Siekiant skatinti tarpininkavimą tokiais atvejais , teisminės ir administracinės institucijos, prireikus padedamos veikiančių tinklų ir paramos tarpininkavimui tarpvalstybiniuose ginčuose dėl tėvų pareigų struktūrų, turėtų padėti šalims iki teismo proceso arba jam vykstant pasirinkti tinkamus tarpininkus ir organizuoti tarpininkavimą . Šalims turėtų būti teikiama finansinė pagalba tarpininkavimo procedūroms vykdyti bent tokiu masto, kokiu jiems buvo ar būtų buvusi teikiama teisinė pagalba. Tačiau dėl tokių veiksmų neturėtų nepagrįstai pailgėti pagal 1980 m. Hagos konvenciją vykdomas procesas dėl grąžinimo , o nukentėjusieji nuo bet kurios formos smurto, įskaitant smurtą šeimoje, neturėtų privaloma tvarka dalyvauti tarpininkavimo procedūrose ;

(28a)

siekiant pasiūlyti veiksmingą teismo proceso, susijusio su nacionalinėmis ar tarptautinėmis šeimos ginčų bylomis, alternatyvą, nepaprastai svarbu, kad susiję tarpininkai būtų baigę atitinkamus specializuotus mokymus. Šie mokymai pirmiausia turėtų apimti teisinę tarpvalstybinių šeimos ginčų sistemą, tarpkultūrinę kompetenciją ir konfliktinių situacijų valdymo priemones, kartu visais atvejais atsižvelgiant į vaiko interesus. Rengiant teisėjus, potencialiai atliksiančius esminį vaidmenį raginant pasinaudoti tarpininkavimu, dėmesio turėtų būti skiriama ir tam, kaip šalys galėtų būti skatinamos kuo anksčiau pasirinkti tarpininkavimą ir kaip tarpininkavimas galėtų būti įtrauktas į teismo procesą, o pagal Hagos konvenciją dėl vaikų grobimo vykdomo proceso laikotarpis būtų nustatytas išvengiant bereikalingo vėlavimo;

(30)

valstybės narės, į kurią vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar kurioje yra neteisėtai laikomas, teismui nusprendus atsisakyti grąžinti vaiką pagal 1980 m. Hagos konvenciją, jo sprendime turėtų būti aiškiai nurodyti 1980 m. Hagos konvencijos straipsniai, kuriais toks atsisakymas grindžiamas. Tačiau toks sprendimas galėtų būti pakeičiamas paskesniu vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos iki neteisėto išvežimo ar laikymo valstybės narės teismo sprendimu, priimtu byloje dėl globos, atidžiai įvertinus vaiko interesus. Jei tas sprendimas numatytų vaiko grąžinimą, grąžinimas turėtų įvykti be jokios specialios procedūros tam sprendimui pripažinti ir vykdyti valstybėje narėje, į kurią vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar kurioje yra neteisėtai laikomas;

(30)

valstybės narės, į kurią vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar kurioje yra neteisėtai laikomas, teismui nusprendus atsisakyti grąžinti vaiką pagal 1980 m. Hagos konvenciją, jo sprendime turėtų būti aiškiai nurodyti 1980 m. Hagos konvencijos straipsniai, kuriais toks atsisakymas grindžiamas , ir nurodytas jo pagrindas . Tačiau toks sprendimas galėtų būti pakeičiamas paskesniu vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos iki neteisėto išvežimo ar laikymo valstybės narės teismo sprendimu, priimtu byloje dėl globos, atidžiai įvertinus vaiko interesus. Jei tas sprendimas numatytų vaiko grąžinimą, grąžinimas turėtų įvykti be jokios specialios procedūros tam sprendimui pripažinti ir vykdyti valstybėje narėje, į kurią vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar kurioje yra neteisėtai laikomas;

(33)

be to, siekiant tikslo sumažinti tarpvalstybinio bylinėjimosi dėl vaikų trukmę ir išlaidas , visų sprendimų dėl tėvų atsakomybės atveju pagrįsta panaikinti paskelbimo vykdytinu procedūrą prieš sprendimo vykdymą vykdymo valstybėje narėje. Reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 šis reikalavimas panaikintas sprendimams, kuriais suteikiama teisė bendrauti, ir tam tikriems sprendimams dėl vaiko grąžinimo, o šiuo reglamentu nustatyta bendra procedūra, taikytina visų sprendimų dėl tėvų atsakomybės tarpvalstybiniam vykdymui. Todėl, vadovaujantis šio reglamento nuostatomis, valstybės narės institucijų priimtas sprendimas turėtų galioti taip, tarsi būtų priimtas vykdymo valstybėje narėje;

(33)

be to, siekiant tikslo palengvinti laisvą Europos Sąjungos piliečių judėjimą , visų sprendimų dėl tėvų pareigų , patenkančių į šio reglamento taikymo sritį, atveju pagrįsta panaikinti paskelbimo vykdytinu procedūrą prieš sprendimo vykdymą vykdymo valstybėje narėje. Taip pirmiausia sutrumpės tarpvalstybinis bylinėjimasis dėl vaikų ir sumažės jo išlaidos. Reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 šis reikalavimas panaikintas sprendimams, kuriais suteikiama teisė bendrauti, ir tam tikriems sprendimams dėl vaiko grąžinimo, o šiuo reglamentu nustatyta bendra procedūra, taikytina visų sprendimų dėl tėvų pareigų , patenkančių į šio reglamento taikymo sritį, tarpvalstybiniam vykdymui. Todėl, vadovaujantis šio reglamento nuostatomis, valstybės narės institucijų priimtas sprendimas turėtų galioti taip, tarsi būtų priimtas vykdymo valstybėje narėje;

(37a)

bet koks atsisakymas pripažinti sprendimą pagal šio reglamento nuostatas grindžiant tuo, kad pripažinimas akivaizdžiai prieštarautų viešajai susijusios valstybės narės tvarkai, turėtų atitikti Chartijos 21 straipsnį;

(42)

tam tikrais atvejais tėvų atsakomybės bylose, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį, centrinės institucijos turėtų tarpusavyje bendradarbiauti teikdamos pagalbą nacionalinėms institucijoms bei tėvų pareigų turėtojams. Tokia pagalba visų pirma turėtų būti teikiama tiesiogiai ar su kitų kompetentingų institucijų pagalba nustatant vaiko buvimo vietą, jei to reikia vykdant pagal šį reglamentą pateiktą prašymą, ir teikiant informaciją apie vaiką, reikalingą bylai nagrinėti;

(42)

tam tikrais atvejais tėvų pareigų bylose, kurie patenka į šio reglamento taikymo sritį, centrinės institucijos turėtų tarpusavyje bendradarbiauti teikdamos pagalbą nacionalinėms institucijoms bei tėvų pareigų turėtojams. Tokia pagalba visų pirma turėtų būti teikiama tiesiogiai ar su kitų kompetentingų institucijų pagalba nustatant vaiko buvimo vietą, jei to reikia vykdant pagal šį reglamentą pateiktą prašymą, ir teikiant informaciją apie vaiką, reikalingą bylai nagrinėti . Tais atvejais, kai jurisdikcija priklauso kitai valstybei narei, o ne tai, kurios pilietis yra vaikas, valstybės narės, kuriai priklauso jurisdikcija, centrinės institucijos be reikalo nedelsdamos informuoja valstybės narės, kurios pilietis yra vaikas, centrines institucijas;

(44)

prašančiajai institucijai, nepažeidžiant jokių jos šalies nacionalinės proceso teisės reikalavimų, turėtų būti suteikta diskrecija laisvai pasirinkti vieną iš įvairių galimų būdų informacijai gauti, pavyzdžiui, teismų atveju – taikyti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1206/2001, pasinaudoti Europos teisminiu tinklu civilinėse ir komercinėse bylose, visų pirma pagal šį reglamentą įsteigtomis centrinėmis institucijomis, teisėjų tinklu ar informacijos centrais, o teisminių ir administracinių institucijų atveju – prašyti informacijos per specializuotą šios srities nevyriausybinę organizaciją;

(44)

prašančiajai institucijai, nepažeidžiant jokių jos šalies nacionalinės proceso teisės reikalavimų, turėtų būti suteikta diskrecija laisvai pasirinkti vieną iš įvairių galimų būdų informacijai gauti, pavyzdžiui, teismų atveju – taikyti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1206/2001, pasinaudoti Europos teisminiu tinklu civilinėse ir komercinėse bylose, visų pirma pagal šį reglamentą įsteigtomis centrinėmis institucijomis, teisėjų tinklu ar informacijos centrais, o teisminių ir administracinių institucijų atveju – prašyti informacijos per specializuotą šios srities nevyriausybinę organizaciją . Kiekvienoje valstybėje narėje specialiai paskirtas tinklas ar teisėjai ryšiams palaikyti turėtų inicijuoti tarptautinį teisminį bendradarbiavimą ir bendravimą ir (arba) padėti jį vykdyti. Europos teisminio tinklo vaidmuo turėtų skirtis nuo centrinių institucijų vaidmens;

(46)

valstybės narės institucijai , svarstančiai sprendimą dėl tėvų atsakomybės, turėtų būti sudaryta galimybė prašyti kitos valstybės narės institucijų suteikti vaiko apsaugai svarbios informacijos, jei to reikia ginant vaiko interesus. Nelygu situacija, tai gali būti informacija apie bylą ar sprendimą dėl vieno iš vaiko tėvų arba brolių bei seserų, taip pat apie tėvo ar motinos tinkamumą globoti vaiką arba su juo bendrauti;

(46)

valstybės narės institucija , svarstanti sprendimą dėl tėvų pareigų, turėtų būti įpareigota prašyti kitos valstybės narės institucijų suteikti vaiko apsaugai svarbios informacijos, jei to reikia ginant vaiko interesus. Nelygu situacija, tai gali būti informacija apie bylą ar sprendimą dėl vieno iš vaiko tėvų arba brolių bei seserų, taip pat apie tėvo ar motinos arba šeimos tinkamumą globoti vaiką arba su juo bendrauti . Tėvų pilietybė, ekonominė ir socialinė padėtis arba su jų kultūra ir religija susiję faktai neturėtų būti laikomi lemiamais veiksniais priimant sprendimą dėl tinkamumo rūpintis vaiku ;

(46a)

visomis priemonėmis turėtų būti skatinamas teisėjų, valdžios institucijų, centrinių institucijų, tėvams padedančių specialistų ir pačių tėvų tarpusavio bendravimas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad sprendimas vaiko negrąžinti gali pažeisti pagrindines vaiko teises lygiai taip pat, kaip ir sprendimas jį grąžinti;

(48a)

kai tai būtina vaiko interesams apsaugoti, teisėjai turėtų palaikyti tiesioginį ryšį su centrinėmis institucijomis ar kompetentingais kitų valstybių narių teismais;

(49)

jei valstybės narės institucija jau yra priėmusi sprendimą tėvų atsakomybės byloje arba tokį sprendimą svarsto, o vykdytinas jis kitoje valstybėje narėje, institucija gali prašyti tos valstybės narės institucijų pagalbos vykdant sprendimą. Tai taikytina, pavyzdžiui, tuomet, kai sprendimai, kuriais suteikiam teisė bendrauti su vaiku dalyvaujant stebėtojui, vykdytini ne toje valstybėje narėje, kur yra bendravimo teisę suteikianti institucija, arba jei juose numatytos papildomos priemonės, už kurias atsako sprendimo vykdymo valstybės narės kompetentingos institucijos;

(49)

jei valstybės narės institucija jau yra priėmusi sprendimą tėvų pareigų byloje arba tokį sprendimą svarsto, o jis vykdytinas kitoje valstybėje narėje, institucija turėtų prašyti tos valstybės narės institucijų pagalbos vykdant sprendimą. Tai taikytina, pavyzdžiui, tuomet, kai sprendimai, kuriais suteikiam teisė bendrauti su vaiku dalyvaujant stebėtojui, vykdytini ne toje valstybėje narėje, kur yra bendravimo teisę suteikianti institucija, arba jei juose numatytos papildomos priemonės, už kurias atsako sprendimo vykdymo valstybės narės kompetentingos institucijos;

(50)

jei valstybės narės institucija svarsto galimybę įkurdinti vaiką kitos valstybės narės šeimoje ar globos institucijoje, prieš įkurdinimą per abiejų susijusių valstybių narių centrines institucijas turėtų būti atlikta konsultacijų procedūra. Prieš priimdama nutartį dėl įkurdinimo, jį svarstanti institucija turėtų gauti valstybės narės, kurioje ketinama vaiką įkurdinti, kompetentingos institucijos sutikimą. Kadangi įkurdinimas dažniausiai yra neatidėliotina priemonė, kuria siekiama pašalinti vaiką iš jo interesams kenkiančios padėties, laikas yra esminis kriterijus priimant tokius sprendimus. Todėl, siekiant kuo spartesnės konsultacijų procedūros, šiame reglamente aiškiai išdėstyti prašymui taikytini reikalavimai ir nustatytas terminas, per kurį valstybė narė, kurioje ketinama įkurdinti vaiką, turi pateikti atsakymą. Tačiau sutikimo ar atsisakymo jį suteikti sąlygos ir toliau nustatomos pagal prašomos valstybės narės nacionalinę teisę;

(50)

jei valstybės narės institucija svarsto galimybę įkurdinti vaiką su šeimos nariais, globėjų šeimoje ar globos institucijoje kitoje valstybėje narėje, prieš įkurdinimą per abiejų susijusių valstybių narių centrines institucijas turėtų būti atlikta konsultacijų procedūra. Prieš priimdama nutartį dėl įkurdinimo, jį svarstanti institucija turėtų gauti valstybės narės, kurioje ketinama vaiką įkurdinti, kompetentingos institucijos sutikimą. Kadangi įkurdinimas dažniausiai yra neatidėliotina priemonė, kuria siekiama pašalinti vaiką iš jo interesams kenkiančios padėties, laikas yra esminis kriterijus priimant tokius sprendimus. Todėl, siekiant kuo spartesnės konsultacijų procedūros, šiame reglamente aiškiai išdėstyti prašymui taikytini reikalavimai ir nustatytas terminas, per kurį valstybė narė, kurioje ketinama įkurdinti vaiką, turi pateikti atsakymą. Tačiau sutikimo ar atsisakymo jį suteikti sąlygos ir toliau nustatomos pagal prašomos valstybės narės nacionalinę teisę;

(51)

bet koks ilgalaikis vaiko įkurdinimas užsienyje turėtų atitikti ES pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 3 dalį (teisė palaikyti asmeninius santykius su tėvais) ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas, visų pirma jos 8, 9 ir 20 straipsnius. Svarstant įvairius galimus sprendimus, reikėtų deramai atsižvelgti į vaiko auklėjimo tęstinumo prioritetą ir į vaiko etninę, religinę, kultūrinę ir kalbinę kilmę;

(51)

valstybės institucijos, svarstančios klausimą dėl vaiko įkurdinimo, turėtų veikti pagal ES pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 3 dalį (teisė palaikyti asmeninius santykius su tėvais) ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas, visų pirma jos 8, 9 ir 20 straipsnius. Svarstant įvairius galimus sprendimus, reikėtų deramai atsižvelgti į  galimybę toje pačioje globėjų šeimoje arba toje pačioje įstaigoje įkurdinti brolius ar seseris, į vaiko auklėjimo tęstinumo prioritetą ir į vaiko etninę, religinę, kultūrinę ir kalbinę kilmę . Konkrečiu vaiko ilgalaikio įkurdinimo užsienyje atveju susijusios institucijos visuomet turėtų svarstyti galimybę įkurdinti vaiką pas kitoje šalyje gyvenančius giminaičius, jei tarp vaiko ir tų šeimos narių yra nusistovėjęs ryšys, atlikus atskirą vaiko interesų įvertinimą. Tokiais ilgalaikio įkurdinimo atvejais turėtų būti periodiškai vertinami vaiko poreikiai ir interesai ;

ba)

tarptautiniu vaikų grobimu;

d)

vaiko paskyrimu į šeimą (šeimyną) ar globos instituciją;

d)

vaiko įkurdinimu su šeimos nariais , globėjų šeimoje (šeimynoje) ar saugioje globos institucijoje užsienyje ;

1)

institucija – bet kuri valstybių narių teismo ar administracinė institucija, turinti jurisdikciją bylose, patenkančiose į šio reglamento taikymo sritį;

1)

institucija – bet kuri valstybių narių teismo ar administracinė arba bet kuri kita institucija, turinti jurisdikciją klausimais, patenkančiais į šio reglamento taikymo sritį;

3)

valstybė narė – visos valstybės narės, išskyrus Daniją;

3)

valstybė narė – visos Europos Sąjungos valstybės narės, išskyrus Daniją;

4)

sprendimas – valstybės narės institucijos paskelbtas potvarkis, įsakymas ar teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacija), santuokos pripažinimo negaliojančia arba tėvų pareigų;

4)

sprendimas – valstybės narės institucijos paskelbtas potvarkis, įsakymas, teismo sprendimas ar autentiškas dokumentas arba šalių susitarimas, vykdytinas valstybėje narėje, kurioje buvo sudaryti, dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacija), santuokos pripažinimo negaliojančia arba tėvų pareigų;

12)

neteisėtas išvežimas ar negrąžinimas  – vaiko išvežimas ar negrąžinimas tais atvejais, kai:

12)

tarptautinis vaiko pagrobimas  – vaiko išvežimas ar negrąžinimas tais atvejais, kai:

i)

per vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, valstybės narės, kurioje vaikas buvo išvežtas ar yra laikomas, kompetentingoms valdžios institucijoms nebuvo pateiktas prašymas jį grąžinti ;

i)

per vienerius metus nuo tada, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą ir, nors jie buvo institucijų informuoti apie teisinį reikalavimą pateikti prašymą jį grąžinti , toks prašymas valstybės narės, kurioje vaikas buvo išvežtas ar yra laikomas, kompetentingoms valdžios institucijoms pateiktas nebuvo;

a)

toks pripažinimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės, kurioje prašoma jį pripažinti, viešajai tvarkai; arba

a)

toks pripažinimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės, kurioje prašoma jį pripažinti, viešajai tvarkai , tačiau atsisakymas negali tapti jokios formos diskriminacijos, kuri draudžiama pagal Chartijos 21 straipsnį, priežastimi ; arba

b)

jis buvo priimtas asmeniui neatvykus į teismą, jeigu neatvykusiam į teismą asmeniui bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas nebuvo įteiktas laiku ir tokiu būdu, kad šis asmuo turėtų pakankamai laiko pasiruošti savo gynybai, išskyrus tuos atvejus, kai nustatoma, kad toks asmuo nedviprasmiškai pritarė sprendimui; arba

b)

sprendimas buvo priimtas asmeniui neatvykus į teismą, jeigu neatvykusiam į teismą asmeniui bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas nebuvo įteiktas laiku ir tokiu būdu, kad šis asmuo turėtų pakankamai laiko pasiruošti savo gynybai, išskyrus tuos atvejus, kai nustatoma, kad toks asmuo nedviprasmiškai pritarė sprendimui; arba

a)

kitos valstybės narės centrinės institucijos prašymu teikti pagalbą nustatant vaiko buvimo vietą, kai atrodo, kad vaikas gali būti prašomos valstybės teritorijoje, ir nustatyti vaiko buvimo vietą reikia vykdant prašymą pagal šį reglamentą;

a)

kitos valstybės narės centrinės institucijos prašymu teikti pagalbą nustatant vaiko buvimo vietą, kai atrodo, kad vaikas gali būti prašomos valstybės teritorijoje, ir nustatyti vaiko buvimo vietą reikia siekiant taikyti šį reglamentą;

d)

lengvinti komunikaciją tarp institucijų, ypač taikant 14 straipsnį, 25 straipsnio 1 dalies a punktą, 26 straipsnio 2 dalį ir 26 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą;

d)

lengvinti komunikaciją tarp teismo institucijų, ypač taikant 14 ir 19 straipsnius , 25 straipsnio 1 dalies a punktą, 26 straipsnio 2 dalį ir 26 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą;

ea)

informuoti tėvų pareigų turėtojus apie teisinę pagalbą ir paramą, pvz., pagalbą, kurią teikia konkrečioje srityje besispecializuojantys dviem kalbomis kalbantys teisininkai, siekiant užkirsti kelią atvejams, kai tėvų pareigų turėtojai duoda savo sutikimą nesupratę jo pasekmių masto.

g)

užtikrinti, kad jei jos pradeda arba padeda pradėti teismo procesą dėl vaikų grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją, tokiam procesui skirti dokumentai, išskyrus atvejus, kai išimtinės aplinkybės neleidžia to daryti, būtų parengti per šešias savaites.

g)

užtikrinti, kad, jei jos pradeda arba padeda pradėti teismo procesą dėl vaikų grąžinimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją, tokiam procesui skirti dokumentai, išskyrus atvejus, kai išimtinės aplinkybės neleidžia to daryti, būtų parengti ir teismui ar kitai kompetentingai institucijai pateikti per šešias savaites.

aa)

bylų ir sprendimų pagal tarpininkavimo procedūras sprendžiant su tėvų pareigomis susijusius klausimus skaičių;