EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 09 27

COM(2017) 548 final

2017/0237(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2017) 317 final}
{SWD(2017) 318 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.1.Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 1 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (toliau – reglamentas) tikslas – apsaugoti geležinkelio keleivių teises Europos Sąjungoje. Geležinkelio keleiviai, panašiai kaip oro, vandens transporto ir vietinio bei tolimojo susisiekimo autobusų keleiviai, turi teisę gauti informaciją, rezervuoti bei pirkti bilietus ir gauti pagalbą, be to, keleiviais turi būti rūpinamasi ir, jei traukiniai vėluoja arba atšaukiami, jiems mokama kompensacija, turi būti nemokamai teikiama pagalba (neįgaliems ir riboto judumo asmenims), keleiviams turi būti mokama kompensacija avarijos atveju, taip pat turi veikti prieinama spartaus keleivių skundų nagrinėjimo sistema, o valstybių narių paskirtos nacionalinės vykdančiosios įstaigos turi veiksmingai užtikrinti visų ES teisės aktų taikymą.

Reglamentas parengtas atsižvelgus į veikiančią tarptautinės teisės sistemą (Vienodąsias tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais sutarties taisykles, CIV 2 ) ir, be kitų sričių, taikomas keleivių vežimo geležinkelių transportu vietiniais maršrutais paslaugoms.

2013 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė 3 , kad pagal reglamento dabartinės redakcijos 17 straipsnį negalima geležinkelio įmonių atleisti nuo kompensacijos mokėjimo, jei traukiniai vėlavo dėl force majeure. Tuo geležinkelis skiriasi nuo kitų rūšių transporto.

Valstybės narės gali leisti reglamento (išskyrus tam tikrus privalomus reikalavimus) netaikyti šioms nacionalinio susisiekimo paslaugoms:

·tolimojo susisiekimo paslaugoms ilgiausiai penkerių metų laikotarpį, kurį galima pratęsti du kartus, t. y. iki 2014 m.;

·miesto, priemiesčių ir regioninėms vežimo paslaugoms neribotą laikotarpį ir

·paslaugoms, jeigu jų didelė dalis suteikiama už ES ribų, penkerių metų laikotarpį, kurį galima pratęsti (laiko ribos de facto nėra).

2013 m. reglamento taikymo ataskaitoje 4 Komisija pabrėžė, kad tam tikrose srityse kyla problemų, o jų buvimą patvirtina 2016–2017 m. atliktas poveikio vertinimas 5 . Didesnės geležinkelio keleivių teisės ir mažesnė našta geležinkelio įmonėms subalansuojamos šiais pasiūlyme numatytais būdais:

·2013 m. reglamento taikymo ataskaitoje ir 2015 m. padarytų išimčių ataskaitoje 6 nustatyta, kad padarius daug išimčių reglamento reikalavimų neįmanoma taikyti vienodai. Įgyvendinus pasiūlymą, nacionalinio tolimojo susisiekimo paslaugoms padarytos išimtys būtų panaikintos iki 2020 m. Jei paslaugos teikiamos už ES ribų, reikalaujama, kad valstybės narės išimtis darytų tik jeigu jos gali įrodyti, kad jų teritorijose keleivių teisės yra saugomos pakankamai gerai. Siekiant teisinio tikrumo, pasienio regionuose tarptautinėms miesto, priemiesčių ir regioninio vežimo paslaugoms bus taikomi visi šio reglamento reikalavimai;

·pasiūlyme numatyta daugiau teisių neįgaliems ir riboto judumo asmenims. Jame numatytos neįgalių asmenų teisės atitinka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją 7 . Valstybės narės nebegalės daryti pagalbos teikimo ir kompensavimo už sugadintą judumo įrangą reikalavimų išimčių 8 . Informacija turi būti teikiama prieinamomis formomis, kaip reikalaujama pasiūlytame Europos prieinamumo akte 9 . Geležinkelio darbuotojai turės būti atitinkamai mokomi;

·keleiviai ne visada tinkamai informuojami, jeigu jų kelionė vyksta kitaip, nei planuota. Pasiūlyme reikalaujama, kad keleiviams pagrindinė informacija apie jų teises būtų suteikiama, kai užsakomas bilietas, pavyzdžiui, išspausdinama ant bilieto arba pateikiama elektronine forma. Informacijos apie keleivių teises skelbimai turi būti matomai iškabinami stotyse ir traukiniuose;

·poveikio vertinimas parodė, kad mažai tęstinės kelionės bilietų. Parduodamos bilietus kelionės atkarpoms, geležinkelio įmonės gali apeiti kompensavimo, vežimo kitu maršrutu ir pagalbos teikimo reikalavimus. Tęstinės kelionės bilietus parduodami tik savo teikiamoms paslaugoms, didieji rinkos dalyviai neleidžia į rinką patekti tęstinės kelionės bilietų negalintiems pasiūlyti naujiems rinkos dalyviams;

·pasiūlyme numatyta, kad keleiviai gaus daugiau informacijos apie tęstinės kelionės bilietus. Laikydamiesi 2015 m. Aiškinamųjų gairių 10 ir 2016 m. 4-ojo geležinkelių dokumentų rinkinio 11 , geležinkelio įmonės ir bilietų pardavėjai turi stengtis siūlyti tęstinės kelionės bilietus. Jie turi įrodyti informavę keleivius, jeigu jų keleivių teisės galioja tik kelionės atkarpose, bet ne visą kelionę;

·taikant dabartinius reikalavimus, nepakankamai aišku, kaip nacionalinės vykdančiosios įstaigos turi nagrinėti skundus, todėl silpnai užtikrinamas vykdymas. Keleivių teisės ginamos ne visada. Pasiūlyme geriau paaiškinta, kaip nagrinėti skundus, ir nustatomi aiškesni jų nagrinėjimo terminai. Keleiviai turėtų skųstis pirmiausia geležinkelio įmonėms, o paskui, jei reikia, alternatyvaus ginčų sprendimo įstaigai (kaip numatyta Direktyvoje 2013/11/ES 12 ) arba nacionalinei vykdančiajai įstaigai. Pasiūlyme nustatytos nacionalinių vykdančiųjų įstaigų pareigos nagrinėjant tarptautinius atvejus ir reikalaujama, kad jos veiksmingai bendradarbiautų;

·pasiūlyme numatytas bendras draudimas taikyti skirtingas sąlygas keleiviams, pavyzdžiui, dėl jų pilietybės, gyvenamosios vietos, mokėjimo vietos arba valiutos. Tokiu draudimu vienodinamos geležinkeliui ir kitų rūšių transportui taikomos sąlygos. Jei keleiviai mano, kad jų teisės pažeistos, jie gali kreiptis į nacionalines vykdančiąsias įstaigas, o ne teikti ieškinius pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18 straipsnį;

·į dabartinės redakcijos reglamento I priedą įrašytos Vienodosios tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais sutarties taisyklės (CIV), todėl gali kilti nuoseklumo problemų, nes norint atsižvelgti į daromus Vienodųjų taisyklių pakeitimus būtina persvarstyti visą reglamentą. 2013 m. prisijungusi prie Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) 13 , Europos Sąjunga tapo Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinės organizacijos nare ir dalyvauja tos organizacijos atliekamame Vienodųjų taisyklių persvarstyme. Vis dėlto, siekiant teisinio tikrumo ir skaidrumo, tekstas liks įrašytas į I priedą. Kad reikalavimai būtų suderinti su sutartimi COTIF ir Vienodosiomis taisyklėmis, pasiūlyme numatyta įgalioti Komisiją atnaujinti I priedą atsižvelgiant į Vienodųjų taisyklių pakeitimus;

·pagal 4-ojo geležinkelių dokumentų rinkinio reikalavimus geležinkelio įmonės turi parengti nenumatytų atvejų planus, kurių laikydamosi apsaugotų keleivius ir rūpintųsi jais transporto sutrikdymo atveju. Kitiems subjektams toks įpareigojimas nenustatytas. Kad našta geležinkelio įmonėms būtų mažesnė, tokius planus turėti pasiūlymu taip pat įpareigojami stoties ir infrastruktūros valdytojai. Dėl tokių planų turinio ir derinimo valstybės narės spręs, pavyzdžiui, su nacionalinėmis institucijomis;

·priklausomai nuo taikomų nacionalinių taisyklių, geležinkelio įmonėms gali būti sunku išsireikalauti, kad nuostolius atlygintų už vėlavimą atsakingos trečiosios šalys. Šiame pasiūlyme numatyta, kad geležinkelio įmonės turės teisę, laikydamosi taikomų teisės aktų, teikti regresinius reikalavimus, jei vėluojama dėl trečiosios šalies kaltės arba aplaidumo. Šia priemone geležinkelio keleivių teisės suvienodinamos su oro transporto keleivių teisėmis 14 ;

·geležinkelio įmonės turi keleiviams mokėti kompensaciją už vėlavimą dėl force majeure. Iki 2013 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo suinteresuotosios šalys manė, kad reglamente nustatyta force majeure išlyga vežėjai yra atleisti nuo kompensacijos mokėjimo. Po tokio Teismo sprendimo geležinkelio įmonės teigė esą joms taikomos sąlygos skiriasi nuo kitiems vežėjams taikomų sąlygų, nes šie gali naudotis force majeure išlygomis;

·poveikio vertinimo duomenimis, nėra įtikinamų argumentų, kad dėl tokios sąlygos nebuvimo geležinkelio įmonėms būtų susidariusi didelė ekonominė našta. Vis dėlto yra tam tikras pavojus pažeisti teisinio objektyvumo ir proporcingumo principus, jeigu geležinkelio įmonės turėtų mokėti kompensaciją, kai jų kaltės nėra arba kai jos niekaip negalėjo išvengti susidariusios situacijos. Siekiant apriboti keleivių teisių varžymą ir užtikrinti teisinį tikrumą, pasiūlyme numatyta force majeure išlyga taikoma kraštutinėse situacijose, susidariusiose dėl ekstremalių oro sąlygų arba didelės stichinės nelaimės 15 .

1.2.Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

2011 m. transporto baltojoje knygoje 16 pabrėžiama, kad būtina užtikrinti aukštos kokybės prieinamą bei patikimą keleivių vežimą geležinkeliais ir kelionės tęstinumą, jeigu ji sutrukdoma. Ten pat raginama parengti aiškesnius teisės aktus, kuriais būtų reguliuojamos keleivių teisės, ir gerinti vežimo sąlygas vyresnio amžiaus keleiviams, taip pat neįgaliems ir riboto judumo asmenims.

Šiuo pasiūlymu geležinkelio keleivių teisės derinamos su kitų rūšių transporto teisės aktuose nustatytų keleivių teisių, ypač su draudimo taikyti skirtingas sąlygas, nenumatytų atvejų planavimo, mokymo aptarnauti neįgalius keleivius, skundų nagrinėjimo ir vykdymo užtikrinimo, aspektais. Jame atsižvelgiama į geležinkelio ypatybes, pavyzdžiui, valstybėms narėms leidžiama tam tikrų nuostatų taikymo išimtis daryti miesto, priemiesčių ir regioninio vežimo paslaugoms.

Turėdami didesnes teises keleiviai bus geriau apsaugoti, kai rinka bus liberalizuota, kaip numatyta 4-ajame geležinkelių dokumentų rinkinyje.

Pasiūlyme numačius force majeure išlygą, užtikrinamas suderinamumas su kitais ES teisės aktais, pavyzdžiui, su kitų rūšių transporto keleivių teisių reguliavimo taisyklėmis ir su Direktyva dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų 17 , kuriomis vežėjai atleisti nuo kompensacijos mokėjimo, jei vėlavimo priežastis – ypatingos aplinkybės.

1.3.Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Šis reglamentas bus įrašytas į persvarstyto Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje 18 , kuriuo nacionalinėms vykdančiosioms įstaigoms nustatomi būtiniausi tyrimo bei vykdymo užtikrinimo įgaliojimai ir tyrimo bei vykdymo užtikrinimo procedūros, taikomos, jei atvejis susijęs bent su dviem valstybėmis narėmis, priedo sąrašą. Taip tikimasi pagerinti tarptautinį vykdymo užtikrinimą.

Neįgalių asmenų teisių didinimas atitinka Neįgaliųjų teisių konvenciją ir 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios 19 . Nuorodos į prieinamumą taip pat daromos naujos redakcijos Direktyvoje (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje 20 . Bus taikomi Europos prieinamumo akte nustatyti informacijos prieinamumo reikalavimai. Geresnė prieiga bus užtikrinama riboto judumo asmenims.

Pasiūlyme yra nuorodų į Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutartį (Vienodąsias tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais sutarties taisykles), todėl joje numatytos taisyklės bus taikomos Europos Sąjungoje teikiamoms keleivių vežimo nacionaliniu geležinkeliu paslaugoms. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės yra Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinės organizacijos narės, todėl dalyvauja jos generalinėse asamblėjose ir balsuoja dėl Vienodųjų taisyklių pataisų.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

2.1.Teisinis pagrindas

Teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnio 1 dalis, pagal kurią taikoma bendro sprendimo procedūra.

2.2.Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Geležinkelių transportas savaime yra tarptautinis, net nacionaliniais geležinkelio maršrutais važiuoja įvairių ES šalių gyventojai. Kai reglamentas taikomas ir jo reikalavimų vykdymas užtikrinamas nevienodai, kyla teisinio tikrumo klausimų, blogiau saugomos keleivių teisės ir daromas poveikis geležinkelio operatorių konkurencijai. Šiuos klausimus galima išspręsti tik suderintomis ES priemonėmis.

Pasiūlymo nuostatomis siekiama panaikinti kuo daugiau valstybėse narėse padarytų išimčių ir taip suvienodinti keleivių apsaugos lygį visoje Europos Sąjungoje. Taikant griežtesnes taisykles, geležinkelio sektoriuje bus sudarytos vienodos veiklos sąlygos ir suderintos pagrindinės keleivių teisės visoje Europos Sąjungoje.

2.3.Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą. Geležinkelio sektoriuje ir valstybėse narėse papildomų išlaidų reikės tik tiek, kiek būtina siekiant geriau taikyti keleivių teises ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi. Daugiau išlaidų atsiras, nes bus mažiau išimčių, tačiau griežtesnius rūpinimosi keleiviais, pagalbos ir kompensacijos mokėjimo jiems reikalavimus atsveria, inter alia, nustatyta force majeure išlyga.

2.4.Priemonės pasirinkimas

Šiuo pasiūlymu siekiama persvarstyti galiojantį reglamentą, todėl pasirinkta tokia pati priemonė.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

3.1.Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Be 2013 m. ataskaitos, nebuvo jokio kito ex post vertinimo. Ataskaitos faktai patvirtinti ir prireikus atnaujinti atlikus poveikio vertinimą.

3.2.Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Suinteresuotųjų šalių atsakymai poveikio vertinimui surinkti įvairiais būdais, pavyzdžiui, visiems atvirose viešose konsultacijose ir į tam tikras grupes orientuotose konsultacijose juos rinko pasamdyti konsultantai. Teirautasi ir kokybinės (nuomonių, požiūrio, pasiūlymų), ir kiekybinės (duomenų, statistikos) informacijos.

Suinteresuotosios šalys: sektoriaus atstovai, keleiviams / vartotojams, neįgaliems ir riboto judumo asmenims atstovaujančios grupės ir valdžios įstaigos, t. y. visi, ką veikia politika, kas ją įgyvendina ir kas ja suinteresuoti asmeniškai.

3.2.1.Visiems atviros viešos konsultacijos

Visiems atvirose viešose konsultacijose, vykusiose 2016 m. vasario–gegužės mėn. interneto svetainėje Your voice in Europe 21 , rinktos suinteresuotųjų šalių nuomonės, kokios problemos, jų supratimu, susijusios su reglamentu, kokie galimi problemų sprendimai ir tikėtinas tų sprendimų poveikis. Iš įvairių kategorijų respondentų (piliečių, keleivių / vartotojų organizacijų, neįgalių ir riboto judumo asmenų organizacijų, valdžios įstaigų, sektoriaus federacijų, geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų, bilietų pardavėjo ir kitų) gauta 190 atsakymų.

3.2.2.Į tam tikras grupes orientuotos konsultacijos

Konsultuojantis su tam tikromis grupėmis, įvairioms suinteresuotosioms šalims pateikti klausimynai. Parengta 13-a tipinių atvejų tyrimų, o gautais faktais pasinaudota tikslinant ir rengiant galutinį problemos apibūdinimą. Be to, siekiant surinkti duomenis, parengta dar 13-a bendrųjų tyrimų.

3.2.3.Analizės rezultatai, palyginti su išaiškėjusiomis problemomis

3.2.3.1.Žinojimas ir informavimas apie keleivių teises

Keleivių ir vartotojų organizacijos skundėsi, kad keleiviai mažai žino apie savo teises. Iš visų neįgaliems ir riboto judumo asmenims atstovaujančių organizacijų penkios organizacijos (63 proc.) teigė, kad tokie asmenys apie savo teises žino nepakankamai, ir paragino keleiviams teikti geresnę informaciją. Dauguma valdžios įstaigų sutiko, kad keleiviai mažai žino apie savo teises, ir sakė esančios nepatenkintos tuo, kiek informacijos teikiama kelionės metu. Geležinkelio įmonės tikino, kad keleiviai informuojami gerai.

3.2.3.2.Išimtys

Iš visų keleiviams ir vartotojams atstovaujančių organizacijų septynios organizacijos (47 proc.) sutiko, kad išimčių turėtų būti mažiau. Kai kurios neįgaliems ir riboto judumo asmenims atstovaujančios organizacijos paragino išimtis panaikinti, tačiau keturios organizacijos (50 proc.) nuomonės tuo klausimu neturėjo. Sektoriaus federacijos ir geležinkelio įmonės pritarė išimčių darymui.

3.2.3.3.Neįgaliems ir riboto judumo asmenims teikiama pagalba

Neįgaliems ir riboto judumo asmenims atstovaujančios organizacijos skundėsi pasenusiomis neįgalių ir riboto judumo asmenų teisėmis ir nepakankama informacija. Tokiam požiūriui pritarė keleiviams ir vartotojams atstovaujančios organizacijos. Kitos problemos susijusios su stočių ir riedmenų prieinamumu, brangiai kainuojančiais išankstinio pranešimo procesais, atsisakymu suteikti pagalbą ir tam tikru paros metu teikiamos pagalbos stygiumi. Geležinkelio įmonės nerimavo dėl to, kad neįgaliems ir riboto judumo asmenims padedančiais darbuotojais naudojamasi kaip nemokamais nešikais.

3.2.3.4.Nacionalinių vykdančiųjų įstaigų užduotys ir vykdymo užtikrinimas

Piliečiai, keleiviams / vartotojams atstovaujančios organizacijos ir neįgaliems ir riboto judumo asmenims atstovaujančios organizacijos sakėsi esančios nepatenkintos netinkama skundų nagrinėjimo procedūra. Nacionalinės vykdančiosios įstaigos paragino geriau išaiškinti jų funkcijas ir užduotis. Infrastruktūros valdytojų nuomone, skundus nagrinėti turėtų tik geležinkelio įmonės. Sektoriaus federacijos nepritarė pasiūlymui stiprinti nacionalinių vykdančiųjų įstaigų funkcijas. Jų ir infrastruktūros valdytojo nuomone, verčiau reikia nustatyti, kad skundai būtų pateikiami per tris mėnesius.

3.2.3.5.Bilietų pardavimas

Keleiviams ir vartotojams atstovaujančios organizacijos paprašė geriau paaiškinti tęstinės kelionės bilieto sąvoką. Iš visų geležinkelio įmonių aštuonios geležinkelio įmonės (73 proc.) teigė, kad terminai „vežėjas“ ir „praleistas persėdimas“ neaiškūs, o septynioms geležinkelio įmonėms (64 proc.) terminas „tęstinės kelionės bilietas“ aiškus. Vienos nacionalinės vykdančiosios įstaigos nuomone, painiavą dėl tęstinės kelionės bilietų kelia Aiškinamosios gairės, tačiau tokiai nuomonei nepritarė sektoriaus federacijos.

3.2.3.6.Force majeure

Dauguma į konsultacijos klausimus atsakiusių piliečių, keleiviams / vartotojams atstovaujančių organizacijų, taip pat neįgaliems ir riboto judumo asmenims atstovaujančių organizacijų ir kai kurios nacionalinės vykdančiosios įstaigos griežtai nepritarė force majeure išlygos įrašymui. Kita vertus, sektoriaus federacijos ir geležinkelio įmonės tokiai išlygai pritarė, nes ji suvienodintų geležinkeliui ir kitų rūšių transportui taikomus reikalavimus ir būtų užtikrintas teisinis aiškumas bei nuoseklumas. Neoficialiai konsultuojantis su valstybėmis narėmis paaiškėjo, kad force majeure išlygai dauguma jų pritaria.

3.3.Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Komisija užsakė specialų tyrimą, kurį atliko pasamdyti konsultantai (Steer Davies Gleeve), surinko duomenis, parengė tipinių atvejų tyrimus ir pateikė analitinę poveikio vertinimo priemonę. Tyrimo ataskaita bus paskelbta, kai bus patvirtinta.

3.4.Poveikio vertinimas

Pirmoji poveikio vertinimo ataskaita Reglamentavimo patikros valdybai pateikta 2017 m. sausio 18 d. Reglamentavimo patikros valdyba ataskaitą įvertino neigiamai visų pirma dėl nepakankamų ekonominių argumentų, kodėl reikia nustatyti force majeure išlygą. Suabejota ir politikos galimybių sandara ir turiniu, suinteresuotųjų šalių nuomonių reprezentatyvumu, įvairių politikos galimybių, ypač susijusių su išlaidomis ir stebėjimo tvarka, poveikio analize ir palyginimu.

Trūkumai pašalinti taip: atsižvelgus į didelį nesusietų galimybių skaičių, politikos galimybės išskaidytos paeiliui nagrinėjant ir lyginant išlaidas bei naudą ir taip išrenkant kiekvienos temos tinkamiausią politikos scenarijų. Todėl galutinė tinkamiausia politikos galimybė sudaryta iš kiekvienos temos tinkamiausių politikos scenarijų. Dėl force majeure išlygos pasakytina, kad iš faktų, kurių žinoma labai nedaug, galima daryti išvadą, kad ekonominis problemos reikšmingumas mažas. Vis dėlto, atsižvelgus į geležinkelio sektoriaus suinteresuotųjų šalių ir valstybių narių prašymus, šis klausimas poveikio vertinime nagrinėjamas siekiant užtikrinti visų pirma teisinio objektyvumo ir proporcingumo principų laikymąsi.

2017 m. balandžio 7 d. Reglamentavimo patikros valdybai pateikta persvarstyto poveikio vertinimo ataskaita teigiamai įvertinta 2017 m. gegužės 12 d. Atsižvelgus į Reglamentavimo patikros valdybos rekomendacijas geriau išaiškinti tam tikrus aspektus parengta galutinė ataskaita pateikiama su šiuo pasiūlymu.

3.4.1.Ekonominės analizės klausimai

Pagrindinės ekonominės bei socialinės išlaidos ir nauda apskaičiuotos remiantis turimais duomenimis. Kitos išlaidos ir nauda įvertintos kokybiniu atžvilgiu. Bendra grynoji socialinė nauda įvertinta atsižvelgiant į pagrindinių dviejų suinteresuotųjų šalių – keleivių ir geležinkelio sektoriaus – priešingus interesus. Nagrinėjant poveikį, svarstyta, kaip geležinkelio įmones paveiktų išlaidos, susidariusios dėl:

a)    kompensacijų už vėlavimą;

b)    pagalbos keleiviams teikimo, kai susisiekimas sutrinka arba vėluoja, ir

c)    darbuotojų mokymo, kaip aptarnauti neįgalius ir riboto judumo asmenis.

Išlaidos ir keleivių gerovė susijusios tiesiogiai, pavyzdžiui, kuo didesnės kompensacijos mokamos už vėlavimą, tuo geriau keleiviams.

Išnagrinėta, kiek susidarys išlaidų ir bus gauta naudos per 15 metų laikotarpį (2020–2035 m.).

3.4.2.Kiekvienos temos politikos galimybių analizė, atskiriant pagrindinius ir šalutinius klausimus

Pagrindiniai klausimai

Atlikus poveikio vertinimą nutarta, kad tinkamiausias politikos scenarijus B. Jį pasirinkus, keleivių ir geležinkelio įmonių priešingi interesai būtų subalansuoti: padidinta keleivių apsauga, tačiau neužkraunama per didelė finansinė našta geležinkelio sektoriui (tikėtina, kad geležinkelio išlaidos iš viso padidėtų 0,13 proc.). Jei visos miesto, priemiesčių ir regioninio vežimo paslaugoms padarytos išimtys būtų panaikintos, susidariusi našta geležinkelio sektoriui būtų per didelė ir kiltų rizika, kad kai kurie vežėjai nutrauktų veiklą.

Atlikus poveikio vertinimą nutarta, kad tinkamiausias politikos scenarijus B. Jame suderinta didesnė nauda riboto judumo asmenims ir mažesnė našta geležinkelio sektoriui.

Atlikus poveikio vertinimą nutarta, kad tinkamiausias politikos scenarijus B. Jį pasirinkus, informacijos neprieinamumo problema būtų sprendžiama kompleksiškai ir be didelių išlaidų geležinkelio sektoriui.

Neįgalių asmenų aptarnavimo mokymas geležinkelio sektoriui kainuotų nedaug, visos jo išlaidos padidėtų vos 0,31 proc. Todėl atlikus poveikio vertinimą nutarta, kad tinkamiausias politikos scenarijus B.

Atlikus poveikio vertinimą nutarta, kad tinkamiausias politikos scenarijus B. Geležinkelio sektorius turės laikytis aiškios ir išsamiai aprašytos skundų nagrinėjimo tvarkos. Keleiviai turės geresnių galimybių teikti skundus ir reikalauti nuostolių atlyginimo.

Atlikus poveikio vertinimą nutarta, kad tinkamiausias politikos scenarijus B. Jį pasirinkus, būtų apibrėžta tęstinės kelionės bilieto sąvoka, o geležinkelio įmonės ir bilietų pardavėjai būtų raginami parduoti tokius bilietus, taip pat jų būtų reikalaujam keleivius informuoti apie keleivių teises.

Atlikus poveikio vertinimą nutarta, kad tinkamiausias politikos scenarijus B. Jį pasirinkus, būtų išaiškintos nacionalinių vykdančiųjų įstaigų funkcijos ir pareigos, susijusios su skundų nagrinėjimu ir bendradarbiavimu, be kitų, tarptautiniais klausimais. Patobulinus nacionalinės vykdančiosios įstaigos darbo tvarką, bus geriau užtikrinamas vykdymas.

Nustačius force majeure išlygą sumažėtų geležinkelio įmonėms tenkanti finansinė našta. Tačiau tai sumažintų ir keleivių teisę gauti kompensaciją. Plačiąja termino force majeure apibrėžtimi grindžiamas scenarijus B yra finansiškai lengvesnis geležinkelio įmonėms (jam įgyvendinti reikėtų 1 299 mln. EUR daugiau, palyginti su baziniu scenarijumi, ir 737 mln. EUR daugiau, palyginti su scenarijumi A). Taikant siaurąją apibrėžtį (scenarijus A), keleivių teisės būtų sumažintos nuosaikiai, o geležinkelio įmonėms tenkanti našta vis tiek būtų mažesnė, palyginti su baziniu scenarijumi.

Keleivių teisių mažinimą atsvertų didesnė (skaičiavimo duomenimis, 191 mln. EUR) nauda keleiviams, gaunama darant mažiau išimčių ir taikant riboto judumo asmenims skirtas priemones. Force majeure išlyga nedaro poveikio keleivių teisei gauti pagalbą, reikalauti, kad jais būtų rūpinamasi ir kad jie būtų informuojami, todėl vartotojų aukšto lygio apsauga vis tiek užtikrinama. Daugiau darbo gali atsirasti nacionalinėms vykdančiosioms įstaigoms, nes joms gali tekti dalyvauti nagrinėjant ginčytinus atvejus. Pasirinkus siaurąją termino force majeure apibrėžtį, lieka mažiau aiškinimo laisvės, todėl laikantis tokios apibrėžties dalyvauti nagrinėjant ginčytinus atvejus reikėtų rečiau.

Todėl, atlikus poveikio vertinimą, tinkamiausiu pasirinktas scenarijus A, nes jis užtikrina teisingą keleivių ir geležinkelio įmonių interesų pusiausvyrą. Geležinkelio įmonė įpareigojama įrodyti, kad susidarė force majeure sąlygos.

Šalutiniai klausimai

Keliems šalutiniams, pavyzdžiui, informacijos teikimo, draudimo taikyti skirtingas sąlygas, keleivių ir bagažo vežimo sutarties taisyklių, nenumatytų atvejų planavimo, teisės reikalauti nuostolių atlyginimo ir ginčių sprendimo geležinkelio įmonėse, klausimams išspręsti siūlomas tik vienas scenarijus.

Komisijai suteikiamas konkretus įgaliojimas atnaujinti reglamento I priedą pagal Vienodųjų taisyklių pataisas, kad priedo ir taisyklių reikalavimai nuosekliai atitiktų vieni kitus.

Įpareigojimų laikymosi našta dalydamosi su kitomis suinteresuotosiomis šalimis geležinkelio įmonės turės mažiau išlaidų.

Geležinkelio įmonės galės lengviau išsireikalauti, kad už vėlavimą atsakingos trečiosios šalys atlygintų nuostolius.

Nustačius skundų pateikimo laikotarpius, sumažės išlaidos, nes duomenų apie incidentus nereikės saugoti ilgai.

3.5.Pagrindinės teisės

Pagal Pagrindinių teisių chartijos 38 straipsnį Sąjunga turi užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį. Chartijos 26 straipsnyje raginama integruoti neįgalius asmenis, o valstybių narių reikalaujama imtis priemonių jų nepriklausomumui, socialiniam bei profesiniam integravimui ir dalyvavimui bendruomenės gyvenime užtikrinti. Europos Sąjungoje geležinkelio keleiviams suteikus daugiau teisių, padidės bendras vartotojų apsaugos lygis.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas ES biudžetui poveikio neturi.

5.KITI ELEMENTAI

5.1.Įgyvendinimo planai ir stebėjimas, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Šios iniciatyvos įgyvendinimą ir veiksmingumą Komisija stebės remdamasi pažangos rodikliais, pavyzdžiui, paslaugų, kurioms padarytos išimtys, skaičiumi, neįgalius asmenis aptarnauti išmokytų darbuotojų skaičiumi, pagalbos prašymų skaičiumi, informacijos teikimo reikalavimų laikymusi, parduotų tęstinės kelionės bilietų skaičiumi, skundų skaičiumi ir kompensacijos išmokomis. Praėjus penkeriems metams nuo šio pasiūlyto teisės akto įsigaliojimo, Komisija vertins, ar jo tikslai pasiekti.

ê 1371/2007/EC (pritaikytas)

2017/0237 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį Ö Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo Õ, ypač į jos 71 Ö 91 Õ straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Ö Europos Õ Komisijos pasiūlymą,

Ö teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, Õ

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 22 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 23 ,

veikdami Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgdami į 2007 m. liepos 31 d. Taikinimo komiteto patvirtintą bendrą tekstą 24 Ö laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros Õ,

kadangi:

ò naujas

(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1371/2007 25 reikia padaryti pakeitimų. Siekiant aiškumo minėtas reglamentas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

ê 1371/2007/EB 1 konstatuojamoji dalis

(2)Aatsižvelgiant į bendrą transporto politiką, svarbu užtikrinti geležinkelių keleivių teises ir pagerinti keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų kokybę ir veiksmingumą, kad geležinkelių eismas išaugtų kitų transporto rūšių atžvilgiu.;

ê 1371/2007/EB 2 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Komisijos komunikatu „2002–2006 m. vartotojų politikos strategija“ 26 siekiama sukurti aukštą vartotojų apsaugos lygį transporto srityje pagal Sutarties 153 straipsnio 2 dalį.

ò naujas

(3)sprendžiant vartotojų apsaugos Sąjungoje klausimus padaryta didelė pažanga, tačiau geležinkelių keleivių teisių apsaugą dar reikia tobulinti;

ê 1371/2007/EB 3 konstatuojamoji dalis

(4)Kkadangi geležinkelių keleivis yra silpnesnė vežimo sutarties šalis, todėl turėtų būti užtikrintos keleivių teisės.;

ò naujas

(5)jei tarptautinio ir nacionalinio susisiekimo geležinkelių keleivių teisės būtų suvienodintos, vartotojų apsaugos Sąjungoje lygis būtų didesnis, geležinkelio įmonėms būtų užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos, o keleiviams būtų garantuojamos vienodos teisės;

(6)miesto, priemiesčių ir regioninio keleivių vežimo geležinkeliu paslaugų pobūdis yra kitoks nei tolimojo keleivių vežimo paslaugų. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama miesto, priemiesčių ir regioninio keleivių vežimo geležinkeliu paslaugoms daryti tam tikrų nuostatų, kuriomis reguliuojamos keleivių teisės, taikymo išimčių, jei tokio vežimo Sąjungoje paslaugos nėra tarptautinės;

ê 1371/2007/EB 24 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(7)Ššio reglamento tikslas yra pagerinti keleivių vežimo geležinkeliu paslaugas Ö Sąjungoje Õ Bendrijoje. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę suteikti išimtis paslaugoms regionuose, kur didelė dalis paslaugų teikiama už Ö Sąjungos Õ Bendrijos ribų., ð jei teikiant tokias paslaugas tų valstybių narių teritorijoje pakankamo lygio keleivių teisių apsauga užtikrinama nacionalinės teisės aktais; ï

ò naujas

(8)tačiau šio reglamento nuostatos, kuriomis sudaromos sąlygos geležinkelio paslaugomis lengviau naudotis neįgaliems ir riboto judumo asmenims, turėtų būti taikomos be išimčių. Taip pat be išimčių turėtų būti taikomos asmenų teisės įsigyti kelionės geležinkeliu bilietus be pernelyg didelių sunkumų, taip pat nuostatos dėl geležinkelio įmonių atsakomybės keleivių ir jų bagažo atžvilgiu, reikalavimas, kad geležinkelio įmonės būtų atitinkamai apsidraudusios, ir reikalavimas, kad jos tinkamomis priemonėmis užtikrintų keleivių asmeninį saugumą geležinkelio stotyse bei traukiniuose ir valdytų riziką;

ê 1371/2007/EB 4 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(9)Ggeležinkelių paslaugų naudotojai taip pat turi teisę gauti informaciją apie teikiamą paslaugą prieš kelionę ir kelionės metu. Jeigu įmanoma, geležinkelio įmonės ir bilietų pardavėjai turėtų suteikti šią informaciją iš anksto ir kuo greičiau. ð Teikiamos informacijos forma turi būti patogi naudoti neįgaliems ir riboto judumo asmenims; ï 

ê 1371/2007/EB 5 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(10)Iišsamesni kelionės informacijos pateikimo reikalavimai bus Ö yra Õ nustatyti Techninėse sąveikos specifikacijose (TSS), nurodytose Komisijos reglamente (ES) Nr. 454/2011 27 ; 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos 28 .

ê 1371/2007/EB 6 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(11)Sstiprinant geležinkelių keleivių teises reikėtų remtis esama su šiuo dalyku susijusios tarptautinės teisės sistema Ö nuostatomis Õ, pateikiamaomis 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF), pakeistos 1999 m. birželio 3 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties pakeitimo protokolu (1999 m. protokolas) A priede – Vienodosios tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais sutarties (CIV) taisyklės (CIV). Vis dėlto pageidautina išplėsti šio reglamento taikymo apimtį ir suteikti apsaugą ne tik tarptautiniams, bet ir vietos keleiviams. Ö  Sąjunga prie sutarties COTIF prisijungė 2013 m. vasario 23 d.; Õ

ò naujas

(12)bilietų pardavimo keleiviams klausimais valstybės narės turėtų imtis visų priemonių, kad keleiviams nebūtų taikomos skirtingos sąlygos dėl pilietybės arba gyvenamosios vietos, nesvarbu, ar atitinkamas keleivis kitoje valstybėje narėje būna nuolat ar yra laikinai. Tos priemonės turėtų apimti visų rūšių paslėptas sąlygas, kurios taikant kitokius kriterijus, pavyzdžiui, gyvenamosios vietos, fizinės ar skaitmeninės buvimo vietos, gali veikti vienodai. Atsižvelgusios į keleivių vežimo bilietų pardavimo elektroninių platformų plėtrą, valstybės narės turėtų ypač pasirūpinti užtikrinti, kad prieigos prie elektroninių sąsajų arba bilietų pardavimo sąlygos būtų visiems vienodos. Vis dėlto vienodų sąlygų reikalavimas neturėtų savaime trukdyti taikyti su socialiniais tarifais susijusias transporto sistemas, jeigu jos yra proporcingos ir taikomos nepriklausomai nuo susijusių asmenų pilietybės;

(13)Sąjungoje populiarėjantis važiavimas dviračiais yra reikšmingas apskritai judumui ir turizmui. Jei renkantis transporto rūšį dažniau keliaujama traukiniais ir kartu pasiimamas dviratis, transporto poveikis aplinkai mažesnis. Todėl geležinkelio įmonės turėtų sudaryti kuo geresnes sąlygas derinti keliones dviračiais ir traukiniais, ypač leisti dviračius vežtis traukiniais;

ê 1371/2007/EB 7 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(14)Ggeležinkelio įmonės, kai įmanoma, turėtų bendradarbiauti parduodamos tęstinės kelionės bilietus, kad sudaryti sąlygas geležinkelių keleiviaims galėtų lengviau vieną operatorių pakeisti kitu.;

ê 1371/2007/EB 8 konstatuojamoji dalis

Kompiuterines sistemas pritaikius prie bendros specifikacijos, būtų paprasčiau teikti informaciją ir parduoti bilietus geležinkelių keleiviams.

ê 1371/2007/EB 9 konstatuojamoji dalis

Tolesnis kelionės informacijos ir rezervavimo sistemų įgyvendinimas turėtų būti vykdomas laikantis TSS.

ê 1371/2007/EB 10 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(15)ð atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir siekiant, kad neįgalūs ir riboto judumo asmenys turėtų galimybę geležinkeliais keliauti kaip kiti piliečiai, turėtų būti nustatytos vienodų sąlygų ir pagalbos teikimo kelionės metu taisyklės. ï Keleivių vežimo geležinkeliais paslaugos turėtų būti naudingos visiems piliečiams. Todėl neįgalieji ir ribotos judėsenos Neįgalūs ir riboto judumo – dėl negalios, amžiaus arba bet kurios kitos priežasties – asmenys turėtų turėti galimybes keliauti geležinkeliais, panašias į kitų piliečių galimybes. Neįgalieji ir ribotos judėsenos asmenys turi tokias pačias teises į judėjimo laisvę, pasirinkimo laisvę ir nediskriminavimąvienodas sąlygas kaip ir kiti piliečiai. Inter alia, turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys tam, kad neįgaliesiems ir ribotos judėsenos judumo asmenims būtų teikiama informacija, susijusi su geležinkelio paslaugų pritaikymuprieinamumu, su galimybe patekti į riedmenis ir su traukiniuose esančiais patogumais. Siekiant kuo geriau informuoti keleivius su jutimų sutrikimais apie vėlavimus, prireikus turėtų būti naudojamos vaizdo ir garso sistemos. Neįgaliejiūs ir ribotos judėsenos judumo asmenys turėtų turėti galimybę be papildomų mokesčių nusipirkti bilietus traukinyje. ð Darbuotojai turėtų būti tinkamai išmokyti aptarnauti neįgalius ir riboto judumo asmenis pagal jų reikmes, ypač kai jiems teikia pagalbą. Kad keliavimo sąlygos būtų vienodos, tokiems asmenims pagalba stotyse ir traukiniuose turėtų būti teikiama visą laiką, kol važiuoja traukiniai, o ne vien tik tam tikrais paros laikotarpiais; ï

ê 1371/2007/EB 11 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(16)Ggeležinkelio įmonės ir stočiųties valdytojai, laikydamiesi TSS dėl neįgaliųjų ir ribotos judėsenos judumo asmenų, turėtų atsižvelgti į neįgaliųjų ir ribotos judėsenos judumo asmenų reikmes. siekiant užtikrinti, kad Ö Be to, Õ įsigyjant naujus įrenginius, vykdant statybos arba plataus masto atnaujinimo darbus visi pastatai ir riedmenys pagal Bendrijos Ö Sąjungos Õ teisės normas dėl viešųjų pirkimų ð , ypač Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES 29 , ï būtų jiemstokiems asmenims pritaikyti palaipsniui šalinant fizines kliūtis ir funkcinius nesklandumus.; 

ê 1371/2007/EB 14 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(17)Ppageidautina, kad šiuo reglamentu būtų sukurta kompensavimo keleiviams vėlavimo atveju sistema, kuri būtų susijusi su geležinkelio įmonės atsakomybe ir grindžiama tais pačiais pagrindais, kaip COTIF ir ypač jos priede CIV Ö Vienodosiose CIV taisyklėse Õ, susijusiameose su keleivių teisėmis, numatyta tarptautinė sistema. ð Jei keleiviniai traukiniai vėluoja, kompensacija, kurią keleiviams moka geležinkelio įmonė, turėtų būti grindžiama bilieto kainos procentine dalimi; ï 

ê 1371/2007/EB 12 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(18)Tturėtų būti reikalaujama, kad geležinkelio įmonių atsakomybė geležinkelio keleiviams nelaimingų atsitikimų atvejais būtų apdrausta arba būtų imtasi lygiaverčių priemonių. Ateityje turėtų būti peržiūrėta minimali draudimo suma geležinkelio įmonėms. ð Jei valstybės narės nustato didžiausią žalos kompensavimo sumą, mokamą keleivio mirties ar kūno sužalojimo atveju, ta suma turėtų būti bent ne mažesnė už sumą, nustatytą Vienodosiose CIV taisyklėse; ï 

ê 1371/2007/EB 13 konstatuojamoji dalis

(19)Ssustiprinus teises į kompensavimą ir pagalbą vėlavimo, praleisto persėdimo ar paslaugos atšaukimo atveju, geležinkelių keleivių vežimo rinka būtų paskatinta veikti keleivių naudai.;

ò naujas

(20)jei traukiniai vėluoja, keleiviams turėtų būti paaiškintos galimybės tęsti kelionę ar keliauti kitu maršrutu panašiomis vežimo sąlygomis. Tokiais atvejais turėtų būti atsižvelgiama į neįgalių ir riboto judumo asmenų reikmes;

(21)tačiau geležinkelio įmonė neturėtų būti įpareigota mokėti kompensacijos, jeigu ji gali įrodyti, kad traukiniai vėlavo dėl ekstremalių oro sąlygų arba didelės stichinės nelaimės, kurios būtų pavojingos traukinių eismui. Kiekvienas toks įvykis turėtų prilygti ypatingai gaivalinei nelaimei ir skirtis nuo įprastų tuo metų laiku oro sąlygų, pavyzdžiui, nuo rudeninių audrų arba nuo reguliariai miestus užtvindančio potvynio arba sniego tirpsmo vandens. Geležinkelio įmonės turėtų įrodyti negalėjusios nei numatyti, nei išvengti traukinių vėlavimo, net jei būtų ėmusiosios visų įmanomų priemonių; 

(22)bendradarbiaudami su infrastruktūros valdytojais ir geležinkelio įmonėmis, stoties valdytojai turėtų parengti nenumatytų atvejų planus, kad sugaišintiems keleiviams teikiant tinkamą informaciją ir jais rūpinantis būtų kuo labiau mažinamos sutrikusio traukinių eismo pasekmės;

(23)šis reglamentas neturėtų varžyti geležinkelio įmonių teisės pagal taikytinus nacionalinius teisės aktus reikalauti kompensacijos iš bet kurio asmens, įskaitant trečiąsias šalis;

ê 1371/2007/EB 15 konstatuojamoji dalis

(24)Kkai šio reglamento pagrindu valstybė narė suteikia leidimą geležinkelio įmonėms išimties tvarka netaikyti šio reglamento nuostatų, ji turėtų, pasikonsultavusi su keleivius atstovaujančiomis organizacijomis, skatinti geležinkelio įmones patvirtinti kompensavimo ir pagalbos didelių keleivių vežimo geležinkeliu paslaugų sutrikdymų atvejais susitarimus.;

ê 1371/2007/EB 16 konstatuojamoji dalis

(25)Ttaip pat pageidautina, kad nelaimingo atsitikimo metu nukentėję asmenys ir jų išlaikytiniai tuoj po nelaimingo atsitikimo būtų apsaugoti nuo trumpalaikių finansinių rūpesčių.;

ê 1371/2007/EB 17 konstatuojamoji dalis

(26)Ggeležinkelių keleiviams būtų naudinga, jeigu, suderinus su valdžios institucijomis, būtų imtasi atitinkamų priemonių užtikrinti jų asmeninį saugumą stotyse bei traukiniuose.;

ê 1371/2007/EB 18 konstatuojamoji dalis

(27)Ggeležinkelių keleiviai turėtų turėti galimybę pateikti skundą dėl šiame reglamente numatytų teisių ir pareigų bet kuriai susijusiai geležinkelio įmonei, ir teisę gauti atsakymą per priimtiną laikotarpį.;

ê 1371/2007/EB 19 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(28)Ggeležinkelio įmonės ð ir stoties valdytojai ï turėtų nustatyti, ð paskelbti, ï valdyti ir stebėti keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų kokybės standartus.;

ê 1371/2007/EB 20 konstatuojamoji dalis

Šio reglamento turinys turėtų būti peržiūrėtas; reikėtų pakoreguoti finansines sumas atsižvelgiant į infliaciją ir informavimo bei paslaugų kokybės reikalavimus atsižvelgiant į rinkos pokyčius; taip pat atsižvelgiant į šio reglamento poveikį paslaugų kokybei.

ò naujas

(29)kad užtikrintų geležinkelių transporto naudotojų aukšto lygio apsaugą, valstybės narės turėtų būti įpareigotos paskirti nacionalines vykdančiąsias įstaigas, kurios įdėmiai stebėtų ir užtikrintų šio reglamento vykdymą nacionaliniu lygmeniu. Tos įstaigos turėtų galėti imtis įvairių vykdymo užtikrinimo priemonių. Keleiviai, įtarę šio reglamento pažeidimą, turėtų galėti toms įstaigoms teikti skundus. Kad tokie skundai būtų tinkamai išnagrinėti, įstaigos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje;

ê 1371/2007/EB 21 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(30)ð asmens duomenys turėtų būti tvarkomi pagal Sąjungos teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos, visų pirma pagal ï Šis reglamentas turėtų neriboti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 30 ; 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo nuostatų 31 .

ê 1371/2007/EB 22 konstatuojamoji dalis

(31)Vvalstybės narės turėtų nustatyti sankcijas už šio reglamento pažeidimus ir užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Sankcijos, kurios galėtų apimti kompensacijos išmokėjimą atitinkamam asmeniui, turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.;

ê 1371/2007/EB 23 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(32)Kkadangi šio reglamento tikslų, t. y. Ö Sąjungos Õ Bendrijos geležinkelių plėtros ir geležinkelių eismo keleivių teisių nustatymo, valstybės narės atskirai negali tinkamai pasiekti ir kadangi šiuos tikslus galima geriau įgyvendinti Ö Sąjungos Õ Bendrijos lygmeniu, Ö Sąjunga Õ Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų.;

ò naujas

(33)siekiant gerai apsaugoti keleivius, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais I, II bei III priedai būtų iš dalies keičiami atsižvelgiant į Vienodąsias CIV taisykles, būtiniausiąją informaciją, kurią privalo pateikti geležinkelio įmonės ir bilietų pardavėjai, būtinuosius paslaugos kokybės standartus, ir pakoreguoti šiame reglamente nurodytas pinigų sumas atsižvelgiant į infliaciją. Labai svarbu, kad parengiamojo darbo metu Komisija vykdytų konsultacijas, taip pat su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 32 nustatytus principus. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

ê 1371/2007/EB 25 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Geležinkelio įmonės kai kuriose valstybėse narėse gali turėti sunkumų, taikydamos visas šio reglamento nuostatas jam įsigaliojus. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę išimties tvarka laikinai netaikyti šio reglamento nuostatų ilgų atstumų keleivių vežimo geležinkeliu vietiniais maršrutais paslaugoms. Laikinos išimtys vis dėlto neturėtų būti taikomos šio reglamento nuostatoms, kuriomis remiantis neįgalieji ar ribotos judėsenos asmenys keliauja geležinkeliu, nei tų asmenų, kurie nori įsigyti bilietus keliauti geležinkeliu, teisei tą padaryti be perdėtų sunkumų, taip pat neturėtų būti taikomas nuostatoms dėl geležinkelio įmonių atsakomybės keleivių ir jų bagažo atžvilgiu, reikalavimui, kad įmonės būtų atitinkamai apdraudusios atsakomybę bei reikalavimui, kad tos įmonės imtųsi atitinkamų priemonių užtikrinti keleivių asmeninį saugumą geležinkelio stotyse ir traukiniuose, valdyti pavojų.

ê 1371/2007/EB 26 konstatuojamoji dalis

Miesto, priemiesčių ir regioninio keleivių vežimo geležinkeliu paslaugos savo pobūdžiu skiriasi nuo ilgų atstumų paslaugų. Todėl, išskyrus tam tikras nuostatas, kurios turėtų būti taikomos visoms keleivių vežimo geležinkeliu paslaugoms visoje Bendrijos teritorijoje, valstybės narės turėtų turėti galimybę išimties tvarka netaikyti tam tikrų pagal šį reglamentą numatytų priemonių miesto, priemiesčių ir regioninio keleivių vežimo geležinkeliu paslaugoms.

ê 1371/2007/EB 27 konstatuojamoji dalis

33 Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais vykdomaisiais įgaliojimais tvarką.

ê 1371/2007/EB 28 konstatuojamoji dalis

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus patvirtinti įgyvendinimo priemones. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas arba papildyti šį reglamentą įrašant naujas neesmines nuostatas, jos turi būti patvirtintos taikant Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu,

ò naujas

(34)šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač 21, 26, 38 ir 47 straipsnių, susijusių atitinkamai su visų formų diskriminacijos uždraudimu, neįgalių asmenų integravimu, vartotojų aukšto lygio apsauga ir teise į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Valstybių narių teismai šį reglamentą turėtų taikyti laikydamiesi šių teisių ir principų,

ê 1371/2007/EB (pritaikytas)

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos Ö geležinkelių transportui taikomos Õ taisyklės dėl:

a) informacijos, kurią turi suteikti geležinkelio įmonės, vežimo sutarčių sudarymo, bilietų išdavimo ir Kompiuterizuotos geležinkelių transporto informacijos ir rezervavimo sistemos įgyvendinimo;

ò naujas

a) vienodų vežimo sąlygų taikymo visiems keleiviams;

ê 1371/2007/EB

b) geležinkelio įmonių atsakomybės ir jų draudimo įsipareigojimų dėl keleivių ir jų bagažo,;

 c) geležinkelio įmonių įsipareigojimų keleiviams vėlavimo atveju;

ò naujas

c)keleivio teisių, jei naudodamasis geležinkelio paslaugomis ir patekęs į avariją keleivis žuvo, susižeidė arba prarado savo bagažą arba jo bagažas buvo apgadintas;

d)keleivio teisių, jei traukiniai vėluoja arba atšaukiami;

ê 1371/2007/EB (pritaikytas)

ð naujas

ð e) būtiniausios ï Ö informacijos, kurią reikia pateikti keleiviams; Õ

df) ð vienodų sąlygų ï geležinkeliais keliaujančių neįgaliųjųems ir ribotos judėsenos judumo asmenųims apsaugos ir ð privalomos ï pagalbos jiems;

eg) paslaugų kokybės standartų apibrėžimo ir bei stebėjimo stebėsenos, Ö ir Õ keleivių asmeniniam saugumui kylančių pavojų valdymo ir skundų tvarkymo; ir 

h) Ö skundų nagrinėjimo; Õ ir

fi) bendrųjų vykdymo taisyklių.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.Šis reglamentas taikomas Ö Sąjungos Õ Bendrijos mastu visoms Ö valstybės vidaus ir tarptautinėms Õ kelionėms geležinkelių transportu ir visoms paslaugoms, kurias teikia viena ar daugiau licenciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/34/ES 34 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo 35 gavusių geležinkelio įmonių.

2. Šis reglamentas netaikomas geležinkelio įmonėms ir transporto paslaugoms, kurios neturi licencijos pagal Direktyvą 95/18/EB.

3. Įsigaliojus šiam reglamentui, 9, 11, 12, 19 straipsniai, 20 straipsnio 1 dalis ir 26 straipsnis taikomi visoms keleivių vežimo geležinkeliu paslaugoms visoje Bendrijos teritorijoje.

4. Išskyrus šio straipsnio 3 dalyje išdėstytas nuostatas, valstybė narė ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui skaidriu ir nediskriminaciniu pagrindu gali suteikti išimtį, kuri gali būti atnaujinama du kartus iki 5 metų kiekvienu atveju, netaikyti šio reglamento keleivių vežimo geležinkelių transportu vietiniais maršrutais paslaugoms.

36 5. Išskyrus šio straipsnio 3 dalyje išdėstytas nuostatas, valstybė narė gali suteikti išimtį netaikyti šio reglamento miesto, priemiesčių ir regioninio keleivių vežimo geležinkeliu paslaugoms. Siekdamos atskirti miesto, priemiesčių ir regioninio keleivių vežimo geležinkeliu paslaugas, valstybės narės taiko 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvoje 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros numatytus apibrėžimus. Taikydamos šiuos apibrėžimus, valstybės narės atsižvelgia į šiuos kriterijus: atstumą, paslaugų teikimo dažnumą, pagal tvarkaraštį numatytų sustojimų skaičių, naudojamus riedmenis, bilietų pardavimo sistemas, skirtingą keleivių skaičių piko ir ne piko valandomis, traukinių kodus ir tvarkaraščius.

6. Valstybė narė ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui skaidriu ir nediskriminaciniu pagrindu gali suteikti išimtį, kuri gali būti atnaujinama, netaikyti šio reglamento tam tikroms paslaugoms ar kelionėms, nes didelė dalis keleivių vežimo geležinkeliu paslaugos, įskaitant bent vieną sustojimą stotyje pagal tvarkaraštį, suteikiama už Bendrijos ribų.

7. Valstybės narės praneša Komisijai apie išimtis, suteiktas pagal 4, 5 ir 6 dalis. Komisija imasi atitinkamų veiksmų, jei tokia išimtis neatitinka šio straipsnio nuostatų. Ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 3 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl išimčių, suteiktų pagal 4, 5 ir 6 dalis.

ò naujas

2.Laikydamosi 4 dalies, valstybės narės gali išimties tvarka netaikyti reglamento reikalavimų šioms paslaugoms:

(a)Direktyvoje 2012/34/ES nurodytoms miesto, priemiesčių ir regioninio keleivių vežimo geležinkeliu paslaugoms, išskyrus tarpvalstybines vežimo Sąjungos viduje paslaugas;

(b)keleivių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais paslaugoms, kai didžioji kelionės dalis, įskaitant bent vieną sustojimą pagal tvarkaraštį, vyksta ne Sąjungoje, jei keleivių teisės yra pakankamai užtikrinamos atitinkamais nacionalinės teisės aktais valstybės narės, suteikusios išimtį, teritorijoje.

3.Valstybės narės Komisijai praneša apie išimtis, padarytas pagal 2 dalies a ir b punktus, ir apie nacionalinės teisės aktų pakankamumą savo teritorijose 2 dalies b punkte nustatyto reikalavimo tikslais.

4.5, 10, 11 ir 25 straipsniai ir V skyrius taikomi visoms 1 dalyje nurodytoms keleivių vežimo geležinkeliu paslaugoms, įskaitant paslaugas, kurioms padaryta išimtis pagal 2 dalies a ir b punktus.

ê 1371/2007/EB (pritaikytas)

ð naujas

3 straipsnis

ApibrėžtysSąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente taikomi tokie sąvokų apibrėžimai vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)geležinkelio įmonė – geležinkelio įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/34/ES2001/14/EB 37  3 2 straipsnyjeio 1 dalyje, ir bet kuri valstybinė ar privati įmonė, kurios veiklos sritis – teikti prekių ir (arba) keleivių pervežimo geležinkeliais paslaugas ir kuriai galioja reikalavimas užtikrinti trauką; ši sąvoka apima ir tas įmones, kurios teikia vien tik traukos paslaugas; ši sąvoka apima ir tas įmones, kurios teikia vien tik traukos paslaugas;

(2) vežėjas – sutartinė geležinkelio įmonė, su kuria keleivis sudarė vežimo sutartį, arba kelios paeiliui vežančios geležinkelio įmonės, kurios atsako šios sutarties pagrindu;

(3) pavaduojantis vežėjas – geležinkelio įmonė, kuri su keleiviu nesudarė vežimo sutarties, tačiau kuriai sutarties šalimi esanti geležinkelio įmonė paveda visiškai ar iš dalies atlikti vežimą geležinkeliu;

(42) infrastruktūros valdytojas – ð infrastruktūros valdytojas ï institucija ar įmonė, kuri pirmiausia yra atsakinga už geležinkelio infrastruktūros arba jos dalies sukūrimą ir techninę priežiūrą, kaip, apibrėžtas Direktyvos 2012/34/ES91/440/EEB 3 straipsnyje, bei gali būti atsakinga ir už infrastruktūros kontrolės ir saugos sistemų valdymą; infrastruktūros valdytojo funkcijos tinkle arba tinklo dalyje gali būti paskiriamos skirtingoms institucijoms ar įmonėms;

(53) stoties valdytojas – organizacinis vienetas valstybėje narėje, kuriam buvo patikėta valdyti geležinkelio stotį ir kuris gali būti infrastruktūros valdytojas;

(64) kelionių operatorius – kelionės organizatorius arba pardavėjas, kaip apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos Ddirektyvos 90/314/EEB 38  (ES) 2015/2302 39  23 straipsnio 28 ir 3 9 dalyse, išskyrus geležinkelio įmonę;

(75)bilietų pardavėjas – bet kuris geležinkelio transporto paslaugų pardavėjas, kuris sudaro vežimo sutartis ir parduoda bilietus geležinkelio įmonės ar savo vardu;

(86)vežimo sutartis– tai vežimo už atlyginimą ar nemokamai sutartis, kurią sudarė geležinkelio įmonė ar bilietų pardavėjas ir keleivis tam, kad būtų teikiamos viena ar daugiau transporto paslaugų;

(97)rezervavimas – popierinėsis ar elektroninėsis formos leidimas, suteikiantis teisę vyktinaudotis transportu, jei jis skirtas konkrečiam asmeniui ir buvo iš anksto gautas patvirtinimas Ö pirmiau patvirtintomis individualiomis transporto sąlygomis Õ ;

(108)tęstinės kelionės bilietas – bilietas ar bilietai, kurie atspindi atitinkantys Ö vieną Õ vežimo sutartį, sudarytą dėl kelių paeiliui teikiamų geležinkelio paslaugų, kurias teikia viena ar kelios Ö daugiau Õ geležinkelio įmonėsių;

ò naujas

(9)paslauga – keleivių vežimo geležinkeliu iš vienos stoties arba stotelės į kitą pagal tvarkaraštį paslauga;

(10)kelionė – keleivių vežimas iš išvykimo stoties į atvykimo stotį pagal vieną vežimo sutartį;

ê 1371/2007/EB (pritaikytas)

ð naujas

(11) keleivių vežimo geležinkelių transportu vietiniais maršrutais paslauga – keleivių vežimo geležinkelių transportu paslauga, kai nekertama valstybės narės siena;

ð (12)keleivių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais paslauga – tarptautinė keleivių vežimo paslauga, apibrėžta Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnio 5 dalyje; ï

(1213)vėlavimas – skirtumas tarp laiko, kada pagal paskelbtą tvarkaraštį keleivis turėjo atvykti, ir laiko, kada jis iš tikrųjų atvyko ar kada tikimasi, kad atvyks Ö į galutinės atvykimo vietos stotį Õ;

(1314)daugkartinis bilietas arba sezono bilietas – bilietas neribotam skaičiui kelionių, kuris suteikia teisę jo teisėtam turėtojui keliauti geležinkeliu tam tikru maršrutu ar tinkle nustatytu laikotarpiu;

ò naujas

(15)praleistas persėdimas – situacija, kai vienos kelionės metu keleivis dėl vienos arba daugiau ankstesnių paslaugų vėlavimo arba atšaukimo nespėja pasinaudoti viena arba daugiau paslaugų;

ê 1371/2007/EB (pritaikytas)

ð naujas

(14) Kompiuterizuota geležinkelių transporto informacijos ir rezervavimo sistema (CIRSRT) – kompiuterizuota sistema, kurioje saugoma informacija apie geležinkelio įmonių siūlomas geležinkelių paslaugas; CIRSRT sistemoje saugoma tokia informacija apie paslaugas keleiviams:

a) paslaugų keleiviams grafikai ir tvarkaraščiai;

b) ar yra laisvų sėdimų vietų;

c) bilietų kainos ir specialios sąlygos;

d) traukinių prieinamumas neįgaliesiems ir ribotos judėsenos asmenims;

e) galimi rezervavimo arba bilietų ar tęstinės kelionės bilietų išdavimo būdai, jeigu naudotojams prieinami kai kurie arba visi šie būdai;

(1516)neįgalusis arba Ö ir Õ ribotos judėsenos judumo asmuo – bet kuris asmuo, kurio judėsena naudojantis transporto priemone yra ribota dėl Ö turintis nuolatinę arba laikiną Õ bet kokios fizinėsę negalios (sensorinės arba motorinės, nuolatinės arba laikinos), Ö psichikos, Õintelekto Öarba  jutimo Õ negaliosą arba sutrikimo ar bet kurios kitos negalios, ð kuri, kai asmeniui reikia įveikti tam tikras kliūtis, gali jam trukdyti veiksmingai naudotis visomis tokiomis pačiomis transporto galimybėmis, kokias turi kiti keleiviai, ï arba Ö asmuo, kurio judumas naudojantis transportu mažesnis dėl jo Õ amžiaus, ir kuriam dėl jo būklės reikia skirti atitinkamą dėmesį ir visiems keleiviams teikiamas paslaugas pritaikyti prie jo specialių poreikių;

(1617)Bbendrosios vežimo sąlygos – vežėjo Ö geležinkelio įmonės Õ sąlygos, kurias sudaro bendrosios sąlygos ar kiekvienoje valstybėje narėje teisėtai galiojantys tarifai ir kurios, sudarius vežimo sutartį, tampa jos sudėtine dalimi;

(1718)transporto priemonė – motorinė transporto priemonė ar priekaba, vežamos vežant keleivius.;

ò naujas

(19)Vienodosios CIV taisyklės – vienodosios tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais sutarties (CIV) taisyklės, nustatytos Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties A priede.

ê 1371/2007/EB

II skyrius

Vežimo sutartis, informacija ir bilietai

4 straipsnis

Vežimo sutartis

Laikantis šio skyriaus nuostatų, vežimo sutarties sudarymą ir jos vykdymą bei informacijos teikimą ir bilietų pardavimą reglamentuoja I priedo II ir III antraštinių dalių nuostatos.

ò naujas

5 straipsnis 

Visiems vienodos vežimo sutarties sąlygos

Nedarydamos įtakos socialiniams tarifams, geležinkelio įmonės arba bilietų pardavėjai sutarties sąlygas ir tarifus visuomenei siūlo be tiesioginių arba netiesioginių skirtumų, grindžiamų galutinio kliento pilietybe, gyvenamąja vieta, geležinkelio įmonės arba bilietų pardavėjo įsisteigimo vieta Sąjungoje.

ê 1371/2007/EB (pritaikytas)

ð naujas

5 6 straipsnis

Dviračiai

Geležinkelių įmonės suteikia teisę Kkeleiviamsi Ö turi teisę Õ vežtis dviračius traukinyje, ir, jei dera, už tai imamas kai reikalinga – už  ð pagrįstas ï mokestįis , jei juos lengva valdyti, jei tai neigiamai nepaveikia atitinkamos vežimo geležinkeliu paslaugos, ir jei tai įmanoma tame riedmenyje. ð Kelionės metu jie prižiūri savo dviračius ir rūpinasi, kad dviračiai netrukdytų arba nepadarytų žalos kitiems keleiviams, judėjimo įrangai, bagažui arba geležinkelio veiklai. Dviračių galima nevežti arba jų vežimą apriboti dėl saugos arba veiklos priežasčių, jei geležinkelio įmonės, bilietų pardavėjai, kelionių operatoriai ir, jei dera, stoties valdytojai keleivius apie nevežimo arba apribojimo sąlygas informuoja pagal Reglamentą (ES) Nr. 454/2011. ï 

6 7 straipsnis

Draudimas atsisakyti pareigų ir nustatyti ribas

1.Pagal šį reglamentą nustatytų pareigų keleivių atžvilgiu negalima apriboti ar jų atsisakyti, ypač į vežimo sutartį įtraukiant leidžiančią nukrypti arba ribojančią nuostatą.

2.Geležinkelio įmonės gali pasiūlyti keleiviui palankesnes, nei nustatyta šiame reglamente, sutarties sąlygas.

7 8 straipsnis

Pareiga suteikti informaciją apie paslaugų nutraukimą

Geležinkelio įmonės ar, kur tinkama jei dera, už viešųjų paslaugų sutartį atsakinga kompetentinga institucija tinkamomis priemonėmisð, įskaitant neįgaliems asmenims pagal Direktyvoje XXX nustatytus prieinamumo reikalavimus tinkamas formas 40 , ï paskelbia apie sprendimus dėl ð nuolatinio arba laikino ï paslaugų nutraukimo prieš tų sprendimų įgyvendinimą.

8 9 straipsnis

Kelionės informacija

1.Paprašyti ir nepažeisdami 10 straipsnio, Gavę prašymą, geležinkelio įmonės ir bilietų pardavėjai, siūlantys vienos ar kelių geležinkelio įmonių vardu sudaryti vežimo sutartis, suteikia keleiviui bent II priedo I dalyje nurodytą informaciją, susijusią su kelionėmis, dėl kurių atitinkama geležinkelio įmonė siūlo sudaryti vežimo sutartį. Bilietų pardavėjai, siūlantys vežimo sutartis savo vardu, ir kelionių operatoriai suteikia šią informaciją, jeigu jos turi.

2.Kelionės metu ð , taip pat persėdimo stotyse, ï geležinkelio įmonės ð ir, jei įmanoma, bilietų pardavėjai ï suteikia keleiviams bent jau II priedo II dalyje nurodytą informaciją.

3.1 ir 2 dalyse nurodyta informacija suteikiama tinkamiausia forma ð, be kitų priemonių, naudojantis naujausiomis ryšių technologijomis ï. Ypatingas dėmesys šiuo klausimu skiriamas žmonių su klausos ir (arba) regėjimo negalia poreikiams ð tam, kad būtų užtikrinama, kad ši informacija neįgaliems asmenims atitiktų Direktyvoje XXX ir Komisijos reglamente (ES) Nr. 454/2011 nustatytus reikalavimus ï.

ò naujas

4.Stoties valdytojai ir infrastruktūros valdytojai geležinkelio įmonėms ir bilietų pardavėjams tikralaikius duomenis, susijusius su traukiniais, įskaitant kitų geležinkelio įmonių eksploatuojamus traukinius, teikia visiems vienodomis sąlygomis.

ê 1371/2007/EB (pritaikytas)

ð naujas

9 10 straipsnis

Galimybė įsigyti bilietus, tęstinės kelionės bilietus ir juos rezervuoti

1.Geležinkelio įmonės ir bilietų pardavėjai siūlo, kur tai įmanoma, bilietus bei Ö ir, jei įmanoma, Õ tęstinės kelionės bilietus bei galimybę juos rezervuoti. ð Jie kuo labiau stengiasi pasiūlyti tęstinės kelionės bilietus, be kitų kelionių, kelionėms į užsienį ir kelionėms, kurias vykdo daugiau nei viena geležinkelio įmonė. ï 

2.Nepažeisdamai  3 ir 4 daliesų geležinkelio įmonė ð ir bilietų pardavėjai ï platina bilietus keleiviams naudodamasi bent vienu iš šių pardavimo punktų:

(a)bilietų kasose ar Ö bilietų Õ pardavimo automatuose;

(b)telefonu, internetu arba kitokiosa plačiai naudojamosa informacinėse technologijosa pagalba;

(c)traukiniuose.

3. Nepažeisdamos 4 ir 5 dalių nuostatų, ð Valstybės narės gali reikalauti, kad ï geležinkelio įmonės platina Ö platintų Õ bilietus paslaugoms, suteikiamoms pagal viešųjų paslaugų sutartis bent ð daugiau nei ï viename iš šių pardavimo punktų:e.

a) bilietų kasose ar pardavimo automatuose;

b) traukiniuose.

43.Geležinkelio įmonės siūlo galimybę įsigyti pageidaujamos paslaugos bilietus traukinyje, išskyrus atvejus, kai ši galimybė neleidžiama ar ribojama dėl saugumo ar kovos su sukčiavimu politikos, ar taikant privalomą traukinių bilietų rezervavimą, ar dėl pagrįstų komercinių priežasčių.

54.Kai išvykimo stotyje nėra bilietų kasų ar Ö bilietų Õ pardavimo automatų, keleiviai stotyje informuojami apie:

(a)    galimybę įsigyti bilietus telefonu ar internetu arba traukinyje bei apie tokio pirkimo tvarką;

(b)    artimiausią geležinkelio stotį ar vietą, kurioje yra bilietų kasos ir/ (arba) Ö bilietų Õ pardavimo automatai.

ò naujas

5.Jei išvykimo stotyje nėra bilietų kasų arba prieinamo bilietų pardavimo automato, neįgalūs ir riboto judumo asmenys bilietus be priemokos gali pirkti traukinyje.

6.Jei keleivis gauna atskirus bilietus vienai geležinkelio kelionei, sudarytai iš paslaugų, kurias iš eilės teikia viena arba kelios geležinkelio įmonės, jo teisės, susijusios su informacija, pagalba, rūpinimusi ir kompensacija, yra lygiavertės teisėms, garantuojamoms turint tęstinės kelionės bilietą, ir galioja visą kelionę nuo išvykimo iki galutinės paskirties vietos, nebent keleivis būtų raštu informuotas kitaip. Tokioje informacijoje turi būti visų pirma nurodoma, kad praleidęs persėdimą keleivis netektų teisės gauti pagalbą arba kompensaciją, grindžiamą visu kelionės ilgiu. Pareigą įrodyti, kad ši informacija buvo pateikta, turi geležinkelio įmonė, jos agentas, kelionių operatorius arba bilietų pardavėjas.

ê 1371/2007/EB

10 straipsnis

Kelionės informacijos ir rezervavimo sistemos

1. Siekiant teikti informaciją ir išduoti bilietus, kaip nurodyta šiame reglamente, geležinkelio įmonės ir bilietų pardavėjai naudojasi CIRSRT, kuri turi būti sukurta laikantis šiame straipsnyje nurodytų procedūrų.

2. Direktyvoje 2001/16/EB nurodytos Techninėse sąveikos specifikacijos (TSS) taikomos šio reglamento tikslais.

3. Komisija, remdamasi pasiūlymu, kurį turi pateikti Europos geležinkelio agentūra (EGA), iki 2010 m. gruodžio 3 d. priima keleiviams skirtų telematikos priemonių TSS. TSS suteikia galimybę teikti II priede pateiktą informaciją ir išduoti bilietus, kaip nustatyta šiame reglamente.

4. Geležinkelio įmonės suderina savo CIRSRT su TSS nustatytais reikalavimais laikydamosi tose TSS nustatyto įdiegimo plano.

5. Atsižvelgiant į Direktyvos 95/46/EB nuostatas, geležinkelio įmonė ir bilietų pardavėjas kitoms geležinkelio įmonėms ir (arba) bilietų pardavėjams neatskleidžia su individualiais užsakymais susijusių asmens duomenų.

III SKYRIUS

GELEŽINKELIO ĮMONIŲ ATSAKOMYBĖ UŽ KELEIVIUS IR JŲ BAGAŽĄ

11 straipsnis

Atsakomybė už keleivius ir bagažą

Atsižvelgiant į šio skyriaus nuostatas ir nepažeidžiant taikytinos nacionalinės teisės, numatančios keleivių teisę gauti papildomą kompensaciją už žalą, geležinkelio įmonių atsakomybę už keleivius ir jų bagažą reglamentuoja I priedo IV antraštinės dalies I, III ir IV skyriai bei VI ir VII antraštinės dalys.

ê 1371/2007/EB (pritaikytas)

ð naujas

12 straipsnis

Draudimas Ö ir draudimo apsauga keleivio mirties arba susižeidimo atvejais Õ

1. Direktyvos 95/18/EB 9 straipsnyje numatyta pareiga, susijusi su atsakomybe už keleivius, suprantama kaip reikalavimas, kad gGeležinkelio įmonė Ö turi Õ būtųi tinkamai apdrausta tokia suma ð , kaip nustatyta Direktyvos 2012/34/ES 22 straipsnyje ir remiantis geležinkelio įmonės rizikos vertinimu, ï ar imtųsiis lygiaverčių priemonių tam, kad galėtų atsakyti už prievoles, kylančias iš šio reglamento.

2. Iki 2010 m. gruodžio 3 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie minimalios draudimo sumos nustatymą geležinkelio įmonėms. Jei tikslinga, su tuo pranešimu pateikiami tinkami pasiūlymai ar rekomendacijos šiuo klausimu.

13 straipsnis

Išankstiniai mokėjimai

1.Jei keleivis žūsta ar sužeidžiamas, geležinkelio įmonė, kaip nurodyta I priedo 26 straipsnio 5 dalyje, nedelsdama ir visais atvejais ne vėliau kaip per penkiolika dienų po to, kai nustatomas teisę gauti kompensaciją turintis fizinis asmuo, atlieka tokius reikiamus išankstinius mokėjimus, kad būtų patenkinti skubūs ekonominiai poreikiai, proporcingi patirtai žalai.

2.Nepažeidžiant 1 dalies, išankstinio mokėjimo suma yra ne mažiau kaip 21 000 EUR keleiviui mirties atveju.

3.Išankstinis mokėjimas nelaikomas atsakomybės pripažinimu ir sumokėta suma gali būti atskaityta iš kitų sumų, vėliau sumokamų pagal šį reglamentą, bet ši suma yra negrąžintina, išskyrus atvejus, kai žala sukelta dėl keleivio aplaidumo ar kaltės ar kai asmuo, kuriam sumokėta ši suma, nėra teisę gauti kompensaciją turintis asmuo.

14 straipsnis

Atsakomybės ginčijimas

Net jeigu geležinkelio įmonė ginčija savo atsakomybę dėl keleivio, kurį ji vežė, fizinio sužalojimo, ji imasi visų reikiamų pastangų padėti keleiviui, kuris reikalauja kompensacijos dėl nuostolių iš trečiųjų asmenų.

IV SKYRIUS

VĖLAVIMAS, PRALEISTI PERSĖDIMAI IR ATŠAUKIMAS

15 straipsnis

Atsakomybė dėl vėlavimų, praleistų persėdimų ir atšaukimų

Atsižvelgiant į šio skyriaus nuostatas, geležinkelio įmonių atsakomybę dėl vėlavimų, praleistų persėdimų ir atšaukimų reglamentuoja I priedo IV antraštinės dalies II skyrius.

ê 1371/2007/EB (pritaikytas)

ð naujas

16 straipsnis

Bilieto kainos grąžinimas ir nukreipimas kitu maršrutu

1.Tuo atveju, kai ð Jeigu išvykimo metu arba kelionės, vykdomos pagal vieną vežimo sutartį, metu praleidus persėdimą ï pagrįstai manomagalima tikėtis, kad atvykstantti į galutinę atvykimo vietą pagal vežimo sutartį bus vėluojama daugiau nei 60 minučių, keleivis turi turėti galimybę nedelsiant pasirinkti Ö vieną iš šių galimybių Õ:

(a)    visos bilieto kainos grąžinimą tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis buvo už jį sumokėta, už nenuvažiuotą kelionės dalį ar dalis ir jau nuvažiuotą dalį ar dalis, jei kelionė nebeatitinka keleivio pradinių kelionės planų, prireikus ir grįžimo į pradinę išvykimo vietą paslaugos suteikimą esant anksčiausiai galimybei. Bilieto kaina grąžinama tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip kompensacijų išmokėjimas pagal 17 straipsnį; arba

(b)tęsti kelionę ar keliauti kitu maršrutu, esant panašioms transporto sąlygoms, į galutinę atvykimo vietą esant anksčiausiai galimybei; arba

(c)tęsti kelionę ar keliauti kitu maršrutu, esant panašioms transporto sąlygoms, į galutinę atvykimo vietą vėlesne keleiviui patogia data.

ò naujas

2.Taikant 1 dalies b punkto reikalavimus, kelionę kitu maršrutu panašiomis vežimo sąlygomis gali vykdyti bet kuri geležinkelio įmonė ir gali būti vežama aukštesne klase bei alternatyvių rūšių transportu, tačiau be papildomų išlaidų keleiviams. Geležinkelio įmonės stengiasi, kad keleiviams nebūtų papildomų persėdimų. Visas laikas, per kurį alternatyvių rūšių transportu nuvažiuojama likusi nebaigtos pagal planą pradinės kelionės dalis, turi būti panašus į tvarkaraštyje numatytą pradinės kelionės laiką. Keleiviams nesiūloma važiuoti žemesne klase, nebent važiuoti kitu maršrutu įmanoma tik žemesne klase.

3.Važiavimo kitu maršrutu paslaugos teikėjai turi rūpintis, kad neįgaliems ir riboto judumo asmenims suteiktų panašaus lygio prieigą prie alternatyvių transporto paslaugų. 

ê 1371/2007/EB (pritaikytas)

ð naujas

17 straipsnis

Bilieto kainos kompensavimas

1.Neprarasdamas teisės į transportą, keleivis iš geležinkelio įmonės gali reikalauti kompensacijos už vėlavimą, jei jo traukinys ð iš išvykimo vietos į atvykimo vietą, nurodytas vežimo sutartyje, važiuoja ï vėluojadamas ir dėluž šioį vėlavimoą nebuvo grąžinta bilieto kaina pagal 16 straipsnio nuostatas. Minimalios kompensacijos už vėlavimą yra:

a)25 % bilieto kainos tuo atveju, kai vėluojama nuo 60 iki 119 minučių;

b)50 % bilieto kainos tuo atveju, kai vėluojama 120 ar daugiau minučių.

2.Ö 1 dalis taip pat taikoma Õ Kkeleiviaiams, kurie turi daugkartinį bilietą ar sezono bilietą. Ö Jeigu jie Õ ir kurie patyrė pasikartojančių vėlavimų ar atšaukimų per ð daugkartinio arba sezono ï bilieto galiojimo laikotarpį, Ö jie Õ gali reikalauti atitinkamos kompensacijos pagal geležinkeliųo įmonės kompensavimo taisykles. Šiomis taisyklėmis apibrėžiami kriterijai, nustatant vėlavimąo Ö nustatymo Õ ir kompensacijos apskaičiavimąo Ö kriterijai Õ. ð Jei trumpesnis nei 60 minučių vėlavimas kartojasi per daugkartinio arba sezono bilieto galiojimo laikotarpį, vėlavimo trukmė sumuojama, o keleiviams kompensuojama pagal geležinkelio įmonės kompensavimo taisykles. ï

3.Kompensacijos už vėlavimą apskaičiuojamos pagal Ö visą Õ kainą, kurią keleivis faktiškai sumokėjo už paslaugą, kuri vėlavo. Kai vežimo sutartis yra dėl kelionės į abi puses, apskaičiuojant kompensaciją už vėlavimą kelionės pirmyn ar atgal atveju remiamasi puse už bilietą sumokėtos kainos. Kompensacija už vėlavimą suteikiant paslaugas pagal kitos rūšies vežimo sutartį, leidžiančią keliauti keliais atitinkamais maršrutais, apskaičiuojama proporcingai pagal visą bilieto kainą.

4.Apskaičiuojant vėlavimo trukmę neatsižvelgiama į vėlavimą, kuris įvyko už Ö Sąjungos Õ valstybės, kuriose yra taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, teritorijos ribų, jeigu geležinkelio įmonė gali tai įrodyti.

25.Kompensacija už bilieto kainą sumokama per vieną mėnesį nuo prašymo dėl kompensacijos pateikimo. Kompensacija gali būti išmokėta čekiais ir (arba) suteikiant kitas paslaugas, jei sąlygos yra lanksčios (visų pirma dėl galiojimo laikotarpio ir paskirties vietos). Kompensacija išmokama pinigais keleiviui paprašius.

36.Iš kompensacijos už bilieto kainą neatišskaičiuojamos finansinio sandorio išlaidos, pavyzdžiui, mokesčiai, išlaidos už telefoną ar pašto ženklus. Geležinkelio įmonės gali nustatyti minimalią sumą, už kurią mažesnės kompensacijos nebus išmokamos. Ši minimali suma negali būti didesnė kaip 4 EUR Ö už bilietą Õ.

47.Keleivis neturi teisės į kompensaciją, jei apie vėlavimą jam pranešta prieš tai, kai jis nusipirko bilietą, arba jei atvykus kitu traukiniu ar pakeitus maršrutą pavėluojama mažiau nei 60 minučių.

ò naujas

8.Geležinkelio įmonė neįpareigota mokėti kompensacijos, jeigu ji gali įrodyti, kad paslaugą suteikti pavėlavo dėl ekstremalių oro sąlygų arba didelės stichinės nelaimės, dėl kurių paslaugą teikti būtų buvę pavojinga, ir kad vėlavimo nebuvo galima nei numatyti, nei išvengti, net jeigu ji būtų ėmusis visų įmanomų priemonių.

ê 1371/2007/EB

ð naujas

18 straipsnis

Pagalba

1.Vėlavimo atvykstant ar išvykstant atveju geležinkelio įmonė ð , bilietų pardavėjas ï ar stoties valdytojas keleivius informuoja apie padėtį ir apie numatomą išvykimo laiką bei numatomą atvykimo laiką, kai tik turi tokią informaciją.

2.Ilgesnio nei 60 minučių 1 dalyje nurodyto vėlavimo atveju keleiviams taip pat turi būti nemokamai pasiūlyta:

(a)maistaso ir gaivinamiejiiųjų gėrimaių atsižvelgiant į laukimo laiką, jei jų yra traukinyje ar stotyje, arba jie pagrįstai gali būti pateikti ðatsižvelgiant į tokius kriterijus, kaip nuotolis iki tiekėjo, atvežimo laikas ir kainaï;

(b)kai ir kur tai fiziškai įmanoma, viešbutis ar kita apgyvendinimo vieta ir transportas iš geležinkelio stoties į apgyvendinimo vietą tais atvejais, kai būtina apsistoti vieną ar daugiau naktų arba atsiranda būtinybė apsistoti ilgiau nei numatyta;

(c)jei traukinys sustabdytas kelyje, kai ir kur tai fiziškai įmanoma, transportas nuo traukinio iki geležinkelio stoties, alternatyvios išvykimo vietos ar iki galutinės atvykimo vietos pagal teikiamą paslaugą.

3.Jei geležinkelio paslauga nebegali būti toliau teikiama, geležinkelio įmonės kuo greičiau suorganizuoja alternatyvias transporto paslaugas keleiviams.

4.Geležinkelio įmonės keleivio prašymu ant bilieto ð arba kitomis priemonėmis ï patvirtina, atsižvelgiant į tai, kas įvyko, kad geležinkelio paslauga buvo suteikta pavėluotai, dėl jos buvo praleistas persėdimas, arba kad tos paslaugos teikimas buvo atšauktas.

5.Taikydama 1, 2, ir 3 ð ir 4 ï dalis, paslaugas teikianti geležinkelio įmonė ypatingą dėmesį skiria neįgaliųjų ir ribotos judėsenos judumo keleiviųasmenų ir juos lydinčių asmenų poreikiams.

ò naujas

6.Be įpareigojimų, kurie geležinkelio įmonėms nustatyti Direktyvos 2012/34/ES 13a straipsnio 3 dalyje, vykdymo, geležinkelio stoties, kurioje kiekvieną metų dieną aptarnaujama vidutiniškai bent 10 000 keleivių, stoties valdytojas, laikydamasis tinkamo nenumatytų atvejų plano, užtikrina suderintą stoties, geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojo veiklą, kad pasirengtų galimam dideliam paslaugų teikimo sutrikdymui ir dideliam vėlavimui, dėl kurių stotyje bus daug sugaišintų keleivių. Pagal planą užtikrinama, kad sugaišintiems keleiviams būtų teikiama tinkama pagalba ir informacija, kurių forma, be kitų reikalavimų, atitiktų Direktyvoje XXX nustatytus prieinamumo reikalavimus. Gavęs prašymą, stoties valdytojas planą ir visus jo pakeitimus pateikia nacionalinei vykdančiajai įstaigai arba bet kuriai kitai valstybės narės paskirtai įstaigai. Geležinkelio stočių, kuriose kiekvieną metų dieną aptarnaujama vidutiniškai iki 10 000 keleivių, visais įmanomais būdais stengiasi koordinuoti stoties naudotojų veiksmus ir tokiomis aplinkybėmis padėti sugaišintiems keleiviams ir juos informuoti. 

19 straipsnis

Regresinis reikalavimas

Jei geležinkelio įmonė sumokėjo kompensaciją arba įvykdė kitus įpareigojimus pagal šį reglamentą, nė viena šio reglamento arba nacionalinės teisės nuostata negali būti aiškinama kaip varžanti geležinkelio įmonės teisę išsireikalauti iš bet kurio asmens, įskaitant trečiąsias šalis, išlaidų atlyginimą pagal taikytinus teisės aktus. Šis reglamentas visų pirma niekaip nevaržo geležinkelio įmonės teisės išsireikalauti išlaidų atlyginimą iš trečiosios šalies, turinčios sutartį su geležinkelio įmone ir prisidėjusios prie įvykio, dėl kurio reikia mokėti kompensaciją arba vykdyti kitus įpareigojimus. Negali būti aiškinama, kad kuri nors šio reglamento nuostata kaip nors varžo trečiosios šalies, išskyrus keleivį, turinčios sutartį su geležinkelio įmone, teisę išsireikalauti iš geležinkelio įmonės išlaidų atlyginimą arba kompensaciją pagal atitinkamus taikytinus teisės aktus.

ê 1371/2007/EB (pritaikytas)

ð naujas

V SKYRIUS

NEĮGALIEJIŪS IR RIBOTOS JUDĖSENOS JUDUMO ASMENYS

19 20 straipsnis

Teisė į transportą

1.Geležinkelio įmonės ir stočiųties valdytojai, aktyviai dalyvaujant neįgaliesiems ir ribotos judėsenos judumo asmenims atstovaujančioms organizacijoms, nustato, jei dar neturi nustatytų, nediskriminacines prieigos vienodomis sąlygomis taisykles, taikomas vežant neįgaliuosius ir ribotos judėsenos judumo asmenis, ð įskaitant jų padėjėjus ï. ð Pagal taisykles keleivį gali lydėti šuo vedlys, kaip nustatyta atitinkamuose nacionaliniuose reikalavimuose. ï 

2.Rezervavimas ir bilietai neįgaliesiems ir ribotos judėsenos judumo asmenims siūlomi be jokio papildomo mokesčio. Geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas ar kelionių operatorius neturėtų atsisakyti priimti rezervacijos ar parduoti bilietą neįgaliajam ar ribotos judėsenos judumo asmeniui ar reikalauti, kad toks asmuo būtų lydimas kito asmens, išskyrus atvejus, kai tai būtina siekiant laikytis 1 dalyje nurodytų prieigos taisyklių.

20 21 straipsnis

Neįgaliesiems ir ribotos judėsenos judumo asmenims teikiama informacija

1. Paprašius Gavęs prašymą, ð stoties valdytojas, ï geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas ar kelionių operatorius ð , be kitų priemonių, Reglamente (ES) Nr. 454/2011 ir Direktyvoje XXX nustatytus prieinamumo reikalavimus atitinkančia forma ï informuoja neįgaliuosius ir ribotos judėsenos judumo asmenis apie ð stoties ir susijusios įrangos, ï geležinkelio paslaugų prieinamumą, apie riedmenų prieigos sąlygas pagal 2019 straipsnio 1 dalyje nurodytas prieigos taisykles ir apie patogumus traukiniuose.

2. Kai geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas ir (arba) kelionių operatorius taiko išimtį pagal 2019 straipsnio 2 dalį, atitinkamam neįgaliajam ar ribotos judėsenos judumo asmeniui paprašius, ji arba jis raštu praneša tokių veiksmų priežastis per penkias darbo dienas nuo atsisakymo rezervuoti ar išduoti bilietą arba pareikalavimo, kad asmuo būtų lydimas. ð Geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas arba kelionių operatorius visomis išgalėmis stengiasi tokiam asmeniui pasiūlyti, atsižvelgiant į jo reikmes, alternatyvias transporto paslaugas. ï 

21 straipsnis

Prieinamumas

1. Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai pagal TSS ribotos judėsenos asmenims užtikrina, kad stotis, peronai, riedmenys ir kiti įrenginiai yra prieinami neįgaliesiems ir ribotos judėsenos asmenims.

22 straipsnis

Pagalba geležinkelio stotyse

1.Jei neįgalusis ar ribotos judėsenos judumo asmuo išvyksta iš aprūpintos personalu geležinkelio stoties, vyksta per ją ar atvyksta į ją, geležinkelio stoties valdytojas ð arba geležinkelio įmonė (arba ir stoties valdytojas, ir geležinkelio įmonė) ï, nepažeisdamasi 2019 straipsnio 1 dalyje nurodytų prieigos taisyklių, nemokamai suteikia tokią pagalbą, kad asmuo galėtų įsėsti į išvyksiantį traukinį, persėsti į kitą traukinį ar išlipti iš atvykusio traukinio, į kurį jis ar ji nusipirko bilietą.

2. Nesant lydinčiojo personalo traukinyje ar personalo stotyje, geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai imasi visų pagrįstų pastangų suteikti neįgaliesiems ir ribotos judėsenos judumo asmenims prieigą keliauti geležinkeliu.

2. Valstybės narės gali numatyti taikyti nuo 1 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą tais atvejais, kai asmenys naudojasi paslaugomis, kurios teikiamos pagal sutartis dėl viešųjų paslaugų, sudarytas pagal Bendrijos teisę, jei kompetentinga institucija nustatė alternatyvias sąlygas ar priemones, užtikrinančias lygiavertes ar didesnes galimybes naudotis transporto paslaugomis.

3.Stotyse, kuriose nėra personalo, geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai užtikrina, kad lengvai prieinama Ö gaunama Õ informacija ð , be kitų priemonių, Direktyvoje XXX nustatytus prieinamumo reikalavimus atitinkančia forma ïyrabūtų skelbiama pagal prieigos taisykles, nurodytas 2019 straipsnio 1 dalyje, apie artimiausią stotį, kurioje yra personalas, ir tiesiogiai prieinamą pagalbą neįgaliesiems asmenims ir ribotos judėsenos judumo asmenims.

ò naujas

4.    Pagalba stotyse turi būti teikiama visą laiką, kol važiuoja traukiniai.

ê 1371/2007/EB (pritaikytas)

23 straipsnis

Pagalba Ttraukiniuose teikiama pagalba

1.Nepažeisdama 2019 straipsnio 1 dalyje nurodytų prieigos taisyklių, geležinkelio įmonė neįgaliam ir ribotos judėsenos judumo asmeniui nemokamai suteikia pagalbą traukinyje ir įsėdant į traukinį bei išlipant iš jo.

Ö 2.Nesant lydinčiojo personalo traukinyje, geležinkelio įmonės imasi visų pagrįstų pastangų sudaryti sąlygas neįgaliems arba riboto judumo asmenims keliauti geležinkeliu.  Õ

3. Taikant šį straipsnį, pagalba traukinyje – visos protingos pastangos suteikti neįgaliajam ar ribotos judėsenos judumo asmeniui pagalbą siekiant sudaryti šiam asmeniui sąlygas naudotis tomis pačiomis paslaugomis traukinyje, kuriomis gali naudotis kiti keleiviai, tuo atveju, jei dėl savo negalios ar ribotos judėsenos judumo šis asmuo negali savarankiškai ir saugiai naudotis šiomis paslaugomis.

ò naujas

4. Pagalba traukiniuose turi būti teikiama visą laiką, kol važiuoja traukiniai. 

ê 1371/2007/EB (pritaikytas)

ð naujas

24 straipsnis

Pagalbos teikimo sSąlygos, kuriomis teikiama pagalba

Geležinkelio įmonės, stoties valdytojai, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai bendradarbiauja, kad neįgaliesiems ir ribotos judėsenos judumo asmenims būtų teikiama 2022 ir 2123 straipsniuose numatyta pagalba pagal toliau pateikiamų punktų nuostatas:

(a)pagalba suteikiama, jei geležinkelio įmonei, stoties valdytojui, bilietų pardavėjui ar kelionių operatoriui, iš kurio pirktas bilietas, pranešama apie tai, kad asmeniui reikės tokios pagalbos, bent 48 valandas prieš tai, kai reikės suteikti pagalbą. Kai įsigijus bilietą Ö arba sezono bilietą Õ galima vykti į daugkartines keliones, turi užtekti vieno pranešimo, jei pateikiama tinkama informacija apie vėlesnes keliones;. ð Toks pranešimas turi būti persiunčiamas visoms kitoms geležinkelio įmonėms ir stoties valdytojams, susijusiems su asmens kelione; ï

(b)geležinkelio įmonės, stoties valdytojai, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai imasi visų priemonių, reikalingų pranešimams gauti;

(c)jei nepateikiamas joks pranešimas pagal a punktą, geležinkelio įmonė ir stoties valdytojas deda visas protingas pastangas suteikti tokią pagalbą, kad neįgalusis ir ar ribotos judėsenos judumo asmuo galėtų keliauti;

(d)nepažeisdamas kitų subjektų įgaliojimų dėl zonų, esančių už geležinkelio stoties patalpų ribų, stoties valdytojas ar kitas įgaliotas asmuo geležinkelio stoties viduje ir jos išorėje paskiria vietas, kuriose neįgaliejiūs ir ribotos judėsenos judumo asmenys gali pranešti apie savo atvykimą į geležinkelio stotį ir, prireikus, paprašyti pagalbos;

(e)pagalba suteikiama, jei neįgalusis ar ribotos judėsenos judumo asmuo prisistatoyra nustatytoje vietoje tokią pagalbą teikiančios geležinkelio įmonės ar stoties valdytojo nustatytu laiku. Nustatytas laikas negali būti anksčiau nei 60 minučių iki paskelbto išvykimo laiko, arba laiko, kai visi keleiviai turi įsiregistruoti. Jei laikas, kuriuo neįgalusis ar ribotos judėsenos judumo asmuo turi prisistatyti būti paskirtoje nustatytoje vietoje, yra nenustatytas, neįgalusis ar ribotos judėsenos judumo asmuo prisistato turi būti paskirtoje nustatytoje vietoje ne vėliau kaip likus 30 minučių iki paskelbto išvykimo laiko ar laiko, kai visi keleiviai turi įsiregistruoti.

25 straipsnis

Judėjimo įrangos, ir kitos specialios įrangos Ö arba pagalbinių prietaisų Õ kompensavimas

1.Jeigu geležinkelio įmonės Ö ir stoties valdytojai pameta arba sugadina Õ atsako už neįgaliojoaus ar ribotos judėsenos judumo asmens naudojamous Ö vežimėlius, kitą Õ judėjimo įrangosą ar kitos specialios įrangos visišką arba dalinį Ö kitus pagalbinius prietaisus Õ ð , taip pat pameta arba sužeidžia šunis vedlius, ï praradimą ar jai padarytą žalą, finansiniai apribojimai netaikomi ð geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai yra atsakingi už pametimą arba žalą ir turi juos kompensuoti ï.

ò naujas

2.1 dalyje nurodyta kompensacija turi būti lygi pamestos arba sugadintos įrangos arba prietaisų pakeitimo arba remonto išlaidoms.

3.Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai visais įmanomais būdais stengiasi prireikus kuo greičiau suteikti laikiną pakaitinę specialią įrangą arba prietaisus, kurių techninės charakteristikos ir funkcijos, jei įmanoma, lygiavertės pamestos arba sugadintos įrangos arba prietaisų charakteristikoms ir funkcijoms. Neįgaliam arba riboto judumo asmeniui leidžiama laikiną pakaitinę įrangą arba prietaisą turėti tol, kol sumokama 1 ir 2 dalyse nurodyta kompensacija. 

26 straipsnis

Darbuotojų mokymas

Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai:

(a)užtikrina, kad visi neįgaliems ir riboto judumo asmenims tiesiogiai padedantys darbuotojai, įskaitant kitos veiklą vykdančios šalies pasamdytus darbuotojus, žinotų, kaip aptarnauti neįgalius ir riboto judumo asmenis, įskaitant psichikos ir intelekto sutrikimų turinčius asmenis;

(b)moko visus stotyse tiesiogiai su keleiviais dirbančius darbuotojus, kad jie daugiau žinotų apie neįgalių asmenų reikmes;

(c)užtikrina, kad visiems naujiems pasamdytiems darbuotojams būtų rengiamas su neįgaliais asmenimis susijusių dalykų mokymas ir kad darbuotojai reguliariai lankytų žinių atnaujinimo kursus;

(d)gavę prašymą, priima į mokymą neįgalius darbuotojus, neįgalius ir riboto judumo asmenis ir (arba) jiems atstovaujančias organizacijas.

ê 1371/2007/EB

VI SKYRIUS

SAUGUMAS, SKUNDAI IR PASLAUGŲ KOKYBĖ

26 27 straipsnis

Asmeninis keleivių saugumas

Geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojai ir stoties valdytojai, valdžios institucijoms sutikus, imasi reikiamų priemonių atitinkamose savo atsakomybės srityse ir pritaiko jas pagal valdžios institucijų nustatytą saugumo lygį, kad užtikrintų keleivių asmeninį saugumą geležinkelio stotyse ir traukiniuose ir kad valdytų riziką. Jie bendradarbiauja ir keičiasi informacija apie geriausią praktiką, susijusią su saugumo lygį galinčių sumažinti veiksmų prevencija.

ê 1371/2007/EB (pritaikytas)

ð naujas

27 28 straipsnis

Skundai

1.Ö Visos Õ Ggeležinkelio įmonės ð , bilietų pardavėjai, stoties valdytojai ir stočių, kuriose kiekvieną metų dieną aptarnaujama vidutiniškai daugiau kaip 10 000 keleivių, infrastruktūros valdytojai ï Ö kiekvienas Õ nustato ð savo atitinkamos atsakomybės srities ï skundų nagrinėjimo mechanizmą, susijusį su šiame reglamente nustatytomis teisėmis ir pareigomis. Jie užtikrina, kad josų kontaktiniai duomenys ryšiams ir darbo kalba (-os) būtų plačiai žinomi keleiviams.

2.Keleiviai gali pateikti skundą bet kuriai susijusiai geležinkelio įmonei ð , bilietų pardavėjui, geležinkelio stoties arba infrastruktūros valdytojui ï. ð Skundai turi būti pateikiami per šešis mėnesius po įvykių, dėl kurių skundžiamasi. ï Skundo aAdresatas per 1 mėnesį Ö nuo skundo gavimo Õ pateikia pagrįstą atsakymą arba pagrįstais atvejais informuoja keleivį, kurią dieną praėjus mažiau kaip trims mėnesiams nuo skundo ð gavimo ï datos galima tikėtis atsakymo. ð Geležinkelio įmonės, bilietų pardavėjai, stoties valdytojai ir infrastruktūros valdytojai skundui apsvarstyti būtinus įvykio duomenis saugo dvejus metus ir pateikia juos nacionalinėms vykdančiosioms įstaigoms, jeigu jos to paprašo. ï

ò naujas

3.Informacija apie skundų nagrinėjimo procedūrą turi būti prieinama neįgaliems ir riboto judumo asmenims. 

ê 1371/2007/EB (pritaikytas)

ð naujas

34. Geležinkelio įmonė 2928 straipsnyje nurodytoje metinėje ataskaitoje skelbia gautų skundų skaičių ir kategorijas, išnagrinėtus skundus, atsakymo pateikimo laikotarpį bei veiksmus, kurių buvo imtasi gerinant padėtįpadėčiai gerinti.

28 29 straipsnis

Paslaugų kokybės standartai

1.Geležinkelio įmonės ð ir stoties valdytojai ï nustato paslaugų kokybės standartus ir įgyvendina kokybės valdymo sistemą, kuri skirta palaikyti paslaugų kokybęei palaikyti. Paslaugų kokybės standartai taikomi bent III priede išvardytoms paslaugoms.

2.Geležinkelio įmonės ð ir stoties valdytojai ï stebi savo pačių teikiamas paslaugas, kaip nurodyta paslaugų kokybės standartuose. Geležinkelio įmonės kasmet kartu su savo metine ataskaita paskelbia ataskaitą dėl teikiamų paslaugų kokybės. Ö Geležinkelio įmonės Õ Šiosšias ataskaitoas taip pat skelbiamos geležinkelio įmonės interneto Ö savo Õ tinklavietėjse. Be to, ataskaitos turi būti prieinamos Ö Europos Sąjungos geležinkelių agentūros Õ EGA interneto tinklavietėje.

VII SKYRIUS

INFORMAVIMAS IR VYKDYMAS

29 30 straipsnis

Keleivių informavimas apie jų teises

1.Geležinkelio įmonės, stoties valdytojai ð , bilietų pardavėjai ï ir kelionių operatoriai, parduodami kelionės geležinkeliu bilietus, informuoja keleivius apie jų teises ir pareigas, numatytas šiame reglamente. Siekdami įgyvendinti šį informavimo reikalavimą, geležinkelio įmonės, stoties valdytojai ir kelionių operatoriai Ö jie Õ gali naudoti jiems pateiktą šio reglamento nuostatų santrauką, paruoštą Komisijos kurią visomis oficialiomis Europos Sąjungos institucijų kalbomis , ir jiems pasiekiamą  parengia Komisija. ð Be to, elektroniniame arba popieriniame biliete ar kitokia forma, įskaitant neįgaliems ir riboto judumo asmenims skirtas Direktyvoje XXX nustatytus reikalavimus atitinkančias formas, jie pateikia paaiškinimą.  Paaiškinime nurodoma, kur tokią informaciją galima gauti, jei paslaugos teikimas atšaukiamas, keleivis praleido persėdimą arba paslaugos teikimas labai vėluoja. ï 

2.Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai stotyje ir traukinyje informuoja keleivius tinkamu būdu ð , įskaitant Direktyvoje XXX nustatytus prieinamumo reikalavimus atitinkančias formas, ï apie ð šiuo reglamentu nustatytas jų teises bei pareigas ir  ï valstybių narių pagal 3031 straipsnio nuostatas paskirtos įstaigos ar įstaigų kontaktinius duomenis ryšiams.

30 31 straipsnis

Vykdymas Ö Nacionalinių vykdančiųjų įstaigų paskyrimas Õ 

1. Kiekviena valstybė narė paskiria įstaigą ar įstaigas, atsakingas už šio reglamento vykdymą. Kiekviena įstaiga imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų gerbiamos keleivių teisės.

Kiekviena įstaiga savo organizacijos, sprendimų dėl finansavimo priėmimo, teisinės struktūros ir sprendimų priėmimo požiūriu yra nepriklausoma nuo infrastruktūros valdytojų, mokesčius imančių įstaigų, pajėgumus paskirstančių įstaigų ar geležinkelio įmonių.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie įstaigą ar įstaigas, paskirtas pagal šią dalįšį straipsnį, bei apie jos ar jų atitinkamas pareigas.

2. Bet kuris keleivis dėl įtariamų šio reglamento pažeidimų gali pateikti skundą pagal 1 dalį paskirtai atitinkamai įstaigai arba bet kuriai kitai valstybės narės paskirtai atitinkamai įstaigai.

ò naujas

32 straipsnis

Vykdymo užtikrinimo užduotys

1.Nacionalinės vykdančiosios įstaigos įdėmiai stebi, kaip laikomasi šio reglamento reikalavimų, ir imasi būtinų priemonių keleivių teisėms apginti. Todėl geležinkelio įmonės, stoties valdytojai ir infrastruktūros valdytojai toms įstaigoms jų prašymu pateikia aktualius dokumentus ir informaciją. Nacionalinės vykdančiosios įstaigos savo funkcijas vykdo atsižvelgdamos į informaciją, kurią joms pateikė pagal 33 straipsnį skundams nagrinėti paskirta įstaiga, jeigu tam paskirta ne ta pati nacionalinė vykdančioji įstaiga. Remdamosi tokios įstaigos perduotais pavieniais skundais, jos gali spręsti dėl vykdymo užtikrinimo priemonių.

2.Kiekvienų praėjusių metų savo veiklos, įskaitant pritaikytas sankcijas, statistiką nacionalinės vykdančiosios įstaigos paskelbia iki kalendorinių metų balandžio mėn. pabaigos.

3.Geležinkelio įmonės savo duomenis ryšiams pateikia valstybės narės, kurioje vykdo veiklą, nacionalinei (-ėms) vykdančiajai (-iosioms) įstaigai (-oms).

33 straipsnis

Skundų nagrinėjimas nacionalinėse vykdančiosiose įstaigose

1.Nedarant įtakos vartotojų teisėms kompensacijos reikalauti alternatyviais būdais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/11/ES 41 , keleivis gali skundą pateikti vykdančiajai įstaigai, jeigu sau naudingo sprendimo negavo skundą pagal 28 straipsnį pateikęs geležinkelio įmonei, bilietų pardavėjui, stoties arba infrastruktūros valdytojui. Vykdančiosios įstaigos skundų teikėjus informuoja, kad reikalaudami individualios kompensacijos jie turi teisę kreiptis į alternatyvaus ginčų sprendimo įstaigas.

2.Bet kuris keleivis, įtaręs šio reglamento reikalavimų pažeidimą, skundą dėl to gali pateikti nacionalinei vykdančiajai įstaigai arba bet kuriai kitai valstybės narės tuo tikslu paskirtai įstaigai.

3.Per dvi savaites nuo skundo gavimo dienos įstaiga patvirtina jį gavusi. Ilgiausia skundo nagrinėjimo procedūros trukmė – trys mėnesiai. Jei atvejis sudėtingas, įstaiga gali savo nuožiūra nagrinėjimo laikotarpį pratęsti iki šešių mėnesių. Tuomet ji informuoja keleivį apie tokio pratęsimo priežastis ir laiką, kurio, kaip tikimasi, reikės procedūrai užbaigti. Ilgiau nei šešis mėnesius gali būti nagrinėjami tik su teismo procesais susiję atvejai. Jei įstaiga yra ir alternatyvaus ginčų sprendimo įstaiga, apibrėžta Direktyvoje 2013/11/ES, taikomi toje direktyvoje nustatyti terminai.

Skundų nagrinėjimo procedūra turi būti prieinama neįgaliems ir riboto judumo asmenims.

4.Keleivių skundus dėl incidentų, susijusių su geležinkelio įmone, nagrinėja tai įmonei leidimą išdavusios valstybės narės nacionalinė vykdančioji įstaiga.

5.Jei skundas susijęs su įtariamais stoties arba infrastruktūros valdytojų padarytais pažeidimais, jį nagrinėja valstybės narės, kurios teritorijoje įvyko incidentas, nacionalinė vykdančioji įstaiga.

6.Bendradarbiaudamos pagal 34 straipsnį, nacionalinės vykdančiosios įstaigos gali daryti 4 arba 5 dalies išimtis, jeigu išimtys yra naudingos keleiviui dėl pagrįstų priežasčių, ypač dėl kalbos arba gyvenamosios vietos.

ê 1371/2007/EB (pritaikytas)

ð naujas

31 34 straipsnis

Ö Nacionalinių Õ V vykdančiųjų įstaigų Ö keitimasis informacija ir tarpvalstybinis Õ bendradarbiavimas

ò naujas

1.Jei pagal 31 ir 33 straipsnius paskirtos skirtingos įstaigos, turi būti sukurti Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimus atitinkantys informacijos teikimo metodai, kad tos įstaigos, tarpusavyje keisdamosi informacija, nacionalinei vykdančiajai įstaigai padėtų atlikti jai paskirtas priežiūros ir vykdymo užtikrinimo užduotis ir kad pagal 33 straipsnį paskirta skundų nagrinėjimo įstaiga galėtų rinkti pavieniams skundams nagrinėti būtiną informaciją.

ê 1371/2007/EB (pritaikytas)

ð naujas

2. 30 straipsnyje nurodytos Ö Nacionalinės Õ vykdančiosios įstaigos, siekdamos visoje Bendrijoje koordinuoti sprendimų priėmimo principus, Ö koordinavimo tikslais Õ keičiasi informacija apie savo darbą ir sprendimų priėmimo principus bei praktiką. Komisija joms padeda vykdyti šią užduotį.

ð 3.Nacionalinės vykdančiosios įstaigos laikosi IV priede nustatytos procedūros. ï 

ê 1371/2007/EB (pritaikytas)

ð naujas

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32 35 straipsnis

Sankcijos

1.Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės iki 2010 m. birželio 3 d. praneša Komisijai apie tas taisykles ir priemones ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

ð 2.Bendradarbiaudama pagal 34 straipsnį, nacionalinė vykdančioji įstaiga, jeigu ji yra kompetentinga 33 straipsnio 4 ir 5 dalių klausimais arba jeigu ji gavo kitos skundą nagrinėjančios nacionalinės vykdančiosios įstaigos prašymą, tiria tos įstaigos nurodytą šio reglamento pažeidimą ir prireikus taiko sankcijas. ï

33 straipsnis

Priedai

Priemonės, skirtos pakeisti neesminius šio reglamento elementus, pritaikant priedus, išskyrus I priedą, tvirtinamos taikant 35 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

34 36 straipsnis

Iš dalies keičiančios nuostatosÖ Deleguotieji įgaliojimai Õ

1.2, 10 ir 12 straipsniams įgyvendinti būtinos priemonės, skirtos pakeisti neesminius šio reglamento elementus jį papildant, priimamos taikant 35 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2.Priemonės, skirtos pakeisti neesminius šio reglamento elementus, pritaikant jame, išskyrus jo I priedą, nurodytas finansines sumas atsižvelgiant į infliaciją, priimamos taikant 35 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

ð Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 37 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais: ï 

ð i) atsižvelgiant į infliaciją tikslinamos 13 straipsnyje nurodytos pinigų sumos; ï 

ð ii) atsižvelgiant į Vienodųjų CIV taisyklių pakeitimus ir šios srities technologijų plėtotę iš dalies keičiami I, II ir III priedai. ï 

ò naujas

37 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.36 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [įrašyti – šio reglamento įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 42 nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal šį straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

ê 1371/2007/EB (pritaikytas)

ð naujas

35 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda pagal Direktyvos 91/440/EEB 11a straipsnį įsteigtas komitetas.

2.Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

36 38 straipsnis

PranešimasÖ Ataskaita Õ

Iki 2012 m. gruodžio 3 d. ð [Praėjus penkeriems metams po šio reglamento priėmimo] ï Komisija pranešaÖ pateikia Õ Europos Parlamentui ir Tarybai apie šio reglamento įgyvendinimąo ir rezultatusų Ö ataskaitą Õ, ir ypač apie poveikį paslaugų kokybės standartams.

Pranešimas bus Ö Ataskaita Õ grindžiamas pagal šį reglamentą ir pagal Direktyvos 91/440/EEB 10b straipsnį pateiktina informacija. Prireikus prie pranešimoÖ ataskaitos Õ pridedami atitinkami pasiūlymai.

ò naujas

39 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 1371/2007 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą pagal V priede pateiktą atitikmenų lentelę.

ê 1371/2007/EB (pritaikytas)

37 40 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja Ö dvidešimtą dieną Õ po 24 mėnesių nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, 2007 12 3, p. 14).

(2) 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) su pakeitimais, padarytais 1999 m. birželio 3 d. protokolu dėl COTIF keitimo (1999 m. protokolas), A priedas.

(3) Byla C 509/11 ÖBB-Personenverkehr.

(4) Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų taikymo ataskaita, kurią Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė Komisija (COM(2013) 0587).

(5) (įrašyti nuorodą į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą)

(6) COM(2015) 117.

(7) https://www.un.org/development/desa/disabilities/convention-on-the-rights-of-persons-with-disabilities.html

(8) Reglamento 19–25 straipsniai.

(9) Direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimo pasiūlymas (COM/2015/0615 final – 2015/0278 (COD)).

(10) Komisijos komunikatas „Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų aiškinamosios gairės“ (OL C 220, 2015 7 4, p. 1).

(11) 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2370, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/34/ES, kiek tai susiję su keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų rinkos atvėrimu ir geležinkelių infrastruktūros valdymu (OL L 352, 2016 12 23, p. 1).

(12) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 63).

(13) Europos Sąjungos ir Tarptautinio vežimo geležinkeliais tarpvyriausybinės organizacijos susitarimas dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) su pakeitimais, padarytais 1999 m. birželio 3 d. Vilniaus protokolu (OL L 51, 2013 2 23, p. 8).
http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:22013A0223(01)&from=LT  

(14) 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 13 straipsnis (OL L 46, 2004 2 17, p. 1).

(15) Žr. poveikio vertinimo 6 dalį.

(16) Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas (KOM/2011/0144 galutinis).

(17) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL L 326, 2015 12 11, p. 1).

(18) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo pasiūlymas (COM(2016) 283).

(19) „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“, KOM(2010) 636 galutinis, 2010 11 15.

(20) OL L 138, 2016 5 26, p. 44.

(21) https://ec.europa.eu/transport/content/stakeholder-consultation-regulation-ec-13712007-rail-passengers-rights-and-obligations_en

(22) OL C , , p. .

(23) OL C , , p. .

(24) 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 227 E, 2006 9 21, p. 490), 2006 m. liepos 24 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 289 E, 2006 11 28, p. 1), 2007 m. sausio 18 d. Europos Parlamento pozicija (dar neskelbta Oficialiajame leidinyje), 2007 m. rugsėjo 25 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija ir 2007 m. rugsėjo 26 d. Tarybos sprendimas.

(25) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, 2007 12 3, p. 14).

(26) OL C 137, 2002 6 8, p. 2.

(27) 2011 m. gegužės 5 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 454/2011 dėl transeuropinės geležinkelių sistemos telematikos priemonių keleivių vežimo paslaugoms posistemio techninės sąveikos specifikacijos (OL L 123, 2011 5 12, p. 11).

(28) OL L 110, 2001 4 20, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/32/EB (OL L 141, 2007 6 2, p. 63).

(29) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

(30) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(31) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 3 1, p. 1).

(32) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(33) OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(34) OL L 343, 2012 12 14, p. 32.

(35) OL L 143, 1995 6 27, p. 70. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB (OL L 164, 2004 4 30, p. 44).

(36) OL L 237, 1991 8 24, p. 25. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/103/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 344).

(37) 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL L 75, 2001 3 15, p. 29). Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/49/EB.

(38) 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (OL L 158, 1990 6 23, p. 59).

(39) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL L 326, 2015 12 11, p. 1).

(40) Direktyva XXX dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimo (Europos prieinamumo aktas) (OL L X, XXXX X X, p. X).

(41) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 14).

(42) Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 09 27

COM(2017) 548 final

PRIEDAI

prie

pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų

(nauja redakcija)

{SWD(2017) 317 final}
{SWD(2017) 318 final}

PRIEDAI

ê1371/2007/EB I priedas

I PRIEDAS

Ištrauka iš Vienodųjų tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais sutarties taisyklių (CIV)

A priedas

1980 m. gegužės 9 d. Ttarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF), pakeistos Ttarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties pakeitimo 1999 m. birželio 3 d. protokolu

II ANTRAŠTINĖ DALIS

VEŽIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR VYKDYMAS

6 straipsnis

Vežimo sutartis

1.   Pagal vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį ir, prireikus, bagažą bei transporto priemones į paskirties vietą bei pristatyti bagažą ir transporto priemones į paskirties vietą.

2.   Vežimo sutartis turi būti patvirtinta vienu ar daugiau keleiviui išduotų bilietų. Tačiau pagal 9 straipsnį tai, kad bilieto nėra, jis neatitinka reikalavimų arba buvo pamestas, neturi įtakos sutarties buvimui ar galiojimui; sutartis ir toliau taikoma atsižvelgiant į šias Vienodąsias taisykles.

3.   Bilietas yra prima facie įrodymas, kad vežimo sutartis buvo sudaryta, bei sutarties turinio prima facie įrodymas.

7 straipsnis

Bilietas

1.   Bendrosiose vežimo sąlygose nustatoma bilietų forma ir turinys, taip pat kalba ir ženklai, kurie turi būti naudojami juos spausdinant ir išrašant.

2.   Į bilietą turi būti įrašoma ši informacija, ja neapsiribojant:

3.   Įsigydamas bilietą keleivis privalo įsitikinti, kad jis išduotas pagal jo nurodymus.

4.   Bilietas gali būti perduodamas kitam asmeniui, jeigu jis nebuvo išrašytas keleivio vardu ir jeigu kelionė dar neprasidėjo.

5.   Bilietas gali būti išduodamas naudojant elektroninių duomenų, kuriuos galima paversti įskaitomais rašytiniais simboliais, registravimo formą. Duomenų registravimui ir tvarkymui naudojamos procedūros turi būti funkciškai lygiavertės, pirmiausia bilieto, kurį sudaro tie duomenys, įrodomosios vertės požiūriu.

8 straipsnis

Vežimo mokesčio mokėjimas ir grąžinimas

1.   Jei keleivis ir vežėjas nesusitarė kitaip, vežimo mokestis mokamas iš anksto.

2.   Bendrosiose vežimo sąlygose nustatoma, kokiomis sąlygomis vežimo mokestis yra grąžinamas.

9 straipsnis

Teisė būti vežamam. Atsisakymas vežti

1.   Keleivis nuo kelionės pradžios turi turėti galiojantį bilietą ir jį pateikti bilietų tikrinimo metu. Bendrosiose vežimo sąlygose galima numatyti:

2.   Bendrosiose vežimo sąlygose galima numatyti, kad keleivius, kurie:

atsisakoma vežti arba jiems draudžiama tęsti kelionę, ir kad tokie asmenys neturi teisės susigrąžinti vežimo mokesčio arba mokesčio už registruoto bagažo vežimą, kurį jie sumokėjo.

10 straipsnis

Administracinių formalumų atlikimas

Keleivis turi laikytis formalumų, kuriuos nustato muitinės ar kitos administracinės institucijos.

11 straipsnis

Traukinių atšaukimas ir vėlavimas. Praleisti persėdimai

Vežėjas prireikus turi ant bilieto patvirtinti, kad traukinys buvo atšauktas arba buvo praleistas persėdimas.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

RANKINIO BAGAŽO, GYVŪNŲ, REGISTRUOTO BAGAŽO IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ VEŽIMAS

I skyrius

Bendrosios nuostatos

12 straipsnis

Priimtini daiktai ir gyvūnai

1.   Pagal Bendrąsias vežimo sąlygas keleivis gali pasiimti daiktusų, kuriuos galima lengvai prižiūrėti (rankinį bagažą), ir taip pat gyvusų gyvūnusų. Be to, pagal Bendrųjų vežimo sąlygų specialias nuostatas keleivis gali pasiimti griozdiškusų daiktusų. Daiktų ir gyvūnų, kurie galėtų trukdyti keleiviams, kelti jiems nepatogumus arba padaryti žalos, negalima pasiimti kaip rankinio bagažo.

2.   Keleivis pagal Bendrąsias vežimo sąlygas gali siųsti daiktus ir gyvūnus kaip registruotą bagažą.

3.   Vežėjas, veždamas keleivius, gali leisti vežti transporto priemones pagal Bendrųjų vežimo sąlygų specialias nuostatas.

4.   Vežant pavojingus krovinius kaip rankinį bagažą, registruotą bagažą bei vežant juos transporto priemonėse ar priemonėmis, kurios pagal šią antraštinę dalį yra vežamos geležinkeliu, reikia laikytis reglamento dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais (RID).

13 straipsnis

Tikrinimas

1.   Jeigu yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad vežimo sąlygų nebuvo laikomasi, vežėjas turi teisę patikrinti, ar vežami daiktai (rankinis bagažas, registruotas bagažas, transporto priemonės, įskaitant jų krovinį) ir gyvūnai atitinka vežimo sąlygas, išskyrus atvejus, kai pagal valstybės, kurioje būtų vykdomas tikrinimas, įstatymus ir taisykles tai yra draudžiama. Keleivis turi būti pakviestas dalyvauti tikrinime. Jeigu jis nepasirodo arba su juo neįmanoma susisiekti, vežėjas turi reikalauti, kad dalyvautų du nepriklausomi liudytojai.

2.   Jeigu nustatoma, kad vežimo sąlygų nebuvo laikomasi, vežėjas gali reikalauti, kad keleivis sumokėtų dėl tikrinimo patirtas išlaidas.

14 straipsnis

Administracinių formalumų atlikimas

Keleivis turi laikytis formalumų, kuriuos nustato muitinės ar kitos administracinės institucijos, kai, jį vežant, jis turi vežamų daiktų (rankinį bagažą, registruotą bagažą, transporto priemones, įskaitant jų krovinį) ar gyvūnų. Jis dalyvauja tikrinant šiuos daiktus, jeigu kiekvienos valstybės įstatymuose ir taisyklėse nėra numatyta kitaip.

II skyrius

Rankinis bagažas ir gyvūnai

15 straipsnis

Priežiūra

Prižiūrėti rankinį bagažą ir gyvūnus, kuriuos keleivis pasiėmė, yra jo atsakomybė.

III skyrius

Registruotas bagažas

16 straipsnis

Registruoto bagažo siuntimas

1.   Su registruoto bagažo siuntimu susiję sutartiniai įsipareigojimai turi būti nustatyti bagažo registravimo kvite, kuris išduodamas keleiviui.

2.   Pagal 22 straipsnį tai, kad bagažo registravimo kvito nėra, jis neatitinka reikalavimų arba buvo pamestas, neturi įtakos susitarimų, susijusių su registruoto bagažo siuntimu, buvimui ar galiojimui; šie susitarimai ir toliau taikomi atsižvelgiant į šias Vienodąsias taisykles.

3.   Bagažo registravimo kvitas yra prima facie įrodymas, kad bagažas buvo registruotas, ir jo vežimo sąlygų prima facie įrodymas.

4.   Jei neįrodyta kitaip, laikoma, kad, vežėjui perėmus registruotą bagažą, jis buvo geros būklės, ir kad bagažo vienetų skaičius ir masė atitiko bagažo registravimo kvito įrašus.

17 straipsnis

Bagažo registravimo kvitas

1.   Bendrosiose vežimo sąlygose nustatoma bagažo registravimo kvito forma ir turinys, taip pat kalba ir ženklai, kurie turi būti naudojami jį spausdinant ir išrašant. 7 straipsnio 5 dalis taikoma mutatis mutandis.

2.   Į bagažo registravimo kvitą turi būti įrašoma ši informacija, ja neapsiribojant:

3.   Gaudamas bagažo registravimo kvitą keleivis privalo įsitikinti, kad jis išduotas pagal jo nurodymus.

18 straipsnis

Registravimas ir vežimas

1.   Jei Bendrosiose vežimo sąlygose nenumatyta kitaip, bagažas registruojamas tik pateikus bilietą, galiojantį bent iki bagažo paskirties vietos. Kitais atžvilgiais bagažas registruojamas pagal siuntimo vietoje galiojančias taisykles.

2.   Jeigu Bendrosiose vežimo sąlygose numatoma, kad bagažą galima leisti vežti nepateikus bilieto, šių Vienodųjų taisyklių nuostatos, nustatančios su keleivio registruotu bagažu susijusias keleivio teises ir pareigas, taikomos registruoto bagažo siuntėjui mutatis mutandis.

3.   Vežėjas gali siųsti registruotą bagažą kitu traukiniu ar kitos rūšies transportu ir kitu maršrutu, negu keleivio naudojamas maršrutas.

19 straipsnis

Registruoto bagažo vežimo mokesčių mokėjimas

Jei keleivis ir vežėjas nesusitarė kitaip, registruoto bagažo vežimo mokesčiai mokami registravimo metu.

20 straipsnis

Registruoto bagažo žymėjimas

Ant kiekvieno bagažo vieneto gerai matomoje vietoje keleivis privalo pakankamai patvariai ir įskaitomai nurodyti:

21 straipsnis

Teisė disponuoti registruotu bagažu

1.   Jei aplinkybės leidžia ir jei taip nepažeidžiami muitinės ar kitų administracinės valdžios institucijų reikalavimai, keleivis gali reikalauti, kad bagažas būtų grąžintas siuntimo paskirties vietoje pateikus bagažo registravimo kvitą ir, jei to reikalaujama Bendrosiose vežimo sąlygose, bilietą.

2.   Bendrosiose vežimo sąlygose gali būti kitų nuostatų dėl teisės disponuoti registruotu bagažu, visų pirma dėl paskirties vietos pakeitimų ir galimų finansinių pasekmių keleiviui.

22 straipsnis

Išdavimas

1.   Registruotas bagažas išduodamas pateikus bagažo registravimo kvitą ir tam tikrais atvejais sumokėjus priklausančias sumas už siuntimą.

Vežėjas neprivalo, bet turi teisę patikrinti, ar kvito turėtojas turi teisę atsiimti bagažą.

2.   Bagažo išdavimas prilygsta jo išdavimui bagažo registravimo kvito turėtojui, jei pagal paskirties vietoje galiojančius nurodymus:

3.   Bagažo registravimo kvito turėtojas gali reikalauti, kad bagažas būtų išduotas paskirties vietoje praėjus sutartam laikui ir tam tikrais atvejais – laikui, kurio reikia muitinės ir kitų administracinės valdžios institucijų operacijoms atlikti.

4.   Nepateikus bagažo registravimo kvito, vežėjas privalo išduoti bagažą tik tam asmeniui, kuris įrodo turįs į jį teisę; jei pateiktas įrodymas pasirodo nepakankamas, vežėjas gali reikalauti užstato.

5.   Bagažas išduodamas registravimo metu nurodytoje paskirties vietoje.

6.   Bagažo registravimo kvito turėtojas, kuriam bagažas nebuvo išduotas, gali reikalauti, kad kvite būtų patvirtinta diena ir laikas, kada jis prašė išduoti bagažą pagal 3 dalį.

7.   Teisę į bagažą turintis asmuo gali atsisakyti priimti bagažą, jei vežėjas nevykdo jo prašymo atlikti registruoto bagažo patikrinimą, kad būtų nustatyta įtariama žala.

8.   Visais kitais atvejais bagažas išduodamas laikantis paskirties vietoje galiojančių nurodymų.

IV skyrius

Transporto priemonės

23 straipsnis

Vežimo sąlygos

Bendrųjų vežimo sąlygų specialiose nuostatose, reglamentuojančiose transporto priemonių vežimą, visų pirma nurodomos priėmimo vežti, registravimo, pakrovimo ir vežimo, iškrovimo ir išdavimo sąlygos bei keleivio pareigos.

24 straipsnis

Vežimo kvitas

1.   Su transporto priemonių vežimu susijusios sutartinės pareigos turi būti nustatytos vežimo kvite, kuris išduodamas keleiviui. Vežimo kvitas gali būti keleivio bilieto dalis.

2.   Bendrųjų vežimo sąlygų specialiose nuostatose, reglamentuojančiose transporto priemonių vežimą, nustatoma vežimo kvito forma ir turinys, taip pat kalba ir ženklai, kurie turi būti naudojami jį spausdinant ir išrašant. 7 straipsnio 5 dalis taikoma mutatis mutandis.

3.   Į vežimo kvitą turi būti įrašoma ši informacija, ja neapsiribojant:

4.   Gavęs vežimo kvitą, keleivis privalo įsitikinti, kad jis buvo išrašytas pagal jo nurodymus.

25 straipsnis

Taikoma teisė

Atsižvelgiant į šio skyriaus nuostatas transporto priemonėms taikomos su bagažo vežimu susijusios III skyriaus nuostatos.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

VEŽĖJO ATSAKOMYBĖ

I skyrius

Atsakomybė keleivių mirties arba kūno sužalojimo atveju

26 straipsnis

Atsakomybės pagrindas

1.   Vežėjas atsako už žalą, atsiradusią dėl keleivio mirties, kūno sužalojimo ar už bet kurią kitą fizinę ar psichinę žalą, kurią sukėlė su geležinkelio eksploatacija susijęs įvykis, kuris įvyko keleiviui esant traukinyje, jam įlipant į traukinį arba iš jo išlipant, neatsižvelgiant į tai, kokia geležinkelio infrastruktūra naudojamasi.

2.   Vežėjas atleidžiamas nuo šios atsakomybės,

3.   Jei įvykį sukėlė trečiojo asmens elgesys ir jei nepaisant to vežėjas nėra visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės pagal 2 dalies c punktą, jis yra visiškai atsakingas pagal šias Vienodąsias taisykles, nepažeidžiant atgręžtinio reikalavimo teisių, kurias vežėjas gali panaudoti prieš trečiąjį asmenį.

4.   Šios Vienodosios taisyklės neturi poveikio atsakomybei, kuri gali tekti vežėjui 1 dalyje nenumatytais atvejais.

5.   Jei viena vežimo sutartimi reglamentuojamą vežimą vykdo paeiliui vežantys vežėjai, už keleivių mirtį ir kūno sužalojimą atsako vežėjas, pagal vežimo sutartį privalėjęs teikti vežimo, kurio metu įvyko įvykis, paslaugą. Kai šią paslaugą teikia ne vežėjas, o jį pavaduojantis vežėjas, abu vežėjai solidariai atsako pagal šias Vienodąsias taisykles.

27 straipsnis

Nuostolių atlyginimas mirties atveju

1.   Keleivio mirties atveju atlyginami šie nuostoliai:

2.   Jei dėl keleivio mirties asmenys, kuriuos jis turėjo arba būtų turėjęs teisinę pareigą išlaikyti, netenka paramos, šie nuostoliai tokiems asmenims taip pat kompensuojami. Asmenų, kuriuos keleivis išlaikė neturėdamas teisinės pareigos tai daryti, teises iškelti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo reglamentuoja nacionalinė teisė.

28 straipsnis

Nuostolių atlyginimas kūno sužalojimo atveju

Kūno sužalojimo ar kitos fizinės ar psichinės žalos keleiviui atveju atlyginami šie nuostoliai:

29 straipsnis

Kompensacija už kitokį kūno sužalojimą

Nacionalinėje teisėje turi būti nustatyta, ar vežėjas privalo atlyginti nuostolius už kitokį, k nei numatyta 27 ir 28 straipsniuose, kūno sužalojimą ir kokiu laipsniu.

30 straipsnis

Nuostolių atlyginimo forma ir suma mirties ir kūno sužalojimo atveju

1.   Nuostoliai pagal 27 straipsnio 2 dalį ir 28 straipsnio b punktą privalo būti atlyginami vienkartine išmoka. Tačiau jei pagal nacionalinę teisę leidžiama mokėti anuitetą, nuostoliai atlyginami šia forma, jei to prašo sužalotas keleivis arba 27 straipsnio 2 dalyje minėti teisę į nuostolių atlyginimą turintys asmenys.

2.   Pagal 1 dalį atlyginamų nuostolių suma nustatoma pagal nacionalinę teisę. Tačiau Vienodųjų taisyklių tikslais nustatoma vienkartinės išmokos arba ją atitinkančio metinio anuiteto viršutinė riba vienam keleiviui – 175 000 apskaitos vienetų, kai nacionalinėje teisėje numatyta mažesnė už šią sumą viršutinė riba.

31 straipsnis

Kitos transporto rūšys

1.   Atsižvelgiant į 2 dalį, su vežėjo atsakomybe keleivių mirties arba kūno sužalojimo atveju susijusios nuostatos netaikomos tuo atveju, kai žala atsiranda vežimo metu, kuris pagal vežimo sutartį nebuvo vežimas geležinkeliu.

2.   Tačiau kai geležinkelio transporto priemonės keliamos keltu, su atsakomybe keleivių mirties arba kūno sužalojimo atveju susijusios nuostatos taikomos tada, kai 26 straipsnio 1 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje minėti žala atsiranda dėl su geležinkelio veikimu susijusio įvykio, įvykusio tuo metu, kai keleivis buvo minėtoje geležinkelio transporto priemonėje, į ją lipo ar iš jos išlipo.

3.   Kai dėl išskirtinių aplinkybių geležinkelio veikimas laikinai sustabdomas ir keleiviai vežami kitos rūšies transportu, vežėjas atsako pagal šias Vienodąsias taisykles.

II skyrius

Atsakomybė tvarkaraščio nesilaikymo atveju

32 straipsnis

Atsakomybė traukinių atšaukimo, vėlavimo arba praleisto persėdimo atveju

1.   Vežėjas yra atsakingas už nuostolius ar žalą, kurią keleivis patiria, nes dėl traukinio atšaukimo, vėlavimo arba praleisto persėdimo jis negali toliau tęsti kelionės tą pačią dieną arba esamomis aplinkybėmis iš jo negali būti pagrįstai reikalaujama tęsti kelionę tą pačią dieną. Nuostolius sudaro pagrįstos apgyvendinimo išlaidos ir pagrįstos informuojant keleivio laukiančius asmenis patirtos išlaidos.

2.   Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, kai traukinių atšaukimo, vėlavimo arba praleisto persėdimo priežastis yra viena iš šių priežasčių:

3.   Nacionalinėje teisėje turi būti nustatyta, ar vežėjas privalo atlyginti 1 dalyje nenumatytus nuostolius ir kokiu laipsniu. Ši nuostata nepažeidžia 44 straipsnio.

III skyrius

Atsakomybė už rankinį bagažą, gyvūnus, registruotą bagažą ir transporto priemones

1 SKIRSNIS

Rankinis bagažas ir gyvūnai

33 straipsnis

Atsakomybė

1.   Keleivių mirties ar kūno sužalojimo atveju vežėjas taip pat atsako už žalą, atsiradusią dėl visiško ar dalinio daiktų, kuriuos keleivis dėvėjo arba vežėsi kaip rankinį bagažą, praradimą ar sugadinimą; tai taip pat taikoma gyvūnams, kuriuos keleivis vežėsi kartu. 26 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

2.   Kitais atvejais vežėjas neatsako už visišką ar dalinį daiktų, rankinio bagažo ar gyvūnų praradimą ar jiems padarytą žalą, už kurių priežiūrą yra atsakingas keleivis pagal 15 straipsnį, jei praradimo ar žalos priežastis nėra vežėjo kaltė. IV antraštinės dalies kiti straipsniai, išskyrus 51 straipsnį, ir VI antraštinė dalis šiuo atveju netaikoma.

34 straipsnis

Nuostolių atlyginimo riba daiktų praradimo arba sugadinimo atveju

Kai vežėjas yra atsakingas pagal 33 straipsnio 1 dalį, jis privalo sumokėti kompensaciją, kuri negali būti didesnė kaip 1 400 apskaitos vienetų vienam keleiviui.

35 straipsnis

Atsakomybės netaikymas

Vežėjas neatsako už keleiviui padarytą žalą tuo atveju, kai keleivis neįvykdo muitinės ar kitų administracinių institucijų reikalaujamų formalumų.

2 SKIRSNIS

Registruotas bagažas

36 straipsnis

Atsakomybės pagrindas

1.   Vežėjas atsako už žalą, atsiradusią dėl visiško ar dalinio registruoto bagažo praradimo ar sugadinimo laikotarpiu nuo momento, kai bagažą perėmė vežėjas, iki išdavimo momento, taip pat dėl pavėluoto išdavimo.

2.   Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tokiu laipsniu, kokiu bagažo praradimas ar sugadinimas įvyko arba išdavimas vėlavo dėl keleivio kaltės; dėl keleivio nurodymo, bet ne dėl vežėjo kaltės; dėl registruoto bagažo vidinio defekto arba dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir užkirsti kelio jų pasekmėms;.

3.   Vežėjas atleidžiamas nuo šios atsakomybės tokiu laipsniu, kokiu žala atsiranda dėl ypatingos rizikos, būdingos vienai ar kelioms iš šių aplinkybių:

37 straipsnis

Įrodinėjimo pareiga

1.   Pareigą įrodyti, kad bagažas prarastas, sugadintas arba buvo vėluojama jį išduoti dėl vienos iš 36 straipsnio 2 dalyje nurodytos priežasties, turi vežėjas.

2.   Kai vežėjas nustato, kad atsižvelgus į aplinkybes konkrečiu atveju žala galėjo atsirasti dėl kurio nors ar keleto 36 straipsnio 3 dalyje nurodytų rizikos aplinkybių, laikoma, kad ji dėl to ir atsirado. Tačiau į žalos atlyginimą teisę turintis asmuo turi teisę įrodyti, kad žala visiškai arba iš dalies atsirado ne dėl kurios nors iš tų rizikos aplinkybių.

38 straipsnis

Paeiliui vežantys vežėjai

Jei viena vežimo sutartimi reglamentuojamą vežimą paeiliui vykdo keli vežėjai, kiekvienas vežėjas, perimdamas bagažą su bagažo registravimo kvitu ar transporto priemonę su vežimo kvitu, siųsdami bagažą ar veždami transporto priemones tampa vežimo sutarties šalimi ir vadovaujasi bagažo registravimo kvite arba vežimo kvite nurodytomis sąlygomis bei prisiima su tuo susijusias pareigas. Šiuo atveju kiekvienas vežėjas atsako už vežimą visu maršrutu iki išdavimo.

39 straipsnis

Pavaduojantis vežėjas

1.   Vežėjas yra atsakingas už visą vežimą ir tuo atveju, kai jis visiškai ar iš dalies paveda vykdyti vežimą pavaduojančiam vežėjui, nepaisant to, ar jis naudojasi vežimo sutartyje numatyta teise tai daryti.

2.   Visos šių Vienodųjų taisyklių nuostatos, kurios reglamentuoja vežėjo atsakomybę, taikomos ir pavaduojančio vežėjo atsakomybei už jo vykdomą vežimą. Tuo atveju, jei darbuotojams ar kitiems asmenims, kurių paslaugomis vykdydamas vežimą naudojasi pavaduojantis vežėjas, iškeliamas ieškinys, taikomi 48 ir 52 straipsniai.

3.   Bet koks specialus susitarimas, pagal kurį vežėjas prisiima šiomis Vienodosiomis taisyklėmis nenustatytas pareigas arba atsisako šiomis Vienodosiomis taisyklėmis suteiktų teisių, neturi galios pavaduojančiam vežėjui, kuris jo aiškiai ir raštu nepatvirtino. Nepaisant to, ar pavaduojantis vežėjas patvirtino tokį specialų susitarimą, vežėjui ir toliau yra privalomos pagal jį atsirandančios pareigos ir teisių atsisakymas.

4.   Tais atvejais ir tokiu laipsniu, kuriuo atsako tiek vežėjas, tiek pavaduojantis vežėjas, jie atsako solidariai.

5.   Kompensacijos, kurią turi išmokėti vežėjas, pavaduojantis vežėjas ir jų darbuotojai bei kiti asmenys, kurių paslaugomis jie naudojasi vykdydami vežimą, bendra suma negali viršyti šiose Vienodosiose taisyklėse nustatytų ribų.

6.   Šiuo straipsniu nepažeidžiamos vežėjo ir pavaduojančio vežėjo tarpusavio atgręžtinio reikalavimo teisės.

40 straipsnis

Bagažo praradimo prezumpcija

1.   Teisę į žalos atlyginimą praradus bagažą turintis asmuo, nereikalaujant pateikti daugiau įrodymų, gali laikyti, kad bagažo vienetas yra prarastas, kai jis neišduodamas ar jam neatiduodamas per keturiolika dienų nuo prašymo išduoti bagažą pateikimo pagal 22 straipsnio 3 dalį.

2.   Jei prarastu laikomas bagažo vienetas atsiranda per vienerius metus nuo prašymo išduoti bagažą pateikimo, vežėjas privalo pranešti teisę į bagažą turinčiam asmeniui, jei žinomas arba gali būti nustatytas jo adresas.

3.   Gavęs 2 dalyje nurodytą pranešimą, per trisdešimt dienų teisę į bagažą turintis asmuo gali pareikalauti jam išduoti tą bagažo vienetą. Tuo atveju jis privalo sumokėti už bagažo vieneto pervežimą iš siuntimo paskirties vietos į išdavimo vietą bei grąžinti gautą kompensaciją, tam tikrais atvejais atskaičius visas įskaičiuotas išlaidas. Nepaisant to, jis išlaiko teisę reikalauti 43 straipsnyje nustatytos kompensacijos už pavėluotą išdavimą.

4.   Jei per 3 dalyje nurodytą laikotarpį nepareikalaujama išduoti atsiradusio bagažo vieneto arba jei jis atsiranda praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo prašymo išduoti bagažą pateikimo, vežėjas jį pašalina pagal bagažo vieneto buvimo vietoje galiojančius įstatymus ir nurodymus.

41 straipsnis

Kompensacija už prarastą bagažą

1.   Jei registruotas bagažas prarastas visas ar iš dalies, vežėjas privalo, nemokėdamas jokių kitų žalos atlyginimų, sumokėti:

Kompensavimo už prarasto bagažo kilogramą ar vienetą metodas nustatomas Bendrosiose vežimo sąlygose.

2.   Papildomai vežėjas privalo padengti bagažo vežimo mokestį ir kitas sumokėtas sumas, susijusias su prarasto bagažo vieneto vežimu, bei jau sumokėtus muito ir akcizo mokesčius.

42 straipsnis

Kompensacija už sugadintą bagažą

1.   Registruoto bagažo sugadinimo atveju vežėjas privalo sumokėti kompensaciją, lygią bagažo vertės sumažėjimui, nemokėdamas jokių kitų žalos atlyginimų.

2.   Kompensacija neturi viršyti:

43 straipsnis

Kompensacija už pavėlavimą pristatant

1.   Pavėlavimo pristatant registruotą bagažą atveju vežėjas turi sumokėti už kiekvieną dvidešimt keturių valandų laikotarpį po to, kai buvo pareikalauta pristatyto bagažo, bet ne daugiau kaip už keturiolika dienų:

Kompensavimo už prarasto bagažo kilogramą ar vienetą metodai nustatomi Bendrosiose vežimo sąlygose.

2.   Viso bagažo praradimo atveju 1 dalyje numatyta kompensacija nemokama kaip priedas prie kompensacijos, numatytos 41 straipsnyje.

3.   Dalies bagažo praradimo atveju 1 dalyje numatyta kompensacija mokama už neprarastąją bagažo dalį.

4.   Žalos bagažui atveju, jei ta žala padaryta ne dėl pavėluoto pristatymo, 1 dalyje nurodyta kompensacija tam tikrais atvejais mokama kaip priedas prie kompensacijos, numatytos 42 straipsnyje.

5.   Visa kompensacija, numatyta 1 dalyje kartu su mokesčiu pagal 41 ir 42 straipsnius, jokiu atveju negali viršyti kompensacijos, kuri būtų mokama viso bagažo praradimo atveju.

3 SKIRSNIS

Transporto priemonės

44 straipsnis

Kompensacija už vėlavimą

1.   Vėlavimo pakrauti atveju dėl priežasčių, susijusių su vežėju, arba vėlavimo pristatyti transporto priemonę atveju vežėjas turi, jei teisę į bagažą turintis asmuo įrodo, kad dėl to jis patyrė žalą, mokėti kompensaciją, neviršijančią užmokesčio už vežimą sumos.

2.   Jeigu vėlavimo pakrauti atveju dėl priežasčių, susijusių su vežėju, teisę į bagažą turintis asmuo nusprendžia nebevykdyti vežimo sutarties, jam turi būti grąžintas užmokestis už vežimą. Be to, teisę į bagažą turintis asmuo gali, jeigu jis įrodo, kad dėl vėlavimo patirta žalos, reikalauti kompensacijos, neviršijančios užmokesčio už vežimą.

45 straipsnis

Kompensacija už prarastą bagažą

Visos transporto priemonės ar jos dalies praradimo atveju teisę į transporto priemonę turinčiam asmeniui mokama kompensacija už įrodytą žalą apskaičiuojama remiantis įprastine transporto priemonės verte. Ji neturi viršyti 8 000 apskaitos vienetų. Pakrauta arba nepakrauta priekaba laikoma atskira transporto priemone.

46 straipsnis

Atsakomybė dėl kitų daiktų

1.   Dėl daiktų, paliktų transporto priemonėse ar prie transporto priemonės pritvirtintose bagažinėse (pvz., skirtose vežti bagažui ar slidėms), vežėjas atsako tik už žalą, kuri patiriama dėl jo kaltės. Visa mokama kompensacija neviršija 1 400 apskaitos vienetų.

2.   Daiktų, patalpintų transporto priemonės išorėje, įskaitant 1 dalyje nurodytas bagažines, atžvilgiu vežėjas atsako už išorėje laikomus daiktus tik jeigu įrodoma, kad žala patiriama dėl veiksmų ar neveikimo, kuriuos vežėjas vykdė tyčia siekdamas padaryti žalos arba neatsargiai, žinodamas, kad tokia žala galima.

47 straipsnis

Taikoma teisė

Atsižvelgiant į šio skirsnio nuostatas transporto priemonėms taikomos su atsakomybe dėl bagažo susijusios 2 skirsnio nuostatos.

IV skyrius

Bendrosios nuostatos

48 straipsnis

Teisės įvesti atsakomybės apribojimus praradimas

Šiose Vienodosiose taisyklėse numatyti atsakomybės apribojimai, taip pat nacionalinės teisės aktų nuostatos, ribojančios kompensavimą nustatyto dydžio išmoka, netaikomos, kai įrodoma, kad žala patirta dėl veiksmų ar neveikimo, kuriuos vežėjas vykdė tyčia siekdamas padaryti žalos arba neatsargiai, žinodamas, kad tokia žala galima.

49 straipsnis

Konvertavimas ir palūkanos

1.   Kai apskaičiuojant kompensaciją reikia konvertuoti sumas, išreikštas užsienio valiuta, konvertuojama pagal keitimo kursą, taikomą kompensacijos mokėjimo dieną ir toje vietoje.

2.   Teisę į žalos atlyginimą turintis asmuo gali reikalauti palūkanų nuo kompensacijos – penkių procentų per metus, skaičiuojant nuo 55 straipsnyje numatytos reikalavimo pateikimo dienos arba, jeigu toks reikalavimas nebuvo pateiktas, – nuo tada, kai buvo pradėtas teisminis nagrinėjimas.

3.   Tačiau kompensacijos mokėjimo pagal 27 ir 28 straipsnius atveju palūkanos gali priaugti tik nuo tos datos, kurią atsitiko įvykiai, susiję su kompensacijos sumos įvertinimu, jeigu ši data yra vėlesnė už reikalavimo pateikimo datą ar datą, kai buvo pradėtas teisminis nagrinėjimas.

4.   Bagažo atveju palūkanos mokamos tik tada, jei kompensacija viršija 16 apskaitos vienetų už bagažo registravimo kvitą.

5.   Bagažo atveju, jeigu teisę į bagažą turintis asmuo per tinkamą jam suteiktą laiką nepateikia vežėjui patvirtinamųjų dokumentų, kurie būtini, kad būtų galutinai nustatyta pagal reikalavimą mokėtina suma, palūkanos negali priaugti per laikotarpį nuo to momento, kai baigiasi suteiktas laikas, iki tada, kai iš tikrųjų pateikiami dokumentai.

50 straipsnis

Atsakomybė branduolinių incidentų atveju

Pagal šias Vienodąsias taisykles vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl branduolinio incidento, kai branduolinio įrenginio valdytojas ar kitas jį pavaduojantis asmuo yra atsakingas už žalą pagal valstybės įstatymus ir taisykles, reglamentuojančias atsakomybę branduolinės energijos srityje.

51 straipsnis

Asmenys, už kuriuos yra atsakingas vežėjas

Vežėjas atsako už savo darbuotojus ir kitus asmenis, kurių paslaugomis jis naudojasi teikdamas vežimo paslaugas, kai šie darbuotojai ir kiti asmenys veikia savo įgaliojimų ribose. Geležinkelio infrastruktūros, kuria naudojantis vykdomas vežimas, valdytojai laikomi asmenimis, kurių paslaugomis vežėjas naudojasi teikdamas vežimo paslaugas.

52 straipsnis

Kiti ieškiniai

1.   Visais atvejais, kai taikomos šios Vienodosios taisyklės, bet koks su atsakomybe susijęs ieškinys bet kokiu pagrindu gali būti pareikštas vežėjui tik pagal šiose Vienodosiose taisyklėse nustatytas sąlygas ir apribojimus.

2.   Tas pats galioja bet kokio ieškinio darbuotojams ir kitiems asmenims, už kuriuos vežėjas atsako pagal 51 straipsnio nuostatas, atveju.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

KELEIVIO ATSAKOMYBĖ

53 straipsnis

Specialūs atsakomybės principai

Keleivis atsakingas vežėjui už žalą:

nebent jis įrodo, kad žala buvo patirta dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti, ir dėl pasekmių, kurioms jis negalėjo užkirsti kelio, nepaisant to, kad jis buvo atidus kaip to reikalaujama iš sąžiningo keleivio. Ši nuostata neturi poveikio vežėjo atsakomybei pagal 26 straipsnį ir 33 straipsnio 1 dalį.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

TEISIŲ GYNIMAS

54 straipsnis

Dalinio praradimo ar sugadinimo nustatymas

1.   Jei vežėjas nustato arba laiko, kad vežėjo atsakomybe vežamas daiktas (bagažas, transporto priemonė) iš dalies prarastas ar sugadintas, arba jei taip tvirtina teisę į žalos atlyginimą turintis asmuo, vežėjas privalo nedelsdamas, jei įmanoma dalyvaujant tam asmeniui, surašyti protokolą, kuriame būtų pagal žalos pobūdį nurodyta daikto būklė ir, kiek tai įmanoma, nurodytas žalos dydis, jos atsiradimo priežastys ir laikas.

2.   Protokolo kopija nemokamai pateikiama teisę į žalos atlyginimą turinčiam asmeniui.

3.   Jeigu teisę į žalos atlyginimą turintis asmuo nepritaria protokole pateiktiems duomenims, jis gali prašyti, kad bagažo ar transporto priemonės būklę ir žalos priežastis bei apimtį įvertintų ekspertas, kurį paskiria vežimo sutarties šalys arba teismas. Procedūrą, kurios reikia laikytis, reglamentuoja valstybės, kurioje toks įvertinimas daromas, teisės aktai ir taisyklės.

55 straipsnis

Reikalavimai

1.   Reikalavimai, susiję su vežėjo atsakomybe keleivių mirties ar asmens sužalojimo atvejais, turi būti siunčiami raštu vežėjui, kuriam gali būti pareikštas ieškinys. Vežimo, dėl kurio sudaryta viena sutartis ir kurį keli vežėjai vykdė paeiliui, atveju reikalavimai taip pat gali būti siunčiami pirmajam arba paskutiniajam vežėjui, taip pat vežėjui, kurio pagrindinė verslo vieta ar filialas, ar agentūra, kuri sudarė vežimo sutartį, yra valstybėje, kurioje yra keleivio gyvenamoji vieta arba kur jis paprastai gyvena.

2.   Kiti reikalavimai, susiję su vežimo sutartimi, turi būti siunčiami raštu vežėjui, nurodytam 56 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

3.   Pateikiami dokumentų, kurie, teisę į žalos atlyginimą turinčio asmens manymu, yra tinkami pateikti kartu su reikalavimu, originalai arba kopijos, prireikus, jeigu vežėjas to reikalauja – tinkamai patvirtintos kopijos. Tenkinant reikalavimą, vežėjas gali reikalauti grąžinti bilietą, bagažo registracijos kvitą ir vežimo kvitą.

56 straipsnis

Vežėjai, kuriems galima pareikšti ieškinį

1.   Ieškinys dėl vežėjo atsakomybės keleivių mirties ar asmens sužalojimo atvejais, gali būti pareikštas tik vežėjui, kuris yra atsakingas pagal 26 straipsnio 5 dalį.

2.   Atsižvelgiant į 4 dalį kiti keleivių ieškiniai, paremti vežimo sutartimi, gali būti pareikšti tik pirmajam vežėjui, paskutiniajam vežėjui arba vežėjui, kuris vykdė tą vežimo dalį, kurioje atsitiko įvykis, dėl kurio pradėtas nagrinėjimas.

3.   Jeigu vežimo, kurį paeiliui vykdo vežėjai, atveju vežėjas, kuris turi pristatyti bagažą ar transporto priemonę, yra su jo sutikimu įrašytas į bagažo registracijos kvitą ar vežimo kvitą, ieškinys jam gali būti pareikštas laikantis 2 straipsnio net tuo atveju, jeigu jis negavo bagažo ar transporto priemonės.

4.   Ieškinys dėl pagal vežimo sutartį sumokėtos sumos padengimo gali būti pareikštas vežėjui, kuris gavo tą sumą, arba vežėjui, kurio vardu ta suma buvo gauta.

5.   Ieškinius galima pareikšti 2 ir 4 dalyse nenurodytiems vežėjams, jeigu tie ieškiniai pareiškiami kaip priešieškiniai ar prieštaravimai toje pačioje byloje, kuri iškelta dėl pagrindinio reikalavimo dėl tos pačios vežimo sutarties.

6.   Tiek, kiek šios Vienodosios taisyklės taikomos pavaduojančiam vežėjui, ieškinys gali būti pareikštas ir jam.

7.   Jeigu ieškovas gali pasirinkti kurį nors iš keleto vežėjų, jo teisė rinktis išnyksta, kai tik jis pareiškia ieškinį vienam iš jų; tai taikoma ir tada, kai ieškovas gali rinktis iš vieno ar keleto vežėjų ir iš pavaduojančio vežėjo.

58 straipsnis

Teisės pareikšti ieškinį mirties arba kūno sužalojimo atveju išnykimas

1.   Bet kokia turinčio teisę asmens teisė pareikšti ieškinį dėl vežėjo atsakomybės keleivių mirties arba kūno sužalojimo atveju išnyksta, jei turintis teisę asmuo per dvylika mėnesių nuo tada, kai sužinojo apie žalą, vienam iš vežėjų, kuriam pagal 55 straipsnio 1 dalį gali būti pateikiamas reikalavimas, nepraneša apie keleivį ištikusį nelaimingą atsitikimą. Tais atvejais, kai turintis teisę asmuo žodžiu praneša vežėjui apie nelaimingą atsitikimą, vežėjas pateikia tokiam asmeniui patvirtinimą apie tokį pranešimą žodžiu.

2.   Tačiau teisė pareikšti ieškinį neišnyksta, jei:

59 straipsnis

Teisės pareikšti su bagažo vežimu susijusį ieškinį išnykimas

1.   Turinčiam teisę asmeniui priėmus bagažą išnyksta visos teisės vežėjui pareikšti su bagažo vežimo sutartimi susijusį ieškinį dalies bagažo praradimo, bagažo sugadinimo ar vėlavimo pristatant bagažą atveju.

2.   Tačiau teisė pareikšti ieškinį neišnyksta:

60 straipsnis

Ieškinio senaties terminai

1.   Ieškinio senaties terminai ieškiniams dėl žalos atlyginimo remiantis vežėjo atsakomybe keleivių mirties ar kūno sužalojimo atveju pateikti yra:

2.   Ieškinio senaties terminas kitiems ieškiniams, susijusiems su vežimo sutartimi, yra vieneri metai. Tačiau tais atvejais, kai žala atsiranda dėl veiksmų ar neveikimo, kuriuos vežėjas vykdė tyčia siekdamas, kad būtų padaryta žala, arba neatsargiai, žinodamas, kad tokia žala gali būti padaryta, taikomas dvejų metų ieškinio senaties terminas.

3.   2 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti:

Diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas, nėra įskaitoma į šį terminą.

4.   […]

5.   […]

6.   Ieškinio senaties terminų sustabdymą ir nutraukimą reglamentuoja nacionalinė teisė.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

VEŽĖJŲ TARPUSAVIO SANTYKIAI

61 straipsnis

Užmokesčio už vežimą pasidalinimas

1.   Vežėjas, surinkęs arba turėjęs surinkti užmokestį už vežimą, atitinkamiems vežėjams privalo sumokėti atitinkamas to užmokesčio dalis. Mokėjimo būdai nustatomi tarp vežėjų sudarytoje sutartyje.

2.   6 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 3 dalis ir 25 straipsnis taip pat taikomi paeiliui vežančių vežėjų tarpusavio santykiams.

62 straipsnis

Atgręžtinio reikalavimo teisė

1.   Vežėjas, pagal šias Vienodąsias taisykles sumokėjęs kompensaciją, turi atgręžtinio reikalavimo teisę išsiieškoti kompensaciją iš kitų vežime dalyvavusių vežėjų pagal šias nuostatas:

2.   Vieno iš vežėjų nemokumo atveju nesumokėta kompensacijos suma, kurią jis turėjo sumokėti, padalinama visiems kitiems vežime dalyvavusiems vežėjams proporcingai jų gautoms užmokesčio už vežimą dalims.

63 straipsnis

Atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo tvarka

1.   Vežėjas, kuriam pateikiamas atgręžtinis reikalavimas, negali ginčyti pagal 62 straipsnį atgręžtinio reikalavimo teisę įgyvendinančio vežėjo sumokėtos kompensacijos sumos teisėtumo, jei kompensaciją nustatė teismas ir kai pirmiau šiam vežėjui, kuriam tinkamai buvo pranešta apie procesą, buvo sudaryta galimybė dalyvauti šiame procese. Teismas, kuriam pateiktas pagrindinis ieškinys, nustato terminą iki kurio turi būti pranešta apie procesą ir iki kurio vežėjas turi teisę prisijungti prie proceso.

2.   Atgręžtinio reikalavimo teisę įgyvendinantis vežėjas privalo viename ir tame pačiame procese pateikti savo reikalavimą visiems vežėjams, su kuriais jam nepavyko susitarti. To nepadaręs jis netenka atgręžtinio reikalavimo teisės tų vežėjų, prieš kuriuos jis nepradėjo proceso, atžvilgiu.

3.   Teismas vienu ir tuo pačiu sprendimu nusprendžia dėl visų jam pateiktų atgręžtinių reikalavimų.

4.   Atgręžtinio reikalavimo teisę norintis įgyvendinti vežėjas gali pateikti ieškinį teismui toje valstybėje, kurios teritorijoje yra vieno iš vežime dalyvaujančių vežėjų pagrindinė verslo vieta arba vežimo sutartį sudaręs filialas ar agentūra.

5.   Kai ieškinys privalo būti pateikiamas prieš keletą vežėjų, ieškovu esantis vežėjas turi teisę pasirinkti teismą, kuriam jis pateiks ieškinį, iš teismų, kurie turi tokią teisę pagal 4 dalį.

6.   Bylos dėl atgręžtinio reikalavimo negali būti sujungtos į vieną bylą su bylomis dėl kompensacijų, kurias iškėlė pagal vežimo sutartį teisę turintis asmuo.

64 straipsnis

Susitarimai dėl atgręžtinio reikalavimo teisės

Vežėjai gali sudaryti susitarimus, pagal kuriuos nukrypstama nuo 61 ir 62 straipsnių.

ê 1371/2007/EB II priedas

ð naujas

II PRIEDAS

MINIMALI INFORMACIJA, KURIĄ PRIVALO PATEIKTI GELEŽINKELIO ĮMONĖS IR (ARBA) BILIETŲ PARDAVĖJAI

I dalis.    Informacija prieš kelionę

–Bendros sutarčiai taikomos sąlygos

–Greičiausios kelionės tvarkaraščiai ir sąlygos

–Pigiausios kelionės tvarkaraščiai ir sąlygos

–Prieinamumas, prieigos sąlygos ir patogumai traukinyje, skirti neįgaliesiems ir ribotos judėsenos judumo asmenims ð pagal Direktyvoje XXX nustatytus prieinamumo reikalavimus ï

–Prieinamumas ir Pprieigos sąlygos keleiviams, turintiems dviračius

–Galimybė gauti vietą rūkymui ar ne rūkymui skirtose vietose, pirmos ir antros klasės vagonuose bei vagonuose su miegamosiomis vietomis ir miegamuosiuose vagonuose

–Visi veiksmai, kurie galėtų sutrikdyti ar suvėlinti paslaugas

–Galimybė naudotis traukinyje teikiamomis paslaugomis

–Prašymo dėl prarasto bagažo pateikimo tvarka

–Skundų pateikimo tvarka

II dalis. Informacija kelionės metu

–Traukinyje teikiamos paslaugos

–Kita stotelė

–Vėlavimas

–Pagrindinės jungtys

–Apsaugos ir saugumo klausimai

ê 1371/2007/EB III priedas (pritaikytas)

III PRIEDAS

BŪTINI PASLAUGOS KOKYBĖS STANDARTAI

Informacija ir bilietai

Paslaugų teikimo punktualumas ir pagrindiniai principai, kaip elgtis nutrūkus paslaugų tiekimui

Riedmenų ir stoties patalpų švara (oro kokybė vagonuose, sanitarinių įrenginių higiena ir kt.)

Klientų nuomonės tyrimas

Skundų nagrinėjimas, išmokos ir kompensacija už kokybės standartų neatitikimą Neįgaliesiems ir ribotos judėsenos asmenims teikiama pagalba

ò naujas

I.    Reikalavimai geležinkelio įmonėms

Iki kiekvienų metų birželio 30 d. geležinkelio įmonės savo interneto tinklavietėse paskelbia praėjusių finansinių metų paslaugų kokybės ataskaitas ir siunčia jas nacionalinėms vykdančiosioms įstaigoms ir Europos Sąjungos geležinkelių agentūrai, kad ši tas ataskaitas paskelbtų savo tinklavietėje. Geležinkelio įmonė ataskaitą savo tinklavietėje skelbia oficialiąja (-iosiomis) valstybine (-ėmis) kalba (-omis) ir, jei įmanoma, kitomis Sąjungos kalbomis, įskaitant santrauką anglų kalba.

Paslaugų kokybės ataskaitų pagrindinės temos ir potemės šios:

1)Paslaugų punktualumas ir pagrindiniai principai, kaip geležinkelio įmonė elgiasi sutrikus paslaugų teikimui:

a)    vėlavimas:

i) bendras vidutinis paslaugų teikimo vėlavimas, apskaičiuojamas kaip kiekvienos kategorijos (tarptautinio, nacionalinio tolimojo, regioninio, miesto arba priemiesčių) paslaugų procentinė dalis,

ii) išvykimo vėlavimo procentinė dalis,

iii) atvykimo vėlavimo procentinė dalis,

–trumpesnio nei 60 minučių vėlavimo procentinė dalis,

–60119 minučių vėlavimo procentinė dalis,

–120 ir daugiau minučių vėlavimo procentinė dalis;

b)    paslaugų atšaukimas:

paslaugų atšaukimas, apskaičiuojamas kaip kiekvienos kategorijos (tarptautinio, nacionalinio tolimojo, regioninio, miesto arba priemiesčių) paslaugų procentinė dalis;

c)    reglamento taikymas, susijęs su paslaugų teikimo vėlavimu ir atšaukimu:

i) keleivių, kuriais pasirūpinta ir kuriems suteikta pagalba, skaičius,

ii) rūpinimosi keleiviais ir pagalbos teikimo jiems išlaidos,

iii) keleivių, kuriems sumokėta kompensacija, skaičius,

iv) kompensacijų mokėjimo išlaidos.

2)Klientų nuomonės tyrimas.

Būtiniausios kategorijos yra šios:

i) traukinių važiavimo punktualumas;

ii) keleiviams teikiama informacija, jei traukinys vėluoja;

iii) informacijos tikslumas ir galimybės ją gauti traukiniuose;

iv) traukinių techninės priežiūros / būklės kokybė;

v) saugumo lygis traukiniuose;

vi) švara traukiniuose;

vii) naudingos informacijos teikimas per visą kelionę;

viii) galimybė naudotis kokybiškais tualetais kiekviename traukinyje;

ix) švara stotyse ir jų rūpestinga techninė priežiūra;

x) traukinių ir patogumų, įskaitant naudotis patogius tualetus, juose prieinamumas;

xi) pagalbos neįgaliems ir riboto judumo asmenims suteikimo atvejų skaičius ir tokios pagalbos, veiksmingai teikiamos traukiniuose pagal 24 straipsnį, kokybė neatsižvelgiant į tai, ar pagalbos prašymas pateiktas iš anksto.

3) Skundų nagrinėjimas:

i) skundų skaičius ir jų nagrinėjimo rezultatai;

ii) skundų rūšys;

iii) išnagrinėtų skundų skaičius;

iv) vidutinis atsakymo pateikimo laikas;

v) padėties gerinimo galimybės ir priemonės.

4)    Neįgaliems ir riboto judumo asmenims teikiama pagalba

pagalbos suteikimo atvejų skaičius, apskaičiuojamas kaip kiekvienos kategorijos (tarptautinio, nacionalinio tolimojo, regioninio, miesto arba priemiesčių) susisiekimo paslaugų procentinė dalis.

5)    Paslaugų teikimo sutrikimas

nenumatytų atvejų planų, krizių valdymo planų buvimas ir trumpas aprašymas. 

II.    Reikalavimai stoties valdytojams ir infrastruktūros valdytojams

Paslaugų kokybės ataskaitų pagrindinės temos ir potemės šios:

1) Informacija ir bilietai:

i)informacijos prašymų apdorojimo procedūra stotyje;

ii)informacijos apie traukinių tvarkaraščius, tarifus ir peronus teikimo procedūros ir priemonės, informacijos kokybė;

iii)informacijos apie reglamente nustatytas teises ir pareigas, taip pat nacionalinių vykdančiųjų įstaigų duomenų ryšiams skelbimas;

iv)bilietų pirkimo priemonės;

v)stoties darbuotojų, galinčių teikti informaciją ir parduoti bilietus, buvimas;

vi)informacijos teikimas neįgaliems arba riboto judumo asmenims.

2)Pagrindiniai principai, kaip elgtis sutrikus paslaugų teikimui:

i) keleivių, kuriais pasirūpinta ir kuriems suteikta pagalba, skaičius,

ii) rūpinimosi keleiviais ir pagalbos teikimo jiems išlaidos.

3)Įdiegtų priemonių, kuriomis užtikrinama stoties įrenginių (tualetų ir t. t.) švara, aprašymas:

i)valymo intervalai;

ii)galimybės naudotis tualetais.

4)Klientų nuomonės tyrimas.

Būtiniausios kategorijos yra šios:

i) keleiviams teikiama informacija, jei traukinys vėluoja;

ii)informacijos apie traukinių tvarkaraštį / peronus tikslumas, buvimas ir prieinamumas;

iii)saugumo stotyje lygis;

iv)laikas, per kurį stotyje atsakoma į informacijos prašymus;

v)galimybės stotyje naudotis kokybiškais tualetais (įskaitant jų prieinamumą);

vi)švara stotyse ir techninė jų priežiūra;

vii)stoties ir stoties įrenginių prieinamumas;

viii) pagalbos neįgaliems ir riboto judumo asmenims suteikimo stotyje atvejų skaičius ir tokios pagalbos kokybė. 

ò naujas

IV PRIEDAS

SKUNDŲ NAGRINĖJIMO PROCEDŪRA
NACIONALINĖMS VYKDANČIOSIOMS ĮSTAIGOMS

Jeigu atvejis sudėtingas, pavyzdžiui, susijęs su keliais reikalavimais arba keliais vežėjais, tarptautinėmis kelionėmis arba nelaimingais atsitikimais kitos nei įmonei leidimą išdavusios valstybės narės teritorijoje, ypač jei neaišku, kuri nacionalinė vykdančioji įstaiga turi imtis spręsti klausimą, arba jeigu išnagrinėti skundą būtų lengviau ar sparčiau, nacionalinės vykdančiosios įstaigos bendradarbiaudamos nusprendžia, kuri įstaiga bus vadovaujančioji ir keleiviams veiks vieno langelio principu. Visos susijusios nacionalinės vykdančiosios įstaigos bendradarbiauja, kad būtų lengviau išnagrinėti skundą, be kita ko, dalijasi informacija, padeda išversti dokumentus ir teikia informaciją apie nelaimingų įvykių aplinkybes. Keleiviai informuojami, kuri įstaiga yra vadovaujančioji.

ò naujas

V PRIEDAS

Atitikmenų lentelė