Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52017PC0294

    Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa ES gynybos pramonės konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui remti

    COM/2017/0294 final - 2017/0125 (COD)

    Briuselis, 2017 06 07

    COM(2017) 294 final

    2017/0125(COD)

    Pasiūlymas

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

    kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa ES gynybos pramonės konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui remti

    {SWD(2017) 228 final}


    AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

    1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

    Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

    Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio 2014 m. liepos mėn. politinėse gairėse Europos gynybos politika nustatyta kaip vienas pagrindinių politinių prioritetų. Šį klausimą taip pat reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad po dešimtmečių taikos ir stabilumo Sąjungai tenka kovoti su didėjančiu nestabilumu ir naujomis kylančiomis grėsmėmis saugumui. Šioje kintančioje saugumo aplinkoje aiškiai pasimatė, kad tik bendromis jėgomis didindami saugumą ir bendradarbiavimą visais lygmenimis galime patenkinti Sąjungos piliečių ir savo partnerių lūkesčius. Kad Europa galėtų prisiimti daugiau atsakomybės už savo gynybą, būtina didinti konkurencingumą ir inovacijų kūrimą visoje Sąjungos gynybos pramonėje.

    Pasiūlymo dėl Europos gynybos pramonės plėtros programos (toliau – programa) tikslas – didinti Sąjungos gynybos pramonės, įskaitant kibernetinę gynybą, konkurencingumą ir inovacijų kūrimą. Tai galima pasiekti pirmiausia skatinant geriau išnaudoti gynybos mokslinių tyrimų rezultatus, skatinat įmones bendradarbiauti plėtojant gynybos produktus ir technologijas ir stiprinant valstybių narių bendradarbiavimo pastangas, ir taip užtikrinti, kad Europos gynybos technologinė ir pramoninė bazė visiškai atitiktų dabartinius ir būsimus Europos saugumo poreikius. Tai galiausiai padėtų padidinti Sąjungos strateginį autonomiškumą ir sustiprintų jos gebėjimą dirbti su partneriais.

    Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

    2016 m. lapkričio mėn. Komisija priėmė Europos gynybos veiksmų planą, kuriame išdėstytos priemonės, kaip užtikrinti didesnį Europos bendradarbiavimą gynybos srityje ir paremti Europos gynybos pramonės konkurencingumą. Europos gynybos veiksmų plano tikslas – užtikrinti, kad Europos gynybos technologinė ir pramoninė bazė visiškai atitiktų dabartinius ir būsimus Europos saugumo ir gynybos poreikius. Šią iniciatyvą palankiai įvertino Europos Vadovų Taryba ir Komisijos buvo paprašyta pateikti pasiūlymų 2017 m. pirmąjį pusmetį.

    Pagrindinis Europos gynybos veiksmų plano pasiūlymas – sukurti Europos gynybos fondą (toliau – fondas) investicijoms į bendrus mokslinius tyrimus ir bendram gynybos įrangos ir technologijų plėtojimui remti. Fondą sudaro dvi atskiros, tačiau viena kitą papildančios finansavimo kryptys – mokslinių tyrimų ir pajėgumų finansavimo, – kurios apimtų gynybos pramonės plėtros ciklą nuo mokslinių tyrimų iki produktų pateikimo rinkai.

    Pagal mokslinių tyrimų finansavimo kryptį Komisija diegia Sąjungos finansavimo bendriems gynybos moksliniams tyrimams mechanizmus – neseniai pradėjo vykdyti parengiamuosius veiksmus.

    Programos pasiūlymas papildys bendradarbiaujamųjų gynybos mokslinių tyrimų finansavimo iniciatyvas ir užtikrins, kad gynybos mokslinių tyrimų rezultatai būtų toliau plėtojami ir taip būtų stiprinamas Europos gynybos pramonės inovacinis pajėgumas bei jos konkurencingumas.

    Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

    Europos gynybos veiksmų planas, taigi ir programa, visiškai dera su vykdomomis Sąjungos lygmens iniciatyvomis bendros užsienio ir saugumo politikos srityje. Visų pirma, jis dera su 2016 m. Visuotinės strategijos Įgyvendinimo planu saugumo ir gynybos srityje, kuris yra naujų Sąjungos lygmens tikslų, kuriuos patvirtino Europos Vadovų Taryba 1 , ir jų įgyvendinimo veiksmų pagrindas. Programa taip pat susijusi su 2016 m. liepos mėn. bendru ES ir NATO pareiškimu, kurį pasirašė Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas, Komisijos Pirmininkas ir NATO generalinis sekretorius. Komisija užtikrins, kad kitų sričių saugumo politika, pvz., kibernetinio saugumo strategija, taip pat derėtų su programa.

    Siūloma programa įmonės skatinamos bendradarbiauti plėtojant produktus ir technologijas, atsižvelgiant į pajėgumų prioritetus, dėl kurių bendrai susitarė Sąjungos valstybės narės Sąjungos pajėgumų plėtojimo plane. Tai galiausiai sustiprins Sąjungos saugumo ir gynybos interesus.

    Siūlomoje programoje taip pat atsižvelgiama į tai, kad veiksmai galėtų būti vykdomi palaikant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą. Pagal programą leidžiant taikyti didesnes bendro finansavimo normas tokiems veiksmams, ji galiausiai skatins subjektus dalyvauti šioje pažangesnėje Europos bendradarbiavimo gynybos klausimais sistemoje.

    2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

    Teisinis pagrindas

    Reglamento projekte siūlomos priemonės, susijusios su Sąjungos gynybos pramone. Teisinis šio pasiūlymo pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 173 straipsnis. Tai atitinka reglamento projekto tikslą – didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą skatinant geriau išnaudoti pramonės inovacijų kūrimo ir technologinės plėtros potencialą, pasitelkiant įmonių bendradarbiavimą valstybėse narėse.

    Subsidiarumo principas

    Skatinimas geriau išnaudoti gynybos mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologinės plėtros rezultatus sutelkiant skirtingose valstybėse įsisteigusių įmonių bendradarbiavimą yra iš esmės tarpvalstybinio pobūdžio veikla. Ji vienu metu susijusi su daugiau nei viena valstybe nare, todėl pavienės valstybės narės negali jos tinkamai vykdyti.

    Iš tiesų, pažvelgus į dabartinius Sąjungos gynybos uždavinius aiškiai matyti poreikis veikti koordinuotai. Į Europos gynybos sektorių investuojama mažai, jis yra suskaidytas nacionalinių sienų, todėl veikla nuolatos dubliuojasi. Be to, pažvelgus į esamas Sąjungos gynybos pramonės rinkas, matyti didėjantys trūkumai, senėjančios technologijos ir naujų programų, ypač bendradarbiavimo programų, trūkumas.

    Tarpvalstybinis bendradarbiavimas gali padėti pasiekti masto poveikį; taip bendradarbiaujant sumažėtų dubliavimo atvejų ir būtų galima plėtoti reikalingus produktus ir technologijas. Vis dėlto jis vis dar yra pernelyg ribotas ir nesuderinta nacionalinė valstybių narių politika šioje srityje 2 neigiamai veikia Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą ir inovacinį pajėgumą.

    ES lygmens veiksmai suteiks pridėtinės vertės, nes bus skatinamas bendradarbiavimas gynybos pramonės srityje teikiant teigiamas paskatas ir remiamas projektų, kurių dėl sąnaudų ir susijusios rizikos negalima sėkmingai prisiimti tik nacionaliniu lygmeniu, plėtojimo etapas.

    Proporcingumo principas

    Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl šios priežasties:

    Sąjungos veiksmų proporcingumas užtikrinamas daugiausia dėmesio sutelkiant į didžiausią poveikį sektoriaus konkurencingumui turinčią sritį, t. y. teikiant finansinę paramą plėtojimo etapo veiksmams. Atsižvelgiant į tai, kad plėtojimo etapas yra vienas rizikingiausių, taigi sukeliantis daugiausia kliūčių technologinės projekto pažangos grandinėje, Sąjunga finansuos dalį gynybos produktų ir technologijų plėtojimo išlaidų, kad atvertų bendradarbiaujamųjų plėtojimo projektų galimybes.

    Be to, finansavimas bus skiriamas tik veiksmams, kuriuos vykdo skirtingose valstybėse įsisteigusios įmonės, nes jie, skatindami tarpvalstybinį bendradarbiavimą, duoda akivaizdžios naudos.

    Tačiau Sąjungos veiksmai jokiais būdais nesumenkina paramos nacionaliniu lygmeniu vykdomiems veiksmams ir nedaro jai poveikio. Jais tik papildomai skatinama įgyvendinti sudėtingiausią kai kurių tų veiksmų etapą suteikiant Sąjungos paramą, kur jos labiausiai reikia.

    Priemonės pasirinkimas

    Komisija siūlo reglamentą programai sukurti. Tai tinkamiausia teisinė priemonė, nes tik reglamentu, kurio teisinės nuostatos tiesiogiai taikomos, galima užtikrinti būtiną vienodumą, kad būtų galima sukurti ir vykdyti Sąjungos finansavimo programą pramonės sektoriui visoje Sąjungoje remti.

    3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

    Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

    Nėra šiems konkretiems veiksmams taikomų ar su jais susijusių galiojančių teisės aktų, nes iki šiol nebuvo kitų Sąjungos teisėkūros iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti gynybos pramonės konkurencingumą, konkrečiai remiant gynybos sektoriaus veiksmus plėtojimo etape. Taigi nėra ankstesnio galiojančių teisės aktų ex post vertinimo ar tinkamumo patikrinimo, kurie galėjo būti atlikti dėl tokios teisėkūros iniciatyvos.

    Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

    Rengiant pasiūlymą konsultuotasi su valstybėmis narėmis nereguliariuose posėdžiuose. Atitinkamai konsultuotasi ir su kitomis suinteresuotosiomis šalimis; jos buvo tinkamai informuotos apie Komisijos ketinimą parengti tokį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

    Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

    Europos Komisija užsakė atlikti galimo programos biudžeto parengiamąją studiją. Studijoje išsamiai apžvelgiamos esamos bendradarbiavimo kliūtys plėtojimo programų srityje ir svarstymui pateikiami dalykai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama siekiant optimalių Sąjungos veiksmų.

    Poveikio vertinimas

    Pasiūlymas grindžiamas pridedamu tarnybų darbiniu dokumentu, kuriame pateikti būtini elementai, kad būtų galima išnagrinėti kliūtis šio sektoriaus konkurencingumui ir įvertinti numatomą pasiūlymo poveikį. Dėl pasiūlymo skubumo ir atsižvelgiant į 2016 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Tarybos prašymą Komisijai „2017 m. pirmą pusmetį pateikti pasiūlymus dėl Europos gynybos fondo įsteigimo, įskaitant valstybių narių kartu sutartą galimybę bendrai plėtoti pajėgumus“ 3 , šis Komisijos pasiūlymas teikiamas be poveikio vertinimo.

    Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

    Šis pasiūlymas nėra programos REFIT dalis ir dėl jo neturėtų padidėti administracinė našta.

    Pagrindinės teisės

    Šis pasiūlymas dera su pagrindinių teisių apsauga.

    4.POVEIKIS BIUDŽETUI

    Pasiūlymo poveikis Sąjungos biudžetui išdėstytas kartu su pasiūlymu pateikiamoje finansinėje pažymoje; jis neviršys turimų išteklių.

    5.KITI ELEMENTAI

    Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

    Komisija turėtų nuolatos stebėti savo veiklą, peržiūrėti pažangą siekiant numatytų rezultatų ir išnagrinėti galimybes kurti sąveiką su kitomis papildomomis Sąjungos programomis arba bendrai Sąjungos finansuojamomis nacionalinėmis programomis. Be to, numatyta, kad Komisija taip pat gali atlikti nepriklausomą išorės vertinimą, kad, kai tinkama, įvertintų savo pagal programą vykdomų veiksmų poveikį ir veiksmingumą. Komisija turėtų parengti programos vertinimo ataskaitą ir ją pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai. Šioje ataskaitoje visų pirma bus įvertinta pažanga, padaryta siekiant pasiūlyme nustatytų tikslų, ir išnagrinėtas tarpvalstybinis MVĮ dalyvavimas pagal programą vykdomuose projektuose, taip pat MVĮ dalyvavimas pasaulinėje vertės grandinėje.

    Pridedamame tarnybų darbiniame dokumente siūloma plačiau stebėti ir vertinti veiklą, remiantis duomenimis, kuriuos jau yra surinkusios ir paskelbusios įvairios Europos gynybos sektoriuje veikiančios organizacijos.

    Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

    Programa bus sukurta remiantis SESV 173 straipsnio nuostatomis ir jos bendras tikslas bus padėti didinti Sąjungos gynybos politikos konkurencingumą ir inovacinį pajėgumą, remiant veiksmus jų plėtojimo etape. Paramos gavėjai bus Sąjungoje įsisteigusios įmonės. Programa bus sukurta 2019 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

    Siūlomos veiksmų strategijos paremtos finansine parama. Finansavimas pagal programą būtų teikiamas dotacijų ir finansinių priemonių forma arba rengiant viešuosius pirkimus. Konkrečiau, pagal programą būtų remiamas gynybos produktų, materialių ir nematerialių komponentų ir technologijų dizaino kūrimas, bendrųjų techninių specifikacijų apibrėžimas, prototipų kūrimas, bandymas, kvalifikavimas ir sertifikavimas. Parama taip pat gali būti teikiama studijoms, galimybių vertinimui ir kitai pagalbinei veiklai. Bus remiami plėtojimo etapo veiksmai, susiję tiek su naujais produktais ir technologijomis, tiek su esamų produktų ir technologijų atnaujinimu.

    Veiksmai turėtų būti vykdomi bendradarbiaujant bent trims įmonėms, kurios yra įsisteigusios bent dviejose valstybėse narėse.

    Siūloma finansavimo norma bus ne didesnė kaip 20 proc. visų veiksmo išlaidų. Valstybės narės, sutelkdamos nacionalinius įnašus, turės padėti padengti likusias išlaidas. Sąjungos biudžeto lėšos bus naudojamos sektoriaus konkurencingumui remti, sutelkiant tinkamą valstybių narių įnašų sumą, kad būtų galima pradėti bendradarbiauti. Jos taip pat bus bendradarbiavimo veiksnys, atveriantis potencialių bendradarbiaujamųjų plėtojimo programų galimybių. Paramos gavėjai, kurie plėtoja veiksmą vykdydami nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, galės gauti didesnį finansavimą. Remiami projektai turėtų padėti įgyvendinti pajėgumų prioritetus, dėl kurių bendrai susitarė Sąjungos valstybės narės Sąjungos pajėgumų plėtojimo plane, taip pat, kai tinkama, atsižvelgiant į regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą. Pasiūlymai gauti paramą pagal programą bus įvertinti pagal paramos skyrimo kriterijus, kurie bus pagrįsti šiais dalykais: indėliu į gynybos pramonės inovacijų ir technologinę plėtrą, indėliu į Sąjungos saugumo ir gynybos interesus tobulinant gynybos technologijas, kurios padeda siekti pajėgumų prioritetų, dėl kurių bendrai susitarė Sąjungos valstybės narės, taip pat veiksmų įgyvendinamumu ir paramos gavėjų gebėjimu parodyti, kad valstybės narės yra įsipareigojusios bendrai ir koordinuotai gaminti galutinį produktą ar technologiją ir vykdyti jų viešuosius pirkimus, be kita ko, kai tinkama, bendrus viešuosius pirkimus.

    Komisija bus atsakinga už programos vykdymą ir valdymo struktūrą. Tačiau ji gali patikėti dalį įgyvendinimo užduočių kitam subjektui pagal Finansinio reglamento reikalavimus. Be to, dalis bendro biudžeto turėtų būti skiriama veiksmams, kuriuose MVĮ gali dalyvauti tarpvalstybiniu lygmeniu.

     

    Siūlomas programos biudžetas būtų 500 mln. EUR.

    2017/0125 (COD)

    Pasiūlymas

    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

    kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa ES gynybos pramonės konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui remti

    EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnį,

    atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

    teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

    atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 4 ,

    atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 5 ,

    laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

    kadangi:

    (1)2016 m. lapkričio 30 d. priimtame Europos gynybos veiksmų plane Komisija įsipareigojo papildyti, sustiprinti ir konsoliduoti bendras valstybių narių pastangas plėtoti gynybos pajėgumus siekiant reaguoti į saugumo uždavinius ir skatinti konkurencingą bei novatorišką Europos gynybos pramonę. Ji visų pirma pasiūlė sukurti Europos gynybos fondą, skirtą paremti investicijoms į bendrus mokslinius tyrimus ir bendrą gynybos įrangos ir technologijų plėtrą. Fondo lėšomis turėtų būti remiamas bendradarbiavimas per visą gynybos produktų ir technologijų plėtojimo ciklą;

    (2)siekiant padėti didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą ir inovacinį pajėgumą, turėtų būti sukurta Europos gynybos pramonės plėtros programa (toliau – programa). Programos tikslas turėtų būti didinti Sąjungos gynybos pramonės, be kita ko, kibernetinės gynybos, konkurencingumą, remiant įmonių bendradarbiavimą gynybos produktų ir technologijų plėtojimo etape. Plėtojimo etapas, kuris eina po mokslinių tyrimų ir technologijų etapo, yra susijęs su didele rizika ir sąnaudomis, dėl kurių sudėtinga toliau panaudoti mokslinių tyrimų rezultatus ir daromas neigiamas poveikis Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumui. Remdama plėtojimo etapą, programa padėtų geriau išnaudoti gynybos mokslinių tyrimų rezultatus ir padėtų pašalinti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų bei gamybos ir skatinti visų formų inovacijas. Programa turėtų papildyti veiklą, vykdomą pagal SESV 182 straipsnį, ir yra netaikoma gynybos produktų ir technologijų gamybai;

    (3)siekiant geriau išnaudoti masto ekonomiją gynybos pramonėje, pagal programą turėtų būti remiamas įmonių bendradarbiavimas plėtojant gynybos pramonės produktus ir technologijas;

    (4)programa turėtų būti vykdoma dvejus metus nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir šiuo laikotarpiu turėtų būti nustatyta programos įgyvendinimui skirta suma;

    (5)programa turėtų būti įgyvendinama visapusiškai laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 6 . Finansavimas gali būti pirmiausia skiriamas dotacijų forma. Kai tinkama, gali būti naudojamos finansinės priemonės arba viešieji pirkimai;

    (6)Komisija gali patikėti dalį programos įgyvendinti subjektams, nurodytiems Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkte. Atsižvelgdama į Europos gynybos agentūros patirtį, Komisija gali jai patikėti atlikti šį vaidmenį;

    (7)atsižvelgiant į sektoriaus ypatumus, bendradarbiaujamieji įmonių projektai nebus praktiškai pradėti, jei valstybės narės nebus pirmiausia sutikusios tokių projektų paremti. Apibrėžusios bendrus gynybos pajėgumų prioritetus Sąjungos lygmeniu taip pat, kai tinkama, atsižvelgdamos į regionines bendradarbiavimo iniciatyvas, valstybės narės nustato ir įtvirtina karinius reikalavimus ir apibrėžia projekto technines specifikacijas. Jos taip pat gali paskirti projekto vadovą, kuris vadovautų darbui, susijusiam su bendradarbiavimo projekto plėtojimu;

    (8)jei pagal programą remiamam veiksmui vadovauja valstybių narių paskirtas projekto vadovas, Komisija, prieš atlikdama mokėjimą finansuoti tinkamo veiksmo paramos gavėjui, turėtų informuoti projekto vadovą, kad jis galėtų užtikrinti, kad paramos gavėjai laikytųsi nustatytų terminų;

    (9)Sąjungos finansinė parama neturėtų daryti poveikio produktų, įrangos ar technologijų eksportui ir poveikio valstybių narių veikimo laisvei su gynyba susijusių produktų eksporto politikos srityje. Sąjungos finansinė parama neturėtų daryti poveikio valstybių narių su gynyba susijusių produktų eksporto politikai;

    (10)kadangi programos tikslas – paremti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą panaikinant bendradarbiavimo projektų plėtojimo etapo riziką, su gynybos produkto ar technologijos plėtra susiję veiksmai, būtent bendrųjų techninių specifikacijų apibrėžimas, dizainas, prototipo kūrimas, bandymas, kvalifikavimas, sertifikavimas, taip pat galimybių studijos ir kitos pagalbinės priemonės, turėtų būti tinkami finansuoti pagal programą. Tai taip pat bus taikoma esamų gynybos produktų ir technologijų naujinimui;

    (11)atsižvelgiant į tai, kad programa pirmiausia siekiama didinti įmonių bendradarbiavimą valstybėse narėse, veiksmas turėtų būti tinkamas finansuoti pagal programą tik tada, jei jį imasi kartu vykdyti bent trys įmonės, įsisteigusios bent dviejose skirtingose valstybėse narėse;

    (12)bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu plėtojant gynybos produktus ir technologijas dažnai buvo sudėtinga, nes buvo sunku susitarti dėl bendrųjų techninių specifikacijų. Nesant ar esant nedaug bendrųjų techninių specifikacijų, plėtojimo etapas tapo sudėtingesnis, padaugėjo vėlavimų ir pernelyg išaugo išlaidos. Susitarimas dėl bendrųjų techninių specifikacijų turėtų būti sąlyga Sąjungos paramai pagal šią programą gauti. Veiksmai, kuriais siekiama padėti nustatyti bendras technines specifikacijas taip pat turėtų būti tinkami finansuoti pagal programą;

    (13)kadangi programa siekiama didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą, paramą turėtų galėti gauti tik Sąjungoje įsisteigę ir valstybių narių arba jų piliečių faktiškai kontroliuojami subjektai. Be to, siekiant užtikrinti esminių Sąjungos ir jos valstybių narių saugumo interesų apsaugą, infrastruktūra, patalpos, turtas ir ištekliai, kuriais naudojasi paramos gavėjai ir subrangovai, vykdydami pagal programą finansuojamus veiksmus, neturi būti už valstybių narių teritorijos ribų;

    (14)finansuoti tinkamais veiksmais, plėtojamais vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą pagal institucinę Sąjungos sistemą, būtų užtikrinamas didesnis nuolatinis įmonių skirtingose valstybėse narėse bendradarbiavimas ir taip tiesiogiai padedama siekti programos tikslų. Todėl tokiems projektams turėtų būti galima taikyti didesnę finansavimo normą;

    (15)jei įmonių konsorciumas nori dalyvauti pagal programą finansuoti tinkamame veiksme ir Sąjungos finansinė parama teikiama dotacijos forma, konsorciumas turėtų paskirti vieną iš savo narių koordinatoriumi, kuris bus pagrindinis asmuo ryšiams su Komisija;

    (16)inovacijų ir technologinė plėtra Sąjungos gynybos pramonėje turėtų būti skatinama paisant Sąjungos saugumo interesų. Atitinkamai, tai, kiek veiksmas prisideda prie šių interesų ir prie gynybos pajėgumų prioritetų, dėl kurių bendrai susitarė valstybės narės, turėtų būti laikomas vienu iš paramos skyrimo kriterijų. Sąjungoje bendri gynybos pajėgumų prioritetai pirmiausia nustatyti Pajėgumų plėtojimo plane. Kiti Sąjungos procesai, kaip antai suderinta metinė peržiūra gynybos srityje (CARD) ir nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas, padės įgyvendinti atitinkamus prioritetus palaikant tvirtesnį bendradarbiavimą. Kai tinkama, taip pat gali būti atsižvelgta į regionines arba tarptautines bendradarbiaujamąsias iniciatyvas, pavyzdžiui, NATO kontekste, kuriomis tenkinami Sąjungos saugumo ir gynybos interesai;

    (17)siekiant užtikrinti, kad finansuojami veiksmai būtų įgyvendinami, valstybių narių įsipareigojimas veiksmingai prisidėti prie veiksmo finansavimo, turėtų būti vienas iš paramos tokiems veiksmams skyrimo kriterijų;

    (18)siekiant užtikrinti, kad finansuojamais veiksmais būtų didinamas Europos gynybos pramonės konkurencingumas, jie turėtų būti orientuoti į rinką ir grindžiami paklausa. Todėl nustatant paramos skyrimo kriterijus turėtų būti atsižvelgta į tai, ar valstybės narės jau įsipareigojo bendrai gaminti galutinį produktą ar technologiją ir vykdyti jų pirkimus, galbūt koordinuotai;

    (19)Sąjungos finansinė parama pagal programą neturėtų viršyti 20 proc. visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, kai veiksmas susijęs su prototipo kūrimu (tai dažnai brangiausias plėtojimo etapo veiksmas). Tačiau turėtų būti padengiamos visos kitų plėtojimo etapo veiksmų tinkamos finansuoti išlaidos;

    (20)kadangi Sąjungos parama siekiama didinti sektoriaus konkurencingumą ir ji susijusi tik su konkrečiu plėtojimo etapu, Komisija neturėtų turėti produktų ar technologijų, kurie yra finansuotų veiksmų rezultatas, nuosavybės ar intelektinės nuosavybės teisių. Taikytiną intelektinės nuosavybės teisių tvarką sutartyse apibrėš paramos gavėjai;

    (21)atsižvelgdama į programos tikslus Komisija turėtų parengti daugiametę darbo programą. Komisijai rengti darbo programą turėtų padėti valstybių narių komitetas (toliau – programos komitetas). Atsižvelgiant į Sąjungos mažųjų ir vidutinių įmonių politiką, kuri yra pagrindas siekiant užtikrinti ekonomikos augimą, inovacijas, darbo vietų kūrimą ir socialinę integraciją Sąjungoje, ir į tai, kad remiamiems veiksmams įgyvendinti paprastai reikės bendradarbiauti tarptautiniu mastu, svarbu, kad darbo programoje būtų parodytas toks tarpvalstybinis MVĮ dalyvavimas ir sudaromos tam sąlygos ir kad todėl dalis bendro biudžeto bus skiriama tokiems veiksmams;

    (22)siekiant pasinaudoti Europos gynybos agentūros patirtimi gynybos sektoriui, jai valstybių narių komitete bus suteiktas stebėtojos statusas. Valstybių narių komitetui taip pat turėtų padėti Europos išorės veiksmų tarnyba;

    (23)pagal programą finansuotiniems veiksmams atrinkti Komisija arba Reglamento Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti subjektai, turėtų skelbti konkurencingus kvietimus teikti pasiūlymus, kaip nurodyta Reglamente Nr. 966/2012. Padedama nepriklausomų ekspertų įvertinusi gautus pasiūlymus, Komisija atrinks pagal programą finansuotinus veiksmus. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl darbo programos priėmimo bei įgyvendinimo ir finansavimo skyrimo atrinktiems veiksmams. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 7 ;

    (24)pirmiau nurodytiems įgyvendinimo aktams priimti turėtų būti naudojama nagrinėjimo procedūra, atsižvelgiant į tai, kad jie turi didelį poveikį pagrindinio akto įgyvendinimui;

    (25)pasibaigus programai Komisija turėtų parengti įgyvendinimo ataskaitą, kurioje apžvelgtų finansinę veiklą – finansinio įgyvendinimo rezultatus ir, jei įmanoma, poveikį. Šioje ataskaitoje taip pat turėtų būti išnagrinėtas MVĮ tarpvalstybinio lygmens dalyvavimas pagal programą įgyvendintuose projektuose, taip pat MVĮ dalyvavimas pasaulinėje vertės grandinėje,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    Sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa (toliau – programa), skirta Sąjungos veiksmams 2019 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.

    2 straipsnis

    Tikslai

    Programos tikslai:

    (a)skatinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą ir inovacinį pajėgumą remiant veiksmus jų plėtojimo etape;

    (b)remti ir stiprinti įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, bendradarbiavimą technologijų ir produktų plėtojimo etape vadovaujantis gynybos pajėgumų prioritetais, dėl kurių bendrai susitarė Sąjungos valstybės narės;

    (c)skatinti geriau išnaudoti gynybos mokslinių tyrimų rezultatus ir padėti pašalinti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir plėtojimo.

    3 straipsnis

    Biudžetas

    Programos įgyvendinimui skirta suma 2019–2020 m. laikotarpiu yra 500 mln. EUR dabartinėmis kainomis.

    4 straipsnis

    Bendrosios finansavimo nuostatos

    1.    Sąjungos finansinei paramai teikti gali būti naudojami Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 numatyti finansavimo būdai, visų pirma:

    a) dotacijos;

    b) finansinės priemonės;

    c) viešieji pirkimai.

    2.    Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pasirenkamai pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir duoti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir interesų konflikto riziką.

    3.    Sąjungos finansinę paramą, kaip numatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, teikia Komisija tiesiogiai arba netiesiogiai, perduodama biudžeto vykdymo užduotis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytiems subjektams.

    4.    Jei valstybės narės paskiria projekto vadovą, Komisija atlieka mokėjimą reikalavimus atitinkantiems paramos gavėjams, prieš tai pranešusi projekto vadovui.

    5 straipsnis

    Finansinių priemonių rūšys

    1.    Siekiant sudaryti lengvesnes sąlygas subjektams, įgyvendinantiems veiksmus pagal 6 straipsnį, gauti finansavimą, galima naudoti finansines priemones, nustatytas Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 VIII antraštinėje dalyje.

    2.    Gali būti naudojamos tokių rūšių finansinės priemonės:

    a) investicijos į nuosavą kapitalą arba kvazinuosavą kapitalą;

    b) paskolos arba garantijos;

    c) rizikos pasidalijimo priemonės.

    6 straipsnis

    Tinkami finansuoti veiksmai

    1.Pagal programą remiami paramos gavėjų veiksmai plėtojimo etape, susiję tiek su naujais produktais ir technologijomis, tiek su esamų produktų ir technologijų naujinimu:

    (a)gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos dizainas ir techninės specifikacijos, pagal kurias sukurtas toks dizainas;

    (b)gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos prototipo kūrimas. Prototipas – tai produkto arba technologijos modelis, iš kurio galima matyti, kaip objektas veikia veiklos aplinkoje;

    (c)gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos bandymas;

    (d)gynybos produkto, materialaus ar nematerialaus komponento arba technologijos kvalifikavimas. Kvalifikavimas – tai visas procesas, kuriuo parodoma, kad produkto, komponento arba technologijos dizainas atitinka nurodytus reikalavimus. Per šį procesą pateikiama objektyvių įrodymų, kad įvykdyti konkretūs dizaino reikalavimai;

    (e)gynybos produkto arba technologijos sertifikavimas. Sertifikavimas – tai procesas, kuriuo nacionalinė institucija patvirtina, kad produktas, komponentas arba technologija atitinka taikomas taisykles;

    (f)studijos, kaip antai galimybių studijos, ir kitos papildomos priemonės.

    2.Veiksmai vykdomi bendradarbiaujant bent trims įmonėms, kurios yra įsisteigusios bent dviejose skirtingose valstybėse narėse. Įmonės paramos gavėjos nėra faktiškai tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamos to paties subjekto ir nekontroliuoja viena kitos.

    3.2 dalyje veiksminga kontrolė – santykiai, grindžiami teisėmis, sutartimis ar bet kokiomis kitomis priemonėmis, kurios kiekviena atskirai arba visos kartu, atsižvelgiant į faktines ar teisines aplinkybes, suteikia galimybę tiesiogiai arba netiesiogiai daryti lemiamą įtaką įmonei, ir visų pirma grindžiami:

    (a)teise naudotis visu įmonės turtu ar jo dalimi;

    (b)turint teises arba sutartis, kurios suteikia sprendžiamąją galią daryti įtaką įmonės padalinių sudėčiai, jų balsavimo tvarkai, sprendimų priėmimui bei suteikia kitokią sprendžiamąją galią daryti įtaką įmonės veiklai.

    4.Kai tai susiję su veiksmais, apibrėžtais pirmos dalies b–f punktuose, veiksmas turi būti pagrįstas bendrosiomis techninėmis specifikacijomis.

    7 straipsnis

    Reikalavimus atitinkantys subjektai

    1.Paramos gavėjai – Sąjungoje įsisteigusios įmonės, kurių daugiau nei 50 proc. nuosavybės priklauso valstybėms narėms ir (arba) valstybių narių piliečiams, ir jie pagal 6 straipsnio 3 dalį faktiškai kontroliuoja tą įmonę tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau tarpinių įmonių. Be to, visa infrastruktūra, patalpos, turtas ir ištekliai, naudojami dalyvių, įskaitant subrangovus ir kitas trečiąsias šalis, vykdant pagal programą finansuojamus veiksmus, per visą veiksmo vykdymo laikotarpį neturi būti už valstybių narių teritorijos ribų.

    2.Jei 1 dalyje apibrėžtas paramos gavėjas plėtoja 6 straipsnyje apibrėžtą veiksmą vykdydamas nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, jis atitinka reikalavimus gauti didesnį finansavimą tam veiksmui, nurodytą 11 straipsnio 2 dalyje.

    8 straipsnis

    Pareiškėjų deklaracija

    Kiekvienas pareiškėjas rašytiniu pareiškimu patvirtina, kad jis puikiai žino taikomus nacionalinės ir Sąjungos teisės aktus ir taisykles, susijusius su gynybos srities veikla, ir jų laikosi.

    9 straipsnis

    Konsorciumas

    1.Jei Sąjungos finansinė parama teikiama dotacijos forma, dalyvauti veiksme norinčio konsorciumo nariai paskiria vieną iš savo narių koordinatoriumi ir jis nurodomas susitarime dėl dotacijos. Koordinatorius yra pagrindinis kontaktinis asmuo konsorciumo nariams palaikant santykius su Komisija ar atitinkama finansavimo įstaiga, išskyrus atvejus, kai susitarime dėl dotacijos nurodyta kitaip arba kai nesilaikoma įsipareigojimų pagal susitarimą dėl dotacijos.

    2.Veiksme dalyvaujančio konsorciumo nariai sudaro vidinį susitarimą, kuriuo nustatomos jų teisės ir įsipareigojimai dėl veiksmo vykdymo (laikantis susitarimo dėl dotacijos), išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, kurie numatyti darbo programoje arba kvietime teikti pasiūlymus.

    10 straipsnis

    Paramos skyrimo kriterijai

    Pagal programą finansuoti siūlomi veiksmai įvertinami remiantis šiais kartu taikomais kriterijais:

    (a)kompetencija;

    (b)indėlis į gynybos pramonės inovacijų ir technologinę plėtrą ir atitinkamai į Sąjungos pramonės autonomiškumo gynybos technologijų srityje skatinimą;

    (c)indėlis į Sąjungos saugumo ir gynybos interesus tobulinant gynybos technologijas, kurios padeda įgyvendinti gynybos pajėgumų prioritetus, dėl kurių bendrai susitarė Sąjungos valstybės narės;

    (d)įgyvendinamumas; paramos gavėjai pirmiausia turi įrodyti, kad likusios tinkamo finansuoti veiksmo išlaidos padengiamos kitomis finansavimo priemonėmis, pavyzdžiui, valstybių narių įnašais, ir

    (e)dėl 6 straipsnio 1 dalies b–e punktuose aprašytų veiksmų – indėlis į Europos gynybos pramonės konkurencingumą; paramos gavėjai įrodo, kad valstybės narės įsipareigojo bendrai ir koordinuotai gaminti galutinį produktą ar technologiją ir vykdyti jų viešuosius pirkimus, taip pat, kai tinkama, bendrus viešuosius pirkimus.

    11 straipsnis

    Finansavimo normos

    1.Pagal programą teikiama Sąjungos finansinė parama negali viršyti 20 proc. visų su prototipo kūrimu susijusio veiksmo sąnaudų. Visais kitais atvejais parama gali padengti visas veiksmo išlaidas.

    2.7 straipsnio 2 dalyje nurodyto paramos gavėjo plėtojamam veiksmui gali būti taikoma 10 procentinių punktų didesnė finansavimo norma.

    12 straipsnis

    Nuosavybė ir intelektinės nuosavybės teisės

    Komisija neturi nuosavybės teisių į produktus ar technologijas, kurie yra veiksmo rezultatas, ir neturi jokių pretenzijų į intelektinės nuosavybės teises, susijusias su veiksmu.

    13 straipsnis

    Darbo programa

    1.Komisija įgyvendinimo aktu priima programos trukmės laikotarpio daugiametę darbo programą. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Ši darbo programa atitinka 2 straipsnyje nustatytus tikslus.

    2.Darbo programoje išsamiai nustatomos pagal programą finansuotinų projektų kategorijos.

    3.Darbo programa užtikrinama, kad tinkama dalis bendro biudžeto bus skiriama veiksmams, kuriuose MVĮ gali dalyvauti tarpvalstybiniu lygmeniu.

    14 straipsnis

    Paramos skyrimo procedūra

    1.Įgyvendinant programą Sąjungos finansavimas skiriamas pagal konkurencingus kvietimus teikti pasiūlymus, paskelbtus pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/12 8 .

    2.Pagal kvietimą teikti pasiūlymus pateiktą pasiūlymą įvertina Komisija, padedama nepriklausomų ekspertų, remiantis 10 straipsnyje nustatytais paramos skyrimo kriterijais.

    3.Po kiekvieno kvietimo teikti pasiūlymus Komisija įgyvendinimo aktu skiria finansavimą atrinktiems veiksmams. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

    15 straipsnis

    Metinės dalys

    Komisija gali biudžetinius įsipareigojimus padalyti į metines dalis.

    16 straipsnis

    Komitetas

    1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Europos gynybos agentūra kviečiama kaip stebėtoja.

    2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

    17 straipsnis

    Stebėsena ir ataskaitų teikimas

    1.Komisija reguliariai stebi, kaip įgyvendinama programa, ir kasmet pagal Reglamento 966/2012 38 straipsnio 3 dalies e punktą teikia pažangos ataskaitą. Šiuo tikslu Komisija nustato būtiną stebėsenos tvarką.

    2.Siekdama padėti didinti būsimų Sąjungos politikos veiksmų veiksmingumą ir efektyvumą, Komisija parengia retrospektyvinio vertinimo ataskaitą ir ją pateikia Europos Parlamentui bei Tarybai. Ataskaitoje, remiantis atitinkamomis konsultacijomis su valstybėmis narėmis ir pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, pirmiausia įvertinama pažanga, padaryta siekiant 2 straipsnyje nustatytų tikslų. Joje taip pat nagrinėjamas MVĮ tarpvalstybinio lygmens dalyvavimas pagal programą įgyvendinamuose projektuose, taip pat MVĮ dalyvavimas pasaulinėje vertės grandinėje.

    18 straipsnis

    Sąjungos finansinių interesų apsauga

    1.Komisija imasi tinkamų priemonių siekdama užtikrinti, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus, ir, jei nustatoma pažeidimų, – susigrąžinant nepagrįstai išmokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines nuobaudas.

    2.Komisija ir Audito Rūmai turi įgaliojimus remiantis dokumentais ir patikrinimais vietoje atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, kurie yra gavę Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą, auditą, arba, tarptautinių organizacijų atveju, įgaliojimus atlikti patikrinimus, laikantis su tomis organizacijomis sudarytų susitarimų.

    3.Siekdama nustatyti, ar būta sukčiavimo, korupcijos arba kitos Sąjungos finansiniams interesams poveikį darančios neteisėtos veikos, susijusios su susitarimu dėl dotacijos, sprendimu dėl dotacijos arba sutartimi dėl finansavimo pagal šį reglamentą, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 883/2013 9 ir Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 10 nustatytomis sąlygomis ir tvarka atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje.

    19 straipsnis

    Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Briuselyje

    Europos Parlamento vardu    Tarybos vardu

    Pirmininkas    Pirmininkas

    FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

    1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

    1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

    1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

    1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

    1.4.Tikslas (-ai)

    1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

    1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

    1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

    2.VALDYMO PRIEMONĖS

    2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

    2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

    2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

    3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

    3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

    3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

    3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

    3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

    3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

    3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

    3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

    3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

    FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

    1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

    1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa ES gynybos pramonės konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui remti.

    1.2.Atitinkama politikos sritis 

    02 antraštinė dalis. Vidaus rinka, verslumas ir VMĮ

    02.07 skyrius. Europos gynybos pramonės plėtros programa

    1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

     Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone 

     Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 11  

     Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

     Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 

    1.4.Tikslas (-ai)

    1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

    Gynybos pramonė yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos ekonomikos elementų ir Europos gynybos pramonės plėtros programos tikslas – didinti jos konkurencingumą ir inovacinį pajėgumą.

    1.4.2.Konkretus tikslas (-ai)

    1 konkretus tikslas

    Skatinti gynybos pramonės konkurencingumą

    2 konkretus tikslas

    Remti ir stiprinti įmonių bendradarbiavimą plėtojant gynybos produktus ir technologijas

    3 konkretus tikslas 

    Pašalinti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų ir skatinti visų formų inovacijas

    1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

    Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

    Numatomi rezultatai

    Programa padės sukurti valstybių narių gynybos pramonės veikėjų bendradarbiavimo ryšius. Finansinė ES parama turėtų padėti atverti galimybes vykdyti plėtojimo projektus, kurie priešingu atveju dėl jų finansavimo poreikių arba susijusios technologinės rizikos nebūtų pradėti. Be to, finansinė ES parama turėtų paskatinti vykdyti papildomus bendradarbiaujamuosius gynybos plėtojimo projektus.

    Numatoma, kad padidėjus bendradarbiavimui sumažės nereikalingo veiksmų dubliavimo, išsiskaidymo ir bus kuriama masto ekonomija. Dėl to galiausiai sumažės vieneto sąnaudos, o tai bus naudinga valstybėms narėms ir bus daromas teigiamas poveikis eksportui.

    Numatomas poveikis

    Numatoma, kad plėtojami gynybos projektai, tiesiogiai ar netiesiogiai remiami programos, turės teigiamą poveikį Europos ekonomikai. Tyrimai rodo, kad investicijos į gynybos sektorių turi didelį teigiamą didinamąjį poveikį BVP, mokesčiams ir užimtumui, palyginamą su kitomis pagrindinėmis viešųjų išlaidų kategorijomis (transporto, švietimo, sveikatos priežiūros). Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra gynybos sektoriuje taip pat skatina įmones atsiskirti (angl. „spin-off“), o tai naudinga ir gynybos, ir civiliniam sektoriui.

    Gynybos sektoriaus tiekimo grandinę iš esmės sudaro MVĮ, visų pirma pagrindinių sistemų integravimo bendrovių tiekimo grandinėje. Vis labiau nykstant riboms tarp gynybos ir civilinio sektorių, taip pat susidarys sąlygos MVĮ, kurios tradiciškai neužsiima veikla gynybos sektoriuje, veikti ypač elektronikos ir programinės įrangos srityje.

    Ilgainiui tikimasi, kad gynybos projektai duos naudos kuriant darbo vietas ir ugdant įgūdžius.

    1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai

    Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

    Atsižvelgiant į trumpą įgyvendinimo laikotarpį, programos rezultatai ir poveikis bus vertinami atliekant retrospektyvinį vertinimą baigus įgyvendinti programą.

    Komisija užtikrins, kad subjektas, kuriam patikėta įgyvendinti programą, nustatytų būtinus programos įgyvendinimo stebėsenos rodiklius. Tie rodikliai bus:

    - bendras įgyvendintų bendradarbiavimo projektų skaičius;

    - bendra įgyvendintų bendradarbiavimo projektų vertė ir bendro finansavimo lygis;

    - kaip konsorciumo narės dalyvaujančių įmonių skaičius ir jų dydis (siekiant stebėti MVĮ dalyvavimą);

    – dalyvaujančių valstybių narių skaičius;

    - pagal programą vykdomuose projektuose dalyvaujančių MVĮ skaičius.

    1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

    1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

    Šio pasiūlymo užduotims atlikti reikės sukurti konsorciumą sudarant vidaus susitarimą, kaip nurodyta šio reglamento 9 straipsnyje, ir vieną konsorciumo narį paskirti koordinatoriumi.

    Konsorciumo nariai turės įrodyti savo techninį pajėgumą veiksmingai valdyti jiems skirtus veiksmus, visų pirma atsižvelgiant į ribotą programos trukmę (2 metai).

    Įgyvendinančioji institucija turės būti aprūpinta tinkamai kvalifikuotais techniniais, finansų ir teisės specialistais, kad galėtų atrinkti projektus, kuriems skirtinos dotacijos, juos toliau stebėti, valdyti trečiajai šaliai patikėtą veiklą ir rengti kokybiškas ataskaitas Komisijos vadovams.

    Komisija taip pat turės nusamdyti tinkamai kvalifikuotų ekspertų, kad galėtų veiksmingai stebėti įgyvendinančiosios institucijos veiklą.

    1.5.2.Pridėtinė Sąjungos dalyvavimo vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu saugumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „pridėtinė Sąjungos dalyvavimo vertė“ – tai Sąjungos intervencijos vertė, papildomai gaunama be vertės, kurią antraip užtikrintų pačios valstybės narės.

    ES teisė imtis veiksmų grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 173 straipsniu.

    Gynybos pramonės projektai valdomi nacionaliniu lygmeniu, o plėtojimo etapas yra rizikingiausias. Į Europos gynybos sektorių investuojama mažai, jis yra suskaidytas nacionalinių sienų, todėl veikla nuolatos dubliuojasi. Be to, pažvelgus į esamas ES gynybos pramonės rinkas, matyti didėjantys trūkumai, senėjančios technologijos ir naujų programų, ypač bendradarbiavimo programų, trūkumas. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas gali padėti pasiekti masto poveikį; taip bendradarbiaujant sumažėtų dubliavimo atvejų ir būtų galima plėtoti reikalingus produktus ir technologijas.

    Dėl nepakankamai suderintos ir nuoseklios valstybių narių veiklos taip pat mažėja Europos gynybos pramonės konkurencingumas, lyginant su jos tarptautiniais partneriais, kartu ši pramonė tebekelia labai didelę naštą nacionaliniams biudžetams ir labai trukdo įgyvendinti bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP).

    ES lygmens veiksmai suteiks pridėtinės vertės, nes teikiant teigiamas paskatas bus skatinama bendradarbiauti gynybos pramonės srityje ir bus remiamas projektų, kurių dėl susijusių sąnaudų ir rizikos negalima imtis nacionaliniu lygmeniu, gynybos produktų ir technologijų plėtojimo etapas.

    Gavusi Europos Sąjungos paramą gynybos pramonė galės skirti reikiamą finansavimą projektams, kurių paprastai negali imtis viena šalis ir dėl kurių, atsižvelgiant į šių projektų pobūdį ir sąnaudas, reikia bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu.

    Valstybės narės ir jų gynybos pramonė, remdamosi bendrosiomis techninėmis specifikacijomis, kurios bus teisiškai privalomos pagal reglamentą, sieks nustatyti bendrus standartus, o tai lems geresnį ir veiksmingesnį bendradarbiavimą.

    1.5.3.Panašios patirties išvados

    Bandomasis projektas ir parengiamieji veiksmai gynybos mokslinių tyrimų srityje su Europos gynybos agentūra – tai programos, kurias galima laikyti panašiomis. Šių programų įgyvendinimo patirtimi, ypač valdymo modeliu, bus remiamasi apibrėžiant Europos gynybos pramonės plėtros programos valdymą ir tolesnius veiksmus dėl jos.

    1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

    Galima sąveika su kitais šiuo metu vykdomais gynybos projektais (pavyzdžiui, parengiamaisiais veiksmais su Europos gynybos agentūra).

    Taip pat bus siekiama sąveikos gynybos ir inovacijų srityje su kitais Europos Komisijos direktoratais. Projektai, kurie turėtų būti finansuojami įgyvendinant Europos gynybos pramonės plėtros programą, taip pat gali turėti poveikio transporto, ryšių, energetikos ir kitoms sritims.

    Siekiant kuo didesnės investicijų grąžos, svarbu užtikrinti, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų programas koordinuotų Komisija.

    1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

     Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota: 

       pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2019 01 01 iki 2020 12 31;

    finansinis poveikis nuo 2018 01 01 iki 2023 12 31.

     Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota:

    įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

    vėliau – visuotinis taikymas.

    1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 12  

     Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

    padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

       vykdomųjų įstaigų.

     Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis.

     Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis perduodant:

    trečiosioms šalims arba jų paskirtoms įstaigoms;

    tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

    EIB ir Europos investicijų fondui;

    įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose;

    viešosios teisės įstaigoms;

    įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiančioms viešųjų paslaugų srityje, jeigu jos pateikia pakankamų finansinių garantijų;

    įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamų finansinių garantijų;

    asmenims, kuriems pavestas konkrečių BUSP veiksmų vykdymas pagal ES sutarties V antraštinę dalį ir kurie nurodyti atitinkamame pagrindiniame teisės akte.

    Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

    Pastabos

    Pirmenybė teikiama netiesioginiam valdymui, siekiant užtikrinti kuo didesnį programos lankstumą ir suteikiant Europos Komisijai visas priemones kontroliuoti ir stebėti programą ir lėšų naudojimą.

    2.VALDYMO PRIEMONĖS

    2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

    Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

    Pagal Europos gynybos pramonės plėtros programos reglamento 17 straipsnį Komisija reguliariai stebės programos įgyvendinimą ir kasmet teiks padarytos pažangos ataskaitas, kuriose išnagrinės finansinę veiklą ir įvertins pasiektus rezultatus. 

    Todėl Komisija nustatys būtiną stebėsenos tvarką, siekdama užtikrinti, kad atitinkami subjektų, kuriems patikėta įgyvendinti programą, valstybių narių arba trečiųjų šalių duomenys būtų renkami patikimai ir sklandžiai.

    Kalbant apie užduotis, vykdomas taikant netiesioginį valdymą, Komisija užtikrins, kad veiksmingos ir efektyvios stebėsenos ir ataskaitų teikimo procedūros būtų nustatytos įgaliojimo susitarime ir sutartyse bei susitarimuose, kuriuos įgaliotasis subjektas yra pasirašęs su atrinktais paramos gavėjais.

    Remdamasi surinktais duomenimis Komisija turėtų galėti teikti padarytos pažangos ataskaitas pagal Reglamento 966/2012 38 straipsnio 3 dalies e punktą ir atsižvelgdama į konkrečius pirmiau 1.4.2 punkte nurodytus tikslus.

    2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

    2.2.1.Nustatyta rizika

    Nustatyta rizika:

    vėlavimo rizika: Su tvarkaraščiu susijusios problemos, įgyvendinimo vėlavimas.

    Valdymo rizika: per mažas valstybių narių ir (arba) nacionalinės pramonės bendradarbiavimas.

    Finansinė rizika: išlaidų valdymas, mažas paramos įsisavinimas (vėlavimas), netinkamos finansuoti išlaidos ir pan.

    Techninė rizika: specifinio plėtojimo problemos. Techniniai klausimai: mažesnis veiksmingumas.

    2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą

    Lėšos bus valdomos netiesiogiai pagal įgaliojimo susitarimą.

    Dauguma lėšų skiriama dotacijų forma (antrasis lygmuo).

    Įgyvendinančioji institucija susies šių dotacijų skyrimą su periodišku privalomu paramos gavėjų atsiskaitymu per konsorciumo koordinatorių (Reglamento 9 straipsnis).

    Sutartyse arba susitarimuose, kurie bus pasirašyti su konsorciumo koordinatoriumi, bus išsamiai nurodyti konsorciumo įpareigojimai, visų pirma Komisijos teisė sumažinti, sustabdyti arba nutraukti finansinę paramą, jei veiksmai neįgyvendinami, netinkamai įgyvendinami arba yra vėlavimų.

    Komisija įgaliojimu susitarimu susitars dėl tokio atsiskaitymo pobūdžio ir dažnumo:

    - privalomas paramos gavėjų atsiskaitymas;

    - išlaidų patikrinimai vietoje;

    - dalyvavimas periodiškuose stebėsenos posėdžiuose (techniniais ir valdymo klausimais)

    Stebint, kaip įgyvendinamos programos, prireikus bus prašoma išorės techninių specialistų pagalbos. Remdamasi patikrinimų vietoje rezultatais Komisija užtikrins, kad prireikus finansinės paramos skyrimo apimtis ar sąlygos būtų iš pradžių patvirtintos ir mokėjimų tvarkaraštis pakoreguotas.

    Be to, siekiant atidžiai stebėti projekto išlaidas, bus priimta audito strategija.

    2.2.3.Kontrolės sąnaudų ir naudos apskaičiavimas ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas

    3.2.3.2 punkte nurodytų darbuotojų turėtų pakakti lėšų įgyvendinimui kontroliuoti.

    2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

    Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

    Pasiūlymo 18 straipsnyje paaiškinama Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) kompetencija vykdyti pagal šią iniciatyvą remiamų operacijų tyrimus.

    Pagal šį reglamentą sudarytuose susitarimuose, įskaitant susitarimus su dalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, numatyta, kad Komisija arba jos įgaliotas atstovas atlieka priežiūrą ir finansų kontrolę, o Audito Rūmai arba OLAF atlieka auditą, prireikus – auditą vietoje.

    3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

    3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

    ·Dabartinės biudžeto eilutės

    Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

    Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

    Biudžeto eilutė

    Išlaidų
    rūšis

    Įnašas



    DA / NDA 13

    ELPA šalių 14

    šalių kandidačių 15

    trečiųjų šalių

    pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

    DA

    TAIP / NE

    TAIP / NE

    TAIP / NE

    TAIP / NE

    NDA

    TAIP / NE

    TAIP / NE

    TAIP / NE

    TAIP / NE

    ·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

    Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

    Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

    Biudžeto eilutė

    Išlaidų
    rūšis

    Įnašas

    DA / NDA

    ELPA šalių

    šalių kandidačių

    trečiųjų šalių

    pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

    02 07 01 – Europos gynybos pramonės plėtros programa

    DA

    NE

    NE

    NE

    NE

    02 01 04 05 – Paramos išlaidos Europos gynybos pramonės plėtros programai

    NDA

    NE

    NE

    NE

    NE

    3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

    Dėl pasiūlymo nepadidės bendras išlaidų lygis, numatytas pagal 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos 1a išlaidų kategoriją, kadangi Europos infrastruktūros tinklų priemonės, Europos palydovinių navigacijos programų, Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programos, ITER programos ir nepaskirstytos maržos finansiniai paketai bus sumažinti, kad būtų finansuojamas ES biudžeto įnašas į Europos gynybos pramonės plėtros programą.

    mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

    Europos gynybos pramonės plėtros programos finansavimo šaltiniai

    2019

    2020

    Iš viso

    EUROPOS INFRASTRUKTŪROS TINKLŲ PRIEMONĖ, iš kurios

    145

    32 02 01 01 – Energijos vidaus rinkos integracijos ir tinklų sąveikumo didinimas

    32 02 01 02 – Sąjungos energijos tiekimo saugumo didinimas

    32 02 01 03 – Indėlis į tvarų vystymąsi ir aplinkos apsaugą

    09 03 03 – Transeuropinių skaitmeninių paslaugų infrastruktūros sąveikumo, darnaus diegimo, naudojimo ir modernizavimo, taip pat koordinavimo Europos lygmeniu rėmimas

    20

    20

    20

    10

    20

    20

    20

    15

    40

    40

    40

    25

    EUROPOS PALYDOVINĖS NAVIGACIJOS PROGRAMOS (EGNOS ir „GALILEO“),

    iš kurių

    135

    02 05 01 – Globalios palydovinės radijo navigacijos infrastruktūros ir paslaugų („Galileo“) kūrimas ir teikimas iki 2020 m.

    80

    50

    130

    02 05 02 – Palydovinių paslaugų teikimas GPS veikimui gerinti siekiant iki 2020 m. palaipsniui aprėpti visą Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAC) regioną (EGNOS)

    5

    5

    SĄJUNGOS ŽEMĖS STEBĖJIMO IR STEBĖSENOS PROGRAMA, iš kurios

    15

    02 06 01 – Kosminės erdvės stebėjimu ir in situ duomenimis paremtų operatyvinių paslaugų teikimas (Copernicus)

    10

    5

    15

    ITER, iš kurio

    80

    32 05 01 02 – ITER infrastruktūros statyba, paleidimas ir eksploatavimas – Europos ITER įgyvendinimo bendroji įmonė – Branduolių sintezės energija (F4E)

    30

    50

    80

    Nepaskirstyta marža, iš kurios

    125

    Nepaskirstyta marža

    55

    70

    125

    3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

    mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

    Daugiametės finansinės programos
    išlaidų kategorija

    1A

    Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti

    GROW GD

    2019

    2020

    2021

    2022

    2023

    IŠ VISO

     Veiklos asignavimai

    02.07 01

    Įsipareigojimai

    (1)

    244,7

    254,5

    499,2

    Mokėjimai

    (2)

    146,7

    201,5

    100

    51

    p.m

    499,2

    Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų rinkinio lėšų 16

    02 01 04 05

    (3)

    0,3

    0,5

    0,8

    IŠ VISO asignavimų
    GROW GD

    Įsipareigojimai

    =1+1a +3

    245

    255

    500

    Mokėjimai

    =2+2a

    +3

    147

    202

    100

    51

    p.m

    500



    IŠ VISO veiklos asignavimų

    Įsipareigojimai

    (4)

    244,7

    254,5

     

     

    499,2

    Mokėjimai

    (5)

    146,7

    201,5

    100

    51

    p.m

    499,2

    • IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų

    (6)

    0,3

    0,5

    0,8

    IŠ VISO asignavimų
    pagal daugiametės finansinės programos

    1 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

    Įsipareigojimai

    =4+ 6

    245

    255

     

     

    500

    Mokėjimai

    =5+ 6

    147

    202

    100

    51

    p.m

    500

    Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

    • IŠ VISO veiklos asignavimų

    Įsipareigojimai

    (4)

    Mokėjimai

    (5)

    • IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų rinkinio lėšų

    (6)

    IŠ VISO asignavimų
    pagal daugiametės finansinės programos

    1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS
    (Orientacinė suma)

    Įsipareigojimai

    =4+ 6

    Mokėjimai

    =5+ 6



    Daugiametės finansinės programos
    5

    išlaidų kategorija

    „Administracinės išlaidos“

    mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

    2018

    2019

    2020

    2021

    2022

    2023

    IŠ VISO

    GROW GD

    • Žmogiškieji ištekliai

    0,966

    0,985

    1,005

    2,956

     Kitos administracinės išlaidos

    0,199

    0,249

    0,249

    0,697

    IŠ VISO GROW GD

    Asignavimai

    1,165

    1,234

    1,254

    3,653

    IŠ VISO asignavimų
    pagal daugiametės finansinės programos

    5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

    (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

    1,165

    1,234

    1,254

    3,653

    mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

    2018

    2019

    2020 

    2021

    2022

    2023

    IŠ VISO

    IŠ VISO asignavimų
    pagal daugiametės finansinės programos
    1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS 

    Įsipareigojimai

    1,165

    246,234

    256,254

    503,653

    Mokėjimai

    1,165

    148,234

    203,254

    100

    51

    503,653

    3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

       Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

       Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

    Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

    Nurodyti tikslus ir rezultatus

    2019

    2020

    IŠ VISO

    REZULTATAI

    Rūšis 17

    Vidutinės sąnaudos

    Skaičius

    Sąnaudos

    Skaičius

    Sąnaudos

    Bendras skaičius

    Iš viso sąnaudų

    KONKRETŪS TIKSLAI 18  

    1. Skatinti gynybos pramonės konkurencingumą

    2. Remti ir stiprinti įmonių bendradarbiavimą plėtojant gynybos produktus ir technologijas

    3. Pašalinti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų ir skatinti visų formų inovacijas

    – Rezultatas

    2

    244,7

    1

    254,5

    3

    499,2

    1 konkretaus tikslo tarpinė suma

    2

    244,7

    1

    254,5

    3

    499,2

    IŠ VISO SĄNAUDŲ

    2

    244,7

    1

    254,5

    3

    499,2

    3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

    3.2.3.1.Santrauka

       Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

       Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

    mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

    2018

    2019

    2020

    2021

    2022

    2023

    IŠ VISO

    Daugiametės finansinės programos
    5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA

    Žmogiškieji ištekliai

    0,966

    0,985

    1,005

    2,956

    Kitos administracinės išlaidos

    0,199

    0,249

    0,249

    0,697

    Daugiametės finansinės programos
    5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

    1,165

    1,234

    1,254

    3,653

    Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 19
    5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

    Žmogiškieji ištekliai

    Kitos administracinio pobūdžio
    išlaidos

    Tarpinė suma,
    neįtraukta į daugiametės finansinės programos
    5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

    IŠ VISO

    1,165

    1,234

    1,254

    3,653

    Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų priemonei valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

    3.2.3.2.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

       Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

       Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

    Sąmatą surašyti etatų vienetais

    2018

    2019

    2020

    2021

    2022

    2023

     Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)

    02 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)

    7

    7

    7

    XX 01 01 02 (Delegacijos)

    XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)

    10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)

     Išorės darbuotojai (etatų vienetais) 20

    XX 01 02 01 (CA, SNE, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto)

    XX 01 02 02 (CA, LA, SNE, INT ir JED delegacijose)

    XX 01 04 yy  21

    – būstinėje

    – delegacijose

    XX 01 05 02 (CA, SNE, INT– netiesioginiai moksliniai tyrimai)

    10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai)

    Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)

    IŠ VISO

    7

    7

    7

    XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

    Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

    Vykdytinų užduočių aprašymas

    Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai

    Nustatyti poreikius ir konceptualiai įgyvendinamus projektus.

    Užtikrinti duomenų žymėjimą slaptumo žymomis, diegti ir valdyti būtinas konfidencialios informacijos tvarkymo sistemas.

    Užtikrinti, kad būtų rengiami būtini teisės aktų projektai, rengti būtinus poveikio vertinimus, programų pasiūlymus ir Komisijos sprendimus.

    Užtikrinti patikimą programos valdymą ir darbo programų rengimą.

    Padėti atlikti vertinimus ir atrinkti projektus dotacijoms skirti.

    Užtikrinti patikimą finansų stebėseną ir išlaidų analizę.

    Stebėti veiksmus ir nagrinėti techninę pažangą.

    Dalyvauti pagrindiniuose projekto susitikimuose.

    Atsiskaityti vadovybei.

    Išorės darbuotojai

    3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

       Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

       Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

    Pasiūlymas bus finansuojamas iš specialių biudžeto eilučių:

    02 05 01 – Globalios palydovinės radijo navigacijos infrastruktūros ir paslaugų („Galileo“) kūrimas ir teikimas iki 2020 m.

    02 05 02– Palydovinių paslaugų teikimas GPS veikimui gerinti siekiant iki 2020 m. palaipsniui aprėpti visą Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAC) regioną (EGNOS)

    02 06 01 – Kosminės erdvės stebėjimu ir in situ duomenimis paremtų operatyvinių paslaugų teikimas (Copernicus)

    32 05 01 02 – ITER infrastruktūros statyba, paleidimas ir eksploatavimas – Europos ITER įgyvendinimo bendroji įmonė – Branduolių sintezės energija (F4E)

    32 02 01 01 – Energijos vidaus rinkos integracijos ir tinklų sąveikumo didinimas

    32 02 01 02 – Sąjungos energijos tiekimo saugumo didinimas

    32 02 01 03 – Indėlis į tvarų vystymąsi ir aplinkos apsaugą

    09 03 03 – Transeuropinių skaitmeninių paslaugų infrastruktūros sąveikumo, darnaus diegimo, naudojimo ir modernizavimo, taip pat koordinavimo Europos lygmeniu rėmimas

    Nepaskirstyta marža

       Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.

    3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

       Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

    Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

    Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

    N
    metai

    N+1
    metai

    N+2
    metai

    N+3
    metai

    Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

    Iš viso

    Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą 

    IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

    3.3.Numatomas poveikis įplaukoms

       Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

       Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

       nuosaviems ištekliams

       įvairioms įplaukoms

    mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

    Biudžeto įplaukų eilutė

    Einamųjų finansinių metų asignavimai

    Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 22

    N
    metai

    N+1
    metai

    N+2
    metai

    N+3
    metai

    Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

    …………. straipsnis

    Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

    Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

    (1) 2016 m. lapkričio 15 d. Užsienio reikalų tarybos išvados.
    (2) Taip pat žr. prie reglamento pridedamo tarnybų darbinio dokumento 12 psl.
    (3) 2016 m. lapkričio 15 d. Užsienio reikalų tarybos išvados.
    (4) OL C […], […], p. […].
    (5) OL C […], […], p. […].
    (6) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).
    (7) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai;
    (8) 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).
    (9) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
    (10) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
    (11) Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.
    (12) Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/EN/man/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx  
    (13) DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.
    (14) ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.
    (15) Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.
    (16) Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.
    (17) Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).
    (18) Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.
    (19) Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.
    (20) CA – sutartininkas („Contract Agent“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Junior Expert in Delegations“).
    (21) Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).
    (22) Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo sąnaudų.
    Top