This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52017PC0257
Proposal for a REGULATION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL setting out the conditions and procedure by which the Commission may request undertakings and associations of undertakings to provide information in relation to the internal market and related areas
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomos Komisijos prašymų įmonėms ir įmonių asociacijoms, kad pateiktų vidaus rinkos ir susijusių sričių informaciją, teikimo sąlygos ir tvarka
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo nustatomos Komisijos prašymų įmonėms ir įmonių asociacijoms, kad pateiktų vidaus rinkos ir susijusių sričių informaciją, teikimo sąlygos ir tvarka
COM/2017/0257 final - 2017/087 (COD)
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 05 02
COM(2017) 257 final
2017/0087(COD)
Atitikties dokumentų rinkinys
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo nustatomos Komisijos prašymų įmonėms ir įmonių asociacijoms, kad pateiktų vidaus rinkos ir susijusių sričių informaciją, teikimo sąlygos ir tvarka
{SWD(2017) 215 final}
{SWD(2017) 216 final}
{SWD(2017) 217 final}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Europa – didžiausia pasaulyje bendroji rinka 1 , kurioje teise dirbti, studijuoti, keliauti, steigti įmonę, tiekti prekes ir teikti paslaugas užsienio valstybėse naudojasi tiek piliečiai, tiek įmonės. Jiems ES teisės aktais garantuojama sveikatos apsauga, sauga, aplinkos ir vartotojų teisių apsauga. Kad piliečiai ir įmonės galėtų visapusiškai naudotis šiomis teisėmis ir neprarastų pasitikėjimo bendrąja rinka, svarbu laikytis ES taisyklių. Todėl savo komunikate „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ Komisija paskelbė, kad ji parengs pažangaus vykdymo užtikrinimo strategiją. Pagal šią strategiją „būtinas sisteminis požiūris, apimantis visus politikos rengimo etapus nuo politikos priemonės kūrimo ir įgyvendinimo iki informavimo, laikantis geresnio reglamentavimo principų. Tai pasakytina ir apie geresnį vertinimo ir vykdymo užtikrinimo aspektų integravimą politikos formavimo etapu, ir apie valstybėms narėms teikiamą geresnę pagalbą ir rekomendacijas dėl bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimo, ir apie nuoseklesnę ir veiksmingesnę vykdymo užtikrinimo politiką, kuria siekiama, kad visuose sektoriuose būtų geriau laikomasi bendrosios rinkos taisyklių ir ES teisės apskritai“ 2 .
Vienas iš sunkumų, su kuriais susiduriama užtikrinant vidaus rinkos taisyklių vykdymą, yra galimybė laiku gauti patikimus duomenis. Todėl Komisija paskelbė, kad „ji pasiūlys reglamentavimo iniciatyvą, kuri leis jai rinkti patikimą informaciją tiesiogiai iš atrinktų rinkos dalyvių, siekiant apsaugoti ir pagerinti bendrosios rinkos veikimą“ 3 .
Lygiai taip pat savo komunikate „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ Komisija pabrėžė tvirtos ir veiksmingos vykdymo užtikrinimo sistemos svarbą ir nurodė, kad užtikrinant vykdymą remiamas ir papildomas politikos prioritetų įgyvendinimas. Ji paaiškino, kad „vykdant dabartinę Komisijos vykdymo užtikrinimo politiką, stebima, kaip taikoma ir įgyvendinama ES teisė, kartu su valstybėmis narėmis sprendžiamos problemos, kad būtų ištaisyti visi galimi teisės pažeidimai, ir prireikus imamasi pažeidimo nagrinėjimo procedūros veiksmų“ 4 . Tačiau užtikrinti teisingą ir visapusį ES teisės taikymą vis dar sudėtinga. Todėl Komisija pasiūlė keletą piliečiams ir įmonėms naudingų vykdymo užtikrinimo sistemos stiprinimo priemonių, kad bendrojoje rinkoje būtų gerbiamos jų teisės. „Veiksmingas ES taisyklių [...] vykdymo užtikrinimas yra svarbus Europos Sąjungos gyventojams ir daro poveikį jų kasdieniam gyvenimui“.
Tam tikrais konkrečiais atvejais užtikrinant vidaus rinkos taisyklių vykdymą reikalinga prieiga prie patikimos informacijos apie rinkos dalyvių elgseną, visų pirma rinkos informacijos apie privačias įmones. Šio pasiūlymo tikslas nėra suteikti Komisijai naujus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, kaip antai įgaliojimus nagrinėti pavienių rinkos dalyvių vidaus rinkos srityje padarytus Sąjungos teisės pažeidimus. Šio reglamento tikslas – padėti Komisijai stebėti ir užtikrinti vidaus rinkos taisyklių vykdymą sudarant jai sąlygas laiku gauti išsamią ir patikimą kiekybinę ir kokybinę informaciją iš atrinktų rinkos dalyvių teikiant tikslinius prašymus pateikti informacijos. Siūlomas reglamentas padės Komisijai užtikrinti, kad bendrojoje rinkoje būtų gerbiamos piliečių ir įmonių teisės, taip pat padės stiprinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis. Jis taip pat „padės Komisijai siūlyti patobulinimus, jei įvertinus paaiškės, kad vykdymo užtikrinimas nepakankamas dėl atitinkamų konkrečių sektorių teisės aktų trūkumų“ 5 . Siūlomas reglamentas yra skirtas konkretiems atvejams, kai greito ir tikslaus vykdymo užtikrinimo nauda akivaizdžiai pranoksta naštą ir sąnaudas, tenkančias susijusioms įmonėms ar įmonių asociacijoms.
Ši nauja priemonė bus taikoma tose srityse, kuriose ES gali pasiekti apčiuopiamų, piliečiams ir įmonėms svarbiausių rezultatų. Galėdama taikyti veiksmingesnes vykdymo užtikrinimo priemones, ES galės greičiau ir veiksmingiau veikti ir užtikrinti visapusę atitiktį reikalavimams pasirinktose prioritetinėse srityse.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Pasiūlymas atitinka Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnio 3 dalį, kurioje vidaus rinkos sukūrimas bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis numatytas kaip vienas pagrindinių ES tikslų. Jis taip pat atitinka ES sutarties 26 straipsnį, kuriuo ES suteikiami įgaliojimai patvirtinti priemones, užtikrinančias tinkamą vidaus rinkos veikimą, ir ES sutarties 17 straipsnį, kuriuo Komisijai pavedama užduotis užtikrinti Sutarties taisyklių ir ES antrinių teisės aktų taikymą ir prižiūrėti, kaip taikoma ES teisė. Šio pasiūlymo tikslas nėra sukurti naują ES teisės vykdymo užtikrinimo procedūrą. Priešingai, siūloma informacijos rinkimo priemonė gali būti naudojama vykdant esamas procedūras, pvz., Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 258 straipsnyje numatytas pažeidimo nagrinėjimo procedūras.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Komisija jau turi tyrimo įgaliojimų, kad užtikrintų vidaus rinkos veikimui būtiną ES konkurencijos taisyklių vykdymą. Naudojimasis šiais įgaliojimais pasirodė esąs labai veiksmingas užtikrinant minėtų taisyklių taikymą: pavyzdžiui, valstybės pagalbos srityje Komisija galėjo tiesiogiai rinkti svarbią įmonių lygmens informaciją nagrinėdama du didelio poveikio atvejus, todėl buvo išieškoti nesumokėti mokesčiai, kuriuos sudarė neteisėta valstybės pagalba 6 .
Be to, šis pasiūlymas atitinka kitas ES teisines priemones, kuriomis ES įstaigoms ar nacionalinėms institucijoms suteikiami įgaliojimai rinkti įmonių lygmens informaciją ir dalytis ja su Komisija konkrečiose su vidaus rinka susijusiose srityse (pvz., vartotojų teisių apsaugos, finansinių paslaugų, rinkos priežiūros, tinklų pramonės šakų srityse). Siūlomą reglamentą Komisija taikys tik kraštutiniu atveju, išnaudojus kitas galimybes gauti būtiną informaciją.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Šis pasiūlymas pagrįstas SESV 43 straipsnio 2 dalimi, 91, 100, 114, 192 straipsniais, 194 straipsnio 2 dalimi ir 337 straipsniu.
SESV 337 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai, neviršijantys Tarybos paprasta balsų dauguma nustatytų apribojimų ir sąlygų, rinkti bet kokią informaciją, reikalingą jai patikėtoms užduotims atlikti. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad šis straipsnis gali būti taikomas kaip teisinis antrinių teisės aktų, susijusių su bendra Komisijos vykdoma veikla renkant informaciją, nereikalaujant, kad renkant informaciją būtų įgyvendinami konkrečios ES politikos tikslai 7 , pagrindas. Tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad ES aktui SESV 337 straipsnis taikomas ne vien dėl to, kad juo siekiama sukurti informacijos rinkimo sistemą 8 . Todėl būtina išnagrinėti, ar šios iniciatyvos tikslo ir turinio požiūriu turi būti siekiama įgyvendinti ES politikai konkrečiai priskirtus tikslus. Šios iniciatyvos tikslas – pagerinti Komisijos galimybes gauti rinkos informaciją, reikalingą jos užduotims atlikti pagal ES sutarties 17 straipsnį, siekiant spręsti rimtas vidaus rinkos taisyklių taikymo problemas. Taip Komisija galės tinkamiau užtikrinti ES teisės taikymą toje srityje. Todėl ši iniciatyva yra reikalinga tam, kad būtų įgyvendintas tikslas užtikrinti vidaus rinkos veikimą, kaip numatyta SESV 26 straipsnyje. Dėl šios priežasties SESV 337 straipsnį turi papildyti vidaus rinkos teisinis pagrindas, pvz., SESV 114 straipsnis, kuriame numatyta patvirtinti sklandžiam vidaus rinkos veikimui reikalingas priemones. Šioje srityje pagerinus Komisijos darbą būtų galima lengviau užkirsti kelią vidaus rinkos veikimo kliūčių atsiradimui 9 – tai vienas iš SESV 114 straipsnyje nustatytų politikos tikslų 10 . Todėl SESV 114 straipsnio pasirinkimas SESV 337 straipsniui papildyti yra pagrįstas. Be SESV 114 straipsnio, kaip papildomą konkretų teisinį pagrindą tikslinga taikyti ir kitus SESV straipsnius, kad būtų įtrauktos vidaus rinkos sritys, kuriose teisinių veiksmų imamasi vadovaujantis konkrečiais SESV straipsniais, t. y. 43 straipsniu (žemės ūkio produktai), 91 ir 100 straipsniais (transportas) arba 194 straipsniu (energetika), arba su vidaus rinka susijusios sritys: 192 straipsnis (aplinka).
SESV 114 ir 337 straipsniai buvo kartu taikomi kaip teisinis pagrindas ankstesniame ES teisės akte, kuriuo Komisijai suteikiami įgaliojimai rinkti informaciją vidaus rinkos srityje: 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka 11 .
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
ES veiksmai yra būtini siekiant suteikti Komisijai geresnes galimybes gauti rinkos informaciją, reikalingą rimtoms ES teisės taikymo vidaus rinkos srityje problemoms spręsti, atliekant ES sutarties 17 straipsnyje jai patikėtas užduotis. Šioje iniciatyvoje numatyta informacijos rinkimo priemonė yra kraštutinė priemonė, kuri būtų taikoma išnaudojus visas kitas galimybes gauti informaciją. Todėl ji bus naudojama tik tais atvejais, kai nacionalinių intervencinių veiksmų nepakaktų dėl jų apimties arba poveikio, o ES turėtų geresnes galimybes veikti. Visų pirma informacijos rinkimo priemonė bus naudojama tada, kai tokios problemos darys poveikį ne vienai valstybei narei, o joms spręsti reikės vienodai ir nuosekliai surinkti informaciją iš daugiau nei vienos valstybės narės atrinktų rinkos dalyvių. Tokiais ES veiksmais būtų įvykdytas būtinumo reikalavimas ir dar labiau sustiprinta Komisijos galimybė užtikrinti ES teisės vykdymą vidaus rinkos srityje.
Kalbant apie papildomą naudą, ši priemonė supaprastins Komisijos ir valstybių narių veiksmų koordinavimą tarpvalstybiniu mastu svarbiais atvejais, kai reikia gauti informaciją iš rinkos dalyvių, vykdančių veiklą daugiau nei vienoje valstybėje narėje. Tokiais ES veiksmais taip pat būtų suteikta galimybė laiku gauti informaciją, būtų užtikrinta, kad iš skirtingų šalių surinktus duomenis būtų galima palyginti ir taip būtų dar veiksmingiau užtikrintas vykdymas, todėl būtų sumažinta susijusioms įmonėms ir valdžios institucijoms tenkanti bendra administracinė našta.
Nors šia iniciatyva atsižvelgiama į Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, pareigą prižiūrėti ES teisės taikymą, ja nepanaikinamas svarbus valstybių narių vaidmuo kartu su Komisija taikyti vidaus rinkos ar kitų susijusių sričių taisykles. Jos ir toliau naudojasi savo tyrimo įgaliojimais, kuriuos gali nevaržomai išplėsti. Be to, atsižvelgiant į lojalaus Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo principą, įgyvendinant šį reglamentą įvairiais atvejais dalyvaus ir valstybės narės.
Visų pirma apie Komisijos sprendimą dėl jos ketinimo naudotis įgaliojimais įmonių ir įmonių asociacijų prašyti pateikti informaciją pagal šią iniciatyvą bus pranešama susijusiai valstybei narei ar valstybėms narėms. Taip pat šioje iniciatyvoje nustatyti Komisijos ir valstybių narių keitimosi informacija mechanizmai, pagal kuriuos prašymai pateikti informaciją ir atsakymai į juos teikiami nepažeidžiant prievolės saugoti profesinę paslaptį.
Ji yra suderinama su SESV tiek, kiek Komisija turi galimybę rinkti informaciją, reikalingą jai patikėtoms užduotims atlikti, pagal teisėkūros įgaliojimus nustatytomis tinkamomis sąlygomis.
•Proporcingumas
Šis pasiūlymas yra proporcingas siekiamiems tikslams ir juo neviršijama tai, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Pirma, tose srityse, kuriose taikomas šis reglamentas, turi kilti rimta ES teisės taikymo problema. Antra, ši tyrimo priemonė turi būti taikoma tik kraštutiniu atveju, kai kitos alternatyvios priemonės gauti informaciją, reikalingą tokiai problemai spręsti, neduoda rezultatų. Trečia, priimdama oficialų sprendimą Komisiją turės įrodyti, kad tokia informacija yra būtina problemai spręsti, kad tikėtina, jog tokia informacija bus lengvai prieinama prašymų adresatams, ir kad kitos galimybės gauti informaciją buvo išnaudotos. Ketvirta, prašymai pateikti informaciją būtų tiksliniai ir būtų ribojama tiek prašomos informacijos apimtis, tiek respondentų skaičius. Kaip Komisija vykdo šias sąlygas, teisiškai vertins Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Pagaliau, sumažinama ir įmonėms (išskyrus labai mažas įmones ir sumažinant poveikį mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) – žr. toliau), ir valdžios institucijoms (vengiant neveiksmingų Komisijos ir valstybių narių veiksmų koordinavimo mechanizmų, kartu užtikrinant visišką jų skaidrumą) tenkanti bendra administracinė našta.
Pasiūlyme Komisijai leidžiama skirti baudas įmonėms ar įmonių asociacijoms, kurios tyčia arba dėl didelio aplaidumo nevykdo prašymų pateikti informaciją arba sprendimų, priimtų pagal siūlomą reglamentą. Baudomis nesiekiama bausti įmonių už neleistino poveikio rinkai veiksmus. Gresiančios baudos – tai paskata užtikrinti, kad prašymų pateikti informaciją adresatai laiku pateiktų išsamią, tikslią ir neklaidinančią informaciją. Pasiūlyme nustatytos didžiausios baudos, pagrįstos atgrasomojo pobūdžio valstybės pagalbos taisyklėmis. Tačiau pasiūlyme nereikalaujama, kad Komisija automatiškai skirtų baudas į prašymus nereaguojančioms įmonėms, taip pat nenustatytas mažiausias baudos dydis, kadangi Komisija kiekvieną atvejį vertina deramai atsižvelgdama į proporcingumą, ypač MVĮ atveju. Visiems Komisijos sprendimams skirti baudas būtų taikoma teisminė priežiūra.
•Pasirinkta priemonė
Reglamentas yra tinkama teisinė priemonė, skirta nustatyti taisyklėms, kuriomis siekiama sudaryti Komisijai geresnes sąlygas tiesiogiai gauti svarbią informaciją 12 . Iš tiesų reglamente turėtų būti įtvirtinta ir Komisijos prašymo pateikti informaciją priėmimo procedūra, ir galimybė įmonėms nustatyti įpareigojimus, įskaitant ir sankcijas. Palyginti su galimu nacionalinių taisyklių suderinimu tuo tikslu priimant direktyvą, reglamentas suteiktų didesnį teisinį tikrumą ir turėtų užtikrinti vienodą aiškinimą. Atskira priemonė taip pat neleistų sutrukdyti taikyti esamas teisines priemones, kuriomis Komisijai suteikiami tyrimo įgaliojimai kitose politikos srityse 13 .
3.EX POST VERTINIMŲ 14 , KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTAISIAIS SUBJEKTAIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais 15
2016 m. rugpjūčio 2 d. – lapkričio 7 d. Komisija surengė viešas konsultacijas dėl šios iniciatyvos. Ji gavo 71 atsakymą: 44 iš verslo sektoriaus 16 , 16 iš vartotojų, nevyriausybinių organizacijų arba pilietinių visuomenių ir 11 iš valdžios institucijų. 68 dalyviai buvo iš 18 ES valstybių narių, 1 iš EEE šalies ir 2 iš ne Europos valstybės. Iš atsakymų matyti, kad dažnai įmonės nenoriai dalijasi slapta komercine informacija su valdžios institucijomis ne tik dalyvaudamos viešose konsultacijose, bet net tada, kai tokia informacija yra reikalinga kaltinimams dėl jų teisių pažeidimo pagrįsti. Respondentai nurodė, kad jie būtų pasirengę Komisijai suteikti slaptą informaciją, jeigu būtų užtikrintas konfidencialumas ir apribota administracinė našta. Tačiau keletas įmonių pritarė tik savanoriškam duomenų teikimui gavus prašymą.
Be to, Komisija surengė tikslines konsultacijas su keliomis didelėmis įmonių asociacijomis, kurios išreiškė abejonių dėl Komisijai suteikiamų įgaliojimų prašyti įmonių pateikti ne tik konkurencijos teisės srities informaciją. Jos taip pat reiškė susirūpinimą dėl slaptų komercinių duomenų apsaugos, administracinės naštos ir galimų baudų už nepateiktus atsakymus. Įmonės reiškė nusivylimą lėtu Komisijos atsaku tais atvejais, kai valstybės narės pažeidžia ES taisykles.
Tarybos konkurencingumo darbo grupės ir aukščiausio lygio grupės susitikimuose valstybės narės teiravosi, kokias prašymo pateikti informaciją sąlygas turi tenkinti Komisija, koks jų vaidmuo šiame procese, kokia su tuo susijusi administracinė našta ir koks sankcijų proporcingumas.
Buvo iš esmės atsižvelgta į suinteresuotųjų subjektų pasiūlymus, ypač dėl raginimų šią priemonę taikyti ribotai (įtraukta į (išankstines) tyrimo priemonės naudojimo sąlygas, įskaitant ir valstybių narių vaidmenį) ir dėl administracinės naštos (pavyzdžiui, galimybės prašyti pateikti tik informaciją, kuri atsakymą teikiančioms įmonėms yra lengvai prieinama). Klausimai dėl konfidencialios informacijos apsaugos priemonių ir baudų už atsakymų nepateikimą buvo nagrinėjami remiantis konkurencijos teisės srityje nusistovėjusia praktika.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Rengdama šią iniciatyvą Komisija nesirėmė konkrečiais išorės tiriamaisiais duomenimis.
•Poveikio vertinimas
Poveikio vertinimo ataskaitoje paaiškinta, dėl kokių priežasčių, Komisijai ir valstybėms narėms neturint pakankamos patikimos ir tikslios įmonių lygmens informacijos, kyla problema tais atvejais, kai prieiga prie tokios informacijos yra būtina siekiant laiku užtikrinti vidaus rinkos taisyklių vykdymą. Toliau neapsiribojant esamu pagrindiniu scenarijumi ataskaitoje nagrinėjamos įvairios tokios problemos sprendimo politikos galimybės, būtent: 1) valstybių narių ir Komisijos savanoriškas keitimasis gerąja patirtimi ir gairių dėl įmonių lygmens informacijos rinkimo parengimas; 2) nacionalinių taisyklių, neleidžiančių valstybių narių institucijoms su Komisija ir kitomis valstybėmis narėmis dalytis jau turima arba prieinama įmonių lygmens informacija, panaikinimas; 3) likusių tyrimo įgaliojimų suteikimas nacionaliniu lygmeniu 17 , kad valstybės narės visais atvejais galėtų rinkti įmonių lygmens informaciją ir ja dalytis su Komisija; 4) Komisijos taikomos tyrimo priemonės, naudojamos tik kraštutiniu atveju, kai yra įtarimų, kad gali būti vidaus rinkos veikimo kliūčių, ir prašoma įmonių lygmens informacija yra reikalinga siekiant laiku ir veiksmingai priimti sprendimus, bet ji nėra lengvai prieinama kitais būdais, sukūrimas; 5) 2 ir 4 galimybių derinys. 2, 3 ir 4 galimybės yra susijusios su teisėkūra. Atmestos galimybės praplėsti ES statistinių duomenų aprėptį ir nustatyti įmonėms prievolę reguliariai teikti ataskaitas.
Komisijos taikomos tyrimo priemonės, naudojamos tik kraštutiniu atveju, sukūrimas (4 galimybė) buvo laikomas geriausiu politiniu pasirinkimu subsidiarumo ir proporcingumo požiūriu, taip pat tai yra veiksmingiausia ir ekonomiškai efektyviausia galimybė. 4 galimybė padeda išspręsti koordinavimo ir teisinės jurisdikcijos problemas, kylančias tada, kai valstybės narės veikia vienos nagrinėdamos tarpvalstybinio masto bylas. Ją pasirinkus būtų sudarytos sąlygos gauti patikimesnę informaciją apie vidaus rinkos veikimo sutrikimus. Be to, Komisija ir valstybės narės turėtų galimybę užtikrinti, kad būtų geriau laikomasi vidaus rinkos taisyklių. Taip būtų sustiprintas vartotojų pasitikėjimas vidaus rinka ir būtų padedama išnaudoti jo potencialą. Geresnė prieiga prie informacijos leis remiantis turima informacija geriau užtikrinti vidaus rinkos taisyklių vykdymą valstybių narių lygmeniu ir apriboti prieš valstybes nares pradedamų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičių. Įmonėms ir vartotojams naudos suteiktų geriau veikianti vidaus rinka, pvz., būtų mažiau kliūčių patekti į rinką, didesnė konkurencija, didesnis konkurencingumas ir lengvesnė / pigesnė tarpvalstybinė (ir galbūt tarptautinė) įmonių plėtra.
Manoma, kad bendros metinės įmonių ar įmonių asociacijų administracinės išlaidos (t. y. atsakymams parengti skirtos informacijos surinkimas ir teisinės konsultacijos) sieks nuo 370 000 iki 610 000 EUR 18 . Nedidelių papildomų išlaidų gali atsirasti dėl nekonfidencialių atsakymų pateikimo (t. y. siekiant apsaugoti respondento komercines paslaptis). Išlaidos, kurias valstybės narės patirtų pasirinkus tinkamiausią galimybę, yra nereikšmingos (dėl Komisijos išlaidų žr. 4 skirsnį). Pasirinkus tinkamiausią galimybę, nebus jokių tiesioginių socialinių išlaidų ar išlaidų aplinkos apsaugai.
Poveikio vertinimo ataskaita ir santraukos lentelė 19 buvo pateiktos Reglamentavimo patikros valdybai. Iš pradžių 2017 m. sausio 20 d. valdyba pateikė neigiamą nuomonę, vėliau 2017 m. kovo 23 d. – teigiamą nuomonę su išlygomis 20 . Valdyba paprašė pakoreguoti ataskaitą atsižvelgiant į jos rekomendacijas 21 . Dabar ataskaitoje dėmesys aiškiai skiriamas tikslui spręsti svarbios informacijos, kurios reikia vidaus rinkos taisyklių taikymui užtikrinti, trūkumo problemą tais atvejais, kai informacija yra būtina ir nėra kitais būdais prieinama. Joje taip pat geriau paaiškintos sąlygos, kurias Komisija privalo įvykdyti prieš pradėdama taikyti tyrimo priemonę (žr. ankstesnę paantraštę „Proporcingumas“), įskaitant būtinybę įrodyti, kad reikiamos informacijos negalima gauti iš kitų šaltinių (kraštutinumo aspektas). Be to, ataskaitoje geriau pateikiamos suinteresuotųjų subjektų nuomonės 22 .
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Įmonėms ir įmonių asociacijoms teikdama prašymus pateikti informaciją, Komisija privalo atidžiai atrinkti prašymų adresatus, kad prašymai būtų adresuojami tik toms įmonėms ir įmonių asociacijoms, kurios gali pateikti pakankamai aktualią informaciją (5 straipsnio 3 dalis). Paprastai aktualią informaciją Komisijai galės pateikti tik didelės įmonės, kurios užima tvirtą padėtį rinkoje arba kurių prekybos apimtis yra didelė. Kitaip nei MVĮ, didesnės įmonės paprastai vykdo veiklą didesniu mastu ir turi sudėtingesnę organizacinę struktūrą, todėl gali santykinai lengviau gauti prašomą pateikti informaciją. Todėl su tuo susijusi administracinė našta ir poveikis šioms įmonėms nebūtų neproporcingi.
Teoriškai pagal šį pasiūlymą MVĮ gali būti prašoma atsakyti į prašymus pateikti informaciją (pvz., konkrečiuose sektoriuose ar rinkose, kuriose jos gali užimti tvirtą padėtį). Tačiau atsižvelgiant į jų ūkinės veiklos mastą, manoma, kad tikriausiai taip nenutiks. Visgi, jeigu yra būtina pateikti prašymą MVĮ, pasiūlymu būtų kuo labiau sumažintos prašymo vykdymo sąnaudos: Komisijos konkrečiai reikalaujama sprendžiant dėl prašymų MVĮ pateikti informaciją apimties deramai atsižvelgti į proporcingumo principą (5 straipsnio 3 dalis). Manoma, kad pavienės MVĮ atsakymo į kiekvieną prašymą išlaidų suma siekia nuo 300 iki 1 000 EUR, o galimos teisinės konsultacijos papildomai gali kainuoti 1 000 EUR, arba maždaug 25 % numatomų didelės įmonės atsakymo pateikimo išlaidų.
Labai mažoms įmonėms šis pasiūlymas netaikomas, kad būtų išvengta joms teksiančios neproporcingos administracinės naštos, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad mažai tikėtina, jog jos turės galimybę pateikti pakankamai svarbios informacijos.
Geriau veikianti vidaus rinka bus naudinga visų dydžių įmonėms dėl tikslingesnių Komisijos ir valstybių narių vykdymo užtikrinimo veiksmų, kuriais užtikrinamas ES teisės taikymas, be kita ko, ir vidaus rinkos srityje.
Pasiūlyme konkrečiai nenustatyta, kokiu formatu arba kokiais ryšių kanalais tvarkomi prašymai pateikti informaciją, taip pat nepareiškiama pozicijos dėl informacinių ir ryšių technologijų (IRT) pokyčių.
•Pagrindinės teisės
Šiame pasiūlyme gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Jame numatytos apsaugos priemonės ir garantijos, kuriomis deramai atsižvelgiama į teisėtus įmonių interesus, susijusius su jų komercinių paslapčių apsauga: pasiūlymo 7 straipsnis (konfidencialios informacijos apsauga) ir 16 straipsnis (profesinė paslaptis) (žr. chartijos 7 straipsnį). Pasiūlymas taip pat užtikrina teisę į asmens duomenų apsaugą (žr. chartijos 8 straipsnį) ir yra suderinamas su susipažinimo su Komisijos turimais dokumentais taisyklėmis (žr. chartijos 41 straipsnį). Pasiūlyme gerbiama teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą tuo atveju, jeigu prašymų pateikti informaciją adresatai prašymus užginčytų Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (žr. chartijos 47 straipsnį). Galimo vienkartinių ir periodinių baudų skyrimo taisyklėse gerbiama teisė į nekaltumo prezumpciją ir laikomasi baudų proporcingumo principo (žr. chartijos 48 ir 49 straipsnius).
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Šia iniciatyva nėra sukuriama papildoma vykdymo užtikrinimo sistema, kurią turėtų taikyti Komisija. Ja Komisijai suteikiama galimybė kraštutiniu atveju kartu su esamomis vykdymo užtikrinimo procedūromis ir veiksmais taikyti konkrečią tyrimo priemonę. Manoma, kad Komisijos metinių duomenų rinkimo ir analizės išlaidų suma gali sudaryti nuo 120 000 iki 430 000 EUR, darant prielaidą, kad per metus bus teikiami penki prašymai pateikti informacijos 23 . Minėtoms Komisijos išlaidoms nereikės papildomų biudžeto lėšų, reikės tik perskirstyti esamą personalą ir infrastruktūrą.
5.KITI ASPEKTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Komisija stebės, kaip taikomas reglamentas, siekdama įvertinti jo veiksmingumą ir proporcingumą. Ji vadovausis šiais kriterijais: reglamento taikymo išskirtinumas, prašymo pateikti informaciją adresatų bendradarbiavimas teikiant tokią informaciją ir surinktos informacijos kokybė. Komisija registruos su tuo susijusius reikalingus duomenis (pvz., kiek kasmet yra taikoma priemonė, kokia yra susijusi vidaus rinkos sritis, kurioms įmonėms ar įmonių asociacijoms taikoma priemonė, ar laiku pateikiami atsakymai, ar jie išsamūs, tikslūs ir kokybiški, koks pateiktų atsakymų lygis, ar taikydama priemonę Komisija geriau užtikrino taisyklių vykdymą). Ji rengs tolesnius savanoriškai teikiamų atsiliepimų tyrimus, skirtus įmonėms, kurioms teikiami prašymai, siekdama įvertinti jų nuomonę apie šį procesą. Be to, Komisija stebės ir šios priemonės naudingumą (pvz., sėkmingai užbaigtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičius, suinteresuotųjų subjektų atsiliepimai šiuo klausimu). Šios stebėsenos veiklos rezultatai būtų vertinami nuo reglamento taikymo pradžios praėjus penkeriems metams. Komisija privalo kas dvejus metus parengti reglamento taikymo ataskaitą.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
I skyriuje (Bendrosios nuostatos) nurodytas dalykas, taikymo sritis ir pagrindinės sąvokos (1–4 straipsniai). Komisijai (4 straipsnis) suteikiami įgaliojimai įmonių ir įmonių asociacijų tiesiogiai prašyti pateikti informaciją, siekiant spręsti rimtą Sąjungos teisės taikymo problemą, kuri gali pakenkti svarbaus Sąjungos politikos tikslo įgyvendinimui.
II skyriuje nustatytos prašymų pateikti informaciją teikimo sąlygos ir tvarka. 5 straipsnyje Komisijos įgaliojimai apribojami teise veikti kraštutiniu atveju, kai ji negali laiku gauti tinkamos ir pakankamos informacijos iš kitų šaltinių. Komisija privalo iš anksto priimti sprendimą dėl ketinimo naudotis šiais įgaliojimais, kuriame paaiškinama, kokia rimta problema yra įtariama, kokios informacijos siekiama gauti, kodėl tokia informacija yra reikalinga, kodėl tokios informacijos gauti nepavyko kitais būdais, taip pat nurodomi prašymų adresatų atrankos kriterijai (adresatai negali būti labai mažos įmonės). Komisijai suteikiami įgaliojimai prašyti pateikti tik tą informaciją, kurią prašymo adresatas gali pateikti. Išankstinio sprendimo adresatai yra susijusi (-ios) valstybė (-s) narė (-s) arba, o Komisija privalo apie šį sprendimą nedelsdama pranešti susijusiai (-ioms) valstybei (-ėms) narei (-ėms). 6 straipsnyje nustatyta prašymo pateikti informaciją tvarka: Komisija gali reikalauti įmonių ar įmonių asociacijų pateikti informaciją pateikdama paprastą prašymą arba priimdama sprendimą ir privalo apie tai informuoti valstybę narę, kurioje yra prašymo gavėjas. Pradėjusi oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pagal SESV 258 straipsnį, Komisija privalo su procedūra susijusiai valstybei narei pateikti visų pagal tą procedūrą pateiktų prašymų pateikti informaciją kopiją, neatsižvelgiant į įmonės ar įmonių asociacijos registruotos buveinės vietą. 7 straipsnyje aptariami atsakymai į prašymus ir konfidencialios informacijos apsauga. Visų pirma Komisija šiomis nuostatomis įpareigojama gautus atsakymus persiųsti su prašymu susijusiai valstybei narei, kai jie yra svarbūs prieš susijusią valstybę narę pagal SESV 258 straipsnį pradėtai oficialiai pažeidimo nagrinėjimo procedūrai. Kai atsakyme pateikiama informacija, kuri yra tos valstybės narės atžvilgiu konfidenciali, Komisija persiunčia tik nekonfidencialią pateiktos informacijos versiją. 8 straipsnyje nustatyta, kad surinkta informacija gali būti naudojama tik 4 straipsnyje numatytu tikslu.
III skyriuje (9–13 straipsniai) įtvirtintos vienkartinių ir periodinių baudų skyrimo taisyklės tais atvejais, kai respondentas pateikia netikslią arba klaidinančią informaciją arba atsakydamas į prašymą, pateiktą oficialiu Komisijos sprendimu, pateikia neišsamią informaciją arba jos visai nepateikia. Šios taisyklės parengtos remiantis Reglamentu (ES) 2015/1589, taikomu valstybės pagalbos srityje.
IV skyriuje (Baigiamosios nuostatos – 14–19 straipsniai) nustatytos terminų pratęsimo taisyklės, Komisijos sprendimų paskelbimo tvarka, valstybių narių prievolės saugoti profesinę paslaptį, duomenų apsaugos reikalavimai (ES pareigūnams jau nustatytos panašios prievolės, numatytos SESV 339 straipsnyje), Komisijos prievolė teikti ataskaitas ir Reglamento įsigaliojimo tvarka.
2017/0087 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo nustatomos Komisijos prašymų įmonėms ir įmonių asociacijoms, kad pateiktų vidaus rinkos ir susijusių sričių informaciją, teikimo sąlygos ir tvarka
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį, 91, 100, 114, 192 straipsnius, 194 straipsnio 2 dalį ir 337 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę, 24
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę, 25
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)remiantis Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnio 3 dalimi, vidaus rinkos sukūrimas bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis numatytas kaip vienas pagrindinių ES tikslų. Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 26 straipsnio 1 dalimi, Sąjunga turi patvirtinti priemones siekdama sukurti vidaus rinką arba užtikrinti jos veikimą. Pagal SESV 26 straipsnio 2 dalį vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Vidaus rinka atvėrė Europos įmonėms naujų galimybių ir sukūrė masto ekonomiją, darbo vietas, pasiūlė vartotojams didesnį pasirinkimą mažesnėmis kainomis ir leido Europos piliečiams gyventi, studijuoti ir dirbti Sąjungoje. Nepaisant visos padarytos pažangos, dideli sunkumai kuriant vidaus rinką ir užtikrinant jos veikimą išlieka, todėl Europos piliečiai ir įmonės negali visapusiškai pasinaudoti vidaus rinkos teikiama nauda. Tam tikrais atvejais dėl informacijos trūkumo, kuris neigiamai veikia Komisijos veiksmus taikant Sąjungos teisę vidaus rinkos srityje, padidėja pavojus, kad vidaus rinkoje prekybai sunkumų kyla dėl nacionaliniu lygmeniu nekoordinuojamo vykdymo užtikrinimo arba dėl nevienodo nacionalinio lygmens reglamentavimo sprendžiant šias problemas;
(2)SESV 337 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai, neviršijantys Tarybos paprasta balsų dauguma nustatytų apribojimų ir sąlygų, rinkti bet kokią informaciją, reikalingą jos užduotims atlikti. Tačiau byloje C-490/10 Europos Parlamentas / Taryba Teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai informacijos rinkimas tiesiogiai padeda įgyvendinti konkrečios Europos Sąjungos politikos tikslus, teisės akto, kuriuo nustatomos tokio informacijos rinkimo sąlygos, teisinis pagrindas turi būti susijęs su tokia politika. Šiame reglamente numatyta ne tik sistema, pagal kurią Komisija gali rinkti informaciją iš įmonių ir įmonių asociacijų, bet ir prašymų pateikti informaciją vykdymo užtikrinimo priemonės. Todėl visapusiškai atsižvelgiant į tai, kad Komisijos įgaliojimai rinkti informaciją yra tiesiogiai nustatyti Sutartyje, šis reglamentas turi būti grindžiamas ne tik SESV 337 straipsniu, bet ir SESV 43 straipsnio 2 dalies, 91, 100, 192 straipsnių, 194 straipsnio 2 dalies, taip pat SESV 114 straipsnio nuostatomis, kuriomis numatyta patvirtinti vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui būtinas priemones, įskaitant atvejus, kai nacionalinių taisyklių skirtumai varžo pagrindines laisves arba kai reikia užkirsti kelią sunkumų kuriant vidaus rinką ir užtikrinant jos veikimą atsiradimui;
(3)kad tokie sunkumai būtų efektyviai ir veiksmingai nustatyti ir, kai tinkama, sprendžiami, būtina užtikrinti galimybę laiku gauti išsamią, tikslią ir patikimą kiekybinę ir kokybinę rinkos informaciją. Tai ypač pasakytina tada, kai Komisija atlieka Sutarčių sergėtojos vaidmenį pagal ES sutarties 17 straipsnio 1 dalį, kuria Komisijai pavedama užduotis užtikrinti Sutarčių ir pagal jas institucijų nustatytų priemonių taikymą bei prižiūrėti, kaip taikoma Sąjungos teisė. Kaip Teisingumo Teismas ne kartą nustatė vykdant pažeidimo nagrinėjimo procedūras pagal SESV 258 straipsnį, atsakomybė už visos svarbios faktinės informacijos pateikimą Teisingumo Teismui siekiant įrodyti pažeidimo faktą tenka Komisijai. Tokia informacija tam tikrais atvejais gali būti rinkos informacija, kuri yra reikalinga, kad Teisingumo Teismas galėtų nustatyti, ar buvo pažeista Sąjungos teisė;
(4)Komisija pati neturi bendrų tyrimo įgaliojimų, kad galėtų padėti užtikrinti Sąjungos teisės vykdymą vidaus rinkos srityje. Esami su konkurencijos taisyklėmis susiję tyrimo įgaliojimai, nustatyti Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1/2003, 26 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 139/2004 27 ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/1589, 28 remiantis jų teisiniu pagrindu gali būti naudojami tik nustatytose srityse ir pagal juos informacija negali būti renkama ir naudojama kitais su vidaus rinka susijusios politikos tikslais;
(5)kaip pripažino Teisingumo Teismas, užtikrindama Sąjungos teisės vykdymą Komisija, nors ir gali remtis prielaidomis, daugiausia naudojasi skundų teikėjų, viešų ir privačių įstaigų ir susijusių valstybių narių pateikta informacija. Vadovaujantis ES sutarties 4 straipsnio 3 dalimi, kaip keletą kartų pažymėjo Teisingumo Teismas, valstybės narės turi pareigą padėti Komisijai atlikti jos užduotis, visų pirma įskaitant jos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį. Tačiau valstybės narės ne visada gali turėti galimybę gauti svarbią rinkos informaciją, kuri Komisijai būtų reikalinga jos užduotims atlikti arba jų nacionalinės taisyklės dėl informacijos rinkimo gali sutrukdyti joms atskleisti surinktą informaciją;
(6)siekdama papildyti iš valstybių narių gautą informaciją, Komisija tikisi savanoriško suinteresuotųjų šalių, ypač skundų teikėjų, bendradarbiavimo. Tačiau tam tikrais sudėtingais tarpvalstybinio masto atvejais norėdama atlikti patikimą analizę, Komisija turėtų papildyti šiais kanalais gautą informaciją, kad užtikrintų, pavyzdžiui, jog ji yra visiškai tiksli arba kad iš įvairių valstybių narių gautą informaciją būtų galima lengvai palyginti. Be to, imdamasi vykdymo užtikrinimo veiksmų Komisija ne visada gali remtis oficialiais statistiniais duomenimis, kadangi užtrunkama, kol jie yra parengiami, jie ne visada gali būti pakankamai išsamūs arba suskirstyti konkrečių atvejų nagrinėjimo tikslais;
(7)nors daugeliu atvejų esama reglamentavimo sistema, susijusi su Komisijos taikomomis priemonėmis, kai ji nori gauti informaciją, kuri yra būtina siekiant išspręsti sunkumus dėl vidaus rinkos taisyklių nustatymo ir taikymo, yra veiksminga, konkrečiais atvejais, kai išsamius, lengvai palyginamus, atnaujintus ir neretai konfidencialius konkrečius rinkos duomenis reikia gauti per ribotą laikotarpį, kyla problemų. Iš tiesų patikima ekonominė analizė ypač tinkama siekiant įvertinti, ar yra sunkumų kuriant vidaus rinką ir užtikrinant jos veikimą sudėtingais tarpvalstybinio masto atvejais, visų pirma tada, kai šie atvejai yra susiję su greitai kintančiomis rinkomis, nauja ekonomine veikla ar naujais verslo modeliais, kurie verčia abejoti esamomis ekonominėmis prielaidomis. Tačiau, jei nėra pakankamos ir lengvai palyginamos informacijos, atlikti tokį vertinimą gali būti sudėtinga. Tokiais konkrečiais atvejais Komisijos užduotis užtikrinti Sąjungos teisės taikymą tampa sudėtingesnė;
(8)kai išsami, lengvai palyginama, atnaujinta ir neretai konfidenciali rinkos informacija tinkamu laiku gali būti gauta tik iš rinkos dalyvių, tikslinga suteikti Komisijai įgaliojimus šiame reglamente nustatytais terminais ir sąlygomis kraštutiniu atveju paprašyti įmonių ir įmonių asociacijų tiesiogiai laiku pateikti išsamią, tikslią ir patikimą kiekybinę ir kokybinę rinkos informaciją, jei paaiškėja, kad kiti informacijos šaltiniai yra neprieinami, nepakankami ar netinkami. Todėl Komisija pirma turėtų priimti sprendimą, kuriame nurodytų, kodėl kitos priemonės gauti reikiamą informaciją yra neveiksmingos. Suprantama, kad įmonės sąvoka vartojama tokia pat reikšme kaip ir kitose ES teisės srityse, visų pirma konkurencijos teisėje;
(9)siekiant užtikrinti, kad vadovaujantis ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu lojalaus Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo principu valstybės narės dalyvaus taikant šį reglamentą, tikslinga nustatyti, kad apie bet kurį Komisijos sprendimą dėl jos ketinimo naudotis įgaliojimais prašyti įmonių ar įmonių asociacijų pateikti informaciją šiame reglamente numatyta tvarka nedelsiant pranešama susijusiai valstybei narei arba susijusioms valstybėms narėms;
(10)tokių įgaliojimų tikslas nėra suteikti Komisijai naujus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, kaip antai įgaliojimus nagrinėti pavienių rinkos dalyvių vidaus rinkos srityje padarytus Sąjungos teisės pažeidimus. Jų tikslas – suteikti Komisijai papildomą galimybę nustatyti faktus, kai tai yra griežtai būtina vykdant pagal SESV Komisijai patikėtą užduotį užtikrinti Sąjungos teisės taikymą siekiant sukurti vidaus rinką ir užtikrinti jos veikimą. Kad būtų sukurta visapusiškai veikianti vidaus rinka, tikslinga išaiškinti, kad tokie įgaliojimai taip pat apima vidaus rinkos ūkio sektorius, kuriuose SESV numatyta įgyvendinti bendrą politiką: žemės ūkio ir žuvininkystės (išskyrus jūrų biologinių išteklių apsaugą), transporto, aplinkos apsaugos ir energetikos sektorius;
(11)kad ši tyrimo priemonė būtų veiksminga, siekiama gauti informacija turi būti susijusi su atitinkamos Sąjungos teisės taikymu. Pavyzdžiui, tai gali būti faktiniai rinkos duomenys, įskaitant sąnaudų struktūrą, kainodaros politiką, produktų ar paslaugų savybes ar klientų ir tiekėjų geografinį pasiskirstymą. Taip pat ją gali sudaryti įmonių ar įmonių asociacijų faktais pagrįsta vidaus rinkos veikimo analizė, pavyzdžiui, susijusi su numanomomis reguliavimo kliūtimis ir kliūtimis patekti į rinką arba su tarpvalstybinių operacijų sąnaudomis. Siekiant kuo labiau sumažinti atsakymų į prašymus pateikti informaciją teikimo išlaidas, tokie prašymai turi apimti tik informaciją, kurią tikėtinai turi susijusi įmonė ar įmonių asociacija;
(12)įmonėms ir įmonių asociacijoms teikdama prašymus pateikti informaciją, Komisija privalo atidžiai atrinkti prašymų adresatus, kad prašymai būtų adresuojami tik toms įmonėms ir įmonių asociacijoms, ypač – didesnėms įmonėms atitinkamose valstybėse narėse, kurios gali pateikti pakankamai aktualią informaciją . Šių prašymų pateikti informaciją tikslas yra išspręsti numanomą, t. y. turima informacija pagrįstą, rimtą problemą, kilusią taikant Sąjungos teisę vidaus rinkos, žemės ūkio ir žuvininkystės (išskyrus jūrų biologinių išteklių apsaugą), transporto, aplinkos apsaugos ir energetikos srityse. Jų tikslas nėra traukti įmones baudžiamojon atsakomybėn už neleistino poveikio rinkai veiksmus, jeigu jie vykdomi. Atitinkamai priemonėje numatytos sankcijos yra skirtos problemai spręsti išimtinai dviem atvejais. Jos apima tik tyčia arba dėl didelio aplaidumo nepateiktą atsakymą į prašymą pateikti informaciją ir tyčia arba dėl didelio aplaidumo pateiktą neteisingą, neišsamų ar klaidinantį atsakymą. Jeigu tinkama, surinkta informacija galėtų būti naudojama ir norint gauti daugiau žinių apie tuos atvejus, kai įmonėms sunku vykdyti teisės aktus, siekiant pagerinti tinkamą vidaus rinkos taisyklių taikymą. Kad būtų išvengta neproporcingos administracinės naštos labai mažoms įmonėms, kurios bet kuriuo atveju negalėtų pateikti pakankamai aktualios informacijos, Komisijai turėtų būti neleidžiama šios kategorijos įmonėms teikti prašymus pateikti informaciją. Teikdama prašymus pateikti informaciją mažoms ir vidutinėms įmonėms, Komisija turėtų deramai atsižvelgti į proporcingumo principą. Nors mažai tikėtina, kad MVĮ galėtų veiklą vykdyti didesniu mastu, kas joms leistų daryti reikšmingą poveikį padėčiai rinkoje, iš MVĮ surinkta informacija galėtų būti naudinga pranešant Komisijai apie sunkumus kuriant vidaus rinką ir užtikrinant jos veikimą. MVĮ lengvai prieinama informacija gali būti nepagrįsta, bet ji vis tiek padėtų Komisijai sužinoti apie sunkumus, su kuriais vidaus rinkoje gali susidurti MVĮ. MVĮ paprastai nepatirtų ir neturėtų patirti didelių papildomų išlaidų rinkdamos duomenis pagal šią priemonę. Atsižvelgiant į MVĮ santykinai silpnesnę derybinę poziciją vertės grandinėse, jos galėtų suteikti daugiau informacijos taikant procedūrą, deramai užtikrinančią konfidencialumą ir anonimiškumą. Sunkumo kuriant bendrąją rinką ir užtikrinant jos veikimą pašalinimas galėtų būti itin naudingas MVĮ, kadangi didžiausių sunkumų pradedant verslą ir jį plėtojant bendrojoje rinkoje dažniausiai patiria nedidelės novatoriškos įmonės. Siekiant nuoseklumo ir teisinio tikrumo, turėtų būti taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/34/ES vartojamos sąvokos „labai maža įmonė“, „maža įmonė“ ir „vidutinė įmonė“ 29 ;
(13)siekiant Sąjungos teisės taikymo nuoseklumo vidaus rinkos, žemės ūkio, žuvininkystės (išskyrus jūrų biologinių išteklių apsaugą), transporto, aplinkos apsaugos ir energetikos srityse, būtina nustatyti Komisijos ir valstybių narių dalijimosi informacija mechanizmus, susijusius su prašymais pateikti informaciją ir, kai tinkama, atsakymais į tokius prašymus, nepažeidžiant prievolės saugoti profesinę paslaptį;
(14)šiame reglamente numatyta tyrimo priemonė ypatingai naudinga Komisijai užtikrinant Sąjungos teisės taikymą vidaus rinkos srityje. Ji taip pat naudinga susijusioms valstybėms narėms vėliau imantis vykdymo užtikrinimo veiksmų, kuriems atlikti būtų reikalinga naudojantis šiais įgaliojimais surinkta ir susijusioms valstybėms narėms Komisijos atskleista aktuali informacija. Be to, kai sunkumų patiriama taikant galiojančias taisykles, įskaitant atvejus, kai įmonės negali vykdyti teisės aktų dėl teisinio aiškumo nebuvimo, ši tyrimo priemonė taip pat galėtų būti naudinga, paaiškėjus, kad kitos aktualios informacijos rinkimo priemonės ir šaltiniai nėra pakankami, siekiant sukurti arba parengti reglamentavimo sprendimus. Taip pat tikslinga neleisti naudoti šią informaciją kitais tikslais, visų pirma taikant SESV nustatytas konkurencijos taisykles, bet užtikrinant galimybę pakartotinai panaudoti viešai skelbiamą informaciją;
(15)Komisija turėtų turėti galimybę užtikrinti atitinkamai bet kuriai įmonei ar įmonių asociacijai skirto jos prašymo pateikti informaciją vykdymą, sprendimu skirdama proporcingas vienkartines ir periodines baudas. Nustatydama vienkartinių ir periodinių baudų dydį Komisija turėtų deramai atsižvelgti į proporcingumo principą (įskaitant tinkamumo aspektus), visų pirma mažų ir vidutinių įmonių atžvilgiu. Šalių, kurių prašoma pateikti informaciją, teisės turėtų būti užtikrintos suteikiant joms galimybę pareikšti savo nuomonę prieš sprendimo skirti vienkartines ar periodines baudas priėmimą;
(16)deramai atsižvelgdama į proporcingumo principą (įskaitant tinkamumo aspektus), Komisija turėtų galėti sumažinti periodinių baudų dydį arba visiškai nuo jų atleisti, kai prašymų adresatai pateikia prašomą informaciją, nors ir pasibaigus terminui. Siekiant teisinio tikrumo, taip pat tikslinga nustatyti vienkartinių ir periodinių baudų skyrimo ir mokėjimo užtikrinimo senaties terminus;
(17)remiantis SEVS 261 straipsniu, Teisingumo Teismas turėtų turėti neribotą jurisdikciją peržiūrėti Komisijos sprendimus, kuriais vienkartinės arba periodinės baudos skiriamos pagal šį reglamentą, t. y. jis gali panaikinti, sumažinti arba padidinti Komisijos skirtą vienkartinę ar periodinę baudą;
(18)siekiant skaidrumo ir teisinio tikrumo, tikslinga informaciją apie Komisijos sprendimus skelbti viešai. Skelbdama ir tvarkydama informaciją, Komisija turėtų laikytis profesinės paslapties, įskaitant visos konfidencialios informacijos apsaugą, taisyklių pagal SESV 339 straipsnį;
(19)atskleidus informaciją apie įmonės veiklą, tokiai įmonei galėtų būti padaryta didelė žala. Todėl Komisija turėtų deramai atsižvelgti į teisėtus įmonių interesus, visų pirma interesus apsaugoti savo komercines paslaptis. Siekiant užtikrinti, kad verslo paslaptys ir kita Komisijai pateikta konfidenciali informacija būtų tvarkoma laikantis SESV 339 straipsnio, informaciją pateikianti įmonė ar įmonių asociacija turėtų aiškiai nurodyti, kurią informaciją ji laiko konfidencialia ir kodėl ji yra konfidenciali. Komisija neturėtų turėti galimybės atskleisti respondentų pateiktos konfidencialios informacijos su prašymu susijusioms valstybėms narėms, nebent prieš tai ji būtų gavusi respondentų sutikimą, kad ta informacija būtų atskleista. Atitinkamo respondento turėtų būti paprašyta pateikti Komisijai atskirą nekonfidencialią informacijos versiją, kuri galėtų būti pateikta atitinkamai valstybei narei. Tais atvejais, kai manoma, kad informacijai, kuri pažymėta kaip konfidenciali, nėra taikoma prievolė saugoti profesinę paslaptį, tikslinga numatyti mechanizmą, kuriuo naudodamasi Komisija galėtų nuspręsti dėl galimo tokios informacijos atskleidimo masto. Tokiuose sprendimuose atmesti pareiškimą, kad informacija yra konfidenciali, turėtų būti nurodytas laikotarpis, kuriam pasibaigus informacija gali būti atskleista, kad respondentas galėtų pasinaudoti galima teismine apsauga, įskaitant bet kurią laikinąją priemonę. Respondento teisės turėtų būti apsaugotos suteikiant jam galimybę pareikšti savo nuomonę prieš priimant sprendimą atmesti pareiškimą dėl konfidencialumo;
(20)atsižvelgdama į šiuo reglamentu nustatytos tyrimo priemonės išskirtinumą ir siekdama vykdyti jos taikymo proporcingumo stebėseną, Komisija kas dvejus metus rengia šio reglamento taikymo ataskaitą ir ją pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai;
(21)šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Šiuo reglamentu visų pirma siekiama užtikrinti visapusę pagarbą teisei į privatų ir šeimos gyvenimą, teisei į asmens duomenų apsaugą, teisei į gerą administravimą, ypač teisei susipažinti su bylomis, kartu užtikrinant komercinės paslapties saugumą, teisei į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, teisei į gynybą bei baudų teisėtumo ir proporcingumo principams;
(22)kai šiame reglamente numatytos priemonės yra susijusios su asmens duomenų tvarkymu, laikomasi Sąjungos asmens duomenų apsaugos teisės aktų, visų pirma Direktyvos 95/46/EB 30 . Tvarkydama asmens duomenis pagal šį reglamentą, Komisija laikosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatų 31 ;
(23)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sudaryti Komisijai palankesnes sąlygas gauti rinkos informaciją, kuri yra būtina jos užduotims atlikti užtikrinant sklandų vidaus rinkos veikimą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir dėl šio reglamento masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones vadovaudamasi ES sutarties 5 straipsnyje įtvirtintu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
(24)šis reglamentas neturėtų daryti poveikio valstybių narių tyrimo įgaliojimams. Šio reglamento tikslas nėra iš dalies pakeisti, apriboti ar panaikinti tyrimo įgaliojimus, kurie Komisijai arba Sąjungos įstaigoms, organams ar agentūroms jau yra suteikti pagal kitas Sąjungos teisines priemones. Visų pirma šis reglamentas neturėtų daryti poveikio Komisijos tyrimo įgaliojimams, susijusiems su konkurencijos taisyklių, būtinų vidaus rinkos veikimui užtikrinti, taikymu;
(25)vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę dėl [...],
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I skyrius
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis
Dalykas
1.Šiame reglamente įtvirtinamos taisyklės dėl:
a)sąlygų, kuriomis Komisija gali prašyti įmonių ir įmonių asociacijų pateikti informaciją, kuri yra būtina Komisijai patikėtoms užduotims atlikti 2 straipsnyje nurodytose srityse;
b)prašymų pateikti tokią informaciją teikimo tvarkos.
2.Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant kitų nuostatų, pagal kurias Komisijai arba Sąjungos įstaigoms, organams ar agentūroms leidžiama rinkti informaciją arba prašyti ją pateikti.
2 straipsnis
Taikymo sritis
Šis reglamentas taikomas šiose srityse:
1)vidaus rinkos, kaip apibrėžta Sutarties 26 straipsnio 2 dalyje;
2)žemės ūkio ir žuvininkystės, išskyrus jūrų biologinių išteklių apsaugą;
3)transporto;
4)aplinkos apsaugos;
5)energetikos.
3 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1)labai maža įmonė – įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 1 dalyje;
2)maža įmonė – įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje;
3)vidutinė įmonė – įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 3 dalyje.
4 straipsnis
Įgaliojimai prašyti įmonių ir įmonių asociacijų pateikti informaciją
Kai kyla rimta Sąjungos teisės taikymo problema, galinti pakenkti svarbaus Sąjungos politikos tikslo įgyvendinimui, Komisija gali prašyti įmonių ar įmonių asociacijų pateikti informaciją II skyriuje numatyta tvarka siekiant spręsti minėtą problemą.
II skyrius
Prašymų pateikti informaciją teikimo sąlygos ir tvarka
5 straipsnis
Sąlygos
1.Įgaliojimais prašyti įmonių ir įmonių asociacijų pateikti 4 straipsnyje nustatytą informaciją Komisija naudojasi tik tada, kai jos turima informacija, būtina 4 straipsnyje nustatytam tikslui pasiekti, yra nepakankama arba netinkama ir negali būti laiku gauta dėl šių priežasčių:
a)informacijos nėra viešai prieinamame šaltinyje;
b)Komisijos prašomos informacijos nepateikė valstybė narė arba
c)informacijos nepateikė juridinis arba fizinis asmuo.
2.Prieš pateikdama prašymą pateikti informaciją remiantis 6 straipsniu, Komisija priima sprendimą dėl ketinimo naudotis įgaliojimais prašyti įmonių arba įmonių asociacijų pateikti informaciją pagal šį reglamentą.
Šiame sprendime pateikiama:
a)glaustas tariamos rimtos tarpvalstybinio masto kliūties taikyti Sąjungos teisę aprašymas, taip pat nurodoma, kodėl ši problema gali pakenkti svarbaus Sąjungos politikos tikslo įgyvendinimui;
b)glaustas prašomos informacijos aprašymas;
c)motyvuotas paaiškinimas, kodėl tokia informacija yra būtina 4 straipsnyje nurodytais tikslais;
d)motyvuotas paaiškinimas, kodėl iki tol kitos priemonės tokiai informacijai gauti buvo nepakankamos ar netinkamos arba kodėl informacija negali būti gauta laiku;
e) prašymų pateikti informaciją adresatų atrankos kriterijai.
Sprendimas adresuojamas susijusiai (-ioms) valstybei (-ėms) narei (-ėms). Komisija nedelsdama informuoja susijusią (-ias) valstybę (-es) narę (-es).
3.Kaip nurodyta 4 straipsnyje, įmonės ar įmonių asociacijos, kurioms teikiamas prašymas, privalo pateikti tik jų turimą informaciją.
Komisija turi deramai atsižvelgti į proporcingumo principą, visų pirma mažų ir vidutinių įmonių atžvilgiu.
6 straipsnis
Įmonėms ir įmonių asociacijoms teikiamas prašymas pateikti informaciją
1.4 straipsnyje numatytais atvejais ir 5 straipsnyje nustatytomis sąlygomis Komisija gali pateikdama paprastą prašymą arba priimdama sprendimą prašyti įmonių ir įmonių asociacijų pateikti informaciją.
Atrinkdama prašymų pateikti informaciją gavėjus, Komisija turi siekti užtikrinti, kad prašymai būtų adresuoti tik įmonėms ir įmonių asociacijoms, galinčioms pateikti atitinkamą informaciją.
Remiantis šiuo reglamentu, Komisija neturi teikti prašymų pateikti informaciją labai mažoms įmonėms, nebent jos priklauso įmonių grupei, kuri gali būti laikoma bent maža grupe, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 6 straipsnio 5 dalyje.
2.1 dalyje minėtame paprastame prašyme nurodomas teisinis pagrindas ir tikslas, taip pat kokios informacijos reikia, ir nustatomas proporcingas laikotarpis, per kurį informacija turi būti pateikta. Jame taip pat nurodoma, kad už neteisingos arba klaidinančios informacijos pateikimą 9 straipsnio 1 dalyje yra numatytos baudos.
3.1 dalyje minėtame sprendime nurodomas prašymo teisinis pagrindas, tikslas, taip pat kokios informacijos reikia, ir nustatomas proporcingas laikotarpis, per kurį informacija turi būti pateikta. Jame taip pat nurodomos atitinkamai 9 straipsnio 1 dalyje numatytos vienkartinės baudos ir 9 straipsnio 2 dalyje numatytos periodinės baudos.
Be to, jame nurodoma, kad įmonė ar įmonių asociacija turi teisę prašyti, kad sprendimą peržiūrėtų Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.
Susijusi įmonė ir įmonių asociacija gali prašyti pratęsti terminą 14 straipsnyje nustatyta tvarka.
4.Šiame straipsnyje nurodyto paprasto prašymo arba sprendimo kopiją Komisija vienu metu pateikia valstybei narei, kurios teritorijoje yra įmonės ar įmonių asociacijos registruota buveinė.
Pradėjusi oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą pagal SESV 258 straipsnį, Komisija privalo su procedūra susijusiai valstybei narei pateikti visų vykdant tokią procedūrą pateiktų ir šiame straipsnyje minėtų paprastų prašymų ar sprendimų kopiją, neatsižvelgiant į įmonės ar įmonių asociacijos registruotos buveinės vietą.
5.1 dalyje nurodyti sprendimai yra skiriami atitinkamai įmonei ar įmonių asociacijai. Komisija nedelsdama informuoja adresatą apie sprendimą.
7 straipsnis
Atsakymai į prašymus pateikti informaciją ir konfidencialios informacijos apsauga
1.Gavusios Komisijos prašymą pateikti informaciją remiantis 5 straipsniu, informaciją teikiančios įmonės ar įmonių asociacijos Komisijai pateikia aiškius, išsamius ir tikslius atsakymus.
2.Komisija suteikia adresatui galimybę nurodyti Komisijai, kokiai informacijai, jo nuomone, turi būti taikoma prievolė saugoti profesinę paslaptį.
Pagal 5 straipsnį informaciją teikianti įmonė ar įmonių asociacija aiškiai nurodo, kurią informaciją ji laiko konfidencialia, išdėsto tokio pareiškimo dėl konfidencialumo priežastis ir pateikia Komisijai atskirą nekonfidencialią informacijos versiją. Jei informacija turi būti pateikta iki tam tikro termino, tas pats terminas taikomas ir nekonfidencialios versijos pateikimui.
3.Gautus atsakymus Komisija persiunčia su prašymu susijusiai valstybei narei, kai jie yra svarbūs prieš susijusią valstybę narę pagal SESV 258 straipsnį pradėtai oficialiai pažeidimo nagrinėjimo procedūrai. Kai pagal šį straipsnį pateiktame atsakyme pateikiama informacija, kuri yra tos valstybės narės atžvilgiu konfidenciali, Komisija persiunčia tik nekonfidencialią pateiktos informacijos versiją.
4.Komisija patikrina, ar atsakymus teikiančių įmonių ar įmonių asociacijų pareiškimai dėl perduotos informacijos konfidencialumo, pateikti pagal 2 dalies 2 pastraipą, yra tinkamai pagrįsti ir proporcingi.
Suteikusi susijusiai įmonei ar įmonių asociacijai galimybę pareikšti savo nuomonę, Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo nustatoma, kad informacija, kurią prašoma laikyti konfidencialia, yra nesaugoma, ir nurodoma data, po kurios informacija turi būti atskleista. Tas laikotarpis negali būti trumpesnis kaip vienas mėnuo.
Apie tokį sprendimą atitinkamai įmonei ar įmonių asociacijai pranešama nedelsiant.
8 straipsnis
Komisijos surinktos informacijos naudojimo tvarka
Remiantis 5 straipsniu surinktą informaciją Komisija naudoja tik 4 straipsnyje nurodytu tikslu.
Įmonių ar įmonių asociacijų pateiktą konfidencialią informaciją nurodyti dokumentuose, kurie bus perduodami kitoms šalims arba skelbiami viešai, Komisija gali tik šiais atvejais:
a)kai pateikiama tokios informacijos santrauka arba apibendrinimas arba kai tokia informacija pateikiama taip, kad nebūtų galimybės nustatyti pavienių įmonių ar įmonių asociacijų tapatybės;
b)kai Komisija yra iš anksto gavusi respondento sutikimą dėl tokios informacijos atskleidimo;
c)kai tokią informaciją atskleisti valstybei narei yra būtina siekiant pagrįsti Sąjungos teisės pažeidimą šio reglamento taikymo srityje su sąlyga, kad respondentui buvo suteikta galimybė pareikšti nuomonę iki priimant sprendimą ir pasinaudoti galimomis teisminėmis teisių gynimo priemonėmis iki informacijos atskleidimo.
Viešai skelbiamą informaciją Komisija gali naudoti ir ne šiame reglamente nurodytais tikslais.
III skyrius
Vienkartinės ir periodinės baudos
9 straipsnis
Vienkartinės ir periodinės baudos
1.Jei būtina ir proporcinga, Komisija įmonėms ar įmonių asociacijoms sprendimu gali skirti vienkartines baudas, neviršijančias 1 % jų praėjusių finansinių metų bendros apyvartos, jeigu jos tyčia ar dėl didelio neatsargumo:
a)atsakydamos į prašymą, pateiktą pagal 6 straipsnio 2 dalį, pateikia neteisingą arba klaidinančią informaciją;
b)vykdydamos sprendimą, priimtą pagal 6 straipsnio 3 dalį, pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją arba nepateikia informacijos per nustatytą laikotarpį.
2.Komisija įmonėms ar įmonių asociacijoms sprendimu gali skirti periodines baudas, jeigu įmonė per nustatytą laikotarpį nepateikia išsamios, tikslios ir neklaidinančios informacijos, kaip prašo Komisija pagal 6 straipsnio 3 dalį priimtu sprendimu.
Periodinės baudos neviršija 5 % atitinkamos įmonės ar asociacijos praėjusių finansinių metų vidutinės dienos apyvartos už kiekvieną pavėluotą darbo dieną ir yra skaičiuojamos nuo sprendime nustatytos dienos tol, kol ji nepateikia informacijos, kurios prašė ar reikalavo Komisija.
3.Kai įmonė ar įmonių asociacija nepateikia informacijos arba pateikia neišsamią informaciją, prieš skirdama vienkartinę ar periodinę baudą Komisija nustato galutinį dviejų savaičių terminą trūkstamai informacijai pateikti.
4.Nustatydama vienkartinės ar periodinės baudos dydį, Komisija atsižvelgia į 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, taip pat į proporcingumo principą, visų pirma mažų ir vidutinių įmonių atžvilgiu.
5.Jeigu įmonės ar įmonių asociacijos įvykdė įpareigojimą, kurio vykdymui užtikrinti buvo skirta periodinė bauda, Komisija gali sumažinti arba panaikinti periodinę baudą.
6.Prieš priimdama sprendimą pagal 1 arba 2 dalį, Komisija suteikia galimybę atitinkamoms įmonėms ar įmonių asociacijoms pareikšti savo nuomonę.
10 straipsnis
Vienkartinių ir periodinių baudų skyrimo senaties terminas
1.9 straipsniu Komisijai suteiktiems įgaliojimams taikomas trejų metų senaties terminas.
2.1 dalyje nurodytas terminas prasideda 9 straipsnyje nurodyto pažeidimo padarymo dieną. Tačiau tęstinių ar kartotinių 6 straipsnio 1 dalies pažeidimų atveju laikotarpis prasideda pažeidimo nutraukimo dieną.
3.Jeigu siekdama ištirti galimą 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą ar už jį bausti Komisija imasi kokio nors veiksmo, vienkartinių ar periodinių baudų skyrimo senaties terminas nutraukiamas nuo pranešimo apie tokį veiksmą atitinkamai įmonei arba įmonių asociacijai dienos.
4.Po kiekvieno nutraukimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo. Tačiau senaties terminas sueina ne vėliau kaip tą dieną, kai baigiasi šešerių metų laikotarpis, per kurį Komisija nepaskiria vienkartinės ar periodinės baudos. Tas laikotarpis pratęsiamas tiek, kiek senaties terminas buvo sustabdytas pagal 5 dalį.
5.Vienkartinių ar periodinių baudų skyrimo senaties terminas sustabdomas tol, kol Komisijos sprendimas nagrinėjamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.
11 straipsnis
Vienkartinių ir periodinių baudų mokėjimo užtikrinimo senaties terminas
1.Komisijos įgaliojimams užtikrinti sprendimų, priimtų pagal 9 straipsnį, vykdymą taikomas penkerių metų senaties terminas.
2.1 dalyje nurodytas terminas prasideda dieną, kurią pagal 9 straipsnį priimtas sprendimas tampa galutinis.
3.1 dalyje numatytas senaties terminas nutraukiamas:
a)pranešimu apie sprendimą, kuriuo keičiamas pirminis vienkartinės ar periodinės baudos dydis arba atmetamas prašymas dėl pakeitimo;
b)bet kuriuo valstybės narės, veikiančios Komisijos prašymu, ar Komisijos veiksmu, skirtu vienkartinės ar periodinės baudos mokėjimui užtikrinti.
4.Po kiekvieno nutraukimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo.
5.1 dalyje numatytas senaties terminas sustabdomas tol, kol:
a)tęsiasi respondentui skirtas laikotarpis sumokėti;
b)mokėjimo užtikrinimas yra sustabdytas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą.
12 straipsnis
Sprendimų adresatai
Sprendimai, priimti pagal 9 straipsnio 1 ir 2 dalis, skiriami atitinkamai įmonei ar įmonių asociacijai. Komisija nedelsdama informuoja adresatą apie sprendimą.
13 straipsnis
Peržiūra Teisingumo Teisme
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją, kaip apibrėžta SESV 261 straipsnyje, peržiūrėti Komisijos skirtas vienkartines ar periodines baudas. Jis gali panaikinti, sumažinti arba padidinti skirtą vienkartinę arba periodinę baudą.
IV skyrius
Baigiamosios nuostatos
14 straipsnis
Terminų pratęsimo tvarka
Terminai nurodomi mėnesiais arba darbo dienomis.
Bet kuris prašymas pratęsti terminą turi būti deramai pagrįstas ir pateiktas raštu Komisijos nurodytai tarnybai jos adresu ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki termino pabaigos. Komisija gali nuspręsti pratęsti terminą, kiek tai yra pagrįsta ir proporcinga.
15 straipsnis
Sprendimų skelbimas
1.Pagal 5 straipsnio 2 dalį savo priimtus sprendimus Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Trumpame pranešime nurodoma, kad galima gauti autentišką sprendimo varianto arba variantų kopiją.
2.Pagal 9 straipsnio 1 ir 2 dalis savo priimtus sprendimus Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
16 straipsnis
Profesinė paslaptis
Nepažeidžiant 7 ir 8 straipsnių nuostatų, valstybės narės, jų pareigūnai ir kiti tarnautojai neatskleidžia informacijos, kurią jie gavo taikant šį reglamentą ir kuriai taikoma prievolė saugoti profesinę paslaptį.
17 straipsnis
Asmens duomenų apsauga
Kai tvarkomi asmens duomenys pagal šį reglamentą, valstybės narės šiame reglamente joms paskirtas užduotis atlieka laikydamosi nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 95/46/EB. Tvarkydama asmens duomenis pagal šį reglamentą, Komisija laikosi Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatų.
18 straipsnis
Ataskaitos
Komisija kas dvejus metus rengia šio reglamento taikymo ataskaitą ir pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai.
19 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
