EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 02 24

COM(2017) 97 final

2017/0043(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomas Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas

{SWD(2017) 63 final}
{SWD(2017) 64 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Adrijos jūra (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (BVJŽK) reguliuojami 17 ir 18 geografiniai parajoniai) 1 – svarbus Viduržemio jūros parajonis, kuriame sužvejoto iškraunamo laimikio vertė sudaro apie trečdalį visos iškraunamo laimikio vertės 2 . Mažų pelaginių žuvų (plaukiojančių netoli vandens paviršiaus) žvejyba yra svarbi žvejybos Adrijos jūroje veiklos dalis: ši veikla žvejybos tame jūros baseine sektoriui teikia dideles ekonomines pajamas. Vertingiausios ir paklausiausios Adrijos jūros mažos pelaginės žuvys yra europiniai ančiuviai ir europinės sardinės.

Europiniai ančiuviai ir europinės sardinės sudaro beveik visą mažų pelaginių žuvų žvejybos laimikį 3 , tačiau iš šių dviejų rūšių žuvų labiau vertinami yra europiniai ančiuviai ir jų žvejyba yra šio žvejybos sektoriaus varomoji jėga. Didžiąją jų dalį šiaurinėje Adrijos jūros dalyje sužvejoja Italija ir Kroatija. Vienintelė kita šiuos išteklius žvejojanti valstybė narė yra Slovėnija (ji sužvejoja mažiau kaip 1 proc. viso laimikio); juos taip pat žvejoja Albanija ir Juodkalnija (jos sužvejoja vienodai mažą laimikio dalį)3.

Šiuo metu mažų pelaginių žuvų žvejyba Adrijos jūroje valdoma pagal kelias teisines sistemas – nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmenimis. Pagal 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (Viduržemio jūros reglamentą) 4 Kroatija, Italija ir Slovėnija priėmė nacionalinius išteklių valdymo planus, į kuriuos įtraukė gaubiamuosius tinklus ir pelaginius tralus – mažų pelaginių žuvų žvejybos įrankius. ES lygmeniu pagal trejų metų žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planą 5 leidžiama į jūrą išmesti ribotą kiekį žuvų. Tarptautiniu lygmeniu BVJŽK priėmė žvejybos valdymo planą 6 ir tolesnes neatidėliotinas priemones 7 .

Nepaisant to, kad taikomos šios valdymo priemonės, iš naujausios mokslinės rekomendacijos matyti, kad europinių ančiuvių ir europinių sardinių ištekliai Adrijos jūroje vis dar yra pereikvojami ir greičiausiai seks toliau. Padėtis blogėja, nes žvejybos rodikliai vis labiau tolsta nuo tausios žvejybos lygio ir reikia daug nuveikti, kad būtų įgyvendintas 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (pagrindiniame reglamente) 8 , nustatytas tikslas vėliausiai iki 2020 m. pasiekti, kad ištekliai būtų naudojami taip, jog būtų užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Naujausioje mokslinėje rekomendacijoje teigiama, kad siekiant užtikrinti tausią žvejybą reikia gerokai sumažinti abiejų rūšių žuvų laimikį 9 .

Esama valdymo sistema pirmiausia grindžiama žvejybos pastangų ir pajėgumo ribojimu, o ją papildo kelios kitos priemonės, kaip antai laikinas žvejybos uždraudimas tam tikrose teritorijose ir mažiausio leidžiamų iškrauti žuvų dydžio nustatymas. Tačiau geografiniu atžvilgiu (trijose valstybėse narėse ir tarptautiniuose vandenyse) taikomos skirtingos konkrečios priemonės; be to, per paskutinius kelerius metus jos buvo ne kartą pakeistos. Pavyzdžiui, trys Adrijos jūros baseino valstybės narės yra nustačiusios skirtingus žvejybos draudimo laikotarpius ir paskutinius penkerius metus jie buvo kasmet keičiami. Kadangi valdymo sistema yra sudėtinga ir nuolat kinta, žvejybos pramonei sunkiau nuolat žinoti tam tikru metu galiojančias taisykles ir jų laikytis. Be to, tam pačiam ištekliui įvairiose jo paplitimo vietose taikyti skirtingas valdymo taisykles yra mažiau veiksminga. Pavyzdžiui, pagal vienos valstybės narės nacionalines taisykles uždraudus žvejybą viename rajone žvejybos pastangos gali būti paprasčiausiai perkeliamos į kitą Adrijos jūros (o kartu – ištekliaus paplitimo rajono) dalį, kurioje tuo metu žvejyba yra leidžiama.

Įvertinus galiojančią valdymo sistemą padaryta išvada, kad ji nėra veiksminga ir norint užtikrinti, kad iki 2020 m. ištekliai būtų žvejojami tausiai, jos priemonių nepakanka. ES žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (STECF) 10 rekomendavo valdytojams apsvarstyti galimybę, kaip veiksmingesnę mažų pelaginių žuvų valdymo priemonę, taikyti laimikio (arba iškraunamo laimikio) apribojimus 11 12 , nes pastangomis grindžiamas dideliais būriais plaukiojančių mažų pelaginių žuvų išteklių valdymas laikomas rizikingesniu. Pavyzdžiui, net jei pastangos sumažinamos 20 proc., tai nebūtinai reiškia, kad tiek pat sumažėja laimikis arba mirtingumas dėl žvejybos. Mažų pelaginių žuvų būrį aptikęs laivas per trumpą laiką gali ištraukti didelį kiekį žuvų. Kita vertus, sumažinus laimikį atitinkamai tiesiogiai sumažinamas žuvų mirtingumas dėl žvejybos.

Daugiamečiame plane būtų nustatytas tikslinis kiekvieno ištekliaus žuvų mirtingumas dėl žvejybos (jei įmanoma, išreikštas intervalu) ir pagal jį būtų nustatytas metinis leidžiamas sužvejoti tų išteklių žuvų kiekis. Be to, siekiant suformuoti išteklių, kurių dydis nebesiekia saugių biologinių ribų, atkūrimo pagrindą, į daugiametį planą turėtų būti įtrauktos apsaugos priemonės.

Daugiametis planas bus taikomas visiems ES žvejybos laivams, nepriklausomai nuo jų bendro dalyvavimo žvejybos Adrijos jūroje (ES ir tarptautiniuose vandenyse) veikloje. Tai atitinka bendros žuvininkystės politikos (BŽP) taisykles ir dera su laivų daromu poveikiu atitinkamiems žuvų ištekliams.

Nustatant daugiametį planą svarbu laikytis toliau nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (pagrindinio reglamento) nuostatų.

Pagrindinio reglamento 9 ir 10 straipsniuose išdėstytos nuostatos dėl daugiamečių planų tikslų ir turinio. Remiantis pagrindinio reglamento 10 straipsniu, daugiamečiuose planuose turėtų būti nustatyti kiekybiniai tikslai. Tokius tikslus turėtų papildyti apsaugos priemonės, susietos su žemiausiu išteklių išsaugojimo lygio atskaitos tašku.

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnį nuo 2015 m. sausio 1 d. visuose ES vandenyse žvejojant mažas pelagines žuvis (t. y. atlantines skumbres, atlantines silkes, paprastąsias staurides, šiaurinius žydruosius merlangus, smulkiadygles saulažuves, europinius ančiuvius, mažąsias argentinas, sardines, šprotus) taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį. Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 5 dalį įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimas turi būti išsamiai apibūdintas daugiamečiuose planuose, be kita ko, įtraukiant:

(a)konkrečias nuostatas dėl žvejybos arba rūšių, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį;

(b)įpareigojimo iškrauti laimikį taikymo išimčių išsamų apibūdinimą;

(c)nuostatas dėl de minimis išimčių, taikomų ne didesniam kaip 5 proc. viso per metus sužvejojamo visų rūšių žuvų, kurių žvejybai taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, kiekio, kad būtų išvengta neproporcingų nepageidaujamo laimikio tvarkymo išlaidų.

Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį tais atvejais, kai Komisijai suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo arba deleguotuosius aktus, kad būtų įgyvendinti daugiamečiame plane nustatyti tikslai, tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės gali pateikti bendras rekomendacijas dėl tam tikrų priemonių, kurias reikia priimti.

Be to, į daugiametį planą įtraukiamos konkrečios kontrolės nuostatos, kuriomis siekiama prisitaikyti prie mažų pelaginių žuvų žvejybos Adrijos jūroje konkrečių aplinkybių, ir bendros kontrolės priemonės, nustatytos 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009, nustatančiame Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiančiame reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinančiame reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 13 , kuriame nustatyta kontrolės, inspektavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo teisinė sistema, skirta atitikčiai BŽP taisyklėms užtikrinti. Toliau pateikiamos susijusios Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 nuostatos.

Pagal 9 straipsnį žvejybos laive, kurio ilgis yra 12 metrų ar daugiau, turi būti įrengtas tinkamai veikiantis įtaisas, kuris, reguliariais intervalais perduodamas laivo buvimo vietos duomenis, sudaro sąlygas, naudojantis laivų stebėjimo sistema, automatiškai nustatyti laivo buvimo vietą ir jį identifikuoti. Be to, jis turi sudaryti sąlygas vėliavos valstybės narės žvejybos stebėjimo centrui gauti informaciją iš žvejybos laivo.

Pagal 15 straipsnį ES žvejybos laivų, kurių ilgis yra 12 metrų ar daugiau, kapitonai turi naudoti elektroninius laivų žurnalus ir bent kartą per dieną jų duomenis elektroninėmis priemonėmis siųsti vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai.

Pagal 17 straipsnį ES žvejybos laivų, kurių bendras ilgis yra 12 metrų ar daugiau ir kurie žvejoja į daugiametį planą įtrauktus išteklius, kapitonai, kuriems taikomas įpareigojimas žvejybos žurnalo duomenis registruoti elektroninėmis priemonėmis, bent prieš keturias valandas iki numatyto atplaukimo į uostą laiko savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms turi pranešti tam tikrus laivo ir laimikio duomenis.

Nustatant daugiametį planą, šias nuostatas gali būti tikslinga pritaikyti prie konkretaus tam tikros žvejybos veiklos pobūdžio.

Remiantis 43 straipsniu, daugiamečiuose planuose gali būti nustatytos ribos, kurias viršijus, sužvejotas žuvų išteklių laimikis turi būti iškrautas paskirtuosiuose uostuose.

Konkrečios daugiamečio plano nuostatos apžvelgiamos 5 skirsnyje.

Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatyta bendra BŽP sistema ir nurodytos situacijos, kada Taryba ir Europos Parlamentas turi priimti daugiamečius planus.

Šiame daugiamečio Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių valdymo plano pasiūlyme apibrėžiant daugiamečio plano tikslus, siekius ir apsaugos priemones ir siekiant įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį vadovaujamasi tuo pačiu principu, kuriuo vadovaujamasi neseniai priimtame 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 14 .

1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti 15 , bendrais bruožais nustatomos techninės išteklių išsaugojimo priemonės, t. y. žvejybos laimikio sudėties taisyklės, mažiausias tinklo akių dydis, mažiausias leidžiamas iškrauti kiekis, tam tikros žvejybos draudimo rajonai ir žvejybos draudimo laikotarpiai. Šiuo metu jis peržiūrimas ir bus pakeistas, jeigu bus priimtas Komisijos pateiktas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones 16 pasiūlymas. Šis pasiūlymas suteiktų valstybėms narėms galimybę, taikant regionalizavimo procedūrą, pakoreguoti technines priemones.

Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Šis pasiūlymas ir jo tikslai dera su Europos Sąjungos politika, visų pirma su tokiomis aplinkos politikos priemonėmis, kaip Jūrų strategijos pagrindų direktyva 17 , ir jos tikslais iki 2020 m. užtikrinti gerą ES jūrų vandenų aplinkos būklę.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

Teisinis pagrindas

Teisinis šio pasiūlymo pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis.

Subsidiarumo principas

Pasiūlymo nuostatos yra susijusios su biologinių jūrų išteklių išsaugojimu, o šios srities priemonės priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai. Pasiūlyme laikomasi subsidiarumo principo ir su juo susijusių reikalavimų. Tiek europinių ančiuvių ir europinių sardinių ištekliai, tiek atitinkami žvejybos laivai laisvai juda per tarptautines sienas, todėl nepanašu, kad įgyvendinant tikslus būtų veiksminga imtis vien tik valstybių narių lygmens veiksmų. Kad priemonės būtų veiksmingos, jų reikėtų imtis koordinuotai ir jas taikyti visam ištekliaus pasiskirstymo rajonui ir visiems atitinkamiems laivynams.

Proporcingumo principas

Siūlomos priemonės atitinka proporcingumo principą, nes jos yra tinkamos, reikalingos ir nėra kitų mažiau ribojančių priemonių, kuriomis būtų galima įgyvendinti siekiamus politikos tikslus. Suinteresuotosios šalys, su kuriomis konsultuotasi, iš esmės pritaria, kad dabartinės teisės aktų sistemos, kurią sudaro nacionalinės teisės aktai, ES žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas ir BVJŽK priimtos priemonės, neužtenka BŽP tvarumo tikslams įgyvendinti.

Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Rengiant šį pasiūlymą ir poveikio vertinimą (pridedamas prie pasiūlymo) konsultuotasi įvairiais lygmenimis: be kita ko, su suinteresuotosiomis šalimis, mokslininkais, pavieniais piliečiais, viešojo administravimo institucijomis ir susijusiais Komisijos padaliniais.

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Su suinteresuotosiomis šalimis konsultuotasi tikslingai, ypač per Viduržemio jūros patariamąją tarybą (MEDAC) 18 – reprezentatyviausią Viduržemio jūros žuvininkystės sektoriaus suinteresuotųjų šalių organizaciją. MEDAC atstovauja visoms šalims, kurioms taikomas šis pasiūlymas. Ji atstovauja žuvininkystės sektoriui, įskaitant smulkiosios žvejybos ir perdirbimo sektoriaus subjektus, profsąjungas ir kitas interesų grupes, kaip antai aplinkos organizacijas, vartotojų grupes ir sportinės / mėgėjų žvejybos draugijas, kurie, vadovaudamiesi BŽP, vykdo veiklą Viduržemio jūros regione.

Nuo 2014 m. veikia MEDAC įsteigta darbo grupė, kurios konkretus uždavinys – parengti Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių daugiametį planą. Darbo grupė surengė šešis susitikimus, kuriuose dalyvavo Komisijos jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato (Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD), Europos žuvininkystės kontrolės agentūros, mokslinių tyrimų bendruomenės, pramonės ir valstybių narių žuvininkystės administracijų atstovai 19 . 2016 m. kovo mėn. MEDAC priėmė rekomendaciją dėl šiaurinės Adrijos jūros dalies mažų pelaginių žuvų išteklių daugiamečio plano 20 . Į šį pasiūlymą įtrauktos kai kurios iš MEDAC rekomenduotų priemonių, t. y.: plačiau naudoti elektroninius laivų žurnalus ir elektronines sistemas, skirtas laivo buvimo vietai stebėti, ir įtraukti priemones, kurios būtinos įpareigojimui iškrauti laimikį įgyvendinti.

Be to, 2015 m. rugsėjo 18 d. Komisija surengė mokslinį ir techninį seminarą mažų pelaginių žuvų žvejybos Adrijos jūroje klausimais; jame dalyvavo mokslininkai, taip pat MEDAC ir valstybių narių žuvininkystės administracijų atstovai. Seminare bendrai sutarta, kad europinių ančiuvių ir europinių sardinių ištekliai yra pereikvoti ir metas imtis veiksmų.

Vėliau, 2015 m. rugsėjo 21–25 d., įvyko praktinis seminaras, skirtas įvairiuose atvejų tyrimuose, įskaitant Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių tyrimą, nagrinėjamam su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu (angl. MSY) susijusio tikslo įgyvendinimui aptarti. Šis praktinis seminaras surengtas įgyvendinant Komisijos finansuojamą projektą dėl Viduržemio ir Juodosios jūrų daugiamečių valdymo planų rengimo valdymo scenarijų. Per šį susitikimą įvairūs dalyviai (Komisija, MEDAC, nepriklausomi ekspertai, projektą vykdantys konsultantai) turėjo galimybę aptarti įvairias valdymo galimybes, kriterijus ir numatytus scenarijus, kad įgyvendinant šį projektą būtų pasiektas MSY grindžiamas žuvų mirtingumo dėl žvejybos lygis (angl. FMSY), ir dėl jų sutarti.

Atliekant retrospektyvų Viduržemio jūros reglamento vertinimo tyrimą 21 , apimantį konkretų Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių atvejo tyrimą, surengtos konsultacijos su Viduržemio jūros žuvininkystės sektoriaus veikloje dalyvaujančiomis suinteresuotosiomis šalimis (įskaitant aštuonių valstybių narių valdžios institucijas, mokslinių tyrimų institutus ir pramonės atstovus, penkias nevyriausybines organizacijas (NVO), MEDAC ir STECF). Per jas surinkta aktualios informacijos, susijusios su apibrėžiama problema ir dabartinės sistemos veiksmingumu. Didžioji dauguma suinteresuotųjų šalių pritarė, kad Viduržemio jūros žuvų ištekliai yra labai pereikvoti, ir didžioji dalis visų suinteresuotųjų šalių kategorijų respondentų teigė, kad iki šiol išteklių būklė pastebimai nepagerėjo. Kitas nurodytas labai svarbus klausimas buvo, be kita ko, susijęs su susirūpinimu dėl būsimo Viduržemio jūros žuvininkystės sektoriaus socialinio ir ekonominio tvarumo.

Be to, 2015 m. gegužės 22 d. – rugsėjo 11 d. surengtos plataus masto viešos konsultacijos internetu dėl mažų pelaginių žuvų žvejybos šiaurinėje Adrijos jūros dalyje 22 . Iš valstybių narių, MEDAC, pramonės atstovų, NVO ir privačių asmenų iš viso gauta 15 išsamių atsakymų. Padarytos šios pagrindinės išvados:

daugelis respondentų pritarė, kad reikalingas ES daugiametis planas, nes pagal dabartinę teisinę sistemą į regiono žvejybos veiklos ypatumus neatsižvelgiama ir BPŽ, visų pirma regionalizavimo principas, visapusiškai neįgyvendinama;

dabartinė sistema laikoma per daug sudėtinga;

ES turėtų tik suteikti gaires ir nustatyti tikslus;

reikėtų atsižvelgti į žvejybos veiklos ir aplinkos veiksnių sąveiką;

priemonės turėtų būti taikomos tik tikslinių rūšių žuvims;

su įpareigojimu iškrauti laimikį susijusios techninės ir papildomos priemonės turėtų būti priimtos pagal regionalizavimo procedūrą, o ne nustatytos daugiamečiame plane;

techninės priemonės daugiausia turėtų būti susijusios su laikinu žvejybos uždraudimu tam tikrose teritorijose, o ne su tinklo akių dydžiu grindžiamo selektyvumo didinimu;

daugiametis planas turėtų būti parengtas laikantis pritaikomojo požiūrio ir turėtų būti taikomas proporcingai, atsižvelgiant į įvairių atitinkamų laivynų laimikio dalį.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Šis pasiūlymas grindžiamas ne tik pirmiau aptartomis viešomis konsultacijomis ir kitame skirsnyje aptariamu retrospektyviu vertinimo tyrimu, bet ir keliais kitais svarbiais tyrimais.

2014 m. Komisija užsakė atlikti tyrimą „Išsamesnės žinios apie pagrindinius socialinius ir ekonominius aspektus, susijusius su svarbiausia žvejybos Adrijos jūroje veikla“ (angl. Improved knowledge of the main socio-economic aspects related to the most important fisheries in the Adriatic Sea). Tyrimo tikslas – nustatyti pagrindinę žvejybos Adrijos jūroje veiklą, aptarti išteklių būklės vertinimus bei susijusiems ištekliams skirtas mokslines rekomendacijas ir pateikti socialinio bei ekonominio pobūdžio informacijos apie įvairią Adrijos jūros pakrančių valstybių vykdomą žvejybos veiklą. Šis tyrimas baigtas 2015 m. 23 .

2014 m. Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD pradėjo kitą tyrimą, kad vadovaudamiesi BŽP tikslais įvertintų konkrečius daugiamečių planų valdymo scenarijus 24 . Per jį buvo numatyta atlikti keturis atvejų tyrimus, iš kurių vienas buvo susijęs su mažų pelaginių žuvų žvejyba Adrijos jūroje. Tyrimui tuomet naudotas bioekonominio modeliavimo metodas, kuriuo siekta įvertinti įvairių scenarijų aplinkosauginį, socialinį ir ekonominį poveikį įvairiems laivyno segmentams.

Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

Atlikus Viduržemio jūros reglamento retrospektyvaus vertinimo tyrimą21 nustatyta, kad nepaisant to, jog įgyvendinama daugelis tame reglamente nustatytų priemonių, atrodo, kad šiauriniame Adrijos jūros regione nepavyksta įgyvendinti didžiosios dalies jame nustatytų tikslų arba dėl patvirtinamųjų įrodymų trūkumo neturima galutinių rezultatų, susijusių su veiksmingumu. Pavyzdžiui, visos nacionalinės valdžios institucijos, su kuriomis konsultuotasi atliekant tyrimą, teigė, jog šiaurinės Adrijos jūros dalies regione sumažinus žvejybos pastangas pastebėtas nedidelis poveikis arba jo visai nepastebėta, o Viduržemio jūros reglamentas turėjo ribotą poveikį Italijos ir Kroatijos laivų skaičiui ir užimtumui.

STECF 25 , remdamasis specialiu tyrimu 26 , išnagrinėjo valstybių narių pagal Viduržemio jūros reglamentą priimtus nacionalinius valdymo planus. Komitetas padarė išvadą, kad sumažinti laimikio pagal dabartinius nacionalinius valdymo planus neužtenka, kad iki 2020 m. būtų užtikrintas tausiosios žvejybos lygis. Todėl, STECF nuomone, mažai tikėtina, jog nepakeitus nacionalinių valdymo planų bus pasiekti BŽP tikslai.

Dėl tarptautinių priemonių, įgyvendinamų pagal BVJŽK nuostatas, pasakytina, kad 2015 m. BVJŽK atliko bioekonominį europinių ančiuvių ir europinių sardinių žvejybos Adrijos jūroje valdymo priemonių vertinimą 27 . Atlikus modeliavimą nustatyta, kad dabartinis mirtingumas dėl žvejybos 28 (be kita ko, taikant BVJŽK priimtas neatidėliotinas priemones) yra per didelis. Jei padėtis nesikeis, europinių ančiuvių ir europinių sardinių ištekliai 2020–2030 m. toliau neatitiks saugių biologinių ribų arba net išseks.

Poveikio vertinimas

Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių daugiamečio plano poveikio vertinimas atliktas atsižvelgiant į naują BŽP ir performuluotus reglamentus dėl techninių priemonių. Todėl šiam pasiūlymui aktualūs šie poveikio vertinimai:

BŽP reformos 29 ;

įpareigojimo iškrauti laimikį nustatymo 30 , 31 ;

BŽP socialinių ir ekonominių aspektų 32 ;

reglamento dėl naujų techninių priemonių parengimo 33 .

Be to, buvo atliktas šio teisės akto, kurio tikslas – nustatyti Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų ištekliams ir jų žvejybai skirtą daugiametį planą, pasiūlymo poveikio vertinimas.

Šiame poveikio vertinime svarstytos tokios politikos galimybės:

0 politikos galimybė. Naudoti ne teisėkūros procedūra priimamas priemones arba neįpareigojančius teisės aktus (iš anksto atmesta);

1 politikos galimybė. Esama padėtis (pagrindinis scenarijus, su kuriuo lygintos kitos politikos galimybės);

2 politikos galimybė. Parengti ES reglamentą, skirtą mažų pelaginių žuvų žvejybai valdyti siekiant iki 2018 m. arba 2020 m. (du galimybės variantai) užtikrinti tausią išteklių žvejybą. Pagal 2 politikos galimybę siūlomas naujas valdymo mechanizmas, pagal kurį būtų nustatyti laimikio apribojimai ir taip didžiausias dėmesys būtų skiriamas žuvininkystės produkcijai. Šis metodas sėkmingai išbandytas kituose ES vandenyse – juose išteklių būklė pagerėjo;

3 politikos galimybė. Bandyti pakoreguoti dabartinę valdymo sistemą (nacionalinės ir tarptautinės teisės aktus) ir, priklausomai nuo to, ar pastangos duos teigiamų rezultatų, galbūt įgyvendinti geriausio arba blogiausio atvejo scenarijų.

Tinkamiausia pripažinta 2 politikos galimybė, t. y. ES reglamentas, skirtas mažų pelaginių žuvų žvejybai valdyti: buvo nuspręsta, kad tai – vienintelė galimybė, kurią pasirinkus būtų įgyvendinti visi tikslai. Apskritai tikimasi, kad pasirinkus 2 politikos galimybę bus pagerinta europinių ančiuvių ir europinių sardinių išsaugojimo būklė, o dėl to galiausiai pagerėtų nuo šių išteklių priklausančio žvejybos sektoriaus būklė ir tvarumas, nes (palyginti su dabartine padėtimi) padidėtų atskirų žvejų uždarbis ir bendras pelnas.

Pereinant prie tokios tausesnės žvejybos, greičiausiai gali reikėti sumažinti žvejybos sektoriaus apimtį, įskaitant užimtumo lygį ir bendras sektoriaus pajamas. Sumažėjus laimikiui greičiausiai padidės pirminio pardavimo kainos, o tai galėtų tam tikru mastu kompensuoti dėl mažesnio laimikio sumažėjusias žvejybos sektoriaus pajamas. Perdirbimo sektoriui (visų pirma Kroatijos ir Italijos) gali reikėti padidinti importą iš kitų šalių. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu atitinkami sektoriai gali pasinaudoti turima pagalba – specialiomis finansinėmis priemonėmis.

Pagal 2 politikos galimybę didžioji dauguma suinteresuotųjų šalių, rinkdamosi tikslinę datą, iki kurios pagal turi būti užtikrinta tausi žvejyba, pirmenybę teikė 2020 m., o ne 2018 m. Be to, atsižvelgiant į tikėtiną ES daugiamečio plano įsigaliojimo terminą, ši data geriau atspindi realybę.

Nė viena iš suinteresuotųjų šalių, su kuria konsultuotasi, kaip įmanomos galimybės neįvardijo neįpareigojančios teisės (0 politikos galimybės). Per viešas konsultacijas tik viena suinteresuotoji šalis atsakė, kad dabartinės sistemos (1 politikos galimybės) pakanka. Visų respondentų, išskyrus vieną, nuomone, pakoreguoti dabartinės sistemos (3 politikos galimybės) neužtektų. Tam, kad būtų parengtas daugiametis planas, t. y. 2 politikos galimybei, o ypač jos variantui, pagal kurį būtų nustatyta 2020 m. tikslinė data, pritarė MEDAC (kurią sudaro pramonės ir pilietinės visuomenės atstovai), NVO, valdžios institucijos, mokslo institutai, Kroatija, Italija ir Slovėnija.

Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Šis pasiūlymas nėra pagal Reglamentavimo kokybės programą vykdoma iniciatyva. Nepaisant to, juo būtų prisidėta prie galiojančių Europos Sąjungos teisės aktų paprastinimo. Dabartinę sistemą sudaro trijų galiojančių nacionalinių valdymo planų, priimamų pagal trijų skirtingų valstybių nacionalines taisykles, nuostatos ir ES žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas, o daugiametis planas būtų bendra priemonė, apimanti visas nuostatas, susijusias su šios žvejybos veiklos valdymu ES lygmeniu.

Dabartinė valdymo sistema yra sudėtinga ir nuolat kinta. Todėl supaprastinus sistemą, padidinus jos stabilumą ir skaidrumą dabartinė padėtis gerokai pagerėtų.

Be to, daugiamečiame plane būtų nustatyta paprastesnė ir skaidresnė nei dabar (žvelgiant iš mokslinių rekomendacijų panaudojimo kuriant valdymo priemones perspektyvos) valdymo sistema. Mokslininkai kasmet teiktų mokslines rekomendacijas, įskaitant rekomendacijas dėl leidžiamo sužvejoti kiekvieno ištekliaus žuvų kiekio, kurio turėtų būti laikomasi, kad būtų užtikrintas tausiosios žvejybos lygis. Jei taikoma produkcijos kontrolės sistema, reikalavimas sumažinti mirtingumą dėl žvejybos tiesiogiai reiškia laimikio sumažinimą; tai nepasakytina apie sąnaudų kontrolę (pvz., grindžiamą pastangų ar pajėgumo valdymu). Be to, šis daugiametis planas padėtų padidinti mažų pelaginių žuvų žvejybos sektoriaus turimų išteklių stabilumą ir nuspėjamumą.

BŽP – tai konkrečiai mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) pritaikyta politika; žvejybos sektoriuje tokios įmonės – įprastas dalykas, o ne išimtis. Beveik visos Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų žvejybos sektoriaus žvejybos įmonės ir didžioji dauguma perdirbimo sektoriaus bendrovių yra labai mažos įmonės arba MVĮ. Todėl jų dydis nėra priežastis, dėl kurios šis pasiūlymas joms neturėtų būti taikomas, nes, priešingu atveju, jis būtų netaikomas didžiajai sektoriaus daliai ir neturėtų prasmės. Todėl ES daugiametis planas būtų taikomas visoms įmonėms, įskaitant MVĮ ir labai mažas įmones. Taigi visą pirmiau aptartą poveikį greičiausiai patirtų visos įmonės, tačiau jo mastas skirtųsi priklausomai nuo to, kaip valstybės narės nuspręs sumažinti skirtingų laivynų segmentų žvejybos veiklą.

Pagrindinės teisės

Pasiūlymas visiškai dera su ES pagrindinių teisių chartija 34 , o ypač su jos 37 straipsniu, kuriame nustatyta, kad aukštas aplinkosaugos lygis ir aplinkos kokybės gerinimas turi būti integruoti į Europos Sąjungos politiką ir užtikrinti pagal tvaraus vystymosi principą.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Biudžetui jokio poveikio nedaroma.

5.KITI ELEMENTAI

Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Tam tikras valdymo priemonių poveikis stebimas atliekant su BŽP įgyvendinimu susijusį įprastą darbą. Duomenis, kurie reikalingi daugiamečio plano socialiniam bei ekonominiam poveikiui ir poveikiui aplikai stebėti, valstybės narės jau renka pagal ES teisės aktus dėl duomenų rinkimo 35 . Be to, STECF reguliariai atlieka europinių ančiuvių ir europinių sardinių būklės, taip pat žvejybos ir perdirbimo sektorių socialinės ir ekonominės veiklos rezultatų vertinimą. ES žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų stebėsenos centras (EUMOFA) 36 kas dvejus metus atliks daugiamečio plano poveikio rinkoms stebėjimą. Taigi, turimi pradiniai duomenys, kuriais remiantis būtų stebimas pirmiau minėtų daugiamečio plano veiklos tikslų įgyvendinimas ir socialinis bei ekonominis to plano poveikis, ir nustatyta tam tikslui skirta procedūra.

Daugiamečiame plane numatoma, kad remiantis mokslinėmis rekomendacijomis būtų atliekamas periodinis jo poveikio atitinkamiems ištekliams vertinimas. Labai svarbu nustatyti tinkamą šio vertinimo laikotarpį, t. y. laikotarpį, per kurį galima priimti ir įgyvendinti priemones regionų lygmeniu ir pamatyti jų poveikį ištekliams ir žvejybai. Nustatant vertinimo terminus taip pat reikėtų atsižvelgti į laiko skirtumą tarp biologinių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo ir mokslo įstaigų atliekamo tų duomenų vertinimo. STECF rekomendavo, kad vertinant daugiamečius planus būtų naudojami trejų metų poveikio duomenys. Be to, STECF nurodė, kad trejų metų duomenims surinkti, prireiks penkerių metų nuo plano įgyvendinimo pradžios 37 . Todėl daugiametis planas turėtų būti vertinamas kas penkerius metus.

Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Remiantis bendru BŽP užmoju išsaugoti žuvų išteklius ir atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013, kuriame nustatomi daugiamečių planų principai, tikslai ir turinys, 9 ir 10 straipsnius, planą sudaro toliau nurodyti pagrindiniai elementai.

Daugiametis planas taikomas mažų pelaginių žuvų ištekliams. Jis konkrečiai taikomas europiniams ančiuviams, europinėms sardinėms, atlantinėms skumbrėms ir paprastosioms stauridėms, taip pat tų išteklių žvejybai Adrijos jūroje.

Daugiamečio plano tikslai: prisidėti prie BŽP tikslų įgyvendinimo, visų pirma pasiekti ir išlaikyti atitinkamų išteklių MSY, užtikrinti žuvininkystės sektoriaus tvarumą ir nustatyti veiksmingą valdymo sistemą. Be to, daugiametis planas padeda sudaryti sąlygas įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį.

Siūlomi tikslai išreiškiami STECF rekomenduojamais žuvų mirtingumo dėl žvejybos intervalais, artimais FMSY, o jų įgyvendinimo terminas – 2020 m. Laikantis šių FMSY intervalų, atitinkamus išteklius galima valdyti remiantis MSY ir jie sektoriui užtikrina aukštą nuspėjamumo lygį. Nustatyti europiniams ančiuviams ir europinėms sardinėms taikomi tikslai – jų intervalus rekomendavo STECF9. Nustačius tokius intervalus sudaromos sąlygos šiuos išteklius valdyti remiantis MSY, o pasikeitus mokslinėms rekomendacijoms – atlikti koregavimą, kartu išlaikant aukštą nuspėjamumo lygį. Jeigu turimi žuvų išteklių duomenys, atskaitos taškai yra neršiančių žuvų išteklių biomasė.

Į daugiametį planą įtrauktinus išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus, išreikštus neršiančių žuvų išteklių biomasės tonomis arba skaitine gausos reikšme, nustato STECF.

Apsaugos ir specialios išsaugojimo priemonės yra susijusios su išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškais. Kai mokslinėje rekomendacijoje teigiama, kad bet kurių atitinkamų išteklių rodiklis nesiekia šio taško, turėtų būti sumažintas leidžiamas sužvejoti tų išteklių kiekis. Jeigu reikia, ši priemonė gali būti papildyta tokiomis priemonėmis, kaip techninės priemonės arba neatidėliotinos Komisijos ar valstybės narės priemonės. Kai kurios iš šių priemonių gali būti priimtos taikant regionalizavimo procedūrą.

Su įpareigojimu iškrauti laimikį susijusios nuostatos, kurios turi būti priimtos taikant regionalizavimo procedūrą, yra būtinos siekiant pratęsti išimčių, taikomų įpareigojimui iškrauti žuvų rūšių, kurių išgyvenamumo rodikliai (moksliniais duomenimis) yra aukšti, laimikį, ir de minimis išimčių galiojimą (ir (arba) tas išimtis iš dalies pakeisti), atsižvelgiant į mokslinių rekomendacijų pokyčius. Šiuo metu tokios išimtys, priimtos pagal Viduržemio jūrai skirtą žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planą5, galioja trejus metus.

Daugiamečiame plane nustatyta, kad priimdamos nuostatas dėl įpareigojimo iškrauti tam tikrų išteklių žuvų laimikį ir specialias tų išteklių išsaugojimo priemones, įskaitant technines priemones, valstybės narės bendradarbiauja regiono lygmeniu.

Nustatytos laivų stebėjimo sistemos, išankstinių pranešimų, elektroninių laivų žurnalų ir paskirtųjų uostų kontrolės nuostatos. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009 nustatytas bendrąsias išankstinių pranešimų teikimo taisykles būtina pritaikyti prie Adrijos jūros ir mažų pelaginių žuvų žvejybos joje ypatumų. Siekiant pagerinti žvejybos veiklos, kuriai taikomas daugiametis planas, kontrolę, į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 įtrauktos nuostatos dėl elektroninių laivų žurnalų ir laivų stebėjimo sistemos praplečiamos taip, kad apimtų visus ilgesnius kaip aštuonių metrų laivus. Dėl paskirtųjų uostų pasakytina, kad šiame pasiūlyme nustatoma riba, kurią viršijus europinių ančiuvių ir europinių sardinių laimikis turėtų būti iškraunamas tik sustiprintos kontrolės uostuose.

Periodinis daugiamečio plano vertinimas grindžiamas mokslinėmis rekomendacijomis: planas turėtų būti vertinamas kas penkerius metus. Šiuo laikotarpiu iš pradžių sudaromos sąlygos visapusiškai įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį, taip pat priimti bei įgyvendinti priemones regionų lygmeniu ir pamatyti jų poveikį ištekliams ir žvejybai. Be to, tai – minimalus mokslo įstaigų reikalaujamas laikotarpis37.

2017/0043 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatomas Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 38 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros 39 ,

kadangi:

(1)bendra žuvininkystės politika (BŽP) turėtų padėti saugoti jūrų aplinką, tausiai valdyti visų komerciniais tikslais naudojamų žuvų išteklius ir visų pirma iki 2020 m. pasiekti gerą jūrų aplinkos būklę, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB 40 1 straipsnio 1 dalyje;

(2)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 41 nustatytos BŽP taisyklės, atitinkančios Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus. BŽP siekiama, inter alia, užtikrinti žvejybos ir akvakultūros veiklos ilgalaikį tvarumą aplinkos požiūriu, valdyti žvejybą taikant atsargumo principą ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą;

(3)Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) ir Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos patariamojo mokslinio komiteto (BVJŽK PMK) mokslinėje rekomendacijoje nurodoma, kad europinių ančiuvių ir europinių sardinių ištekliai Adrijos jūroje naudojami intensyviau, nei turėtų būti siekiant užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY);

(4)nepaisant to, kad Adrijos jūros europinių ančiuvių ir europinių sardinių ištekliai valdomi tiek pagal BVJŽK tarptautinį valdymo planą, tiek pagal nacionalinius valdymo planus, priimtus pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 42 , jie ir toliau pereikvojami ir manoma, kad dabartinių valdymo priemonių nepakanka, norint iki 2020 m. pasiekti MSY. Valstybės narės ir suinteresuotosios šalys pasisakė už šių dviejų išteklių valdymo planų parengimą ir įgyvendinimą ES lygmeniu;

(5)dabartinės Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių valdymo priemonės yra susijusios su naudojimusi vandenimis, žvejybos pastangų kontrole, techninėmis įrangos naudojimo reguliavimo priemonėmis. Mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad tinkamiausia mirtingumo dėl žvejybos pritaikymo priemonė yra žvejybos laimikio tikrinimas ir ši priemonė būtų veiksmingesnė mažų pelaginių žuvų ištekliams valdyti 43 ;

(6)norint pasiekti BŽP tikslus, reikia priimti įvairių atitinkamų išsaugojimo priemonių, jas derinant tarpusavyje, pvz. daugiamečių planų, techninių priemonių, žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemonių;

(7)remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, daugiamečiai planai turi būtų pagrįsti mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis, juose turi būti nurodyti tikslai, kiekybiniai tikslai ir tikslūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai ir apsaugos priemonės;

(8)daugiamečio plano tikslas turėtų būti padėti įgyvendinti BŽP tikslus, visų pirma siekti ir išlaikyti atitinkamų išteklių MSY, užtikrinti žuvininkystės sektoriaus tvarumą ir nustatyti veiksmingą išteklių valdymo sistemą;

(9)be to, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, įskaitant visą laimikį tų rūšių, kurioms taikomas Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 III priede apibrėžtas mažiausias dydis. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1392/2014 44 nustatytas trejų metų žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas, kuriame numatyta Adrijos jūros europiniams ančiuviams, europinėms sardinėms, atlantinėms skumbrėms ir paprastosioms stauridėms taikyti įpareigojimo iškrauti laimikį de minimis išimtį. Siekiant įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį, tikslinga pratęsti Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1392/2014 nustatytų priemonių galiojimą, atitinkamas jo nuostatas įtraukiant į daugiametį planą;

(10)laikantis ekosisteminio metodo, be Direktyvoje 2008/56/EB pateikto su žvejyba susijusio deskriptoriaus, valdant žvejybą turi būti atsižvelgiama ir į direktyvos I priede nurodytus 1, 4 ir 6 kokybinius deskriptorius;

(11)Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad žvejybos galimybės būtų nustatomos atsižvelgiant į daugiamečiuose planuose nustatytus tikslus;

(12)derėtų nustatyti tikslinį mirtingumą dėl žvejybos (F), kuris atitiktų MSY siekimo ir išlaikymo tikslą, ir jį išreikšti verčių intervalais, atitinkančiais didžiausią galimą tausios žvejybos laimikio siekį (FMSY). Tie mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti intervalai reikalingi tam, kad būtų galima lanksčiai atsižvelgti į mokslinių rekomendacijų pasikeitimus, prisidėti prie įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo ir atsižvelgti į mišriosios žvejybos ypatumus. FTDL intervalus apskaičiavo STECF taip, kad būtų užtikrinta, jog laimikis ilguoju laikotarpiu nesumažėtų daugiau kaip 5 %, palyginti su MSY 45 . Be to, viršutinė intervalo vertė nustatoma taip, kad tikimybė, jog išteklių dydis nebesieks Blim vertės, neviršytų 5 %;

(13)siekiant nustatyti žvejybos galimybes, įprastai turi būti nustatyta FMSY intervalų riba, o konkrečiais atvejais, jeigu laikoma, kad atitinkami ištekliai yra geros būklės, – viršutinė riba. Nustatyti žvejybos galimybių viršutinę ribą turėtų būti galima, tik jeigu, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas ar įrodymus, tai yra būtina siekiant įgyvendinti šiame reglamente apibrėžtus mišrios žvejybos tikslus arba išvengti dėl tos pačios rūšies arba kelių rūšių išteklių dinamikos ištekliams gresiančios didelės žalos, arba apriboti kasmetinį žvejybos galimybių kitimą;

(14)jeigu su MSY susiję tikslai nenustatyti, rekomenduojama taikyti atsargumo principą;

(15)jeigu tie tikslai ištekliams yra nustatyti, siekiant taikyti apsaugos priemones , būtina nustatyti europinių ančiuvių ir europinių sardinių išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus, išreikštus kaip MSY Btrigger ir Blim. Jei šių išteklių kiekis tapotų mažesnis nei TDL Btrigger, mirtingumą dėl žvejybos reikėtų sumažinti iki mažesnio lygio nei FMSY;

(16)jei išteklių dydis sumažėtų tiek, kad nebesiektų atskaitos taško Blim, turėtų būti įgyvendinamos tolesnės apsaugos priemonės. Apsaugos priemonės turėtų apimti žvejybos galimybių mažinimą ir konkrečias išsaugojimo priemones, kai mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad tam tikriems ištekliams kyla grėsmė. Minėtos priemonės turėtų būti papildytos kitomis priemonėmis, jei reikia, pvz., Komisijos priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsniu, arba valstybių narių priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 13 straipsniu;

(17)ištekliams, kuriems išsaugojimo lygio atskaitos taškai nėra nustatyti, derėtų taikyti atsargumo principą. Kai mokslinių rekomendacijų dėl minimalios konkrečių išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, neršiančių žuvų biomasės dydžio nėra, o mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad reikia imtis taisomųjų priemonių, turėtų būti priimamos konkrečios išsaugojimo priemonės;

(18)kad būtų galima vykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje, plane turėtų būti numatytos papildomos valdymo priemonės. Tokios priemonės turėtų būti nustatomos deleguotaisiais aktais;

(19)Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 reikalaujama, kad būtų nustatytas tiesioginių valdymo interesų turinčių valstybių narių bendrų rekomendacijų pateikimo terminas;

(20)plane taip pat turėtų būti numatyta, kad deleguotaisiais aktais turėtų būti priimtos tam tikros papildomos techninės priemonės, kurios padėtų siekti plano tikslų, visų pirma susijusių su žuvų jauniklių apsauga, arba pagerinti selektyvumą;

(21)siekiant užtikrinti visišką atitiktį šiame reglamente nustatytoms priemonėms, be Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009 46 jau numatytų priemonių, turėtų būti priimtos tam tikros papildomos kontrolės priemonės;

(22)pripažįstant, kad mažas pelagines žuvis Adrijos jūroje žvejojančiais laivais paprastai vykdomi trumpi žvejybos reisai, Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnyje nustatytas reikalavimas teikti išankstinį pranešimą turėtų būti pritaikytas taip, kad išankstinis pranešimas būtų pateikiamas likus ne mažiau kaip pusantros valandos iki numatomo atvykimo į uostą laiko. Tačiau, atsižvelgiant į ribotą žvejybos reisų, per kuriuos sužvejojama labai mažas žuvų kiekis, poveikį atitinkamiems žuvų ištekliams, derėtų nustatyti, kad tokie išankstiniai pranešimai būtų teikiami tik tada, kai tuose laivuose yra bent 1 tona europinių ančiuvių arba europinių sardinių;

(23)pripažįstant, kad elektroninėmis kontrolės priemonėmis žuvininkystės kontrolė, visų pirma žvejybos veiklos geografinio pasiskirstymo ir išteklių naudojimo srityje, užtikrinama geriau ir sparčiau, laivų stebėjimo sistemos ir elektroninio laivo žurnalo naudojimo reikalavimas, nustatytas atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 ir 15 straipsniuose, turėtų būti taikomas visiems žvejybos laivams, kurių bendras ilgis yra aštuoni metrai;

(24)turėtų būti nustatyta europinių ančiuvių ir europinių sardinių laimikio riba, kurią viršijęs žvejybos laivas privalo iškrauti laimikį paskirtajame uoste arba arti kranto esančioje vietoje, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnyje. Be to, paskirdamos minėtus uostus arba arti kranto esančias vietas, valstybės narės turėtų taip taikyti to reglamento 43 straipsnio 5 dalyje numatytus kriterijus, kad galėtų užtikrinti veiksmingą kontrolę;

(25)siekiant laiku ir proporcingai prisitaikyti prie technikos ir mokslo pažangos, taip pat užtikrinti lankstumą ir sudaryti sąlygas plėtoti kai kurias priemones, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kad ji galėtų papildyti šį reglamentą dėl atlantinėms skumbrėms ir paprastosioms stauridėms išsaugoti skirtų ištaisomųjų priemonių, įpareigojimo iškrauti laimikį ir techninių priemonių. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(26)remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 10 straipsnio 3 dalimi, reikėtų priimti nuostatas, pagal kurias Komisija periodiškai įvertintų šio reglamento taikymo tinkamumą ir veiksmingumą. Toks įvertinimas turėtų būti atliekamas po mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamo periodinio plano įvertinimo ir būti juo grindžiamas. Planas turėtų būti vertinamas kas penkerius metus. Šis laikotarpis yra pakankamas visapusiškai įvykdyti įpareigojimą iškrauti laimikį, priimti ir įgyvendinti priemones regionų lygmeniu ir pamatyti jų poveikį ištekliams ir žvejybos sektoriui. Tokio minimalaus laikotarpio reikalauja ir mokslo įstaigos;  

(27)remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 4 dalimi, prieš sudarant planą buvo įvertintas jo tikėtinas ekonominis ir socialinis poveikis 47 ;

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.Šiuo reglamentu nustatomas Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių valdymo daugiametis planas.

2.Reglamentas taikomas Adrijos jūros europinių ančiuvių (Engraulis encrasicolus) ir europinių sardinių (Sardina pilchardus) ištekliams ir šių išteklių žvejybai. Jis taip pat taikomas atlantinių skumbrių (Scomber spp.) ir paprastųjų stauridžių (Trachurus spp.) priegaudai Adrijos jūroje, sugautai žvejojant kurį nors iš minėtų išteklių arba juos abu.

2 straipsnis

Apibrėžtys

1.Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 2 straipsnyje.

2.Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

(a)Adrijos jūra – BVJŽK reguliuojami 17 ir 18 geografiniai parajoniai;

(b)BVJŽK reguliuojamas geografinis parajonis – Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (BVJŽK) reguliuojamas geografinis parajonis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 48 I priede;

(c)mažų pelaginių žuvų ištekliai – šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje išvardyti ištekliai ir bet kokie jų deriniai;

(d)FMSY intervalas – reikšmių intervalas, kai visi mirtingumo dėl žvejybos lygiai, patenkantys į moksliškai nustatyto to intervalo ribas, mišriosios žvejybos atveju laikantis mokslinių rekomendacijų užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) ilguoju laikotarpiu, esant vidutinėms aplinkos sąlygoms, nedarydami didelio poveikio atitinkamų išteklių reprodukcijos procesui;

(e)MSY Btrigger – žemiausias tam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas; jeigu biomasė yra mažesnė už šį dydį, derėtų imtis konkrečių atitinkamų valdymo veiksmų, siekiant užtikrinti, kad naudojimo lygis, imant drauge su natūraliais svyravimais, leistų atsikurti ištekliams ir jiems viršyti tokį dydį, kuris gali užtikrinti MSY ilguoju laikotarpiu;

(f)žvejybos galimybė – kiekybiškai nusakyta juridinė teisė žvejoti, išreikšta laimikio kiekiu ir (arba) žvejybos pastangomis.

3 straipsnis

Tikslai

1.Daugiametis planas padeda siekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išdėstytų bendros žuvininkystės politikos tikslų, visų pirma žuvininkystės valdymui taikant atsargumo principą, ir juo siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriems esant gali būti užtikrintas MSY.

2.Daugiamečiame plane numatoma veiksminga, paprasta ir stabili Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių naudojimo valdymo sistema.

3.Daugiametis planas turi padėti sustabdyti laimikio išmetimą į jūrą, kiek įmanoma, vengiant nepageidaujamos priegaudos arba mažinant jos kiekį, ir įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje, kai žvejojamos žuvys, kurių rūšims taikomas tas planas ir šis reglamentas.

4.Daugiamečiu planu įgyvendinamas žuvininkystės valdymui taikomas ekosisteminis metodas, siekiant užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis. Planas dera su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje nustatytu tikslu iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę.

5.Visų pirma daugiamečiu planu siekiama:

(a)užtikrinti, kad būtų įvykdytos Direktyvos 2008/56/EB I priedo 3 deskriptoriuje išdėstytos sąlygos, ir

(b)prisidėti prie kitų Direktyvos 2008/56/EB I priede nurodytų deskriptorių įvykdymo, proporcingai žvejybos vaidmeniui juos įgyvendinant.

II SKYRIUS
TIKSLAI, APSAUGOS PRIEMONĖS IR SPECIALIOS PRIEMONĖS

4 straipsnis

Europiniams ančiuviams ir europinėms sardinėms taikomi tikslai

1.Tikslinis atitinkamų išteklių žuvų mirtingumas dėl žvejybos turi būti pasiektas kuo greičiau ir, palaipsniui artėjant prie tikslinio lygio, ne vėliau kaip 2020 m. ir po to išlaikomas I priede nustatytų intervalų ribose, laikantis 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų.

2.Žvejybos galimybės turi atitikti šio reglamento I priedo A skiltyje nurodytus tikslinius mirtingumo dėl žvejybos intervalus.

3.Nepaisant 1 ir 2 dalių, gali būti nustatyti žvejybos galimybių lygiai, kurie atitiktų žemesnius mirtingumo dėl žvejybos lygius, nei nustatytieji I priedo A skiltyje.

4.Nepaisant 2 ir 3 dalių, išteklių žvejybos galimybės gali būti nustatytos remiantis I priedo B skiltyje pateiktais mirtingumo dėl žvejybos intervalais, jei atitinkamų išteklių dydis viršija II priedo A skiltyje nustatytą minimalų neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos tašką ir jei:

(a)remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, kad vykdant mišrią žvejybą būtų pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai;

(b)remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, siekiant išvengti didelės žalos ištekliams, kurią lemia tos pačios rūšies arba kelių rūšių išteklių dinamika, arba

(c)siekiama užtikrinti, kad kelerių metų iš eilės žvejybos galimybės nesvyruotų daugiau kaip 20 %.

5 straipsnis

Apsaugos priemonės

1.Išsaugojimo lygio atskaitos taškai, išreikšti kaip minimalūs ir ribiniai neršiančių žuvų išteklių biomasės dydžiai, kurie turi būti taikomi siekiant išsaugoti visą atitinkamų išteklių reprodukcinį pajėgumą, yra nustatyti II priede.

2.Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad kurių nors atitinkamų išteklių neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė, negu šio reglamento II priedo A skiltyje nustatytas minimalus neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taškas, priimamos visos atitinkamos taisomosios priemonės, skirtos užtikrinti, kad atitinkamų išteklių dydis greitai viršytų tuos, kuriems esant galima užtikrinti MSY. Visų pirma, nukrypstant nuo šio reglamento 4 straipsnio 2 ir 4 dalių, nustatomos tokio lygio atitinkamų išteklių žvejybos galimybės, kurios atitinka mirtingumą dėl žvejybos, mažesnį už šio reglamento I priedo A skiltyje nustatytą intervalą, atsižvelgiant į tų išteklių biomasės sumažėjimą.

3.Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad kurių nors atitinkamų išteklių neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė, negu šio reglamento II priedo B skiltyje nustatytas ribinis neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taškas (Blim), imamasi tolesnių taisomųjų priemonių, skirtų užtikrinti, kad atitinkamų išteklių dydis greitai viršytų dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Tiksliau, tomis taisomosiomis priemonėmis, nukrypstant nuo 4 straipsnio 2 ir 4 dalių, gali būti sustabdoma atitinkamų išteklių tikslinė žvejyba ir atitinkamai sumažinamos žvejybos galimybės.

6 straipsnis

Specialios išsaugojimo priemonės

Jeigu mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad būtina imtis taisomųjų veiksmų, kad būtų išsaugoti šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti mažų pelaginių žuvų ištekliai, arbajeigu europinių ančiuvių ar europinių sardinių išteklių neršiančių žuvų biomasė tam tikrais metais nesiekia išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškų, nurodytų šio reglamento II priedo A skiltyje, Komisija gali priimti deleguotuosius aktus, remdamasi šio reglamento 16 straipsniu ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsniu, dėl:

(a)žvejybos įrankio charakteristikų, tiksliau, tinklo akių dydžio, įrankio konstrukcijos, įrankio dydžio arba selektyvumo įtaisų naudojimo, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą;

(b)žvejybos įrankio naudojimo ir naudojimo gylio, siekiant užtikrinti ir pagerinti selektyvumą;

(c)atitinkamų žuvų žvejybos draudimo ar apribojimo tam tikruose rajonuose, siekiant apsaugoti neršiančias žuvis ir žuvų jauniklius, žuvis, kurių išteklių dydis nesiekia minimalaus išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, arba netikslines žuvų rūšis;

(d)žvejybos arba tam tikrų tipų žvejybos įrankių naudojimo tam tikrais laikotarpiais draudimo ar ribojimo, siekiant apsaugoti neršiančias žuvis, žuvis, kurių ištekliai nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, arba netikslines žuvų rūšis;

(e)mažiausių išteklių išsaugojimą užtikrinančių orientacinių dydžių, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą;

(f)kitų su selektyvumu susijusių charakteristikų.

III SKYRIUS
SU ĮPAREIGOJIMU IŠKRAUTI LAIMIKĮ SUSIJUSIOS NUOSTATOS

7 straipsnis

Su įpareigojimu iškrauti Adrijos jūroje sužvejotų mažų pelaginių žuvų laimikį susijusios nuostatos

Komisijai pagal šio reglamento 15 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

(a)įpareigojimo iškrauti laimikį netaikymo žuvų rūšims, kurių aukštas išgyvenimo koeficientas yra patvirtintas moksliškai, atsižvelgiant į žvejybos įrankio, žvejybos veiklos ir ekosistemos charakteristikas, siekiant supaprastinti įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymą; ir

(b)de minimis išimčių, kad įpareigojimą iškrauti laimikį būtų galima vykdyti; tokios de minimis išimtys galimos visais atvejais, išvardytais Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies c punkte, ir jame išdėstytomis sąlygomis;

(c)specialių nuostatų dėl laimikio dokumentavimo, ypač siekiant stebėti įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymą; ir

(d)mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nustatymo, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą.

IV SKYRIUS
REGIONALIZAVIMAS

8 straipsnis

Regioninis bendradarbiavimas

1.Šio reglamento 6 ir 7 straipsniuose nurodytoms priemonėms taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1–6 dalys.

2.Siekiant vykdyti šio straipsnio 1 dalies nuostatas, tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės gali teikti bendras rekomendacijas, remdamosi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalimi: jos pirmą kartą turi būti pateiktos ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo, o po to – per dvylika mėnesių nuo kiekvieno daugiamečio plano įvertinimo pateikimo pagal šio reglamento 14 straipsnį. Tokias rekomendacijas jos taip pat gali teikti , kai mano, kad tai yra reikalinga, ypač staiga pasikeitus kurių nors išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, padėčiai. Bendros rekomendacijos dėl atitinkamų kalendorinių metų priemonių pateikiamos ne vėliau kaip prieš juos einančių metų birželio 1 d.

3.Šio reglamento 6 ir 7 straipsniais suteikiami įgaliojimai nedaro poveikio įgaliojimams, suteiktiems Komisijai pagal kitas Sąjungos teisės nuostatas, įskaitant Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013.

V SKYRIUS
KONTROLĖ IR REIKALAVIMŲ VYKDYMO UŽTIKRINIMAS

9 straipsnis

Ryšys su Reglamentu (EB) Nr. 1224/2009

Šiame skyriuje numatytos kontrolės priemonės taikomos papildomai kartu su jau numatytomis Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, nebent šiame skyriuje nustatyta kitaip.

10 straipsnis

Išankstinis pranešimas

1.Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio 1 dalies, tame straipsnyje nustatytas išankstinio pranešimo pateikimo terminas yra bent pusantros valandos prieš numatomą atvykimo į uostą laiką. Pakrantės valstybių narių kompetentingos institucijos gali kiekvienu atveju atskirai duoti leidimą įplaukti į uostą anksčiau.

2.Išankstinio pranešimo įpareigojimas taikomas Sąjungos žvejybos laivų, kuriuose yra bent viena tona europinių ančiuvių arba bent viena tona europinių sardinių, kapitonams.

11 straipsnis

Laivų stebėjimo sistema

1.Taikant šį reglamentą, Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos ir tikslinę mažų pelaginių žuvų žvejybą Adrijos jūroje vykdantiems žvejybos laivams, kurių bendras ilgis yra ne mažiau kaip aštuoni metrai.

2.Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis pagal šį reglamentą netaikoma tikslinę mažų pelaginių žuvų žvejybą Adrijos jūroje vykdantiems laivams, neatsižvelgiant į jų ilgį.

12 straipsnis
Žvejybos žurnalų pildymas ir perdavimas elektroninėmis priemonėmis

1.Taikant šį reglamentą, Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas vesti elektroninį žvejybos žurnalą ir bent kartą per dieną jį elektroninėmis priemonėmis siųsti vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai taikomas ir tikslinę europinių ančiuvių arba europinių sardinių žvejybą Adrijos jūroje vykdančių Sąjungos žvejybos laivų, kurių bendras ilgis yra ne mažiau kaip aštuoni metrai, kapitonams.

2.Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis netaikoma tikslinę europinių ančiuvių arba europinių sardinių žvejybą vykdančių laivų, neatsižvelgiant į jų ilgį, kapitonams.

13 straipsnis

Paskirtieji uostai

Atitinkamų išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas, rūšių žuvų gyvajam svoriui taikytina riba, kurią viršijęs žvejybos laivas privalo laimikį iškrauti paskirtajame uoste ar arti kranto esančioje vietoje, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 43 straipsnyje, yra:

(a)2000 kg europinių ančiuvių;

(a)2000 kg europinių sardinių.

VI SKYRIUS
PERŽIŪRA

14 straipsnis

Daugiamečio plano vertinimas

Penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo ir vėliau kas penkerius metus Komisija turi užtikrinti, kad būtų atliktas daugiamečio plano poveikio ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai, įvertinimas. Šio vertinimo rezultatus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

VII SKYRIUS
PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS

15 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.Įgaliojimai priimti 6 ir 7 straipsniuose nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.6 ir 7straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 6 ir 7 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1) http://www.fao.org/3/a-ax817e.pdf .

(2) BVJŽK (2016 m.) Žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose būklė (The State of Mediterranean and Black Sea Fisheries).

(3) Maisto ir žemės ūkio organizacijos pateikti, 2016 m. gegužės 10 d. parsisiųsti statistiniai laimikio duomenys.

(4) 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 36, 2007 2 8, p. 6).

(5) 2014 m. spalio 20 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1392/2014 , kuriuo nustatomas tam tikros mažųjų pelaginių žuvų žvejybos Viduržemio jūroje žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas (OL L 370, 2014 12 30, p. 21).

(6) Rekomendacija GFCM 37/2013/1 dėl GFCM 17 geografinio parajonio (šiaurinė Adrijos jūros dalis) smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos daugiamečio valdymo plano ir dėl 18 geografinio parajonio (pietinė Adrijos jūros dalis) smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių žvejybos pereinamojo laikotarpio apsaugos priemonių.

(7) Rekomendacija GFCM/38/2014/1  dėl 2015 m. mažų pelaginių žuvų ištekliams BVJŽK 17 geografiniame parajonyje taikytinų atsargumo ir neatidėliotinų priemonių, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/37/2013/1; Rekomendacija GFCM/39/2015/1 , kuria nustatomos 2016 m. mažų pelaginių žuvų ištekliams Adrijos jūroje (17 ir 18 geografiniuose parajoniuose) taikytinos tolesnės atsargumo ir neatidėliotinos priemonės, ir Rekomendacija GFCM/40/2016/3, kuria nustatomos 2017 ir 2018 m. mažų pelaginių žuvų ištekliams Adrijos jūroje (17 ir 18 geografiniuose parajoniuose) taikytinos tolesnės neatidėliotinos priemonės; rekomendacijos pateiktos adresu http://www.fao.org/gfcm/decisions/en/.

(8) OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

(9) STECF (2015 m.) Small pelagic stocks in the Adriatic Sea. Mediterranean assessments part 1 (STECF-15-14), Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, EUR 27492 EN, JRC 97707, 52 p.

(10) 2005 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos sprendimas, įsteigiantis Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetą (2005/629/EB).

(11) STECF, Assessment of Mediterranean Sea stocks - part 2 (STECF-11-14) .

(12) STECF ataskaitos. 51-ojo plenarinio posėdžio ataskaita (PLEN-16-01), 2016 m., Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, EUR 27917 EN, JRC 101442, 95 p.

(13)

    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1.).

(14) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1).

(15)

   1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 125, 1998 4 27, p. 1).

(16) COM(2016) 0134 final - 2016/074 (COD).

(17) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB , nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

(18) http://www.med-ac.eu/ .

(19) 2014 m. spalio 8 d. Splite (Kroatija); 2014 m. lapkričio 20 d. Romoje (Italija); 2015 m. kovo 11 d. Romoje (Italija); 2015 m. balandžio 23 d. Marselyje (Prancūzija); 2015 m. birželio 11 d. Madride (Ispanija); 2016 m. vasario 17 d. Romoje (Italija).

(20) MEDAC (2016) MEDAC Advice on LTMP for Small Pelagics in GSA 17 (Northern Adriatic), 2016 m. kovo 11 d. (Prot. Nr. 94/2016).

(21) Wakeford et al. (2016), Retrospective evaluation study of the Mediterranean Sea Regulation, 2016 m. liepos mėn. galutinė ataskaita, http://ec.europa.eu/fisheries/documentation/studies/index_en.htm .

(22)

    http://ec.europa.eu/dgs/maritimeaffairs_fisheries/consultations/northern-adriatic- multiannual/index_en.htm . Per viešas konsultacijas nagrinėtas tik šiaurinės Adrijos jūros dalies klausimas, nes būtent čia vykdoma didžioji dalis mažų pelaginių žuvų žvejybos veiklos; pradžioje Komisija svarstė galimybę pateikti šiaurinės Adrijos jūros dalies daugiamečio plano pasiūlymą, tačiau vėliau nusprendė jo taikymo sritį šiek tiek praplėsti, kad jis apimtų visą Adrijos jūrą. Praplėsti plano taikymo sritį nuspręsta siekiant, kad planas apimtų visą rajoną, kuriame yra išteklių, ir kad būtų išvengta neproporcingų išlaidų ateityje, kai reikės parengti atskirą daugiametį planą, skirtą tik pietinei Adrijos jūros daliai, kurioje šių žuvų žvejyba yra minimali (2013 m. 6 proc. Adrijos jūroje sužvejotų europinių ančiuvių ir europinių sardinių buvo iškrauti pietinėje Adrijos jūros dalyje, o didžioji dalis laimikio buvo iš tiesų sužvejota šiaurinėje šios jūros dalyje). Pietinėje Adrijos jūros dalyje iškraunamo laimikio dalis nuo 2008 m. nuolat mažėja.

(23) Lembo et al. (2015), Improved knowledge of the main socio-economic aspects related to the most important fisheries in the Adriatic Sea (SEDAF). Pagal preliminariąją sutartį MAREA sudaryta speciali sutartis Nr. 10, http://ec.europa.eu/fisheries/documentation/studies/index_en.htm .

(24) Spedicato et al. (2016), Study on the evaluation of specific management scenarios for the preparation of multi-annual management plans in the Mediterranean and the Black Sea, CALL MARE/2014/27. http://ec.europa.eu/fisheries/documentation/studies/index_en.htm .

(25) STECF, 49-ojo plenarinio posėdžio ataskaita (PLEN-15-02), 2015 m. liepos 6–10 d., Varezė.

(26) Tyrimas Mediterranean halieutic resources evaluation and advice, atliktas pagal specialią sutartį Nr. 9, sudarytą pagal preliminariąją sutartį MAREA; užduotis Nr. 4 – ad hocmokslinė rekomendacija, skirta bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimui paremti, Scientific advice on the conformity of management plans with the requirements of the Common Fisheries Policy in the Mediterranean Sea, 2014 m. rugpjūčio 8 d. patikslinta ataskaita.

(27) BVJŽK (2016), Report of the workshop on bio-economic assessment of management measures (WKMSE), 2016 m. vasario 1–3 d. .

(28) Apskaičiuota atsižvelgiant į vidutinį 2012, 2013 ir 2014 m. mirtingumą dėl žvejybos.

(29) http://ec.europa.eu/fisheries/reform/impact_assessments_en.htm .

(30) STECF 45-ojo plenarinio posėdžio ataskaita (PLEN-14-01).

(31) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2015/540360/IPOL_STU(2015)540360_EN.pdf .

(32) http://ec.europa.eu/fisheries/documentation/studies/socio_economic_dimension/index_en.htm .

(33) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Poveikio vertinimas“, pridedamas prie Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones,  kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1098/2007 bei (EB) Nr. 1224/2009, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1343/2011 bei (ES) Nr. 1380/2013 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005, pasiūlymo, SWD/2016/057 final, 2016/074 (COD).

(34) Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija  (2012/C 326/02, OL C 326, 2012 10 26, p. 391).

(35) 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (OL L 60, 2008 3 5, p. 1).

(36) http://ec.europa.eu/fisheries/cfp/market/market_observatory/index_en.htm .

(37) STECF tyrimų grupės parengta Daugiamečių žuvininkystės planų vertinimo ataskaita (angl. Report on the Evaluation of Fishery Multi-Annual Plans, SGMOS 09-02).

(38)

   OL C […], […], p. […].

(39) xxxx m. xx xx d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir xxxx m. xx xx d. Tarybos sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

(40) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

(41) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(42) 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (Viduržemio jūros reglamentas) (OL L 36, 2007 2 8, p. 6).

(43) STECF, Assessment of Mediterranean Sea stocks - part 2 (STECF-11-14) .

(44) 2014 m. spalio 20 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1392/2014 , kuriuo nustatomas tam tikros mažųjų pelaginių žuvų žvejybos Viduržemio jūroje žuvų išmetimo į jūrą mažinimo planas (OL L 370, 2014 12 30, p. 21).

(45) Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (STECF). Small pelagic stocks in the Adriatic Sea. Mediterranean assessments part 1 (STECF-15-14) . 2015 m. [Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, EUR 27492 EN, JRC 97707, 52 p.] [Antra šios nuorodos dalis atrodo klaidinga. Prašome Leidinių biuro patikrinti.]

(46) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(47) Poveikio vertinimas... [prašome įrašyti nuorodą, kai bus paskelbtas].

(48) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 02 24

COM(2017) 97 final

PRIEDAI

prie

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

kuriuo nustatomas Adrijos jūros mažų pelaginių žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas

{SWD(2017) 63 final}
{SWD(2017) 64 final}

I PRIEDAS

Tikslinis mirtingumas dėl žvejybos

(kaip nurodyta 4 straipsnyje)

II PRIEDAS

Išsaugojimo lygio atskaitos taškai

(kaip nurodyta 5 straipsnyje)