EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 05 18

JOIN(2017) 18 final

BENDRA ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Europos kaimynystės politikos peržiūros rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita

Turinys

1. ĮŽANGA3

2. ESAMA DVIŠALIO IR REGIONINIO BENDRADARBIAVIMO PADĖTIS4

Dvišalis bendradarbiavimas4

Regioninis bendradarbiavimas8

3. PAGRINDINIŲ PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGA11

Geras valdymas, demokratija, teisinės valstybės principas ir žmogaus teisės11

Ekonomikos vystymas stabilizavimo tikslais14

Saugumas19

Migracija ir judumas23

4. FINANSINĖ PARAMA KAIMYNYSTEI REMTI25

Bendras programavimas ir geresnis koordinavimas su ES valstybėmis narėmis25

Glaudesnis bendradarbiavimas su Europos finansų įstaigomis (EFĮ) ir tarptautinėmis finansų įstaigomis (TFĮ), be kita ko, derinant dotacijas ir paskolas26

Patikos fondai27

Lankstumo marža28

Europos išorės investicijų planas28

5. IŠVADA29

Europos kaimynystės politikos peržiūros rekomendacijų įgyvendinimo ataskaita

1. ĮŽANGA

Tai pirmoji ataskaita, teikiama po 2015 m. lapkričio mėn. atliktos Europos kaimynystės politikos (toliau – EKP) peržiūros 1 , per kurią kaip svarbiausias prioritetas nustatyta nauja veiksmingesnės ES ir jos kaimyninių šalių partnerystės kūrimo ir paramos stabilizavimui sistema. Ataskaitoje apžvelgiami visa apimantys politiniai ES išorės veiksmų prioritetai, kurie buvo suderinti su Taryba 2016 m. birželio mėn. paskelbus Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją 2 .

Vykdant EKP peržiūrą surengtos plataus masto konsultacijos su partneriais ir ES valstybėmis narėmis bei remtasi iš jų gauta informacija. Per peržiūrą pristatytas naujas požiūris, kad būtina labiau atsižvelgti į įvairius ES partnerių siekius, ir pabrėžta, kad reikia veiksmingiau dirbti abipusio intereso srityse, taikyti naujus darbo metodus siekiant sustiprinti partnerių atsakomybę bei užtikrinti aktyvesnį valstybių narių dalyvavimą ir bendrą atsakomybę, taip pat – kad reikia užtikrinti lankstesnę ES politikos vykdymo ir naudojimosi plėtros fondais tvarką. Rengiant šią ataskaitą atsižvelgta į per EKP peržiūrą prisiimtus įsipareigojimus nuolat informuoti visus ES suinteresuotuosius subjektus apie EKP įgyvendinimo pažangą. Ataskaitoje taip pat atsižvelgta į ES santykių su savo partneriais raidą per laikotarpį nuo atnaujintos politikos patvirtinimo ir pažymėta, kaip ES laikosi naujojo požiūrio.

ES kaimyninėse šalyse ir pačioje ES vykę pokyčiai vėl patvirtino, kaip svarbu ES ir jos kaimyninėms šalims palaikyti glaudžius ir našius darbo santykius. ES remia visų šalių partnerių nepriklausomumą, suverenitetą ir teritorinį vientisumą – tai atitinka ir JT chartijoje įtvirtintus principus. Po ES ir kaimyninėse šalyse įvykdytų teroristinių išpuolių tapo akivaizdu, jog reikia stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje ir sprendžiant politinių bei socialinių ir ekonominių smurtinio ekstremizmo priežasčių klausimus. Neteisėtos migracijos problemų sprendimas ir priemonių dėl pabėgėlių srautų įgyvendinimas išlieka svarbūs ES ir jos kaimyninių šalių spręstini uždaviniai, o turint galvoje konfliktų, ypač Libijoje ir Sirijoje, sukeltą nestabilumą, tai pagrindinės sritys, kurioms reikia skirti daugiausiai dėmesio. Rytinės kaimyninės šalys toliau stengiasi spręsti su visuomeniniais pokyčiais susijusias problemas ir kartu atremti spaudimą dėl vis agresyvesnės Rusijos užsienio politikos.

Šioje ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kaip ES ir jos rytinės bei pietinės šalys partnerės stengiasi stiprinti stabilumą ir atsparumą, dėmesį pirmiausia sutelkdamos į ekonominę plėtrą, užimtumą, jaunimo užimtumą, palaikydamos ES įsipareigojimą skatinti demokratiją, teisinės valstybės principo laikymąsi, pagarbą žmogaus teisėms ir gerą valdymą bei užtikrinti, kad viešojo administravimo institucijos dirbtų veiksmingai, būtų atskaitingos, o pilietinė visuomenė – aktyvesnė.

2016 m. padaryta pažanga atnaujinant ryšius su kaimyninėmis šalimis ir mezgant naujos formos prie poreikių priderintusus partnerystės ryšius. Šioje srityje taip pat stengtasi dirbti pagal naujas konkrečius šalių poreikius atitinkančias dvišalio bendradarbiavimo sistemas, pavyzdžiui, vadovaujantis partnerystės prioritetais ir atnaujintomis asociacijos darbotvarkėmis. Laikantis bendros atsakomybės principo tapo įmanoma geriau atsižvelgti ne tik į konkrečius šalių partnerių poreikius ir siekius, bet ir į ES interesus bei vertybes.

Finansinė parama naudojama lanksčiau, ja naudojantis remiami nauji EKP prioritetai. Valstybės narės buvo visapusiškai įtrauktos į šių prioritetų formulavimo procesą, be kita ko, glaudžiau koordinuojant finansinę paramą ir bendrą programavimą. Taip pat užtikrintas aktyvesnis pilietinės visuomenės ir kitų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas.

Ateinančiais metais ES išorės veiksmai bus vykdomi vadovaujantis Visuotine strategija, o atnaujinta EKP yra svarbi šių tikslų įgyvendinimo priemonė, ypač atsižvelgiant į poreikį stiprinti valstybių, esančių į rytus ir pietus nuo ES, ir jų visuomenių atsparumą, kaip pažymėta atitinkamose Tarybos išvadose 3 . Atnaujinta EKP taip pat dera su Romos deklaracija, kurioje skatinamas tvirtesnis Europos vaidmuo pasaulio arenoje 4 , su Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslais.

Tolesniuose skirsniuose apžvelgta ES dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo su partneriais raida, pateikiama informacija apie pažangą įgyvendinant pagrindinius bendradarbiavimo prioritetus, aprašytas finansinės paramos poveikis, apžvelgtos EKP raidos perspektyvos.

2. ESAMA DVIŠALIO IR REGIONINIO BENDRADARBIAVIMO PADĖTIS

Dvišalis bendradarbiavimas

Atnaujintoje EKP pripažįstama, kad įvairūs partneriai palaikydami ryšius su ES turi skirtingų siekių ir interesų. 2016 m. EK aktyviai stengėsi sužinoti savo partnerių nuomonę dėl tolesnės veiklos, rengė konsultacijas ir konsultavosi su įvairiomis EKP šalimis dėl naujų dvišalio bendradarbiavimo modelių. Ir pagal partnerystės prioritetus, ir pagal atnaujintas asociacijos darbotvarkes, ir pagal esamus veiksmų planus siekta atsižvelgti į kiekvienos šalies santykių su ES užmojų lygį. Šiais bendrais dvišaliais dokumentais ir juose išdėstytais bendrais politiniais prioritetais remiamasi šiuo metu pagal Europos kaimynystės priemonę rengiant naujas 2017–2020 m. laikotarpio dvišalės paramos programas (bendros paramos sistemas). Įgyvendinant šį procesą veiksmai kruopščiai koordinuojami su šalių partnerių nacionalinėmis institucijomis ir visais kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinę visuomenę, socialinius partnerius, vietos ir regioninės valdžios institucijas ir privačiojo sektoriaus organizacijas.

Partnerystės prioritetai su Libanu ir Jordanija patvirtinti 2016 m. pabaigoje. 5 Siekiant padėti abiem šalims švelninti po Sirijos konflikto susidariusio pabėgėlių srauto padarinius, sudaryti ir prie partnerystės prioritetų dokumento pridėti susitarimai dėl prioritetinių veiksmų ir abipusių įsipareigojimų. ES jau teikė paramą abiem šalims partnerėms ir padėjo joms tenkinti pabėgėlių ir pažeidžiamų priimančiųjų bendruomenių poreikius, skatinti jų atsparumą bei savarankiškumą, kartu užtikrinant, kad būtų laikomasi pagalbos, atkūrimo ir vystymosi susiejimo principo, kuris taip pat apima humanitarinę pagalbą, ir įvairiose srityse – visuomenės sveikatos, švietimo, darbo vietų kūrimo – teikti ilgalaikę paramą.

Derybos dėl partnerystės prioritetų suteikė galimybę santykius su Alžyru ir Egiptu perkelti į naują lygį.

Partnerystės prioritetai su Alžyru patvirtinti 2017 m. kovo mėn. 6 Vyko dialogai energetikos ir migracijos klausimais, pasirašytas susitarimas dėl pilietinės apsaugos, patvirtintos programos dėl bendradarbiavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos, ekonomikos įvairinimo ir viešųjų finansų valdymo srityse, taip reaguojant į pagrindinius dabartinius Alžyrui kylančius ekonominius ir fiskalinius uždavinius.

2016 m. gruodžio mėn. preliminariai susitarta dėl partnerystės prioritetų su Egiptu. Užsienio reikalų ministras S. Shoukhry pakviestas į kovo mėn. vykusį Užsienio reikalų tarybos posėdį įvairiems prioritetų įgyvendinimo būdams aptarti.

2016 m. intensyvėjo esamų formų bendradarbiavimas su Tunisu. 2016 m. rugsėjo mėn. priimtas bendras komunikatas 7 ir jame išdėstyti tolesni ilgalaikio stabilumo stiprinimo veiksmai, susiję, be kita ko, su geru valdymu, teisingumo reforma, socialiniu ir ekonominiu vystymusi ir saugumu. Remiantis šiuo komunikatu 2016 m. rugsėjo mėn. taip pat įsteigtas jungtinis ES ir Tuniso parlamentinis komitetas, o ES aktyviai dalyvavo 2016 m. lapkričio mėn. vykusioje Tuniso 2020 m. investuotojų konferencijoje.

ES parėmė Maroko reformų darbotvarkę įvairiose socialinio sektoriaus (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos, lyčių, techninio profesinio rengimo ir mokymo (toliau – TPRM) srityse), ūkio sektoriaus (teisės aktų derinimo, žaliojo ekonomikos augimo, žemės ūkio ir viešųjų finansų valdymo srityse) ir teisingumo sektoriaus srityse. Techninis ir finansinis bendradarbiavimas su Maroku tęsėsi visą teisinio netikrumo laikotarpį, laukiant, kol Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) priims sprendimą dėl ES ir Maroko žemės ūkio susitarimo.

Nors 2015 m. gruodžio mėn. pasirašytas Libijos politinis susitarimas (toliau – LPS), Libijos vidaus padėtis išlieka ypač sudėtinga ir nepastovi. ES bendradarbiavimas pritaikytas atsižvelgiant į labai ypatingas aplinkybes, be kita ko, paramą skiriant per savivaldybes. Tarptautinė bendruomenė, įskaitant ES, yra pasiryžusi visapusiškai įgyvendinti LPS ir toliau tarpininkauti stengdamosi suburti visus Libijos suinteresuotuosius subjektus, kad jie sudarytų visapusišką susitarimą atkurti teisingumą ir tvarką, stiprinti teisinės valstybės principo laikymąsi, nustatyti ginkluotųjų ir saugumo pajėgų civilinę kontrolę, išvengti finansų sistemos žlugimo, išsaugoti šalies vieningumą, kovoti su terorizmu ir neteisėta migracija.

ES strategijoje dėl Sirijos 8 išdėstyti ES strateginiai tikslai, tiesioginiai uždaviniai ir veiksmų kryptys stengiantis nutraukti karą Sirijoje ir pašalinti tiesioginius ir ilgalaikius humanitarinius jo padarinius. Strategijoje apibrėžta, kaip ES gali daugiau prisidėti prie ilgalaikio politinio sprendimo dėl Sirijos pagal esamą JT suderintą sistemą. Joje taip pat apžvelgta, kaip ES galėtų tęsti savo pagalbą daugiau kaip 13 milijonų Sirijos gyventojų, kuriems ji reikalinga, padėti užtikrinti šalies atsparumą ir stabilumą, remti atstatymą po susitarimo sudarymo, savanorišką, orų ir saugų pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų grąžinimą, kai bus pradėtas patikimas politinis pereinamasis procesas.

Nors dvišalės programos su Sirijos vyriausybe nuo 2011 m. sustabdytos, ES remia Sirijos žmones teikdama gyvybės gelbėjimo humanitarinę pagalbą, atsparumo didinimo paramą, taip pat dirbdama su pilietine visuomene ir NVO. Siekiant didinti pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimą dalyvauti šalies pereinamojo laikotarpio ir stabilizavimo procesuose, daugiausia ES paramos skirta tokioms sritims kaip bendruomenės lygmens atsparumas, viešųjų paslaugų teikimas ir vietos valdymas, žmogaus teisės, atskaitomybė, taikos kūrimas, lyčių ir mažumų klausimai. 2016 m. ES gerokai padidino savo nehumanitarinę pagalbą ir suvienijo tarpvalstybinę pagalbą, Sirijos viduje teikiamą paramą ir siekį patenkinti Sirijos gyventojų poreikius bei sustiprinti vietos atsparumą. Naudojantis ES pagalba taip pat daug padedama kaimyninėse šalyse esantiems penkiems milijonams Sirijos pabėgėlių ir juos priimančioms bendruomenėms – tuo tikslu teikiama humanitarinė pagalba, padedama didinti atsparumą, ypač daug dėmesio skiriant švietimui, galimybėms naudotis būtiniausiomis paslaugomis ir priemonėms, kuriomis padedama pabėgėliams išgyventi, kad jie taptų atsparesni ir savarankiškesni. 2016 m. vasario mėn. Londone vykusioje konferencijoje dėl Sirijos ES kartu su valstybėmis narėmis buvo didžiausia paramos tiekėja, ji naudojasi įvairiomis priemonėmis, kuriomis padeda šalims švelninti socialinius ir ekonominius bei ekologinius Sirijos krizės padarinius. 2017 m. balandžio mėn. ES surengtoje Briuselyje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Parama Sirijos ir viso regiono ateičiai“ dar kartą pabrėžta visapusiška parama JT Ženevoje vedamoms Sirijos vidaus deryboms, kaip vieninteliam forumui, kuriame reikėtų derėtis dėl politinio sprendimo, ir akcentuoti su tuo susiję įsipareigojimai. Ypač pabrėžtas pilietinės visuomenės vaidmuo šiame procese. Per konferenciją prisiimtas visuotinis įsipareigojimas 2017 m. skirti 5,6 mlrd. EUR, iš kurių 3,7 mlrd. EUR sudarytų ES ir valstybių narių lėšos, o iš jų 1,2 mlrd. EUR ES lėšų būtų skirta ir humanitarinės pagalbai, ir atsparumo rėmimui. Taip patvirtinti Londone prisiimti įsipareigojimai. Europos Komisija taip pat pažadėjo Jordanijai, Libanui ir Sirijai 2018 m. skirti dar 560 mln. EUR.

Dėl Izraelio ir Palestinos 9 pažymėtina, kad ES išlieka tvirtai įsipareigojusi laikytis dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo, kuris yra gyvybiškai svarbus regiono taikai, stabilumui ir ilgalaikiam vystymuisi. ES nemažai investavo į Palestinos Administracijos gebėjimų stiprinimą, visų pirma į gebėjimą įgyvendinti pagrindines reformas tokiose srityse kaip biudžeto konsolidavimas, reguliavimo sistema ir valstybės tarnybos integracija. ES lėšos taip pat telktos investicijoms, kuriomis galima prisidėti prie tvaraus gyvenimo sąlygų gerinimo, ypač Gazos Ruože.

Rytinėse kaimyninėse šalyse taip pat imtasi darnių veiksmų stengiantis santykius toliau plėtoti taip, kad būtų kuo labiau atsižvelgiama į partnerių specifiką.

ES yra įsipareigojusi siekti politinės asociacijos ir ekonominės integracijos su Ukraina. Tuo tikslu kai kurios asociacijos susitarimo dalys laikinai taikomos nuo 2014 m., o išsami ir visapusiška laisvosios prekybos erdvė (toliau – IVLPE) laikinai veikia nuo 2016 m. sausio 1 d. Per pastaruosius dvejus metus įgyvendinant ES politinę, techninę ir finansinę paramą ir Ukrainos vyriausybei patvirtinus pagrindines reformas, ypač kovos su korupcija, teismų nepriklausomumo ir viešojo administravimo srityse, nemažai nuveikta stengiantis stabilizuoti ir modernizuoti šią šalį. Parama Ukrainos politiniam ir ekonominiam stabilizavimui teikiama pagal makrofinansinės pagalbos ir specialių priemonių programas.

ES yra pasiryžusi toliau siekti politinės asociacijos ir ekonominės integracijos su Gruzija. ES toliau kūrė intensyvesnius ryšius su šia šalimi – 2016 m. liepos mėn. įsigaliojo ES ir Gruzijos asociacijos susitarimas (laikinai taikytas nuo 2014 m.), toliau buvo peržiūrima ES ir Gruzijos 2017–2020 m. asociacijos darbotvarkė 10 ; 2016 m. spalio mėn. Gruzija prisijungė prie Energijos bendrijos sutarties. ES ir Gruzijos dialogas dėl vizų režimo liberalizavimo 11 pasitvirtino kaip veiksminga daugybės įvairių reformų skatinimo priemonė, juo atvertos galimybės nuo 2017 m. kovo mėn. įsigalioti beviziam trumpalaikių kelionių režimui.

Ryšiai su Moldovos Respublika (toliau – Moldova) tęsiami vadovaujantis 2016 m. liepos mėn. įsigaliojusiu ES ir Moldovos asociacijos susitarimu (laikinai taikomu nuo 2014 m.). Šiuo metu peržiūrima 2017–2020 m. laikotarpio asociacijos darbotvarkė.

Konsultacijos dėl partnerystės prioritetų pradėtos su Armėnija, Azerbaidžanu ir Baltarusija.

Derybos su Armėnija dėl naujo visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimo baigtos 2017 m. vasario mėn. ES bendradarbiavimo su Armėnija srityje daugiausia dėmesio skiriama ekonominėms ir valdymo reformoms, kuriomis siekiama stiprinti šalies atsparumą ir įtraukią ekonominę plėtrą. 2017 m. vasario mėn. pradėtos derybos dėl visapusiško susitarimo su Azerbaidžanu, kurį norima sudaryti vietoj partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (galiojančio nuo 1999 m.). ES toliau laikosi įsipareigojimo stiprinti bendradarbiavimą su Azerbaidžanu, įskaitant ekonominės plėtros, jungčių ir pilietinės visuomenės rėmimo sritis.

2016 m. pradžioje siekiant nuodugniau aptarti dvišalių santykių būklę suburta neformali iš ES ir Baltarusijos vyresniųjų pareigūnų sudaryta koordinavimo grupė. Tai, kokių konkrečiai priemonių imsis Baltarusija, kad būtų gerbiamos visuotinės pagrindinės laisvės, teisinės valstybės principas ir žmogaus teisės, be kita ko, mirties bausmės taikymo srityje, ir toliau bus svarbiausi veiksniai, lemsiantys būsimos ES politikos Baltarusijos atžvilgiu kryptis.

Penkiose iš šešių rytinių šalių partnerių vyksta konfliktai. ES remia diplomatines pastangas taikiai išspręsti rytinėje Ukrainos dalyje vykstantį konfliktą visiškai įgyvendinus Minsko susitarimą, toliau visapusiškai remia taikius konfliktų sprendimo būdus atsiskyrusiuose Pietų Osetijos ir Abchazijos regionuose, taip pat visapusiškai palaiko siekius taikiai spręsti Padniestrės konfliktą nustačius specialų Padniestrės statusą. ES toliau remia taikų Kalnų Karabacho konflikto sprendimą, kur status quo yra nestabilus. Konflikto kariniais būdais išspręsti neįmanoma, tam reikia kuo greičiau ir laikantis tarptautinės teisės normų sudaryti politinį susitarimą. ES ir toliau visapusiškai remia Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (toliau – ESBO) Minsko grupės bendrapirmininkių tarpininkavimo pastangas ir pasiūlymus.

Regioninis bendradarbiavimas

Rytų partnerystė vienija ES ir šešias rytines kaimynines šalis stengiantis spręsti visoms šalims rūpimus klausimus. Jos pagrindą sudaro keturi 2015 m. Rygos aukščiausiojo lygio susitikime 12 nustatyti prioritetai: ekonominė plėtra ir rinkos galimybės; institucijų ir gero valdymo stiprinimas; jungtys, efektyvus energijos vartojimas, aplinkos apsauga ir klimato kaita; judumas ir žmonių tarpusavio ryšiai.

Remiantis šiais prioritetais nuo 2016 m. laikomasi labiau į rezultatus orientuoto Rytų partnerystės įgyvendinimo požiūrio, o dėmesys toliau sutelkiamas į pastangas stiprinti valstybės ir visuomenės atsparumą. Parengtas naujas strateginis darbo planas ir derinant dvišalį bei regioninį bendradarbiavimą nubrėžtos ES ir šešioms šalims skirtos gairės, kuriomis jos galėtų vadovautis laikotarpiais tarp aukščiausiojo lygio susitikimų. Plane numatyta iki 2020 m. pasiekti dvidešimt pagrindinių rezultatų. Kiekvienas rezultatas susietas su įgyvendinimo priemonėmis, aiškiai nustatyta, kokius orientyrus reikia pasiekti iki 2017 m. lapkričio mėn. vyksiančio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo ir kokius tikslus reikia pasiekti iki 2020 m. Kartu tęsiamas darbas pagal Juodosios jūros sinergijos iniciatyvą 13 .

Rytų partnerystės iniciatyvoje per EURONEST parlamentinę asamblėją 14 dalyvauja šalių partnerių visuomenės ir institucijos, įskaitant teisės aktų leidėjus, o per CORLEAP 15 sistemą – savivaldos ir vietos valdžios institucijos. Rytų partnerystės Pilietinės visuomenės forumas ir nacionalinės pilietinės visuomenės platformos prisidėjo prie dialogo politikos klausimais visais lygmenimis: nuo asociacijos komitetų iki komisijų ir platformų veiklos, įskaitant ministerijų atstovų susitikimus. Pagal Rytų partnerystės iniciatyvą surengta keletas ministerijų atstovų susitikimų – be kita ko, sveikatos priežiūros, teisingumo, vidaus reikalų, mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ), aplinkos apsaugos, klimato kaitos, skaitmeninės ekonomikos, mokslinių tyrimų ir inovacijų klausimais.

Veiksmingą ES politikos sklaidą regione skatina ES naujoji Rytų strateginės komunikacijos darbo grupė („StratComm“), to siekta ir didinant ES bendradarbiavimo programų matomumą. Armėnijoje ir Moldovoje surengtos kovos su korupcija ir teisinės valstybės principo laikymosi rėmimo kampanijos. Vykdant papildomą komunikacinę veiklą skelbta, kokios konkrečios naudos ES parama suteikė Gruzijos piliečiams, pvz., tai, kad liberalizuotas vizų režimas, sudaryti asociacijos susitarimai. Ukrainoje programa „Stipresni drauge“ padėjo skelbti aiškią ir darnią žinią apie ES pagalbą Ukrainai.

Teritorinis bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis ir Rytų partnerystės šalimis prie ES išorės sienų tęsiamas pagal priimtas 2014–2020 m. tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas 16 dėl sausumos sienų, jūrų kirtimo ir jūros baseino. Padaryta pažanga stiprinant veiksmingą Moldovos ir Ukrainos dalyvavimą įgyvendinant ES Dunojaus regiono makroregioninę strategiją 17 .

Viduržemio jūros sąjunga vienija ES valstybes nares, pietines kaimynines šalis ir kitas Viduržemio jūros regiono šalis. Per EKP peržiūrą pažymėta, kad regioninio bendradarbiavimo su pietinėmis kaimyninėmis šalimis srityje pirmenybė bus skiriama Viduržemio jūros sąjungai. Nuo 2012 m. Jordanija yra Viduržemio jūros sąjungos bendrapirmininkė – taip pabrėžiama bendra atsakomybė už šį svarbų forumą. Vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos iniciatyva surengti Užsienio reikalų ministrų susitikimai, pastarasis jų įvyko 2017 m. vasario mėn. Viduržemio jūros sąjunga regione turi unikalų potencialą suburti visus suinteresuotuosius regiono partnerius ir suteikti tiesioginės naudos regionui, ypač jaunimo užimtumo, verslumo, aplinkos apsaugos, vandens ir infrastruktūros srityse. To pavyzdys – Viduržemio jūros sąjungos šalių ministrų susitikimai, per kuriuos ministrai susitarė dėl bendrų pagrindinių sričių prioritetų, pavyzdžiui, mėlynosios ekonomikos (2015 m. lapkričio mėn.) 18 , užimtumo ir darbo (2016 m. rugsėjo mėn.) 19 bei energetikos (2016 m. gruodžio mėn.) 20 . Per pirmąjį Viduržemio jūros sąjungos šalių ministrų susitikimą regioninio bendradarbiavimo ir planavimo klausimais (2016 m. birželio mėn.) šalys partnerės tvirčiau įsipareigojo dalyvauti regioninio bendradarbiavimo sistemose ir pabrėžė konkrečias, apčiuopiamas iniciatyvas ir projektus. Viduržemio jūros sąjungos šalių ministrų susitikimas vandens klausimais vyko 2017 m. balandžio mėn.; per jį pritarta idėjai rengti regioninę Viduržemio jūros sąjungos vandens darbotvarkę 21 . 2017 m. sausio 23 d. Viduržemio jūros sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai Barselonoje patvirtino veiksmų gaires 22 su konkrečiais pasiūlymais, kaip patikslinti esamus prioritetus ir padidinti sinergiją. ES tęsia darbą organizuodama Viduržemio jūros sąjungos prekybos ministrų susitikimą. Regioninio lygmens skaitmeninės ekonomikos klausimams spręsti sudaryta Skaitmeninės ekonomikos ekspertų darbo grupė.

ES taip pat sustiprino bendradarbiavimą su Arabų Valstybių Lyga. Per 2015 m. lapkričio mėn. Briuselyje pradėtą ES ir Arabų Valstybių Lygos strateginį dialogą jau veikiančios kovos su terorizmu, masinio naikinimo ginklais, krizių valdymo, ankstyvo perspėjimo, reagavimo į krizes ir humanitarinės pagalbos darbo grupės papildytos dar dviem – kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir tarptautinės migracijos darbo grupėmis. Kol kas šios darbo grupės daugiausia dėmesio skiria dialogui politikos klausimais ir keitimuisi geriausia patirtimi. Per 2016 m. gruodžio mėn. Kaire vykusį ES ir Arabų Valstybių Lygos šalių ministrų susitikimą patvirtinta bendra darbo programa, kurioje pabrėžta veikla krizių valdymo, pilietinės visuomenės, žmogaus teisių, diplomatijos, rinkimų stebėjimo srityse, taip pat su aktyvesniu moterų dalyvavimu ekonominio vystymosi procesuose susijusi veikla. Vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja dalyvavo 2017 m. kovo mėn. Jordanijoje vykusiame Arabų Valstybių Lygos metiniame aukščiausiojo lygio susitikime.

Po 2016 m. sausio mėn. Niujorke sėkmingai drauge suorganizuoto aukšto lygio renginio kovos su musulmonų diskriminacija ir neapykanta tema, ES bendradarbiavimo su Islamo bendradarbiavimo organizacija (toliau – IBO) srityje atsirado naujas postūmis.

Nuo pat savo veiklos pradžios 2014 m. Briuselio pilietinės visuomenės forumas pietinių valstybių klausimams aptarti yra viena svarbiausių vykstančių konsultacijų su pilietine visuomene proceso sudedamųjų grandžių. Šia iniciatyva siekiama stiprinti pilietinės visuomenės, ES ir pietinių kaimyninių šalių valdžios institucijų dialogo mechanizmus. 2016 m. per pagrindines Forumo diskusijas daugiausia kalbėta apie migraciją, judumą, nelygybės mažinimą ir mažėjančią erdvę pilietinei visuomenei. Annos Lindh fondas, vienijantis platų 42 Viduržemio jūros šalių 5 000 pilietinės visuomenės organizacijų tinklą, išlieka pagrindinis ES dialogo partneris sprendžiant kultūrų dialogo ir savitarpio supratimo skatinimo klausimus.

ES parėmė idėją sukurti SESAME 23 , unikalią tarptautinę mokslo diplomatijos iniciatyvą, kuri būtų vykdoma Jordanijoje kaip mokslo taikos labui iniciatyva. Tai pirmas didelis tarptautinis Artimųjų Rytų mokslinių tyrimų centras. Jame taip pat dalyvauja šalys, nepriklausančios kaimyniniam regionui (Bahreinas, Iranas, Pakistanas ir Turkija).

Nemažai pasiekta kuriant Partnerystę mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA). Šios partnerystės paskirtis – pateikti naujus tvarios vandentvarkos ir maisto produktų gamybos sprendimus.

ES taip pat pasirengusi dalyvauti kitų formų regioninio bendradarbiavimo procesuose, ypač pietinėse kaimyninėse šalyse, kuriose regioniniu lygiu bendradarbiaujama mažai, ir skatina šiuos procesus. Tuo tikslu ES dalyvauja įvairaus formato „5+5“ dialoge 24 ir labai remia glaudesnį Magribo šalių bendradarbiavimą.

Be to pagal Bendrą Afrikos ir ES strategiją 25 , taip pat bendradarbiaudama su Afrikos Sąjunga, ES taip pat palaiko ryšius su visomis Šiaurės Afrikos šalimis. Komisija ir vyriausioji įgaliotinė neseniai priėmė bendrą komunikatą dėl naujo postūmio strateginės partnerystės su Afrika srityje 26 .

Apskritai ES stengiasi gerinti strateginius ryšius ir plėtoti prie rytinių ir pietinių valstybių poreikių pritaikytas strategijas. Įgyvendinant programą OPEN 27 ypač daug prisidedama prie to, kad komunikacinė veikla būtų labiau sutelkta – tuo tikslu reguliariai vykdomos nuomonių apklausos ir, rengiant socialinės žiniasklaidos kampanijas bei pasinaudojant žmonių tarpusavio ryšiais ir žiniasklaidos mokymais, skleidžiama tikslinė informacija. Be to, naudojantis kultūra kaip viešosios diplomatijos priemone bus padedama užtikrinti, kad ES būtų labiau matoma ir stipresnė pasaulinė kaimynystės proceso dalyvė.

3. PAGRINDINIŲ PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMO PAŽANGA

Bendras atnaujintos EKP tikslas yra padėti stabilizuoti Europos kaimyninį regioną ir didinti jo atsparumą. To siekiama tiksliniais veiksmais, atitinkančiais komunikate dėl peržiūros paminėtas ES prioritetines veiklos sritis (geras valdymas, demokratija, teisinės valstybės principas, žmogaus teisės, ekonomikos vystymas stabilizavimo tikslais, saugumas, migracija ir judumas).

Su partneriais visuotinai sutariama, kad ypač daug dėmesio reikia skirti reformoms, kuriomis gerinamos pagrindinės viešosios paslaugos, visuomenės ir bendruomenių atsparumas prisitaikant prie sparčių pokyčių bei išorės spaudimo. Šiomis reformomis ES taip pat gali suteikti konkrečios naudos piliečiams, pavyzdžiui, liberalizuodama vizų režimus, padėdama kurti galimybes ir didinti jaunimo užimtumą, su kiekviena šalimi kurdama lankstesnius ekonominius ir prekybos santykius.

Geras valdymas, demokratija, teisinės valstybės principas ir žmogaus teisės

Pačios ES stabilumas pagrįstas gero valdymo, demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principais, tad šios srities reformų skatinimas yra svarbiausias EKP stabilizavimo srities tikslas. ES remia pastangas propaguoti teisinės valstybės principą ir demokratines vertybes, įskaitant teisingumo reformą ir teisminių institucijų nepriklausomumą, kovą su korupcija, žmogaus teisių apsaugą, pagrindines laisves ir dialogą su pilietine visuomene. Diskusijose dėl partnerystės prioritetų ir asociacijos darbotvarkių atnaujinimo daugiausia diskutuojama būtent šiomis temomis. Pasinaudodama politiniu dialogu ir palaikydama tolesnius ryšius su partneriais ES skatina laikytis tarptautinių žmogaus teisių srities įsipareigojimų.

Keliose EKP šalyse vyko rinkimai. Dauguma jų atitiko taikytinus tarptautinius demokratiškų ir skaidrių rinkimų standartus. Egipte pagal pereinamojo laikotarpio veiksmų gaires numatytos institucinės priemonės įgyvendintos 2015 m. pabaigoje, surengus parlamento rinkimus. Jordanijos parlamento rinkimus ES rinkimų stebėjimo misija 28 įvertino kaip „skaidrius, gerai administruotus“. ES nuosekliai remia Jordanijos rinkimų sistemos raidą ir 2017 m. vasario mėn. patvirtino naują 15 mln. EUR tolesnio demokratinio valdymo stiprinimo programą 29 . 2016 m. spalio mėn. ES rinkimų ekspertų misija stebėjo Maroko parlamento rinkimus ir įvertino, kad šie rinkimai yra dar vienas žingsnis konsoliduojant nuo 2011 m. vykdomą Maroko reformų programą 30 . Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misija teigiamai įvertino Gruzijos parlamento rinkimus: rinkimai buvo „konkurencingi, puikiai administruoti, pagrindinės laisvės iš esmės buvo gerbiamos“ 31 . 2016 m. rugsėjo mėn. Tarptautinė rinkimų stebėjimo misija, vertinusi Baltarusijos rinkimus, pažymėjo Baltarusijos norą imtis rinkimų reformos ir pirmuosius žingsnius sprendžiant ilgalaikes problemas, tačiau kai kurios pagrindinės Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir Venecijos komisijos rekomendacijos vis dar neįgyvendintos. Tai rodo, jog per bendresnį demokratijos stiprinimo procesą reikia įgyvendinti visapusišką rinkimų reformą.

Teisinės valstybės principo laikymosi spragos, korupcija, silpni administraciniai gebėjimai, administracinės atskaitomybės stoka vis dar pastebimi daugelyje kaimyninių šalių ir stabdo rytinių bei pietinių valstybių ekonominį ir politinį vystymąsi.

2016 m. glaudžiai bendradarbiaudama su EBPO ir SIGMA Komisija suformulavo viešojo administravimo principus, kad EKP šalys, pasiryžusios pertvarkyti savo administravimo sistemas pagal tarptautiniu lygmeniu pripažintus gero valdymo principus ir patirtį, galėtų jais remtis kaip pavyzdine sistema.

ES paramą gavę Tunisas, Gruzija ir Ukraina, vadovaudamiesi viešojo administravimo principais, įgyvendino svarbiausias teisingumo sektoriaus, teisinės valstybės principo taikymo ir kovos su korupcija reformas. Tunisas parengė penkerių metų (2016–2020 m.) vystymosi planą ir pagal jį ketina toliau gerinti valdymą (pirmiausia pertvarkyti viešojo administravimo sistemą ir kovoti su korupcija). Gruzija parengė teisingumo reformų rinkinį ir ėmėsi aktyviau kovoti su smulkia korupcija. Ukrainoje vykdomos plataus masto programos, pagal kurias skatinama decentralizacija, raginama įgyvendinti viešojo administravimo principus, kovoti su korupcija, laikytis teisinės valstybės principo; šiose srityse Ukrainai talkina Paramos Ukrainai grupė ir ES patariamoji misija pilietinio saugumo sektoriaus reformos klausimais. 2016 m. Moldovoje priimta keletas teisės aktų dėl teisingumo sektoriaus reformos, viešojo administravimo principų ir kovos su korupcija, jų įgyvendinimo procesas dar tęsiasi. 2017 m. Armėnijoje ratifikuota nauja viešojo administravimo principų programa, Azerbaidžane aktyviau stengiamasi įgyvendinti viešojo administravimo principus. Alžyras, Marokas ir Tunisas imasi modernizuoti viešųjų finansų valdymo sistemas. Libane išrinkus prezidentą ir suformavus vyriausybę įveikta ilgą laiką trukusi politinė aklavietė, tačiau skaidrumo ir valdymo veiksmingumo spragų dar yra, ypač korupcijos klausimais. 2016 m. gegužės mėn. sėkmingai surengti savivaldybių rinkimai, o parlamento rinkimų dar laukiama. ES įvairiuose sektoriuose toliau intensyviai bendradarbiavo su Izraeliu. Tačiau galimybės visapusiškai išnaudoti ryšius priklauso nuo Artimųjų Rytų taikos proceso pažangos. ES nemažai investavo į tai, kad Palestinos Administracija skatintų pagrindines reformas, ypač valdymo, biudžeto konsolidavimo ir valdymo sistemos srityse. Tebesitęsianti okupacija ir Vakarų Kranto bei Gazos atskirtis išlieka kliūtimi Palestinos valstybei kurti.

Per pastaruosius dvejus metus dėl Libijoje, Sirijoje ir rytų Ukrainoje įsiplieskusių ginkluotų konfliktų, Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo ir Sevastopolio aneksijos ir teroristinių išpuolių labai pablogėjo žmogaus teisių padėtis. Kai kuriose šalyse dėl antidemokratinių tendencijų žlugdomos pagrindinės laisvės, persekiojami žmogaus teisių gynėjai ir silpninamos demokratinės institucijos. ES toliau atidžiai stebi šias tendencijas, apie jas daug diskutuoja vesdama politinį dialogą dvišaliu lygmeniu ir daugiašaliuose forumuose, taip pat palaikydama glaudžius ryšius su žmogaus teisių organizacijomis ir žmogaus teisių gynėjais. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (toliau – EDŽTRP) išlieka esminė priemonė, kuria, net ir sudėtingiausioje aplinkoje, stengiamasi toliau remti ir pavienius žmogaus teisių gynėjus, ir žmogaus teisių bei demokratijos stiprinimo srityje veikiančias pilietinės visuomenės organizacijas (toliau – PVO). ES taip pat atnaujino finansinę paramą Europos demokratijos fondui, kad būtų teikiama pagalba organizacijoms tarpininkėms ir asmenims tose šalyse, kuriose tapo sudėtinga remti žmogaus teises.

2016 m. ES pradėjo laikytis visas žmogaus teises apimančio teisėmis grindžiamo požiūrio ir tai tapo vienu svarbiausių Europos kaimynystės priemonės finansinės pagalbos principų bei suteikė galimybę efektyviau integruoti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugą.

Bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis (PVO) yra vienas svarbiausių ES santykių su visomis EKP šalimis aspektų. ES toliau stengėsi neleisti, kad kaimynystėje mažėtų pilietinės visuomenės veiksmų erdvė, ir gina teisę į saviraiškos laisvę bei teisę jungtis į asociacijas, siekdama skatinti energingą ir atsparią pilietinę kultūrą. ES aktyviau įgyvendina savo politiką padėti mažesnėms ir naujesnėms organizacijoms, įskaitant organizacijas, kurios veikia ne sostinėse, ji taip pat įgyvendina bendradarbiavimo su pilietine visuomene veiksmų gaires 32 . Pilietinės visuomenės stipendijų iniciatyvos dabar įgyvendinamos pagal visavertes programas, vykdomas ir pietinėse, ir rytinėse valstybėse ir skirtas jaunimo organizacijoms bei politikos grupėms. Tunise rengiantis institucijų posėdžiams ir deryboms dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės, judumo partnerystės ir kitų klausimų reguliariai konsultuojamasi su energinga pilietine visuomene. Gruzijoje, Jordanijoje, Libane ir Maroke ES pavyko užmegzti ryšius su dar įvairesniais politikos, socialinės, kultūros ir žmogaus teisių sričių subjektais. Atsižvelgiant į tai, kokį vaidmenį nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijos gali atlikti prisidėdamos prie tvaraus stabilumo ir saugumo, Egipte parama pilietinei visuomenei yra viena pagrindinių ES dvišalės pagalbos sričių. ES palaiko labai glaudžius ir gerus bendradarbiavimo ryšius su gerai išvystyta Ukrainos pilietine visuomene. Stengiantis didinti pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimą įsitraukti į dialogą politikos klausimais su nacionalinėmis vyriausybėmis bei ES ir gerinti struktūrinio dialogo su Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumu ir jo nacionalinėmis platformomis kokybę, nustatomi specialūs tikslai.

2017 m. pagal iniciatyvą „Jaunieji Viduržemio jūros regiono balsai“ pradėta kurti Jaunųjų arabų balsų programa, ji išplėsta ir į kitas ES bei pietines kaimynines šalis. Pasinaudodamas Annos Lindh fondu šis tinklas buria jaunus mokytojus, žurnalistus, socialinio verslo vykdytojus, taip pat taikos ir demokratijos sričių aktyvistus. Pagal programą siekiama ugdyti jaunųjų lyderių dalyvavimo debatuose ir tarpininkavimo įgūdžius, stengiantis parengti juos aktyviai dalyvauti politikos kūrimo iniciatyvose ir politiniame gyvenime.

Regioninis bendradarbiavimas teisinės valstybės ir gero valdymo principų įgyvendinimo srityse tam tikra prasme sustiprino pietinių kaimyninių šalių pilietines visuomenes, o daugiausia dėmesio buvo skirta lyčių lygybei ir nacionalinių mažumų integracijai.

Įgyvendinant 2016–2020 m. ES lyčių lygybės veiksmų planą 33 tapo privaloma į visus projektų pasiūlymus įtraukti lyčių lygybės aspekto analizę, taip pat į lyčių lygybės aspektus atsižvelgti pagal visus partnerystės prioritetus, visose asociacijos darbotvarkėse ir šalių ataskaitose. Lyčių lygybės klausimas įtrauktas į dokumentą „Rytų partnerystės rezultatai iki 2020 m.“ (angl. EaP 20 deliverables for 2020).

Ekonomikos vystymas stabilizavimo tikslais

Darni ekonominė plėtra yra itin svarbi siekiant stabilizuoti padėtį ir sustiprinti Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančių šalių gebėjimą spręsti kai kurias ir ES rūpimas problemas – nuo migrantų srautų, radikalėjimo ir socialinio nestabilumo iki poreikio skubiai sukurti teigiamas perspektyvas gyventojams, kurių skaičius didėja ir kurių didžiąją dalį sudaro jaunimas. Bendradarbiavimu šioje srityje siekiama paskatinti verslumą, sukurti patrauklią verslo aplinką, ypač MVĮ, naudojantis švietimo ir profesinio mokymo priemonėmis ugdyti žmogiškąjį kapitalą, užtikrinti rinkos sąlygų skaidrumą, remti skaitmeninės ekonomikos vystymąsi ir reikiamą infrastruktūrą – visa tai yra esminės ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo prielaidos.

Dėl vidaus verslo aplinkos pažymėtina, kad 2016 m. spalio mėn. ES kartu su EBPO pradėjo įgyvendinti bendrą Investicijų Viduržemio jūros regione skatinimo programą 36 , pagal kurią skatinamas dialogas politikos klausimais ir iniciatyvos, skirtos padėti šalių partnerių vyriausybėms gerinti investicijų klimatą ir verslo aplinką. Tai naudinga ir žmonėms, nes prekyba skatina ekonomikos augimą, verslininkams ir vartotojams atsiranda daugiau galimybių rinktis aukštesnės kokybės produktus ir paslaugas už mažesnę kainą, dėl to ne tik auga importas, bet ir labiau plėtojama vidaus rinka, gerinamos eksporto galimybės. Komercinio teisingumo ir alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmo tobulinimas, socialinio dialogo stiprinimas ir viešojo administravimo sektoriaus gebėjimo teikti paslaugas gerinimas taip pat padės kurti geresnę verslo aplinką.

Sukūrus ir įdiegus išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę (IVLPE) su Gruzija, Moldova ir Ukraina, atsiveria naujos prekybos ir investicijų galimybės, ES ir regiono įmonės gali veikti stabilesnėje sistemoje. ES yra pagrindinė visų trijų IVLPE šalių partnerė. ES tenkanti visų trijų IVLPE šalių partnerių prekybos dalis pastaraisiais metais didėjo ir 2016 m. Moldovos prekyba su ES sudarė 55 proc., Ukrainos – 41 proc., Gruzijos – 30 proc. ES taip pat yra pagrindinė Azerbaidžano ir Armėnijos prekybos partnerė, ES tenkanti šių šalių prekyba atitinkamai sudaro 47 ir 26 proc. ES yra antra pagal svarbą Baltarusijos prekybos partnerė, jai tenka 25 proc. prekybos dalis 37 .

2016 m. balandžio mėn. ES 2016 ir 2017 m. nustatė papildomą bemuitę kvotą alyvuogių aliejaus importui iš Tuniso 38 . Šia autonomine prekybos priemone Sąjunga operatyviai reagavo į 2015 m. Tunise įvykdytus teroristinius išpuolius, taip siekdama paremti ekonomiką ir sumažinti migracijos ir socialinių neramumų keliamą spaudimą. Vyksta ES ir Tuniso derybos dėl IVLPE. ES parama žemės ūkio sektoriui stiprinti taip pat teikta Armėnijai, Gruzijai ir Moldovai. 2016 m. rugsėjo mėn. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Reglamento dėl laikinųjų autonominių prekybos priemonių Ukrainai 39 .

Kiekvienai EKP šaliai partnerei taikomas ES požiūris atspindi, kiek kiekviena šalis yra pati įsipareigojusi laikytis atnaujintos partnerystės su ES.

2016 m. liepos mėn. ES sutiko dešimčiai metų supaprastinti įvairiems iš Jordanijos eksportuojamiems produktams taikomas kilmės taisykles 40 (šio laikotarpio viduryje bus atliekama peržiūra), taip sukurdama darbo galimybių ir Jordanijos, ir Sirijos pabėgėliams.

Pagal pietinėse valstybėse ES vykdomą finansinės įtraukties iniciatyvą ir rytinėse valstybėse vykdomą iniciatyvą „EU4Business“ įgyvendinamomis įvairiomis ekonomikos modernizavimo iniciatyvomis ir verslumo strategijomis siekiama paremti MVĮ. Siekiant sustiprinti ES ir rytinių bei pietinių valstybių verslo rėmimo institucijų ryšius, taip pat paremti socialinį verslumą, kuris yra novatoriškas darbo vietų kūrimo, ypač jaunimui, skatinamasis veiksnys, pradėti įgyvendinti nauji regioniniai veiksmai. Ir rytinėse, ir pietinėse valstybėse ES sukūrė nemažai galimybių įvairioms MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms. Ši pagalba skiriama per tarptautines finansų įstaigas (toliau – TFĮ) ir valstybių narių plėtros institucijas pagal Kaimynystės investicinę priemonę. Bendradarbiaudama su finansų įstaigomis ES priėmė nemažai programų, pagal kurias Gruzijos, Maroko, Moldovos, Tuniso ir Ukrainos MVĮ padedama atlikti techninius pasirengimo darbus, išspręsti konkurencingumo ir integracijos į vertės grandinę uždavinius, kurių kyla siekiant glaudžiau bendradarbiauti, įskaitant pagrindinius žemės ūkio ir gamybos sektorius. Šios finansinės priemonės Maroke įgyvendinamos greta Aplinką tausojančio augimo ir konkurencingumo programos, pagal kurią ypač daug dėmesio skiriama MVĮ ir verslo aplinkos gerinimui. Dėl Egipto pažymėtina, jog 2016 m. ES priėmė naują pagal Kaimynystės investicinę priemonę įgyvendinamą ES įtraukaus augimo ir darbo vietų kūrimo programą 41 . Libijoje mokymo internetu programomis bendradarbiaujant su nacionaliniu MVĮ centru didinamas jaunimo užimtumas.

Rytų partnerystės šalyse daugiau dėmesio skirta siekiui sujungti jaunimo užimtumo ir įsidarbinimo galimybių bendradarbiavimo kryptis. Pagal neseniai priimtą programą „EU4Youth“ stiprinant darbo rinkoje reikalingus įgūdžius ir padedant tapti lyderiais ir verslininkais rytinėse šalyse sprendžiami jaunimo užimtumo, socialiai pažeidžiamų jaunų žmonių, jaunimo aktyvaus dalyvavimo visuomenės ir ekonominiame gyvenime uždaviniai. Azerbaidžane ES padeda modernizuoti šalies profesinio rengimo ir mokymo (toliau – PRM) sistemas ir jas labiau susieti su darbo rinkos poreikiais. Armėnijoje, Gruzijoje ir Moldovoje ES pagal trečiąjį Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros kaimynystės programos etapą toliau remia kaimo plėtrą ir tvarų žemės ūkį. Siekdamos plėtoti skaitmeninę ekonomiką 42 Rytų partnerystės šalys 2016 m. susitarė dėmesį sutelkti į skaitmeninį bendradarbiavimą 6 klausimais: (tele)komunikacijų teisinė bazė; patikimumas ir kibernetinis saugumas; skaitmeniniai įgūdžiai; informacinių ir ryšių technologijų inovacijos ir pradedančiosios įmonės; e. prekyba, įskaitant e. prekybą, e. muitinę ir e. logistiką; e. sveikata. Kiekvienai iš šių temų sukurti regioniniai Rytų partnerystės tinklai, parengti 2017–2020 m. veiksmų planai.

Toliau įgyvendinama Rytų partnerystės šalių partnerių regioninės plėtros politika. Pavyzdžiui, 2016 m. Moldova priėmė naują daugiametę 2016–2020 m. Nacionalinę regioninės plėtros strategiją 43 , tokią pačią 2016–2025 m. strategiją priėmė ir Armėnija 44 . Kalbant apie pietines šalis, Tunise svarbiausi pereinamojo laikotarpio aspektai yra decentralizacija ir skirstymas į regionus. Iš šioje srityje 2016 m. įvykusių svarbių pokyčių paminėtinas Vietos reikalų ir aplinkos ministerijos įsteigimas 45 , taip pat naujo 2016 m. teritorinės plėtros plano priėmimas 46 .

Kadangi didelę visų pietinių šalių gyventojų dalį sudaro jaunimas, švietimo sektorius yra prioritetinis. Profesinio rengimo ir mokymo programos remiamos Alžyre, Egipte, Jordanijoje, Maroke ir Tunise. 2016 m. gruodžio mėn. ES ir Tunisas pradėjo įgyvendinti partnerystę jaunimo srityje, pagal kurią ypač daug dėmesio skiriama švietimui, profesiniam rengimui, užimtumui ir judumui. Pradinio ir vidurinio ugdymo sektoriams pagalba teikiama pasinaudojant mechanizmu PEGASE 47 , ES taip pat prisideda prie Palestinos mechanizmo UNRWA 48 .

Bendradarbiavimas švietimo ir jaunimo klausimais remiamas pagal programą „Erasmus+“. Vien pagal 2016 m. projektus parama bus skirta 4 900 Viduržemio jūros pietinių valstybių ir 4 100 Rytų partnerystės valstybių studentų ir akademinių darbuotojų studijoms, mokymui ir mokymuisi Europoje (2 400 ir 1 900 europiečių vyks į atitinkamas kaimynines šalis). Pagal 57 naujus gebėjimų stiprinimo projektus bus toliau remiamas kaimyninių šalių aukštojo mokslo sistemų ir universitetų modernizavimas.

2016 m. apie 8 900 jaunų žmonių ir darbuotojų iš kaimyninių šalių dalyvavo neformaliojo mokymo, pavyzdžiui, mainų, mokymo ir savanorių projektuose (6 700 iš Rytų partnerystės ir 2 200 iš Viduržemio jūros regiono pietinių valstybių).

Pagal programos „Erasmus+“ iniciatyvą „EU4Youth“ sukurtas naujas „Rytų partnerystės valstybių jaunimo langas“, skirtas jaunimo organizacijų gebėjimams stiprinti piliečių bendradarbiavimo ir užimtumo srityse. „Jaunimo lango“ iniciatyva pradėta įgyvendinti ir Tunise.

2016 m. pagal iniciatyvą „EU4Innovation“ skatinti moksliniai tyrimai ir inovacijos, sukurta viena matoma visų ES veiklos sričių, kuriomis stiprinami Rytų partnerystės šalių inovacijų srities gebėjimai, sistema. Su Ukrainos ir Gruzijos bankais pasirašyti du susitarimai – kiekvienas po 50 mln. EUR vertės – pagal kuriuos novatoriškoms bendrovėms teikiamos paskolų garantijos.

Be programos „Erasmus+“, dalyvaujant programose „Creative Europe“ (skirtos Gruzijai, Moldovai, Ukrainai ir Tunisui), COSME 49 ir „Horizontas 2020“, įskaitant programą „Marie Skłodowska-Curie veiksmai“, atsiveria naujos bendradarbiavimo galimybės administravimo institucijoms, verslo įmonėms, universitetams, kultūros ir audiovizualinės veiklos vykdytojams, specialistams, jaunimui, studentams ir mokslininkams. Pagal Rytų partnerystės iniciatyvą „Connect“ Rytų partnerystės valstybių mokslininkai ir studentai gali praktiškai bendradarbiauti su kolegomis iš daugiau kaip 10 000 Europos mokslinių tyrimų ir švietimo įstaigų. Pagal Rytų partnerystės programas „Culture“ ir „Creativity“ teikiama svarbi parama gebėjimams stiprinti, Rytų partnerystės valstybėse siekiant plėtoti kultūros sektorių ir didinti jo profesionalumą. 2016 m. Armėnija, Gruzija ir Tunisas prisijungė prie programos „Horizontas 2020“ (prisijungia Izraelis, Moldova ir Ukraina). Armėnija prisijungė prie programos COSME 2016 m. sausio mėn., o Ukraina COSME susitarimą ratifikavo 2017 m. vasario mėn. Be to, Ukraina pradėjo dalyvauti Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programoje.

Gebėjimų stiprinimo veikla pažangiosios specializacijos srityje, kurią Komisija pradėjo įgyvendinti 2016 m. drauge su Moldova, Tunisu ir Ukraina, teikia didžiulių galimybių skatinti inovacijomis pagrįstą ekonominę plėtrą EKP šalyse partnerėse; ši veikla bus tęsiama 2017 m.

Energijos tiekimo saugumas yra svarbiausia kaimynystės ir ES politinio ir socialinio stabilumo sąlyga, todėl ES pirmiausia aktyviai skatina naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, taip pat skatina energiją vartoti efektyviai. Įgyvendindama tikslinius veiksmus kai kuriose eksperimento šalyse (Gruzijoje, Tunise ir Ukrainoje), kuriose teikiant finansinę paramą kartu bus įgyvendinama reguliavimo reforma, ES aktyviau koordinuoja veiklą su TFĮ, be kita ko, energijos vartojimo efektyvumo srityje. ES toliau plėtoja strateginę partnerystę energetikos srityje su Alžyru. Atsižvelgiant į tai, 2016 m. Alžyre vyko sėkmingas ES ir Alžyro energetikos verslo forumas ir pradėtas naujas bendradarbiavimo projektas, skirtas atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai ir energijos vartojimo efektyvumui remti 50 . Egipte ES prisidėjo prie didžiausio pasaulyje vėjo jėgainių parko, o Maroke – prie didžiausios pasaulyje saulės energijos jėgainės finansavimo. Jordanijoje ES finansuoja du bandomuosius įrenginių projektus: vieną – vėjo energijos gamybos, kitą – koncentruotos saulės energijos įrenginių.

Jungtys ir energijos vartojimo efektyvumas yra vienas iš keturių Rygos aukščiausiojo lygio susitikimo prioritetų, jam skiriama 38 proc. regioninių lėšų. 2016 m. lapkričio mėn. ES ir Ukraina pasirašė susitarimo memorandumą dėl strateginės partnerystės energetikos srityje, kuriuo siekiama išplėsti bendradarbiavimą visose prioritetinėse Energetikos sąjungos srityse ir labiau integruoti Ukrainos ir Europos energijos rinkas. Pasirašius paskolų susitarimus dėl Ungeno–Kišiniovo dujų jungties tiesimo ir užbaigus elektros jungčių galimybių studiją, taip pat padaryta pažanga stiprinant Moldovos ir Rumunijos energetikos jungtis. Gruzijoje ir Azerbaidžane tęsiami Pietų Kaukazo dujotiekio (tai pirmoji Pietinio dujų koridoriaus į ES atšaka) plėtros darbai.

Pagal naująją 2016 m. birželio mėn. pradėtą įgyvendinti programą „EU4Energy“ dėmesys sutelkiamas į energijos tiekimo saugumą, tvarią energetiką ir rinkos plėtrą suvienijant rytines kaimynines šalis ir Vidurinės Azijos šalis. Pietryčių Europos energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkosaugos partnerystės (E5P) fondas geografiškai išplėstas nuo Ukrainos ir Moldovos iki Armėnijos, Gruzijos ir, neseniai, Baltarusijos.

Viduržemio jūros sąjungos energetikos ministrai 2016 m. gruodžio mėn. priėmė deklaraciją dėl energetikos 51 , kuria skatinama atsinaujinančiųjų išteklių energijos integracija, energijos vartojimo efektyvumo didinimo sprendimų įgyvendinimas ir plėtra, energijos tiekimo saugumas, skatinamos jungtys, investicijos ir gebėjimų stiprinimas trijose teminėse platformose, apimančiose prioritetines dujų, elektros energijos rinkų integracijos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bei energijos vartojimo efektyvumo politikos sritis.

Šis bendradarbiavimas energetikos klausimais glaudžiai susijęs su darbu klimato kaitos srityje. Remiantis dialogu politikos klausimais buvo tęsiami aplinkos apsaugos srities veiksmai; jie remiami vykdomais dvišaliais projektais (daugiausia įgyvendinant porinius projektus, teikiant techninę pagalbą, įgyvendinant Techninės pagalbos ir informacijos mainų programą (TAIEX) ir kaimynystės investicinę priemonę) ir regioninėmis programomis. Dauguma EKP šalių pasirašė Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos ir daugelis jį ratifikavo 2016 m. ir 2017 m. pradžioje. Nepaisant kai kurių šioje srityje vykdytų iniciatyvų, reformos vis dar fragmentiškos, o aukšto lygio politinė valia vis dar per silpna, kad būtų užtikrintas atsparumas klimato kaitai. Rengdamasi 2016 m. lapkričio mėn. Marakeše vykusiai dvidešimt antrajai JT klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos sesijai (COP 22) ES glaudžiai bendradarbiavo su Maroku.

Dėl transporto ir ryšių pažymėtina, kad 2016 m. birželio mėn. ES ir Rytų Partnerystės šalių partnerių ministrai pasirašė aukšto lygio susitarimą dėl preliminarių TEN-T pagrindinio tinklo plėtros rytinėse šalyse partnerėse žemėlapių; procedūros tęsiamos. Siekiama užtikrinti reikiamą pagrindinių investicijų į šį pagrindinį transporto tinklą koordinavimą, standartizavimą ir nustatyti prioritetus, įskaitant smulkius trukdžių pašalinimo projektus. Dar viena svarbi bendradarbiavimo sritis – EKP regiono kelių eismo saugumas. 2016 m. birželio mėn. paskelbtoje deklaracijoje 52 ES ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerių ministrai palankiai įvertino techninį darbą, atliktą rengiant preliminarius TEN-T tinklo plėtros Viduržemio jūros regione žemėlapius.

Rytinėse šalyse jūrų saugos ir saugumo srityje Europos jūrų saugumo agentūra įgyvendina techninės pagalbos projektus. Europos aviacijos saugos agentūra teikia pagalbą civilinės aviacijos, saugos ir saugumo srityse. Šiuose projektuose taip pat dalyvauja Turkija, Iranas ir kai kurios Vidurinės Azijos šalys. ES sudarė oro transporto susitarimus su Moldova ir Gruzija. Pietinėse šalyse regioniniai techninės pagalbos projektai vykdomi jūrų saugumo, aviacijos saugos, kelių, geležinkelių, miesto transporto ir logistikos srityse. Visapusiškais ES su Izraeliu, Jordanija ir Maroku sudarytais ir su Tunisu derinamais oro transporto susitarimais padedama skatinti darnų socialinį ir ekonominį vystymąsi ir ryšius.

ES drauge su EKP šalimis partnerėmis stengiasi remti sveikatos priežiūros srities reformas, stiprinti sveikatos priežiūros sistemas ir užtikrinti visuotinį sveikatos draudimą, nes visa tai padės paskatinti socialinę sanglaudą ir prisidės prie ekonomikos augimo.

Saugumas

Rytinius ir pietinius regionus krečia ir aktyvūs, ir įšaldytieji konfliktai, pareikalavę daug aukų, privertę daug žmonių migruoti šalių viduje, paskatinę didelius pabėgėlių srautus ir sukėlę ilgalaikį ekonominį ir politinį netikrumą. Terorizmas, smurtinis ekstremizmas ir įvairių formų organizuotas nusikalstamumas turi poveikį ir ES, ir jos kaimynystei. Dėl šių priežasčių saugumo didinimas yra visoms EKP šalims aktualus uždavinys.

Krizių valdymo ir reagavimo į jas srityje Gruzijoje, Libijoje, Moldovoje, Palestinoje ir Ukrainoje įgyvendintos kelios BSGP civilinės ir pagalbos pasienyje misijos, jos finansiškai remiamos ES valstybių narių ir BSGP patikos fondų lėšomis. Ukrainai ES skyrė apie du trečdalius biudžeto, taip pat skyrė stebėtojus į Specialią stebėjimo misiją (šios lėšos apima individualius ES valstybių narių skirtus įnašus). ES patariamoji misija civilinio saugumo sektoriaus reformos srityje Ukrainoje (angl. EUAM Ukraine) teikia Ukrainai strategines konsultacijas dėl efektyvių, tvarių ir atskaitingų saugumo paslaugų plėtojimo siekiant padidinti šalies atsparumą ir stiprinti teisinės valstybės principo laikymąsi. Vykdant Europos Sąjungos policijos misiją Palestinos teritorijose (angl. EUPOL COPPS) suaktyvinta labiau matoma ES veikla remiant Palestinos Administracijos saugumo pajėgas, taip pat padedant sudaryti palankesnes sąlygas dialogui, stiprinant Palestinos Administracijos ir Izraelio saugumo institucijų pasitikėjimą saugumo srityje. Nuo EKP peržiūros patvirtinimo daugiau kaip 2 000 rytinių ir pietinių šalių partnerių darbuotojų pasinaudojo bendro pobūdžio ir specializuotu Europos saugumo ir gynybos koledžo surengtu mokymu BSGP, saugumo sektoriaus reformos, taikos kūrimo ir civilių žmonių apsaugos temomis. Gruzija, Moldova ir Ukraina, pasinaudodamos ES valstybių narių finansine parama, dalyvauja ES BSGP misijose ir (arba) operacijose. 2016 m. bendrame pareiškime 53 ES ir NATO įsipareigojo sustiprinti bendradarbiavimą ir koordinavimą ir tuo tikslu nustatyti konkrečias priemones, kuriomis būtų stengiamasi remti partnerių gebėjimų stiprinimo veiklą rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse bei didinti jų atsparumą. ES intensyvino darbą su EKP šalimis partnerėmis hibridinių grėsmių srityje ir nustatant bei teikiant paramos priemones joms švelninti. Alžyras ir ES pasirašė administracinį susitarimą dėl civilinės saugos, skirtą bendradarbiavimui nelaimių rizikos valdymo srityje stiprinti. Pasinaudojant ES ir Arabų Valstybių Lygos strateginio dialogo sistema taip pat pradėtas darbas humanitarinės pagalbos srityje.

ES rėmė vykstančius dialogus dėl konfliktų Armėnijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje, siekdama padėti rasti taikius ir tvarius sprendimus. Gruzijoje ES buvo Ženevos tarptautinių diskusijų siekiant išspręsti konfliktą bendrapirmininkė ir skatina visoje Gruzijos teritorijoje megzti žmonių tarpusavio ryšius. Būdama aktyvi „5+2“ formato 54 derybų dėl Padniestrės konflikto sprendimo proceso stebėtoja, aktyviai teikdama ES finansuojamos ES pasienio pagalbos misijų (angl. EUBAM) pasiūlymus, kaip spręsti konkrečius klausimus, taip pat įgyvendindama tam tikras pasitikėjimo stiprinimo priemones ES 2016 m. rėmė Vokietijos pirmininkaujamos ESBO įgyvendintas priemones. Šios priemonės padėjo 2016 m. birželio mėn. atgaivinti Berlyno derybas ir priimti abiejų šalių protokolą pagrindiniais klausimais, kuriuos reikia išspręsti norint paspartinti Moldovoje jau 25 metus tebesitęsiančio konflikto sprendimą. Nuo 2016 m. sausio 1 d. ES ir Moldovos IVLPE 55 taisyklės pradėtos taikyti Padniestrei, dėl to šiame regione veikiantys ekonominės veiklos vykdytojai galėjo toliau naudotis lengvatinėmis prekybos su ES sąlygomis. 2016 m. Kalnų Karabacho konfliktas labai suintensyvėjo. ES toliau ragina abi šalis laikytis susitarimo nutraukti karo veiksmus, švelninti retoriką ir, pasitelkus ESBO Minsko grupę, pradėti esmines derybas dėl taikos. Europos Sąjungos specialioji įgaliotinė dažnai vykdama į regioną palaiko Minsko grupės bendrapirmininkių pastangas ir prisideda prie vykdomos taikos kūrimo veiklos, be to, taip parodomas ES dėmesys ir indėlis siekiant taikiai išspręsti šį užsitęsusį konfliktą. 

Sustiprintas bendradarbiavimas su pietinėmis šalimis partnerėmis kovojant su terorizmu ir užkertant kelią radikalėjimui, skatinančiam smurtinį ekstremizmą. Regione, ypač Egipte, Izraelyje, Jordanijoje, Libane ir Tunise, vedamas aktyvesnis dialogas saugumo ir kovos su terorizmu klausimais, rengiami aukšto lygio vizitai į regioną ir taip pasiekiami konkretūs rezultatai. Pasinaudojant tiesiogine valstybių narių parama į ES delegacijas Alžyre, Jordanijoje, Libane, Libijoje, Maroke ir Tunise išsiųsti kovos su terorizmu ir (arba) saugumo ekspertai, kurie padeda geriau suprasti tam tikras vietos aplinkybes ir apibrėžti tikslinius, įrodymais pagrįstus gebėjimų stiprinimo projektus. Vietos ir tarptautiniai partneriai į juos taip pat gali kreiptis konsultacijos kovos su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu klausimais, pavyzdžiui, Tuniso pagalbos teikėjų platformoje arba per Pasaulinio kovos su terorizmu forumo susitikimus.

Saugumo sektoriaus reforma (toliau – SSR) yra itin svarbi ilgalaikiam kaimynystės stabilizavimui, padedanti kurti atskaitingas institucijas ir kartu įgyvendinti taikos bei pasitikėjimo stiprinimo priemones. ES parama trečiųjų šalių saugumo sektoriaus reformai dabar apibrėžta pagal neseniai priimtą ES SSR politiką 56 . 2016 m. pabaigoje ES pradėjo ES paramos Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančių ir plėtros šalių saugumo sektoriaus reformai teminį vertinimą 57 . Moldova buvo pirmoji šalis, į kurią ES išsiuntė naują SSR patarėją, kad jis teiktų konsultacijas nacionalinės saugumo strategijos įgyvendinimo, nacionalinės BSGP sistemos ir gebėjimų plėtojimo klausimais ir padėtų Moldovai dalyvauti misijose bei operacijose.

Teikiant paramą Tuniso saugumo sektoriaus reformai, siekiama modernizuoti saugumo sektorių, stiprinti sienos saugumą ir integruoto sienų valdymo gebėjimus, modernizuoti žvalgybos tarnybas ir kartu grąžinti gyventojų pasitikėjimą. Libane pagal Integruoto sienų valdymo (toliau – ISV) programą pagalba teikta Libano valdžios institucijoms – įdiegta nauja pasienio duomenų valdymo sistema ir mokymo centras. Teikdama techninę pagalbą, įrangą, mokymą ir rengdama mokomuosius vizitus į Europą ES taip pat remia visų Libano nacionalinio saugumo agentūrų organizacinę plėtrą.

ES taip pat reikšmingai prisideda prie ISV įgyvendinimo rytinėse valstybėse, ypač prie Moldovos ir Ukrainos sienos, be kita ko, toliau finansuodama ES pasienio pagalbos misiją Moldovoje ir Ukrainoje (angl. EUBAM). Abiejų šalių teisinės patikrinimo kertant sieną sistemos suderintos su ES standartais ir geriausia patirtimi. Moldovos ir Ukrainos sienos stebėjimo reglamentai suderinti su nurodytaisiais Šengeno sienų kodekse.  Gruzijos ISV taip pat atitinka Europos standartus. 2016 m. ES per Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą (toliau – EBCG), Pasaulio muitinių organizaciją, taip pat pagal įvairias programas ir iniciatyvas toliau stiprino Rytų partnerystės šalių muitinių ir sienų apsaugos tarnybų gebėjimus 58 . Sustabdyti organizuotą nusikalstamumą, pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą yra vienas iš ES vidaus saugumo prioritetų. 2016 m. ES skyrė specialių lėšų EKP šalims paremti šioms šalims naudojantis Interpolo informacinių technologijų sistemomis ir duomenų bazėmis. ES agentūros, tokios kaip EBCG, Europolas, CEPOL (Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra), ENNSC (Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras) ir Eurojustas laipsniškai vis labiau įsitraukia į paramą stiprinant šalių partnerių gebėjimus ir intensyvinant keitimąsi operatyvine ir strategine informacija su EKP šalimis partnerėmis siekdamos padėti kovoti su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu, migrantų kontrabanda, prekyba smulkiais ginklais, žmonėmis ir neteisėtais narkotikais tiek ES, tiek atitinkamame regione. Pietų, Vidurinės Azijos ir Rytų Afrikos šalys taip pat stengiasi (dalyvaudamos ES programoje ACT 59 ) kokybiškiau spręsti viso regiono uždavinius. 

Viso regiono ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu programą (angl. AML / CFT) pradėta įgyvendinti EKP pietinėse šalyse siekiant padėti joms įgyvendinti Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu programos Finansinių veiksmų grupės, pagrindinės tarptautinius šios srities standartus nustatančios institucijos, rekomendacijas 60 .

ES palydovų centras („SatCen“) intensyviai prisidėjo prie Rytų Europos ir Viduržemio jūros regiono informacijos reikalavimų analizės 61 , atsižvelgiant į pagrindines grėsmes, įskaitant terorizmą, neteisėtą migraciją, piratavimą ir organizuotą nusikalstamumą. „SatCen“ ypač aktyviai rėmė EBCG ir Europos Sąjungos karinę operaciją Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje (EU NAVFOR MED) SOPHIA sienų kontrolės ir migracijos klausimais ir pateikė išsamią analizę ESBO specialiai stebėsenos misijai Ukrainoje tvirtinant Minsko susitarimus.

ES teikia paramą visoms EKP šalims, padėdama joms prisitaikyti prie Europos Tarybos Budapešto konvencijos dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais ir toliau ją propaguoti 62 . Toliau sklandžiai bendradarbiaujama ir palaikomi ryšiai su Izraeliu, Jordanija, Libanu ir Maroku. ES, savo veiksmus kruopščiai koordinuodama su valstybių narių dvišale šioje srityje vykdoma veikla, pradėjo remti Ukrainos vyriausybės pastangas užtikrinti kibernetinį saugumą. 

Derinimas su kitų Europos Tarybos priemonių dėl esminių baudžiamųjų klausimų standartais skatinamas pagal ES finansuojamą pietinėms valstybėms skirtą Europos Tarybos programą „Euromed Justice IV“, kurios pagrindinis tikslas yra sudaryti palankesnes sąlygas EKP pietinių šalių ir ES valstybių narių teisminėms institucijoms bendradarbiauti baudžiamosiose bylose.

Suintensyvinta Cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės (toliau – ChBRB) rizikos mažinimo kompetencijos centrų veikla; šiuo metu tokie centrai veikia 56 šalyse visame pasaulyje, įskaitant kai kurias MENA regiono valstybes 63 , taip pat imtasi naujų kovos su terorizmu ir svarbiausių infrastruktūros objektų apsaugos iniciatyvų. 2017 m. tikslai 64 apima pratybas ir teorines pratybas ChRBR padarinių valdymo Artimuosiuose Rytuose temomis. ES finansuoja regioninio mokymo centro steigimą Jordanijoje. 

Migracija ir judumas

Neteisėta migracija ir priverstinis perkėlimas yra pagrindiniai susirūpinimą keliantys klausimai, kuriems reikalingas įvairialypis atsakas. ES pradėjo laikytis visapusiško požiūrio į migraciją, pagal kurį ji stengiasi mažinti neteisėtą migraciją, skatinti teisėtą migraciją ir judumą, kuo geriau išnaudoti migracijos poveikį vystymuisi, šalinti pagrindines priežastis ir veiksmingai valdyti sienas, kartu išsaugant ES piliečių teisę laisvai judėti ES. Tai atsispindi Komunikate dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę 65 ir Komunikate dėl priverstinio perkėlimo ir vystymosi 66 bei su tuo susijusiose 2016 m. birželio mėn. Europos Tarybos išvadose 67 . Siekiama sustiprinti bendradarbiavimą migracijos srityje ir sukurti naują metodiką, kaip didinti priverstinai perkeltų asmenų ir juos priimančių bendruomenių atsparumą ir savarankiškumą.

Kadangi padėtis Centriniame Viduržemio jūros migracijos maršrute kelia didelį nerimą (įvertinta, kad 2016 m. į Libiją suplūdo apie 700 000–1 000 000 migrantų, daugiau kaip 180 000 migrantų neteisėtai išvyko iš jos į Italiją, kelionių metu žuvo beveik 5 000 žmonių), Komisija ir Vyriausioji įgaliotinė 2017 m. sausio mėn. priėmė bendrą komunikatą „Migracija centrinės Viduržemio jūros dalies maršrutu. Srautų valdymas ir gyvybių gelbėjimas“ 68 . Įvairiais veiksmais – 2017 m. jiems bus panaudota 200 mln. EUR ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo lėšų – užsibrėžta sumažinti žūčių jūroje skaičių, suaktyvinti kovą su kontrabandininkais ir prekeiviais žmonėmis, užtikrinti migrantų, ypač vaikų ir kitų pažeidžiamų asmenų grupių, teisių apsaugą, padėti priimančiosioms bendruomenėms, padidinti savanoriškai grįžtančių migrantų skaičių. Libija yra pagrindinis ES intervencijos regionas, daug dėmesio taip pat skiriama pietiniam Libijos pasieniui ir glaudesniam bendradarbiavimui su Alžyru, Egiptu bei Tunisu, įskaitant tokias regionines iniciatyvas kaip „SEAHORSE Viduržemio tinklas“.

ES glaudžiai dirbo su Chartumo ir Rabato procesų valstybėmis 69 (ir su Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančiomis, ir su platesnio regiono šalimis partnerėmis) stengdamasi įgyvendinti per Valetos aukščiausiojo lygio susitikimą migracijos klausimais (2015 m. lapkričio mėn.) suderintus veiksmus. ES ragina stengtis aktyvesniu politiniu dialogu ir glaudesniu techniniu bei finansiniu bendradarbiavimu didinti bendradarbiavimą migracijos srityje su Šiaurės Afrikos šalimis. Su Alžyru ir Egiptu aptarti pasiūlymai pradėti dialogus migracijos klausimais.

2014 m. ES nustatytas bevizis režimas su Moldova veikia sklandžiai, juo pasinaudoti negalinčių žmonių dalis yra labai maža – pasinaudodami šiuo režimu daugiau kaip 850 000 Moldovos piliečių galėjo be vizos atvykti į Šengeno zoną. Atitinkamai 2016 m. kovo ir balandžio mėn. Europos Komisija paskelbė teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymus dėl bevizių režimų su Gruzija ir Ukraina; vizų režimas su Gruzija liberalizuotas 2017 m. kovo 28 d., o teisės aktas dėl bevizio režimo taikymo Ukrainai priimtas 2017 m. gegužės 11 d. 

2016 m. birželio mėn. Europos Komisija pasiūlė priimti pataisytą Mėlynosios kortelės direktyvą 70 , kad būtų sukurta bendra visos ES sistema ir taip suteikta daugiau aiškumo bei sumažinta biurokratija.

Be to, laikantis partnerystės judumo srityje, kuriama visapusiška bendradarbiavimo su šalimis partnerėmis sistema ir taip siekiama spręsti judumo klausimus, įskaitant, jei reikia, vizų klausimus, taip pat atsižvelgiama į poreikį sukurti palankesnes sąlygas neteisėtų migrantų grąžinimui ir readmisijai. ES yra sudariusi keletą readmisijos susitarimų su EKP šalimis partnerėmis (Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija, Moldova ir Ukraina); jie pasirašyti kartu su vizų režimo supaprastinimo susitarimais ir juose šalių partnerių ir ES valstybių narių valdžios institucijoms nustatyti aiškūs įpareigojimai ir procedūros, kada ir kaip priimti neteisėtoje padėtyje atsidūrusius žmones. Įgyvendinant 2008 m. ES ir Moldovos partnerystės judumo srityje iniciatyvą ir bendradarbiaujant readmisijos bei grąžinimo srityse (pagal readmisijos susitarimą) pasiekta teigiamų rezultatų. ES toliau skyrė nemažą finansinę paramą partnerystės judumo srityje su Maroku iniciatyvai ir naujajai savo pačios migracijos politikai įgyvendinti – pagal jas numatyta įteisinti 25 000 neteisėtų į Maroką atvykusių migrantų. 2016 m. spalio mėn. ES ir septynios ES valstybės narės siekdamos sustiprinti bendradarbiavimą migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo srityje pasirašė partnerystės judumo srityje susitarimą su Baltarusija. Partnerystė judumo srityje su Azerbaidžanu remiama įvairiais ES projektais. Partnerystė judumo srityje su Armėnija taip pat aktyviai įgyvendinama iš dalies dėl šiuo metu vykdomo pagal Europos kaimynystės priemonę finansuojamo paramos migracijos ir sienų valdymo srityje projekto. ES derasi dėl partnerystės judumo srityje su Libanu. Atsižvelgdama į partnerystę judumo srityje, ES derasi dėl naujų vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimų su Baltarusija, Jordanija, Maroku ir Tunisu.

Partnerystės judumo srityje iniciatyva pradėta įgyvendinti 2016 m. sausio mėn. Teikiant tikslinę, lanksčią ir pagal konkrečius poreikius pritaikytą pagalbą ja siekiama paremti partnerystės judumo srityje ir bendrų migracijos ir judumo darbotvarkių rengimą bei įgyvendinimą.

Siekdama sustiprinti savo gebėjimus koordinuoti veiksmus migracijos srityje su ES šalimis partnerėmis ėmėsi papildomų priemonių ir 2016 m. sukūrė 15 Europos migracijos ryšių palaikymo pareigūnų pareigybių, o ES valstybių narių vyriausybės tokius pareigūnus išsiuntė į ES delegacijas, įskaitant į Jordaniją, Libaną ir Tunisą.

4. FINANSINĖ PARAMA KAIMYNYSTEI REMTI

2016 m. pagal Europos kaimynystės priemonę įsipareigota skirti didesnę nei 2,3 mlrd. EUR paramą. Ši parama padeda siekti atnaujintos EKP tikslų, tačiau pagal EKP taip pat pabrėžiama, jog ES finansinę paramą reikia įgyvendinti veiksmingiau ir lanksčiau.

Nuo peržiūros ES sukūrė keletą įvairių priemonių siekdama toliau gerinti visų sričių pagalbos koordinavimą ir darną. Tuo tikslu dotacijų bendradarbiavimo programos papildytos kita institucijų partnerių suplanuota ir vadovaujama veikla, strategiškiau derinant paskolas ir dotacijas, TAIEX ir porinius projektus. Ypač pažymėtina, kad TAIEX ir poriniai projektai pertvarkyti siekiant užtikrinti didesnę politikos darbo ir finansinės paramos programavimo sinergiją.

Pagal makrofinansinės paramos priemonę ES toliau aktyviai remia kaimynines šalis, kurioms ypač trūksta išorės finansavimo. 2017 m. balandžio mėn. Komisija išmokėjo 600 mln. EUR makrofinansinę paramą Ukrainai, o 2017 m. gegužės mėn. – paskutinę 23 mln. EUR paramos Gruzijai dalį. Šiuo metu laukiama, kol Europos Parlamentas ir Taryba patvirtins naują makrofinansinės paramos Moldovai priemonę, pagal kurią numatoma skirti 100 mln. EUR. 2016 m. siekdama paremti pietines kaimynines šalis ES taip pat patvirtino tęstinius makrofinansinės paramos Tunisui (500 mln. EUR) ir Jordanijai (200 mln. EUR) veiksmus tų šalių ekonomikai, nukentėjusiai dėl saugumo pokyčių ir regioninių konfliktų, paremti. Be to, tam, kad ES galėtų geriau reaguoti į kaimynystės poreikius, Komisija pasiūlė padidinti metinį makrofinansinio skolinimo pajėgumą iki 2 mlrd. EUR. Pagal Kaimynystės investicinę priemonę ES dotacijų lėšos daugiausia telkiamos tam, kad Europos finansų įstaigos galėtų skolinti arba gerokai suaktyvinti skolinimo veiklą. Nuo šios priemonės sukūrimo skolinimas gerokai suaktyvėjo – padidėjo ir skolinamų lėšų suma, ir naudojimosi skolintomis lėšomis mastas.

Subregioninis, regioninis ir visų Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančių šalių bendradarbiavimas skatintas pagal Europos kaimynystės priemonę, taip pat pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas.

Bendras programavimas ir aktyvesnis koordinavimas su ES valstybėmis narėmis

Atsižvelgdama į Europos kaimynystės priemonės reglamentą 71 , Europos kaimynystės politikos peržiūros rezultatus 72 , 2016 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl bendro programavimo intensyvinimo 73 , ES kaimynystės programų srityje daugiau taiko bendro programavimo metodiką. Antruoju programavimo laikotarpiu (2017 / 2018–2020 m.) Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančios šalys turi galimybę padaryti pažangą šioje srityje. Bendras programavimas yra veiksminga priemonė ES koordinavimui šalies ir sektoriaus lygmeniu gerinti, bendriems prioritetams nustatyti ir plėtoti. Bendru programavimu stiprinamas koordinuotas dialogas politikos klausimais, bendra analizė, dalijimasis informacija, bendros įgyvendinimo iniciatyvos, bendra stebėsena ir bendras vertinimas. Pažangiausias šio proceso įgyvendinimo pavyzdys – Palestina, kurioje, remiantis Europos vystymosi partnerių, Palestinos ministrų, pilietinės visuomenės organizacijų, verslo bendruomenės, Jungtinių Tautų ir daugelio kitų pagrindinių subjektų diskusijomis, parengtas bendras programavimo dokumentas. Moldovoje ir Maroke ES delegacija ir valstybių narių ambasados patvirtino bendrą šalies socialinių ir ekonominių uždavinių analizę 74 . Dėl krizės vietoj 2014–2017 m. laikotarpio metinio programavimo Ukrainoje priimta keletas specialių priemonių, pagal kurias Komisija ir Vyriausioji įgaliotinė užtikrino labai glaudų bendradarbiavimą ir koordinavimą su ES valstybėmis narėmis, kurių vystymosi agentūros tampa vis aktyvesnėmis įgyvendinimo partnerėmis.

Bendro programavimo veikla taip pat integruota į 2016 m. spalio mėn. programavimo misijas Tunise, 2016 m. lapkričio mėn. misijas Jordanijoje ir Libane, 2017 m. kovo mėn. – Egipte. Armėnijoje ES delegacija ir valstybių narių ambasados ėmėsi vykdyti visapusišką bendrą analizę, o Azerbaidžane bendras programavimas su ES valstybėmis narėmis, Šveicarija ir Norvegija konkrečiai sutelktas į profesinio rengimo ir mokymo sektorių; 2016 m. gruodžio mėn. su ES misijų vadovais suderintos veiksmų gairės.

Glaudesnis bendradarbiavimas su Europos finansų įstaigomis (EFĮ) ir tarptautinėmis finansų įstaigomis (TFĮ), be kita ko, derinant paskolas ir dotacijas

Pripažindama svarbų TFĮ vaidmenį Komisija 2015 m. pradėjo glaudesnio bendradarbiavimo su dauguma svarbiausių regione veikiančių plėtros finansų įstaigų iniciatyvą. Siekiama geriau suderinti įstaigų siekiamų bendrų Europos kaimynystės tikslų veiksmingumą ir poveikį, pavyzdžiui, padidinti augimą, paspartinti ekonominį pereinamąjį laikotarpį, paskatinti tvarų socialinį ekonominį vystymąsi ir padidinti politinį stabilumą. Bendros darbo grupės drauge dirba prioritetinėse bendradarbiavimo srityse. Kiekvienais metais šis darbas baigiamas aukšto lygio daugiašaliu susitikimu, per kurį įvertinama padaryta pažanga ir nustatomi nauji ateinančių metų tikslai.

Siekdama padidinti bendradarbiavimą su Pasaulio banku (toliau – PB) pietinėse kaimyninėse šalyse, ES 2016 m. pirmą kartą surengė ES ir PB renginį „MENA Day“ ir į jį pakvietė PB šalių grupių direktorius ir ES vadovus, atsakingus už bendradarbiavimą regione. Siekiant sustiprinti dialogą, koordinavimą ir bendradarbiavimą rytinėse kaimyninėse šalyse surengti Komisijos ir atitinkamai PB, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (toliau – ERPB) ir Europos investicijų banko (toliau – EIB) atstovų susitikimai. Kadangi EIB, ERPB ir Pasaulio bankas Ukrainoje vykdo gana aktyvią veiklą, Komisija reguliariai organizuoja specialius šalies dienų renginius. Be to, Komisija pasiūlė padidinti EIB išorės skolinimo įgaliojimus, kad būtų galima paremti EIB ekonominio atsparumo iniciatyvą.

Pasinaudodama Kaimynystės investicine priemone ES toliau derina paskolas ir dotacijas. 2016 m. sukūrusi ES finansinės įtraukties iniciatyvą 75 , kuria siekia sutelkti pietinių valstybių MVĮ skirtas lėšas, ES toliau gilino bendradarbiavimą su ERPB, EIB, PB ir KfW (Kreditanstalt für Wiederaufbau) ir Agence Française de Développement. Atsižvelgdama į IVLPE tarp ES ir Gruzijos, Moldovos bei Ukrainos, ES drauge su ERPB, EIB ir KfW sukūrė MVĮ skirtą IVLPE priemonę, kuri pradėjo visapusiškai veikti 2016 m. Pagrindinis priemonės tikslas – remti tų šalių MVĮ, didinti jų konkurencingumą, galimybes laisvai pritraukti lėšų, padėti joms pasinaudoti naujomis prekybos galimybėmis ir laikytis ES maisto saugos, techninių ir kokybės standartų, taip pat imtis pagal IVLPE reikalingų aplinkos apsaugos priemonių.

2016 m. nauji ES įsipareigojimai skirti 6,7 mlrd. EUR buvo koordinuojami pagal ES ir valstybių narių bendrai finansuojamą Pietų Viduržemio jūros investicijų koordinavimo iniciatyvą (angl. AMICI). Pagal ją 2015 m. skirta 5,2 mlrd. EUR (+25 proc.) ir suteikta galimybė įgyvendinti naujus projektus, kurių bendra investicijų vertė siekė 14 mlrd. EUR (+27 proc.). Didžioji ES paramos dalis (76 proc.) skiriama paskolomis ir nuosavo kapitalo finansavimo forma.

Be to, kad ėmė glaudžiau bendradarbiauti su EFĮ ir TFĮ, ES taip pat labiau koordinavo veiklą su ne ES paramos teikėjais. Glaudžiau bendradarbiaujant su arabų, islamo valstybėmis partnerėmis ir regioniniais partneriais stengiamasi, kad veikla nebūtų dubliuojama, taip pat stengiamasi išnaudoti galimybes veiklos sritis papildyti vienas kitomis. 2016 m. ši iniciatyva suaktyvinta, per PB ir Tarptautinio valiutos fondo pavasario susitikimus suorganizavus ES ir pagrindinių Arabų ir Islamo valstybių finansų įstaigų bendradarbiavimo susitikimą. ES pirmininkauja reguliariems paramos teikėjų susitikimams ir siekia koordinuoti atsaką į Sirijos krizę. Dėl Ukrainos pažymėtina, kad paramos Ukrainai grupė Briuselyje nuolat organizuoja aukštesnio lygmens koordinavimo posėdžius strateginiais klausimais ir taip prisideda prie intensyvaus šalies viduje vykdomo koordinavimo.

Patikos fondai

Patikos fondai yra pagrindinė priemonė, kuria drauge su valstybėmis narėmis ir kitais paramos teikėjais teikiama operatyvi parama regionui. ES regioninio patikos fondo 76 , įsteigto reaguojant į Sirijos krizę (įsteigtas 2014 m. gruodžio mėn.), projektais tenkinami Sirijos pabėgėlių ir juos priimančių bendruomenių bei jų administravimo institucijų, taip pat Irako, Jordanijos, Libano ir Turkijos šalies viduje perkeltų asmenų ilgalaikiai atsparumo ir greito atsigavimo poreikiai (ekonominės, švietimo, socialinės, psichologinės ir socialinės, sanitarijos, sveikatos priežiūros ir kitos pagrindinės paslaugos). Šis fondas padeda ES darniau ir labiau koncentruotai reaguoti į krizę ir šiandien tai yra pagrindinė naujųjų Jordanijos ir Libano susitarimų su ES įgyvendinimo priemonė.

Per dvejus metus nuo įsteigimo fonde sukaupta 932 mln. EUR, o iki 2017 m. jo lėšų suma pasieks 1,3 mlrd. EUR. Iš šių lėšų 815,2 mln. EUR skiriama iš ES biudžeto, 92,6 mln. EUR skyrė 22 ES valstybės narės, o 24,6 mln. EUR – Turkija. Iš 15 ES valstybių narių ir Turkijos (dėl jos vaidmens skiriant bendro finansavimo lėšas) sudaryta Fondo operatyvinė valdyba patvirtino iš viso 767 mln. EUR vertės programas. 437 mln. EUR, įskaitant bendrą finansavimą, skirti pagal sutartis pradinio ir aukštojo mokslo, psichologinės socialinės priežiūros, atsparumo, pragyvenimo iniciatyvoms, sveikatos priežiūrai, vandens ir sanitarijos poreikiams, mokyklų statybai. 

2016 m. pagal Valetos veiksmų planą įkurtas Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas 77 parėmė šešias Šiaurės Afrikos programas, pagal kurias daugiausia dėmesio skirta migracijos valdymo ir administravimo gerinimui, apsaugos poreikių tenkinimui ir pagrindinių migracijos priežasčių bei neteisėtą migraciją skatinančių veiksnių šalinimui. 2017 m. sausio mėn. bendrame komunikate „Migracija centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu“ paskelbta apie įsipareigojimą skirti 200 mln. EUR papildomą finansavimą.

Lankstumo marža

2016 m. rugsėjo mėn. priimtame Komunikate dėl Daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros 78 Komisija pasiūlė sukurti išorės priemonėms skirtą „lankstumo maržą“, kad ES galėtų geriau reaguoti į naujas krizes ir nenumatytus poreikius. Taikant lankstumo maržą pagal kiekvieną geografinę išorės priemonę, įskaitant Europos kaimynystės priemonę, kiekvienų metų pradžioje būtų paliekamas 10 proc. nepaskirstytų lėšų rezervas, kad juo naudojantis būtų galima reaguoti į nenumatytus poreikius ir naujas krizes, o per metus nepanaudotos rezervo lėšos būtų perkeltos į kitus metus. Nuostatos dėl lankstumo rezervo įtrauktos ir į pasiūlymą dėl Finansinio reglamento peržiūros.

Europos išorės investicijų planas

2016 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija pasiūlė plačių užmojų Europos išorės investicijų planą 79 (toliau – planas), skirtą investicijoms Afrikos ir Europos kaimyninėse šalyse partnerėse remti. Jo paskirtis – stiprinti partnerystės ryšius, skatinti naują privačiojo sektoriaus dalyvavimo finansuojant dideles regiono viešojo intereso investicijas modelį ir padėti pasiekti tvaraus vystymosi tikslus, taip šalinant pagrindines neteisėtos migracijos priežastis. Siūlomi penki vienas kitą papildantys plano ramsčiai: i) investicijų pritraukimas, derinant esamas ES investicijų (paskolų ir dotacijų derinimo) priemones ir naujas naujojo Europos darnaus vystymosi fondo (toliau – EDVF) garantijas; ii) techninė pagalba reglamentavimo aplinkai gerinti šalių partnerių valdžios institucijoms ir įmonėms ir iii) šalių partnerių verslo ir investicijų aplinkos gerinimas skatinant gerą valdymą, kovojant su korupcija, naikinant investicijų kliūtis ir mažinant rinkos iškraipymą. Šiuo metu vykdomos Europos darnaus vystymosi fondo garantijų, kurios priskirtos prie pirmojo ramsčio, reglamento tvirtinimo procedūros.

Pagal šią naują metodiką siekiama tarptautinių finansų įstaigų investicijų forma sutelkti nemažai šalims partnerėms skirtų papildomų lėšų. Taip pat siekiama įtraukti įvairias specialias temines nacionalines ir regionines ES vystomojo bendradarbiavimo programas, vykdomas kartu su struktūrizuotu politiniu dialogu, kurio tikslas – pagerinti atitinkamų šalių investicijų ir bendrą politinę aplinką.

Į EDVF, kuriame šiuo metu sukaupta iš viso 3,35 mlrd. EUR, iki 2020 m. tikimasi pritraukti iki 44 mlrd. EUR papildomų lėšų. Jeigu valstybės narės skirs atitinkamus individualius įnašus, fonde gali pavykti sutelkti daugiau kaip 88 mlrd. EUR investicijų.

5. IŠVADA

Įgyvendinant Europos kaimynystės politikos peržiūrą iškilo naujas siekis užtikrinti, kad politika labiau atitiktų partnerių ir ES valstybių narių interesus, ši peržiūra taip pat padėjo plėtoti ryšius, padedančius spręsti svarbiausius mums iškilusius bendrus uždavinius, atsižvelgiant į Vyriausiosios įgaliotinės Visuotinę strategiją ir prisidedant prie jos įgyvendinimo.

Nors regione dar yra didžiulių neišspręstų uždavinių, ES veikia dar lanksčiau ir dar labiau atsižvelgia į savo partnerių poreikius, o ribotus išteklius skirsto taip, kad jų poveikis būtų didesnis. Pagrindiniais politikos principais (tai – diferencijuotas požiūris ir didesnė atsakomybė) per ateinančius metus bus toliau vadovaujamasi įgyvendinant šią politiką ir vykdant diplomatinius veiksmus, mezgant prekybos ir investicinius santykius, teikiant finansinę paramą ir vykdant ilgalaikes regionines programas.

Nuolat bendradarbiaudama su ES ir šalių partnerių piliečiais ES toliau didins Europos kaimynystės politikos matomumą, ypač pabrėždama bendradarbiavimo su kaimynėmis naudą trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais. 

Šia ataskaita taip pat dar kartą patvirtinama, kad visi suinteresuotieji subjektai visuotinai dalyvauja įgyvendinant peržiūros rekomendacijas, be kita ko, tuo tikslu remiamasi per 2015 m surengtas plataus masto konsultacijas pateiktais pasiūlymais. Joje aiškiai parodyta, kad nuo peržiūros patvirtinimo imtasi reikšmingų priemonių šiems įsipareigojimams įgyvendinti.

(1)

2015 m. lapkričio 18 d. Bendras komunikatas JOIN(2015) 50 final ir 2015 m. gruodžio 14 d. Tarybos išvados.

(2)

Tarybos išvados dėl Visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos (2016 m. spalio 17 d. dok. 13202/16), http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-13202-2016-INIT/lt/pdf

(3)

Tarybos išvados dėl Visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos (2016 m. spalio 17 d. dok. 13202/16): http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-13202-2016-INIT/lt/pdf).

(4)

2017 m. kovo 25 d. Romos deklaracija (http://www.consilium.europa.eu/press-releases-pdf/2017/3/47244656633_lt.pdf).

(5)

ES ir Libano asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/2016 (2016 m. lapkričio 11 d.) dėl ES ir Libano partnerystės prioritetų ( http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2016/11/15-eu-lebanon-partnership/ ), ES ir Jordanijos partnerystės prioritetai bei prie jų pridėtas 2016 m. rugsėjo 20 d. susitarimas (http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-12384-2016-ADD-1/en/pdf).

(6)

2017 m. kovo 7 d. dok. UE-AL 3101/17 ADD1, Priorités communes de Partenariat entre la République Algérienne Démocratique et Populaire (Algérie) et l'Union européenne (UE) au titre de la Politique européenne de voisinage révisée (http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2017/03/13-eu-algeria/).

(7)

ES paramos Tunisui stiprinimas, JOIN(2016) 47 final.

(8)

 2017 m. kovo 14 d. bendras komunikatas „ES strategijos dėl Sirijos elementai“ (JOIN(2017) 11 final) ir 2017 m. balandžio 3 d. Užsienio reikalų tarybos išvados dėl ES strategijos dėl Sirijos (http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2017/04/03-fac-conclusions-syria/).

(9)

Šis pavadinimas nereiškia Palestinos valstybės pripažinimo ir nekeičia atskirų valstybių narių pozicijų šiuo klausimu.

(10)

https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/associationagenda_2014_en.pdf

(11)

http://europa.eu/rapid/press-release_STATEMENT-17-363_en.htm

(12)

http://eeas.europa.eu/archives/docs/eastern/docs/riga-declaration-220515-final_en.pdf

(13)

2007 m. balandžio 11 d. Komunikatas COM(2007) 160 final „Juodosios jūros sinergija. Nauja regioninio bendradarbiavimo iniciatyva“ ir Europos Sąjungos bei platesnio Juodosios jūros regiono valstybių užsienio reikalų ministrų bendras pareiškimas (Kijevas, 2008 m. vasario 14 d.).

(14)

Europos Parlamentui ir Rytų Europos šalių partnerių parlamentams atstovaujantys nariai.

(15)

Regioninės ir vietos valdžios institucijų konferencija pagal Rytų partnerystės iniciatyvą.

(16)

http://eeas.europa.eu/archives/docs/enp/pdf/financing-the-enp/cbc_2014-2020_programming_document_en.pdf

(17)

http://ec.europa.eu/regional_policy/lt/policy/cooperation/macro-regional-strategies/danube/

(18)

https://webgate.ec.europa.eu/maritimeforum/sites/maritimeforum/files/2015-11-17-declaration-on-blue-economy_en_0.pdf

(19)

http://ufmsecretariat.org/wp-content/uploads/2016/09/UfM-Ministerial-Declaration-Employment-and-Labour.pdf

(20)

http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-15224-2016-INIT/en/pdf

(21)

 www.consilium.europa.eu/en/meetings/gac/2017/04/st08307_en17_pdf/

(22)

http://ufmsecretariat.org/wp-content/uploads/2017/01/UfM-Roadmap-23-JAN-2017.pdf

(23)

 Sinchrotroninės šviesos mokslo ir taikomųjų tyrimų Artimuosiuose Rytuose centras.

(24)

Šiame procese dalyvauja penkios Viduržemio jūros šiaurinės pakrantės šalys (Ispanija, Prancūzija, Italija, Malta ir Portugalija) ir penkios pietinės pakrantės valstybės (Alžyras, Libija, Marokas, Mauritanija ir Tunisas).

(25)

http://www.africa-eu-partnership.org/sites/default/files/documents/eas2007_joint_strategy_en.pdf

(26)

2017 m. gegužės 4 d. JOIN(2017) 17 final.

(27)

Kaimynystės programą OPEN pradėta įgyvendinti 2015 m. lapkričio mėn.

(28)

 https://eeas.europa.eu/election-observation-missions/eom-jordan-2016_en/16317/European%20Union%20Election%20Observation%20Mission%20to%20Jordan%20presents%20its%20final%20report%20including%20recommendations%20for%20further%20improvement%20of%20elections

(29)

https://eeas.europa.eu/delegations/jordan/20411/european-union-supports-jordan-political-and-environmental-reforms-eu115-million_en

(30)

https://www.ecoi.net/file_upload/1226_1481615902_morocco-elections.pdf

(31)

http://www.osce.org/odihr/elections/georgia/273226

(32)

https://europa.eu/capacity4dev/public-governance-civilsociety/minisite/eu-country-roadmaps-engagement-civil-society-introduction

(33)

https://europa.eu/capacity4dev/public-gender/minisite/eu-gender-action-plan-2016-2020

(34)

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė, 4 straipsnio 1 dalis.

(35)

Sirija į 2016 m. vertinimo procesą neįtraukta, o Izraelis Bendrojoje programoje nedalyvauja.

(36)

https://www.oecd.org/investment/Promoting-Investment-in-the-Mediterranean-EN.pdf

(37)

2016 m. „ComTrade“ duomenys.

(38)

http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2015/EN/1-2015-460-EN-F1-1.PDF

(39)

 2016 m. rugsėjo 29 d. JOIN(2016) 631 final.

(40)

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:22016D1436&from=EN

(41)

https://ec.europa.eu/neighbourhood-enlargement/sites/near/files/c_2016_6633_egypt_aap_2016_part_2_aap_2017_part_1_annex_1.pdf

(42)

 https://europa.eu/capacity4dev/file/30742/download?token=r01Vw6AD

(43)

http://particip.gov.md/public/files/Moldova_2020_ENG1.pdf

(44)

https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/armenia_development_strategy_for_2014-2025.pdf

(45)

 Ministre des affaires locales et de l’environnement.

(46)

http://www.tunisia2020.com/plan-2016-2020/

(47)

 Mécanisme Palestino-Européen de Gestion de l'Aide Socio-Economique:

http://europa.eu/rapid/press-release_IP-08-94_en.htm.

(48)

Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūra Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose.

(49)

Europos mažųjų ir vidutinių įmonių programa.

(50)

http://portail.cder.dz/IMG/article_PDF/article_a5786.pdf

(51)

http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-15224-2016-INIT/en/pdf

(52)

http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10226-2016-INIT/en/pdf

(53)

http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/07/08-eu-nato-joint-declaration/

(54)

Padniestrė, Moldova, Ukraina, Rusija ir ESBO, taip pat JAV ir ES kaip išorės stebėtojos.

(55)

http://eeas.europa.eu/archives/delegations/moldova/documents/eu_moldova/argumentaire_en.pdf

(56)

2016 m. liepos 5 d. JOIN(2016) 31 final.

(57)

 http://ec.europa.eu/smart-regulation/roadmaps/docs/plan_2016_282_evaluation_ssr_lt.pdf

(58)

Pažangos ataskaitoje, susijusioje su Tarybos išvadomis dėl muitinių bendradarbiavimo su rytinėmis kaimyninėmis šalimis srityje, pateikta atnaujinta informacija apie muitinių ryšius su rytinėmis partnerėmis. 2016 m. birželio 14 d. COM(2016) 375 final.

(59)

Programa „Priežiūros koordinavimo tobulinimas ir nuotolinės sveikatos priežiūros sistemos diegimas“ (angl. Advancing Care Coordination & Telehealth Deployment, ACT), https://www.act-programme.eu/about.

(60)

http://www.fatf-gafi.org/publications/fatfrecommendations/documents/fatf-recommendations.html

(61)

 Geoerdvinės žvalgybos kūrimas.

(62)

http://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2014_2019/documents/libe/dv/7_conv_budapest_/7_conv_budapest_en.pdf

(63)

 SąvokaMENA apima platų regioną nuo Maroko iki Irano, įskaitant visas Artimųjų Rytų Mašreko ir Magribo šalis.

(64)

Komisijos įgyvendinimo sprendimo (2016 m. liepos 27 d. Sprendimas C(2016) 4773 final) dėl 2016 m. metinės veiksmų programos, skirtos reglamento, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, 5 straipsniui įgyvendinti ir finansuotinos iš Sąjungos bendrojo biudžeto, IV priedas.

(65)

2016 m. birželio 7 d. Komunikatas dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę, COM(2016) 385.

(66)

2016 m. balandžio 26 d. komunikatas COM(2016) 234 final.

(67)

2017 m. sausio 25 d. JOIN(2017) 4 final.

(68)

Europos Komisijos faktų suvestinė apie Europos Sąjungos bendradarbiavimą su Afrika migracijos srityje: http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-15-4832_en.htm.

(69)

2016 m. birželio 7 d. SWD(2016) 194 final.

(70)

 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė.

(71)

2015 m. lapkričio 18 d. JOIN(2015) 50 final.

(72)

http://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/05/12-conclusions-on-stepping-up-joint-programming/

(73)

https://eeas.europa.eu/sites/eeas/files/joint_analysis_0.pdf

(74)

https://ec.europa.eu/neighbourhood-enlargement/sites/near/files/neighbourhood/pdf/key-documents/nif/20160601-introductory-note-on-the-eu-initiative-for-financial-inclusion.pdf

(75)

https://ec.europa.eu/neighbourhood-enlargement/neighbourhood/countries/syria/madad_en

(76)

2015 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimas C(2015) 7293 final.

(77)

2016 m. rugsėjo 14 d. COM(2016) 603 final.

(78)

2016 m. rugsėjo 14 d. COM(2016) 581 final.