EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 12 20

COM(2017) 815 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Pirmoji ataskaita pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą

{SWD(2017) 480 final}

I. Įvadas

Vizų režimo liberalizavimas – viena iš galingiausių Sąjungos priemonių, kuria padedama užmegzti žmonių tarpusavio ryšius ir stiprinami trečiųjų šalių bei Sąjungos piliečių ryšiai. Šia ataskaita yra įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 539/2001 1 1a straipsnio 2b dalyje ir 2017 m. vasario 17 d. Komisijos pareiškime 2 nustatyta Komisijos pareiga stebėti, ar trečiosios šalys nuolat laikosi vizų režimo liberalizavimo reikalavimų, ir bent kartą per metus teikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą šiais klausimais.

Vizų režimo liberalizavimo kriterijų vertinimas taikomas šalims, pagal atitinkamus veiksmų planus ir gaires sėkmingai baigusioms dialogą dėl vizų režimo liberalizavimo, t. y. Vakarų Balkanų šalims ir Rytų šalims partnerėms. Šioje ataskaitoje aptariamos konkrečios kiekvienai šaliai nustatytos sritys 3 , kuriose, kaip manoma, reikia toliau vykdyti stebėseną ir imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti įgyvendinant vizų režimo liberalizavimo procesą pasiektos pažangos nuoseklumą ir tvarumą. Taigi šioje ataskaitoje neaptariami stabiliai įgyvendinami kriterijai ir įsipareigojimai. Komisijos ataskaitoje išsamiai aprašoma platesnė padėtis vidaus reikalų ir teisingumo srityje – ši padėtis taip pat svarbi įgyvendinant vizų režimo liberalizavimo įsipareigojimus, Vakarų Balkanų šalims nustatytus plėtros dokumentų pakete 4 , o Rytų šalims partnerėms – atitinkamuose asociacijos susitarimuose. Šioje ataskaitoje aptariamas vertinimo laikotarpis prasideda nuo vėliausių susijusių ataskaitų patvirtinimo dienos: t. y. Vakarų Balkanų šalių – 2015 m. vasario mėn. 5 , kai buvo priimta penktoji stebėjimo po vizų režimo liberalizavimo ataskaita, o Rytų šalių partnerių – nuo galutinių vizų režimo liberalizavimo pažangos ataskaitų priėmimo: Moldovos Respublikos 6  – 2013 m. gruodžio mėn., o Ukrainos ir Gruzijos – 2015 m. gruodžio mėn.

Ataskaitos statistinė dalis apima valstybes nares ir asocijuotąsias šalis, konkrečiai – 26 valstybes nares, taikančias Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, ir keturias Šengeno asocijuotąsias šalis (toliau – erdvė „Šengenas+“) 7 . Konkrečios sritys vertinamos visų pirma remiantis: informacija, kurią Eurostatui pateikė erdvei „Šengenas+“ priklausančios šalys ir ES agentūros (Europolas, „eu-LISA“, Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO), Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra), ir informacija, kuria tarpusavyje keičiasi Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) bei šalys, kurioms taikomas bevizis režimas.

Prie šios ataskaitos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikiama išsamesnė bendroji informacija apie konkrečiose srityse nustatytus pokyčius.

II. Konkrečių sričių vertinimas pagal vizų režimo liberalizavimo kriterijus

II.1 Vakarų Balkanai

Albanija

Neteisėta migracija, įskaitant readmisiją

Kalbant apie uždavinius, susijusius su neteisėta migracija, per 2016 m. antrąjį pusmetį – 2017 m. pirmąjį pusmetį labai padaugėjo atsisakymų leisti atvykti ir šiek tiek sumažėjo neteisėto buvimo atvejų. Nors iš visų šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, daugiausia prieglobsčio prašymų Europos Sąjungai tebeteikia Albanijos piliečiai, per 2017 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su antruoju ankstesnių metų pusmečiu, šių prašymų sumažėjo 28 proc. (nuo 17 165 iki 12 440). 2015–2016 m. atsisakymų leisti atvykti padaugėjo 91 proc. (nuo 15 835 iki 30 305), neteisėto buvimo atvejų sumažėjo 30 proc. (nuo 47 755 iki 33 445), o prieglobsčio prašymų sumažėjo 54 proc. (nuo 66 715 iki 30 840). Prieglobsčio suteikimo prašytojams lygis yra žemas (1,84 proc. 2015 m. ir 2,61 proc. 2016 m.). 2015–2016 m. priimtų sprendimų grąžinti sumažėjo 19 proc. – nuo 39 310 iki 31 975. Readmisija vyksta sklandžiai ir ši šalis sparčiai vykdo valstybių narių teikiamus readmisijos prašymus, o iš grąžinamų asmenų procentinės dalies matyti, jog jų gerokai padaugėjo – nuo 86 proc. 2015 m. iki 129 proc. 2016 m.

Pastaraisiais mėnesiais Albanija ėmėsi keleto veiksmų siekdama užtikrinti, kad Albanijos piliečiai neteiktų nepagrįstų prieglobsčio prašymų, tačiau šie veiksmai turi būti toliau įgyvendinami tuo pačiu tempu. Albanija pasiekė pirminių rezultatų įgyvendindama kovos su neteisėta migracija veiksmų planą – daugiausia dėmesio jame skiriama operatyviniam bendradarbiavimui neteisėtos migracijos valdymo srityje, nelydimų nepilnamečių nustatymui ir apsaugai, taip pat kovai su dokumentų klastojimu. Albanija paspartino su valstybėmis narėmis vykdomus informacijos apie draudimą atvykti į Šengeno erdvę mainus. Ši šalis taip pat sustiprino dokumentų kontrolę tam tikruose sienos perėjimo punktuose (SPP), įskaitant Rino oro uostą, tačiau ji turėtų pagerinti sienų kontrolę visuose SPP.

Be to, Albanija sustiprino operatyvinį bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, kuriose neteisėtos migracijos srautai didžiausi. Albanijoje neseniai pradėta taikyti praktiką, kai sienos perėjimo punktuose yra vykdomos išvykstančių keliautojų apklausos, – tai veiksminga, tačiau laikina priemonė ir ji turėtų būti įgyvendinama gerbiant keliautojų pagrindines teises. Albanija taip pat stengiasi didinti prieglobsčio prašytojų priėmimo pajėgumus – ji stato naują atvirąjį centrą Babru, be to, ji stengiasi pagerinti Graikijos pasienyje esančių priėmimo centrų priėmimo sąlygas.

Viešoji tvarka ir saugumas

Albaniškai kalbančios organizuotos nusikalstamos grupės (ONG) ES ypač aktyviai vykdo įvairią nusikalstamą veiklą. Dažnai šios grupės vykdo įvairių rūšių nusikaltimus ir užsiima prekyba narkotikais (visų pirma kanapėmis, kokainu ir heroinu), neteisėtu migrantų gabenimu ir prekyba žmonėmis (PŽ); vykdo organizuotus turtinius nusikaltimus, turto reketavimą ir prievartavimą.

Albanija ėmėsi veiksmų siekdama padidinti teisėsaugos veiksmingumą kovojant su sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu. 2015–2017 m. gerokai padaugėjo neteisėtų narkotikų, ypač kanapių, konfiskavimo atvejų, taip pat nustatyta, kad per visą 2017 m. derliaus sezoną buvo auginama gerokai mažiau kanapių. 

Apskritai vizų režimo liberalizavimo kriterijų tebesilaikoma. Jie turėtų būti įgyvendinami veiksmingiau, visų pirma siekiant išspręsti su neteisėta migracija susijusius uždavinius. Reikia imtis šių veiksmų:

·gerinti sienų kontrolę – be kita ko, sienos perėjimo punktuose vykdyti išvykstančių keliautojų apklausas visiškai gerbiant keliautojų pagrindines teises;

·toliau veiksmingai įgyvendinti readmisijos susitarimą, prireikus – su kitomis valstybėmis narėmis sudarant įgyvendinimo protokolus;

·toliau įgyvendinti veiksmus, dėl kurių dvišaliu pagrindu susitarta su valstybėmis narėmis, siekiant sumažinti neteisėtos migracijos srautus;

·surengti aukšto lygio informavimo kampaniją klausimais, susijusiais su teisėmis ir pareigomis, kylančiomis naudojantis beviziu režimu, daugiausia dėmesio skiriant sritims, kuriose neteisėtos migracijos poveikis didžiausias;

·padidinti pagalbą pažeidžiamų gyventojų, kuriems kyla didesnė rizika neteisėtai išvykti iš šalies, grupėms siekiant sustiprinti jų ilgalaikę socialinę ir ekonominę integraciją – be kita ko, teikti grąžintų albanų reintegracijai skirtą paramą;

·toliau didinti teisėsaugos institucijų pastangų, skirtų kovai su prekyba žmonėmis, neteisėtu migrantų gabenimu, prekyba narkotikais, taip pat kovai su organizuotais turtiniais nusikaltimais, veiksmingumą;

·sustiprinti ONG, visų pirma – užsiimančių prekyba narkotikais ir neteisėtu migrantų gabenimu, tyrimus ir persekiojimą;

·nusiųsti Europolo ryšių palaikymo pareigūną siekiant toliau stiprinti bendradarbiavimą kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

Neteisėta migracija, įskaitant readmisiją

Kalbant apie uždavinius, susijusius su neteisėta migracija, per 2016 m. antrąjį pusmetį – 2017 m. pirmąjį pusmetį atsisakymų leisti atvykti skaičius nekito, o neteisėto buvimo atvejų padaugėjo. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos piliečių tuo pačiu laikotarpiu pateiktų prieglobsčio prašymų skaičius ES sumažėjo 28 proc. (nuo 5 240 iki 3 755). 2015–2016 m. atsisakymų leisti atvykti sumažėjo 2 proc. (nuo 2 555 iki 2 495); neteisėto buvimo atvejų sumažėjo 13 proc. (nuo 5 265 iki 4 595); prieglobsčio prašymų sumažėjo 44 proc. (nuo 16 110 iki 9 100). Prieglobsčio suteikimo prašytojams lygis yra žemas (1,34 proc. 2015 m. ir 0,80 proc. 2016 m.). 2015–2016 m. priimtų sprendimų grąžinti padaugėjo 6,8 proc. – nuo 5 700 iki 6 085.

Readmisija vyksta sklandžiai ir ši šalis sparčiai vykdo ES valstybių narių teikiamus readmisijos prašymus, o grąžinamų asmenų procentinė dalis yra itin didelė – 2016 m. ji siekė 127 proc. Su penkiomis valstybėmis narėmis yra sudaryti įgyvendinimo protokolai, o visai netrukus bus pradėta įgyvendinti dar šešias šio pobūdžio priemones. Ši šalis pradėjo derybas su Komisija, kad į jos teritoriją būtų galima nusiųsti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros grupės narių. Be to, ji iš dalies pakeitė įstatymą dėl užsieniečių siekdama jį suderinti su ES teisėtos migracijos standartais.

Viešoji tvarka ir saugumas

Kalbant apie organizuotą nusikalstamumą, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ONG aktyviai užsiima prekyba narkotikais, ypač heroinu, ir jų platinimu. Tai viena iš šalių, iš kurių į ES toliau neteisėtai gabenama archeologinių objektų, religinių daiktų ir kultūros vertybių. Kai kurios nusikalstamos grupės taip pat užsiima korupcija sporto srityje, visų pirma – lažybų klastojimu. Riziką kelia ir tai, kad užsienio teroristai kovotojai į savo šalis grįžta per buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos teritoriją.

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija parengė šaliai kylančios sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmės vertinimą, o kartu su Serbija ir Juodkalnija – grėsmės visam regionui vertinimą. Kalbant apie teisėsaugą, pastangomis pažaboti prekybą narkotikais pasiekta, kad yra konfiskuojama daugiau narkotikų, ypač kanapių ir sintetinių narkotikų, ir kad sužlugdyta kelių gaujų, užsiimančių prekyba narkotikais, veikla. Yra paskirtas nacionalinis koordinatorius, kuriam pavesta prižiūrėti kovos su terorizmu veiksmus. Pagerėjo bendradarbiavimas su Vakarų Balkanų šalimis partnerėmis, Italija ir Slovėnija teisėsaugos srityje, taip pat operatyvinis bendradarbiavimas su Europolu. Nors bendradarbiavimo susitarimas su Eurojustu galioja, bendradarbiaujama labai menkai ir dar nepaskirtas naujas kontaktinis asmuo.

Apskritai vizų režimo liberalizavimo kriterijų tebesilaikoma. Jie turėtų būti įgyvendinami veiksmingiau. Reikia imtis šių veiksmų:

·toliau veiksmingai įgyvendinti ES ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos readmisijos susitarimą, prireikus – su kitomis ES valstybėmis narėmis sudarant įgyvendinimo protokolus;

·stiprinti sienų kontrolę visiškai gerbiant keliautojų pagrindines teises;

·surengti aukšto lygio informavimo kampaniją klausimais, susijusiais su teisėmis ir pareigomis, kylančiomis naudojantis beviziu režimu, daugiausia dėmesio skiriant sritims, kuriose neteisėtos migracijos poveikis didžiausias;

·padidinti pagalbą pažeidžiamų gyventojų grupėms siekiant sustiprinti jų ilgalaikę socialinę ir ekonominę integraciją;

·didinti teisėsaugos institucijų kovos su prekyba narkotikais (ypač heroinu), neteisėta prekyba archeologiniais objektais bei korupcija sporto srityje ir kita neteisėta veikla pastangų veiksmingumą;

·sustiprinti ONG, visų pirma – užsiimančių prekyba narkotikais, tyrimus ir persekiojimą;

·greitai paskirti kontaktinį asmenį ryšiams su Eurojustu palaikyti, taip pat užtikrinti visapusišką esamo bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimą.

Bosnija ir Hercegovina 

Neteisėta migracija, įskaitant readmisiją

Kalbant apie uždavinius, susijusius su neteisėta migracija, per 2016 m. antrąjį pusmetį – 2017 m. pirmąjį pusmetį atsisakymų leisti atvykti ir neteisėto buvimo atvejų skaičiaus tendencijos nekito. Iš Bosnijos ir Hercegovinos piliečių prieglobsčio prašymų teikimo per 2016 m. antrąjį pusmetį – 2017 m. pirmąjį pusmetį tendencijos ES matyti, jog šių prašymų sumažėjo 38 proc. (nuo 2 340 iki 1 440). 2015–2016 m. atsisakymų leisti atvykti skaičius nekito (5 185 atvejai 2015 m., palyginti su 5 150 atvejų 2016 m.), kaip ir neteisėto buvimo atvejų skaičius (3 585 atvejai 2015 m., palyginti su 3 645 atvejais 2016 m.). 2015–2016 m. prieglobsčio prašymų skaičius sumažėjo 51 proc. (nuo 9 100 iki 4 495). Prieglobsčio suteikimo prašytojams lygis siekė 3,50 proc. 2015 m. ir 4,20 proc. 2016 m. 2015–2016 m. sprendimų grąžinti sumažėjo 10 proc. (nuo 5 675 iki 5 080). Šiuo laikotarpiu grąžinamų asmenų procentinė dalis nekito, ji siekė apie 73 proc. Bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis readmisijos srityje vyksta sklandžiai ir tinkamai, tačiau reikia išlaikyti esamas pastangas.

2016 m. kovo mėn. Bosnija ir Hercegovina priėmė 2016–2020 m. migracijos ir prieglobsčio strategiją ir veiksmų planą siekdama pagerinti šalies strateginę migracijos valdymo sistemą. 2016 m. vasario mėn. įsigaliojo naujas prieglobsčio įstatymas; juo siekiama toliau derinti šalies prieglobsčio politiką su tarptautiniais standartais ir ES acquis, visų pirma dėl prieglobsčio prašytojų ir tarptautinės apsaugos gavėjų teisės į darbą, mokslą, socialinę ir medicininę gerovę, šeimos susijungimą ir negrąžinimo principo taikymą.

Viešoji tvarka ir saugumas

Kalbant apie organizuotą nusikalstamumą, Bosnija ir Hercegovina yra viena iš šalių, kurių piliečiai, kaip pranešama, ES įvykdo daugiausia organizuotų turtinių nusikaltimų. Šios šalies ONG vykdo vagystes iš namų ir smurtinius įsilaužimus, užsiima apgavikiškų sandorių sudarymu (angl. rip-deals), taip pat Vakarų Balkanų maršrutu vykdo PŽ ir neteisėtą prekybą narkotikais. Be to, tai yra viena iš šalių, į kurias išvežamos įvairiose valstybėse narėse pavogtos transporto priemonės. Bosnijoje ir Hercegovinoje tebėra sukaupta labai daug šaunamųjų ginklų ir tai kelia riziką neteisėtos šaunamųjų ginklų prekybos požiūriu.

2016 m. rugpjūčio mėn. pasirašytas operatyvinio bendradarbiavimo susitarimas su Europolu; juo siekiama padėti šiai šaliai užkirsti kelią organizuotam nusikalstamumui, terorizmui ir kitų formų tarptautiniam nusikalstamumui ir su tuo kovoti. Vėliau, 2017 m. gegužės mėn., pasirašytas susitarimas dėl ryšių palaikymo pareigūno komandiravimo į Europolo būstinę. Šiuo metu dirbama siekiant paskirti nacionalinį Europolo kontaktinį asmenį. Reikia sustiprinti kovos su PŽ priemones. Vis dar reikia suformuoti visapusišką, tarpdisciplininį, į aukas orientuotą požiūrį į prekybą žmonėmis, taip pat reikia patobulinti aukų nustatymo procesus.

Apskritai vizų režimo liberalizavimo kriterijų tebesilaikoma. Jie turėtų būti įgyvendinami veiksmingiau. Reikia imtis šių veiksmų:

·toliau veiksmingai įgyvendinti ES ir Bosnijos ir Hercegovinos readmisijos susitarimą, prireikus su likusiomis ES valstybėmis narėmis sudarant įgyvendinimo protokolus; skirti daugiau dėmesio terminų laikymuisi ir nukentėjusiųjų nustatymo procesų tobulinimui;

·stiprinti sienų kontrolę visiškai gerbiant keliautojų pagrindines teises;

·surengti aukšto lygio informavimo kampaniją klausimais, susijusiais su teisėmis ir pareigomis, kylančiomis naudojantis beviziu režimu, daugiausia dėmesio skiriant sritims, kuriose neteisėtos migracijos poveikis didžiausias;

·padidinti pagalbą pažeidžiamų gyventojų grupėms siekiant sustiprinti jų ilgalaikę socialinę ir ekonominę integraciją;

·toliau stengtis kovoti su PŽ;

·korupcijos ir organizuotų nusikaltimų atvejais reikėtų daugiau vykdyti finansų tyrimus.

Juodkalnija 

Neteisėta migracija, įskaitant readmisiją

Kalbant apie uždavinius, susijusius su neteisėta migracija, iš 2016 m. antrojo pusmečio – 2017 m. pirmojo pusmečio tendencijų matyti, kad šiek tiek daugėjo atsisakymų leisti atvykti ir sparčiai daugėjo neteisėto buvimo atvejų. Tačiau, kalbant apie absoliutinę vertę, šie skaičiai tebėra nedideli. Iš Juodkalnijos piliečių prieglobsčio prašymų teikimo tendencijos ES matyti, kad per 2016 m. antrąjį pusmetį – 2017 m. pirmąjį pusmetį šių prašymų sumažėjo 36 proc. (nuo 795 iki 510). 2015–2016 m. atsisakymų leisti atvykti sumažėjo 13 proc. – nuo 385 iki 335, taip pat 26 proc. – nuo 770 iki 570 – sumažėjo neteisėto buvimo atvejų. 2015–2016 m. gerokai sumažėjo bendras prieglobsčio prašymų skaičius (nuo 4 115 iki 1 830, t. y. 56 proc.). Prieglobsčio suteikimo prašytojams lygis yra žemas (1,63 proc. 2015 m. ir 1,75 proc. 2016 m.). 2015–2016 m. Juodkalnijos piliečiams skirtų sprendimų grąžinti skaičius nekito (1 565 2015 m. ir 1 500 2016 m.). ES valstybių narių ataskaitose minimas labai geras bendradarbiavimas readmisijos srityje; 2016 m. į Juodkalniją grąžintų asmenų dalis siekė 160 proc.; palyginti su visomis trečiosiomis šalimis, kurios, įgyvendinusios vizų režimo liberalizavimo kriterijus, naudojasi beviziu režimu, į šią šalį grąžinta daugiausia asmenų. Tačiau ES valstybių narių teikiamų trečiųjų šalių piliečių readmisijos prašymų patenkinimo lygis tebėra žemas.

2016 m. priimta 2016–2020 m. pagal readmisijos susitarimus grąžintų asmenų reintegracijos strategija. Patvirtinus 2017–2020 m. integruoto migracijos valdymo strategiją sukurta bendra strateginė sistema ir imtasi veiksmų siekiant šios srities teisės aktus suderinti su ES acquis. 2017 m. rugpjūčio mėn. sukurta tarpžinybinė darbo grupė vykdo šios strategijos įgyvendinimo stebėseną.

Viešoji tvarka ir saugumas

Kalbant apie organizuotą nusikalstamumą, Juodkalnija yra tabako gaminių neteisėto gabenimo į ES centras. Šios šalies ONG ypač aktyviai vykdo prekybą kokainu. Juodkalnijos ONG užsiima pajamų iš sunkių formų ir organizuotų nusikaltimų plovimu ir investavimu.

Kovodama su organizuotu nusikalstamumu Juodkalnija toliau stiprino savo institucinę sistemą. Šiuo metu, kaip buvo numatyta, specialiajame policijos padalinyje dirba 20 pareigūnų; tačiau reikia toliau didinti darbuotojų skaičių siekiant patenkinti esamus poreikius. Pastaraisiais metais Juodkalnija priėmė šaliai kylančios sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmės vertinimą – remiantis šiuo vertinimu yra nustatomi su saugumu susiję prioritetai. Priimta baudžiamojo kodekso pakeitimų ir taip sudaryta galimybė įgyvendinti protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo, papildantį Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą. Birželio mėn. įsigaliojo operatyvinio bendradarbiavimo susitarimas su Eurojustu, o rugsėjo mėn. paskirtas Eurojusto ryšių palaikymo prokuroras.

Apskritai vizų režimo liberalizavimo kriterijų tebesilaikoma. Jie turėtų būti įgyvendinami veiksmingiau. Reikia imtis šių veiksmų:

·toliau veiksmingai įgyvendinti ES ir Juodkalnijos readmisijos susitarimą, prireikus – su ES valstybėmis narėmis sudarant įgyvendinimo protokolus;

·surengti aukšto lygio informavimo kampaniją klausimais, susijusiais su teisėmis ir pareigomis, kylančiomis naudojantis beviziu režimu, daugiausia dėmesio skiriant sritims, kuriose neteisėtos migracijos poveikis didžiausias;

·imtis papildomų veiksmų kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija srityje;

·padidinti pagalbą pažeidžiamų gyventojų grupėms siekiant sustiprinti jų ilgalaikę socialinę ir ekonominę integraciją.

Serbija 

Neteisėta migracija, įskaitant readmisiją

Kalbant apie uždavinius, susijusius su neteisėta migracija, iš 2016 m. antrojo pusmečio – 2017 m. pirmojo pusmečio tendencijos matyti, kad šiek tiek padaugėjo atsisakymų leisti atvykti ir neteisėto buvimo atvejų. Iš Serbijos piliečių prieglobsčio prašymų skaičiaus ES matyti, kad per 2016 m. antrąjį pusmetį – 2017 m. pirmąjį pusmetį šių prašymų sumažėjo net 41 proc. (nuo 7 140 iki 4 225). 2016 m. neleista atvykti 7 910 Serbijos piliečių; 2015 m. atsisakymo leisti atvykti atvejų skaičius buvo beveik toks pats – 7 850. 2015–2016 m. neteisėto buvimo atvejų sumažėjo 19 proc. (nuo 13 785 iki 11 180). 2015–2016 m. net 55 proc. sumažėjo prieglobsčio prašymų (nuo daugiau kaip 30 325 iki 13 515). Prieglobsčio suteikimo prašytojams lygis yra žemas (1,86 proc. 2015 m. ir 1,95 proc. 2016 m.). Serbijos piliečiams skirtų sprendimų grąžinti sumažėjo 7 proc. – nuo 14 985 2015 m. iki 13 870 2016 m. Serbija labai gerai bendradarbiauja vykdydama savo piliečių readmisiją – 2015 m. grąžintų asmenų procentinė dalis siekė 86,65 proc., o 2016 m. – 89,04 proc. Trečiųjų šalių piliečių readmisija – susirūpinimą kelianti sritis (ypač kalbant apie readmisiją iš Bulgarijos, Vengrijos ir Rumunijos). 2017 m. spalio 3 d. Serbija Jungtiniame readmisijos komitete įsipareigojo visiškai įgyvendinti ES ir Serbijos readmisijos susitarimo nuostatas dėl trečiųjų šalių piliečių. Per ateinančius mėnesius bus vykdoma nuodugni stebėsena. Neseniai priimtas Serbijos sprendimas Irano piliečiams taikyti bevizį režimą kelia susirūpinimą ir turi būti atidžiai stebima, kaip jis įgyvendinamas.

2016 m. pabaigoje Serbija peržiūrėjo savo reagavimo į padidėjusį migrantų skaičių veiksmų planą, skirtą laikotarpiui iki 2017 m. gruodžio mėn. 2017 m. vasario mėn. Serbija pradėjo rengti naują 2017–2020 m. kovos su neteisėta migracija strategiją ir veiksmų planą. Atidėtas naujo prieglobsčio įstatymo priėmimas ir dar nepriimtas naujas įstatymas dėl užsieniečių. Serbija nuolat vykdo prieglobsčio prašytojų skaičiaus ir pagal readmisijos susitarimus grąžinamų asmenų skaičiaus tendencijų stebėseną, be kita ko, atnaujindama statistinius duomenis ir kurdama migracijos profilius. Serbija stengiasi remti grąžinamų asmenų reintegraciją, įskaitant paramą vietos bendruomenių lygmeniu. Be to, ši šalis finansiškai remia pilietinės visuomenės organizacijas siekdama rengti informavimo kampanijas klausimais, susijusiais su readmisijos procedūromis ir piktnaudžiavimo beviziu režimu rizika, įskaitant paramą konkrečioms gyventojų, kuriems kyla didesnė rizika neteisėtai išvykti iš šalies, grupėms.

Viešoji tvarka ir saugumas

Kalbant apie organizuotą nusikalstamumą, Serbija yra viena iš šalių, kurių piliečiai, kaip pranešama, įvykdo daugiausia organizuotų turtinių nusikaltimų ES, ypač Belgijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Be to, Serbija yra viena iš šalių, kurių piliečiai dažniausiai nukenčia nuo iš Vakarų Balkanų regiono vykdomos PŽ. Nurodoma, jog nusikaltėliai iš Serbijos Vakarų Balkanų maršrutu vykdo prekybą kokainu ir dažnai per Serbiją į ES neteisėtai gabena tabako gaminius. Serbijoje tebėra sukaupta labai daug šaunamųjų ginklų ir tai kelia riziką neteisėtos šaunamųjų ginklų prekybos požiūriu.

Siekiant sustiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu, Valdžios institucijų, kovojančių su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir korupcija, organizavimo ir jurisdikcijos įstatyme (jis įsigalios 2018 m. kovo mėn.) numatoma įsteigti specializuotas institucijas, kurios bus atsakingos už minėtos srities bylų nagrinėjimą, persekiojimą ir sprendimų priėmimą. Serbija sustiprino bendradarbiavimą su Europolu; 2017 m. kovo mėn. ši šalis komandiravo ryšių palaikymo pareigūną į Europolo būstinę. 2017 m. rugsėjo mėn. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros regioninis ryšių palaikymo pareigūnas komandiruotas į Belgradą. Tą patį mėnesį Serbija pasirašė darbo susitarimą su Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL). Nauja finansų tyrimų strategija dar nepriimta ir apskritai trūksta iniciatyvos atliekant finansų tyrimus. 2016 m. sukurta Nuolatinė kovos su neteisėtu žmonių gabenimu darbo grupė. 2017 m. rugpjūčio mėn. priimta nauja 2017–2022 m. prekybos žmonėmis prevencijos ir kovos su ja strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas. Remdamasi šia strategija Serbija turi imtis veiksmų siekdama aktyviai nustatyti PŽ aukas ir tinkamai jas apsaugoti. Serbija dar nepradėjo derybų su Eurojustu dėl operatyvinio bendradarbiavimo susitarimo, kadangi dar nepriimtas naujas su ES acquis suderintas duomenų apsaugos įstatymas.    

Apskritai vizų režimo liberalizavimo kriterijų tebesilaikoma. Jie turėtų būti įgyvendinami veiksmingiau. Reikia imtis šių veiksmų:

·toliau veiksmingai įgyvendinti ES ir Serbijos readmisijos susitarimą, prireikus – su ES valstybėmis narėmis sudarant įgyvendinimo protokolus; skirti daugiau dėmesio trečiųjų šalių piliečių readmisijai;

·surengti aukšto lygio informavimo kampaniją klausimais, susijusiais su teisėmis ir pareigomis, kylančiomis naudojantis beviziu režimu, daugiausia dėmesio skiriant sritims, kuriose neteisėtos migracijos poveikis didžiausias;

·toliau stiprinti žvalgyba grindžiamus tyrimus, kad būtų pasiekta tvarių rezultatų priimant apkaltinamuosius nuosprendžius ir sunaikinant tinklus, vykdančius organizuotus nusikaltimus, pinigų plovimą, neteisėtą žmonių gabenimą ir PŽ;

·padidinti pagalbą pažeidžiamų gyventojų grupėms siekiant sustiprinti jų ilgalaikę socialinę ir ekonominę integraciją.

II.2 Rytų partnerystė

Moldova

Neteisėta migracija, įskaitant readmisiją

Kalbant apie uždavinius, susijusius su neteisėta migracija, per 2016 m. antrąjį pusmetį – 2017 m. pirmąjį pusmetį šiek tiek padaugėjo atsisakymų leisti atvykti ir sumažėjo neteisėto buvimo atvejų. Daugiausia prieglobsčio prašymų Moldovos piliečiai ES pateikė 2016 m. pavasarį, o iš prieglobsčio prašymų, pateiktų per 2016 m. antrąjį pusmetį – 2017 m. pirmąjį pusmetį, skaičiaus tendencijos matyti, jog šių prašymų sumažėjo net 58 proc. (nuo 1 730 iki 720). 2015–2016 m. atsisakymų leisti atvykti sienos perėjimo punktuose padaugėjo 71 proc. (nuo 2 725 iki 4 660), o neteisėto buvimo atvejų šiuo laikotarpiu taip pat padaugėjo – net 89 proc. (nuo 4 050 iki 7 660). 2015–2016 m. prieglobsčio prašymų padaugėjo net 99 proc. (nuo 1 850 iki 3 675). 2015 m. prieglobsčio suteikimo prašytojams lygis siekė 10,81 proc., o 2016 m. jis sumažėjo iki 2,07 proc. 2015–2016 m. Moldovos piliečiams skirtų sprendimų grąžinti padaugėjo iš esmės, t. y. 178 proc. (nuo 1 810 iki 5 035). Grąžinamų asmenų procentinė dalis sumažėjo nuo 67,13 proc. 2015 m. iki 48,16 proc. 2016 m. ES valstybės narės labai vertina bendradarbiavimo readmisijos srityje kokybę, apie ją galima spręsti ir iš didelės patenkintų readmisijos prašymų dalies. Vėliausiame, 2017 m. spalio 6 d. vykusiame, Jungtinio readmisijos komiteto posėdyje bendradarbiavimas su Moldova įvertintas iš esmės teigiamai.

Migracijos valdymo srityje Moldova įgyvendina 2016–2020 m. veiksmų planą, kuriuo įgyvendinama 2011–2020 m. nacionalinė migracijos ir prieglobsčio strategija. Įgyvendinant projektus, kaip antai NEXUS informavimo platformą (ji prieinama internetu ir jos biurai veikia įvairiuose Moldovos miestuose, o vienas – Paryžiuje), Moldovos piliečiams teikiama informacija apie su įvairiais migracijos aspektais susijusią naudą ir riziką.

Viešoji tvarka ir saugumas

Moldovos ONG ypač aktyviai veikia Austrijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, šios grupuotės tebevykdo visų pirma įvairius organizuotus nusikaltimus, kaip antai organizuotus turtinius nusikaltimus, neteisėtą prekybą tabaku, prekybą narkotikais (labai didelį susirūpinimą kelia prekyba heroinu), sukčiavimą akcizų srityje, sukčiavimą mokėjimo kortelėmis, taip pat pinigų plovimą. Visų pirma rusakalbiai ONG nariai naudojasi Moldova kaip tranzito šalimi pinigų plovimo ir jų išgabenimo į ES tikslu. Moldova tebėra viena iš šalių, iš kurių vykdoma PŽ. Siekdama pagerinti teisminį bendradarbiavimą, Moldova 2014 m. viduryje pasirašė susitarimą su Eurojustu; šis susitarimas įsigaliojo 2016 m. spalio mėn. Teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas sustiprintas 2014 m. gruodžio mėn. pasirašius susitarimą su Europolu.

Po galutinės vizų režimo liberalizavimo ataskaitos paskelbimo Moldova priėmė teisės aktų siekdama sustiprinti kovos su korupcija (visų pirma – aukšto lygio korupcija) ir pinigų plovimu institucinę sistemą. Tačiau gerokai vėluojama juos įgyvendinti. Susirūpinimą tebekelia klausimai, susiję su politine įtaka kovai su korupcija ir pinigų plovimu. Mėginimais pažeisti kovos su korupcija sistemą (pvz., vadinamuoju kapitalo liberalizavimo įstatymu ir vadinamuoju verslo paketu, kuriais siekiama, inter alia, pakeisti kovos su korupcija įstaigų institucinę sistemą) mažinama politinė valia kovoti su korupcija. Nors vėliausioje vizų režimo liberalizavimo ataskaitoje buvo numatyta įsteigti turto susigrąžinimo tarnybą, ši tarnyba įsteigta tik 2017 m. ir šiuo metu ji atsakinga tik už korupcijos ir pinigų plovimo bylas. Dėl vėlavimo įgyvendinti Nacionalinės profesinio sąžiningumo kontrolės tarnybos įstatymą nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. nevykdomas turto deklaracijų ir interesų konflikto atvejų tikrinimas. Delsiama imtis veiksmų dėl kovos su pinigų plovimu teisės aktų (siekiant juos suderinti su Ketvirtąja ES kovos su pinigų plovimu direktyva). 

Apskritai vizų režimo liberalizavimo kriterijų tebesilaikoma. Tačiau gali kilti pavojus kovos su korupcija ir pinigų plovimu kriterijų įgyvendinimui, jei nebus nedelsiant imtasi veiksmų siekiant užtikrinti, kad jie būtų nuolat ir tvariai įgyvendinami. Reikia imtis šių veiksmų:

·sustiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu – priimti naujų kovos su pinigų plovimu teisės aktų;

·užtikrinti visišką specializuotų kovos su korupcija įstaigų nepriklausomumą, jų veiklos efektyvumą ir veiksmingumą. Užtikrinti, kad vadinamojo verslo paketo būsimoji teisinė sistema neigiamai nepaveiktų kovos su korupcija ir sukčiavimo bankų srityje tyrimų;

·pirmumo tvarka užtikrinti Nacionalinės profesinio sąžiningumo kontrolės tarnybos veikimą – paskirti jos vyresniąją vadovybę ir inspektorius;

·užtikrinti tinamą Nusikalstamu būdu įgyto turto susigrąžinimo agentūros veikimą – užtikrinti prieigą prie visos reikiamos informacijos (įskaitant duomenų bazes), skirti reikiamą biudžetą ir darbuotojus, taip pat išplėsti jos veiklos sritį, kad ji apimtų nusikalstamu būdu įgytas pajamas;

·sustiprinti pastangas, kad būtų pasiekta rezultatų kovojant su aukšto lygio korupcija;

·rengti daugiau tikslinių informavimo kampanijų, per kurias paaiškinamos teisės ir pareigos, kylančios naudojantis beviziu režimu.

Gruzija

Integruotas sienų valdymas, migracijos valdymas ir prieglobstis

Kalbant apie uždavinius, susijusius su neteisėta migracija, laikotarpiu nuo 2016 m. antrojo pusmečio iki 2017 m. vidurio neteisėto buvimo atvejų ir atsisakymų leisti atvykti skaičiaus tendencijos nekito. Iš Gruzijos piliečių prieglobsčio prašymų ES matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. antrojo pusmečio (4 750 prašymų) iki 2017 m. vidurio (4 630 prašymų) jų nedaugėjo. Atsisakymų leisti atvykti sumažėjo 39 proc. – nuo 1 330 2015 m. iki 810 2016 m., o neteisėto buvimo atvejų sumažėjo 3 proc. – nuo 5 405 2015 m. iki 5 240 2016 m.; prieglobsčio prašymų padaugėjo 7,2 proc. (nuo 8 110 2015 m. iki 8 700 2016 m.). Per 2016 m. antrąjį pusmetį pateikta 22 proc. daugiau prašymų negu per pirmąjį (per pirmąjį pusmetį pateikti 3 905 prašymai, o per antrąjį – 4 750). Prieglobsčio suteikimo prašytojams lygis išliko beveik toks pats (6,62 proc. 2015 m. ir 6,48 proc. 2016 m.). Gruzijos piliečių, kuriems nurodyta išvykti, sumažėjo 12 proc. – nuo 6 415 2015 m. iki 5 635 2016 m., o grąžinamų asmenų dalis padidėjo nuo 45,13 proc. 2015 m. iki 55,90 proc. 2016 m. Grąžinamų asmenų procentinė dalis tebėra palyginti nedidelė, tačiau valstybės narės bendradarbiavimą readmisijos srityje laiko sėkmingu, o Gruzijos institucijos patenkino daugumą 2016 m. pateiktų readmisijos prašymų.

Gruzija toliau darė 2016–2020 m. migracijos strategijos ir jos veiksmų plano įgyvendinimo pažangą – ji, inter alia, sukūrė bendrą migracijos analitinę sistemą (2016 m. spalio mėn. pradėtas jos bandymas), bendrą prie sienų kylančios rizikos ir grėsmių analizės sistemą, migracijos rizikos analizės metodiką, atnaujino 2015 m. migracijos profilį ir taip toliau nuolat įgyvendino vizų režimo liberalizavimo kriterijus. Gruzija įgyvendina tris visos šalies mastu rengiamų kampanijų ir mokymų su bevizio režimo taisyklėmis susijusiais klausimais etapus ir vykdo kelionių į Šengeno erdvę stebėseną.

Kalbant apie prieglobsčio procedūras, susirūpinimą kelia tai, kad per 2017 m. pirmąjį pusmetį 8 atmesta nemažai Gruzijos piliečių prieglobsčio prašymų – jie atmesti dėl nacionalinių su saugumu susijusių aplinkybių; šis klausimas aptariamas trečiojoje ir ketvirtojoje Gruzijos pažangos įgyvendinant vizų režimo liberalizavimo veiksmų planą ataskaitose 9 ir jis turi būti sprendžiamas.

Viešoji tvarka ir saugumas

Po vėliausios vizų režimo liberalizavimo ataskaitos paskelbimo vis dar pranešama apie tai, kad Gruzija yra viena iš ES nepriklausančių šalių, kurių ONG ES įvykdo daugiausia sunkių formų ir organizuotų nusikaltimų. Gruzijos ONG yra labai mobilios, jos daugiausia vykdo organizuotus turtinius nusikaltimus (ypač organizuotus įsilaužimus, taip pat vagystes) ir ypač aktyviai veikia Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Šios ONG kelia grėsmę ES, nes jų veikla dažnai laikoma smulkiais nusikaltimais, jos valdo vis daugiau nusikalstamų rinkų ir bendradarbiauja su ES nepriklausančių šalių ONG. Gruzija tebėra viena iš tranzito šalių, per kurias į ES neteisėtai gabenamos įvairios prekės, ypač narkotikai. Gruzijoje išplaunama vis daugiau neteisėtų pajamų, įvairių ONG gaunamų ES ir ne ES šalyse, ir ji tampa išplautų nusikalstamu būdu įgytų pajamų tranzito šalimi.

Gruzija užtikrino, kad būtų nuolat laikomasi kriterijų, ir įrodė, jog yra tvirtai įsipareigojusi užkirsti kelią organizuotam nusikalstamumui ir su juo kovoti. Ji sustiprino bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu. Reikia išlaikyti ir sustiprinti pastangas, visų pirma vykdymo užtikrinimo srityje. Nacionalinės strategijos ir veiksmų planai, taip pat teisės aktai reguliariai atnaujinami. Naujoje 2017–2020 m. nacionalinėje kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijoje ir 2017–2018 m. veiksmų plane daugiausia dėmesio skiriama šioms pagrindinėms sritims: organizuotų nusikalstamų grupių (tinklas „teisėti vagys“), narkotikų, kibernetinių nusikaltimų, šiuolaikinio viešosios tvarkos palaikymo, taip pat tarptautinio bendradarbiavimo. Ateinančiais mėnesiais turėtų būti užtikrintas savalaikis ir veiksmingas šių dokumentų įgyvendinimas. Toliau daroma pažanga įgyvendinant 2015 m. pradėtas policijos srities reformas, susijusias su žvalgybos informacija grindžiamu viešosios tvarkos palaikymu ir viešosios tvarkos palaikymu bendruomenės pastangomis, taip pat daroma pažanga kuriant bendrą nusikaltimų analizės sistemą. Šios reformos labai svarbios siekiant suprasti ir tirti nusikalstamą veiklą, taip pat siekiant imtis tikslinių teisėsaugos ir baudžiamosios teisenos veiksmų. Į pagrindines valstybes nares deleguojama policijos atašė ir sudaroma naujų teisėsaugos srities susitarimų. 2017 m. balandžio mėn. Gruzija pasirašė operatyvinio ir strateginio bendradarbiavimo susitarimą su Europolu, jis įsigaliojo 2017 m. liepos mėn. Tęsiami veiksmai siekiant pradėti derybas su Eurojustu dėl bendradarbiavimo susitarimo, numatyta šias derybas pradėti 2018 m. sausio mėn.

Nors apskritai Gruzija tinkamai įgyvendina reformas kovos su korupcija srityje, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas veiksmingam 2017 m. sausio mėn. nustatyto turto deklaracijų tikrinimo mechanizmo įgyvendinimui.

Apskritai vizų režimo liberalizavimo kriterijų tebesilaikoma. Jie turėtų būti įgyvendinami veiksmingiau. Reikia imtis šių veiksmų:

·toliau rengti kampanijas su bevizio režimo taisyklėmis susijusiais klausimais, baigti rengti migracijos analizės ir rizikos analizės sistemas, taip pat sustiprinti pastangas pašalinti nustatytas pagrindines migracijos priežastis;

·pirmumo tvarka įgyvendinti su Europolu sudarytą bendradarbiavimo susitarimą ir sudaryti bendradarbiavimo susitarimą su Eurojustu;

·pirmumo tvarka užbaigti reformą žvalgybos informacija grindžiamo viešosios tvarkos palaikymo srityje ir baigti kurti bendrą nusikaltimų analizės sistemą;

·toliau vykdyti ir stiprinti tarpvalstybinę teisėsaugą ir teisminį bendradarbiavimą;

·sustiprinti pastangas užtikrinti kovos su pinigų plovimu teisės aktų vykdymą ir pastangas atsekti, įšaldyti ir konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, įskaitant tarpvalstybines pastangas. Paskirti nacionalinę turto susigrąžinimo tarnybą. Suderinti teisės aktus su Ketvirtąja ES kovos su pinigų plovimu direktyva;

·patvirtinti kovos su diskriminacija teisės akto pakeitimus siekiant jį veiksmingai įgyvendinti.

Ukraina

Integruotas sienų valdymas, migracijos valdymas ir prieglobstis

Kalbant apie uždavinius, susijusius su neteisėta migracija, iš 2016 m. antrojo pusmečio – 2017 m. pirmojo pusmečio tendencijų matyti, kad šiek tiek mažėja neteisėto buvimo atvejų ir atsisakymų leisti atvykti. Ukrainos piliečių prieglobsčio prašymų teikimo per 2016 m. antrąjį pusmetį – 2017 m. pirmąjį pusmetį tendencija ES nekito (nuo 5 435 iki 5 380). Atsisakymų leisti atvykti sumažėjo vos 5 proc. – nuo 23 795 2015 m. iki 22 495 2016 m., o neteisėto buvimo atvejų padaugėjo 26 proc. – nuo 23 480 2015 m. iki 29 565 2016 m. Gerokai, t. y. 44 proc., sumažėjo prieglobsčio prašymų – nuo 22 100 2015 m. iki 12 460 2016 m. Prieglobsčio suteikimo prašytojams lygis siekė 30,12 proc. 2015 m. ir 24,61 proc. 2016 m. Ukrainos piliečių, kuriems nurodyta išvykti, padaugėjo nuo 19 200 2015 m. iki 26 865 2016 m., o grąžinamų asmenų dalis padidėjo nuo 76,41 proc. 2015 m. iki 82,58 proc. 2016 m. Bendradarbiavimas su Ukraina readmisijos srityje toliau vyksta labai gerai, tai matyti iš ES ir valstybių narių kokybinių vertinimų.

Kalbant apie migracijos valdymą, 2017 m. liepos 12 d. patvirtinta Ukrainos valstybinė migracijos politika iki 2025 m. 2015–2017 m. vykdyta tikslinių nacionalinių prevencinių operacijų siekiant stebėti, kaip įgyvendinami migracijos teisės aktai. 2017 m. gegužės mėn. Ukraina pradėjo visos šalies masto informavimo kampaniją siekdama paaiškinti su bevizio režimo taikymu susijusias teises ir pareigas.

Viešoji tvarka ir saugumas

Kalbant apie organizuotą nusikalstamumą, Ukraina tebėra viena iš tranzito šalių, per kurias į ES neteisėtai gabenamos įvairios prekės. Heroinas dideliais kiekiais per Ukrainą, kaip ir kitas Rytų šalis partneres, į ES neteisėtai gabenamas Kaukazo maršrutu. Ukrainos ONG užsiima sukčiavimu akcizų srityje, ypač neteisėta tabako gaminių gamyba ir gabenimu į ES. Ukrainos kibernetiniai nusikaltėliai yra labai patyrę. Kalbant apie neteisėtą prekybą šaunamaisiais ginklais, nors šiuo metu neteisėtos prekybos mastas nedidelis, Ukraina yra viena iš šalių, iš kurių į ES gali būti neteisėtai gabenami šaunamieji ginklai. 2015 m. išformuotas anksčiau veikęs už organizuotų nusikaltimų tyrimą atsakingas nacionalinės policijos padalinys, o kurti naujo padalinio neplanuojama.

Ukraina ratifikavo susitarimą su Europolu dėl operatyvinio ir strateginio bendradarbiavimo. 2017 m. rugsėjo mėn. įsigaliojo bendradarbiavimo susitarimas su Eurojustu dėl kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir terorizmu. Jau padarytas pirmas žingsnis kuriant kibernetinio saugumo sistemą – 2017 m. spalio mėn. Parlamentas priėmė kibernetinio saugumo įstatymą, kad būtų galima pradėti formuoti valstybinę šios srities politiką ir sukurti sąlygas, kuriomis būtų užtikrinama šalies informacijos infrastruktūros kibernetinė apsauga. 

Po galutinės vizų režimo liberalizavimo ataskaitos paskelbimo padaryta pažanga įgyvendinant kovos su korupcija reformą, visų pirma pažanga užtikrinant veiksmingą naujai sukurto Nacionalinio kovos su korupcija biuro (NKKB) ir Specializuotos korupcijos persekiojimo tarnybos (SKPT) veikimą, tačiau tebekyla sunkumų užtikrinant reformų tvarumą. Pagrindiniai prioritetai turėtų būti šie: išlaikyti ir sustiprinti NKKB, SKPT ir Nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros (NKPA) nepriklausomumą ir veiksmingą veikimą. Dėl naujausių pokyčių, kaip antai griežtų ikiteisminiams tyrimams taikomų terminų nustatymo, taip pat dėl to, kad lapkričio mėn. pabaigoje Generalinė prokuratūra atskleidė visuomenei informaciją apie NKKB vykdomus slaptus tyrimus, labai sumažėjo NKKB pajėgumas veiksmingai vykdyti tyrimus, taip pat sumažėjo visuomenės pasitikėjimas kovos su korupcija institucijomis. 2017 m. gruodžio mėn. pradžioje Parlamentui pateiktas įstatymo, kuriam įsigaliojus būtų netinkamai sudarytos sąlygos lengviau atleisti kovos su korupcija institucijų vadovus, projektas; šiuo metu jis yra išbrauktas iš darbotvarkės, tačiau tebėra įregistruotas. Be to, didelį susirūpinimą kelia tai, kad dar nepriimti NKKB ir SKPT jurisdikcijai priklausančių bylų apkaltinamieji nuosprendžiai. Pašalinti šiuos trūkumus būtų lengviau, jei, visiškai laikantis Venecijos komisijos nuomonės, būtų įsteigtas nepriklausomas specializuotas aukštasis teisingumo teismas.

Kalbant apie NKPA, 2016 m. rugsėjo mėn. sėkmingai pradėta taikyti e. deklaracijų sistemą, tačiau kyla įvairių problemų ir tai labai trukdo veiksmingai tikrinti e. deklaracijas. Susirūpinimą keliantys klausimai susiję su agentūros valdymu, sudėtinga reguliavimo sistema, su tuo, kad neįdiegta automatinio tikrinimo programinė įranga, kad neužtikrinta tiesioginė automatinė prieiga prie susijusių duomenų bazių ir registrų, taip pat su tuo, kad kitų valstybinių institucijų bendradarbiavimas ir toliau yra nepakankamas. Tai, kad neseniai prieš NKPA vadovybę iškelta byla dėl informatorių, taip pat kelia susirūpinimą dėl šios institucijos patikimumo ir jos gebėjimo pasiekti rezultatų.

Kitas susirūpinimą keliantis pokytis – vis didėjantis spaudimas pilietinei visuomenei, įskaitant spaudimą, kylantį dėl nusikalstamų veikų tyrimų ir fizinių išpuolių. Didelį susirūpinimą taip pat kelia 2017 m. kovo mėn. patvirtinti teisės aktų pakeitimai, kuriais reikalaujama, kad kovotojai su korupcija pateiktų turto deklaracijas.

Apskritai vizų režimo liberalizavimo kriterijų tebesilaikoma. Tačiau atsižvelgiant į naujausius pokyčius būtina nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas visiškas ankstesnių reformų įgyvendinimas ir tvarumas, visų pirma siekiant įgyvendinti kovos su korupcija kriterijų. Reikia imtis šių veiksmų:

·stiprinti bendradarbiavimą su atitinkamomis ES agentūromis siekiant išvengti dėl neteisėtos migracijos kylančios rizikos;

·rengti daugiau tikslinių informavimo kampanijų, per kurias paaiškinamos teisės ir pareigos, kylančios naudojantis beviziu režimu;

·užtikrinti kovos su korupcija institucinės sistemos nepriklausomumą, veiksmingumą ir tvarumą – visų pirma, laikantis Venecijos komisijos nuomonės ir Ukrainos teisės aktų, įsteigti nepriklausomą specializuotą aukščiausiąjį kovos su korupcija teismą. Drauge turi būti užtikrintas ir sustiprintas NKKB ir SKPT nepriklausomumas ir gebėjimai, pakeičiant esamas jų darbui kenkiančias tendencijas;

·kuo skubiau atkurti NKPA patikimumą ir sukurti veiksmingą turto deklaracijų tikrinimo sistemą, be kita ko, įdiegiant automatinę tikrinimo programinę įrangą ir užtikrinant tiesioginę automatinę prieigą prie valstybės duomenų bazių ir registrų;

·atšaukti pakeitimus, kuriais išplečiama turto deklaravimo prievolių taikymo sritis, kad jos būtų taikomos pilietinės visuomenės atstovams, ir užtikrinti, kad pilietinė visuomenė galėtų be nereikalingų kliūčių ir netrukdoma atlikti savo vaidmenį;

·sustiprinti pastangas kovoti su organizuotu nusikalstamumu, be kita ko, nacionalinei policijai skiriant pakankamai lėšų ir suteikiant jai reikiamą kompetenciją, aiškiai apibrėžiant kompetenciją ir gerinant teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą.

III. Išvados

Atsižvelgdama į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 1a straipsnio 2b dalį, kuria reikalaujama, kad Komisija stebėtų, ar trečiosios šalys nuolat laikosi vizų režimo liberalizavimo reikalavimų, ir teiktų ataskaitas šiuo klausimu, Komisija laikosi nuomonės, kad, remiantis šioje ataskaitoje ir prie jos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikta analize, atitinkamos šalys tebesilaiko nustatytų vizų režimo liberalizavimo reikalavimų. Šioje ataskaitoje nurodyta, kokių tolesnių veiksmų reikėtų imtis konkrečiose srityse siekiant užtikrinti, kad šie reikalavimai būtų nuolat ir tvariai įgyvendinami. Be to, reikia užtikrinti, kad būtų toliau įgyvendinami visi kiti kriterijai.

Vakarų Balkanų šalys ir Rytų šalys partnerės, ypač Albanija, toliau ėmėsi priemonių siekdamos išspręsti dar neišspręstus su neteisėta migracija susijusius uždavinius. Jau matyti šių priemonių įgyvendinimo rezultatai. Visos Vakarų Balkanų šalys ir Rytų šalys partnerės, kurioms taikomas bevizis režimas, toliau sklandžiai bendradarbiauja readmisijos srityje ir apskritai grąžinamų asmenų procentinė dalis yra didelė.

Kalbant apie organizuoto nusikalstamumo prevenciją ir kovą su juo, nors nuolat dedama pastangų, ES valstybėse narėse šių šalių organizuotos nusikalstamos grupės aktyviai tebevykdo neteisėtą prekybą šaunamaisiais ginklais, turtinius nusikaltimus ir neteisėtą prekybą įvairiomis prekėmis (ypač narkotikais ir tabaku), pinigų plovimą, prekybą žmonėmis, neteisėtą migrantų gabenimą ir kibernetinius nusikaltimus. Reikėtų sustiprinti pastangas kovoti su šiais nusikaltimais.

Kalbant apie korupcijos ir pinigų plovimo prevenciją ir kovą su šiais nusikaltimais, Moldova turi nedelsdama imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas šio kriterijaus įgyvendinimas ir reformų tvarumas. Atsižvelgdama į naujausius pokyčius Ukraina taip pat turi nedelsdama imtis veiksmų, kad būtų apsaugotos įgyvendinant ankstesnes reformas nustatytos kovos su korupcija priemonės ir kad būtų galima daryti tolesnę pažangą.

Vizų režimo liberalizavimo kriterijų įgyvendinimas – tebevykstantis nuolatinis procesas. Būtų tikslinga šiuos klausimus toliau aptarti įprastiniuose Teisingumo, laisvės ir saugumo pakomitečio posėdžiuose, vykstant ES ir šalių, kurioms taikomas vizų režimo liberalizavimas (įskaitant, jei aktualu, Vakarų Balkanų šalis), dialogui, vykstant deryboms dėl stojimo į ES bei vyresniųjų pareigūnų posėdžiuose. 2018 m. Komisija pateiks Europos Parlamentui ir Tarybai kitą ataskaitą apie tai, ar trečiosios šalys nuolat laikosi vizų režimo liberalizavimo kriterijų.

(1)

     2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1) su pakeitimais, padarytais 2017 m. kovo 1 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/371 (OL L 61, 2017 3 8, p. 1).

(2)

      http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-6290-2017-ADD-1/lt/pdf .

(3)

   Konkrečios sritys kiekvienai šaliai nustatytos pagal atitinkamus vizų režimo liberalizavimo veiksmų planus. Kriterijai suskirstyti pagal keturis techniniu požiūriu susijusių klausimų skyrius: 1) dokumentų, įskaitant biometrinius duomenis, saugumas; 2) integruotas sienų valdymas, migracijos valdymas ir prieglobstis; 3) viešoji tvarka ir visuomenės saugumas; 4) išorės santykiai ir pagrindinės teisės. Šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama šioms konkrečioms sritims (jos susijusios su 2 ir 3 skyriais): Albanijoje – neteisėtos migracijos ir teisėsaugos, buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje – organizuoto nusikalstamumo ir teisėsaugos, Bosnijoje ir Hercegovinoje – neteisėtos migracijos ir organizuoto nusikalstamumo, Juodkalnijoje – neteisėtos migracijos ir organizuoto nusikalstamumo, Serbijoje – neteisėtos migracijos ir organizuoto nusikalstamumo, Moldovoje – neteisėtos migracijos, kovos su korupcija ir pinigų plovimo, Gruzijoje – neteisėtos migracijos, prieglobsčio, organizuoto nusikalstamumo, kovos su korupcija ir kovos su diskriminacija, Ukrainoje – neteisėtos migracijos, kovos su korupcija ir organizuoto nusikalstamumo. Komisija taip pat toliau atidžiai stebi, kaip yra įgyvendinami kriterijai (ypač pagal 1 ir 4 skyrius), susiję su kova su diskriminacija ir pažeidžiamų gyventojų grupių padėtimi, konkrečiai – su romų įtraukties priemonių įgyvendinimu.

(4)

     Naujausias plėtros dokumentų paketas priimtas 2016 m. lapkričio mėn.

(5)

     Pagal 2010 m. lapkričio 8 d. Komisijos pareiškimą: http://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2009_2014/documents/d-mk/dv/1027_12/1027_12en.pdf.  

(6)

     Toliau – Moldova.

(7)

     Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija, taip pat Šveicarija, Norvegija, Lichtenšteinas ir Islandija.

(8)

     2017 m. sausio–birželio mėn. 26 proc. visų sprendimų sudarė sprendimai prašymą atmesti dėl nacionalinių su saugumu susijusių aplinkybių. 2016 ir 2015 m. šiuo pagrindu atmestų prašymų dalis sudarė atitinkamai 5 ir 4 proc. (šaltinis – UNHCR).

(9)

     COM(2015) 199 / SWD(2015) 103 final, priimta 2015 05 08, ir COM(2015) 684 / SWD(2015) 299 final, priimta 2015 12 18.