This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52017DC0810
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL on progress in implementing Regulation (EC) 166/2006 concerning the establishment of a European Pollutant Release and Transfer Register (E-PRTR)
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl pažangos įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro (E-IPTR) sukūrimo
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl pažangos įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro (E-IPTR) sukūrimo
COM/2017/0810 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 12 13
COM(2017) 810 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
dėl pažangos įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro (E-IPTR) sukūrimo
{SWD(2017) 710 final}
{SWD(2017) 711 final}
Turinys
1. Įvadas
2. E-IPTR reglamentas – dabartinė padėtis
2.1.E-IPTR svetainė
2.2.Komisijos rekomendacijos
2.3.Įgyvendinimas valstybėse narėse
2.4.Sankcijos ir baudos
3. Vertinimas pagal programą REFIT
3.1.Vertinimo apimtis
3.2.Vertinimo rezultatai
4. Galimi E-IPTR patobulinimai
4.1.Veiksmai, kurių imtasi atsižvelgiant į 2013 m. įgyvendinimo ataskaitą
4.2.Veiksmai, kurių imtasi atsižvelgiant į neseniai atliktą vertinimą
5. Išvados
1. Įvadas
Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registre (toliau – E-IPTR) pateikiama aukštos kokybės su aplinka susijusi informacija apie teršalus, išmetamus iš didžiausių Europos pramoninių įrenginių.
Europos Sąjungos visuomenė, suinteresuotieji subjektai, analitikai, politikos formuotojai ir sprendimus priimantys asmenys labai vertina šią informaciją, nes ji naudojama siekiant nustatyti ekonomiškai efektyvių išmetamųjų teršalų mažinimo strategijų prioritetus, įvertinti taršos mažinimo pažangą ir skatinti operatorius taikyti aplinką tausojančią praktiką ir technologijas.
E-IPTR sukurtas Reglamentu (EB) Nr. 166/2006 1 , juo Europos Sąjungoje įgyvendinamas Orhuso konvencijos JT EEK IPTR (Kijevo) protokolas 2 . Taigi šio registro pagrindas – esamas 2000 m. sukurtas Europos išmetamų teršalų registras (toliau – EITR).
E-IPTR reglamento 17 straipsnyje nustatyta, kad Komisija turi peržiūrėti valstybių narių pagal 7 straipsnį pateiktus išmetamųjų teršalų duomenis ir pagal 16 straipsnį pateiktą papildomą informaciją.
2013 m. Europos Parlamentui ir Tarybai pagal 17 straipsnį pateikta pirmoji tokia ataskaita 3 . Joje įvertinti pirmieji treji E-IPTR veiklos metai: 2007, 2008, ir 2009 m. Ši antroji ataskaita apima ketverius paskesnius metus: 2010, 2011, 2012 ir 2013 m.
Siekiant patikrinti, ar E-IPTR reglamentas „atitinka savo paskirtį“, jis taip pat atrinktas įvertinti pagal Europos Komisijos Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) 4 . Šio vertinimo tikslas – įvertinti reglamento veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, suderinamumą ir Europos pridėtinę vertę. Atliekant vertinimą, nagrinėta E-IPTR suteikta nauda, taip pat galimybė reglamentą supaprastinti ir sumažinti reglamentavimo išlaidas ir naštą.
Be E-IPTR vertinimo Aplinkos GD atliko visais ES aplinkosaugos teisės aktais nustatytų platesnio masto stebėsenos ir ataskaitų teikimo prievolių tinkamumo patikrą 5 . Atliekant šiuos vertinimus vienu metu, užtikrinta tarpusavio sąveika.
Taigi ši ataskaita apima tris pagrindines sritis:
·E-IPTR įgyvendinimo ir jo pokyčių nuo tada, kai buvo paskelbta 2013 m. ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai, apžvalga (2 skirsnis);
·REFIT vertinimo santrauka (3 skirsnis);
·galimų E-IPTR patobulinimų vertinimas (4 skirsnis).
2. E-IPTR reglamentas – dabartinė padėtis
E-IPTR reglamento įgyvendinimas priklauso nuo koordinuojamų ES lygmens veiksmų, kurių imasi Europos Komisija ir Europos aplinkos agentūra (EAA), ir nacionalinių priemonių.
Valstybių narių atsakymai į 16 straipsnio klausimus apie įgyvendinimą pateikti EAA ataskaitų teikimo prievolių duomenų bazėje 6 . Šie atsakymai išanalizuoti E-IPTR vertinimo pagrindžiamajame tyrime 7 . Toliau pateiktos pagrindinės pastabos dėl E-IPTR reglamento įgyvendinimo.
1.1.E-IPTR svetainė
Nuo tada, kai 2007 m. E-IPTR svetainėje pradėta gauti duomenis iš valstybių narių, ji tapo galutiniu kasmet teikiamos informacijos apie išmetamuosius teršalus, susijusius su Europos pagrindinėmis pramoninės veiklos rūšimis, šaltiniu. Ši su aplinka susijusi informacija nemokamai skelbiama interaktyvioje EAA sukurtoje ir tvarkomoje svetainėje 8 .
E-IPTR saugomi duomenys apie pagrindinius teršalus, kuriuos teikia maždaug 30 000 pramoninių įrenginių operatoriai. Šie duomenys apima 65 rūšių ekonominę veiklą, kuri vykdoma reglamente nurodytuose pagrindiniuose pramonės sektoriuose 9 . Šie pramonės sektoriai glaudžiai (tačiau ne tiksliai) suderinti su veiklos rūšių, reglamentuojamų pagal Pramoninių išmetamų teršalų direktyvą (PITD), sąrašu 10 .
Operatoriai kasmet teikia informaciją apie kiekvieno įrenginio į orą, vandenį ir žemę išleidžiamų teršalų kiekį, taip pat už objekto vietos ribų perduodamas atliekas ir nuotekose esančius teršalus. E-IPTR pateikiami geriausi turimi duomenys. Tai gali būti matavimų, skaičiavimų ar vertinimų duomenys ir jie apima bet kokį – tyčinį, atsitiktinį, įprastinį arba neįprastinį – teršalų išleidimą į aplinką.
Išmetamųjų teršalų duomenys apima 91 pagrindinį teršalą, įskaitant sunkiuosius metalus, pesticidus, šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir dioksinus. Siekiant dėmesį sutelkti į didžiausius išmetamųjų teršalų šaltinius, ataskaitos teikiamos tik apie įrenginius, iš kurių išmetami teršalai viršija nustatytas išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes.
Be šių svarbiausių duomenų rinkinių, apimančių pagrindinius sutelktosios taršos šaltinius, E-IPTR taip pat saugomi erdviniu požiūriu neapibendrinti duomenys, susiję su teršalų išleidimu iš pasklidosios taršos šaltinių.
E-IPTR svetainė ir susijusios paieškos priemonės suprojektuotos taip, kad su duomenimis būtų kuo lengviau susipažinti. Todėl E-IPTR svetainės lankytojų yra daug (vidutiniškai ji aplankoma 242 kartus per dieną) ir įvairių (įskaitant viešąsias tarnybas, privačias įmones ir plačiąją visuomenę).
1.2.Komisijos rekomendacijos
Kad padėtų valstybėms narėms nuosekliai įgyvendinti E-IPTR, 2006 m. Komisija paskelbė rekomendacinį dokumentą, kuriame paaiškinta, kas turėtų teikti ataskaitas, kokius duomenis turėtų jose pateikti ir kaip tai turėtų būti daroma. Į šį dokumentą taip pat įtrauktas orientacinis sektorių ir teršalų, apie kuriuos reikėtų pateikti informaciją, sąrašas.
Nors šios rekomendacijos labai naudingos rengiant ataskaitas, jos buvo parengtos prieš 11 metų, taigi atėjo laikas jas atnaujinti. Tam reikėtų ne tik pagerinti rekomendacijas jau aptartais klausimais, bet ir išspręsti įgyvendinimo klausimus, iškilusius nuo tada, kai jos pirmą kartą buvo paskelbtos, atsižvelgiant į įgytą patirtį.
1.3.Įgyvendinimas valstybėse narėse
E-IPTR reglamentą įgyvendino visos ES valstybės narės. Kadangi reglamentas yra svarbus Europos ekonominei erdvei, jis taip pat buvo įgyvendintas Norvegijoje, Islandijoje ir Lichtenšteine. Prie šių duomenų pridedami Šveicarijos ir Serbijos pateikti duomenys, taigi reglamentu nustatyta didesnė, nei numatyta, bet naudinga papildoma geografinė aprėptis.
2010, 2011, 2012 ir 2013 m. duomenis pateikė visos valstybės narės. Tačiau, kad paskatintų tam tikras valstybes nares pateikti duomenis, Komisijai teko imtis papildomų veiksmų. Vis dėlto šios pavienės problemos buvo greitai išspręstos ir oficialios pažeidimo nagrinėjimo procedūros Komisija nepradėjo.
Nacionalinės institucijos privalo įvertinti pateiktų duomenų kokybę ir tai, ar atskirų įrenginių operatorių pateikta informacija yra pakankamai išsami, nuosekli ir tiksli. Kaip nurodyta ankstesnėje įgyvendinimo ataskaitoje, dėl praktinių stebėsenos aspektų ataskaitos apie išlakas yra išsamiausios. Duomenų apie atliekų vežimą ir teršalų išleidimą į žemę yra palyginti mažai.
Kelios valstybės narės pasirinko išplėsti cheminių medžiagų, apie kurias turi pranešti operatoriai, sąrašą ir sumažinti ataskaitų teikimo ribas.
Sunkumai, su kuriais valstybės narės susiduria teikdamos E-IPTR duomenis, dažniausiai yra susiję su informacinėmis technologijomis ir su tuo, kad operatoriams trūksta reikiamų žinių (todėl daromos klaidos nurodant chemines medžiagas ir vienetus). E-IPTR ir PITD nėra pakankamai suderinti, o PITD taip pat nurodoma kaip kelianti sunkumų, visų pirma vykdant veiklą, susijusią su atliekų tvarkymu ir sąvartynais.
Dauguma valstybių narių praneša, kad E-IPTR duomenys pateikiami elektroniniu būdu, o trys valstybės narės aiškiai nurodo nepriimančios popierinių dokumentų.
EAA atlieka pateiktų duomenų kokybės užtikrinimo patikras, o kai nustatoma duomenų klaidų, valstybės narės gali jas ištaisyti. Iš viso vertinimo laikotarpiu šia pakartotinio duomenų teikimo galimybe pasinaudojo keturios valstybės narės – visais atvejais buvo siekiama ištaisyti klaidas, susijusias su neteisingai nurodytais vienetais.
Aštuonios valstybės narės nurodė pasinaudojusios 11 straipsnio konfidencialumo nuostatomis, kad pateisintų savo sprendimą nepateikti duomenų E-IPTR.
1.4.Sankcijos ir baudos
Pagal E-IPTR reglamento 20 straipsnį valstybės narės privalo nustatyti sankcijų už pažeidimus taikymo taisykles. Valstybės narės praneša apie įvairius taikomus administracinius ir baudžiamuosius procesus ir įvairių dydžių maksimalias baudas. Ataskaitiniu laikotarpiu sankcijas faktiškai pritaikė penkios valstybės narės. Dar dvi valstybės narės nurodė, kad prieš operatorius buvo pradėtos pažeidimo nagrinėjimo procedūros, tačiau operatoriams pateikus duomenis jos buvo nutrauktos. Iš šių duomenų matyti, kad valstybės narės taiko veiksmingas sankcijas ir baudas siekdamos užtikrinti, kad atitinkami operatoriai vykdytų savo E-IPTR ataskaitų teikimo prievoles.
3. Vertinimas pagal programą REFIT
Komisija atliko E-IPTR reglamento vertinimą pagal savo programą REFIT – įvertinti pagrindiniai analitiniai aspektai, susiję su reglamento veiksmingumu, efektyvumu, suderinamumu, aktualumu ir Europos pridėtine verte.
Šiuo tikslu Komisija naudojosi tokiais duomenų šaltiniais kaip valstybių narių pateikti įgyvendinimo duomenys, konsultacijos ir seminaras su suinteresuotaisiais subjektais. Be to, ji sudarė sutartį su nepriklausoma konsultacijų įmone, kad ši atliktų pagrindžiamąjį tyrimą ir surinktų konkrečią informaciją svarbiausiais klausimais.
Išsamesnės informacijos apie atliktą vertinimą pateikta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente 11 . Šioje ataskaitoje pateikiamos pagrindinės vertinimo išvados ir išsamiau nagrinėjama, kokių tolesnių veiksmų reikia imtis.
3.1. Vertinimo apimtis
Kadangi valstybės narės, kaip Kijevo protokolo susitariančiosios arba jį pasirašiusios šalys, jau yra prisiėmusios tiesiogines ataskaitų teikimo prievoles, vertinime dėmesys sutelktas į papildomus įpareigojimus pagal E-IPTR reglamentą:
a)operatorių pareigą pranešti apie penkis papildomus vandens teršalus ir mažesnes ataskaitų apie išmetamą dioksinų ir furanų kiekį teikimo ribas;
b)kasmet valstybių narių kompetentingų institucijų Komisijai teikiamus duomenis;
c)Komisijos (padedant EAA) atliekamą tų duomenų įtraukimą į viešai prieinamą E-IPTR;
d)Komisijos rengiamą rekomendacinį dokumentą, kuriuo siekiama, kad valstybių narių taikoma praktika būtų darnesnė;
e)kas trejus metus Europos Parlamentui ir Tarybai Komisijos teikiamas E-IPTR įgyvendinimo ataskaitas.
3.2. Vertinimo rezultatai
Vertinimo kriterijai vertinami taip:
·E-IPTR yra veiksminga priemonė, nes jame pateikiamas visapusiškų ir išsamių duomenų apie pramoninius išmetamuosius teršalus rinkinys. Daug suinteresuotųjų subjektų palankiai vertina tai, kad E-IPTR sudaromos sąlygos susipažinti su informacija apie aplinką. E-IPTR duomenų išsamumas ir kokybė yra tinkami ir ilgainiui gerėja. Kalbant apie duomenų aiškinimą, papildoma informacija padėtų pasiekti platesnę auditoriją;
·E-IPTR buvo pakankamai efektyvus. Dauguma duomenų teikėjų nurodė, kad, norint įvykdyti E-IPTR ataskaitų teikimo reikalavimus, kuriais papildyti Kijevo protokolu nustatyti reikalavimai, reikėjo labai mažai pastangų; duomenų valdytojai nurodė, kad tokios pastangos proporcingos plataus pobūdžio naudai, kurią teikia galimybė susipažinti su viešai skelbiamais E-IPTR duomenimis. Tačiau 16 straipsnyje nustatyto valstybių narių įpareigojimo kas trejus metus teikti ataskaitas apie bendrą E-IPTR įgyvendinimą teikiama nauda yra ribota, todėl jį būtų galima supaprastinti;
·nors pats savaime E-IPTR yra nuoseklus, susirūpinta dėl jo suderinamumo su duomenimis, teikiamais pagal susijusius aplinkosaugos teisės aktus, pvz., PITD ir atliekų acquis;
·E-IPTR išlieka aktualus, nes jame pateikiamas išsamių ir visapusiškų duomenų rinkinys, su kuriuo gali lengvai susipažinti plačioji visuomenė. Todėl E-IPTR labai prisidedama prie sprendimų aplinkosaugos srityje priėmimo skaidrumo ir visuomenės dalyvavimo priimant šiuos sprendimus;
·užtikrinant nuoseklų protokolo įgyvendinimą visose valstybėse narėse, E-IPTR pridėtinė vertė viršija Kijevo protokolo reikalavimus. E-IPTR naudotojai vertina šį tarpvalstybinį nuoseklumą, nes taip užtikrinamas informacijos apie išmetamus teršalus, susijusius su pramonine veikla, skaidrumas ir galima atlikti lyginamąjį valstybių narių vertinimą. EAA šalių pramoninės taršos profiliai 12 yra geras pavyzdys, kaip E-IPTR duomenys naudojami siekiant sukurti pridėtinę vertę politikos formuotojams, pramonės įmonėms ir plačiajai visuomenei.
Vertinime daroma išvada, kad E-IPTR reglamentas yra svarbi ES aplinkos acquis priemonė ir atitinka savo paskirtį.
4. Galimi E-IPTR patobulinimai
1.5.Veiksmai, kurių imtasi atsižvelgiant į 2013 m. įgyvendinimo ataskaitą
2013 m. Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai padaryta išvada, kad E-IPTR reglamentas yra palyginti gerai įgyvendinamas, tačiau nustatytos sritys, kuriose būtų galima kai ką patobulinti. Per paskesnius ketverius metus reglamento įgyvendinimas nuolat gerėjo, visų pirma dėl to, kad operatoriai, kompetentingos institucijos ir plačioji visuomenė įgijo E-IPTR naudojimo patirties. Kalbant apie 2013 m. ataskaitoje nustatytas tris pagrindines sritis, kurias reikia tobulinti, svarbu atkreipti dėmesį į toliau nurodytus aspektus.
a) Duomenų kokybės ir naudotojų pasitikėjimo didinimas
Operatoriai ir valstybės narės pagal reglamentą privalo E-IPTR pateikti aukštos kokybės duomenis. Nors duomenų klaidų vis dar pasitaiko, dabar Komisijai pateikiami duomenys yra išsamesni, nuoseklesni ir tikslesni, visų pirma dėl patobulintų automatinių patikrų, atliekamų ataskaitų teikimo sistemoje. Dauguma likutinių duomenų klaidų nustatoma atliekant neformalią EAA peržiūrą, o valstybės narės gali jas ištaisyti ir pateikti duomenis pakartotinai.
2013 m. ataskaitoje numatyta, siekiant gerinti duomenų kokybę, valstybėms narėms taikyti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, tačiau tokių priemonių imtis neprireikė.
Pradėta E-IPTR rekomendacinio dokumento peržiūra.
Duomenų kokybė tebėra sritis, kurią svarbu tobulinti, nes, teikiant patikimesnius ir aukštesnės kokybės duomenis, sukuriamas teigiamas ciklas – didėja naudotojų pasitikėjimas ir atitinkamai daugiau naudojamasi E-IPTR duomenimis.
2013 m. ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad Komisijai reikėtų geriau koordinuoti E-IPTR veiklą su ekspertų grupių darbu kitose, susijusiose aplinkosaugos politikos srityse. Siekiant įgyvendinti idėją pagerinti į vandenį išleidžiamų teršalų faktorius, bendradarbiauta su Vandens pagrindų direktyvos Cheminių aspektų darbo grupe – buvo įgyvendinamas projektas dėl integruoto vertinimo modeliavimo ES gėlųjų vandenų ir jūros aplinkos politikos srityje.
b) Duomenų naudojimo ir keitimosi jais gerinimas
2013 m. ataskaitoje nustatytas poreikis E-IPTR svetainę padaryti patogesnę naudotojui. Dėmesys atkreiptas į šias sritis: geresnį funkcionalumą, naršymo ir paieškos funkcijas, galimybę pateiktus duomenis papildyti technine informacija, terminologijos suvienodinimą ir nuorodų į duomenų rinkinius, sukurtus vykdant prievoles teikti kitas ataskaitas, pateikimą. Dauguma patobulinimų, įskaitant 2016 m. sukurtą naują naudotojui patogią svetainę, atlikti vykdant nuolatinę veiklą.
Be to, Komisija aktyviai skatino naudotis E-IPTR atliekant mokslinę, techninę ir politikos analizę, taip pat sudaryti sąlygas juo naudotis viešai.
c) E-IPTR reglamento paaiškinimas ir sąsajos su kitais teisės aktais
Kaip pagrindinis pramoninių išmetamųjų teršalų duomenų šaltinis E-IPTR atitinka gerąją praktiką, kurią skatinama taikyti Komisijos 7-ajame aplinkosaugos veiksmų plane, t. y. bendros informacijos apie aplinką sistemos (BIAS) principą „gamink kartą, naudok dažnai“.
Pagal sistemą INSPIRE 13 taikomas bendras požiūris į nuoseklios erdvinės informacijos rinkimą ir naudojimą taip pat suteikia galimybę E-IPTR duomenis derinti su įpareigojimais pagal susijusius teisės aktus, visų pirma su PITD ir atliekų acquis.
Pasinaudota galimybėmis toliau plėtoti duomenų srautų sąveiką ir geriau suderinti tam tikrus aspektus:
-bus atnaujinta E-IPTR IT infrastruktūra – į ją bus įtrauktas pramoninių įrenginių registras. Tokiu būdu, laikantis INSPIRE reikalavimų, bus suderinta informacija apie bendruosius administracinius parametrus, pvz., operatoriaus pavadinimą, adresą ir buvimo vietą. Savo ruožtu taip bus skatinama duomenų rinkinių ir E-IPTR sąveika. Pavyzdžiui, PITD duomenų rinkiniai bus susieti ir iš dalies integruoti į E-IPTR;
-siūlomoje Vandens pagrindų direktyvos 14 redakcijoje yra nuostata, kuria siekiama užtikrinti, kad atitinkamais atvejais E-IPTR duomenys būtų naudojami informacijai apie nacionalinę atliekų gamybą ir tvarkymą tikslinti;
-rengiamos iniciatyvos, kurių tikslas – geriau koordinuoti ataskaitų teikimą pagal E-IPTR reglamentą ir su juo glaudžiai susijusias direktyvas dėl pramoninių išmetamųjų teršalų, miesto nuotekų valymo 15 ir teršalų išmetimo nacionalinių ribų 16 .
1.6.Veiksmai, kurių imtasi atsižvelgiant į neseniai atliktą vertinimą
E-IPTR reglamento vertinimas buvo atliktas, kai registras veikė jau apie dešimtmetį. Atliekant šį vertinimą, nebuvo nustatyta, kad galiojantį reglamentą reikėtų labai supaprastinti ar patobulinti, ypač todėl, kad E-IPTR veikimą galima toliau gerinti užtikrinant geresnį reglamento įgyvendinimą.
Vertinimu patvirtinama, kad tolesni veiksmai, kurių imtasi atsižvelgiant į 2013 m. E-IPTR įgyvendinimo ataskaitą, yra aktualūs ir turėtų būti tęsiami. Jame taip pat nurodyta, kad yra galimybių dar tobulinti toliau nurodytas sritis.
a)Rekomendacijos. Vis daugiau valstybių narių bendradarbiauja taikydamos gerąją patirtį. Tačiau dar nuosekliau E-IPTR bus pradėtas įgyvendinti tada, kai bus atnaujintos dar 2006 m. parengtos ES lygmens rekomendacijos, nes nuo tada iškilo daug naujų įgyvendinimo problemų. Todėl E-IPTR rekomendacinio dokumento peržiūra bus atliekama įgyvendinant 2017 m. Komisijos darbo programą. Bus patikslinti tokie dalykai kaip reglamento taikymo sritis, veiklos apibrėžtys, išmetamųjų teršalų faktoriai ir ataskaitų elementai, kuriuos galima laikyti konfidencialiais.
b)Susijusios ataskaitos. 2013 m. ataskaitoje jau buvo numatyta, kad, toliau derinant ataskaitų teikimo pagal E-IPTR reglamentą prievoles su glaudžiai susijusiomis aplinkosaugos ataskaitų teikimo prievolėmis, galima užtikrinti, kad E-IPTR taptų efektyvesnis ir nuoseklesnis. Kaip paaiškinta pirmiau, šiuo metu vykdomomis iniciatyvomis siekiama išnagrinėti galimybes ataskaitų teikimo prievoles suderinti su E-IPTR. Ateityje, įgyvendindama susijusius teisės aktus ir atlikdama jų peržiūrą, Komisija sieks toliau išnaudoti duomenų tarpusavio sąveiką ir taip sumažinti ataskaitų teikimo naštą bei pagerinti duomenų rinkinių suderinamumą.
c)16 straipsnis. Valstybės narės yra įsipareigojusios kas trejus metus teikti ataskaitas apie tai, kaip jos taiko E-IPTR metodus ir priemones. Savo ruožtu Komisija gauta informacija naudojasi rengdama ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai pagal 17 straipsnį. Pagal 16 straipsnį gaunama informacija yra labai kokybinė ir pasikartojanti. Be to, Kijevo protokolą pasirašiusios šalys jau yra įsipareigojusios panašią informaciją pagal Kijevo protokolą teikti JT EEK 17 . Taigi yra rimtų priežasčių E-IPTR reglamento 16 ir 17 straipsnius laikyti nebeaktualiais. Todėl po horizontaliosios ataskaitų teikimo tinkamumo patikros Komisija siūlo imtis tolesnių veiksmų – panaikinti 16 straipsnyje nustatytą valstybių narių prievolę kas trejus metus teikti ataskaitas ir susijusią 17 straipsnyje nustatytą Komisijos prievolę atlikti pateiktos informacijos peržiūrą. Tai nebūtų kliūtis periodiškai atlikti išsamesnį reglamento vertinimą.
d)Duomenų kontekstas. Esamą E-IPTR papildžius didesniu kiekiu kontekstinės informacijos, jis, kaip išsamus informacijos apie aplinką šaltinis, taptų gerokai veiksmingesnis. Papildomą kontekstą būtų galima sukurti taikant tam tikras priemones, pvz., teikiant išsamesnius veiklos aprašymus, įtraukiant kiekybinius veiklos duomenis ir geriau aiškinant galimą nurodytų išmetamųjų teršalų kiekių poveikį sveikatai ir aplinkai, taip pat geriau informuojant apie galimybes susipažinti su papildoma informacija apie oro ir vandens kokybę.
5. Išvados
E-IPTR yra svarbi ir centrinė žinių apie išmetamuosius teršalus, susijusius su pramonine veikla Europoje, bazės sudedamoji dalis.
Turėdami galimybę lengvai susipažinti su E-IPTR svetainėje pateiktais aukštos kokybės duomenimis, piliečiai gauna informaciją, kuria naudojantis labai padidėja jų galimybės dalyvauti priimant platesnio masto sprendimus dėl aplinkosaugos. Be to, daugeliui kitų naudotojų, įskaitant politikos analitikus ir formuotojus, E-IPTR išlieka pagrindiniu svarbių faktų apie didelio masto pramoninės veiklos poveikį aplinkai šaltiniu.
Komisija mano, kad E-IPTR reglamentas įgyvendinamas gerai ir kad daugelis 2013 m. ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai nustatytų problemų buvo išspręstos.
Be abejonės, E-IPTR dar galima tobulinti ir šioje ataskaitoje nurodytos kelios tolesnės Komisijos veiksmų kryptys, visų pirma:
·peržiūrėti esamą rekomendacinį dokumentą siekiant padėti valstybėms narėms nuosekliai įgyvendinti E-IPTR;
·labiau supaprastinti ataskaitų teikimo prievoles geriau išnaudojant sąveiką su susijusiais aplinkosaugos teisės aktais;
·sumažinti valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą;
·išnagrinėti galimybes pateikti papildomą kontekstinę informaciją, kad E-IPTR duomenys taptų naudingesni.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB, http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32006R0166&from=LT .
