EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 11 23

COM(2017) 693 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Europos anglies dioksido rinkos veikimo ataskaita

Turinys

Akronimai ir santrumpos    

1.    ĮŽANGA    

2.    ES ATLPS INFRASTRUKTŪRA    

2.1.    Veiklos rūšys, įrenginiai ir orlaivių naudotojai, kuriems taikoma sistema    

2.2.    Sąjungos registras ir Europos Sąjungos sandorių žurnalas (ESSŽ)    

3.    ANGLIES DIOKSIDO RINKOS VEIKIMAS 2016 M.    

3.1.    Pasiūla. Į apyvartą išleisti ATL    

3.1.1.    Ribos    

3.1.2.    Išduoti ATL    

3.1.3.    Tarptautiniai kreditai    

3.2.    Paklausa. Iš apyvartos išimti ATL    

3.3.    Pasiūlos ir paklausos pusiausvyros užtikrinimas    

4.    AVIACIJA    

5.    RINKOS PRIEŽIŪRA    

5.1.    Teisinis ATL pobūdis ir apmokestinimo tvarka    

6.    IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO STEBĖSENA, ATASKAITŲ APIE JĮ TEIKIMAS IR TIKRINIMAS    

7.    ADMINISTRACINIŲ PROCEDŪRŲ APŽVALGA    

8.    TAISYKLIŲ LAIKYMASIS IR JŲ VYKDYMO UŽTIKRINIMAS    

9.    IŠVADOS IR PERSPEKTYVA    

PRIEDAS    

Akronimai ir santrumpos

APR        Akreditavimo ir patikrų reglamentas

KI        Kompetentinga institucija

CCS        Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas

ŠPM        Švarios plėtros mechanizmas

PTMV        Patvirtinti išmetamųjų teršalų mažinimo vienetai

CORSIA    Tarptautinės aviacijos anglies dioksido kompensavimo ir mažinimo sistema

EA        Europos akreditacijos organizacija

EEE        Europos ekonominė erdvė

EEX        Europos energetikos birža

EIB        Europos investicijų bankas

TMV        Išmetamųjų teršalų mažinimo vienetai

ES ATLPS    Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema

ESSŽ        Europos Sąjungos sandorių žurnalas

ŠESD        Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

ICAO        Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija

ICE        ICE Future Europe

BĮ        Bendras įgyvendinimas

PRR        Piktnaudžiavimo rinka reglamentas

FPRD2    Antroji finansinių priemonių rinkų direktyva

SATR        Stebėsenos ir ataskaitų teikimo reglamentas

SATT        Stebėsena, ataskaitų teikimas ir tikrinimas

SATTA    Stebėsena, ataskaitų teikimas, tikrinimas ir akreditacija

RSR        Rinkos stabilumo rezervas

NAĮ        Nacionalinė akreditacijos įstaiga

NER        Naujiems rinkos dalyviams skirtas rezervas

PFC        Perfluorangliavandeniliai

RES        Atsinaujinantys energijos ištekliai

TNAC        Bendras apyvartoje esančių ATL skaičius

1.ĮŽANGA

Nuo 2005 m. ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) yra ES pramonės ir elektros energijos sektoriuose išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo strategijos pamatas. Ji labai padeda siekti ES tikslo iki 2020 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį 20 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Nors ES šį tikslą tikriausiai viršys 1 , norint iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį bent 40 proc., kaip numatyta 2030 m. ES klimato ir energetikos politikos strategijoje, reikėtų nuolat daryti pažangą 2 . 2030 m. vidaus tikslą ES valstybės narės įgyvendins kartu, mažindamos išmetamųjų teršalų kiekį ir ATLPS, ir ne ATLPS sektoriuose. Tačiau gerai veikianti, pertvarkyta ES ATLPS bus pagrindinis mechanizmas siekiant šio tikslo – padėti 43 proc., palyginti su 2005 m. lygiu, sumažinti išmetamą ŠESD kiekį sektoriuose, kuriems taikoma ši sistema.

Kad ES ATLPS galėtų pasiekti šį tikslą, 2015 m. liepos mėn. Komisija pateikė teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymą 3 reformuoti ES ATLPS ketvirtuoju prekybos laikotarpiu (2021–2030 m.). Pasibaigus plataus masto trišalių dialogų 4 procesui, 2017 m. lapkričio pradžioje dėl šio pasiūlymo buvo pasiektas politinis susitarimas.

Ši Europos anglies dioksido rinkos veikimo ataskaita pateikta remiantis Direktyvos 2003/87/EB 5 (ES ATLPS direktyvos) 10 straipsnio 5 dalies ir 21 straipsnio 2 dalies reikalavimais. Kaip numatyta toje direktyvoje, ataskaitos tikslas – reguliariai, kasmet, pristatyti pokyčius Europos anglies dioksido rinkoje.

1 lentelė. Ankstesnių metų anglies dioksido rinkos padėties ataskaitos 6

Ši ataskaita skirta 2016 metams, bet joje taip pat apžvelgiamos tam tikros 2017 m. pasiūlytos ar sutartos iniciatyvos. Palyginti su ankstesne ataskaita, į ją įtrauktas naujas skyrius, kuriame aptariama netiesioginių su anglies dioksidu susijusių išlaidų kompensavimo sistema, ir nauja informacija apie rinkos stabilumo rezervo pertekliaus rodiklį, pirmą kartą paskelbtą 2017 m. gegužės mėn. Jeigu nenurodyta kitaip, šioje ataskaitoje naudoti tie duomenys, kurie buvo viešai paskelbti ir kuriuos Komisija turėjo iki 2017 m. birželio 30 d.

Intarpuose visoje ataskaitoje pateikiama bendro pobūdžio aprašomoji informacija apie įvairius ES ATLPS aspektus.

2.ES ATLPS INFRASTRUKTŪRA

2.1.Veiklos rūšys, įrenginiai ir orlaivių naudotojai, kuriems taikoma sistema

2017 m. dalyvaujančių šalių pateiktų 21 straipsnio ataskaitų 7 duomenimis, 2016 m. iš viso buvo 10 790 teisėtai veikiančių įrenginių, palyginti su maždaug 10 950 įrenginių 2015 m. ir maždaug 11 200 įrenginių dar ankstesniais metais.

Kaip ir ankstesniais metais, 2016 m. ES ATLPS daugiausia sudeginta iškastinio kuro. Tačiau 29 šalys taip pat pranešė apie biomasės naudojimą (palyginti su 27 šalimis 2015 m.) eksploatuojant 2 079 įrenginius (19 proc. visų įrenginių). Tik dvi šalys (Lichtenšteinas ir Malta) nepranešė apie biomasės naudojimą 8 . 2016 m. deginant biomasę išmesta maždaug 141 mln. tonų CO2 (8 proc. ES ATLPS ataskaitoje nurodyto išmetamo kiekio), palyginti su maždaug 125 mln. tonų CO2 2015 m. (maždaug 7 proc. ES ATLPS ataskaitoje nurodyto išmetamo kiekio). Tos pačios dvi šalys, kaip ir ankstesniais metais (Vokietija ir Švedija), pranešė apie nedidelį trijų orlaivių naudotojų sunaudojamą biodegalų kiekį (palyginti su keturiais 2015 m.) 9 . 

Pagal kategorijas, remiantis metiniu išmetamųjų teršalų kiekiu 10 , iš 2016 m. duomenų matyti, kad, kaip ir ankstesniais metais, maždaug 72 proc. įrenginių priklauso A kategorijai, beveik 21 proc. – B kategorijai ir šiek tiek daugiau nei 7 proc. – C kategorijai. Pranešama, kad daugiau nei 6 202 įrenginiai laikomi mažai taršiais įrenginiais (57,5 proc. visų įrenginių).

ES ATLPS įrenginių, kuriuose vyksta deginimas, yra visose dalyvaujančiose šalyse, daugumoje iš jų esama naftos perdirbimo, plieno gamybos, cemento, kalkių, stiklo, keramikos, plaušienos ir popieriaus gamybos įrenginių. Kalbant apie ES ATLPS veiklos rūšis, papildomai įtrauktas į sąrašą kaip kitų nei CO2 išmetamųjų teršalų šaltiniai, nurodoma, kad leidimai vykdyti pirminio aliuminio ir perfluorangliavandenilių (PFC) gamybos veiklą išduoti 13-oje šalių (Graikijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Švedijoje ir Vokietijoje), o nitrato rūgšties ir N2O gamybos veiklą – 21-oje šalyje (išskyrus Airiją, Daniją, Estiją, Islandiją, Kiprą, Latviją, Lichtenšteiną, Liuksemburgą, Maltą ir Slovėniją). Apie kitus N2O gamybos sektorius (adipo rūgšties ir glioksalio ir glioksilo rūgšties gamybos sektorius) pranešama, kad jie veikia atitinkamai trijose šalyse (Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje) ir dviejose šalyse (Prancūzijoje ir Vokietijoje). Tos pačios dvi šalys (Norvegija ir Prancūzija), kaip ir pernai, pranešė apie CO2 surinkimo ir saugojimo veiklą.

Aštuonios šalys (Islandija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Prancūzija, Slovėnija, Vokietija) pasinaudojo galimybe pagal ES ATLPS direktyvos 27 straipsnį neįtraukti į ES ATLPS mažųjų teršėjų. Kaip 2015 m., 2016 m. neįtrauktas išmetamųjų teršalų kiekis sudarė maždaug 4 mln. tonų CO2 (maždaug 0,22 proc. viso patikrinto išmetamųjų teršalų kiekio).

2017 m. pateiktų 21 straipsnio ataskaitų duomenimis, kol kas septynios šalys (Belgija, Danija, Kroatija, Lichtenšteinas, Lietuva, Prancūzija, Vengrija) pasinaudojo galimybe pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 601/2012 (toliau – Stebėsenos ir ataskaitų reglamentas) 13 straipsnį leisti stacionariesiems įrenginiams, keliantiems nedidelę riziką, naudoti supaprastintus stebėsenos planus. Nuo 2015 m. prisijungė tik Danija. Keturios šalys (Belgija, Islandija, Lenkija ir Suomija) pranešė apie šios nuostatos taikymą apie mažai taršių orlaivių naudotojams (Belgija prisijungė nuo 2015 m.).

Kalbant apie orlaivių naudotojų dalyvavimą, pranešta, kad 2016 m. stebėsenos planą turėjo 503 orlaivių naudotojai (palyginti su 524 – 2015 m. ir 611 – 2014 m.). Tai reiškia, kad ES ATLPS dalyvaujančių orlaivių naudotojų skaičius stabilizuojasi. Beveik 60 proc. (300) naudotojų, apie kuriuos pranešama, buvo komerciniai, o kiti 40 proc. (203) – nekomerciniai 11 . Iš viso 249 (beveik 50 proc.) laikomi mažaisiais teršėjais (palyginti su 274 (52 proc.) – 2015 m. ir 329 (54 proc.) – 2014 m.).

2.2.Sąjungos registras ir Europos Sąjungos sandorių žurnalas (ESSŽ)

2016 m. Sąjungos registras ir toliau teikė patikimas paslaugas Europos teršėjams (stacionariesiems įrenginiams ir orlaivių naudotojams), anglies dioksidu prekiaujančioms įmonėms ir nacionalinėms valdžios institucijoms.

Registre buvo atlikti keli techniniai ir panaudojimo galimybių patobulinimai. Tie pagerinimai susiję su vartotojų duomenų tvarkymo, sąskaitų ir sandorių funkcijomis ir autentiškumo patvirtinimo sistema, kuri buvo iš esmės patobulinta ir prie jos dabar prisijungiama per „EU Login“.

2017 m. vasarą Komisija pradėjo apklausą dėl Sąjungos registro vartotojų sąsajos ir paprašė vartotojų pateikti savo nuomones apie dabartinį sąsajos veikimą. Tikslas – toliau gerinti vartotojų naudojimąsi registru.

3.ANGLIES DIOKSIDO RINKOS VEIKIMAS 2016 M. 

Šiame skyriuje pateikiama informacija apie ES ATLPS pasiūlą ir paklausą. Skirsnyje apie pasiūlą pateikiama informacija apie ribas, nemokamai paskirstomus ATL, programą „NER 300“, aukcionus, nuo visų ATL pardavimo aukcione principo nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą elektros energijos sektoriui ir tarptautinių kreditų naudojimą. Šių metų ataskaitoje atsirado vienas naujas elementas – skyrius apie netiesioginių su anglies dioksidu susijusių išlaidų kompensavimo sistemas.

Kalbant apie paklausą, pateikiama informacija apie patikrintą išmetamųjų teršalų kiekį ir būdus suderinti ATL pasiūlą ir paklausą, kaip antai rinkos stabilumo rezervą (RSR).

3.1.Pasiūla. Į apyvartą išleisti ATL 

3.1.1.Ribos

2 lentelėje pateiktas didžiausias leidžiamas stacionariesiems įrenginiams skirtų ATL kiekis ir metinis į apyvartą išleidžiamų aviacijos ATL skaičius 12 kiekvienais trečiojo ES ATLPS etapo metais.

2 lentelė. 2013–2020 m. didžiausias leidžiamas ES ATL kiekis

3.1.2.Išduoti ATL

3.1.2.1.Nemokamai paskirstyti ATL 

Per trečiąjį etapą 3,39 proc. viso turimų ATL kiekio bus nemokamai skirta pramoniniams ir elektros energijos gamybos įrenginiams už jų pagaminamą šilumą. Ši dalis dar didės dėl leidimų, kurie bus nemokamai paskirstyti naujiems rinkos dalyviams iki 2020 m. Neįmanoma nustatyti, kokia NER dalis bus panaudota ateinančiais metais. Tačiau 2015 m. Komisijos poveikio vertinime 15 pažymėta, kad atsižvelgiant į tendencijas tikimasi, kad iš NER bus papildomai nemokamai paskirstyta 2 proc. didžiausio leidžiamo ATL kiekio. Todėl numatoma, kad per trečiąjį etapą nemokamai skiriami ATL sudarys apie 41 proc. viso kiekio. Be to, maždaug 2 proc. bendro didžiausio leidžiamo kiekio panaudojama novatoriškoms mažo anglies dioksido kiekio technologijoms finansuoti pagal programą „NER 300“ 16 . Todėl per trečiąjį etapą aukcione parduodamų ATL dalis sudaro 57 proc.

Trečiajame etape nauji įrenginiai ir įrenginiai, kurių pajėgumai gerokai didinami, atitinka reikalavimus gauti papildomų nemokamų ATL iš NER. Atėmus 300 mln. programai „NER 300“ skirtų ATL, pradiniame NER liko 480,2 mln. ATL. Visam trečiajam etapui 654 įrenginiams rezervuota 139,9 mln. ATL 17 . Likusį NER, kurį sudaro 340,3 mln. ATL, bus galima paskirstyti ateityje. Tačiau numatoma, kad didelė dalis šių ATL liks nepaskirstyta.

Iki 2017 m. birželio mėn. paskirstyti numatytų ATL kiekis sumažintas apie 301,9 mln. ATL, nes kai kurie įrenginiai buvo uždaryti arba jų gamybos apimtis ar gamybos pajėgumai buvo sumažinti, palyginti su duomenimis, kuriais iš pradžių remtasi apskaičiuojant trečiajam etapui skirtą ATL kiekį.

3 lentelė. 2013–2017 m. pramonės įmonėms nemokamai skirtų ATL skaičius (mln.) 18

Kadangi nemokamų ATL paklausa viršijo turimą jų kiekį, visiems įrenginiams, kuriems taikoma ES ATLPS, skirtų ATL kiekis sumažintas ta pačia procentine dalimi, taikant tarpsektorinį korekcinį koeficientą (pagal ATLPS direktyvą). Korekcinis koeficientas buvo apskaičiuotas 2013 m. sumažinus nemokamų ATL kiekį apie 6 proc. ir ši procentinė dalis kasmet didėja, kol 2020 m. ji pasieks apie 18 proc.

2016 m. balandžio 28 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 20 tarpsektorinio korekcinio koeficiento vertes, nustatytas Komisijos sprendime 2013/448/ES (žr. priedo 5 priedėlį), pripažino negaliojančiomis nuo 2017 m. kovo 1 d. Tad 2017 m. sausio 24 d. Komisija peržiūrėjo tame sprendime nustatytas vertes 21 , kad jos atitiktų Teisingumo Teismo sprendimą.

3.1.2.2.Programa „NER 300“

Paskelbus du kvietimus teikti pasiūlymus buvo patvirtinti 2,1 mlrd. EUR vertės 38 atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektai ir 1 anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektas, aprėpiantys 20 ES valstybių narių. Keturi iš jų jau įgyvendinti: bioenergetikos projektas „BEST“ Italijoje, bioenergetikos projektas „Verbiostraw“ Vokietijoje, vėjo elektrinių parkas „Blaiken“ Švedijoje ir nuo 2017 m. liepos 1 d. jūros vėjo elektrinių parkas „Veja Mate“ Šiaurės jūroje Vokietijoje.

Iš viso trylikoje projektų jau priimtas galutinis investavimo sprendimas, o keturi projektai atšaukti. Komisija pasiūlė atšauktuose projektuose nepanaudotas lėšas, kurių vertė sudaro bent 436 mln. EUR, reinvestuoti į esamas finansines priemones, t. y. energetikos parodomųjų projektų finansavimo priemonę „InnovFin“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės skolos priemonę, abi priemones administruoja Europos investicijų bankas (EIB). Tam 2017 m. gegužės mėn. Klimato kaitos komitete valstybės narės patvirtino svarbų „NER 300“ sprendimo 22 pakeitimą 23 .

4 lentelė. Programos „NER 300“ projektai, kuriems finansavimas skirtas pagal pirmąjį ir antrąjį kvietimus teikti paraiškas 24

Kitų kvietimų teikti pasiūlymus pagal programą „NER 300“ skelbti nenumatoma. Šiuo metu Komisija sutelkia dėmesį į finansuoti atrinktų projektų įgyvendinimą 25 ir spartų nepanaudotų lėšų reinvestavimą.

3.1.2.3.Netiesioginių su anglies dioksidu susijusių išlaidų kompensavimas

Iki šiol Komisija yra patvirtinusi 10 valstybės pagalbos sistemų netiesioginėms su anglies dioksidu susijusioms išlaidoms kompensuoti. 5 lentelėje trumpai pristatomos nuo 2013 m. patvirtintos netiesioginių su anglies dioksidu susijusių išlaidų kompensavimo sistemos.

5 lentelė. Netiesioginių su anglies dioksidu susijusių išlaidų kompensavimo sistemos, patvirtintos pagal 2012 m. ATLPS gaires 26

3.1.2.4.ATL pardavimas aukcione

Per ataskaitinį laikotarpį aukcionai vyko šiose aukcionų platformose:

·Europos energetikos biržoje (toliau – EEX) – bendroje aukcionų platformoje, skirtoje 25 valstybėms narėms, dalyvaujančioms centralizuotuose viešuosiuose pirkimuose, ir Lenkijai, kuri nusprendė centralizuotuose viešuosiuose pirkimuose nedalyvauti, tačiau dar nepaskyrė savo aukcionų platformos. Nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. EEX aukcionus vykdo kaip antroji bendra aukcionų platforma, kuri buvo paskirta 2016 m. liepos 13 d.;

·EEX – atskiroje aukcionų platformoje, skirtoje Vokietijai;

·„ICE Future Europe“ (toliau – ICE) – atskiroje aukcionų platformoje, skirtoje Jungtinei Karalystei.

Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija dar nepradėjo vykdyti ATL pardavimo aukcione.

2016 m. EEX, parduodanti ATL aukcione 27 valstybių narių (25 valstybių narių, bendradarbiaujančių bendroje aukcionų platformoje, Vokietijos ir Lenkijos) vardu, pardavė 89 proc. viso aukcionuose parduoto ATL kiekio, o ICE Jungtinės Karalystės vardu pardavė 11 proc. viso ATL kiekio.

2017 m. gegužės 4 d. visose platformose pagal Aukcionų reglamentą buvo įvykę 1000 aukcionų. Iki 2017 m. birželio 30 d. aukcionų skaičius pasiekė 1036.

6 lentelėje pateikiama EEX ir ICE aukcionuose parduotų ATL skaičiaus apžvalga iki 2017 m. birželio 30 d., įskaitant ankstyvuosius paprastųjų ATL aukcionus 32 . Paprastųjų ATL skaičiai buvo nustatyti atsižvelgiant į Sprendimą 1359/2013/ES atidėti 2014, 2015 ir 2016 m. 900 mln. ATL pardavimą aukcionuose. Aviacijos ATL kiekiai nustatyti atsižvelgiant į laikinai leidžiančias nukrypti nuostatas, aviacijos sektoriui nustatytas Sprendime Nr. 377/2013/ES ir Reglamente (ES) Nr. 421/2014.

6 lentelė. Bendras 2012–2017 m. trečiojo etapo aukcionuose parduotų ATL skaičius

Dažniausiai aukcionai vyko sklandžiai, be didelių problemų ar incidentų, o galutinės aukcionų kainos paprastai atitiko antrinės rinkos kainas. Dėl perėjimo nuo pereinamojo laikotarpio aukcionų platformų prie jas pakeitusių bendrų aukcionų platformų maždaug savaitę 2016 m. rugpjūčio mėn. 25 dalyvaujančiose valstybėse narėse nebuvo vykdoma jokių aukcionų.

2016 m. gegužės 25 d. EEX aukcionas Lenkijai ir 2016 m. gruodžio 14 d. ICE aukcionas Jungtinei Karalystei buvo atšaukti laikantis Aukcionų reglamento nuostatų. Lenkijai skirtas aukcionas buvo atšauktas dėl to, kad nepasiekta rezervinė kaina, o Jungtinei Karalystei skirtame aukcione ATL skaičius, kuriam buvo pateikti pirkimo pasiūlymai, buvo mažesnis nei aukcione parduodamų ATL skaičius. Iš viso, įskaitant du minėtuosius, buvo atšaukti penki aukcionai iš daugiau nei tūkstančio pagal Aukcionų reglamentą nuo 2012 m. pabaigos vykdytų aukcionų. Paprastųjų ATL galutinių aukciono kainų, dalyvių skaičiaus ir pasiūlymų patenkinimo santykio apžvalga nuo 2013 m. iki 2017 m. birželio 30 d. pateikta priedo 2 priedėlyje.

Aukcionų platformos išsamius kiekvieno aukciono rezultatus skelbia tam skirtose svetainėse. Papildomą informaciją apie aukcionų vykdymą, įskaitant dalyvavimą, pasiūlymų patenkinimo santykį ir kainas, galima rasti valstybių narių ataskaitose, kurias skelbia Komisija 34 .

Visos aukcionuose gautos pajamos nuo 2012 m. iki 2017 m. birželio 30 d. sudarė daugiau nei 18,4 mlrd. EUR (vien 2016 m. bendros įplaukos sudarė 3,79 mlrd. EUR). ES ATLPS direktyvoje numatyta, kad bent 50 proc. aukcione gautų pajamų, įskaitant visas pajamas, gautas iš ATL, paskirstytų siekiant solidarumo ir ekonomikos augimo, valstybės narės turėtų panaudoti su klimatu ir energetika susijusiems tikslams įgyvendinti. 2016 m. valstybės narės iš ATLPS apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione gavo 3,79 mlrd. EUR pajamų. Remiantis Komisijai pateikta informacija, valstybės narės maždaug 80 proc. tų pajamų 2016 m. išleido arba planavo išleisti nustatytiems su klimatu ir energetika susijusiems tikslams 35 , tačiau tarp jų esama skirtumų 36 .

3.1.2.5.Nuo visų ATL pardavimo aukcione principo nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas elektros energijos sektoriui

2016 m. elektros energijos gamintojams nemokamai paskirstytų ATL skaičius nurodytas 1 lentelėje, priedo 1 priedėlyje, o didžiausias ATL skaičius per metus nurodytas 1 priedėlio 2 lentelėje.

2009–2016 m. bendra ataskaitoje nurodyta paramos investicijoms vertė yra maždaug 11 mlrd. EUR. Apie 80 proc. šių investicijų skirta infrastruktūrai modernizuoti ir modifikuoti, o likusios investicijos buvo susijusios su švariomis technologijomis arba tiekimo įvairinimu. Keli investicijų pavyzdžiai – elektros energijai gaminti sunaudojamo energijos kiekio sumažinimas Lietuvoje, izoliacijos keitimas veikiančiose garų paskirstymo linijose Čekijoje irkogeneracinio įrenginio, daugiausia kūrenamo gamtinėmis dujomis, statyba Bulgarijoje.

Visi nemokamai nepaskirstyti ATL parduodami aukcione. 1 pav. parodytas ATL skaičius, kurį 2013–2016 m. užsisakė reikalavimus atitinkančios valstybės narės.

1 pav. Nemokamai paskirstyti ATL pagal 10c straipsnį

2 pav. parodyta, kiek 10c straipsnio ATL paskirstyta, parduota aukcionuose arba liko nepanaudota. Pavyzdžiui, 82 mln. nepanaudotų ATL atimta iš 2013–2016 m. Lenkijos ATL, kuriais prekiaujama aukcione, dalies, bet dar nemokamai nepaskirstyta ar neįtraukta į aukcione parduotiną skaičių.

2 pav. ATL pasiskirstymas (paskirstyti, parduoti aukcione, likę nepanaudoti)

7 lentelėje parodytas skaičius, kiek nepanaudota ir iki 2016 m. išskaičiuota ATL, kuriais buvo prekiaujama aukcione 2013–2016 m., ir likusių nepanaudotų ATL skaičius.

7 lentelė. Nepanaudotų 10c straipsnio ATL tvarkymas 2013–2016 m.

3.1.3.Tarptautiniai kreditai

Nors tikslus per antrąjį ir trečiąjį etapus (2008–2020 m.) suteiktų teisių naudoti kreditus skaičius iš dalies priklausys nuo būsimo patikrinto išmestų teršalų kiekio, rinkos analitikai apskaičiavo, kad jis sieks apie 1,6 mlrd. kreditų. 2017 m. birželio 30 d. duomenimis, iš viso buvo panaudota arba į ATL pakeista 1,48 mlrd. tarptautinių kreditų, t. y. daugiau kaip 90 proc. didžiausio leidžiamo kiekio sąmatos.

3 pav. pavaizduotas tarptautinių kreditų keitimas. Visa apžvalga pateikta priedo 3 priedėlyje.

3 pav. Tarptautinių kreditų keitimo iki 2017 m. birželio 30 d. suvestinė

3.2.Paklausa. Iš apyvartos išimti ATL

Remiantis Sąjungos registro duomenimis, apskaičiuota, kad 2016 m. iš ES ATLPS dalyvių įrenginių išmesta 2,9 proc. mažiau ŠESD nei 2015 m. Tai rodo išmetamųjų teršalų kiekio mažėjimo tendenciją nuo sistemos trečiojo etapo pradžios 2013 m.

8 lentelė. Patikrintas išmetamųjų teršalų kiekis (mln. tonų anglies dioksido ekvivalento)

BVP duomenys, pateikti adresu http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/table.do?tab=table&init=1&plugin=1&language=en&pcode=tec00115  

(žiūrėta 2017 m. liepos mėn.). Patikrintas išmestų aviacijos teršalų kiekis atskirai nurodytas 4 skirsnyje.

Kaip parodyta lentelėje, deginimo veikla yra lemiamas skatinamasis veiksnys mažinant patikrintą išmetamųjų teršalų kiekį.

Savanoriškai panaikintų ATL skaičius 2016 m. siekia 63 573 ATL. Iš viso iki šiol įregistruoti 267 933 ATL panaikinimo atvejai.

3.3.Pasiūlos ir paklausos pusiausvyros užtikrinimas 

Trečiojo etapo pradžioje ES ATLPS buvo būdingas didelis ATL pasiūlos ir paklausos pusiausvyros sutrikimas, dėl jo 2013 m. atsirado apie 2,1 mlrd. ATL perteklius. Perteklius buvo šiek tiek sumažintas 2014 m. ir po to gerokai sumažėjo – iki 1,78 mlrd. ATL 2015 m. ir iki 1,69 mlrd. ATL 2016 m. Tai atspindi tolesnio ATL pasiūlos mažėjimo 2016 m., paskutiniais atidėjimo priemonės metais, 200 mln. poveikis. Kadangi 2016 m. išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo maždaug 2,9 proc., mažesnė paklausa iš dalies atsvėrė pasiūlos mažėjimo poveikį pertekliui.

Tam struktūriniam ATL pasiūlos ir paklausos disbalansui ištaisyti 2015 m. susitarta sukurti rinkos stabilumo rezervą (RSR) ir taip užtikrinti didesnį aukcione parduodamų ATL pasiūlos lankstumą. Galiausiai atidėti ATL bus perkelti į rezervą, kuris pradės veikti nuo 2019 m. sausio mėn.

Bendras apyvartoje esančių ATL skaičius, kuris yra svarbus sprendžiant, ar papildyti RSR arba išimti iš jo dalį ATL, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

TNAC = pasiūla – (paklausa 38 + RSR esantys ATL)

ATL pasiūlą sudaro iš antrojo ES ATLPS etapo (2008–2012 m.) perkelti leidimai, leidimai, kuriais prekiaujama aukcionuose, nemokamai paskirstomi leidimai ir leidimai naujiems rinkos dalyviams skirtame rezerve (NER), o paklausą lemia įrenginių išmetamas teršalų kiekis ir panaikinti ATL. Daugiau informacijos rasite priedo 4 priedėlyje pateiktoje 1 lentelėje.

TNAC nustatymo pradinis taškas yra bendras po antrojo etapo likusių ATL, kurie nebuvo grąžinti arba panaikinti, skaičius 39 . Šis bendras sukauptų 1 749 540 826 ATL 40 skaičius yra tikslus apyvartoje esančių ATLPS ATL skaičius trečiojo ES ATLPS prekybos laikotarpio pradžioje.

Anglies dioksido rinkos padėties ataskaita leidžia konsoliduoti pasiūlos ir paklausos duomenis, kurie skelbiami laikantis ES ATLPS direktyvoje ir jos įgyvendinimo nuostatose nustatytų ataskaitų teikimo įsipareigojimų terminų. Šie terminai, atitinkami duomenys ir jų aprėptis pateikti priedo 4 priedėlio 2 lentelėje. 4 pav. parodyta 2016 m. pasiūlos ir paklausos sudėtis. Svarbūs duomenys taip pat buvo paskelbti pranešant apie bendrą apyvartoje esančių ATL skaičių (TNAC) RSR tikslais 41 .

4 pav. Bendros pasiūlos ir paklausos sudėtis iki 2016 m. pabaigos

Pasiūla (bendra, mln. ATL)     Paklausa (bendra, mln. ATL)

2019 m. pradės veikti RSR ir kiekvienų metų gegužės mėn. viduryje Komisija reguliariai skelbs ankstesnių metų TNAC. 2017 m. gegužės mėn. TNAC paskelbtas pirmą kartą ir jį sudarė 1 693 904 897 ATL 42 .

5 pav. 43 pateikti suvestinių ES ATLPS pasiūlos ir paklausos iki 2016 m. pabaigos duomenų pokyčiai. 2013 m. pasiūla viršijo 2 mlrd. ATL, o paklausa truputį sumažėjo iki maždaug 1,9 mlrd. ATL. 2014 m. ir bendra pasiūla, ir paklausa sumažėjo iki maždaug 1,8 mlrd. ATL. 2015 m. pasiūla dar sumažėjo iki 1,5 mlrd. ATL, o paklausa sumažėjo tik nedaug. Paskesniais metais išmetamųjų teršalų kiekis liko stabilus arba mažėjo, bet ATL pasiūla gerokai sumažėjo dėl atidėjimo priemonės.

Taigi 2013 m. ATL perteklius padidėjo iki daugiau kaip 2 mlrd. ATL, 2014 m. išliko pastovus, o 2015 m. sumažėjo iki maždaug 1,8 mlrd. ATL. 2016 m. išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo, palyginti su 2015 m., bet paklausa vis dar viršijo pasiūlą. Todėl 2017 m. gegužės mėn. paskelbtas TNAC yra žemiausias nuo dabartinio prekybos laikotarpio pradžios.

5 pav. 2013–2016 m. pasiūlos ir paklausos pokyčiai

4.AVIACIJA

ES valstybės narės pranešė 44 apie savo ketinimą prisijungti prie ICAO pasaulinės sistemos 45 nuo pat pradžių, jeigu bus įvykdytos tam tikros sąlygos. Kol pasaulinė priemonė nepradėta taikyti, Komisija pasiūlė 46 taikyti tą pačią ES ATLPS koncepciją aviacijos sektoriui ir po 2016 m., t. y. kad geografinė aprėptis ir toliau būtų EEE teritorija. Pasiūlyme paliktos tos pačios išimtys, išlaikoma ta pati ATL paskirstymo – nuo 2021 m. taikant linijinį mažinimo koeficientą – oro transporto bendrovėms koncepcija ir numatoma atlikti naują peržiūrą siekiant apsvarstyti CORSIA įgyvendinimo ES teisėje būdus peržiūrint ES ATLPS direktyvą. Politinis susitarimas dėl šio pasiūlymo buvo pasiektas 2017 m. spalio mėn.

Kalbant apie aviacijos sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekio pokyčius ES ATLPS, 2016 m. patikrintas išmetamųjų teršalų kiekis augo ir toliau ir sudarė 61 mln. tonų CO2, t. y. padidėjo 7,9 proc., palyginti su 2015 m.

Nemokamai paskirtų ATL kiekis 2016 m. siekė šiek tiek daugiau nei 32,0 mln. ATL 47 . 2016 m. sausio–gruodžio mėn. aukcionuose parduota maždaug 6,0 mln. ATL.

2017 m., kol dar nepriimtas teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymas dėl aviacijos sektoriui skirtos ES ATLPS, ATL išduodami atsižvelgiant į taikymo sritį EEE viduje. Pakoreguotas nemokamai paskirtų ATL kiekis 2017 m. siekė šiek tiek daugiau nei 32,0 mln. ATL 48 . Be to, beveik 1,1 mln. nemokamų ATL paskirta iš specialaus naujiems rinkos dalyviams ir sparčiai augantiems veiklos vykdytojams skirto rezervo. Tai pirmasis metinis paskirstymas iš keturių per 2013–2020 m. laikotarpį. ATL, kurie 2017 m. bus parduoti aukcionuose, skaičius bus proporcingas bendram išduotų ATL skaičiui. 9 lentelėje pateikta patikrinto išmetamųjų teršalų kiekio, nemokamai paskirstytų ATL ir aukcionuose parduodamų ATL aviacijos sektoriuje apžvalga nuo trečiojo ES ATLPS etapo pradžios.

9 lentelė. Patikrintas išmetamųjų teršalų kiekis ir aviacijos sektoriui paskirti ATL

Aviacijos sektoriui paskirtų ATL, kuriais prekiaujama aukcione, skaičiai 2013–2015 m. atspindi 2013 m. teisės aktų leidėjo sprendimą sustabdyti 50 ir apriboti klimato srities įsipareigojimus, kad jie aprėptų tik EEE viduje vykdomus skrydžius, tokiu sprendimu siekiant paremti ICAO kuriamą pasaulinę priemonę. Aviacijos sektoriui reikalavimų vykdymas buvo atidėtas ir 2012 ir 2013 m. aviacijos sektoriaus ATL nebuvo parduodami aukcionuose. Tad 2012 m. kiekiai aukcionuose buvo parduodami 2014 m., o 2013 ir 2014 m. išmetamųjų teršalų kiekio reikalavimus aviacijos sektorius pradėjo vykdyti 2015 m.

5.RINKOS PRIEŽIŪRA

Ir FPRD2, ir Piktnaudžiavimo rinka reglamente (PRR) (abu priimti 2014 m.) numatyti tam tikri bendrosios tvarkos pakeitimai, kuriuos reikia atlikti, kad ji būtų pritaikyta anglies dioksido rinkos ypatumams (žr. 2015 m. anglies dioksido rinkos padėties ataskaitą).

2016 ir 2017 m. priimtos kelios priemonės, kuriomis reglamentuojami išsamūs FPRD2 51 ir PRR 52 nuostatų aspektai.

5.1.Teisinis ATL pobūdis ir apmokestinimo tvarka

Nacionaliniu lygmeniu ATL vertinami skirtingai: nuo finansinių priemonių ir nematerialiojo turto iki nuosavybės teisių ir biržos prekių. Remiantis 2017 m. pagal 21 straipsnį pateiktomis ataskaitomis, bent keturios dalyvaujančios šalys įgyvendino ar numatė įgyvendinti nacionalinės teisės aktų pakeitimus, daugiausia susijusius su FPRD2 įgyvendinimo pakeitimais.

Kalbant apie ATL apmokestinimo tvarką, tik trys šalys praneša, kad išduodamiems ATL taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Ir priešingai, daugumoje dalyvaujančių šalių (visose, išskyrus Estiją, Islandiją, Kiprą ir Lichtenšteiną) PVM mokamas atliekant su ATL susijusius sandorius antrinėje rinkoje. Dauguma valstybių narių pranešė taikančios atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą 53 su ATL susijusiems vidaus sandoriams. Bendrovėms skirti ATL gali būti papildomai apmokestinami (pvz., taikant pelno mokestį). Penkiolika šalių pranešė, kad tokia apmokestinimo tvarka netaikoma.

Kaip minėta ankstesnėje anglies dioksido rinkos ataskaitoje, šiuo metu Komisija atlieka teisinio ES ATLPS leidimų pobūdžio tyrimą.

Neseniai priimtame 2017 m. kovo 8 d. prejudiciniame sprendime 54 Teisingumo Teismas ATL pobūdžio neapibrėžė (žr. priedo 5 priedėlį).

6.IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO STEBĖSENA, ATASKAITŲ APIE JĮ TEIKIMAS IR TIKRINIMAS

6.1 Bendrieji pokyčiai

Komisija toliau siekia tobulinti savo teikiamas rekomendacijas ir šablonus, kad padėtų nuosekliai įgyvendinti SATR 55 ir ATR 56 reikalavimus. Šiuo požiūriu parengtos naujos ES ATLPS patikrų gairės, kuriomis siekiama padėti koordinuoti veiksmus, kurių valstybės narės imasi atsižvelgdamos į Europos Audito Rūmų joms skirtą rekomendaciją įdiegti nuoseklesnes ir veiksmingesnes ES ATLPS įgyvendinimo kontrolės sistemas, įskaitant patikras.

Komisija taip pat toliau skatina šalis tobulinti ES ATLPS SATTA įgyvendinimą. Prireikus rekomendacijos buvo paaiškintos, o kai kuriems pagrindiniams klausimams, nustatytiems kiekvienai šaliai padėti skirtuose veiksmų planuose, aptarti surengti mokymo renginiai 57 .

Pripažįstama, kad taisyklių laikymosi užtikrinimo sistema tapo veiksmingesnė, nes pagal SATR šalims leista elektroninių pranešimų teikimą padaryti privalomą. Dauguma dalyvaujančių šalių nurodo naudojančios pagal Komisijos nustatytus būtiniausius reikalavimus parengtus šablonus ar sukurtas sistemas. 2017 m. keturiolika valstybių narių nurodė taikančios kokią nors automatizuotą IT sistemą ES ATLPS ataskaitoms teikti (palyginti su 13 – 2016 m. ir 10 – 2015 m.).

Kaip nurodyta ankstesnėje anglies dioksido rinkos ataskaitoje, 2016 m. gegužės mėn. Komisija įgyvendino internetinę ATLPS SATTA deklaravimo sistemą, sukurtą siekiant padėti dalyvaujančioms šalims įgyvendinti su ES ATLPS stebėsenos planais, metinėmis išmetamo teršalų kiekio ataskaitomis, tikrinimo ataskaitomis ir tobulinimo ataskaitomis susijusius įsipareigojimus.

6.2 Taikoma stebėsena

Remiantis 2017 m. pateiktomis 21 straipsnio ataskaitomis, daugumoje įrenginių naudojami skaičiavimais grindžiami metodai 58 . Ataskaitose nurodyta, kad tik 150 įrenginių (mažiau nei 1,5 proc.) 23 šalyse naudojamos nuolatinio išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistemos, daugiausia Vokietijoje ir Čekijoje. Tokių šalių yra viena daugiau nei ankstesniais metais, o įrenginių – vienu mažiau.

Tik 11 šalių nurodė, kad alternatyvus metodas taikomas iš viso 36 įrenginiuose, kurie išmeta apie 5,1 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento (palyginti su 6,6 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento ankstesniais metais). Nyderlandai praneša apie alternatyvų metodą taikančių įrenginių skaičiaus sumažėjimą (9, palyginti su 12 ankstesniais metais) ir su jais susijusių išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimą perpus. Du įrenginiai (vienas Jungtinėje Karalystėje ir vienas Nyderlanduose) išmeta daugiau nei pusę viso teršalų kiekio, apie kurį pranešama taikant alternatyvų metodą.

Būtiniausius SATR nustatytus pakopų reikalavimus 59 atitinka dauguma įrenginių. Pranešama, kad tik 105 C kategorijos įrenginiai (palyginti su 113 ankstesniais metais ir 118 dar ankstesniais), t. y. 13 proc. (palyginti su 14 proc. ankstesniais metais), bent vienu parametru neatitiko reikalavimo taikyti aukščiausias pagrindiniams taršos šaltinių srautams skirtas pakopas. Šie nukrypimai leidžiami tik tuo atveju, jeigu veiklos vykdytojas įrodo, kad taikyti aukščiausią pakopą nėra techniškai įmanoma arba dėl to patiriamos nepagrįstai didelės išlaidos. Kai tos sąlygos nebetaikomos, veiklos vykdytojas turi atitinkamai patobulinti savo stebėsenos sistemą. 2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu pranešta, kad aukščiausių pakopų vienaip ar kitaip neatitiko 137 C kategorijos įrenginiai (16 proc. viso skaičiaus). Taigi galima pastebėti, kad kiekvienais ES ATLPS trečiojo etapo metais C kategorijos įrenginių aukščiausios pakopos taisyklių laikomasi vis geriau.

Be to, iš 22 dalyvaujančių šalių ataskaitų (tiek pat, kaip ir ankstesniais dvejais metais) matyti, kad iš viso 22 proc. B kategorijos įrenginių tam tikra prasme leidžiama nukrypti nuo SATR nustatytų reikalavimų, palyginti su 26 proc. ankstesniais metais ir 28 proc. dar ankstesniais, ir tai vėlgi rodo, kad aukščiausios pakopos taisyklių laikomasi vis geriau.

6.3 Akredituota tikrinimo veikla

Bendras tikrintojų skaičius 21 straipsnio ataskaitose nenurodomas, tačiau, remiantis kuro deginimui tikrinti (pagrindinė akreditavimo sritis) akredituotų tikrintojų skaičiumi, pagrįstai apskaičiuota, kad 2016 m. patikroms atlikti iš viso buvo akredituota bent 130 skirtingų tikrintojų. 2017 m. valstybių narių pateiktose 21 straipsnio ataskaitose nurodoma, kad 2016 m. su aviacija susijusioms patikroms atlikti akredituoti 47 atskiri tikrintojai. Europos akreditacijos organizacija (EA) pateikia centrinę nuorodą į atitinkamas nacionalines akreditavimo įstaigas (NAĮ) ir jų akredituotų ES ATLPS tikrintojų sąrašus 60 .

Tikrintojų tarpusavio pripažinimo visose dalyvaujančiose šalyse tvarka taikoma sėkmingai: dauguma dalyvaujančių šalių (29 – visos, išskyrus Prancūziją ir Latviją) pranešė, kad jų teritorijoje veikia bent vienas užsienio tikrintojas.

Nustatyta, kad tikrintojai gerai laikosi ATR. 2016 m. tik Lenkija pranešė apie akreditacijos sustabdymą, o Švedija – apie jos atšaukimą (kiekvienu atveju vieno tikrintojo). Tai galima palyginti su 2015 m. duomenimis, pagal kuriuos tais metais nebuvo nė vieno akreditacijos sustabdymo ar atšaukimo atvejo, ir su 2014 m., kuriais vieno tikrintojo akreditacija buvo sustabdyta ir vieno – atšaukta. 2016 m. tik Lenkija pranešė apie vieno tikrintojo akreditacijos taikymo srities sumažinimą, palyginti su keturiomis šalimis, kurios 2015 m. pranešė apie tokį sumažinimą penkiems tikrintojams, ir trimis šalimis, kurios 2014 m. pranešė apie sumažinimą šešiems tikrintojams.

Šiais metais mažiau šalių pranešė apie skundus dėl tikrintojų (aštuoni, palyginti su devyniais ankstesniais metais). Bendras skundų skaičius taip pat sumažėjo 17 proc. Pranešta, kad 96 proc. gautų skundų išspręsta (tiek pat, kiek ankstesniais metais). Devynios šalys (palyginti su vienuolika ankstesniais metais) pranešė, kad, NAĮ ir kompetentingoms institucijoms keičiantis informacija, nustatyta tikrintojų neatitikties reikalavimams atvejų.

7.ADMINISTRACINIŲ PROCEDŪRŲ APŽVALGA 

Po praėjusio ataskaitinio laikotarpio didelių pokyčių dalyvaujančių šalių administracinėse procedūrose nepastebėta. Remiantis 2017 m. pateiktomis 21 straipsnio ataskaitomis, kiekvienoje šalyje įgyvendinant ES ATLPS dalyvavo vidutiniškai 5 kompetentingos institucijos 61 . Kalbant apie koordinavimą tarp institucijų, pranešama apie įvairias priemones ir metodus, kaip antai, teisėkūros priemones centriniu lygmeniu tvarkant stebėsenos planus ar išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitas (12 šalių), privalomų centrinės kompetentingos institucijos nurodymų ir rekomendacijų teikimą vietos valdžios institucijoms (10 šalių), reguliariai dirbančias darbo grupes ar valdžios institucijų atstovų susitikimus (15 šalių), bendros IT platformos naudojimą (13 šalių) ir kt. Septynios šalys (Estija, Italija, Islandija, Kipras, Lichtenšteinas, Liuksemburgas ir Vengrija) nurodė netaikančios nė vienos iš pirmiau minėtų priemonių.

Kalbant apie taikomus administracinius mokesčius (susijusius su leidimų išdavimu ir stebėsenos planų patvirtinimu), 14 šalių (Airija, Estija, Graikija, Kipras, Latvija, Lichtenšteinas, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Slovakija, Švedija ir Vokietija) (palyginti su 16 ankstesniais metais) pranešė, kad jos įrenginių operatoriams jokių mokesčių netaiko. Orlaivių naudotojai mokesčių nemoka 15-oje šalių (Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Kipre, Latvijoje, Lichtenšteine, Lietuvoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Slovakijoje, Švedijoje ir Vokietijoje) (palyginti su 16 ankstesniais metais). Įvairiose šalyse ir įvairiose dalyvaujančiose tarnybose mokesčiai gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, mokesčiai už įrenginių leidimų išdavimą ir stebėsenos planų patvirtinimą gali būti nuo 5 iki 7 621 EUR, o aviacijos sektoriuje mokesčiai už stebėsenos planų patvirtinimą gali būti nuo 5 iki 2 400 EUR.

Apskritai dalyvaujančių šalių sistemos yra labai veiksmingos ir atitinka jų administracinį organizavimą. Reikėtų toliau stiprinti ir skatinti vietos valdžios institucijų tarpusavio ryšių palaikymą ir kompetentingų institucijų dalijimąsi geriausia patirtimi, taip pat vykdant veiklą ES ATLPS atitikties forume. Šiuo klausimu 2016 m. surengta 7-oji ES ATLPS atitikties konferencija 62 ir du atskiri su atitikties forumu susiję mokymo renginiai. Ši metinė konferencija padeda užtikrinti, kad būtų kuo plačiau žinoma apie atitikties forumo, visų pirma apie penkių jo stebėsenos ir ataskaitų teikimo, akreditavimo ir tikrinimo, aviacijos, elektroninio duomenų perdavimo bei anglies dioksido surinkimo ir laikymo darbo grupių, veiklą.

8.TAISYKLIŲ LAIKYMASIS IR JŲ VYKDYMO UŽTIKRINIMAS 

ES ATLPS taisyklių labai gerai laikomasi: kasmet už maždaug 99 proc. išmetamųjų teršalų kiekio laiku grąžinamas reikiamas ATL skaičius. 2016 m. nebuvo išimtis. Iki 2017 m. balandžio 30 d. galutinio termino visą išmestų teršalų kiekį atitinkančio ATL skaičiaus negrąžino mažiau kaip 1 proc. įrenginių operatorių, pateikusių 2016 m. išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitas. Tie įrenginiai paprastai nedideli ir išmeta maždaug 0,4 proc. ES ATLPS teršalų kiekio. Aviacijos sektoriuje taisyklių taip pat buvo labai gerai laikomasi: taisyklių laikėsi orlaivių naudotojai, išmetantys daugiau nei 99 proc. ES ATLPS aviacijos sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekio.

Kompetentingos institucijos ir toliau atlieka įvairias taisyklių laikymosi patikras pagal metines išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitas. Remiantis 2017 m. pateiktomis 21 straipsnio ataskaitomis, visos dalyvaujančios šalys tikrina, ar metinės išmetamųjų teršalų ataskaitos yra išsamios (100 proc. ataskaitų, išskyrus Prancūziją (77 proc.), Švediją (3 proc.) ir Jungtinę Karalystę (62 proc.)). Ataskaitose taip pat nurodoma, kad šalys vidutiniškai tikrina daugiau nei 75 proc. ataskaitų nuoseklumą pagal stebėsenos planus (visos šalys) ir apie 75 proc. – pagal paskirstymo duomenis (visos šalys, išskyrus Maltą, Norvegiją ir Suomiją). Dvidešimt penkios šalys pranešė, kad jos taip pat atlieka kryžmines patikras, lygindamos ataskaitų duomenis su kitais duomenimis. Tik trys šalys (Latvija, Slovakija ir Slovėnija) pažymi, kad kompetentingos institucijos neatlieka nuodugnių išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitų patikrų.

Remiantis 2017 m. pateiktomis 21 straipsnio ataskaitomis, 16 šalių (Belgijos, Bulgarijos, Danijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos, Slovakijos, Suomijos ir Švedijos) kompetentingos institucijos atliko konservatyvius skaičiavimus, susijusius su trūkstamais 2016 m. 125 įrenginių duomenimis. Tačiau apie 68 iš jų Jungtinė Karalystė buvo pateikusi išmetamųjų teršalų ataskaitas ankstesniais nei 2016 metais, remdamasi veiklos vykdytojų pranešimais apie naujas nustatytas ankstesnių laikotarpių klaidas. Atėmus Jungtinės Karalystės duomenis iš visos 2016 m. sumos, 15 šalių pateikė konservatyvius skaičiavimus dėl 57 įrenginių (maždaug 0,5 proc. visų įrenginių), palyginti su 45 įrenginiais (0,4 proc.) 2015 m. ir 37 įrenginiais (0,3 proc.) 2014 m. Pranešama, kad atitinkamas 2016 m. išmetamųjų teršalų kiekis buvo 1,9 mln. tonų CO2 (palyginti su 8,3 mln. tonų ankstesniais metais ir 9,1 mln. dar ankstesniais), maždaug 0,1 proc. viso išmetamųjų teršalų kiekio (palyginti su beveik 0,5 proc. per ankstesnius dvejus metus). Dažniausiai kaip konservatyvaus įvertinimo priežastis nurodoma tai, kad iki kovo 31 d. nebuvo pateikta išmetamųjų teršalų kiekio ataskaita arba išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos nevisiškai atitiko SATR ir (arba) ATR reikalavimus.

Tik keturios šalys pateikė konservatyvius vertinimus dėl trūkstamų aviacijos sektoriaus duomenų apie 18 orlaivių naudotojų (maždaug 3,5 proc. viso skaičiaus), kurie visi yra labai maži teršėjai (iš viso išmetantys mažiau nei 0,2 proc. aviacijos sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekio). Tai galima palyginti su 103 orlaivių naudotojais (beveik 20 proc.), apie kuriuos ankstesniais metais pranešė aštuonios šalys.

Kompetentingų institucijų patikros taip pat vis dar svarbios ir papildo vertintojo darbą. 2016 m. visos dalyvaujančios šalys patvirtino, kad atliks papildomas įrenginių patikras. Dauguma šalių (išskyrus Latviją, Slovėniją ir Vengriją) praneša taikančios panašų požiūrį į orlaivių naudotojus. Tačiau tik 17 šalių (Airija, Austrija 63 , Čekija, Graikija, Islandija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Kroatija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Suomija, Vengrija ir Vokietija) pranešė, kad 2016 m. atliko įrenginių patikras vietoje.

2016 m. pranešta, kad baudos už viršytą taršos normą taikytos tik 14 įrenginių keturiose šalyse (Bulgarijoje – 1, Lenkijoje – 1, Rumunijoje – 6 ir Jungtinėje Karalystėje – 6). Pranešta, kad aviacijos sektoriuje baudos už viršytą taršos normą skirtos 48 orlaivių naudotojams (Belgijoje – 1, Vokietijoje – 4, Ispanijoje – 4 ir Jungtinėje Karalystėje – 39).

Dešimt šalių patvirtino skyrusios baudų (be baudų už viršytą taršos normą) 2016 m. ataskaitiniu laikotarpiu. Pranešimų apie įkalinimo bausmes nebuvo, bet pranešama apie 56 įrenginiams ir 8 orlaivių naudotojams skirtas baudas ar oficialius perspėjimus, kurių bendroji finansinė vertė sudarė 1 573 389 EUR. Maždaug šeštadalis tos sumos susijęs su kompetentingų institucijų ir prekybos asociacijų nustatytais 19 įrenginių Jungtinėje Karalystėje, kuriuose buvo vykdoma veikla be leidimo. Dabar tie veiklos vykdytojai jau turi leidimus ir įrenginių, apie kuriuos praneša Jungtinė Karalystė, skaičius padidėjo daugiausia dėl jų.

Dažniausi 2016 m. nustatyti pažeidimai buvo veiklos vykdymas neturint leidimo (21 atvejis), nepranešimas apie pajėgumų pasikeitimą (14 atvejų), patikrintų metinių išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitų nepateikimas iki nustatyto termino (9 atvejai), leidimo sąlygų nesilaikymas (6 atvejai) ir tinkamai patvirtinto stebėsenos plano neturėjimas (5 atvejai). Tarp kitų atvejų buvo metinė išmetamųjų teršalų kiekio ataskaita, neatitinkanti SATR reikalavimų, pakankamo ATL skaičiaus negrąžinimas iki balandžio 30 d. ir patobulinimo ataskaitų nepateikimas.

9.IŠVADOS IR PERSPEKTYVA 

2016 m. ES ATLPS ir toliau buvo ES pavyzdinė ekonomiškai veiksmingos kovos su klimato kaita priemonė. Taikant sistemą pavyko užtikrinti dalyvaujančių įmonių įrenginių išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimą 2,9 proc. ir tai rodo išmetamųjų teršalų kiekio mažėjimo tendenciją nuo trečiojo etapo pradžios 2013 m., o ATL perteklius anglies dioksido rinkoje nukrito iki mažiausio lygio nuo dabartinio prekybos laikotarpio pradžios. Šiuo požiūriu pirmąkart 2017 m. gegužės mėn. paskelbtas rinkos stabilumo rezervo pertekliaus rodiklis yra pagrindas 2019 m. pradėti rinkos stabilumo rezervo, kuris yra ES ATLPS struktūrinis sprendimas vidutinės trukmės laikotarpiu Europos anglies dioksido rinkai stabilizuoti, veiklą.

Svarbi pažanga padaryta ir aviacijos srityje. Remdamasi 2016 m. ICAO rezoliucija dėl pasaulinio aviacijos sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, Komisija ėmėsi veiksmų siekdama aviacijai toliau taikyti dabartines ES ATLPS priemones, atsižvelgiant į įsigaliosiančią pasaulinę sistemą ir planuojant sparčiai ją įgyvendinti. 

Be to, ketvirtaisiais trečiojo etapo metais ES ATLPS struktūra, kaip paaiškėjo, išlieka tvirta. Taisyklių laikymosi lygis nuolat išlieka labai didelis – jų laikosi ir stacionariųjų įrenginių operatoriai, ir orlaivių naudotojai, o administracinis organizavimas dalyvaujančiose šalyse vertinamas kaip veiksmingas.

1000-asis aukcionas 2017 m. gegužės mėn. tapo simboliniu sklandaus ATL teikimo rinkai infrastruktūros veikimo ženklu.

Pasibaigus daugiau nei dvejus metus trukusioms deryboms dėl pasiūlymo reformuoti ES ATLPS ketvirtuoju prekybos laikotarpiu, 2017 m. lapkričio mėn. buvo pasiektas svarbus susitarimas, o tai rodo, kad Europos Sąjunga vykdo prisiimtus Paryžiaus įsipareigojimus konkrečiais veiksmais. Peržiūrėta ir iš esmės sustiprinta ES ATLPS bus svarbi ES prisidedant prie Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo siekiant visame pasaulyje pereiti prie mažataršių technologijų.

Komisija toliau stebės Europos anglies dioksido rinką ir kitą ataskaitą pateiks 2018 m. pabaigoje.

PRIEDAS 

1 priedėlis

1 lentelė. Nemokamų ATL skaičius, užsakytas elektros sektoriui modernizuoti

2 lentelė. Didžiausias nemokamų ATL, per metus skiriamų pagal elektros energijos sektoriui taikomą nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo visų ATL pardavimo aukcione principo, skaičius

2 priedėlis

1 pav. Paprastųjų ATL aukcionų nuo 2013 m. iki 2017 m. birželio 30 d. apžvalga

___ Galutinė aukciono kaina

. Pasiūlymų patenkinimo santykis

3 priedėlis

1 lentelė. Tarptautinių kreditų keitimo iki 2017 m. birželio 30 d. suvestinė

4 priedėlis

1 lentelė. ATLPS pasiūlos ir paklausos elementai

2 lentelė. Duomenų skelbimo terminai

5 priedėlis

1 lentelė. ES Teisingumo Teismo prejudiciniai sprendimai, susiję su ES ATLPS veikimu 2016 m. liepos mėn. – 2017 m. birželio mėn.

(1)

2015 m. ES ŠESD išmesta jau 22 proc. mažiau nei 1990 m.

(2)

Remiantis nacionalinėmis prognozėmis, iki 2020 m. išmetamųjų teršalų kiekis mažės dar labiau, bet norint pasiekti 2030 m. tikslą reikės įgyvendinti papildomas politikos priemones.

(3)

COM (2015) 337, http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52015PC0337 .

(4)

Trišaliai dialogai yra neformalūs trišaliai susitikimai, kuriuose dalyvauja Europos Parlamento, ES Tarybos ir Komisijos atstovai.

(5)

2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB, OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

(6)

Ankstesniais metais paskelbtas ataskaitas galima rasti čia: https://ec.europa.eu/clima/policies/ets_en#tab-0-1.

(7)

21 straipsnio ataskaitose darant nuorodą į dalyvaujančias šalis arba tiesiog šalis, turimos omenyje 28 ES valstybės narės ir EEE šalys (Islandija, Norvegija ir Lichtenšteinas).

(8)

Deginant biomasę išmetamiems teršalams ES ATLPS nustatyta nulinė kvota, t. y. apie išmestą teršalų kiekį reikia pranešti, bet leidimų už juos atiduoti nereikia.

(9)

Deginant biodegalus išmesti teršalai, apie kuriuos pranešta pagal 21 straipsnį, sudaro mažiau nei 0,04 proc. viso atitinkamų orlaivių naudotojų išmetamųjų teršalų kiekio.

(10)

Žr. 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (OL L 181, 2012 7 12, p. 30), pagal kurį C kategorijai priskiriami įrenginiai, per metus išmetantys daugiau kaip 500 000 tonų, B kategorijai – 50 000–500 000 tonų, o A kategorijai – mažiau kaip 50 000 tonų anglies dioksido ekvivalento. Be to, mažai taršūs įrenginiai yra A kategorijos įrenginių pogrupis – per metus jie išmeta mažiau nei 25 000 tonų anglies dioksido ekvivalento.

(11)

Komercinio orlaivio naudotojo pavyzdys būtų keleivius skraidinant oro bendrovė, teikianti paslaugas plačiajai visuomenei. Nekomercinio orlaivio pavyzdys būtų privatus orlaivis.

(12)

Po 2013 m. į apyvartą išleistų aviacijos ATL skaičių nulėmė aukštynkryptis metodas, kurį taikant pirmiausia paskirstomi nemokami leidimai (pagal lyginamuosius orlaivių naudotojų veiklos EEE viduje rodiklius). Aukcionuose parduodamų ATL skaičius gaunamas remiantis tuo, kad nemokamai turėtų būti paskirstoma (įskaitant specialų rezervą, kurį numatoma vėliau paskirstyti sparčiai augantiems orlaivių naudotojams ir naujiems rinkos dalyviams) 85 proc., o aukcionuose parduodama 15 proc. viso skaičiaus.

(13)

2017, 2018, 2019 ir 2020 m. į apyvartą išleisimų aviacijos ATL skaičius priklausys nuo Komisijos teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymo rezultato (žr. 4 skirsnį).

(14)

Įtraukti 2017 m. rugpjūčio mėn. prekybos aukcionuose skaičiai (žr. 4 skirsnį).

(15)

SWD(2015) 135 final, https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/ets/revision/docs/impact_assessment_en.pdf.

(16)

Programa „NER 300“ yra mažo anglies dioksido kiekio energetikos inovacijų parodomųjų projektų finansavimo programa, pagal kurią tokie projektai finansuojami iš pajamų, gautų 300 mln. ATL iš NER pakeitus į pinigines lėšas (žr. 3.1.2.2 skirsnį).

(17)

Pateikiami 2017 m. liepos mėn. skaičiai: https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/ets/allowances/docs/170711_status_table_ner.pdf.

(18)

Šie duomenys pateikti remiantis informacija iš pranešimų, gautų iki 2017 m. liepos mėn., tačiau, valstybėms narėms pateikus naujus pranešimus, jie gali labai pasikeisti.

(19)

Pradinis kiekis, prieš atimant toliau lentelėje nurodytus kiekius.

(20)

2016 m. balandžio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimas Borealis Polyolefine GmbH ir kt. / Bundesminister für Land- und Forstwirtschaft, Umwelt und Wasserwirtschaft ir kt., sujungtos bylos C-191/14, C-192/14, C-295/14, C-389/14 ir C-391/14–C-393/14, EU:C:2016:311.

(21)

Komisijos sprendimas 2017/126/ES, OL L 19, 2017 1 25, p. 93.

(22)

Komisijos sprendimas 2010/670/ES, OL L 290, 2010 11 6, p. 39.

(23)

https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/lowcarbon/ner300/docs/2017_draft_amendment_post_ccc_en.pdf.

(24)

Pagal Komisijos sprendimą 2010/670/ES investavimo sprendimai dėl projektų, kuriems finansavimas skirtas pagal pirmąjį kvietimą teikti paraiškas, turi būti priimti iki 2016 m. pabaigos, o dėl projektų, kuriems finansavimas skirtas pagal antrąjį kvietimą teikti paraiškas, – iki 2018 m. birželio mėn. pabaigos.

(25)

Interaktyvųjį projektų įgyvendinimo žemėlapį galima rasti čia: https://setis.ec.europa.eu/NER300.

(26)

 Nekonfidencialias visų sprendimų redakcijas galima rasti Konkurencijos GD interneto svetainėje  http://ec.europa.eu/competition/elojade/isef/index.cfm?clear=1&policy_area_id=3.

(27)

Numatomas 2013–2015 m. biudžetas.

(28)

Numatomas 2013–2015 m. biudžetas.

(29)

Didžiausias numatomas bendrasis biudžetas, priklausantis nuo numatomų anglies dioksido kainų.

(30)

Numatomas 2014–2015 m. biudžetas.

(31)

Numatomas 2015–2018 m. biudžetas.

(32)

 Atsižvelgiant į elektros sektoriuje paplitusią išankstinio energijos pardavimo ir reikiamų žaliavų (įskaitant ATL) pirkimo parduodant pagamintą produktą komercinę praktiką, 2012 m. surengti ankstyvieji trečiojo etapo ATL aukcionai.

(33)

Be to, 2017 m. balandžio 1 d. – birželio 30 d. aukcionuose parduota 244 388 000 paprastųjų ATL. Pagal paskelbtą 2017 m. aukcionų kalendorių 2017 m. liepos–gruodžio mėn. aukcionuose numatoma parduoti dar 452 064 000 paprastųjų ATL.

(34)

Tokios ataskaitos skelbiamos tam skirtoje Komisijos svetainėje http://ec.europa.eu/clima/policies/ets/auctioning/documentation_en.htm .

(35)

Žr. ES ATLPS direktyvos 10 straipsnio 3 dalį.

(36)

Aukcionuose gautų pajamų naudojimo valstybėse narėse analizė paskelbta čia: https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/ets/auctioning/docs/auction_revenues_report_2017_en.pdf.

(37)

Įtrauktas skaičius pagal 2017 m. aukcionų kalendorių.

(38)

Tai taip pat apima panaikintus leidimus.

(39)

Šie ATL antrojo prekybos laikotarpio pabaigoje pakeisti trečiojo etapo ATL. Jokie kiti ATL, likę nepanaudoti iki trečiojo prekybos laikotarpio pradžios, neįtraukiami į bendrą apyvartoje esančių ATL skaičių. Paaiškinimą, kaip kaupiami ATL, galima rasti adresu: https://ec.europa.eu/clima/policies/ets/registry_en#tab-0-2

(40)

Į tą skaičių neįtraukti ankstyvieji trečiojo etapo ATL aukcionai, kurie buvo vykdomi 2012 m., bet įtraukti duomenys apie tarptautinių kreditų panaudojimą iki trečiojo etapo pradžios. Bendras nuo 2008 m. panaudotų tarptautinių kreditų skaičius nurodytas 3.1.3 skirsnyje.

(41)

C(2017) 3228 final, https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/ets/reform/docs/c_2017_3228_en.pdf.

(42)

C(2017) 3228 final, https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/ets/reform/docs/c_2017_3228_en.pdf.

(43)

Šie 2013–2016 m. skaičiai pagrįsti naujausiais su šiais metais susijusiais duomenimis, pateiktais ESSŽ. Tai reiškia, kad jie gali apimti naujus su 2013, 2014, 2015 ir 2016 m. susijusius duomenis.

(44)

https://ec.europa.eu/transport/modes/air/news/2016-09-09-bratislava-declaration_en.

(45)

ICAO asamblėjos rezoliucija dėl CORSIA paskelbta čia: https://www.icao.int/Meetings/a39/Documents/Resolutions/a39_res_prov_en.pdf.

(46)

COM(2017) 054 final, http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM:2017:0054:FIN.

(47)

2017 m. birželio mėn. duomenys.

(48)

2017 m. birželio mėn. duomenys.

(49)

2017 m. rugpjūčio mėn. duomenys, https://ec.europa.eu/clima/news/2017-auction-calendars-aviation-allowances-published_en.

(50)

2013 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 377/2013/ES, kuriuo laikinai nukrypstama nuo Direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, įgyvendinimo rekomendacijos (tekstas svarbus EEE), OL L 113, 2013 4 25, p. 1.

(51)

https://ec.europa.eu/info/law/markets-financial-instruments-mifid-ii-directive-2014-65-eu/amending-and-supplementary-acts/implementing-and-delegated-acts_en.

(52)

https://ec.europa.eu/info/law/market-abuse-regulation-eu-no-596-2014/amending-and-supplementary-acts/implementing-and-delegated-acts_en.

(53)

Taikant atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą, prievolė sumokėti PVM už sandorį tenka ne prekės ar paslaugos pardavėjui, o pirkėjui, ir tai yra veiksminga apsaugos nuo sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu priemonė.

(54)

2017 m. kovo 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas ArcelorMittal Rodange et Schifflange SA / État du Grand-duché de Luxembourg, C-321/15, EU:C:2017:179.

(55)

2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, OL L 181, 2012 7 12, p. 30.

(56)

2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 600/2012 dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ataskaitų ir tonkilometrių duomenų ataskaitų patikros ir vertintojų akreditavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, OL L 181, 2012 7 12, p. 1.

(57)

Tie veiksmų planai skirti konkrečiai kiekvienai valstybei narei. Tačiau dažnai kylantis klausimas yra, pavyzdžiui, teisingas nustatytų netikslumų, neatitikties atvejų ir taisyklių nesilaikymo atvejų klasifikavimas tikrinimo ataskaitose. SATR ir ATR šablonus ir rekomendacijas galima rasti adresu https://ec.europa.eu/clima/policies/ets/monitoring_en#tab-0-1.

(58)

Pagrindinė priežastis yra ta, kad matavimais grindžiamai metodikai taikyti reikia daug išteklių ir žinių, kad būtų nuolat matuojama atitinkamų ŠESD koncentracija, o daugelis mažesnių veiklos vykdytojų jų neturi.

(59)

Komisijos reglamente (ES) Nr. 601/2012 reikalaujama, kad visi veiklos vykdytojai atitiktų tam tikrų būtiniausių pakopų reikalavimus, didesni išmetamųjų teršalų šaltiniai – aukštesnių pakopų reikalavimus (pagal kuriuos reikalaujama patikimesnių duomenų), o mažesniems taršos šaltiniams, vadovaujantis išlaidų efektyvumo motyvais, taikomi ne tokie griežti reikalavimai.

(60)

EA pateikiamas ES ATLPS tikrintojus akredituojančių NAĮ kontaktinių duomenų sąrašas: http://www.european-accreditation.org/information/national-accreditation-bodies-having-been-successfully-peer-evaluated-by-ea.  

(61)

Kai kuriais atvejais šalys kelias regionines ir (arba) vietos institucijas gali nurodyti kaip vieną kompetentingą instituciją.

(62)

Konferencijos pranešimus galima rasti adresu https://ec.europa.eu/clima/events/articles/0114_en.

(63)

Atlikdama patikras pagal Pramonės išmetamųjų teršalų direktyvą (PITD).

(64)

Vengrija 10c straipsnio nukrypti leidžiančia nuostata naudojosi tik 2013 m.