EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 11 22

COM(2017) 690 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

2018 m. metinė augimo apžvalga

1.Įvadas

Kintant politikos kontekstui Europos ekonomika tvirtėja. Spartėjantis ekonomikos augimas viršija lūkesčius, nedarbas sumažėjo, atsigauna investicijos, gerėja viešųjų finansų būklė. Ir ES, ir euro zonos ekonomika pastaruosius 18 ketvirčių nuolat augo. Šis atsigavimas dabar yra pasiekęs visas valstybes nares. Auga užimtumas: 2017 m. antrąjį ketvirtį darbą turėjo rekordiškai daug gyventojų – 235,4 mln. Nuo šios Komisijos kadencijos pradžios Europos Sąjungoje sukurta 8 mln. papildomų darbo vietų, iš jų 5,5 mln. – euro zonoje 1 . Nedarbas siekia 7,5 proc. ES ir 8,9 proc. euro zonoje. Tai mažiausias nuošimtis per atitinkamai devynerius ir aštuonerius metus. Taip pat mažėja ilgalaikis ir jaunimo nedarbas. Viešieji finansai labai pagerėjo, pamažu atsigauna investavimas. Šias teigiamas tendencijas pastiprino struktūrinė politika ir palanki makroekonominė politika.

Šios palankios aplinkybės suteikia progą ES duoti naują postūmį tvariai ekonominei ir socialinei konvergencijai. Nors ekonomikos augimas visose valstybėse narėse teigiamas, skiriasi jų ekonomikos ciklo etapai ir santykis su ikikrizine produkcijos apimtimi ir užimtumo lygiu. Darbo vis dar neturi 18,9 mln. asmenų, investuojama vis dar per mažai, darbo užmokesčio augimas išlieka menkas, darbo rinka tebėra vangi ir prognozuojama, kad grynoji infliacija liks maža. Keliose valstybėse narėse ekonomikos augimą stabdo didelės skolos. Esama galimybių prisidėti prie tolesnio atsigavimo, visų pirma, vykdant struktūrines reformas, kuriomis sudaromos sąlygos didinti investavimą ir realiojo darbo užmokesčio augimą, kad augtų vidaus paklausa ir taip gerėtų vidaus ir išorės perbalansavimas euro zonoje.

Reikia tolesnių pastangų siekiant įgyvendinti pradėtas reformas. Kita vertus, tolesnių struktūrinių reformų reikia tam, kad Europos ekonomika taptų stabilesnė, įtraukesnė, našesnė ir atsparesnė. Europos šalių ekonomika ir visuomenės turi sutvirtėti ir tapti pajėgesnės atlaikyti sukrėtimus ir geriau pasirengusios prisitaikyti ir pasinaudoti ilgalaikiais struktūriniais pokyčiais. Todėl ekonominė, finansų ir fiskalinė politika turi užtikrinti makroekonominį stabilumą ir mažinti išorėje ar viduje atsiradusių sukrėtimų poveikį. Siekiant išteklius nukreipti ten, kur jie panaudojami produktyviausiai, reikalingos veiksmingos ir lanksčios prekių, darbo ir kapitalo rinkos. Našumo augimas priklauso nuo investicijų, inovacijų, švietimo ir kvalifikuotos darbo jėgos. Žmonėms reikia sudaryti sąlygas pasinaudoti galimybėmis bet kuriuo jų profesinio gyvenimo momentu, o prireikus – kliautis adekvačiomis minimalios socialinės apsaugos sistemomis. Iki 2018 m. vidurio valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, kad įgyvendintų Tarybos rekomendaciją dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems 2 pagal įsipareigojimus, prisiimtus ją tvirtinant 2016 m. gruodžio mėn.

Fiskalinė politika turėtų užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp viešųjų finansų tvarumo užtikrinimo, visų pirma mažinant skolos santykį, kai jis pernelyg didelis, ir paramos ekonomikai gaivinti. Mažos finansavimo išlaidos gali paskatinti vyriausybes sparčiau vykdyti kokybiškų investicijų programas. Prioritetu turi likti didelės skolos mažinimas ir fiskalinio rezervo atkūrimas. Vyriausybės turėtų pagerinti savo viešųjų finansų tvarumą, visų pirma, kai skolos santykis didelis. Siekiant šio tikslo galėtų padėti mokesčių sistemos spragų šalinimas ar kryptingesnės išlaidos. Labai svarbu pagerinti kokybinę viešųjų finansų sandarą.

Ekonomikos krizė parodė, kaip svarbu visos ES labui tobulinti ir baigti kurti ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) struktūrą. Per krizę nuveikta daug, pavyzdžiui, sukurta Europos fiskalinė valdyba ir įsteigtos nacionalinės produktyvumo tarybos. Tačiau dar yra spragų, kaip Komisija nurodė diskusijoms skirtame dokumente dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities 3 . 2017 m. gruodžio mėn. Komisija pasiūlys visapusišką priemonių rinkinį, kurio tikslas – padidinti EPS atsparumą, padaryti ją demokratiškesnę ir veiksmingesnę.

Šioje metinėje augimo apžvalgoje nustatyti ateinančių metų ekonominiai ir socialiniai prioritetai Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms.. Vertybių trikampio koncepcija, kurią sudaro investavimo didinimas, struktūrinių reformų tąsa ir atsakingos fiskalinės politikos užtikrinimas, neša vaisius. Šio požiūrio reikia laikytis toliau, atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių ekonomikos ciklo etapus. Reformos, kuriomis tobulinamos darbo rinkos ir socialinė politika, turėtų padėti darbo jėgai įgyti reikiamų įgūdžių ir skatinti užtikrinti lygias galimybes darbo rinkoje ir sąžiningas darbo sąlygas, kad didėtų darbo našumas, kuris prisidėtų prie darbo užmokesčio augimo. Tos reformos taip pat turėtų padėti kurti tvarios ir tinkamos socialinės apsaugos sistemas. Kaip kelrodžiu, reikėtų naudotis Europos socialinių teisių ramsčiu, kuriam Geteborge vykusiame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime ES institucijos pritarė bendra deklaracija 4 . Formuojant subalansuotą ir visapusišką politikos priemonių kompleksą ypač naudingos efektyvios ir sąžiningos mokesčių ir išmokų sistemos ir veiksmingos modernios viešosios institucijos, kurioms, kai galima, padeda e. valdžios struktūros. Joms reikėtų teikti prioritetą.

Šioje metinėje augimo apžvalgoje pateiktos politikos gairės parengtos pasinaudojus įvairaus pobūdžio dokumentais. Ji parengta glaudžiai bendradarbiaujant su valdžios institucijomis ir socialiniais partneriais. Joje pasinaudota Pirmininko J.-C. Junckerio pranešimu apie Sąjungos padėtį 2017 m., baltąja knyga dėl Europos ateities 5 ir vėlesniais penkiais diskusijoms skirtais dokumentais 6 . Apžvalgoje atsižvelgta į diskusijas su Europos Parlamentu, Taryba, kitomis ES institucijomis, nacionaliniais parlamentais ir socialiniais partneriais. Metinė augimo apžvalga pateikiama kartu su rekomendacija dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonomikos politikos 7 , įspėjimo mechanizmo ataskaita 8 , komunikatu dėl euro zonos valstybių narių pateiktų biudžeto plano projektų 9 , pasiūlymu iš dalies pakeisti užimtumo gaires 10 (siekiant derėjimo su Europos socialinių teisių ramsčiu) ir bendros užimtumo ataskaitos projektu 11 .

2.Investicijų didinimas siekiant remti ekonomikos atsigavimą ir didinti ilgalaikį augimą

Vidaus paklausą didina augančios investicijos ir gerėjančios vartojimo sąlygos. Išaugęs piliečių ir įmonių ekonominis optimizmas verčia manyti, kad atsigavimas tampa stabilesnis. Prie vartojimo augimo prisideda pagerėjusi namų ūkių finansinė padėtis ir sumažėjęs nedarbas. Tačiau siekiant sudaryti sąlygas investicijoms ir pagerinti būsimus ekonominius rezultatus reikia papildomų priemonių. Ypač reikia susitelkti į tvarius projektus, kurių ekonominė nauda išliks ilgiau.

Norint užtikrinti ateities augimo perspektyvas labai svarbios našumą didinančios investicijos. Tikslinės investicijos tokiose srityse kaip infrastruktūra, švietimas, mokymas, sveikatos priežiūra, moksliniai tyrimai, skaitmeninės inovacijos ir žiedinė ekonomika gali padidinti ir našumą, ir užimtumą. Tačiau reikia išvengti su neveiksmingu išteklių paskirstymu susijusių burbulų susiformavimo. Kaip aiškiai parodė ekonomikos krizė, tai ypač svarbu euro zonai, kurios šalių ekonomika finansiškai labiau integruota ir tarpusavio šalutinis poveikis didesnis. Pasiekti šio tikslo gali padėti griežtesnė mikro- ir makroprudencinė priežiūra.

Simetriškesnis perbalansavimas euro zonoje padėtų pagerinti investicinę aplinką. Nors šalinti kliūtis investicijoms turėtų visos šalys, paskatinus investuoti euro zonos šalis, turinčias didelį einamosios sąskaitos perteklių, pasiekti perbalansavimą taps lengviau. Privačiojo sektoriaus investicijoms būtina pasitikėjimo ir tikrumo aplinka. Atnaujinta ES pramonės politikos strategija 12 pastūmės diegti naujas skaitmenines ir bazines didelio poveikio technologijas ir mažinti esamą disbalansą tarp rizikos ir grąžos ir taip skatins tolesnes privačiojo sektoriaus investicijas.

Reformos – parama investicijoms

Valstybės narės turėtų tęsti reformas investicijoms skatinti, viešąjį finansavimą naudodamos kaip svertą privačiojo sektoriaus investicijoms pritraukti ir gerindamos verslo aplinką. Tai padėtų stiprinti ekonominį atsparumą, turėtų teigiamos įtakos ilgalaikei ekonominei konvergencijai ir padėtų mažinti socialinius skirtumus. Reformomis turėtų būti siekiama gerinti verslo aplinką, paprastinti mokesčių sistemą ir padaryti ją palankesnę investicijoms, didinti viešojo administravimo veiksmingumą ir spręsti prekių ir darbo rinkų suvaržymų problemas.

Siekiant formuoti atsparias ekonomines struktūras, kurios griežtai laikantis teisės viršenybės principo palaikytų investavimą ir ekonomikos augimą, labai reikia stipresnių ir veiksmingesnių viešųjų institucijų. Investicijų planas Europai parodė, kad ES lėšos efektyviau panaudojamos tose valstybėse narėse, kurių koordinavimo ir planavimo struktūros yra stiprios. Toms šalims paprastai labiau sekasi užtikrinti stabilų projektų srautą. Reikėtų patobulinti planavimo struktūras ir pagerinti koordinavimą, kartu sumažinant administracinę naštą investuotojams. Šalys, kurių institucijos veiksmingesnės, taip pat veikiausiai patirs mažesnius augimo svyravimas ir ne tokius smarkius ekonominių rezultatų nuosmukius. Pavyzdžiui, efektyviai veikianti teisingumo sistema padeda verslui, nes palengvina sutarčių vykdymo užtikrinimą ir prisideda prie kovos su korupcija. Korupcija kai kuriose valstybėse narėse kelia kliūčių investicijoms: dėl jos verslo aplinkoje randasi netikrumas, lėtėja procesai ir gali susidaryti papildomų išlaidų. Kad aplinka būtų palanki verslui svarbu, kad veiktų teisės viršenybės principas ir gerėtų teismų sistemų nepriklausomumas, kokybė ir efektyvumas 13 . Efektyvios nemokumo sistemos sudaro sąlygas restruktūrizuoti ir likviduoti negyvybingas įmones. Valstybės narės, kurioms reikia tai padaryti, turėtų ilgainiui patobulinti savo institucijas.

Finansų rinkų integracija vis dar labai atsilieka nuo to, kas yra kitose panašiuose regionuose. Ji ypač svarbi euro zonai, kurios viduje nėra valiutų keitimo kursų ir didelė dalis rizikos tenka viešajam sektoriui, todėl itin svarbu, kad riziką prisiimtų ir privatusis sektorius. Reikia spartesnės pažangos siekiant užbaigti kurti bankų sąjungą, kurioje dalijimasis rizika yra neatsiejamas nuo rizikos mažinimo. Patvirtinus Bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo stiprinimo priemonę, Europos indėlių garantijų sistemą ir 2016 m. lapkričio mėn. Komisijos pasiūlytas reguliavimo priemones ir sumažinus nuo krizės laikų užsilikusio neveiksnaus turto dydį gerokai sustiprėtų makrofinansinis stabilumas. Kai bus sukurta bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga, euro zonoje atsiras sąlygos, kurios būtinos norint tarpvalstybiniu mastu teikti daugiau finansinių paslaugų ir geriau atlaikyti sukrėtimus.

Sparčiau augant ekonomikai ir konkrečioms šalims įgyvendinus specifines priemones, kai kuriose valstybėse narėse labai pagerėjo bankų turto kokybė. Neveiksnių paskolų lygis iš esmės mažėja, nors kai kuriose valstybėse narėse jis vis dar didelis ir toliau trukdo bankams, ypač vidutiniams ir mažiems, dirbti pelningai. Tai savo ruožtu trukdo finansuoti realiąją ekonomiką. Reikėtų skubiai įgyvendinti veiksmų planą dėl neveiksnių paskolų, dėl kurio susitarta 2017 m. liepos mėn.

Kapitalo rinkų sąjunga reiškia dideles galimybes lengviau pasiekti alternatyvius, galbūt pigesnius finansavimo šaltinius. Ji pagerintų pajėgumą atlaikyti sukrėtimus euro zonoje, nes finansinio turto nuosavybė taptų tarpvalstybinė. Kapitalo rinkų sąjungos sėkmė priklausys nuo Europos Parlamento ir valstybių narių politinio ryžto ir nuo to, kaip rinkos dalyviai naudosis atsivėrusiomis finansavimo ir investavimo galimybėmis.  

Reikia užtikrinti didesnį kapitalo srautų skaidrumą. Komisija neseniai pasiūlė naujas skaidrumo taisykles, skirtas tarpininkams, kurie rengia ir siūlo mokesčių planavimo schemas savo klientams 14 . Tai padės kovoti su mokesčių vengimu. Iki 2017 m. pabaigos ES turėtų turėti bendrą nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašą. Ši priemonė padės geriau duoti atkirtį trečiosioms šalims, kurios nesutinka laikytis sąžiningų taisyklių. Be to, Komisija toliau dės pastangas, kad būtų tobulinama tarptautinė mokesčių sistema, siekdama užtikrinti sąžiningą ir veiksmingą įmonių apmokestinimą visame pasaulyje ir išsaugoti valstybių narių mokesčių bazes.

Visiems naudinga prekyba ir investicijos turi būti laisvos, sąžiningos, abipusiai naudingos ir pagrįstos vienodomis sąlygomis. Komisija tęsia keletą didelio užmojo prekybos derybų, siekdama atverti naujas rinkas, kurios yra svarbūs darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo Europos Sąjungoje veiksniai, ir užtikrinti, kad pasaulinė prekyba būtų pagrįsta taisyklėmis. Taip pat dedamos pastangos reformuoti prekybos apsaugos priemones, kad ES galėtų veiksmingai ir greitai reaguoti į nesąžiningos prekybos praktiką ir rinkos iškraipymus. Ji taip pat pasiūlė europinę tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo saugumo ar viešosios tvarkos pagrindu sistemą 15 .

Investicijos, kurios didina aplinkosauginį tvarumą, turi potencialo padidinti našumą visoje ekonomikoje, nes dėl jų gerėja išteklių naudojimo efektyvumas ir mažėja gamybos sąnaudos, išorės sąnaudos ir poveikis. Remiant perėjimą prie žiedinės ekonomikos atsiras naujų darbų vietų novatoriškų techninės priežiūros ir remonto paslaugų ir naujų tvaresnių produktų projektavimo ir gamybos įmonėse. Tarp konkrečių galimų sričių paminėtini viešieji pirkimai, investicijos į atliekų ir vandentvarkos infrastruktūrą, statyba, ypač svarbios žaliavos, biodegalai ir biochemija.    

Pasinaudokime visomis ES ir nacionalinių biudžetų galimybėmis

Per ekonomikos ir finansų krizę, smarkiai suvaržius nacionalinius biudžetus, tapo aišku, kad ES biudžetas yra stipri priemonė investicijoms į sanglaudą, ES ryšius (transportas, energetika, skaitmeniniai sektoriai), inovacijas, aplinką ir paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Kai kuriose valstybėse narėse jis buvo ar tebėra pagrindinis investicijų šaltinis. Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) taip pat labai padėjo pritraukti privačiojo sektoriaus investicijų. Tai parodė, kaip ES biudžetas gali skubiai reaguoti į kylančius iššūkius ir daryti stiprų sverto poveikį 16 . Kita vertus, naudojant tuos fondus paaiškėjo, kad jie nepadarys realaus poveikio, jei nebus pašalintos ir kitos kliūtys.

2017 m. lapkričio mėn. Investicijų planas Europai jau buvo pritraukęs papildomus 251,6 mlrd. EUR investicijų visose 28 valstybėse narėse. Tai sudaro 79,8 proc. užsibrėžto pirminio 315 mlrd. EUR tikslo. ESIF 2.0 reglamentas fondo veikimo laiką pratęs iki dabartinės daugiametės finansinės programos pabaigos 2020 m. Juo ES garantija bus padidinta nuo 16 mlrd. EUR iki 26 mlrd. EUR, o Europos investicijų banko kapitalas – nuo 5 mlrd. EUR iki 7,5 mlrd. EUR. Tai turėtų iki 2020 m. pritraukti 500 mlrd. EUR privačiųjų ir viešųjų investicijų. 

Norint padidinti augimo potencialą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu būtinos viešojo ir privačiojo sektorių investicijos. Tam, kad pagerėtų įmonių ūkinė veikla ir našumas, reikia gerinti fizinę ir kitą infrastruktūrą. Labiau prisidėdamas prie žmogiškojo kapitalo plėtros ir infrastruktūros projektų privatusis sektorius papildytų ir kaip svertas sustiprintų viešojo sektoriaus paramą. Ateityje būtų prasminga sukurti investicijoms ir privačiojo sektoriaus kapitalui pritraukti palankią sistemą, be kita ko, leidžiančią derinti finansines priemones ir dotacijas, kurios padėtų pradėti projektus.

Europiečiams reikia įperkamų, prieinamų ir kokybiškų paslaugų. Tam, kad būtų visiems užtikrintos lygios galimybės, būtinos tokios paslaugos kaip vaikų priežiūra, nemokyklinė priežiūra, švietimas, mokymas, aprūpinimas būstu, sveikatos ir ilgalaikė priežiūra. Taip pat labai svarbus tinkamas socialinis būstas ir kita aprūpinimo būstu parama. Ji taip pat apima pažeidžiamų asmenų apsaugą nuo nepagrįsto priverstinio iškeldinimo ir teisių naudotis turtu atėmimo, taip pat benamystės problemos sprendimą.

3.Integraciniam augimui, didėjančiai konvergencijai ir konkurencingumui palankios struktūrinės reformos

Kad ekonomika galėtų atlaikyti sukrėtimus, prisitaikyti prie ilgalaikių struktūrinių pokyčių ir gerinti socialines pasekmes, labai svarbu vykdyti struktūrines reformas. Daugelyje šalių ekonomikos krizė atskleidė, kad trūksta tinkamų struktūrų ir gebėjimo prisitaikyti, leidžiančių sklandžiai atlaikyti ekonomikos sukrėtimus ir nutiesti kelią sparčiam ekonomikos atsigavimui. Vykdant struktūrines reformas reikėtų atsižvelgti į pasiskirstymo poveikį skirtingoms visuomenės grupėms ir regionams. Tai padės padidinti šalių ekonomikos atsparumą ir konkurencingumą ir leis jai vėl pasiekti ilgalaikį augimą, užtikrinantį teigiamas socialines ir ekonomines pasekmes ir konvergenciją.

Norint sumažinti struktūrinių reformų trumpalaikes išlaidas ir padidinti jų ilgalaikę naudą, t. y. pasiekti didesnį našumą ir augimo potencialą, nepaprastai svarbu jas vykdyti tinkama seka ir tinkamai sugrupavus. Kai kurios struktūrinės reformos galėtų pareikalauti trumpalaikių su paklausa susijusių išlaidų ir padaryti pasiskirstymo poveikį, į kuriuos reikėtų atsižvelgti jas rengiant ir įgyvendinant. Bendras darbo rinkos reformų ir produktų rinkos reformų veiksmingumas paprastai didesnis tada, kai jos yra gerai apsvarstyto komplekso dalis. Kita vertus, trumpalaikės viešojo administravimo ir verslo aplinkos reformų išlaidos yra labai mažos, ir tos reformos gali būti veiksmingos bet kokiomis ekonomikos sąlygomis, ir tai dar vienas argumentas jų imtis. Norint užtikrinti įmonėms ir piliečiams aukštos kokybės paslaugas viešasis administravimas turi tapti principingas ir skaidrus, be kita ko, vykdant veiksmingą korupcijos prevenciją.

Užtikrinti didesnę konvergenciją ir įtrauktį ypač aktualu euro zonos valstybėms narėms. Reformos, kurios didina konkurenciją produktų rinkose ir gerina verslo aplinką bei institucijų kokybę, stiprina ekonominį atsparumą euro zonos valstybėse narėse. Paaiškėjo, kad tolesnė bendrosios rinkos integracija yra stipriausias ekonomikos augimo veiksnys. Mažėjant konkurencingumo skirtumams taip pat reikia tvirtesnių augimo prielaidų ir spartesnio našumo augimo atsiliekančiose šalyse. Spartesnis realiojo darbo užmokesčio augimas visoje euro zonoje padėtų palaikyti vidaus paklausą.

Pastabos. 1) Airijos ir Liuksemburgo duomenų nėra.

Sąžiningų ir sklandžiai veikiančių darbo rinkų ir modernių gerovės sistemų stiprinimas

Vykstant globalizacijai ir technologijų pažangai kinta mūsų gyvensena ir darbo būdai. Dėl šių priežasčių atsiveria naujų galimybių didinti našumą, puoselėti verslumą, kurti darbo vietas ir kelti gyvenimo lygį. Kita vertus, dėl jų keičiasi vis daugiau ekonomikos sektorių, verslo modelių ir pati darbo rinka, vyksta didesnė užimtumo formų ir statusų kaita. Darbo rinkoje ryškėja įgūdžių poliarizacijos ženklai, pajamų poliarizacijos potencialas ir socialinės sanglaudos silpnėjimo potencialas. Permainų poveikis skaudžiausiai juntamas vietos mastu, todėl prireikia imtis tikslinių viešųjų intervencijų. Dažniau naudojamasi lankstesnėmis ir nestandartinėmis užimtumo formomis. Tai įmonėms suteikia progą pakoreguoti savo verslo ciklus, o asmenims – pritaikyti savo karjeros raidą prie pageidaujamos profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Tačiau šios permainos kelia klausimų dėl darbo vietos saugumo, užmokesčio, darbo sąlygų ir gali lemti socialinės apsaugos netekimą. Todėl labai svarbu turėti darbo ir socialinės apsaugos teisės aktus, kuriuose būtų atsižvelgta į šias naujas darbo rinkos realijas.

Reformų procese pagrindiniai suinteresuotieji subjektai yra socialiniai partneriai. Laiku ir prasmingai įtraukus socialinius partnerius į reformų rengimą, sekos nustatymą ir įgyvendinimą gali pagerėti atsakomybė, poveikis ir rezultatai. Reikia kurti naujas socialinio dialogo, kolektyvinio organizavimosi ir kolektyvinių derybų formas, kad būtų sprendžiamos dėl naujų darbo formų atsiradusios problemos.

Lygios galimybės ir vienoda galimybė įsidarbinti

Šiuo metu nedarbo lygis Europoje artimas ikikriziniam lygiui. Pradėjo mažėti skurdas ir socialinė atskirtis. Tačiau atsigavimas dar nepasiekė visų visuomenės ir ekonomikos sluoksnių. Dauguma valstybių narių imasi veiksmų mažinti vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumus, geriau integruoti į darbo rinką palankių sąlygų neturinčias grupes ir gerinti darbo vietų ir darbo aplinkos kokybę.

Norint sumažinti jaunimo ir ilgalaikį nedarbą svarbu vykdyti veiksmingą aktyvią darbo rinkos politiką. Valstybės narės turėtų padėti bedarbiams – remti darbo paiešką, mokymą ir persikvalifikavimą, kartu saugodamos tuos, kurie dalyvauti darbo rinkoje negali. Turėtų būti skatinamas darbuotojų judumas į kitas darbo vietas, sektorius ir vietoves užtikrinant, kad liktų nepažeistos turimos teisės. Valstybės narės taip pat turėtų dėti pastangas didinti valstybinių užimtumo tarnybų veiksmingumą ir jas pritaikyti individualiems poreikiams. Komisija pasiūlys keletą naujų iniciatyvų, be kita ko, dėl naujos Europos darbo tarnybos sukūrimo.

Valstybės narės turi padėti žmonėms ugdytis darbo rinkoje reikalingus įgūdžius. Pagrindiniai gebėjimai daugumoje valstybių narių nestiprėjo arba silpo. Prasti suaugusiųjų pagrindiniai gebėjimai toliau verčia nerimauti ir varžo ekonomiką. Pavyzdžiui, 90 proc. darbo vietų reikia skaitmeninių įgūdžių, tačiau apskaičiuota, kad 44 proc. europiečių jų stinga. Pernelyg daug žmonių, ypač žemos kvalifikacijos, neturi darbo arba dirba mažų garantijų darbą. Dalyvaujančiųjų suaugusiųjų švietimo programose nedaugėja. Europos konkurencingumas ir ekonominė padėtis pasaulyje priklauso nuo kvalifikuotos ir reikiamus gebėjimus turinčios darbo jėgos. Reikia gerinti mokymo ir kvalifikacijų kokybę ir aktualumą.

Kokybiškas švietimas ir mokymas turi būti prieinami visiems. Akademiniai pasiekimai ir toliau glaudžiai susiję su socioekonomine padėtimi. Reikėtų dėti pastangas užtikrinti lygias galimybes ir galimybę gauti išsilavinimą ir profesinį mokymą, kad būtų pasiekta socialinė įtrauktis ir geresni ekonomikos rezultatai. Tam reikia investicijų ir į pirminį, ir į tęstinį švietimą ir mokymą, ypač valstybėse narėse, kuriose švietimo rezultatai ir galimybė gauti išsilavinimą, ypač palankių sąlygų neturinčių grupių, turi spragų. Tam reikalingas ir didesnio užmojo bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis modelis, aptartas komunikate „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą“ 17 . Be to, pagal Naują Europos įgūdžių darbotvarkę 18 reikia tobulinti profesinį mokymą ir stiprinti mokymosi darbo vietoje modelį, pavyzdžiui, reikia kokybiškų pameistrystės vietų. Taip pat reikėtų pasiekti, kad kitu nei formaliojo švietimo ir mokymo būdu įgyti gebėjimai ir parama suaugusiems asmenims būtų pripažįstami paprasčiau.

Darbo vietų kūrimas ir sąžiningos darbo sąlygos

Siekiant kurti geros kokybės darbo vietas, užtikrinti socialinę įtrauktį, skatinti verslumą ir remti asmenų statuso pokytį darbo rinkoje labai svarbu turėti dinamiškas ir įtraukias darbo rinkas. Kartu su novatoriškomis darbo formomis turėtų rastis tinkamos darbo vietos garantijos ir prieinama socialinė apsauga. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nustatant darbo sąlygas būtų elgiamasi sąžiningai ir vienodai. Siekiant tinkamos pusiausvyros tarp lankstumo ir saugumo darbo rinkoje reikia spręsti darbo rinkos segmentacijos problemą, be kita ko, drąsinant pereiti prie atvirų užimtumo formų.

Darbo paklausą taip pat reikėtų didinti nuo darbo nukeliant mokesčių naštą. Tikslinis darbo apmokestinimo sumažinimas konkrečiai gali prisidėti prie darbo rinkos paribyje esančių grupių, tokių kaip mažas pajamas gaunančių asmenų ir ilgalaikių bedarbių, įtraukties ir kartu riboti mokestinių pajamų praradimą.

Siekiant lyčių lygybės ir didesnio moterų dalyvavimo darbo rinkoje ypač svarbi profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Svarbu visiems užtikrinti galimybę gauti kokybiškų paslaugų, tokių kaip vaiko priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo. Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą taip pat gerina mokesčių sistemos, kurios nebūtų nepalankios antriesiems šeimoje uždirbantiems asmenims, taip pat tinkamos šeimos nario priežiūros atostogos ir lanksčios darbo sąlygos tėvams ir neformaliesiems slaugytojams.

Turėtų būti mažinamos kliūtys įsidarbinti, ypač palankių sąlygų neturinčioms grupėms, įskaitant vienišos motinos ar vienišo tėvo namų ūkius, neįgaliuosius, etnines mažumas, pabėgėlius ir migrantus. Integracijos į darbo rinką pastangos turi būti siejamos su parama socialinei integracijai, tokia kaip vaiko priežiūra, sveikatos priežiūros prieinamumas ir aprūpinimas būstu, ir kliūčių, pavyzdžiui, diskriminacijos darbo rinkoje, šalinimu. Geriau viena kitą papildančios darbo rinka ir socialinės integracijos sistemos padės visoms pažeidžiamoms grupėms, lems didesnę gerovę visiems ir stiprins socialinę sanglaudą. Reikalinga ir neįgaliesiems pritaikyta darbo aplinka ir tikslinė finansinė parama, kurios padėtų jiems visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje ir apskritai visuomenės gyvenime.

Trumpalaikės pabėgėlių ir migrantų integracijos į darbo rinką priemonės turėtų būti pakeistos visapusiškomis ilgalaikėmis strategijomis, kurios jiems padėtų kelti kvalifikaciją ir integruotis į darbo rinką. Galimybė gauti išsilavinimą ir profesinį mokymą gerina jų galimybes rasti darbą, gauti orų darbo užmokestį ir įsitraukti į visuomenės gyvenimą. Tai gerina ir priimančiosios šalies ekonomikos augimo perspektyvas ir sudarys sąlygas Europos Sąjungai pasinaudoti potencialu, kurį turi pabėgėliai ir jų šeimos nariai, ir stipria jų motyvacija tapti aktyviais visuomenės nariais.

Socialinė apsauga ir įtrauktis – kovos su nelygybe ir skurdu priemonės

Socialinės apsaugos sistemos turėtų užtikrinti pakankamą ir tikslinę pajamų paramą, skatinti dalyvavimą darbo rinkoje ir suteikti lygias galimybes naudotis kokybiškomis paslaugomis. Mažinti nelygybę turėtų būti prioritetas, be kita ko, formuojant nacionalines mokesčių ir išmokų sistemas. Formuojant ir įgyvendinant struktūrinę politiką būtina atsižvelgti į paskirstomąjį reformų poveikį. Valstybės narės turėtų mokėti tinkamas bedarbio išmokas pagrįstą laikotarpį, kuris neduotų paskatos vengti darbo. Kai kuriose valstybėse narėse būtina kurti progresyvesnes mokesčių ir išmokų sistemas, kurios apskritai būtų universalesnės ir, kai būtina, labiau priklausytų nuo materialinės padėties. Socialinės apsaugos sistemos turėtų užtikrinti teisę į mažiausių pajamų išmokas pakankamų išteklių stokojantiems asmenims ir stiprinti socialinę įtrauktį skatindamos visus dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime.

Socialinės apsaugos ir darbo rinkos politika taip pat turi būti pritaikyta prie kintančių užimtumo formų ir išaugusio darbo jėgos judumo. Europoje daugiau nei pusė nepriklausomų darbuotojų neturi teisės į bedarbio pašalpas. Socialinės apsaugos sistemos turėtų būti pritaikytos prie naujų darbo formų ir užtikrinti, kad pereinant iš vieno darbo į kitą teisės į išmokas būtų perkeliamos, kad dirbant keliuose darbuose būtų lengviau sukaupti įnašus ir saugiai pereiti iš vieno darbo į kitą.

Valstybės narės turėtų visiems užtikrinti pensijų sistemų tvarumą ir adekvatumą. Tam tikslui reikia užtikrinti lygias galimybes visiems darbuotojams, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, įgyti teises į pensiją, be kita ko, naudojantis papildomomis sistemomis. Dauguma valstybių narių pertvarkė savo pensijų sistemas, tačiau norint papildyti įgyvendintas reformas reikia daugiau pastangų. Siekiant užtikrinti, kad reformos nebūtų atšauktos, reikėtų patvirtinti gretutinę politiką. Pensininkų pajamas galima didinti pratęsiant profesinio gyvenimo trukmę, susiejant pensinį amžių su tikėtina gyvenimo trukme, vengiant ankstyvo pasitraukimo iš darbo rinkos ir remiant kitas papildomas pensinių pajamų priemones. Valstybės narės turėtų taikyti priemones, užtikrinančias viešųjų pensijų sistemų tvarumą netgi nepalankiomis sąlygomis.

Reikėtų tęsti sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemų reformas siekiant padidinti jų ekonominį efektyvumą, užtikrinti jų fiskalinį tvarumą ir kokybišką įperkamą prieinamumą. Išlaidos sveikatos priežiūrai ir ilgalaikei priežiūrai turėtų didėti dėl gyventojų senėjimo ir su demografija nesusijusių išlaidas didinančių veiksnių, tokių kaip technologinė pažanga kuriant terapijos priemones ir vaistus. Todėl reikia imtis politikos veiksmų, kad žmonės ilgiau liktų sveiki, o sveikatos priežiūros sistemos ir ilgalaikė priežiūra taptų ekonomiškai efektyvesnės ir užtikrintų galimybę laiku gauti įperkamas ir kokybiškas prevencinės ir gydomosios sveikatos priežiūros paslaugas.

Naujovės ir konkurencingumas

Ateities prekių ir produktų rinkų kūrimas

Dėl naujų gamybos technologijų ir paslaugų keičiasi Europos pramonė ir jos pajėgumas augti ir konkuruoti pasauliniu mastu. Jos lemia darbo vietų kūrimą, našumo augimą ir vartotojų gaunamos vertės didėjimą, o tai naudinga visai ekonomikai. Europos pramonės ateitis priklauso nuo to, kiek ji sugebės prisitaikyti ir diegti inovacijas investuodama į naujas technologijas, skaitmenindama ir vaduodamasi iš priklausomybės nuo iškastinio kuro. Konkurencingumas priklausys nuo pajėgumo veikti tvariau ir efektyviau naudoti išteklius ir nuo gebėjimo pasinaudoti skaitmeninių technologijų pranašumais. Visa verslo aplinka turi sudaryti sąlygas inovacijoms ir prisidėti prie darbo vietų kūrimo.

ES šalių ekonomikai tapti konkurencingesnei ir atsparesnei padės struktūrinės reformos, kurios stiprina darbo ir produktų rinkas ir yra palankios inovacijoms. Sklandžiai veikiančios darbo ir produktų rinkos padeda prisitaikyti sklandžiai koreguojant kainas ir skatina inovacijomis pagrįstą konkurencingumą, darantį teigiamą įtaką ilgalaikiam ekonomikos augimui ir socialinėms pasekmėms.

Ypatingą dėmesį reikia skirti naujų technologijų sklaidai mažosiose ir vidutinio dydžio įmonėse. Globalizuotoje ir technologijomis pagrįstoje ekonomikoje joms sunkiau diegti naujas technologijas ir gauti naujo kapitalo. Valstybės narės gali atlikti svarbų vaidmenį gerindamos viešojo administravimo institucijų veikimą ir verslo aplinką, imdamosi į ateitį orientuotos politikos, susijusios su įgūdžiais, darbuotojų judumu ir regionų vystymusi, ir suteikdamos daugiau galių vartotojams. Be to, nepaprastai svarbu sudaryti sąlygas startuolių konsolidacijai ir augimui, kad atsigaunant ekonomikai būtų atnaujinta ES gamybos bazė.

Siekiant verslo konkurencingumo vis didesnį poveikį turi paslaugos verslui. Šių paslaugų paklausa didėja ir jomis sukuriama vis didesnė su pagamintomis prekėmis susijusios pridėtinės vertės dalis. Sudarius daugiau sąlygų konkuruoti verslo paslaugoms naudos gautų visa ES ekonomika, nes gamybos sektoriuose, kurie labiau priklauso nuo verslo paslaugų, našumo augimas didesnis negu kituose apdirbamosios pramonės sektoriuose. 

Išaugusi platinimo paslaugų konkurencija leistų vartotojams gauti daugiau naudos iš inovacijų ir naujųjų technologijų. Konkurencingos mažmeninės paslaugos turėtų sudaryti sąlygas vartotojams gauti daugiau naudos iš skaitmeninimo, veiksmingesnių vertės grandinių, didesnio pasirinkimo ir mažesnių kainų. Tuo pasinaudoti padėtų tinkamas vartotojų teisių ir produktų saugos teisės aktų vykdymo užtikrinimas.

Dar sumažinus paslaugų rinkos apribojimus pagerėtų našumas ir konkurencingumas ir būtų kuriamos darbo vietos. Paslaugų sektoriuje lieka reglamentavimo ir administracinių kliūčių. Verslo paslaugų, statybų, nekilnojamojo turto ir turizmo srityje valstybė narės vis dar kelia neproporcingus reikalavimus norintiesiems vykdyti šią veiklą, nustato griežtas įmonių formų ir akcininkų struktūrų sąlygas arba reikalauja įvykdyti sudėtingus leidimo gavimo reikalavimus. Mažinant apribojimus paslaugų rinkose, be kita ko, susijusius su bendradarbiavimo modeliais, turėtų stiprėti konkurencija, augti našumas, pigti paslaugos, didėti pasirinkimas vartotojams ir atsirasti daugiau darbo vietų, ypač jauniems kvalifikuotiems specialistams.

ES vidaus rinka yra atspirties taškas Europos įmonėms, kurios nori savo verslą plėtoti pasaulyje. Darbo vietos sparčiausiai kuriamos informacijos ir ryšių, administravimo ir aptarnavimo paslaugų, specializuotos, mokslinės ir techninės veiklos srityse. 85 proc. šių naujų darbo vietų sukuria mažosios ir vidutinio dydžio įmonės. Dar vienas sektorius, kuriame tikra bendroji rinka gali greitai duoti apčiuopiamų rezultatų, yra gynyba. Tam reikia skatinti pramonės konkurenciją ir našumo augimą, sudaryti sąlygas įžengti į kitų valstybių narių rinką, o mažosioms ir vidutinėms įmonėms – bendradarbiauti visoje vertės grandinėje, taip pat sudaryti sąlygas specializuotis, tiekėjams leisti pasiekti masto ekonomiją, optimizuoti gamybos pajėgumus, mažinti gamybos sąnaudas ir užtikrinti tiekimo saugumą.

4.Atsakinga fiskalinė politika siekiant remti tvarumą ir konvergenciją

Prie konkrečių kiekvienos šalies aplinkybių pritaikytina fiskalinė politika

Po didelių fiskalinio koregavimo pastangų per krizę viešųjų finansų padėtis toliau gerėja atsigaunant ekonomikai. Tačiau lieka neišspręsta išlikusios didelės valdžios sektoriaus skolos keliose valstybėse narėse problema. Nuo jos kenčiančioms valstybėms narėms veikiausiai teks brangiau mokėti už finansavimą, kai pinigų politika taps ne tokia palanki, ypač euro zonoje. Dėl šių didesnių finansavimo išlaidų tektų dėti papildomas fiskalines pastangas, kad nedidėtų skolos ir BVP santykio augimas. Metas imtis priemonių, kad ateityje būtų išvengta dar didesnių skolos finansavimo išlaidų, ir formuoti fiskalinius rezervus, kurie padėtų mūsų šalių ekonomikai tapti atsparesnei sukrėtimams ir sudarytų sąlygas daugiau investuoti. ES ekonomikos valdymo sistemoje valstybėms narėms nustatytos aiškios taisyklės ir kartu leidžiamas lankstumas, kai jis reikalingas ir pateisinamas.

Fiskalinė politika turi būti pritaikyta prie konkrečių kiekvienos šalies aplinkybių. Tai turi būti daroma laikantis Stabilumo ir augimo pakto ir atsižvelgiant į stabilizavimo ir tvarumo poreikį. Valstybėms narėms, kurių tvarumui kyla rizika, palaipsniui vykdančioms konsolidavimą pagal ES fiskalines taisykles reikėtų siekti fiskalinės krypties, kuri ir stiprina vykstantį atsigavimą, ir užtikriną viešųjų finansų tvarumą. Ypatingą dėmesį reikia skirti išlaidų ir pajamų sandarai. Fiskalinio manevravimo galimybę turinčios valstybės narės galėtų ja pasinaudoti tam, kad būtų padidintas augimo potencialas ir vidaus paklausa – visų pirma investuodamos.

Numatoma, kad grynoji infliacija išliks nedidelė, todėl įmanoma pasiekti didesnį ekonomikos augimą nesukėlus infliacinio spaudimo. Be to, didžia dalimi teigiamas euro zonos išorės balansas reiškia, kad galima toliau didinti privačiojo sektoriaus investicijas ir vartojimą. Kai finansavimo išlaidos mažos, vyriausybėms verta skubinti investicines programas naujai skolinantis, ypač ten, kur viešosios investicijos yra istoriškai žemo lygio, o poreikis akivaizdus.

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, euro zonai, kaip visumai, 2018 m. tiktų iš esmės neutrali fiskalinė kryptis.Prognozuojama, kad ekonominė padėtis toliau gerės, todėl daugėja argumentų mažinti valstybės skolą ir atkurti fiskalinius rezervus, ypač labai įsiskolinusiose šalyse. Tačiau siekiant padidinti euro zonos šalių ekonomikos augimo potencialą, viešąsias investicijas reikėtų toliau tęsti, o kai kuriose valstybėse narėse netgi padidinti.

Veiksmingesnis ir sąžiningesnis apmokestinimas ir kokybiškesnės viešosios išlaidos

Siekiant užtikrinti viešųjų išlaidų veiksmingumą labai svarbu gerinti viešųjų finansų kokybę, ypač jų sudėtį, ir geriau naudotis viešaisiais pirkimais. Viešojo administravimo reformos gali greitai sutaupyti daug išlaidų. Prisitaikant prie kintančios aplinkos gali tekti iš esmės pakeisti viešojo administravimo vaidmenį, paskirtį, organizavimą ir paslaugų teikimą. ES pasiūlymų dėl viešųjų pirkimų rinkinyje 19 nurodomi aiškūs prioritetai, kaip praktiškai remti viešuosius pirkimus ir investicijas Europos Sąjungoje. Ten aprašomas didelių infrastruktūros projektų mechanizmas ir pateikiama rekomendacija dėl viešųjų pirkimų specializacijos. Būtina sukurti priemones, kuriomis vadovaujantis būtų užkirstas kelias korupcijai ir slaptiems tiekėjų susitarimams ir griežtai reaguojama nesąžiningo viešojo pirkimo atveju.

Viešieji finansai nebus tvarūs be veiksmingų ir teisingų mokesčių sistemų. Didinant skaidrumą ir veiksmingumą gali atgyti visuomenės pasitikėjimas mokesčių sistemomis ir pagerėti mokesčių surinkimas. Sąžiningos ir į augimą orientuotos mokesčių sistemos gali sumažinti nelygybę ir skurdą, skatinti užimtumą, remti privačiojo sektoriaus investicijas ir gerinti verslo aplinką. Siekiant imtis problemos, kai kelios bendrojoje rinkoje pelningai veikiančios tarptautinės įmonės moka neproporcingai mažus mokesčius, labai svarbu užtikrinti vienodas veiklos sąlygas. Tarp svarbiausių ES lygmens veiksmų yra teisiškai privalomų kovos su piktnaudžiavimu priemonių patvirtinimas, didesnis mokesčių skaidrumas, PVM sistemos reformos ir bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės iniciatyvos. Komisija taip pat inicijavo naują sąžiningam ir veiksmingam skaitmeninės ekonomikos apmokestinimui skirtą darbotvarkę. Kovojant su mokesčių slėpimu ir vengimu reikia koordinuoto požiūrio, pasiekiamo ES iniciatyvomis ir nacionaline politika.

Pagerinti viešųjų išlaidų kokybę ir sandarą gali plataus užmojo visapusiškos ir reguliarios išlaidų peržiūros. Išlaidų peržiūros gali padėti pasiekti ar išlaikyti atsakingą fiskalinę politiką ir padėti suformuoti į augimą orientuotos sandaros biudžetą, nes jos leidžia kritiškai pažvelgti į viešųjų išlaidų tendencijas ir rasti išmoningesnius ir veiksmingesnius būdus mokesčių mokėtojų pinigams leisti. Tokios iniciatyvos valstybėse narėse populiarėja, tačiau dar galima smarkiai pagerinti jų įgyvendinimo būdus ir, kas dar svarbiau, padidinti jų poveikį viešųjų finansų išlaidų aspekto transformacijai.

Norint geriau įgyvendinti pagrindinius ES politikos prioritetus taip pat svarbu daugiau dėmesio skirti viešųjų išlaidų sandarai ir efektyvumui. Pavyzdžiui, valstybės narės susitarė geriau koordinuoti išlaidas gynybai, o tai padėtų ir padidinti efektyvumą. Esama padrika sistema mažina gynybos įrangos sąveikumą. Ji taip pat gali lemti nepakankamą ginkluotųjų pajėgų pasirengimą ir parengtį ir gynybos pajėgumų spragas.

5.Tolesni veiksmai

(1)

Grynasis užimtumo pokytis nuo 2014 m. trečiojo ketvirčio iki 2017 m. antrojo ketvirčio.

(2)

OL C 484, 2016 12 24. 

(3)

COM(2017) 291.

(4)

Tarybos dokumentas 13129/17.

(5)

COM(2017) 2025.

(6)

COM(2017) 206, COM(2017) 240, COM(2017) 291, COM(2017) 315, COM(2017) 358.

(7)

COM(2017) 770.

(8)

COM(2017) 771.

(9)

COM(2017) 800.

(10)

COM(2017) 677.

(11)

COM(2017) 674.

(12)

COM(2017) 479.

(13)

Siekiant pagerinti nacionalinių teisingumo sistemų efektyvumą, šių aspektų duomenys pateikiami metinėje ES teisingumo rezultatų suvestinėje.

(14)

COM(2017) 335.

(15)

COM(2017) 487.

(16)

2016 m. rugsėjo mėn. Komisija pasiūlė papildyti Europos strateginių investicijų fondą ir pratęsti jo veikimo laiką iki 2020 m. (COM(2016) 597).

(17)

COM(2017) 673.

(18)

COM(2016) 381.

(19)

COM(2017) 572.