EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 10 18

COM(2017) 612 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

x0009


​Viešųjų erdvių apsaugos rėmimo veiksmų planas

I.    ĮVADAS    

Pastaruoju metu vykdytų teroristinių išpuolių taikiniais ne kartą tapo viešosios erdvės. Išpuolių vykdytojai naudojosi tuo, kad šie taikiniai dėl savo atvirumo ir viešumo buvo pažeidžiami. Pavyzdžiui, per išpuolius Barselonoje, Berlyne, Briuselyje, Londone, Mančesteryje, Nicoje ir Stokholme taikytasi į pėsčiųjų zonas, turistų lankomas vietas, transporto ir prekybos centrus, religinių apeigų vietas, lauko turgavietes, koncertų sales ir miesto aikštes. Be vadinamųjų sudėtingų, didelio intensyvumo išpuolių, per kuriuos naudojami sprogmenys su šaunamaisiais ginklais, Europoje vykdyta ir vis daugiau vadinamųjų žemųjų technologijų išpuolių prieš viešąsias erdves naudojant kasdienius daiktus, pvz., transporto priemones panaudojant taranavimui arba peilius panaudojant užpuolimams. Taikiniai dažnai pasirenkami taip, kad aukų būtų kuo daugiau. Europolo ir ES žvalgybos ir situacijų centro (EU INTCEN) grėsmių vertinimai patvirtina, kad renkantis taikinius siekiama būtent to. Teroristų leidiniuose internete taip pat atvirai raginama vykdyti išpuolius, dėl kurių nukentėtų kuo daugiau žmonių 1 .

Siekdamos apsaugoti viešąsias erdves valstybės narės patiria ypatingų sunkumų. Taip yra dėl to, kad viešosios erdvės, kurios tapo arba gali tapti taikiniais, yra labai įvairios (nuo visiškai atvirų erdvių iki erdvių, kuriose užtikrinama tam tikra apsauga), tokias erdves saugantys subjektai taip pat įvairūs, be to, kyla masinių aukų rizika. Sunkiausia valstybėms narėms dėl to, kad jos kartu siekia ir didinti viešųjų erdvių saugumą, ir užtikrinti, kad jos išliktų atviros, kad piliečiai galėtų tęsti kasdienį gyvenimą.

Už viešųjų erdvių apsaugą visų pirma atsakingos valstybės narės, tačiau ES gali remti šias pastangas ir turėtų tai daryti aktyviau. Kaip paskelbta ketinimų laiške 2 Europos Parlamentui ir Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei bei prie jo pridėtame Vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos kūrimo plane, šiame veiksmų plane išdėstytos įvairios priemonės, siekiant valstybėms narėms suteikti gaires ir paramą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis viešųjų erdvių apsaugos srityje. Tai yra didesnio kovos su terorizmu priemonių, kurių turi būti imtasi per artimiausius šešiolika mėnesių, rinkinio dalis 3 . Nors rizikos visiškai pašalinti neįmanoma, šios operatyvinės priemonės padės valstybėms narėms nustatyti grėsmes ir kartu sumažinti viešųjų erdvių pažeidžiamumą, sušvelninti teroristinių išpuolių padarinius ir pagerinti bendradarbiavimą.

ES gali teikti dvejopą paramą, kad padėtų apsaugoti viešąsias erdves. Pirma, ji gali skatinti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais tarpvalstybiniu mastu, suteikdama tikslinį finansavimą (II skyrius) ir galimybę naudotis specialistų tinklais ir rekomendacijomis (III skyrius). Antra, ES gali šiai veiklai sutelkti daug įvairių suinteresuotųjų subjektų – tiek vietos lygmeniu, tiek iš privačiojo sektoriaus (IV skyrius). Šiuo veiksmų planu, grindžiamu bendru darbu ir tinklaveika, sukuriami įvairūs forumai, siekiant užtikrinti sistemingesnį ir struktūriškesnį dalijimąsi informacija bei geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su viešųjų erdvių apsauga. Prireikus viešųjų erdvių apsaugos veikla bus grindžiama tokiose srityse kaip ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga arba pasirengimo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių medžiagų keliamiems saugumo pavojams 4 vykdytais veiksmais ir įgyta patirtimi, užtikrinant šių tarpusavyje susijusių sričių sąsają.

II.    ES FINANSAVIMAS VIEŠOSIOMS ERDVĖMS APSAUGOTI

ES finansavimas taip pat padeda valstybėms narėms apsaugoti viešąsias erdves, naudotis kitose valstybėse narėse turimomis ekspertinėmis žiniomis bei geriausia praktika ir stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Tai gali būti, pavyzdžiui, novatoriškos infrastruktūros plėtojimo skatinimo ir rėmimo priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti viešąsias erdves išlaikant jų atvirumą. Šiuo tikslu Komisija didina galimybes gauti ES finansavimą tiek trumpuoju, tiek vidutinės trukmės laikotarpiais.

Siekdama patenkinti neatidėliotinus trumpalaikius poreikius kartu su šiuo veiksmų planu šiandien Komisija skelbia kvietimą teikti projektų pasiūlymus pagal Vidaus saugumo fondo (VSF) policijai skirtą dalį; bendra numatyta skirti suma yra 18,5 mln. EUR. Šiomis lėšomis bus remiami tarpvalstybiniai projektai, kuriais didinama viešųjų erdvių apsauga.

Šios ES lėšos taip pat gali padėti remti operatyvinį bendradarbiavimą vietoje. Siekdama sustiprinti pirmojo reagavimo pajėgų tarpusavio bendradarbiavimą po teroristinių išpuolių, ES pagal šį kvietimą teikti bendradarbiavimo projektus skirs finansavimą, kad sustiprintų teisėsaugos, civilinės saugos ir medicinos tarnybų veiklos koordinavimą sunkiausiu etapu po išpuolio.

Šis trumpalaikis finansavimas 2018 m. bus papildytas lėšomis, kurios pagal iniciatyvą „Inovatyvūs miestų sprendimai“ bus skirtos iš Europos regioninės plėtros fondo. Finansavimas gali būti skiriamas tokiems veiksmams kaip fizinio pastatų atsparumo užtikrinimas, fizinė susibūrimo vietų apsauga ir saugumo aspektų integravimas projektavimo metu. Tai, be kita ko, gali būti priemonės, kuriomis didinamas saugumas (įskaitant viešąjį saugumą) projektuojant viešąsias erdves ir apšvietimą, taip pat visuomenės informavimo kampanijos, vykdomos imantis miestų atgaivinimo priemonių. Siekdama išnagrinėti miestų susidomėjimą ir galimas idėjas, susijusias su novatoriškais viešųjų erdvių saugumo problemų sprendimais, Komisija 2017 m. rugsėjo 15 d. paprašė pareikšti susidomėjimą pagal iniciatyvą „Inovatyvūs miestų sprendimai“. Tai padės Komisijai rengti būsimus kvietimus teikti pasiūlymus šioje srityje. Remdamasi tuo, 2018 m. spalio mėn. Komisija pagal iniciatyvą „Inovatyvūs miestų sprendimai“ paskelbs kvietimą teikti pasiūlymus; bendras biudžetas bus iki 100 mln. EUR, o saugumo tema bus viena pagrindinių.

Svarbu didinti vadovaujančiųjų institucijų, vietos valdžios institucijų bei paramos gavėjų, atsakingų už šių lėšų valdymą, informuotumą apie viešųjų erdvių pažeidžiamumą, taip pat plėsti žinias ir skleisti gerąją saugumo aspektų integravimo projektuojant skatinimo patirtį. Komisija ragina valstybes nares, miestus ir regionus geriau integruoti viešųjų erdvių apsaugą į Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo investicijas į infrastruktūrą.

Miestų planavimas ir projektavimas gali padėti apsaugoti viešąsias erdves. Amsterdamo pakte, dėl kurio 2016 m. susitarė ES ministrai, atsakingi už miestų klausimus, nustatyta ES miestų darbotvarkė – integruotas ir suderintas požiūris į ES miestų dimensiją ir nacionalinę politiką bei teisės aktus 5 . Šiuo metu nustatyta 12 prioritetų. 2017 m. spalio mėn. Komisija pasiūlys naują saugumo viešosiose erdvėse srities partnerystę su valstybėmis narėmis; daugiausia dėmesio bus skiriama žinių, reglamentavimo ir finansavimo gerinimui. Komisija ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas paremti šią iniciatyvą.

Grėsmė viešosioms erdvėms kinta, todėl turime geriau suvokti tendencijas, riziką ir galimas padarinių švelninimo priemones. Tam reikia labiau naudotis atitinkamomis galimybėmis mokslinių tyrimų srityje. Pagal Septintąją bendrąją programą ir programą „Horizontas 2020“ ES lėšomis iki šiol finansuoti 48 saugumo srities mokslinių tyrimų projektai, susiję su viešųjų erdvių apsauga; iš viso skirta 195 mln. EUR 6 . Dauguma šių projektų jau pasiekta rezultatų, kurių sklaidą reikia užtikrinti. Jei tinkama, reikia skirti investicijų, kad būtų imtasi atitinkamų praktinių veiksmų. Siekdama paskatinti su viešųjų erdvių apsauga susijusių mokslinių tyrimų rezultatų įsisavinimą, Komisija surengs Specialistų forumo ir Europos teisėsaugos technologijų tarnybų tinklo (ENLETS) keitimąsi nuomonėmis, taip pat keitimąsi nuomonėmis su specialistų tinklu pagal programą „Horizontas 2020“.

Siekiant pagerinti gebėjimą aptikti į viešąsias erdves įnešamus sprogmenis, šaunamuosius ginklus ir kitus ginklus, taip pat chemines, biologines, radiologines ir branduolines (ChBRB) medžiagas, reikia papildomų mokslinių tyrimų. Moksliniais tyrimais taip pat turėtų būti nagrinėjamas įvairių padarinių švelninimo priemonių ir strategijų veiksmingumas, taip pat nustatytos įvairių galimų taikinių pažeidžiamumo mažinimo ir atsparumo didinimo strategijos. Šiuo atžvilgiu itin svarbūs bandymai. Bus dedamos pastangos siekiant pagal programą „Horizontas 2020“ parengti mokslinių tyrimų projektus, kuriais būtų tenkinami šie poreikiai.

III.    SPECIALISTŲ TINKLAI IR ES GAIRĖS, KURIŲ TIKSLAS – APSAUGOTI VIEŠĄSIAS ERDVES

Valstybės narės taiko skirtingus viešųjų erdvių apsaugos metodus ir yra sukaupusios nevienodą patirtį. ES gali padėti joms spręsti didėjančias viešųjų erdvių apsaugos problemas, suteikdama galimybę dalyvauti forumuose, kuriuose galima dalytis susijusia patirtimi bei geriausios praktikos pavyzdžiais. Tai turėtų būti daroma visais atitinkamais lygmenimis – politikos lygmeniu, teisėsaugos specialistų lygmeniu ir specializuotų teisėsaugos padalinių, užtikrinančių viešųjų erdvių apsaugą, veiklos lygmeniu. Kaip paskelbta Devintojoje pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitoje 7 ir nurodyta išsamiame ES saugumo politikos vertinime, keitimasis nuomonėmis grindžiamas tinklaveika, kad būtų galima sistemingiau dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais, pasimokyti iš patirties, įgytos po ankstesnių išpuolių, parengti gaires ir pasidalyti novatoriškais viešųjų erdvių apsaugos didinimo sprendimais.

Politikos lygmeniu Komisija neseniai įsteigė ES pažeidžiamų taikinių apsaugos politikos grupę, kad pagerintų valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą. Grupė, kuriai priklauso valstybių narių politikos formuotojai, rinks geriausios praktikos pavyzdžius, jais dalysis ir juos skleis, taip pat patars Komisijai dėl tolesnių viešųjų erdvių apsaugos veiksmų. Grupė veiklą vykdys dviejuose forumuose: Specialistų forume ir Veiklos vykdytojų forume (dėl pastarojo žr. IV skyrių).

Specialistų forumas suburia valstybių narių teisėsaugos srities specialistus ir teisėsaugos institucijų tinklus, pavyzdžiui, AIRPOL 8 , ATLAS 9 , ENLETS 10 ir RAILPOL 11 , kad specialistai galėtų dalytis ekspertinėmis žiniomis apie viešųjų erdvių apsaugą. Be to, bus įsteigtas naujas Didelės rizikos viešųjų erdvių saugumo tinklas, kurį sudarys specializuotų teisėsaugos padalinių, atsakingų už didelės rizikos viešųjų erdvių apsaugą, atstovai. Šis tinklas bus platforma, kurioje bus galima rengti bendrus mokymus ir bendras pratybas. Tinklo tikslas – padėti valstybėms narėms geriau pasirengti išpuoliams ir gebėti geriau reaguoti išpuolio atveju.

Kadangi viešųjų erdvių apsauga yra visuotinė problema, svarbu daugiašaliuose forumuose ir su šalimis partnerėmis už ES ribų dalytis su tuo susijusia geriausia patirtimi. Pasaulinis kovos su terorizmu forumas (GCTF) sprendė viešųjų erdvių klausimą ir parengė gerosios praktikos vadovus, padedančius pasidalyti įgyta patirtimi. Siekiant toliau tęsti šį darbą, reikia stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą – visų pirma su pagrindiniais partneriais, pavyzdžiui, Jungtinėmis Valstijomis. Tam reikėtų plėsti dabartinį ES ir JAV bendradarbiavimą, pavyzdžiui, sprogmenų aptikimo srityje.

ES bendradarbiavimas viešųjų erdvių apsaugos klausimais taip pat gali būti naudingas: gali būti išplėtotos bendros gairės, bandoma įranga, skatinamas standartų suderinimas ir dalijimasis gerosios praktikos pavyzdžiais. Geriausia nustatyta valstybių narių praktika grindžiamos ES rekomendacijos gali padėti spręsti įvairius klausimus, susijusius su viešųjų erdvių apsauga: nuo pastatų ir vietų fizinės apsaugos stiprinimo, specialiems (sporto ir kultūros) renginiams bei vietoms (oro uostų nekontroliuojamosioms zonoms) skirtų tikslinių gairių iki pažeidžiamumo vertinimų rėmimo ir sustiprintų aptikimo ir reagavimo pajėgumų. ES rekomendacijos taip pat gali padėti valstybėms narėms didinti visuomenės informuotumą. Didesnis visuomenės informuotumas padės užtikrinti, kad būtų greitai pranešama apie įtartiną elgesį. Kai kurios valstybės narės parengė veiksmingą informuotumo didinimo medžiagą, pvz., vaizdo įrašų, lankstinukų ir plakatų. Šiais geriausios praktikos pavyzdžiais turėtų būti dalijamasi su kitomis valstybėmis narėmis.

Be to, esama techninių sprendimų, galinčių padėti užtikrinti didesnį viešųjų erdvių saugumą ir kartu išsaugoti jų atvirumą ir viešumą. Itin svarbu, kad saugumo aspektai būtų integruojami projektuojant viešąsias erdves nuo pat pradinio kūrimo etapo. Pavyzdžiui, projekto koncepcijos prie įėjimo į pastatus gali padėti užkirsti kelią teroristų įsibrovimui (pvz., prieigos kontrolės zonos rizikai mažinti) ir užtikrinti, kad prie pastatų neprasiveržtų transporto priemonės. Siekiant išsaugoti atviras viešąsias erdves, tačiau kartu deramai užtikrinti veiksmingą jų apsaugą, reikia tęsti ir toliau plėtoti praktinius mokslinius tyrimus, bandymus ir gaires. Apsaugos priemonės, kaip antai užtvaros ar aptikimo įranga, turėtų kuo miau kristi į akis, kad jų poveikis visuomenei būtų kuo mažesnis ir jos nesukeltų antrinio pažeidžiamumo.

Transporto sektorius daug metų buvo tiek teroristinių išpuolių taikinys, tiek išpuolių vykdymo priemonė (pvz. užgrobti lėktuvai ar sunkvežimiai, kuriais taranuojama). Komisija rengia geriausios saugumo užtikrinimo praktikos gairių rinkinį, skirtą komerciniam kelių transporto sektoriui. Daugiausia dėmesio bus skiriama sunkvežimių saugumo didinimui mažinant neteisėto įsilaužimo į sunkvežimį (įskaitant pagrobimą ir vagystę), siekiant panaudoti jį teroristinio taranavimo išpuolio reikmėms, riziką. Iki 2017 m. pabaigos bus parengtas nacionaliniams kelių transporto sektoriams skirtų gairių rinkinys. Reikia išnagrinėti naujus technologinius sprendimus, pavyzdžiui, susidūrimo išvengimo sistemas, automatinį avarinį stabdymą arba teisėsaugos institucijų galimybes automobilius stabdyti nuotoliniu būdu.

ES gali labai praktiškai padėti valstybėms narėms stiprinti viešųjų erdvių apsaugos didinimo pajėgumus. Padedant Komisijai sukurta ES vietų, kurios yra pažeidžiami taikiniai, vertinimo priemonė; vykdomi jos bandymai, siekiant užtikrinti viešųjų erdvių apsaugą. Be kita ko, vertinamas visų rūšių viešųjų erdvių pažeidžiamumas. Komisija yra pasirengusi padėti valstybėms narėms vykdyti savanoriškus vertinimus vietoje. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti tokius pažeidžiamumo vertinimus, bus išplėtota elektroninė programa.

Teroristinės organizacijos nuolat bando naujinti savo metodus ir veikimo būdus, todėl ES atsakas taip pat turi būti novatoriškas, ji turi naudotis technologijomis ir kaupti patirtį visoje Sąjungoje, siekdama nustatyti ir sušvelninti kylančias grėsmes. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie bepiločių orlaivių, kuriais gali pasinaudoti teroristai, keliamą galimą grėsmę. Ji bus šalinama tęsiant su ES taisyklėmis, kuriomis užtikrinama bepiločių orlaivių sistemų civilinių operacijų sauga ir saugumas, susijusią veiklą, įskaitant priemones, kuriomis padedama lengviau nustatyti priešiškus bepiločius orlaivius.

IV.    VIETOS SUBJEKTŲ IR PRIVAČIOJO SEKTORIAUS ĮTRAUKIMAS

Prie viešųjų erdvių apsaugos gali prisidėti įvairūs subjektai. ES gali skatinti bendradarbiavimą su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais; laikoma, kad jis gali labai padėti geriau apsaugoti viešąsias erdves.

Tokios viešosios erdvės kaip prekybos centrai arba koncertų salės dažnai priklauso privatiems subjektams arba yra jų valdomos. Todėl būtina juos įtraukti į veiklą, kuria didinama viešųjų erdvių apsauga. Komisija įsteigs Veiklos vykdytojų forumą, kad galėtų bendradarbiauti su privačiojo sektoriaus veiklos vykdytojais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais iš privačiojo sektoriaus, pavyzdžiui, su automobilių nuomos bendrovėmis ir pan. Tai padės padidinti bendrą supratimą apie esamas saugumo problemas ir paskatins kurti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ryšius siekiant padidinti saugumą.

Vietos ir regioninės valdžios institucijos taip pat yra svarbūs viešųjų erdvių apsaugos srities suinteresuotieji subjektai. Komisija stiprins šių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir pradės dialogą su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, pavyzdžiui, didelių miestų merais, siekdama dalytis informacija apie viešųjų erdvių apsaugą ir susijusios geriausios praktikos pavyzdžiais. Vykdydama tolesnę veiklą, susijusią su 2017 m. rugsėjo 29 d. Nicos deklaracija 12 , kitų metų pradžioje Komisija kartu su Regionų komitetu surengs aukšto lygio susitikimą su Nicos deklaraciją pasirašiusiais merais ir kitais suinteresuotais vietos ir regionų lygmenų atstovais, siekdama toliau dalytis geriausios viešųjų erdvių apsaugos praktikos pavyzdžiais.

V.    IŠVADOS

Atsižvelgdama į kylančias grėsmes, Europa turi susitelkti ir suvienyti jėgas, kad rastų naujoviškų, tvarių ir veiksmingų būdų, kaip padidinti viešųjų erdvių apsaugą. Nors rizikos visiškai pašalinti neįmanoma, šiame veiksmų plane išdėstytos operatyvinės priemonės, koordinuojami veiksmai ir rekomendacijos gali padėti valstybėms narėms šalinti svarbius trūkumus, kuriuos atskleidė pastarojo meto teroristiniai išpuoliai, ir iš tiesų geriau apsaugoti viešąsias erdves.

Šiame komunikate išdėstytomis priemonėmis siekiama sudaryti sąlygas veiksmingam ES bendradarbiavimui viešųjų erdvių apsaugos srityje. Komisija ragina valstybes nares naudotis įvairiomis šiame veiksmų plane išdėstytomis galimybėmis, be kita ko, turimomis ES lėšomis. Ji ragina Europos Parlamentą ir Tarybą patvirtinti šį veiksmų planą ir aktyviai prisidėti prie jo įgyvendinimo glaudžiai bendradarbiaujant su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Iki 2018 m. pabaigos Komisija peržiūrės šio veiksmų plano įgyvendinimo pažangą.

(1) Europolas, Changes in Modus Operandi of IS revisited (2016 m. gruodžio 2 d.): https://www.europol.europa.eu/ newsroom/news/islamic-state-changing-terror-tactics-to-maintain-threat-in-europe ir Terrorism Situation and Trend report 2017 (2017 m. birželio 15 d.): https://www.europol.europa.eu/tesat/2017/index.html .

(2) https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/letter-of-intent-2017_lt.pdf .

(3) Žr. Vienuoliktąją pažangos, padarytos kuriant tikrą veiksmingą saugumo sąjungą, ataskaitą (COM(2017) 608 final, 2017 10 18).

(4) Žr. Geresnio pasirengimo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių medžiagų keliamiems saugumo pavojams veiksmų planą (COM(2017) 610 final, 2017 10 18).

(5) ES miestų darbotvarkė. Amsterdamo paktas: http://ec.europa.eu/regional_policy/en/policy/themes/urban-development/portal/ .

(6) Projektų pavyzdžiai: SECUR-ED (Saugus miesto transportas) – beveik 40 mln. EUR vertės parodomasis projektas, kuriame dalyvavo pagrindiniai transporto paslaugų teikėjai, pramonės ir akademinės bendruomenės atstovai, siekę išplėtoti nuoseklų ir sąveikų masinio transporto saugumo didinimo technologijų ir procesų rinkinį, patvirtintą vykdant demonstracijas; DESURBS (Saugesnių miesto erdvių projektavimas) – 3,2 mln. EUR vertės 2 metų trukmės projektas, dėl kurio sukurta naujų metodų, duomenų bazių ir programinės įrangos priemonių, pvz., sprendimų paramos sistemos portalas, padedantis miestų planuotojams, projektuotojams ir inžinieriams pripažinti ir ištaisyti urbanistikos saugumo trūkumus; SURVEIRON (Išankstinės stebėsenos sistema, kurios tikslas – užtikrinti miesto pažeidžiamų taikinių ir miestų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą) – 2,5 mln. EUR MVĮ projektas, padėjęs rasti novatorišką sprendimą, kaip apsaugoti šias erdves, ir už viešąjį ir privatųjį saugumą atsakingiems subjektams suteikiantis galimybę naudotis pažangia stebėsenos ir sprendimų priėmimo paslauga kritinėse situacijose. Visą Septintosios bendrosios programos ir programos „Horizontas 2020“ saugumo mokslinių tyrimų projektų sąrašą galima rasti: http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/what-we-do/policies/industry -for-security/index_en.htm.

(7) COM(2017) 407 final (2017 7 26).

(8) ES finansuojamas tinklas AIRPOL yra teisėsaugos padalinių Europos oro uostuose koordinavimo institucija.

(9) ES finansuojamas tinklas ATLAS vienija valstybių narių specialiuosius intervencijos padalinius.

(10) Europos teisėsaugos technologijų tarnybų tinklas (taip pat žr. V skyrių).

(11) ES finansuojamas Europos geležinkelių policijos pajėgų tinklas sprendžia saugumo problemas geležinkelių transporto srityje, atsižvelgiant į vis didėjantį Europos geležinkelių transporto tarptautinimą.

(12) Nicos deklaracija priimta 2017 m. rugsėjo 29 d. Nicoje, Europos ir Viduržemio jūros regiono merų konferencijoje, surengtoje Nicos mero iniciatyva. Konferencijoje, kurioje dalyvavo ir Komisijai, pasidalyta miestų, vietos ir regionų lygmenų geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su radikalizacijos prevencija ir viešųjų erdvių apsauga.