EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52017DC0376
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS Strengthening Innovation in Europe's Regions: Strategies for resilient, inclusive and sustainable growth
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas
COM/2017/0376 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 07 18
COM(2017) 376 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Inovacijų stiprinimas Europos regionuose:
atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas
{SWD(2017) 264 final}
1.MODERNI EKONOMIKA IR TEISINGAS VIRSMAS ES REGIONAMS
Europa išgyvena reikšmingų pokyčių laikotarpį. Globalizacija, automatizavimas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, besiformuojančios ir skaitmeninės technologijos – visi šie veiksniai daro poveikį darbo vietoms, pramonės sektoriams, verslo modeliams, ekonomikai ir visuomenei apskritai. Būtina padėti europiečiams prisitaikyti prie šių esminių pokyčių ir padėti ES ekonomikai tapti atsparesnei. Diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo 1 Komisija pabrėžė Europos piliečiams ir regionams atsiveriančias galimybes ir kylančius uždavinius. Tai reiškia, kad turime atnaujinti esamas ekonomines ir visuomenines struktūras, tai numatyti ir valdyti, taip pat turėti omenyje, kad šiandien labiau nei bet kada vietos problemos tampa pasaulinėmis, o pasaulinės problemos juntamos vietos lygmeniu. Šiuo tikslu Europai reikia ilgalaikės strategijos, pagal kurią veiksmų būtų imtasi visais lygmenimis ir kuri paskatintų esminį technologijų, ekonomikos ir finansų šuolį.
ES tenka pagrindinis vaidmuo – paremti visus regionus ir valstybes nares, siekiant panaudoti jų inovacijų, konkurencingumo ir tvarių darbo vietų bei ekonomikos augimo potencialą. Šio tikslo siekiama įvairiomis iniciatyvomis, kurių jau imtasi reglamentavimo srityje 2 , ir įgyvendinant Investicijų planą, siekiant sukurti stabilią su pagrindiniais ES prioritetais susijusių projektų bazę. Be to, pastaraisiais metais Komisija paragino nacionalines ir regionines valdžios institucijas parengti mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) pažangiosios specializacijos strategijas 3 . Jomis siekta paskatinti visus Europos regionus nustatyti savo konkurencinius pranašumus. į kuriuos atsižvelgus pirmenybė būtų teikiama mokslinių tyrimų ir inovacijų investicijoms pagal sanglaudos politiką 2014–2020 m. Vėliau Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Regionų komitetas atkreipė dėmesį į poreikį dar labiau stiprinti šį požiūrį, siekiant padidinti visų regionų inovacijų potencialą 4 .
Siekiant reaguoti į šiuos iššūkius ir padėti Europai klestėti šiuolaikiniame pasaulyje 5 , būtina bendradarbiauti visais lygmenimis (nuo vietos iki europinio), todėl šiame komunikate ir prie jo pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pažangiosios specializacijos požiūris išplėtojamas dar labiau ir siekiama spręsti šias pagrindines problemas:
·padidinti Europos regionų inovacijų ir konkurencingumo potencialą kaip tvaraus ekonomikos augimo modelio pagrindą;
·padidinti tarpregioninį bendradarbiavimą, kuris yra esminis globalizuotos ekonomikos elementas;
·daugiau dėmesio skirti mažiau išsivysčiusiems ir pramonės pereinamojo laikotarpio regionams;
·gerinti ir stiprinti bendradarbiavimą įgyvendinant ES politiką ir programas, kuriomis remiamos inovacijos.
Atsižvelgiant į visa tai, siūloma imtis įvairių tikslinių bandomųjų veiksmų, kurie padės įgyti įvairesnės patirties ir leis plačiau pažvelgti į Europos regionų ekonominę plėtrą ir augimą. Pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas visiems Europos regionams taikant pažangiąją specializaciją visapusiškai pasinaudoti technologinių pokyčių, skaitmeninimo, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir pramonės modernizavimo teikiamomis galimybėmis.
2.PAŽANGIOJI SPECIALIZACIJA. REGIONINIAI INOVACIJŲ, EKONOMIKOS AUGIMO IR DARBO VIETŲ KŪRIMO PAKTAI
Pažangiosios specializacijos aspektas buvo integruotas į pertvarkytą 2014–2020 m. sanglaudos politiką, kuria siekiama kuo labiau padidinti teigiamą poveikį ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui.
Įgyvendindami pažangiosios specializacijos strategijas regionai savo poreikius, privalumus ir konkurencinius pranašumus gali paversti parduodamomis prekėmis ir paslaugomis. Strategijų tikslas – taikant principą „iš apačios į viršų“ teikti pirmenybę investicijoms į viešojo sektoriaus mokslinius tyrimus ir inovacijas, siekiant pertvarkyti regionų ekonomiką, kurti regionų konkurencinius pranašumus ir sudaryti geresnes rinkos galimybes naujose tarpregioninėse ir Europos vertės grandinėse. Strategijos padeda regionams numatyti, suplanuoti ir įgyvendinti ekonomikos modernizavimo procesą.
Valstybės narės ir regionai parengė per 120 pažangiosios specializacijos strategijų, kuriose, sudarant partnerystes, taikant daugiapakopį valdymą ir principą „iš apačios į viršų“, buvo nustatyti investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas prioritetai 2014–2020 m. laikotarpiu.
Šiuo laikotarpiu prioritetai bus finansuojami daugiau kaip 40 mlrd. EUR (ir daugiau kaip 65 mlrd. EUR, įskaitant nacionalinę bendro finansavimo dalį) iš regionams skirtų Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Iš esmės tikimasi, kad parama moksliniams tyrimams, inovacijoms ir verslumui iki programavimo laikotarpio pabaigos padės 15 000 įmonių rinkai pateikti naujų produktų ir įsteigti 140 000 naujų pradedančiųjų įmonių ir bus sukurta 350 000 naujų darbo vietų 6 . Be to, numatyta, kad žmogiškajam kapitalui stiprinti mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų srityje bus skirti 1,8 mlrd. EUR Europos socialinio fondo (ESF) lėšų. Rengiant šias strategijas buvo nustatyti ir susieti nacionaliniai, regionų ir vietos prioritetai 7 .
Pažangiosios specializacijos strategijų prioritetų pavyzdžiai 8
·Italijos Emilijos-Romanijos regione regioninė partnerystė kaip prioritetą nustatė sveikatą bei gerovę ir įvairias bazines didelio poveikio technologijas susieja su biomedicina, siekdama sukurti pritaikytus tiksliuosius transplantus ir implantus.
·Ispanijos Estremadūros regione ūkininkai ir mokslininkai sprendžia pajėgumų trūkumo problemą, kad patenkintų rinkos paklausą intensyviausio sezono metu, kartu dalyvaudami Europos tinkle, kuris kuria aukštųjų technologijų ūkininkavimą.
·Suomijos Laplandijos regione pažangioji specializacija padėjo regionui užimti lyderio poziciją panaudojant ir komercializuojant Arkties gamtos išteklius, tuo pačiu užtikrinant tvarų vystymąsi ir kuriant darbo vietas.
Siekiant užtikrinti regioninės politikos investicijų efektyvumą, pažangiosios specializacijos strategijos turi būti priimtos (ex-ante sąlyga) prieš gaunant Europos regioninės plėtros fondo finansinę paramą moksliniams tyrimams ir inovacijoms 2014–2020 m. laikotarpiu.
Be to, siekdama remti šį procesą, Komisija sukūrė pažangiosios specializacijos platformą 9 , kurioje nuo 2011 m. valstybėms narėms ir regionų valdžios institucijoms patariama kaip rengti ir įgyvendinti jų pažangiosios specializacijos strategijas. Platforma skatinamas apie 170 ES regionų ir 18 ES nacionalinių vyriausybių tarpusavio mokymasis, duomenų rinkimas, analizė ir tinklaveikos galimybės.
Į šias strategijas dažnai įtraukiami tradiciniai sektoriai, kaip antai žemės ūkio maisto produktų, miškininkystės, turizmo ir tekstilės, kurie plėtojami taikant laipsniškas inovacijas. Tačiau į jas taip pat įtraukti sektoriai, galintys sukurti visiškai naujas rinkas ir pramonės šakas, susiję su bazinių didelio poveikio technologijų, paslaugų inovacijų ir efektyvaus išteklių naudojimo sprendimų diegimu energetikos, transporto, aplinkos, žiedinės ekonomikos, nanotechnologijos ir sveikatos srityse. Strategijos paremtos bendradarbiavimo procesu, kuris skatina paklausa grindžiamas inovacijas ir kolektyvinius sprendimus.
Šios strategijos yra veiksminga priemonė, padedanti ES ir nacionalinio lygmens horizontaliąją politiką ir priemones įgyvendinti regionų ir vietos lygmeniu, sukurianti sąsajas su didesnėmis inovacijų ekosistemomis ir skatinanti socialines inovacijas. Jos padeda Europos ekonomikai tapti konkurencingesnei bei atsparesnei globalizacijai, ir užtikrinti, kad ji sukurtų išteklius, kurių reikia teisingam gautos naudos paskirstymui.
3.Pagrindiniai uždaviniai ir tolesni žingsniai Inovacijomis grindžiamo augimo skatinimas
Nors sanglaudos politikos reglamentuose numatyti vertinimai padės dar geriau nustatyti esamo metodo privalumus ir trūkumus, akivaizdu, kad pažangiosios specializacijos strategijos jau gerokai prisidėjo perorientuojant Europos Sąjungos sanglaudos politiką, tačiau Europos konkurencingumas priklauso nuo jos gebėjimo skatinti naujus ekonomikos augimo modelius regioniniu lygmeniu, sutelkiant investicijas į inovatyvius sektorius, turinčius didelį augimo potencialą ir didelę pridėtinę vertę.
Nustatyta, kad siekiant šio tikslo reikia atlikti keturis uždavinius:
·Tolesnė regionų mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų reforma
·Glaudesnis regionų bendradarbiavimas investicijų į inovacijas srityje
·Mokslinių tyrimų ir inovacijų naudojimas mažiau išsivysčiusiuose ir pramonės pereinamojo laikotarpio regionuose
·ES politikos ir priemonių sąveikos ir papildomumo pasitelkimas
3.1.Tolesnė regionų mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų reforma
Europos semestro procesas 10 parodė, koks svarbus yra mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų reformos regioninis aspektas. Jis turėtų apimti tris kompleksinius elementus: mokslinius tyrimus ir inovacijas, pramonės pertvarką ir finansus bei investicijas 11 .
Kaip būtina sanglaudos politikos investicijų sąlyga, pažangioji specializacija padėjo įgyvendinti reformas maždaug pusėje valstybių narių 12 ir išspręsti daugelį mokslinių tyrimų ir inovacijų uždavinių. Tačiau tam tikrais atvejais nesubalansuotas įvairių sektorių – įskaitant mokslinių tyrimų, pramonės, aukštojo mokslo, viešojo administravimo ir pilietinės visuomenės sektorius – atstovų dalyvavimas trukdė įvykdyti platesnio masto reformas. Todėl didžiausias dėmesys strategijose buvo skirtas susiskaidymui tarp įvairių administracinių įstaigų panaikinti ir daugiapakopiui valdymui pagerinti.
Reikia aktyviau vykdyti reformas, siekiant sukurti įgalinančią verslo aplinką ir veiksmingą bei skaidrų viešąjį administravimą, kad būtų skatinamos inovacijos, didinamas produktų ir paslaugų rinkų dinamiškumas ir gerinamos sąlygos pradedančiosioms įmonėms kurti ir plėsti 13 . Taip pat reformos turėtų skatinti investicijas į įgūdžius ir žmogiškąjį kapitalą 14 , laikantis Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje plano 15 ir Atnaujintos ES aukštojo mokslo darbotvarkės 16 , ir padėti geriau panaudoti klasterius bei remti MVĮ politiką. „Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicija“ 17 galėtų daug prisidėti prie šio proceso, padėdama darbo rinkai reaguoti į skaitmeninę transformaciją visoje ES. Šį procesą papildys diskusijos dėl klasterių politikos pažangumo 18 .
·Komisija dės daugiau pastangų, kad, glaudžiai bendradarbiaudama su susijusiomis valstybėmis narėmis ir regionais, nacionalinėms ir regionų valdžios institucijoms prireikus padėtų pasinaudoti esama ES parama, skirta padėti rengti, įgyvendinti ir vertinti mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos reformas.
·Pažangiosios specializacijos platforma ir toliau teikia paramą įgyvendinant nacionalines ir regionines pažangiosios specializacijos strategijas. Be to, prireikus, programos „Horizontas 2020“ politikos rėmimo priemonė padės valstybėms narėms šalinti mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų kliūtis, be kita ko, trukdančias veiksmingai įgyvendinti pažangiosios specializacijos strategijas.
·Pagal struktūrinių reformų rėmimo programą valstybių narių prašymu taip pat galima gauti paramą rengti ir įgyvendinti reformas, galinčias pagerinti verslo aplinką, darbo rinką, taip pat suteikti žmonėms reikiamų įgūdžių, išsilavinimą ir mokymą šiandieninei ir būsimai darbo rinkai 19 .
Siekiant kuo labiau padidinti struktūrinių reformų poveikį inovacijoms, valstybės narės Europos semestro metu raginamos sustiprinti dialogą su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant regionus ir vietos valdžios institucijas. Jos taip pat turėtų remti pažangiosios specializacijos strategijose nustatytų prioritetų įgyvendinimą, didindamos mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo sistemos kokybę ir atvirumą, užtikrindamos konkurencija pagrįstą finansavimą moksliniams tyrimams, stiprindamos žinių perdavimą, susiedamos profesinį rengimą ir mokymą su inovacijų sistemomis ir prisidėdamos prie žinių apie įgūdžius rinkimo ir įgūdžių pasiūlos ir paklausos derinimo, vadovaujantis Nauja Europos įgūdžių darbotvarke 20 .
3.2.Glaudesnis regionų bendradarbiavimas investicijų į inovacijas srityje
Pažangiosios specializacijos strategijos buvo taikytos veiksmingesnei inovacijų politikai ir tarpregioninio bendradarbiavimo abipus sienų plėtrai naujose vertės grandinėse. Mokslinių tyrimų ir inovacijų srities subjektų ir pramonės suinteresuotųjų subjektų susiejimas padeda geriau pasinaudoti papildomumu kuriant produktus ir procesus. Tai padės sukurti ir performuoti ES masto vertės grandines, paskatinant viešojo ir privačiojo sektorių investicijų sąveiką. Atitinkami suinteresuotieji subjektai turėtų drauge sukurti stabilią nustatytus strateginius prioritetus atitinkančių projektų bazę.
Todėl tarpregioninį ir tarpvalstybinį aspektą būtina toliau plėtoti, kuriant tarpregionines investavimo galimybes, kurios padės padidinti regionų ir vietos inovacijų lygį, kaip jau pradėta įgyvendinant komunikatą „Švari energija visiems europiečiams“ 21 .
Kaip rodo iniciatyvos „Vanguard“ pavyzdys, konkurencingumą ir atsparumą gali padidinti glaudus regionų strateginis bendradarbiavimas ir tvarios regionų ekosistemų sąsajos pažangiosios specializacijos prioritetų srityse.
Naujo augimo taikant pažangiąją specializaciją iniciatyva „Vanguard“ yra paremta politiniu regionų įsipareigojimu pažangiosios specializacijos strategijas naudoti tam, kad būtų paskatintas naujas ekonomikos augimas taikant principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas verslumo naujoves ir atnaujinant pramonę Europos prioritetinėse srityse. Šiuo metu šią iniciatyvą įgyvendina trisdešimt regionų.
Iniciatyva „Vanguard“ siekiama rodyti pavyzdį plėtojant tarpregioninį bendradarbiavimą ir daugiapakopį valdymą ir regionų klasteriams ir ekosistemoms padėti sutelkti dėmesį į prioritetines sritis, siekiant transformuoti pramonę ir padėti ją formuoti. Iniciatyvą įgyvendinantys regionai siekia išnaudoti pažangiosios specializacijos strategijose nustatytą papildomumą, kad sukurtų pasaulinio lygio klasterius ir klasterių tinklus, įgyvendindami bandomuosius ir didelio masto demonstracinius projektus.
Todėl Komisija, remiama jos pažangiosios specializacijos platformos, sukūrė temines pramonės modernizavimo, energetikos ir žemės ūkio maisto produktų platformas, kad padėtų regionams bendradarbiauti įgyvendinant pažangiosios specializacijos prioritetus, dalyvaujant politikos formuotojams, mokslininkams, verslui, klasteriams ir pilietinei visuomenei 22 . Šios platformos suteikia unikalią galimybę ES, nacionalinio ir regionų lygmens politikos formuotojams kaupti patirtį sprendžiant šiuos prioritetinius klausimus regionų lygmeniu, kuriuo pokyčiai juntami labiausiai.
Teminės pažangiosios specializacijos platformos apjungia šimtą regionų, kurie padedami Komisijos tarnybų šiuo metu bendrais klausimais bendradarbiauja 17-oje tarpregioninių partnerysčių, siekdami skatinti inovacijas, vertės grandinės sąsajas ir vystyti bendras investicijas:
·pramonės modernizavimo platforma apima partnerystes pažangiosios gamybos, tvarios gamybos, bioekonomikos, trimačio spausdinimo, medicinos technologijų, inovatyvios tekstilės, ketvirtosios kartos pramonės, sporto ir naujų nanotechnologijomis pagrįstų gaminių srityse;
·energetikos platforma apima partnerystes bioenergijos, atsinaujinančiosios jūrų energijos, pažangiųjų tinklų, saulės energijos ir tvarių pastatų srityse;
·žemės ūkio maisto produktų platforma apima partnerystes aukštųjų technologijų ūkininkavimo, atsekamumo, bioekonomikos ir žemės ūkio maisto produktų bei pažangių elektroninių sistemų srityse.
Būtina dėti daugiau pastangų, siekiant į šias platformas ir jų regionines partnerystes integruoti kitas dideles Europos iniciatyvas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpregioninių inovacijų projektų komercializacijai ir plėtimui ir paskatinti bendras verslo investicijas. Teminės pažangiosios specializacijos platformos taip pat turėtų būti naudojamos mažiau išsivysčiusių regionų, pramonės pereinamojo laikotarpio regionų ir pažangesnių regionų bendradarbiavimui stiprinti, siekiant skatinti jų pramonės ir technologijų pažangą.
·Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su susijusiomis valstybėmis narėmis, iki 2017 m. pabaigos nustatys bandomuosius veiksmus, pagal kuriuos glaudžiai bendradarbiaus su 5–10 teminėmis partnerystėmis, kurioms atstovaus politikos formuotojai, mokslininkai, įmonės ir kiti inovacijų subjektai. Paramą bandomųjų veiksmų rengimui suteiks Europos regioninės plėtros fondas.
·Šiais veiksmais bus siekiama išbandyti metodus, kaip būtų galima komercializuoti ir plėtoti tarpregioninius inovacijų projektus, kurie galėtų paskatinti Europos vertės grandinių plėtotę. Šios partnerystės turėtų apimti pažangiąją gamybą ir ketvirtosios kartos pramonę, bioekonomiką, didelius duomenų rinkinius, energetiką, perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, netaršų ir susietąjį judumą, sveikatą, kibernetinį saugumą, vandenį ir inovacijas tradiciniuose sektoriuose. Šis darbas bus paremtas glaudžiais darbiniais santykiais, kuriuos Komisijos tarnybos užmezgė su teminėse pažangiosios specializacijos platformose sukurtomis partnerystėmis, ir susijusiomis ES inovacijų iniciatyvomis 23 .
Valstybės narės ir regionai, remiami Komisijos, turėtų plėtoti klasterius ir Europos inovacijų ir technologijos instituto Žinių ir inovacijos bendrijas (ŽIB), siekdami sukurti investicijų bazes projektams, kurie tinkami remti finansinėmis priemonėmis, visų pirma Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) lėšomis, ir padėti pritraukti privačiojo sektoriaus investicijas, remdami inovacinius projektus, kuriems gali reikėti apsaugos nuo rizikos priemonių.
Nedidelės apimties projektai gali būti sujungiami investavimo platformose, veiksmingiausiu būdu sutelkiant skirtingų ES fondų lėšas ir, kai tinkama, įtraukiant privatųjį sektorių.
3.3.Mokslinių tyrimų ir inovacijų naudojimas mažiau išsivysčiusiuose ir pramonės pereinamojo laikotarpio regionuose
Mažiau išsivystę regionai vis dar susiduria su kliūtimis dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros suskaidymo ir tvarumo ir dažnai patiria sunkumų kurdami inovacijoms palankią institucinę ir teisinę aplinką 24 . Nors pažangioji specializacija svarbi visiems regionams, mažiau išsivysčiusiuose regionuose būtina skirti ypatingą dėmesį žmogiškajam kapitalui, įgūdžių ugdymui ir įtraukesniam inovacijų diegimo procesui. Inovacijų subjektai mažiau išsivysčiusiuose regionuose dažnai nėra labai gerai susieti su platesne mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomene ir pasaulinėmis vertės grandinėmis.
Pramonės pereinamojo laikotarpio regionai patiria ypatingų sunkumų – tinkamų įgūdžių bazės nebuvimas, didelės vieneto darbo sąnaudos ir deindustrializacija. Šie regionai gali nesugebėti iš išorės pritraukti pakankamai investicijų, kad paskatintų inovacijas kuriant naujas tiekimo grandines, ir neturėti pakankamų komercinių mokslinių tyrimų struktūrų ir įmonių, kurios galėtų tapti pagrindu plačiai pramonės modernizacijai. Papildomi pajėgumų trūkumai gali neleisti pasinaudoti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų ir pramoninio konkurencingumo programų 25 teikiamais finansiniais ištekliais, o tokio masto paramos, kokia teikiama mažiau išsivysčiusiems regionams pagal sanglaudos politiką, jie taip pat negauna.
Todėl labai svarbu nuolat remti tarpusavio mokymąsi. Komisija suteikė paramą nepriklausomiems ekspertams pasitelkti, pavyzdžiui, per iniciatyvą „TAIEX PEER 2 PEER“ 26 ir pažangiosios specializacijos platformą 27 . Tai leido regionams perimti geriausią praktiką, pasitikrinti struktūras pagal pasaulinius standartus, aprašyti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumų įvairovę ir papildomumą ES regionuose ir sustiprinti savo silpnąsias puses.
Investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir įgūdžių ugdymą, pvz., IRT sektoriuje, kuriomis remiamas įmonių kūrimas, e. teisingumas ir e. valdžia, teikiamos per Europos socialinį fondą, vadovaujantis Nauja Europos įgūdžių darbotvarke. Europos socialinis fondas taip pat remia mažiau išsivysčiusius regionus ir pasitelkiant reformas, geresnį reglamentavimą ir gerą valdymą padeda modernizuoti jų administraciją.
Poreikis skleisti meistriškumą ir plėsti dalyvavimą taip pat patenkintas vykdant programos „Horizontas 2020“ susiejimo, porinės veiklos, Europos mokslinių tyrimų erdvės katedrų ir COST veiksmus 28 ir projektą „Kompetencijos laiptai“ 29 . Be to, įgyvendinant projektą „Mažiau išsivystę regionai“ 30 tikslinė parama pagal sanglaudos politiką teikiama mažiau išsivysčiusiems regionams, siekiant įgyvendinti pažangiąją specializaciją imantis gebėjimų stiprinimo priemonių, administracinės reformos ir sustiprintos stebėsenos bei vertinimo.
Pernai, įgyvendindami projektą „Mažiau išsivystę regionai“, Europos Komisijos ir Pasaulio banko ekspertai kartu su Lenkijos nacionalinės ir vietos valdžios institucijomis kartu dirbo, siekdami rasti sprendimus, kaip paskatinti ekonominę plėtrą mažas pajamas gaunančiuose Pakarpatės ir Švento Kryžiaus (Świętokrzyskie) regionuose rytų Lenkijoje. Veiksmai apima mokslininkų turimų žinių perdavimą vietos įmonėms, pavyzdžiui, orlaivių ir erdvėlaivių pramonei Pakarpatės regione, regioninės aplinkos įmonėms tobulinimą, ir vietos darbo jėgos įgūdžių gerinimą.
Europos inovacijų ir technologijos institutas, įgyvendindamas regioninę inovacijų sistemą, padeda didinti dalyvių skaičių 31 . Galiausiai, sukurtas europinis skaitmeninių inovacijų centrų 32 tinklas ir kita mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūra padės MVĮ vykdyti jų skaitmeninę transformaciją.
Tikslinės politikos priemonės gali padėti patenkinti konkrečius šių regionų poreikius ir sėkmingai įgyvendinti jų pažangiosios specializacijos strategijas, ypatingą dėmesį skiriant tarpusavio mokymuisi ir dalijimuisi gerąja patirtimi inovacijų politikos įgyvendinimo, valdymo ir stebėsenos srityje.
Iki 2017 m. pabaigos, glaudžiai bendradarbiaudama su susijusiomis valstybėmis narėmis, Komisija parengs bandomuosius veiksmus, kuriuose dalyvaus ribotas skaičius regionų, pareiškusių susidomėjimą dirbti pagal atitinkamas savo pažangiosios specializacijos strategijas, siekdama remti plataus masto inovacijas ir taip spręsti pramonės pereinamojo laikotarpio problemas. Veiksmais bus siekiama sudaryti palankesnes sąlygas naudotis esamomis ES priemonėmis ir Komisijos valdomomis programomis, įskaitant pagal sanglaudos politiką teikiamus išteklius, siekiant paspartinti inovacijų pasisavinimą, pašalinti investicijų kliūtis, sudaryti palankias sąlygas naujiems įgūdžiams įgyti ir pasirengti pramonės bei visuomenės pokyčiams. Paramą bandomųjų veiksmų rengimui suteiks Europos regioninės plėtros fondas, o tikslinę konsultacinę paramą skirs Europos įmonių grupių ir pramonės permainų stebėjimo centras.
Valstybės narės, remiamos Komisijos, turėtų geriau tenkinti mažiau išsivysčiusių regionų poreikius, ypatingą dėmesį skirti plataus masto ir atviroms inovacijoms, naujam bendradarbiavimu grindžiamam valdymui, naujoms tarpregioninėms partnerystėms, gebėjimų ugdymui naujoms technologijoms įsisavinti, vietos ekonomikai su pasaulinio masto moksliniais tyrimais susieti ir dalyvių skaičiui pasauliniuose inovacijų tinkluose didinti.
3.4.ES politikos ir priemonių sąveikos ir papildomumo pasitelkimas
Šiuo metu egzistuoja daug regioninių, nacionalinių ir Europos politikos programų ir priemonių, skirtų skatinti inovacijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą arba remti tarpregioninį bendradarbiavimą 33 . Šią politiką ir priemones būtina geriau susieti skirtingose valdymo pakopose, siekiant padidinti jų poveikį įgyvendinant svarbiausius Europos prioritetus. Todėl siekiant užtikrinti esmines investicijas būtina visapusiškai išnaudoti ES moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtų lėšų, sanglaudos politikos ir pramonės konkurencingumo priemonių sąveiką ir papildomumą. Pažangioji specializacija sudaro strateginį pagrindą jų papildomumui plėtoti 34 .
Siekdama šio tikslo, Komisija jau pasiūlė įvairių priemonių teikdama pasiūlymus 2014–2020 m. daugiametei finansinei programai 35 .
Europos strateginių investicijų fondas, programa „Horizontas 2020“ ir sanglaudos politika leidžia derinti lėšas viename projekte. Programos „Horizontas 2020“ ir sanglaudos politikos reglamentuose buvo nustatytos suderintos taisyklės, kad išlaidų apmokėjimas taptų paprastesnis, ir suteikta daugiau galimybių didesnę dalį sanglaudos politikos lėšų išleisti ne programos įgyvendinimo teritorijoje. Komisija taip pat paskelbė gaires, kaip derinti Europos strateginių investicijų fondo ir sanglaudos politikos lėšas.
Komisija ėmėsi įvairių iniciatyvų (pavyzdžiui, projekto „Kompetencijos laiptai“ ir Pažangumo ženklo iniciatyvos) ir pateikė gaires, kaip skatinti ir remti įvairių politikos priemonių sąveiką 36 . Ji pasiūlė dar labiau supaprastinti dabartines sudėtingas programos „Horizontas 2020“ ir sanglaudos politikos finansavimo derinimo taisykles 37 .
Bandomasis projektas „Kompetencijos laiptai“ skirtas ES regionų inovacijų atotrūkiui įveikti, padedant įgyvendinti pažangiosios specializacijos strategijas plėtojant ir išnaudojant sanglaudos politikos, programos „Horizontas 2020“ ir kitų ES finansavimo programų papildomumą. Pažangumo ženklo iniciatyva skirta padėti MVĮ rasti alternatyvų finansavimą iš Europos regioninės plėtros fondo ir kitų šaltinių inovacijų projektų sumanymams, kurie pagal programą „Horizontas 2020“ buvo puikiai įvertinti, tačiau dėl ribotų išteklių negalėjo būti finansuojami, įgyvendinti.
Komisijos pasiuntiniai investicijų reikalams gali valstybėse narėse teikti paramą 38 valdžios institucijoms ir projektų vykdytojams, siekdami sukurti stabilias projektų bazes, kuo labiau padidinti ES lėšų poveikį ir pasiremti Europos investavimo konsultacijų centro 39 patirtimi.
Rezultatai rodo, kad pagerėjo koordinavimas sanglaudos politikos programų lygmeniu 40 ir strateginis mokslinių tyrimų ir investicijų į inovacijas valdymas. Tačiau projektų lygmeniu vis dar reikia didesnio funkcijų, atsakomybės ir koordinavimo aiškumo, visų pirma, ryšium su tinkamumo finansuoti taisyklėmis, viešaisiais pirkimais ir valstybės pagalba, ir tarpvalstybiniais projektais 41 .
·Komisija toliau glaudžiai bendradarbiaus su nacionalinėmis ir regionų valdžios institucijomis, kad išspręstų sudėtingus suderinto skirtingų ES priemonių naudojimo klausimus, siekiant kuo labiau padidinti investicijas į projektus, skatinančius mokslinius tyrimus ir inovacijas, konkurencingumą ir našumą. Komisija, padedama vietoje esančių pasiuntinių investicijų reikalams ir per Europos investavimo konsultacijų centrą, teiks paramą, siekdama maksimaliai sutelkti privačiojo sektoriaus kapitalą.
·Komisija taip pat glaudžiai bendradarbiaus su nacionalinėmis ir regionų valdžios institucijomis, kad palengvintų ir paaiškintų suderintą įvairių lėšų naudojimą ryšium su valstybės pagalbos taisyklėmis, viešaisiais pirkimais ir tarpregioniniu bendradarbiavimu.
·Komisija apsvarstys galimybes teikti pagalbą vietoje per specialiuosius pasiuntinius investicijų reikalams. Šie pasiuntiniai veiktų kaip pirmas kontaktinis asmuo vietos suinteresuotiesiems subjektams, siekiant maksimaliai padidinti įvairių ES fondų lėšų poveikį. Jie padėtų prireikus ir nukreiptų konkrečius prašymus tinkamiems Europos investavimo konsultacijų centro subjektams, siekdami toliau skatinti įvairių lėšų derinimą.
·Siekdama skatinti tarpregioninę partnerystę ir galimybę naudoti gebėjimus, Komisija suinteresuotiesiems subjektams pateiks išsamų regionų ekosistemų paramos subjektų ir moderniausios įrangos aprašymą.
·Komisija ir toliau bendradarbiaus su Europos Parlamentu ir Taryba, atsižvelgdama į vykstančias diskusijas dėl Reglamento „Omnibus“ 42 , siekdama toliau skatinti tarpvalstybines investicijas, pavyzdžiui, įgyvendinant veiksmus ne programos įgyvendinimo teritorijoje.
Valstybės narės raginamos glaudžiai bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų visapusiškai pasinaudota šiuo metu esančiomis supaprastinimo galimybėmis. Valstybių narių Europos struktūrinių ir investicijų fondų vadovaujančiosios institucijos turėtų surengti specializuotus supaprastintus kvietimus teikti paraiškas projektams, kurie yra gavę Pažangumo ženklą, remiantis Čekijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje išplėtota gerąja patirtimi.
4.IŠVADOS
Su globalizacijos sunkumais susiduria tiek ES, tiek jos valstybės narės ir regionai. Šis naujas pasaulis suteikia galimybių, kuriomis Europa privalo pasinaudoti ir kartu toliau užtikrinti, kad gauta nauda būtų paskirstyta teisingai. Labai svarbu išnaudoti visą inovacijų potencialą ekonomikai modernizuoti, kad būtų užtikrintas ES socialinis modelis ir Europos piliečių gyvenimo kokybė. Europa turi suteikti daugiau galių savo piliečiams, regionams ir pramonei, juos ginti bei apsaugoti ir sukurti klestėjimą ir darbo vietas, kaip to tikisi Europos piliečiai. Siekiant šio tikslo, būtina, kad visos ES politikos sritys ir priemonės koordinuotai veiktų kartu visose valdymo pakopose – taip būtų sudarytos sąlygos pereiti prie atsparaus, integracinio ir tvaraus teritorinio lygmens ekonomikos augimo.
Siekiant šių tikslų pažangioji specializacija jau pagerino sanglaudos politikos investicijų į inovacijas kokybę ir todėl tapo neatsiejama Europos požiūrio į inovacijas dalimi. Taikydami pažangiąją specializaciją, Europos regionai taip pat kitaip formuoja ir įgyvendina inovacijų politiką ir įtraukia verslo sektorių.
Įgyvendinant dabartines sanglaudos politikos programas, taip pat šiame komunikate pasiūlytus veiksmus ir bandomuosius projektus įgyta patirtis bus naudinga rengiant kitą daugiametę finansinę programą. Šiuo tikslu Komisija stebės pažangą, padarytą įgyvendinant šiuos veiksmus. Pažangioji specializacija yra naujas bendradarbiavimo būdas, užtikrinantis aktyvesnį vietos ir regionų dalyvavimą priimant sprendimus, o jo teikiamos galimybės gali būti išplėstos, kad jomis galėtų pasinaudoti ES regionai ir visa ES. Šis metodas gali būti atkartotas ir panaudotas platesniu mastu – kaip naudinga priemonė veiksmingiausiai įgyvendinti būsimą ES biudžetą 43 .
