EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 07 05

COM(2017) 368 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Bendros žuvininkystės politikos padėtis ir konsultacijos dėl 2018 m. žvejybos galimybių

{SWD(2017) 256 final}

1.Įvadas

Šiame komunikate apžvelgiama dabartinė bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) padėtis. Jame informuojama apie pažangą, padarytą siekiant darnios žuvininkystės, visų pirma užtikrinant, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, jog atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis (toliau – MSY) – taip bus prisidėta ir prie siekio iki 2020 m. užtikrinti gerą Europos jūrų aplinkos būklę 1 . Komunikate apžvelgiami išteklių būklės pokyčiai, ES laivyno būklė, laipsniškas įpareigojimo iškrauti laimikį įvedimas ir decentralizacijos pažanga 2 . Jame taip pat išdėstyti principai, kuriais grindžiami Komisijos teikiami 2018 m. žvejybos galimybių pasiūlymai. Valstybės narės, patariamosios tarybos, kiti suinteresuotieji subjektai ir visuomenė raginami teikti siūlymus dėl šių politikos krypčių.

2.Pažanga, padaryta siekiant darnios žuvininkystės

Per pastaruosius kelerius metus padaryta didelė pažanga įgyvendinant 2013 m. BŽP reformą.

-MSY tikslo įgyvendinimas. Remiantis naujausiu Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (toliau – STECF) atliktu vertinimu, pagrįstu 2015 m. duomenimis 3 , 39 iš 66 vertintų šiaurės rytų Atlanto išteklių buvo naudojami laikantis FMSY (tokių išteklių padaugėjo nuo 52 proc. praėjusiais metais iki 59 proc.). Vidutinis mirtingumas dėl žvejybos šiuo metu stabilizavosi ir siekia maždaug 1,0. 2017 m. bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių (toliau – BLSK), nustatytų laikantis MSY rekomendacijų, skaičius padidėjo iki 44 – tai sudaro 61 proc. viso šiaurės rytų Atlante sužvejojamo laimikio.

-Išteklių atkūrimas. Vidutinė šiaurės rytų Atlanto žuvų išteklių biomasė nuo 2003 iki 2015 m. padidėjo 35 proc.

-Geresni ekonominės veiklos rezultatai. ES laivynas 2014 m. užregistravo rekordinį 770 mln. EUR grynąjį pelną, t. y. 50 proc. daugiau nei 500 mln. EUR 2013 m.

-Geresnė žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių pusiausvyra. Pastaraisiais metais žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių pusiausvyra visame ES laivyne pagerėjo. 2007–2015 m. ES žvejybos laivyno pajėgumas laipsniškai mažėjo: žvejybos laivų skaičius sumažėjo 6 proc., variklio galia – 14 proc., tonažas – 24 proc.

-Reformuotą BŽP atitinkančių daugiamečių planų rengimas. Pernai priėmus Baltijos jūros planą Komisija pasiūlė Šiaurės jūros demersinių žuvų išteklių 4 ir Adrijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių 5 valdymo daugiamečius planus.

-Valdymo decentralizavimas. BŽP valdymas aiškiai pasikeitė – tapo labiau decentralizuotas, be kita ko, dėl daugiamečių planų ir deleguotųjų aktų, priimamų taikant regionalizavimo principą.

-Su Viduržemio ir Juodąja jūromis susiję įsipareigojimai. Sudaryti svarbūs politiniai susitarimai, padėsiantys siekti aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo: Viduržemio jūros regione – ministrų deklaracija „MedFish4Ever“ 6 , Juodosios jūros regione – Bukarešto deklaracija 7 .

Nepaisant šios pažangos reikia tolesnių pastangų, visų pirma siekiant sumažinti pernelyg didelį peržvejojimą Viduržemio jūroje, taip pat sumažinti atskirų išteklių, kurie šiaurės rytų Atlante naudojami viršijant FMSY, skaičių ir užtikrinti įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymą.

2.1.Pažanga, padaryta siekiant FMSY 

Toliau daroma pažanga siekiant išteklius žvejoti laikantis FMSY 8 . Visuose regionuose, kuriuose taikomi BLSK, išteklių, žvejojamų viršijant FMSY, dalis smarkiai sumažėjo. Žvejyba, palyginti su FMSY, 2015 m. buvo 99 proc. (sumažėjo nuo 158 proc. 2003 m. ir 129 proc. 2008 m.). Apskritai išteklių pereikvojimas smarkiai mažėjo visuose rajonuose (išskyrus Viduržemio ir Juodąją jūras).

Toliau pateikiamas išsamesnis aprašymas.

Kalbant apie išteklius, dėl kurių konsultuojasi pakrantės valstybės, atlantinių skumbrių BLSK 2016 m. padidėjo 14 proc. Taikant ilgalaikio valdymo strategiją, dėl kurios susitarė šalys (ES, Norvegija ir Farerų Salos), visoms žvejybos šalims nustatytos šiek tiek didesnės nei 1 mln. tonų žvejybos galimybės. Lyginamoji analizė bus atlikta šiais metais. Šiaurinių žydrųjų merlangų BLSK buvo nustatytas pagal FMSY ir smarkiai išaugo – iki 1,3 mln. tonų. Susijusios pakrantės valstybės susitarė dėl šiauriniams žydriesiems merlangams skirtos FMSY atitinkančios naujos strategijos. Visos šalys sutarė dėl bendro Atlanto Skandinavijos silkių laimikio limito, kuris nesiektų FMSY (pagal nuo 1999 m. taikomą strategiją). Tai leido gerokai padidinti šiaurės rytų Atlanto BLSK – iki beveik 650 000 tonų.

Nustatant 2017 m. Baltijos jūros BLSK remtasi daugiamečiu planu 9 . Silkių ir jūrinių plekšnių BLSK atitinka FMSY, o šprotų ir lašišų BLSK FMSY nesiekia. Vakarinės dalies menkės kelią rimtą susirūpinimą, taigi 2017 m. jų BLSK sumažintas 56 proc. Siekiant padėti atkurti šį išteklių imtasi kitų gretutinių priemonių. Remiantis atsargumo principu patvirtinti mažesni rytinės dalies menkių (25 proc.) ir Suomijos įlankos lašišų (20 proc.), taip pat Rygos įlankos silkių (11 proc.) BLSK. Pagrindinio baseino lašišų BLSK atitinka MSY ir pastaraisiais metais liko nepakitęs. Kartu sumažinus neregistruotą laimikį ir įgyvendinus nacionalines konkrečioms upėms skirtas priemones, išaugo neršti grįžtančių patelių skaičius.

Šiaurės jūros išteklių būklė gerėja toliau – 59 proc. iškraunamo kiekio sužvejojama iš tausiai valdomų žuvų išteklių. FMSY atitinkantis jūrų liežuvių BLSK padidėjo 21 proc., omarų BLSK išaugo 46 proc. Ledjūrio menkės žvejojamos žemiau FMSY lygio, jų BLSK yra 53 proc. didesnis. Laikantis FMSY rekomendacijų, juodadėmių menkių BLSK sumažintas 45 proc. Vis dėlto tikimasi, kad šis išteklius augs dėl geresnio jo pasipildymo pastaruosius keletą metų. Tiek atlantinės menkės, tiek paprastieji merlangai ir toliau žvejojami šiek tiek viršijant FMSY, tačiau jų lygis atitinka MSY BTRIGGER. Jūrinės plekšnės ir jūrų liežuviai žvejojami žemiau FMSY lygio.

Šiaurės vakarų vandenyse šiaurinių jūrinių lydekų ištekliai tebeauga, o FMSY atitinkantis BLSK padidėjo 10 proc. Dabar šie ištekliai driekiasi toliau į Šiaurės jūrą. Keltų ir Airijos jūrų silkių ištekliai atitinka saugias biologines ribas, tačiau, atsižvelgiant į išteklių būklės kaitos tendencijas, jų BLSK sumažinti atitinkamai 6 ir 10 proc. VII rajono omarų BLSK padidėjo 9 proc., didžiausias padidėjimas – 68 proc. – Porkjupaino bankoje. Laikantis STECF patvirtinto pramonės sektoriaus valdymo metodo, rytinės Lamanšo sąsiaurio dalies jūrų liežuvių BLSK sumažintas 16 proc. Šiai žvejybai nustatytos papildomos išteklių išsaugojimo priemonės. Vakarų Atlanto paprastųjų stauridžių BLSK sumažėjo 23 proc.

Rajone į vakarus nuo Škotijos 63 proc. iškraunamo kiekio sužvejojama iš tausiai valdomų išteklių. Airijos jūroje šis skaičius yra 55 proc. Šioje jūroje tebėra didelių problemų, nes tiek atlantinių menkių, tiek paprastųjų merlangų ištekliai labai išeikvoti. Atlantinių menkių mirtingumas dėl žvejybos gerokai viršija FMSY. Paprastieji merlangai šiuo metu žvejojami gerokai žemiau FMSY lygio, tačiau ištekliaus atsikūrimo ženklų vis dar nėra.

Keltų jūroje 37 proc. iškraunamo kiekio atitinka tausaus išteklių naudojimo ribas. Nustatant žvejybos galimybes problemų tebekyla dėl mišriosios atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų žvejybos. Paprastųjų merlangų ir juodadėmių menkių BLSK išaugo atitinkamai 21 ir 7 proc., o atlantinių menkių – sumažėjo 38 proc. Paprastieji merlangai naudojami neviršijant FMSY, o juodadėmės menkės – viršijant FMSY, nors šis išteklius viršija MSY BTRIGGER. Keltų jūros atlantinių menkių išteklius yra išeikvotas ir žvejojamas viršijant FMSY. Sunkumų kyla dėl to, kad menkių sužvejojama vykdant įvairią mišriąją žvejybą, o padidinus selektyvumą menkių atžvilgiu būtų mažiau sužvejojama ir kitų tikslinių rūšių žuvų.

Pirėnų jūroje ir Biskajos įlankoje 68 proc. viso iškraunamo kiekio sužvejojama iš tausiai valdomų išteklių. Laikantis FMSY rekomendacijų, velniažuvinių BLSK padidintas 54 proc. Jau keletą metų Biskajos įlankos jūrų liežuvių ištekliams taikomas pramonės sektoriaus valdymo metodas, kurį STECF laiko tvariu. Dėl tokios pramonės sektoriaus iniciatyvos 2017 m. šis BLSK nepakeistas. Megrimų (Biskajos įlankoje ir vakarų vandenyse) išteklių, dėl kurių Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (toliau – ICES) pirmą kartą pateikė FMSY rekomendaciją, BLSK buvo sumažintas ketvirtadaliu. Australinių jūrinių lydekų BLSK šiek tiek sumažėjo, tačiau šis išteklius vis dar žvejojamas viršijant FMSY. Biskajos įlankos ančiuvai žvejojami tausiai, o IX rajono paprastųjų stauridžių išteklius atitinka saugias biologines ribas – jo BLSK padidintas 7 proc.

Giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės sudaro mažiau nei 1 proc. viso ES iškraunamo kiekio. Tos galimybės nustatomos kas dvejus metus. Šiuo metu yra nustatyti 2017 ir 2018 m. BLSK. Bukasnukių ilgauodegių grenadierių BLSK šiaurės vakarų vandenyse nustatyti remiantis FMSY. Apie visus kitus išteklius turima nepakankamai duomenų arba jie nepakankamai įvertinti. Kai kurie ištekliai dėl menko savo produktyvumo kelia rimtų problemų.

Viduržemio ir Juodojoje jūrose siekti FMSY tebėra nelengva dėl kelių priežasčių:

–    didelio skaičiaus nedidelių laivų, kuriems taikomi nepakankami kontrolės, vykdymo užtikrinimo, stebėsenos ir laimikio (iškrauto ir išmesto į jūrą) ataskaitų teikimo metodai;

–    mišraus žvejybos pobūdžio;

–    dėl to, kad žuvų ištekliais dalijasi valstybės narės ir valstybės, kurios nėra ES narės, ir todėl sunkiau laikytis BŽP tikslų, ir

–    labai nedidelio kasmet vertinamų žuvų išteklių skaičiaus (maždaug 35).

Apskritai Viduržemio jūroje peržvejojimas maždaug dviem trimis kartais viršija FMSY 10 . Pastaruoju metu padėtis pagerėjo, tačiau daugelio išteklių būklė vis dar nežinoma. Šiuo metu tokių išteklių, kaip europinių jūrinių lydekų, europinių barzdočių 11 , juodapilvių jūrų velnių ir šiaurinių žydrųjų merlangų, žuvų mirtingumas dėl žvejybos net šešis kartus viršija FMSY. Komisija stengiasi surinkti patikslintus duomenis apie visus susijusius išteklius ir paprašė STECF pateikti rekomendacijas dėl naujų išteklių 12 .

Tik vykdant nedaugelio rūšių žvejybą Viduržemio jūroje ištekliai naudojami tokiu lygiu, kuris suderinamas su FMSY tikslu, o laivynai daro pažangą, ypač iškraudami laimikį (pietinėje ir centrinėje Tirėnų jūros dalyse iškraunama daugiau giliavandenių rožinių krevečių ir europinių barzdočių).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes reikės daugiau ilgalaikių pastangų, kad būtų įgyvendintas BŽP tikslas iki 2020 m. pasiekti visų išteklių FMSY. Tai reiškia, kad būtina bendradarbiauti su tarptautiniais ES partneriais per GFCM, dėti daugiau pastangų atnaujinti nacionalinius valdymo planus pagal BŽP tikslus, o naujos kartos daugiamečiai planai turi būti pakankamai plataus užmojo. Be to, reikia imtis daugiau veiksmų siekiant:

–    toliau bendradarbiauti jūrų baseinuose, pavyzdžiui, Liono įlankoje;

–    patvirtinti didelio užmojo pereinamojo laikotarpio išteklių išsaugojimo priemones, taikytinas žvejybos rajonuose, kuriuose smarkiai pereikvojami ištekliai;

–    remtis tikslais ir uždaviniais, dėl kurių susitarta 2017 m. kovo mėn. Maltoje paskelbtoje ministrų deklaracijoje „MedFish4Ever“ dėl duomenų rinkimo, mokslinio vertinimo, ekosisteminio žuvininkystės valdymo, kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (toliau – NNN) žvejyba, taip pat tausios smulkiosios žvejybos ir koordinavimo Viduržemio jūros regione, ir juos įgyvendinti;

–    Juodosios jūros regione sprendžiant rimtas problemas, be kita ko, NNN žvejybos problemą, remtis 2016 m. spalio mėn. Bukarešto deklaracija.

Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (toliau – ICCAT) 13 nustatė rytinės Atlanto vandenyno dalies paprastųjų tunų išteklių 2017 m. BLSK. Šis BLSK nustatytas remiantis geriausia turima moksline informacija, pagrįsta peržiūrėta 2014 m. rekomendacija dėl šio ištekliaus. Dėl didelio (galbūt didžiausio iki šiol) biomasės dydžio BLSK buvo galima padidinti 25 proc., palyginti su 2016 m.

2016 m. lapkričio mėn. ICCAT taip pat susitarė dėl rekomendacijos, kuria nustatomas nuo 2017 m. taikytinas daugiametis durklažuvių išteklių atkūrimo planas, kuriuo siekiama užtikrinti ne mažesnę nei 60 proc. tikimybę 2031 m. pasiekti BMSY. Plane 2017 metams nustatytas 10 500 tonų BLSK. Tai reikšmingas žingsnis, kadangi durklažuvės yra vienas iš labiausiai peržvejotų išteklių Viduržemio jūroje.

Kalbant apie paprastųjų otų žvejybą Juodojoje jūroje, GFCM susitariančiosios šalys ir bendradarbiaujančiosios šalys, kurios nėra susitariančiosios šalys, nuo 2018 m. įsipareigojo neviršyti 2013–2015 m. skirtų žvejybos galimybių lygio 14 . Valstybės, kurios netaiko kvotų sistemos, neviršys 2013–2015 m. laimikio lygio arba tais metais panaudotų žvejybos pastangų lygio.

2.2.Biomasės tendencijos

Tiek ICES, tiek STECF teikia informaciją apie išteklių neršiančių žuvų biomasės tendencijas šiaurės rytų Atlante, o STECF – ir apie tendencijas Viduržemio jūroje. Iš analizės matyti, kad vidutinis biomasės šiaurės rytų Atlante dydis 2015 m. buvo 35 proc. didesnis negu 2003 m. Augimo tendencija ne tokia akivaizdi kalbant apie išteklius, apie kuriuos turima mažai duomenų. Viduržemio jūroje, priešingai, vidutinis biomasės dydis nuo 2003 m. iki 2014 m. sumažėjo 20 proc.

Saugias biologines ribas atitinkančių išteklių dalis auga ir šiaurės rytų Atlante. 2015 m. 68 proc. išteklių buvo priskiriami saugias biologines ribas atitinkantiems ištekliams. Tai beveik dvigubai daugiau, palyginti su vos 35 proc. 2003 m.

2.3.ES laivyno ekonominės veiklos rezultatai

STECF parengta naujausia metinė ekonominė ataskaita patvirtina, kad ES laivyno ekonominės veiklos rezultatai per pastaruosius metus žymiai pagerėjo. Preliminarūs 2015 m. duomenys rodo, kad rezultatai gerėja nuolat, o 2016 ir 2017 m. ekonominės prognozės išlieka optimistinės. ES laivyno bendroji pridėtinė vertė, t. y. žvejybą vykdančio sektoriaus indėlis į ekonomiką per darbo užmokestį ir bendrąjį pelną, 2014 m. sudarė 3,7 mlrd. EUR. Tai žymus padidėjimas, palyginti su praėjusiais metais. Vidutinis darbo užmokestis ES laivyne pastaraisiais metais taip pat didėjo, o bendras užimtumas toliau mažėja.

Apskritai atrodo, kad rezultatai gerėja dėl a) didesnių pajamų ir b) mažesnių arba stabilių žvejybos sąnaudų. Sąnaudas lėmė palyginti mažos degalų kainos, taip pat degalų sąnaudų ir degalų vartojimo intensyvumo mažėjimo tendencija, nes daugelis ES laivynų dabar veikia efektyviau. Nepaisant šios bendros ekonominės pažangos, labai skiriasi įvairių regionų, valstybių narių ir žvejybos rūšių rezultatai. Šiaurės jūros ir šiaurės rytų Atlanto laivynai paprastai pasiekia geresnių rezultatų nei Viduržemio ir Juodosios jūrų. Iš naujausių tyrimų ir mokslo leidinių 15 matyti, kad ES laivynas galėtų iš esmės pagerinti ekonominės veiklos rezultatus, jei visų naudojamų išteklių biomasė būtų atkurta iki MSY lygio. Juose taip pat teigiama 16 , kad kuo greičiau mirtingumas dėl žvejybos sumažės iki FMSY, tuo greičiau ims augti ES laivyno pelnas.

2.4.Decentralizacija

Naujoji BŽP skatina decentralizuoti žuvininkystės valdymą – tai daroma per regioninius valdymo planus ir deleguotuosius aktus, kuriuos rengiant remiamasi regionalizavimo principu.

2.4.1.Daugiamečiai planai

Daugiamečiai planai yra viena iš pagrindinių priemonių, kuria siekiama naujosios BŽP tikslų. Be kita ko, į daugiamečius planus turi būti įtrauktas MSY lygį atitinkančios žvejybos tikslas ir jo pasiekimo terminas, taip pat įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymo priemonės ir apsaugos priemonės, kad prireikus būtų imamasi taisomųjų veiksmų.

Svarbus žingsnis šia kryptimi – 2016 m. priimtas daugiametis Baltijos jūros išteklių valdymo planas. Šiuo metu vyksta teisėkūros darbas, susijęs su daugiamečiais Šiaurės jūros demersinių rūšių ir Adrijos jūros pelaginių rūšių žuvų išteklių valdymo planais.

2016 m. rugpjūčio 3 d. Komisija pasiūlė daugiametį Šiaurės jūros demersinių žuvų išteklių valdymo planą. Pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad ištekliai būtų žvejojami tausiai, pasiūlymas grindžiamas tais pačiais pagrindiniais principais, kaip ir Baltijos jūros planas.

2017 m. vasario mėn. Komisija taip pat priėmė pasiūlymą dėl Adrijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių valdymo daugiamečio plano. Remiantis vertinimais, Adrijos jūros ančiuvių ir sardinių ištekliai nuolat pereikvojami, o jų biomasės dydžiai įvertinti kaip žemesni negu bet kada anksčiau. Remiantis naujausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, kyla didelis pavojus, kad ančiuviai ir sardinės išnyks, jeigu nebus imtasi skubių veiksmų 17 . Siūlomame plane abiems ištekliams nustatyti tikslinio mirtingumo dėl žvejybos koeficientai. Tai rodo, kad keičiasi smulkiųjų pelaginių žuvų išteklių valdymas – pereinama prie nustatytomis žvejybos galimybėmis grindžiamo metodo.

2.4.2.Regionalizavimo principu grindžiami deleguotieji aktai

BŽP nustatytas regionalizavimo principas, kuriuo remiantis rengiamos įvairios deleguotaisiais aktais priimamos priemonės, visų pirma išteklių išsaugojimo priemonės, būtinos siekiant laikytis prievolių pagal Sąjungos aplinkos teisės aktus ir išmetimo į jūrą mažinimo planus. Tais atvejais, kai taikomas regionalizavimo principas, tiesioginio valdymo interesų turinčios ES šalys gali teikti bendras rekomendacijas dėl Komisijos deleguotojų aktų priėmimo.

Regionalizavimo principas labai svarbus laipsniškai įvedant įpareigojimą iškrauti laimikį: valstybių narių bendros rekomendacijos įtrauktos į 15 išmetimo į jūrą mažinimo planų, o kai kurie iš jų paspartino laipsnišką įpareigojimo iškrauti laimikį įvedimą, palyginti su teisės aktuose nustatytais terminais. Šiuose planuose pateikiama išsami informacija apie įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymą, įskaitant išimtis, jei jos pagrįstos mokslinėmis rekomendacijomis.

Bendrų rekomendacijų dėl BŽP reglamento 11 straipsnyje nurodytų žvejybos išteklių išsaugojimo priemonių regionų lygmeniu pateikta mažiau – Komisija gavo septynias tokias rekomendacijas dėl Šiaurės ir Baltijos jūrų. 2017 m. kovo mėn. Viduržemio jūros regiono ministrų deklaracijoje labiausiai akcentuotas įsipareigojimas dėti daugiau pastangų, kad ir šios jūros baseine būtų nustatyta saugomų jūrų teritorijų.

Taikant regionalizavimo principą, pagrindinį vaidmenį atliko patariamosios tarybos ir suinteresuotųjų subjektų organizacijos, sudarytos iš pramonės ir kitų interesų grupių atstovų (santykiu 60 / 40). Jų užduotis – Komisijai ir valstybėms narėms teikti rekomendacijas ir informaciją apie žuvininkystės valdymą ir su žvejyba bei akvakultūra susijusius socialinius, ekonominius ir išteklių išsaugojimo aspektus. Valstybės narės privalo konsultuotis su patariamosiomis tarybomis rengdamos regionalizavimo principu grindžiamų bendrų rekomendacijų projektus. Iš viso rekomendacijų skaičius nuo 2013 iki 2016 m. išaugo daugiau nei trečdaliu. Be to, šiuo metu visu pajėgumu veikia trys naujos patariamosios tarybos (Juodosios jūros, rinkų ir akvakultūros), įsteigtos pagal reformuotą BŽP, – taip į ES konsultavimosi ir sprendimų priėmimo procesus įtraukiama daugiau suinteresuotųjų subjektų.

2.5.Įpareigojimas iškrauti laimikį

Šiuo metu įpareigojimas iškrauti laimikį taikomas visai žvejybai Baltijos ir Juodojoje jūrose ir visai pelaginių ir pramoninių rūšių žuvų žvejybai visuose ES vandenyse. Žvelgiant į padėtį regionuose, įpareigojimas iškrauti laimikį Šiaurės jūroje šiuo metu taikomas 82 proc. visų BLSK. Šiaurės vakarų vandenyse šis skaičius sudaro 86 proc., o pietvakarių vandenyse – 77 proc. Demersinių žuvų, kurių atžvilgiu taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, kiekis Šiaurės jūroje sudaro 28 proc., šiaurės vakarų vandenyse – 46 proc., o pietvakarių vandenyse – 27 proc. Žvejojant demersines žuvis šiaurės vakarų vandenyse įpareigojimą iškrauti laimikį vykdyti sekėsi neblogai, o žvejojant Šiaurės jūros ir pietvakarių vandenų demersines žuvis tuo tikslu reikia dėti daugiau bendrų pastangų.

Viduržemio jūroje įpareigojimas iškrauti laimikį taikomas rūšių, kurioms taikomi mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai, atžvilgiu ir laikantis to įpareigojimo iškraunamas kiekis šiuo metu sudaro 29 proc. viso iškraunamo kiekio. Vertinant kiekvieną žvejybą atskirai, smulkiųjų pelaginių žuvų rūšių atveju šis skaičius sudaro 82 proc., o demersinių rūšių (įskaitant moliuskus) atveju – 17 proc. Žvejojant smulkiąsias pelagines žuvis įpareigojimas iškrauti taikomas didžiajai laimikio daliai, o norint, kad iki 2019 m. įpareigojimas iškrauti laimikį taip pat apimtų didesnę demersinių žuvų žvejybos laimikio dalį, reikia imtis daugiau veiksmų.

Juodojoje jūroje nuo 2017 m. įpareigojimas iškrauti taikomas visam žuvų rūšių, kurių BLSK nustatytas, pvz., atlantinių šprotų ir paprastųjų otų, laimikiui.

Komisija privalo kasmet teikti konkrečią informaciją apie įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymą 18 . Pirmoji ataskaita buvo priimta 2016 m. 19 ir apėmė 2015 m. pelaginei žvejybai ir žvejybai Baltijos jūroje taikytą įpareigojimą iškrauti laimikį. Antrojoje ataskaitoje (pateiktoje prie šio komunikato pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente) pateikiama atnaujinta informacija apie įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymą 2016 m., kai draudimo išmesti žuvis į jūrą taikymas buvo išplėstas tam tikrai demersinių žuvų žvejybai Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne. Ataskaitoje remiamasi valstybių narių, patariamųjų tarybų ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EFCA) informacija.

Apskritai valstybių narių ataskaitose iškelta daug problemų, kurias būtina spręsti bendromis pramonės subjektų ir administracijų pastangomis. Komisija toliau stengsis aptarti su valstybėmis narėmis ir sektoriaus atstovais, kaip pasinaudoti turimomis priemonėmis siekiant sušvelninti žvejybos stabdymo poveikį ir išspręsti problemas, susijusias su prekyba neverslinio dydžio žuvimis. Kad būtų galima įvertinti praktinį įpareigojimo iškrauti laimikį poveikį, pramonės subjektai ir valstybės narės taip pat turėtų dėti daugiau pastangų pagerinti išmetimo į jūrą duomenis, jie taip pat turėtų labiau stengtis nustatyti būtinas kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemones.

3.2018 m. BLSK pasiūlymai

Nustatant 2018 m. žvejybos galimybes bus laikomasi BŽP tikslų ir remiamasi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis 20 . Jei mokslinių rekomendacijų nėra, Komisija, atsižvelgdama į BŽP tikslus, taikys atsargumo principą.

3.1.Ištekliai, kurių MSY grindžiamas vertinimas yra atliktas

Kad būtų pasiekti BŽP tikslai, turi padidėti išteklių, kurių žvejybos lygis atitinka FMSY, dalis. Kaip ir ankstesniais metais, šiais metais teikdama žvejybos galimybių pasiūlymus, Komisija ketina siūlyti tokius BLSK, kurie padėtų pasiekti FMSY kitais metais, t. y. 2018 m. Tai padės palaipsniui vis labiau laikytis BŽP nustatytos teisinės prievolės. Kita vertus, reikės, kad Taryba įsipareigotų savo sprendimus derinti su šiuo požiūriu. Jeigu nebuvo priimta daugiamečių planų, kuriuose nustatyti FMSY intervalai, Komisija ištekliams, kurių FMSY grindžiamas vertinimas yra atliktas, ketina taikyti turimas taško vertes.

Laikydamasi tokio paties požiūrio, Komisija toliau sieks susitarti su ES nepriklausančiomis valstybėmis partnerėmis dėl išteklių, kuriais dalijamasi su šiomis valstybėmis ir kurie įvertinti atsižvelgiant į MSY. Dėl išteklių, kurie valdomi per regionines žvejybos valdymo organizacijas, Komisija ketina laikytis toms organizacijoms skirtų Tarybos nustatytų derybinių nurodymų, parengtų laikantis tokių pačių standartų ir principų, kokie taikomi ištekliams ES.

3.2.Ištekliai, kuriems taikomi daugiamečiai planai

Baltijos jūros daugiamečiame plane (tai vienintelis planas, priimtas po to, kai įsigaliojo naujoji BŽP) nustatyti MSY tikslą atitinkantys tikslinio mirtingumo dėl žvejybos intervalai ir šiuo planu bus remiamasi siūlant 2018 m. BLSK Baltijos jūroje. Šie pagal mokslines rekomendacijas nustatyti intervalai apima visus mirtingumo dėl žvejybos lygius, kuriais užtikrinami biomasės dydžiai, galintys užtikrinti MSY ilguoju laikotarpiu.

Turėtų būti taikomi daugiamečiai planai, kurie buvo priimti iki 2014 m. įsigaliojant BŽP ir kuriais remiantis 2018 m. žvejybos galimybes galima nustatyti pagal FMSY. Tais atvejais, kai planai nebeatitinka šio tikslo, pvz., jų tikslas yra nepakankamo užmojo, Komisija ketina 2018 metams priimti FMSY atitinkančius BLSK pasiūlymus.

3.3.Kiti ištekliai

Jei išsamus MSY grindžiamas išteklių vertinimas neatliktas, atsižvelgiama į alternatyvius parametrus. BLSK pasiūlymai atspindės turimų mokslinių rekomendacijų pokyčius ir nekels grėsmės išteklių išsaugojimui. Šiomis aplinkybėmis galimi įvairūs variantai.

3.3.1.Ištekliai, kurių duomenų pakanka, kad būtų galima nustatyti MSY pakaitinį rodiklį

Atliekant šių išteklių vertinimus, taikomi tendencijų prognozės modeliai, o ICES pateikia kiekybinę laimikio rekomendaciją 21 . Bus laikomasi panašaus požiūrio, kaip ir išteklių, kurių išsamus MSY grindžiamas vertinimas yra atliktas, atveju.

3.3.2.Ištekliai, kurių tendencijos įvertintos atliekant tyrimus arba kuriems nustatyta laimikio sužvejojimo laiko eilutė

Jei FMSY grindžiamas vertinimas neatliktas, teikiama mokslinė rekomendacija dėl siūlomo laimikio limito. Komisija naudosis ICES rekomendacijomis dėl šių išteklių ir, taikydama atsargumo principą, kiekvieną atvejį nagrinės atskirai.

3.3.3.Ištekliai, dėl kurių stabilumo daromos prielaidos

2013 m. Taryba nusprendė iki 2018 m. išlaikyti nepakitusį 26 išteklių BLSK, nebent biologinėse rekomendacijose būtų raginama jį patikslinti. Šių išteklių žuvys paprastai naudojamos tik kaip priegauda, jų kvotos menkai išnaudojamos. Jų ekonominė reikšmė nedidelė, o apie jų būklę turima mažai informacijos. Komisija ketina toliau laikytis šio principo, nebent ICES nurodytų atlikti peržiūrą – tokiu atveju bus svarstomi patikslinimai.

3.3.4.Ištekliai, dėl kurių biologinių rekomendacijų nepateikta

Jei biologinių rekomendacijų nėra, atitinkami BLSK turėtų būti grindžiami atsargumo principu ir taikomi laikantis BŽP reglamento 2 straipsnio 2 dalies. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su ICES siekdama toliau rengti priemones, kuriomis būtų galima užpildyti dabartines spragas ir sudaryti sąlygas priimti pasiūlymus sistemingai, pagal iš anksto nustatytus kriterijus ir skaidriai.

3.4.BLSK tikslinimas ir įpareigojimas iškrauti laimikį

Pagal BŽP taisykles išteklių, kurių atžvilgiu taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į sužvejojamą, o ne iškraunamą kiekį ir remiantis mokslinėmis rekomendacijomis. BLSK tikslinimas yra bendro priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų vykdomas įpareigojimas iškrauti laimikį, dalis. Jis neturi trukdyti siekti FMSY tikslo ar didinti mirtingumo dėl žvejybos.

Kaip ir 2017 m., Komisija ketina siūlyti patikslintus išteklių, kurių atžvilgiu nuo 2018 m. bus taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, BLSK. Jei patvirtintų arba išsamių išmetimo į jūrą duomenų nėra, Komisija ketina BLSK patikslinti remdamasi duomenų ekstrapoliacija, jei, remiantis STECF rekomendacijomis, tokia metodika priimtina.

Jei įpareigojimas iškrauti laimikį tam tikrų išteklių ar tam tikro laimikio atžvilgiu bus pradėtas taikyti 2019 m., 2018 m. tikslinti tų išteklių ar laimikio BLSK nereikia. Tikslinant išteklių, kurie valdomi kartu su tarptautiniais partneriais (ES nepriklausančiomis valstybėmis, regioninėmis žvejybos valdymo organizacijomis), BLSK būtina konsultuotis su tais partneriais.

Gavusi teigiamą ICES mokslinį įvertinimą 22 ir remdamasi Komisijos pasiūlymu, Taryba nutarė 2017 m. pradžioje panaikinti Šiaurės jūros paprastųjų gelsvapelekių plekšnių ir europinių upinių plekšnių BLSK. Daugelis suinteresuotųjų subjektų palankiai įvertino šį žingsnį, palengvinusį įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymą. Atsižvelgdama į tai, Komisija yra pasirengusi aptarti kitų BLSK panaikinimą ateityje, jei nėra pavojaus išteklių išsaugojimui ir ICES su tuo sutinka.

4.Išvada

Komisija ketina ir toliau siekti visiško BŽP įgyvendinimo ir siūlyti tokias 2018 m. žvejybos galimybes, kurios atitiktų BŽP numatytus MSY tikslus. Pirmasis pagal BŽP jau priimtas daugiametis planas sudaro sąlygas šią prioritetinę valdymo priemonę laipsniškai įvesti kituose Sąjungos jūrų baseinuose ir taip siekti pagrindinių BŽP tikslų.

Daugelio laivynų ekonominės veiklos rezultatai gerėja toliau. Padaryta nemaža pažanga siekiant geriau suderinti žvejybos pajėgumą su žvejybos galimybėmis. Naudojant išteklius vis dar nelengva siekti MSY tikslų, visų pirma Viduržemio ir Juodojoje jūrose. ES privalo dėti daugiau pastangų tose srityse, kuriose pažanga lėta. Siekiant tikslų itin svarbus bus regioninis bendradarbiavimas glaudžiai konsultuojantis su visais suinteresuotaisiais subjektais, kaip nustatyta BŽP.

Tvarkaraštis

Toliau pateikiamas numatomas darbų grafikas.

(1) Direktyva 2008/56/EB (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

(2) Prie šio komunikato pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikiamos metinės Komisijos ataskaitos dėl įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymo, taip pat dėl žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių pusiausvyros, kurių reikalaujama pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (OL L 354, 2013 12 28) atitinkamai 15 straipsnio 14 dalį ir 22 straipsnio 4 dalį.

(3) 2017-04_STECF 17-04: Monitoring the performance of the Common Fisheries Policy, Ispra, Italija, 2017 kovo 27–31 d.

(4) COM(2016) 0493 final – 2016/0238 (COD).

(5) COM(2017) 097 final – 2017/043 (COD).

(6) https://ec.europa.eu/fisheries/sites/fisheries/files/2017-03-30-declaration-malta.pdf.

(7) 2016 m. spalio mėn. Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (toliau – GFCM) surengė aukšto lygio susitikimą dėl žuvininkystės valdymo Juodojoje jūroje. Konferencijoje priimta Bukarešto deklaracija, kurioje pabrėžiama būtinybė pakrantės valstybėms nustatyti bendrus bendradarbiavimu grįstus būdus, kuriais būtų sprendžiamos Juodosios jūros žuvininkystės problemos.

(8) 2017-04_STECF 17-04.

(9) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1).

(10) Išsamiau žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą.

(11) Išskyrus europines barzdotes pietinėje ir vidurinėje Tirėnų jūros dalyse.

(12)  (STECF) – Mediterranean assessments 2016-part 2 (STECF-17-06).

(13)

ICCAT rekomendacija 14–04, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija 13-07 dėl rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų daugiamečio išteklių atkūrimo plano sudarymo, perkelta į ES teisės aktus 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1627 dėl daugiamečio paprastųjų tunų išteklių rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje atkūrimo plano, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 (OL L 252, 2016 9 16, p. 1).

(14) Rekomendacija GFCM/40/2016/6 dėl paprastųjų otų žvejybos Juodojoje jūroje mokslinės stebėsenos, valdymo ir kontrolės (GSA 29).

(15) Pasaulio banko ataskaita The Sunken Billions Revisited: Progress and Challenges in Global Marine Fisheries; Sustainability now or later? Estimating the benefits of pathways to maximum sustainable yield for EU Northeast Atlantic fisheries, Marine Policy 72 (2016), p. 40–47.

(16) Atliekant tokį modeliavimą pagrindiniai išorės veiksniai, pavyzdžiui, su aplinka susiję svyravimai, arba ekonominiai veiksniai, pavyzdžiui, degalai, laikomi nekintamais.

(17) 2017 m. vasario mėn. GFCM seminaras valdymo strategijos vertinimo tema.

(18) Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 su pakeitimais, padarytais 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/812 (OL L 133, 2015 5 29), 15 straipsnio 14 dalis.

(19) COM(2016) 396 final.

(20) ICES ir, jei taikoma, STECF ir GFCM Mokslo patariamojo komiteto rekomendacijos.

(21) Grindžiamą FMSY pakaitiniu rodikliu.

(22) 2017 m. kovo 10 d. ES prašymas ICES dėl suminio paprastųjų gelsvapelekių plekšnių ir europinių upinių plekšnių BLSK ir kartu su laimikio limitu taikomų galimų valdymo priemonių.