EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2017 05 16

COM(2017) 260 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Dvyliktoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita

x0009

1Įvadas

Dvyliktojoje perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaitoje pateikiama naujausia informacija apie perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į ES programų įgyvendinimo padėtį nuo balandžio 12 d., kai buvo paskelbta vėliausia ataskaita 1 , taip pat nurodomi trūkumai ir dar neatlikti veiksmai, kurių reikia imtis, kad būtų įgyvendinti įsipareigojimai pagal abi programas.

Užtikrinant sėkmingą programos įgyvendinimą, per visą įgyvendinimo laikotarpį toliau buvo labai svarbus vienas aspektas: valstybių narių, į kurias perkeliama, ir pagalbą gaunančių valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas ir pasitikėjimas vykdant Tarybos sprendimų dėl perkėlimo Europos Sąjungoje reikalavimus ir tuos sprendimus įgyvendinant. Pradėjus taikyti perkėlimo Europos Sąjungoje procedūrą ir daugumai valstybių narių pradėjus reguliariai prisiimti įsipareigojimus, labai išaugo per mėnesį perduodamų asmenų skaičius. Be to, siekdamos paspartinti perkėlimo Europos Sąjungoje veiksmus, dvi pagalbą gaunančios valstybės narės toliau stengėsi stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir pasitikėjimą. Taigi per pirmuosius keturis 2017 m. mėnesius valstybės narės Europos Sąjungoje perkėlė beveik tiek pat asmenų, kiek buvo perkelta per visus 2016 m. Lig šiol Europos Sąjungoje iš viso perkelta daugiau nei 18 000 asmenų – tai įrodymas, kad, jei esama noro laikytis susitarimų, kurie buvo priimti nuoširdžiai bendradarbiaujant, galima pasiekti perkėlimo Europos Sąjungoje tikslus.

Asmenų perkėlimas Europos Sąjungoje tebėra viena iš pagrindinių priemonių, kuria, dalijantis atsakomybe už prašytojų, kuriems akivaizdžiai reikalinga tarptautinė apsauga, perkėlimą, yra mažinama Graikijai ir Italijai tenkanti našta. Nors atvykstančių migrantų skaičius išlieka nedidelis, Graikijoje padėtis toliau yra įtempta – jos teritorijoje tebėra daugiau nei 62 000 migrantų, iš kurių apie 13 500 asmenų glaudžiasi salose ir apie 48 500 – žemyninėje dalyje. Nuo 2017 m. pradžios į Italiją atvyko 45 130 migrantų, t. y. 40 proc. daugiau nei per tą patį 2016 m. laikotarpį. Tačiau didžioji dauguma atvykusių asmenų yra ne iš šalių, kurių piliečiams akivaizdžiai reikalinga tarptautinė apsauga, – tai yra vienas iš Tarybos sprendimais nustatytų reikalavimų, kuris turi būti tenkinamas, kad asmenys būtų laikomi atitinkančiais perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus. 2017 m. gerokai sumažėjo atvykstančių Eritrėjos piliečių (šios šalies piliečiai sudaro pagrindinę Italijoje esančių asmenų, atitinkančių perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, grupę): 2016 m. tai buvo antroji pagal atvykstančių migrantų skaičių kilmės šalis, iš jos atvyko 11,5 proc. asmenų, o 2017 m. iš Eritrėjos atvyko tik maždaug 2,3 proc. asmenų ir ji net nepatenka į šalių, kurių piliečių atvyksta daugiausia, dešimtuką. Nepaisant šio staigaus sumažėjimo, Italijoje vis dar yra apie 11 000 2016 m. atvykusių Eritrėjos piliečių, kurie turėtų būti užregistruoti ir perkelti į kitas valstybes.

Kaip nurodyta ankstesnėse ataskaitose, Italijoje ir Graikijoje esančių asmenų, atitinkančių perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, yra mažiau nei numatyta Tarybos sprendimuose. Iš Graikijos, kurioje registruotų perkėlimo Europos Sąjungoje prašytojų skaičius turėtų išlikti stabilus (jau perkelti 12 707 asmenys iš visų užregistruotų Europos Sąjungoje perkeltinų 27 146 asmenų), į kitas valstybes nares dar reikia perkelti apie 12 400 asmenų. Iki šiol Italijoje užregistruota daugiau nei 8 300 Europos Sąjungoje perkeltinų asmenų – iš jų 5 711 jau perkelti, o netrukus turėtų būti užregistruoti dar 700. Be to, 2017 m. atvyko per 1 100 Eritrėjos piliečių ir juos taip pat reikės užregistruoti kaip Europos Sąjungoje perkeltinus asmenis. Taigi yra įmanoma iki 2017 m. rugsėjo mėn. Europos Sąjungoje perkelti visus asmenis, atitinkančius perkėlimo kriterijus, ir tai turėtų būti visų valstybių narių prioritetinis tikslas. Nors atvykstančių asmenų skaičius sumažėjo, valstybės narės neturėtų mažinti pastangų, nes esamas perkėlimo Europos Sąjungoje tempas vis dar per lėtas, kad būtų galima iki 2017 m. rugsėjo mėn. Europos Sąjungoje perkelti visus asmenis, atitinkančius perkėlimo kriterijus; būtina šį tempą nuolat uoliai spartinti, visų pirma Graikijoje, laikantis Komisijos dešimtojoje ataskaitoje nustatytų mėnesinių tikslų 2 .

Kaip nustatyta Tarybos sprendimuose, perkelti asmenis Europos Sąjungoje yra teisinis įsipareigojimas. Be to, tai atliekama bendromis pastangomis, todėl visos valstybės narės turi perkelti asmenų ir iš Italijos, ir iš Graikijos. Nors daug valstybių narių sustiprino pastangas, deja, nemažai valstybių narių vis dar nėra perkėlusios nė vieno asmens, taigi jos nesilaiko teisinių įsipareigojimų ir nepaiso įsipareigojimų Italijai, Graikijai ir kitoms valstybėms narėms, kurios perkelia asmenis ir laikosi įsipareigojimų.

Nors daugelis vienuoliktojoje ataskaitoje pateiktų rekomendacijų tebegalioja (dėl perkėlimui būdingo dviejų mėnesių ciklo), šioje dvyliktojoje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama valstybėms narėms, kurios sistemingai neįgyvendina Tarybos sprendimų ir nevykdo įsipareigojimų.

Kalbant apie perkėlimą į ES, 2015 m. liepos mėn. išvados dėl 22 504 asmenų perkėlimo į ES toliau veiksmingai įgyvendinamos – jau perkelta daugiau kaip du trečdaliai sutarto skaičiaus asmenų. Palyginti su valstybių narių 2014 ir 2015 m. pagal nacionalines arba daugiašales programas perkeltų asmenų skaičiumi, kuris buvo nedidelis, padaryta didelė pažanga, taip pat matyti pridėtinė vertė, sukurta šioje srityje sustiprinus ES lygmens bendradarbiavimą.

2 Perkėlimas Europos Sąjungoje

Nepaisant tam tikrų logistinių sunkumų, perkėlimas Europos Sąjungoje toliau sėkmingai vykdomas. Jei visos valstybės narės, į kurias perkeliama, dėtų daugiau pastangų, būtų galima pasiekti nustatytus tikslus. Komisijos nustatytais tikslais siekiama užtikrinti, kad būtų veiksmingai ir laiku perkelti visi šiuo metu Italijoje ir Graikijoje esantys asmenys, atitinkantys perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, ir kad būtų išvengta su veikla susijusių ir logistinių kliūčių, kurių atsirastų, jei didžioji dalis dar neperduotų asmenų būtų perduodami paskutinėmis rugsėjo mėn. savaitėmis. Kad šie tikslai būtų pasiekti, būtina kiekvienu perkėlimo Europos Sąjungoje procedūros etapu – nuo įsipareigojimo perkelti iki perdavimo – sutelkti daugiau pastangų ir užtikrinti didesnį lankstumą, be kita ko, pakankamus valstybių narių, į kurias perkeliama, priėmimo pajėgumus etapu po perkėlimo.

Šiuo metu beveik visos valstybės narės perkelia asmenis iš Italijos ir Graikijos. Vengrija, Lenkija ir Austrija tebėra vienintelės valstybės narės, neperkėlusios nė vieno asmens ir nesilaikančios teisinių įsipareigojimų 3 , nors Austrija pranešė, kad ketina netrukus pradėti perkelti asmenis. Be to, Čekija nuo 2016 m. gegužės mėn. neįsipareigojo perkelti nė vieno asmens ir nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. nė vieno neperkėlė; iš viso ši šalis perkėlė mažiau nei 1 proc. jai priskirtų asmenų.

2.1.    Kelios valstybės narės vis dar neprisiima įsipareigojimų ir (arba) neperkelia asmenų

Šiuo metu beveik visos valstybės narės vykdo perkėlimo iš Italijos ir Graikijos veiksmus ir reguliariau prisiima įsipareigojimus. Kurį laiką ne taip aktyviai veikusios valstybės narės (Bulgarija, Kroatija, Kipras, Slovėnija, Ispanija arba Rumunija) šiuo metu reguliariai prisiima įsipareigojimus. Latvija pranešė, kad planuoja įsipareigoti kas mėnesį perkelti asmenų iš Italijos, o Švedija parodė, jog ryžtingai laikosi įsipareigojimų, ir vien balandžio mėn. įsipareigojo užtikrinti 1 650 vietų (500 asmenų iš Italijos ir 1 150 – iš Graikijos). Belgija, Lietuva ir Malta pranešė, kad planuoja artimiausioje ateityje dar labiau padidinti savo mėnesinius įsipareigojimus. Portugalija vėl ėmėsi įsipareigoti ir stengiasi perkelti visus jai priskirtus dar neperkeltus asmenis. Neseniai paskelbusi, kad ketina visai netrukus pradėti iš Italijos perkelti asmenis, visų pirma pažeidžiamus prašytojus, ypač nelydimus nepilnamečius, Austrija jau įsipareigojo užtikrinti 50 vietų 4 . Austrija turėtų kuo greičiau įsipareigoti perkelti asmenų iš Graikijos.

Kai kurios valstybės narės visai neprisiima įsipareigojimų ir neperkelia asmenų iš Graikijos ir Italijos:

·nuo tada, kai buvo priimti Tarybos sprendimai dėl perkėlimo Europos Sąjungoje, Vengrija nėra prisiėmusi įsipareigojimų ir nėra perkėlusi asmenų;

·Lenkija prisiėmė įsipareigojimus 2015 m. gruodžio mėn., o paskui nebedalyvavo vykdant perkėlimo veiksmus. 2016 m. balandžio mėn. Lenkija sustabdė 73 perkėlimo prašymų, kuriuos Graikijos prieglobsčio tarnyba išsiuntė Lenkijai, tvarkymą ir taip, praėjus trims su puse mėnesio nuo įsipareigojimo pateikimo, de facto įšaldė perkėlimo procedūrą ir todėl niekada neperkėlė asmenų. Tas pats pasakytina apie Italijos pateiktus perkėlimo prašymus;

·Čekija nuo 2016 m. gegužės mėn. nėra prisiėmusi įsipareigojimų. Čekija perkėlė labai nedaug asmenų ir veikė laikydamasi griežtos palankumo politikos, t. y. ji priėmė tik tapatybės kortelę arba kelionės dokumentą turinčius prašytojus ir atmetė visų kitų prašytojų prašymus. Nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. Čekija neperkėlė nė vieno asmens; ji iš viso yra perkėlusi tik 12 prašytojų iš Graikijos ir nėra perkėlusi nė vieno prašytojo iš Italijos (mažiau nei 1 proc. teisinių įsipareigojimų).

Be to, kelios kitos valstybės narės, kurios vykdo asmenų perkėlimą iš Graikijos, nevykdo asmenų perkėlimo iš Italijos 5 :

·Bulgarija ir Slovakija laikosi griežtos palankumo politikos (Bulgarija nenori priimti Eritrėjos piliečių, o Slovakija priima tik vienišas moteris su vaikais ir kelionės dokumentus turinčius asmenis), dėl to Italijai beveik neįmanoma rasti šiuos pageidavimus atitinkančių prašytojų. Bulgarija turėtų pradėti priimti Eritrėjos piliečius, o Slovakija turėtų laikytis lankstaus požiūrio į savo pageidavimus ir turėtų kuo skubiau pradėti prisiimti įsipareigojimus ir perkelti asmenis iš Italijos;

·Estija ir Airija nėra perkėlusios nė vieno asmens iš Italijos, nes Italija laikosi griežtos politikos dėl papildomų su saugumu susijusių apklausų, kurias turi atlikti valstybės narės, į kurias perkeliama 6 ;

·Kipras neprisiima įsipareigojimų jau daugiau kaip tris mėnesius ir turėtų pradėti prisiimti įsipareigojimus dėl asmenų perkėlimo iš Italijos ir turėtų kuo skubiau juos perkelti.

Visos kitos valstybės narės turėtų ir toliau bent jau nemažinti esamų pastangų kas mėnesį perkelti tam tikrą skaičių asmenų iš Graikijos ir Italijos.

2.2.    Veiksmai, kurių reikia imtis perkėlimui Europos Sąjungoje paspartinti

Perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus atitinkančių migrantų nustatymas ir registravimas. Italija raginama dėti daugiau pastangų perkėlimui Europos Sąjungoje paspartinti

Kaip nurodyta ankstesnėse ataskaitose, Graikija baigė registruoti („tarptautinės apsaugos prašymo pateikimas“) visus asmenis, kurie turėjo būti užregistruoti per preliminarią bendrąją registraciją, įskaitant perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus atitinkančius asmenis. Gegužės 12 d. duomenimis, iš viso 27 146 asmenys pateikė prašymus pagal perkėlimo Europos Sąjungoje programą; 12 707 asmenys jau perkelti, o 12 385 dar reikia perkelti 7 . Nors iki 2017 m. rugsėjo 26 d. gali būti užregistruota daugiau perkėlimo Europos Sąjungoje prašytojų, o kai kurie asmenys gali būti pašalinti iš perkėlimo Europos Sąjungoje programos, prognozuojama, kad bendras užregistruotų Europos Sąjungoje perkeltinų prašytojų skaičius ir toliau nekis.

Iki šiol Italija yra užregistravusi apie 8 300 Europos Sąjungoje perkeltinų asmenų, iš kurių 5 711 jau perkelti. Italijos valdžios institucijų duomenimis, dar 700 prašytojų laukia registravimo. Be to, 2017 m. į Italiją atvyko daugiau nei 1 100 Eritrėjos piliečių ir jie taip pat turi būti užregistruoti kaip Europos Sąjungoje perkeltini asmenys. Tačiau vien 2016 m. į Italiją atvyko apie 20 700 Eritrėjos piliečių. Labai svarbu užtikrinti, kad visi perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus atitinkantys migrantai, kurie į Italiją atvyko ir atvyksta per migrantų antplūdžio valdymo centrus arba per kitus išsilaipinimo uostus, būtų laiku užregistruoti kaip Europos Sąjungoje perkeltini asmenys.

Todėl Italija turėtų kuo greičiau paspartinti ir nuolatos spartinti visų perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus atitinkančių asmenų tapatybės nustatymo ir registravimo siekiant juos perkelti procedūras. Šiuo tikslu Italija turėtų padidinti policijos įstaigų turimus registravimo pajėgumus, taip pat prašymus nagrinėjančių darbuotojų pajėgumus ir skaičių, o „Dublino“ padalinys turėtų perimti savo žinion prašymų perkelti Europos Sąjungoje nagrinėjimą ir prireikus prašyti Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) paramos. Be to, ji turėtų visapusiškai naudotis teritorinių administracijų ir esamų EASO grupių parama, kad galėtų susisiekti su daugeliu toli nuo pirminių perkėlimo centrų apgyvendintų perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus atitinkančių migrantų, suteikti jiems informaciją ir juos užregistruoti. Siekiant tai užtikrinti, reikėtų didinti policijos įstaigų ir priėmimo centrų informuotumą apie perkėlimo Europos Sąjungoje programą.

Taip pat labai svarbu, kad visi perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus atitinkantys asmenys, kurie į Italiją atvyksta per migrantų antplūdžio valdymo centrus arba per kitus išsilaipinimo uostus, būtų tvarkingai nukreipiami į specialiai įrengtus perkėlimo centrus, kaip numatyta Italijai skirtose gairėse. Dėl šiuo metu taikomos tvarkos, pagal kurią perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus atitinkantys migrantai išskirstomi po visą Italijos teritoriją, nors dažnai visos specialiai įrengtų perkėlimo centrų galimybės neišnaudojamos, nes juose apgyvendinama didžioji dalis migrantų, atvykusių iš šalių, kurių piliečiai neatitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijų, yra sudėtinga registruoti perkėlimo prašymus ir paskutiniuoju perkėlimo Europos Sąjungoje procedūros etapu atsiranda logistinių problemų, ypač siekiant užtikrinti, kad, prieš perduodant asmenis, būtų atlikti tinkami jų sveikatos patikrinimai. Pastaruoju metu Italija deda nemažai pastangų, kad paskutiniai perkėlimo Europos Sąjungoje procedūros etapai būtų vykdomi centralizuotai keliuose centruose ir kad, likus 10 dienų iki išvykimo, perkėlimo Europos Sąjungoje prašytojai būtų perkelti į Romoje arba šalia Romos esančius priėmimo centrus. Tai sveikintinas žingsnis, tačiau veiksmai turėtų būti atliekami dar sistemingiau, o perkėlimo Europos Sąjungoje prašytojai turėtų būti apskritai priimami labiau centralizuotai.

Remdama šias Italijos pastangas Komisija neseniai iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo skyrė 15,33 mln. EUR skubios paramos apgyvendinimo, maitinimo, sveikatos priežiūros, taip pat kalbinio ir kultūrinio tarpininkavimo paslaugoms teikti. Ši parama taip pat padės geriau suteikti programos kriterijus atitinkantiems asmenims informaciją apie perkėlimą Europos Sąjungoje 8 . Todėl dabar labai svarbu užtikrinti, kad visi kriterijus atitinkantys asmenys būtų užregistruoti kaip Europos Sąjungoje perkeltini asmenys ir kad jie būtų veiksmingai ir greitai perkelti.

Suderinamumo įvertinimo procedūra. Valstybės narės daro pažangą, tačiau reikia nuveikti daugiau, ypač dėl pažeidžiamų prašytojų

Gegužės 23 d. Graikijoje bus pradėta taikyti EASO suderinamumo įvertinimo priemonė; taikant šią priemonę, bus galima išnagrinėti daug prašymų ir greitai nustatyti, kuriuos prašytojus būtų galima perkelti į konkrečią valstybę narę, taigi ši priemonė padės padidinti suderinamumo įvertinimo proceso veiksmingumą. Tačiau, kaip teigiama ankstesnėje ataskaitoje, tam, kad ši priemonė būtų veiksminga, valstybių narių nurodyti pageidavimai neturėtų būti pernelyg griežti 9 .

Be to, siekiant užtikrinti, kad pagal suderinamumo įvertinimo procedūrą būtų prisiimta pakankamai įsipareigojimų (vykdydamos šią procedūrą Italija ir Graikija vertina atskirų prašytojų kandidatūrų suderinamumą su konkrečios valstybės narės pageidavimais), kai kurios valstybės narės raginamos padidinti savo mėnesinius įsipareigojimus. Todėl Belgija (pagal jos pateiktą pranešimą), Ispanija ir Kroatija turėtų iš esmės padidinti savo mėnesinius įsipareigojimus Italijai ir Graikija, o Vokietija, Rumunija ir Slovakija turėtų gerokai padidinti savo mėnesinius įsipareigojimus Graikijai; Prancūzija turėtų labai padidinti įsipareigojimus Italijai ir šiuos įsipareigojimus reguliariai kas mėnesį prisiimti, taip pat toliau išlaikyti dabartines asmenų perkėlimo kas mėnesį iš Graikijos pastangas.

Visos valstybės narės turėtų vengti į savo pageidavimus neįtraukti pažeidžiamų prašytojų, nes šie asmenys turi būti perkeliami pirmiausiai. Taigi palankiai vertinama tai, kad kai kurios šalys, kaip antai Ispanija, daugiausia dėmesio skiria pažeidžiamiems prašytojams. Taip pat labai svarbu, kad valstybės narės užtikrintų galimybę apgyvendinti itin pažeidžiamus prašytojus. Visos valstybės narės turėtų būti pasirengusios priimti visų tipų migrantus (dideles šeimas, nevedusius vyrus) ir joms priskirtą pažeidžiamų prašytojų, įskaitant nelydimus nepilnamečius ir rimtų sveikatos problemų turinčius asmenis, dalį.

Valstybių narių, į kurias perkeliama, pastangos sutrumpinti reagavimo į prašymus laiką

Apskritai valstybės narės toliau stengėsi sutrumpinti reagavimo į prašymus laiką. Tačiau keliose valstybėse narėse ir asocijuotosiose šalyse (Belgijoje, Ispanijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje) vis dar vėluojama pateikti atsakymus į užklausas pagal ankstesnius įsipareigojimus (tai reiškia, kad, kol pateikiami atsakymai, praeina daugiau nei mėnuo, nors jie turėtų būti pateikiami per 10 darbo dienų, kaip nustatyta perkėlimo Europos Sąjungoje protokoluose). Apskritai valstybės narės raginamos toliau didinti pajėgumus, kad galėtų per 10 darbo dienų terminą, dėl kurio susitarta perkėlimo Europos Sąjungoje protokoluose, išnagrinėti prašymus ir pateikti atsakymus.

Veiklos kliūčių pašalinimas

Šiuo metu perkėlimo laukia 4 000 asmenų Graikijoje ir 1 388 Italijoje; palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, vėlavimo perduoti asmenis atvejų sumažėjo, tačiau vėlavimas tebėra vienas iš didžiausių perkėlimo Europos Sąjungoje procedūros trukdžių.

Valstybės narės, kurių priėmimo pajėgumai nepakankami (Airija, Suomija ir Portugalija), siekė pašalinti esamus sunkumus. Kalbant apie teikiamos informacijos ir kultūrinio supažindinimo kursų kiekį ir kokybę, taip pat padaryta pažanga. Ankstesnėje ataskaitoje jau pateikta gerosios patirties pavyzdžių, o siekdama padidinti kultūrinio supažindinimo kursų kokybę, Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) surengė specialius Graikijos ryšių palaikymo pareigūnams skirtus mokymus. Sėkmingai užbaigus šiuos mokymus, TMO tokius pačius mokymus surengs Italijoje. Dauguma valstybių jau pateikė Europos prieglobsčio paramos biurui (EASO) informacinę medžiagą ir jis ją peržiūri, kad prireikus galėtų pasiūlyti, ką būtų galima patobulinti. EASO taip pat baigė rengti naują lankstinuką apie perkėlimą Europos Sąjungoje, kuriame aprašomos prašytojų teisės ir pareigos. EASO bus reikalinga valstybių narių parama siekiant plačiai išplatinti šį naująjį lankstinuką – ne tik Graikijos ir Italijos migrantų antplūdžio valdymo centruose ir priėmimo centruose, bet ir visoje valstybių narių, į kurias perkeliama, teritorijoje. Be to, EASO baigė rengti specialų Eritrėjos piliečiams skirtą vaizdo įrašą apie perkėlimą į Portugaliją 10 .

Toliau kyla sunkumų dėl kai kurių valstybių narių, į kurias perkeliama, ir asocijuotųjų šalių (ypač Airijos, Estijos ir Šveicarijos) atliekamų papildomų saugumo patikrų, įskaitant apklausas. Graikija ir Italija yra įpareigotos padedant ES agentūroms, prieš išsiunčiant prašymą perkelti Europos Sąjungoje, atlikti reikiamas prašytojų saugumo patikras. Valstybės narės, norinčios sistemingai vykdyti papildomas saugumo patikras, turėtų veikti lanksčiau ir kartu su Graikija ir Italija rasti abiem pusėms priimtinų sprendimų dėl šių patikrų organizavimo, kad nebūtų lėtinamas perkėlimo Europos Sąjungoje procesas. Šie sprendimai taip pat padės toliau stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir padidinti asmenų perkėlimo iš Italijos ir Graikijos į visas kitas valstybes nares tempą. Bet kokios papildomos saugumo patikros, įskaitant su saugumu susijusias apklausas, turėtų būti atliekamos per 10 darbo dienų – dėl šio tikslo susitarta perkėlimo Europos Sąjungoje protokoluose. Todėl siekiant užtikrinti, kad asmenys būtų perkelti Europos Sąjungoje per šį laikotarpį, valstybės narės raginamos sekti sėkmingo Nyderlandų, Prancūzijos ir Graikijos bendradarbiavimo pavyzdžiu. Šiuo požiūriu svarbu užtikrinti, kad kuo skubiau būtų sukurti tinkami pajėgumai atlikti apklausas.

Be to, balandžio mėn. 70 proc. skrydžių buvo įvykdyti per paskutinę mėnesio savaitę. Kaip minėta ankstesnėje ataskaitoje, pageidautina, kad valstybės narės, į kurias perkeliama, būtų lankstesnės ir geriau tarpusavyje koordinuotų savo veiksmus įvairiais etapais – nuo sutikimų perkelti išsiuntimo iki skrydžių organizavimo. Siekdama padėti TMO ir Graikijos valdžios institucijoms išspręsti šiuos logistinius su koordinavimu susijusius sunkumus, Komisija gegužės 19 d. Atėnuose surengs posėdį.

2.3.    Nelydimų nepilnamečių perkėlimas Europos Sąjungoje. Graikijos pažanga ir Italijos pradiniai veiksmai

2017 m. balandžio 12 d. komunikate „Vaikų migrantų apsauga“ 11 , kuriame pateikti veiksmai, kuriuos būtina skubiai įgyvendinti siekiant sustiprinti vaikų migrantų apsaugą, Komisija priminė, jog labai svarbu, kad valstybės narės prisiimtų didesnius įsipareigojimus perkelti būtent nelydimus ir atskirtus vaikus.

Gegužės 15 d. duomenimis, iš Graikijos jau perkelti 359 iš 576 nelydimų nepilnamečių, atitinkančių perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus. Po vėliausios ataskaitos daugiau valstybių narių pasiūlė vietų šios kategorijos pažeidžiamiems prašytojams. Valstybės narės raginamos toliau užtikrinti reikiamų vietų 12 , kad būtų galima perkelti užregistruotus atskirtus nepilnamečius, ir sekti Suomijos pavyzdžiu, t. y. kuo lanksčiau vertinti santuoką sudariusių vaikų perkėlimo atvejus. Šiomis aplinkybėmis valstybės narės turėtų ieškoti būdų, kaip palengvinti santuoką sudariusių nepilnamečių perkėlimą, ir turėtų visuomet atsižvelgti į vaiko interesus. Vykdydama ankstesnėje ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, Vokietija lanksčiau vertina išplėstinės šeimos ryšių įrodymus, ypač kai tai susiję su atskirtais vaikais.

2016 m. į Italiją atvyko rekordinis skaičius nelydimų nepilnamečių – 25 772 (jie sudarė 91,6 proc. visų nepilnamečių, kurių buvo 28 129), iš jų 3 806 Eritrėjos piliečiai, 218 sirų, 394 irakiečiai ir 13 Jemeno piliečių (šių šalių piliečiai atitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus). 2017 m. iki gegužės 11 d. į Italiją atvyko dar 5 602 nelydimi nepilnamečiai, iš kurių apie 250 – iš šalių, kurių piliečiai atitinka perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus.

Ataskaitiniu laikotarpiu iš Italijos perkeltas pirmas nelydimas nepilnametis 13 . Balandžio ir gegužės mėn. į Nyderlandus perkelti du nelydimi nepilnamečiai ir šiuo metu yra nagrinėjami dar keli prašymai. Kad tai būtų pasiekta, Italijos valdžios institucijos turėtų aktyviai tarpusavyje bendradarbiauti nacionaliniu ir vietos lygmenimis, taip pat turėtų būti toliau teikiama Komisijos grupės Italijoje, EASO ir TMO parama.

Italija turėtų remtis šia nelydimų nepilnamečių perkėlimo patirtimi ir sunorminti procedūras, kurias taikant būtų galima atlikti visus su nelydimų nepilnamečių perkėlimu Europos Sąjungoje susijusius veiksmus, be kita ko, sudaryti lengvesnes sąlygas greitai skirti globėjus atvykstantiems nelydimiems nepilnamečiams siekiant padėti jiems pagal galimybes pateikti tarptautinės apsaugos prašymą ir atitinkamais atvejais juos nukreipti perkėlimui Europos Sąjungoje. Komunikate „Vaikų migrantų apsauga“ nurodyti šie skubos tvarka vykdytini veiksmai: greitas globėjų skyrimas ir perkėlimas Europos Sąjungoje pirmumo tvarka. Labai svarbu suteikti pakankamą informaciją apie perkėlimą Europos Sąjungoje; visais atvejais turėtų būti užtikrinta, kad išsilaipinimo punktuose ir priėmimo centruose visiems nelydimiems nepilnamečiams būtų suteikta pakankama informacija. Vertindami kiekvieno kriterijus atitinkančio vaiko interesus, globėjai turėtų visais atvejais apsvarstyti perkėlimo Europos Sąjungoje galimybę. Kaip jau minėta ankstesnėse ataskaitose, kad būtų galima supaprastinti procedūras, Italija turėtų apsvarstyti galimybę paskirti vieną ar daugiau specialiai nelydimiems nepilnamečiams skirtų perkėlimo centrų. EASO gali padėti teikti informaciją, registruoti prašymus ir vertinti vaiko interesus. Valstybės narės savo ruožtu turėtų, prisiimdamos įsipareigojimus, toliau numatyti vietų nelydimiems nepilnamečiams ir teikti Italijos valdžios institucijoms tikslią informaciją apie numatytus priimti asmenis.

3Perkėlimas į Europos Sąjungą

Remiantis neseniai paskelbtais Eurostato duomenimis 14 , 2016 m. ES valstybės narės pagal nacionalines ir daugiašales programas priėmė daugiau nei 14 205 į ES perkeltus pabėgėlius. Palyginti su 2015 m., kai buvo perkelti 8 155 asmenys, ir su 2014 m., kai buvo perkelta 6 550 asmenų, padaryta didelė pažanga. Šis perkeltų asmenų skaičius padidėjo pirmaisiais pilnais ES lygmens perkėlimo į ES programų įgyvendinimo metais; iš to matyti sustiprinto ES lygmens bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo asmenis perkeliant į ES nauda ir galimybės.

Toliau daroma 2015 m. liepos 20 d. išvadų įgyvendinimo pažanga – jau užbaigtos daugiau nei dviejų trečdalių visų 22 504 asmenų, kuriuos susitarta perkelti į ES, perkėlimo procedūros. Nuo 2016 m. balandžio 10 d. į ES pagal programą perkeltas 671 asmuo – daugiausia iš Turkijos, tačiau taip pat iš Jordanijos ir Libano.

2017 m. gegužės 12 d. duomenimis, į 21 valstybę (Airiją, Austriją, Belgiją, Čekiją, Daniją, Estiją, Islandiją, Ispaniją, Italiją, Jungtinę Karalystę, Latviją, Lichtenšteiną, Lietuvą, Nyderlandus, Norvegiją, Portugaliją, Prancūziją, Suomiją, Švediją, Šveicariją ir Vokietiją) perkelti 16 163 asmenys. Septynios valstybės narės (Estija, Suomija, Vokietija, Airija, Nyderlandai, Švedija ir Jungtinė Karalystė), taip pat asocijuotosios šalys (Islandija, Lichtenšteinas ir Šveicarija) jau įvykdė savo įsipareigojimus. Nors perkėlimą į ES vykdo daugiau valstybių narių nei ankstesniais metais, dešimt valstybių narių pagal šią programą dar nėra perkėlusios nė vieno asmens 15 . Vis daugiau abejonių kyla dėl to, ar valstybės narės, kurių įsipareigojimai kol kas labai menkai įgyvendinti, bus pajėgios juos įvykdyti.

Dauguma valstybių, dalyvaujančių programoje siekdamos įgyvendinti 2015 m. liepos 20 d. išvadas, nurodė, kad jų su perkėlimu į ES susijusių pastangų tikslas visų pirma (be ne tik) yra perkelti Jordanijoje, Libane ir Turkijoje esančius sirus. Tai apima valstybių narių pastangas iš Turkijos į ES perkelti sirus pagal 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimą. Nuo 2016 m. balandžio 4 d. pagal ES ir Turkijos pareiškimo perkėlimui į ES skirtą dalį iš Turkijos į ES perkelti 5 695 sirai. Nuo paskutinio ataskaitinio laikotarpio pagal šį mechanizmą į ES perkelti 1 077 sirai ir kol kas neperkelta 25 040 asmenų, kuriuos įsipareigota perkelti. Iki šiol pagal ES ir Turkijos pareiškimą prašytojų perkelta į Austriją, Belgiją, Estiją, Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Latviją, Lietuvą, Liuksemburgą, Nyderlandus, Portugaliją, Ispaniją, Suomiją ir Švediją. Be to, nuo 2016 m. balandžio 4 d. Norvegija iš Turkijos perkėlė 521 sirą.

Valstybės narės daro pažangą rengdamos tolesnes operacijas pagal ES ir Turkijos pareiškimą, įskaitant misijas į Turkiją į ES perkeltiniems kandidatams apklausti. Austrija pradėjo perkelti asmenis į ES pagal programą, o Rumunija rengiasi perkelti pirmuosius asmenis. Neseniai Kroatijos ekspertai stebėtojų teisėmis dalyvavo Belgijos patikros misijoje Ankaroje. Tai yra vienas iš pavyzdžių, kai perkėlimo į ES patirties turinti valstybė narė ir šios patirties dar neturinti valstybė narė vykdo bendradarbiavimą, kurį paskatino Komisija ir kurio pavyzdžiu reikėtų sekti.

Tačiau yra ir tokių valstybių narių, kurioms Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) bylas pateikė dar 2016 m. vasarą, tačiau jos kol kas nesiėmė jokių veiksmų (Bulgarija ir Čekija). Be to, yra valstybių narių, kurios lig šiol nei perkėlė asmenų į ES, nei ėmėsi tinkamų veiksmų, kad į ES būtų perkelta asmenų iš Turkijos (Kipras, Danija, Graikija, Vengrija, Airija, Malta, Lenkija, Slovakija, Slovėnija ir Jungtinė Karalystė). Šios valstybės narės raginamos prisidėti įgyvendinant ES ir Turkijos pareiškimą.

Siekdama padėti vykdyti asmenų perkėlimą į ES pagal ES ir Turkijos pareiškimą ir aptarti vykdomas operacijas, ES delegacija Ankaroje kas savaitę rengia posėdžius su Turkijos migracijos valdymo generalinio direktorato (MVGD) atstovais. Be to, ES delegacija kartą per savaitę susitinka su valstybių narių, UNHCR ir TMO atstovais, kad aptartų naujausius su operacijomis susijusius klausimus, įvertintų pažangą ir nustatytų esamas kliūtis.

Siekdama pašalinti trūkumus ir vadovaudamasi ankstesnėje ataskaitoje pateikta rekomendacija, ES delegacija pateikė valstybėms narėms atnaujintą klausimų ir atsakymų dokumentą, kuriuo UNHCR naudojasi siekdamas užtikrinti, kad kandidatams iš Sirijos būtų suteikiama išsami informacija apie valstybėse narėse taikomas priėmimo sąlygas ir kultūrinius, socialinius bei teisinius standartus. UNHCR ir dauguma valstybių narių jau patvirtino atnaujintą šio dokumento versiją.

Būtina nedelsiant imtis tolesnių veiksmų šiose srityse:

·valstybės narės, kurios dar nėra perkėlusios į ES asmenų pagal vykdomas ES lygmens programas (Bulgarija, Kipras, Graikija, Kroatija, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija) ir valstybės narės, kurios lig šiol nepranešė apie pažangą ir kurioms dar reikia daug nuveikti, kad įvykdytų savo tikslus (Čekija, Danija ir Portugalija), turėtų nedelsdamos padidinti pastangas, kad įgyvendintų savo įsipareigojimus pagal 2015 m. liepos 20 d. išvadas;

·Bulgarija ir Čekija, kurioms UNHCR, vadovaudamasis ES ir Turkijos pareiškimu, bylas pateikė dar 2016 m. vasarą, turėtų dėti daugiau pastangų, kad kuo greičiau užbaigtų perkėlimo iš Turkijos procesą;

·valstybės narės, atnaujindamos ir patikslindamos UNHCR naudojamą klausimų ir atsakymų dokumentą, turėtų suteikti Sirijos piliečiams, kurie gali būti perkelti į ES pagal ES ir Turkijos pareiškimą, daugiau informacijos apie perkėlimą į ES, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą ir taip būtų sumažinta vėlesniais perkėlimo į ES etapais pareikšto atsisakymo persikelti atvejų.

4Tolesni veiksmai

Europos valstybių ar vyriausybių vadovai ne kartą pripažino, kad Europos migracijos padėties klausimą reikia skubiai spręsti, ir paragino imtis tolesnių veiksmų, kad perkėlimo Europos Sąjungoje programa – vienas iš esminių solidarumo su Graikija ir Italija ir pasidalijimo atsakomybe su jomis išraiškos elementų – būtų vykdoma sparčiau.

Atsižvelgiant į daromą pažangą, yra didelė tikimybė, kad mėnesiniai įsipareigojimai perkelti po ne mažiau kaip 3 000 asmenų iš Graikijos ir po ne mažiau kaip 1 500 asmenų iš Italijos bus įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, kiek asmenų iš Graikijos ir Italijos Europos Sąjungoje perkeliama šiuo metu, yra galimybių ir įmanoma iki 2017 m. rugsėjo mėn. perkelti visus asmenis, kurie, kaip tikimasi, atitiks perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus. Tai turėtų būti mūsų bendras tikslas ir visos valstybės narės turėtų sąžiningai ir proporcingai prisidėti prie jo įgyvendinimo. Todėl, kaip nurodyta šioje ir ankstesnėje ataskaitose, kad šis tikslas būtų pasiektas, valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų ir laikytis lankstesnio požiūrio, taip pat užtikrinti, kad iki kitos ataskaitos paskelbimo 2017 m. birželio mėn. Europos Sąjungoje būtų perkeliama daugiau asmenų. Komisija yra pasirengusi toliau padėti valstybėms narėms koordinuoti šiuos daugiau pastangų reikalaujančius veiksmus.

Dauguma valstybių narių teigiamai reagavo į Komisijos ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Maltos raginimus padidinti pastangas. Tačiau kelios valstybės narės nesilaiko savo teisinių įsipareigojimų ir dar nėra perkėlusios nė vieno asmens arba yra perkėlusios tik kelis asmenis. Kadangi 2017 m. rugsėjo mėn. jau beveik čia pat, šioms valstybėms narėms liko nedaug laiko įsipareigojimams įvykdyti, taip pat sąžiningai ir proporcingai prisidėti prie bendrų pastangų 16 . Kitos valstybės narės parodė, kad, turint noro ir ryžtingai veikiant, yra galimybių ir įmanoma per trumpą laiką Europos Sąjungoje perkelti daug asmenų.

Taigi Komisija ragina valstybes nares, kurios dar nėra perkėlusios nė vieno asmens arba beveik metus nėra prisiėmusios įsipareigojimų dėl asmenų perkėlimo iš Italijos ir Graikijos, nedelsiant ir ne vėliau kaip per mėnesį imtis šių veiksmų. Jei jų nebus imtasi, Komisija kitoje ataskaitoje 2017 m. birželio mėn. pateiks savo poziciją dėl naudojimosi Sutartimis jai suteiktais įgaliojimais, visų pirma dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūros pradėjimo.

Kartu valstybės narės turėtų toliau vykdyti prisiimtus perkėlimo į Europos Sąjungą įsipareigojimus, visų pirma daugiau pastangų turėtų dėti tos valstybės narės, kurios dar nėra perkėlusios nė vieno asmens arba kurios dar nėra pasiekusios joms nustatyto tikslo.

(1)

     COM(2017) 212 final.

(2)

COM(2017) 202 final.

(3)

     Vengrija ir Slovakija, kurias remia Lenkija, užginčijo antrojo Tarybos sprendimo dėl perkėlimo Europos Sąjungoje teisėtumą. Tačiau ieškinys dėl sprendimo panaikinimo neturi stabdomojo poveikio. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas šias bylas nagrinėjo gegužės 10 d.

(4)

     Gegužės 12 d. Austrija oficialiai prisiėmė įsipareigojimus.

(5)

     Slovakija niekada neįsipareigojo perkelti asmenų iš Italijos, Estija nėra prisiėmusi įsipareigojimų nuo 2015 m. gruodžio mėn., Airija – nuo 2015 m. lapkričio mėn., o Bulgarija – nuo 2016 m. birželio mėn.

(6)

     Komisija viliasi, kad Italija ir Estija, palaikydamos nenutrūkstamus ryšius, ras abipusiškai priimtinų šio klausimo sprendimų.

(7)

     2 054 asmenų prašymus perkelti Europos Sąjungoje atmetė valstybės narės, į kurias perkeliama; asmenims nuspręsta taikyti Dublino procedūrą arba nacionalinę Graikijos procedūrą (pvz., Graikijai atšaukus prašymą dėl administracinių priežasčių, Graikijos policijai pateikus neigiamą saugumo patikros, kuri įvykdyta iki prašymo pateikimo, išvadą ir pan.) arba asmenys mirė (tokių atvejų labai mažai).

(8)

     Visa Komisijos nuo 2015 m. iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir Vidaus saugumo fondo (VSF) suteikta skubi parama, skirta Italijos valdžios institucijoms ir Italijoje veikiančioms tarptautinėms organizacijoms remti, siekia 74,09 mln. EUR. Šiuo finansavimu papildomi 2014–2020 m. laikotarpiui Italijai pagal nacionalines programas jau skirti 592,6 mln. EUR (347,7 mln. EUR iš PMIF ir 244,9 mln. EUR iš VSF).

(9)

     Taikant šią priemonę, vienu metu atsižvelgiama į skirtingus suderinamumo kriterijus (prašytojų kvalifikaciją ir savybes, pirmenybę pažeidžiamiems prašytojams, valstybių narių pajėgumus priimti pažeidžiamus asmenis, nurodytus pageidavimus, terminus). Ši priemonė ne tik padidins suderinamumo įvertinimo proceso veiksmingumą, bet ir padės užtikrinti proceso skaidrumą, nes bus galima stebėti Europos Sąjungoje perkeltų asmenų profilius, tai, ar teisingai yra paskirstomi itin pažeidžiami prašytojai ir kiek buvo atsižvelgta į suderinamumo įvertinimo kriterijus (asmenų savybes ir kvalifikaciją, kurios gali palengvinti integraciją). EASO parengė konkrečias gaires ir konkrečią „pageidavimų“ formą.

(10)

     https://www.youtube.com/watch?v=sTAmg2CeV3Q.

(11)

     COM(2017) 211 final.

(12)

     Net jei iš esmės valstybėms narėms reikia įsipareigoti tik dėl 19 papildomų vietų, gali prireikti didesnių įsipareigojimų, jei būtų atmesta keletas pagal Dublino reglamentą kitoms valstybėms narėms išsiųstų prašymų dėl nelydimų nepilnamečių perkėlimo.

(13)

     Anksčiau į Nyderlandus buvo perkeltas vienas atskirtas vaikas, tačiau niekada nebuvo perkelta nelydimų nepilnamečių, kurie keliauja visiškai vieni.

(14)

     http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/8001715/3-26042017-AP-EN.pdf/05e315db-1fe3-49d1-94ff-06f7e995580e.

(15)

     Į šią valstybių narių grupę įeina Liuksemburgas, nors ši šalis pagal ES ir Turkijos pareiškimą iš Turkijos jau perkėlė sirų ir manoma, kad per ateinančius mėnesius ji taip pat perkels asmenų pagal liepos 20 d. išvadas.

(16)

     Kaip paaiškinta dešimtojoje ir vienuoliktojoje perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaitose, pagal Tarybos sprendimus valstybių narių teisiniai įsipareigojimai nenustoja galioti ir po 2017 m. rugsėjo mėn. Todėl valstybės narės turės ir toliau pagrįstu laikotarpiu vykdyti tuose sprendimuose nurodytą asmenų, atitinkančių perkėlimo Europos Sąjungoje kriterijus, perkėlimo procedūrą.

EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2017 05 16

COM(2017) 260 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Dvyliktoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita

1 priedas. Perkėlimas Europos Sąjungoje iš Graikijos iki 2017 m. gegužės 12 d.

(1)

Perduota per „DubliNet“ pagal Tarybos sprendimo 5 straipsnio 2 dalį.

(2)

Šis įsipareigojimas neapima įsipareigojimų, susijusių su maždaug 8 000 asmenų, kurie dar nepriskirti pagal pirmąjį Tarybos sprendimą, ir su 54 000 priskirtų asmenų.

(3)

     2016 m. kovo 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/408 dėl 30 % prašytojų, priskirtų Austrijai pagal Sprendimą (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, perkėlimo Europos Sąjungoje laikino sustabdymo.

(4)

     2016 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/946, kuriuo pagal Sprendimo (ES) 2015/1523 ir Sprendimo (ES) 2015/1601, kuriais Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, 9 straipsnius Švedijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje.

EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2017 05 16

COM(2017) 260 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Dvyliktoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita

2 priedas. Perkėlimas Europos Sąjungoje iš Italijos iki 2017 m. gegužės 12 d.

(1)

Perduota per „DubliNet“ pagal Tarybos sprendimo 5 straipsnio 2 dalį.

(2)

Šis įsipareigojimas neapima įsipareigojimų, susijusių su maždaug 8 000 asmenų, kurie dar nepriskirti pagal pirmąjį Tarybos sprendimą, ir su 54 000 priskirtų asmenų.

(3)

     2016 m. kovo 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/408 dėl 30 % prašytojų, priskirtų Austrijai pagal Sprendimą (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, perkėlimo Europos Sąjungoje laikino sustabdymo.

(4)

     2016 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/946, kuriuo pagal Sprendimo (ES) 2015/1523 ir Sprendimo (ES) 2015/1601, kuriais Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, 9 straipsnius Švedijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje.

EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2017 05 16

COM(2017) 260 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Dvyliktoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita

3 priedas. Perkėlimas Europos Sąjungoje iš Italijos ir Graikijos iki 2017 m. gegužės 12 d.

(1)

Šis įsipareigojimas neapima įsipareigojimų, susijusių su maždaug 8 000 asmenų, kurie dar nepriskirti pagal pirmąjį Tarybos sprendimą, ir su 54 000 priskirtų asmenų.

(2)

     2016 m. kovo 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/408 dėl 30 % prašytojų, priskirtų Austrijai pagal Sprendimą (ES) 2015/1601, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, perkėlimo Europos Sąjungoje laikino sustabdymo.

(3)

     2016 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/946, kuriuo pagal Sprendimo (ES) 2015/1523 ir Sprendimo (ES) 2015/1601, kuriais Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje, 9 straipsnius Švedijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje.

EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2017 05 16

COM(2017) 260 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI IR TARYBAI

Dvyliktoji perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ataskaita

4 priedas. Pagal 2015 m. liepos 20 d. išvadas ir Turkijai skirtą schemą „1:1“
(taikomą nuo 2016 m. balandžio 4 d.) vykdomo perkėlimo į ES padėtis 2017 m. gegužės 12 d.

(1)

64 sirai iš Turkijos perkelti ne pagal 2015 m. liepos 20 d. programą; jie skaičiuotini pagal Tarybos sprendimą 2016/1754.

(2)

Į šį skaičių neįtraukti 464 pagal schemą „1:1“ iš Turkijos perkelti sirai.

(3)

 Iš 464 sirų, kurie į ES perkelti pagal schemą „1:1“, 11 perkelti pagal nacionalinę perkėlimo į ES programą, o 453 skaičiuotini pagal

Tarybos sprendimą 2016/1754.

(4)

503 sirai iš Turkijos perkelti ne pagal 2015 m. liepos 20 d. programą; jie skaičiuotini pagal Tarybos sprendimą (ES) 2016/1754.

(5)

Į Islandiją iš viso perkelti 97 asmenys; visi iš Libano.

(6)

Be to, per tą patį laikotarpį Airija pagal nacionalinę perkėlimo į ES programą priėmė 259 asmenis iš Libano, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga.

(7)

Nors pagal 2015 m. liepos 20 d. išvadas asmenų dar neperkelta, 98 sirai perkelti pagal Liuksemburgo nacionalinę programą pagal schemą „1:1“, jie skaičiuotini pagal Tarybos sprendimą (ES) 2016/1754.