EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 05 12

COM(2017) 237 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Branduolinė informacinė programa

teikiama pagal Euratomo sutarties 40 straipsnį (galutinė redakcija gavus EESRK nuomonę)

{SWD(2017) 158 final}

1.Įvadas

Šiame komunikate dėl branduolinės informacinės programos (PINC), teikiamos laikantis Euratomo sutarties 40 straipsnyje nustatyto reikalavimo, apžvelgiamos su visais branduolinio kuro ciklo etapais susijusios investicijos Europos Sąjungoje. Tai pirmas toks Komisijos komunikatas po 2011 m. kovo mėn. Fukušimos Daiči avarijos.

Branduolinė energija sudaro sudedamąją energijos rūšių derinio dalį pusėje ES valstybių narių. Šią energiją naudoti nusprendusiose šalyse ji turėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant elektros tiekimo saugumą. Atsižvelgiant į tai, Energetikos sąjungos strategijoje 1 ir Europos energetinio saugumo strategijoje 2 pabrėžta, kad valstybės narės turi taikyti aukščiausius saugos, saugumo, atliekų tvarkymo ir branduolinio ginklo neplatinimo standartus ir įvairinti branduolinio kuro tiekimo šaltinius. Šie veiksmai padės įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslus.

ES ekonomika šiuo metu yra viena iš trijų didžiųjų ekonomikų 3 , kuriose daugiau nei pusė (apie 58 proc. 4 ) elektros energijos pasigaminama iš mažo anglies dioksido kiekio energijos išteklių.

PINC padedamas pagrindas diskusijoms apie tai, kaip branduolinės energijos naudojimas gali padėti įgyvendinti ES energetikos srities tikslus. Branduolinė sauga ir toliau yra neabejotinai svarbiausias Komisijos prioritetas, todėl šioje programoje numatomos konkrečiai su saugos didinimu po Fukušimos avarijos ir su ilgalaikiu branduolinių elektrinių eksploatavimu susijusios investicijos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ES branduolinės pramonės sektorius pereina į naują etapą, kuriam būdinga intensyvesnė branduolinio kuro ciklo galutinio etapo veikla, ši programa padės turint pakankamai informacijos diskutuoti apie susijusius investicijų poreikius ir finansinių įsipareigojimų branduolinės energetikos srityje valdymą.

PINC taip pat aptariamas investicijų į tyrimų reaktorius ir susijusį branduolinio kuro ciklą, įskaitant medicininių radioaktyviųjų izotopų gamybą, poreikis.

2.Branduolinė energetika

2.1.Naujausi branduolinės politikos pokyčiai

Keturiolikoje valstybių narių veikia 129 branduoliniai reaktoriai, kurių bendras pajėgumas yra 120 GWe, o vidutinis amžius – apie 30 metų. Dešimtyje valstybių narių numatyta statyti naujus reaktorius – keturi iš jų jau statomi Suomijoje, Prancūzijoje ir Slovakijoje. Šiuo metu vyksta su kitais reaktorių statybos projektais Suomijoje, Vengrijoje ir Jungtinėje Karalystėje susiję leidimų išdavimo procesai, o kitose valstybėse narėse (Bulgarijoje, Čekijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje) vykdomas parengiamasis projektų etapas. Jungtinė Karalystė neseniai paskelbė ketinanti iki 2025 m. uždaryti visas anglimis kūrenamas elektrines, o pajėgumų spragą užpildyti daugiausia naujomis branduolinėmis ir dujomis kūrenamomis elektrinėmis.

Ateinančiais dešimtmečiais daugelis Europos ir likusių pasaulio šalių dalį elektros energijos gamins iš branduolinės energijos. Europos Sąjungoje taikoma pažangiausia pasaulyje teisiškai privaloma ir įgyvendinama regioninė branduolinės saugos sistema ir, nepaisant to, kad atskirų valstybių narių nuomonės apie branduolinę elektros energiją skiriasi, visos jos pripažįsta, kad būtina užtikrinti kuo aukštesnius saugaus ir atsakingo branduolinės energijos naudojimo standartus ir piliečių apsaugą nuo spinduliuotės.

Nuo 2008 m., kai pastarąjį kartą buvo atnaujinta PINC, ES branduolinės energetikos srityje įvyko didelių pokyčių – po Fukušimos Daiči avarijos buvo surengti nuodugnūs su ES branduoliniais reaktoriais susijusios rizikos ir jų saugos vertinimai (toliau – testavimai nepalankiausiomis sąlygomis) ir priimti labai svarbūs teisės aktai dėl branduolinės saugos 5 , radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo 6 ir apsaugos nuo spinduliuotės 7 .

Nors atlikus testavimus nepalankiausiomis sąlygomis nustatyta, kad branduolinių elektrinių saugos standartai ES, Šveicarijoje ir Ukrainoje yra aukšti, buvo rekomenduota dar patobulinti kai kuriuos aspektus. Šiuo metu branduolinių įrenginių eksploatuotojai įgyvendina šias rekomendacijas vadovaudamiesi savo šalių nacionaliniais veiksmų planais. Komisija toliau stebės šių planų įgyvendinimą per Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupę.

Iš dalies pakeista Branduolinės saugos direktyva5 nustatyti aukštesni branduolinės saugos standartai. Šioje direktyvoje nustatytas plataus užmojo visos ES tikslas mažinti avarijų riziką ir užtikrinti, kad į aplinką nebūtų išmesta didelio radioaktyviųjų medžiagų kiekio. Joje taip pat nustatytas reikalavimas įdiegti Europos ekspertinių vertinimų sistemą, pagal kurią būtų kas šešerius metus įvertinami konkretūs saugos klausimai. Į šiuos reikalavimus būtina visada atsižvelgti investuojant į naujus branduolinius įrenginius ir, jei tai praktiškai įmanoma, atnaujinant esamus įrenginius.

2015 m. pradžioje Euratomas atliko pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad būtų priimta Vienos deklaracija. Šia deklaracija Tarptautinės atominės energijos agentūros branduolinės saugos konvencijos susitariančiosios šalys įpareigojamos įdiegti saugos standartus, prilygstančius standartams, nustatytiems iš dalies pakeistoje Branduolinės saugos direktyvoje. Atsižvelgiant į branduolinės energetikos plėtrą visuose žemynuose ir į gausėjantį pardavėjų skaičių, svarbu užtikrinti, kad aukšti saugos standartai būtų taikomi visame pasaulyje ir kad jų užtikrinti netrukdytų pigesnių ar pasenusių technologijų naudojimas.

ES teisinėje sistemoje yra nustatytas reikalavimas užtikrinti didesnį skaidrumą ir aktyvesnį visuomenės dalyvavimą sprendžiant branduolinius klausimus ir pagerinti visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą. Visose minėtose direktyvose – Direktyvoje dėl branduolinės saugos, Direktyvoje dėl radioaktyviųjų atliekų ir Direktyvoje dėl apsaugos nuo spinduliuotės – yra nustatyti su informacijos teikimu ir visuomenės dalyvavimu susiję reikalavimai. Komisija šiuo metu peržiūri, kaip šie reikalavimai įtvirtinti į nacionalinę teisę jau perkeltose direktyvose, ir siekia skatinti taikyti geriausią praktiką. Tai bus taikoma ir direktyvoms, kurios dar tik bus perkeliamos į nacionalinę teisę. Komisija siekia užtikrinti, kad visuomenė galėtų gauti patikimą informaciją ir atitinkamais atvejais galėtų dalyvauti skaidriame sprendimų priėmimo procese.

Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupė jau padėjo tinkamai išplėtoti ES valstybių narių branduolinės saugos institucijų bendradarbiavimą. Be to, Komisija ir toliau skatins suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę, dialogą – tam bus naudojamas Europos branduolinės energetikos forumas ir kitos priemonės.

Pastaraisiais dvejais metais dialogas su suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene apėmė tokius klausimus kaip avarinė parengtis ir avarijų likvidavimas, branduolinės energijos reikšmė energetikos sąjungai ir tiekimo saugumui, ES pirmavimas pasaulyje branduolinės saugos srityje, eksploatacijos nutraukimo rinkos sukūrimas Europoje ir būtinybė dalyvauti pilietinei visuomenei. Kartu su būsima ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Radioaktyviųjų atliekų direktyvos šie klausimai sudaro tinkamą pagrindą didesniam skaidrumui ir diskusijoms. Be to, būtina dėti daugiau pastangų gerinti bendravimą su pilietine visuomene ir didinti jos įsitraukimą, kad taptų aiškiau, kokie klausimai jai kelia susirūpinimą, ir būtų galima geriau informuoti visuomenę apie rizikos ir saugos aspektus, susijusius su visų rūšių branduolinėmis technologijomis, ir geriau šiuos aspektus paaiškinti.

Taip pat bus ir toliau skiriama daugiau dėmesio branduoliniam saugumui. Kaip pabrėžiama 2016 m. aukščiausiojo lygio susitikimo branduolinio saugumo klausimais išvadose, siekiant kovoti su piktavališkais branduolinio ir radiologinio pobūdžio veiksmais būtinas tarptautinis bendradarbiavimas. Be kita ko, būtina, laikantis valstybių nacionalinės teisės aktų ir procedūrų, keistis informacija.

2.2.ES branduolinės energijos rinka ir pagrindiniai jos pokyčiai

ES branduolinės energijos rinką būtina vertinti atsižvelgiant į pasaulinį kontekstą, nes pokyčiai kituose regionuose gali paveikti ES branduolinę pramonę, visuotinę saugą, saugumą ir sveikatą ir viešąją nuomonę. Turėtų būti toliau stiprinamas bendradarbiavimas su ES šalimis kandidatėmis ir kaimyninėmis šalimis, visų pirma Ukraina, Baltarusija, Turkija ir Armėnija. Saugos testavimai nepalankiausiomis sąlygomis jau atlikti Ukrainoje, 2016 m. turėtų būti baigti Armėnijoje ir yra planuojami Baltarusijoje ir Turkijoje.

ES branduolinė pramonė tapo pasauline technologijų srities lydere visuose branduolinės pramonės segmentuose. Šiame sektoriuje tiesiogiai dirba 400 000–500 000 žmonių 8 ir jis padeda sukurti dar apie 400 000 papildomų darbo vietų 9 . Ši lyderystė gali būti svarbus pranašumas pasaulyje. Numatoma, kad bendras su branduoline sritimi susijusių investicijų poreikis pasaulinėje rinkoje iki 2050 m. sudarys 3 trln. EUR 10 – didžiausias poreikis numatomas Azijoje. Branduolinius reaktorius eksploatuojančių šalių skaičius ir pasaulinis branduolinių elektrinių įrengtasis pajėgumas iki 2040 m. turėtų išaugti. Numatoma, kad vien Kinijos branduolinių elektrinių įrengtasis pajėgumas padidės 125 GWe – šis skaičius viršija dabartinį Europos Sąjungos (120 GWe), Jungtinių Valstijų (104 GWe) ir Rusijos (25 GWe) pajėgumą.

Komisija prognozuoja, kad ES branduolinių elektrinių energijos gamybos pajėgumas iki 2025 m. mažės, atsižvelgiant į tai, kad kai kurios valstybės narės nusprendė atsisakyti branduolinės energijos arba sumažinti jos dalį savo energijos rūšių derinyje 11 . Iki 2030 m. ši tendencija turėtų pasikeisti, nes prognozuojama, kad prie tinklo bus prijungti nauji reaktoriai ir bus pratęsta kitų reaktorių eksploatavimo trukmė. Iki 2050 m. branduolinių elektrinių pajėgumas turėtų šiek tiek padidėti ir nuolat siekti 95–105 GWe 12 (1 paveikslas). Kadangi numatoma, kad elektros energijos poreikis tuo pačiu laikotarpiu didės, branduolinės elektros energijos dalis ES sumažėtų nuo dabartinio 27 proc. iki apytiksliai 20 proc. lygio.

1 paveikslas. Bendras ES branduolinių elektrinių pajėgumas (GWe)

Siekiant pakeisti pajėgumus, iki 2050 m. greičiausiai bus investuojama į pažangiausius reaktorius, kaip antai EPR, AP 1000, VVER 1200, ACR 1000 ir ABWR.

3.Investicijų į branduolinę energetiką poreikis iki 2050 m.

Reikės didelių investicijų siekiant paremti energetikos sistemos pertvarką pagal Energetikos sąjungos strategiją. 2015–2050 m. į ES energijos tiekimo sritį reikės investuoti 3,2–4,2 trln. EUR 13 . Investicijos į branduolinį sektorių sudaro tik nedidelę visų investicijų dalį ir turi būti atliekamos laikantis ES teisės aktuose nustatytos sistemos.

Pagal Euratomo sutarties 41 straipsnį Komisijai turi būti pranešama apie naujus investavimo į branduolinę energetiką projektus. Nuo 2008 m. iš viso pranešta apie 48 projektus. Devyni iš šių projektų buvo susiję su įrenginiais, skirtais branduolinio kuro ciklo pradinio etapo veiklai, 20 projektų – su esminiais branduolinių elektrinių pakeitimais arba atnaujinimais, susijusiais su ilgalaikiu eksploatavimu arba su patobulinimais po Fukušimos avarijos, septyni projektai – su naujais komerciniais arba tyrimų reaktoriais, o 12 projektų – su branduolinio kuro ciklo galutiniame etape naudojamais įrenginiais. Dėl visų projektų Komisija pateikė nuomonę (į ją atsižvelgti neprivaloma), kurioje pateikė atitinkamoms valstybėms narėms pastabų ir (arba) pasiūlymų dėl galimų patobulinimų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti tvirtinant projektus. Ypatingas dėmesys skirtas saugos, atliekų tvarkymo, saugos garantijų ir tiekimo saugumo klausimams.

Komisija šiemet pasiūlys atnaujinti ir geriau apibrėžti šių pranešimų teikimo reikalavimus – kartu su Rekomendacija dėl Euratomo sutarties 103 straipsnio taikymo 14 tai sustiprins Komisijos galimybes užtikrinti, kad naujos investicijos ir dvišaliai susitarimai su trečiosiomis šalimis branduolinės energetikos srityje atitiktų Euratomo sutartį ir naujausias tiekimo saugumo aplinkybes.

3.1.Su branduolinio kuro ciklo pradiniu etapu susijusios investicijos

Kuro gamybos etapą (pradinį branduolinio kuro ciklo etapą) sudaro įvairūs veiksmai, pradedant urano rūdos žvalgyba ir gavyba ir baigiant kuro rinklių sudarymu.

Nors urano gavybos veiklos mastas Europos Sąjungoje nedidelis, visame pasaulyje esama gausybės urano išteklių. Europos įmonės yra vienos iš didžiausių pasaulyje branduolinio kuro gamintojų. 

ES gamtinio urano poreikis sudaro apie trečdalį pasaulinio poreikio. ES gamtinio urano gauna iš įvairių tiekėjų. 2014 m. pagrindinis tiekėjas buvo Kazachstanas (27 proc.), kiti svarbiausi tiekėjai buvo Rusija (18 proc.) ir Nigeris (15 proc.). Australijos ir Kanados tiekiamas uranas sudarė atitinkamai 14 proc. ir 13 proc.

Laikydamasi Europos energetinio saugumo strategijos, Komisija deda pastangas užtikrinti, kad tinkamai veiktų branduolinio kuro vidaus rinka ir kad būtų toliau didinamas tiekimo saugumas. Euratomo tiekimo agentūra visada įvertina šiuos aspektus priimdama sprendimus dėl tiekimo sutarčių, ypatingą dėmesį skirdama naujiems statybų projektams.

Nors kai kurios įmonės siūlo integruotus, visą branduolinio kuro ciklą apimančius paslaugų paketus, Komisija užtikrins, kad tai nesudarytų kliūčių kitoms įmonėms, kurios teikia tik su vienu branduolinio kuro ciklo etapu susijusias paslaugas, ir taip nebūtų apribota konkurencija rinkoje.

Praeityje daug investuota į konversijos ir sodrinimo pajėgumus, o ateinančiais metais daugiausia dėmesio bus skiriama jiems modernizuoti, kad ES ir toliau išliktų technologijų srities lyderė. Dėl branduolinio kuro gamybos pasakytina, kad ES esančių pajėgumų pakaktų visiems ES veikiantiems vakarietiško modelio reaktoriams aprūpinti, o kuro rinklėms, skirtoms rusiško modelio reaktoriams, sudaryti ir atitinkamiems leidimams gauti prireiktų kelerių metų (jei egzistuotų pakankamo dydžio rinka, kad pramonės subjektams būtų patrauklu investuoti). Komisija ir toliau stebės branduolinio kuro ciklo pradinio etapo veiklą ir taikys visas turimas priemones, kad užtikrintų tiekimo saugumą ES, tiekimo šaltinių įvairinimą ir pasaulinę konkurenciją.

3.2.Su naujomis branduolinėmis elektrinėmis susijusios investicijos ir verslo aplinka

Visos branduolines elektrines eksploatuojančios valstybės narės investuoja į saugos didinimą. Turint omenyje tai, kad ES veikiančių branduolinių reaktorių vidutinis amžius gana didelis, kelios valstybės narės taip pat turi priimti politikos sprendimus dėl savo branduolinių elektrinių pakeitimo arba ilgalaikio eksploatavimo.

Iš 1 paveikslo matyti, kad, nevykdant ilgalaikio eksploatavimo programų, iki 2030 m. būtų uždaryta apie 90 proc. esamų reaktorių – dėl to kiltų poreikis pakeisti didelį kiekį pajėgumų. Valstybei narei pasirinkus ilgalaikio reaktorių eksploatavimo galimybę, turės būti gautas nacionalinės reguliavimo institucijos patvirtinimas ir padidinta sauga, kad būtų užtikrinta atitiktis Branduolinės saugos direktyvai. Kad ir kurią galimybę pasirinktų valstybės narės, iki 2050 m. reikės pakeisti 90 proc. dabartinio branduolinių elektrinių energijos gamybos pajėgumo.

Kad branduolinių elektrinių energijos gamybos pajėgumas iki 2050 m. ir vėliau išliktų lygus 95–105 GWe, per ateinančius 35 metus reikėtų toliau investuoti. 350–450 mlrd. EUR turėtų būti investuota į naujas jėgaines, kuriomis būtų pakeista didžioji dalis dabartinio branduolinių elektrinių energijos gamybos pajėgumo. Kadangi naujų branduolinių elektrinių eksploatacijos laikotarpis yra ne trumpesnis kaip 60 metų, šiose naujose jėgainėse elektros energija būtų gaminama iki šio amžiaus pabaigos.

Galimybę gauti finansavimą investicijoms į naujus branduolinių elektrinių pajėgumus lemia įvairūs veiksniai. Dviem pagrindinėms išlaidų sudedamosios dalimis – vienos nakties išlaidoms 15 ir finansavimo išlaidoms – daug įtakos turi numatoma statybos trukmė ir projekto diskonto norma.

Keliose ES valstybėse narėse svarstomi arba taikomi skirtingi finansavimo modeliai, pavyzdžiui, Hinklio kyšulio C projektui Jungtinėje Karalystėje finansuoti pasiūlyta sandorio dėl kainų skirtumo 16 schema, o Hanhikivio projektui Suomijoje finansuoti – „Mankala“ modelis 17 .

Įgyvendinant kai kuriuos naujus, pirmuosius tokio pobūdžio projektus ES, susidurta su vėlavimo ir numatytų išlaidų viršijimo problemomis. Ėmusis tokiomis pačiomis technologijomis pagrįstų projektų ateityje, reikėtų pasinaudoti įgyta patirtimi ir išnaudoti išlaidų mažinimo galimybes su sąlyga, kad būtų nustatyta atitinkama politika.

Šia politika visų pirma turėtų būti siekiama gerinti reguliavimo institucijų bendradarbiavimą išduodant su naujais reaktoriais susijusius leidimus ir skatinti pramonės subjektus standartizuoti branduolinių reaktorių projektus. Tai padėtų ne tik padidinti išlaidų veiksmingumą, bet ir padaryti naujas branduolines elektrines saugesnes.

Nors leidimų išdavimo procesas priklauso išimtinei nacionalinių saugos reguliavimo institucijų kompetencijai, šioje srityje esama galimybių sustiprinti bendradarbiavimą, pavyzdžiui, etapuose iki leidimų išdavimo arba tvirtinant projektą.

Bendradarbiaujant leidimų išdavimo reikalavimų klausimu, turėtų būti siekiama užtikrinti, kad vienoje šalyje saugiu pripažinto projekto nebereikėtų iš esmės keisti, kad jis atitiktų kitur taikomus leidimų išdavimo reikalavimus – taip būtų sutaupoma laiko ir sumažėtų išlaidos. Šiuo klausimu Komisija ketina pasikonsultuoti su Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupe ir Europos techninės saugos organizacijų tinklu.

Dėl standartizacijos pasakytina, kad visi elektrinių ir kitų branduolinės energetikos objektų projektavimo ir statybos proceso dalyviai 18 kaip bendra orientacine sistema naudojasi statybos kodeksais. Atsižvelgiant į tai, kad gali atsirasti naujų pardavėjų, ir į būtinybę užtikrinti visų naujų modelių ir (arba) technologijų kontrolę, būtų naudinga paskatinti pardavėjus ir tiekėjus imtis iniciatyvos labiau standartizuoti savo kodeksus ir tiekiamas sudedamąsias dalis, kad:

a) paspartėtų pirkimo procesas;

b) būtų užtikrinta geresnė palyginimo galimybė ir skaidresni ir aukštesni saugos standartai;

c) eksploatuotojai galėtų geriau valdyti technologijas ir žinias.

Atsižvelgdama į tai, kad siekiant atverti naujų galimybių itin svarbu optimizuoti naudojimąsi turimais ištekliais ir taikyti tarpusavio pripažinimo principą, Komisija atidžiai stebi Europos standartizacijos komiteto darbą, kad nustatytų, kokių galimų politikos priemonių reikėtų imtis ES lygmeniu.

3.3.Su esamų branduolinių elektrinių saugos didinimu ir ilgalaikiu eksploatavimu susijusios investicijos ir verslo aplinka

Viena iš pagrindinių branduolinių elektrinių eksploatuotojų pareigų yra, prižiūrint kompetentingoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms, nuolat didinti branduolinę saugą, todėl reguliariai, visų pirma po specialių vertinimų, periodinių saugos vertinimų arba ekspertinių vertinimų, pavyzdžiui, ES masto testavimų nepalankiausiomis sąlygomis, imamasi veiksmų, kuriais siekiama padidinti branduolinių elektrinių tvirtumą.

Daugelis Europos branduolinių elektrinių eksploatuotojų pareiškė ketinantys eksploatuoti jas ilgiau, nei numatyta pirminiame jų projekte. Branduolinės saugos atžvilgiu, norint toliau eksploatuoti branduolinę elektrinę, būtina padaryti du dalykus: įrodyti ir išlaikyti jėgainės atitiktį taikomiems teisės aktų reikalavimams ir, kiek tai praktiškai įmanoma, padidinti jėgainės saugą.

Atsižvelgiant į valstybių narių pateiktą informaciją, numatoma su dabartinių reaktorių ilgalaikiu eksploatavimu susijusių investicijų, kurias reikės padaryti iki 2050 m., suma siekia 45–50 mlrd. EUR. Pagal Euratomo sutarties 41 straipsnį apie susijusius investicijų projektus reikės pranešti Komisijai, ir ji pateiks dėl jų savo nuomonę.

Nacionalinių reguliavimo institucijų vertinimu, leidus vykdyti ilgalaikio eksploatavimo programas, reaktorių eksploatavimo trukmė, priklausomai nuo jų modelio ir amžiaus, pailgės vidutiniškai 10–20 metų.

Eksploatuotojai ir reguliavimo institucijos turi, vadovaudamiesi iš dalies pakeista Branduolinės saugos direktyva, parengti, įvertinti ir patvirtinti su šiais planais susijusių saugos įrodymų dokumentus. Tinkamai ir laiku spręsti šį uždavinį padės glaudesnis reguliavimo institucijų bendradarbiavimas leidimų išdavimo srityje, pavyzdžiui, bendrų kriterijų nustatymas.

3.4.Intensyvesnė branduolinio kuro ciklo galutinio etapo veikla – uždaviniai ir galimybės

Reikės skirti vis daugiau dėmesio galutiniam branduolinio kuro ciklo etapui. Numatoma, kad iki 2025 m. turės būti uždaryta daugiau kaip 50 iš 129 šiuo metu ES veikiančių reaktorių. Šie veiksmai turės būti kruopščiai planuojami, o valstybės narės turės glaudžiau bendradarbiauti. Visos branduolines elektrines eksploatuojančios ES valstybės narės turės priimti sprendimus politiškai opiais klausimais dėl radioaktyviųjų atliekų dėjimo į geologinius atliekynus ir jų ilgalaikio tvarkymo. Svarbu neatidėlioti su šiais klausimais susijusių veiksmų ir investavimo sprendimų, nes pilietinės visuomenės palankumą branduolinei energetikai labai lemia gebėjimas įrodyti, kad yra taikomi atsakingi, saugūs ir tvarūs atliekų tvarkymo sprendimai.

3.4.1.Panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas

Panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo direktyva nustatomi teisiškai privalomi reikalavimai užtikrinti saugų ir atsakingą radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto kuro tvarkymą, kad nebūtų užkrauta nederama našta ateities kartoms. Valstybės narės deda dideles pastangas įgyvendinti šią direktyvą.

Kiekviena valstybė narė gali pati nustatyti savo branduolinio kuro ciklo politiką. Panaudotas branduolinis kuras gali būti laikomas arba vertingu perdirbtinu ištekliumi, arba radioaktyviosiomis atliekomis, kurios turi būti tiesiogiai dedamos į atliekynus. Kad ir kuris variantas būtų pasirinktas, turėtų būti sprendžiamas perdirbant atskirtų labai radioaktyvių atliekų arba atliekomis laikomo panaudoto branduolinio kuro dėjimo į atliekynus klausimas.

Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje veikia perdirbimo įrenginiai, tačiau Jungtinė Karalystė nusprendė savo įrenginius iki 2018 m. uždaryti. Keliuose Vokietijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose veikiančiuose reaktoriuose 2014 m. naudotas mišriojo oksido kuras.

Daugumoje valstybių narių jau veikia mažai ir vidutiniškai aktyvių radioaktyviųjų atliekų atliekynai. Šiuo metu eksploatuotojai pereina nuo mokslinių tyrimų prie pirmųjų pasaulyje labai radioaktyvių atliekų ir panaudoto branduolinio kuro geologinių atliekynų statybos veiksmų. Numatoma, kad Suomijoje, Švedijoje ir Prancūzijoje šie atliekynai pradės veikti 2020–2030 m. Kitos Europos įmonės turėtų pasinaudoti šiomis ekspertinėmis žiniomis, kad sutelktų reikiamus įgūdžius ir praktinę patirtį ir atvertų daugiau komercinių galimybių pasaulio mastu.

Valstybės narės galėtų aktyviau bendradarbiauti, be kita ko, dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais arba net naudotis bendrais atliekynais. Nors pagal direktyvą galimybė naudotis bendrais atliekynais yra teisiškai įmanoma, dar reikia išspręsti keletą klausimų, visų pirma informacijos pateikimo visuomenei ir jos palankumo užsitikrinimo klausimus. Be to, labai svarbu nustatyti, kas galutinai atsako už radioaktyviąsias atliekas, kurios turi būti padėtos į atliekyną, tuo atveju, kai laikomasi tarptautinio principo.

Branduolines elektrines eksploatuojančios valstybės narės šiuo metu naudojasi įrenginiais, kuriuose atliekos saugomos 40–100 metų. Tačiau radioaktyviųjų atliekų saugojimas, įskaitant ilgalaikį saugojimą, yra tik laikinas sprendimas ir negali atstoti dėjimo į atliekynus.

3.4.2.Eksploatavimo nutraukimas

Pasaulio mastu neturima daug su branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimu susijusios patirties. 2016 m. sausio mėn. duomenims, Europoje buvo visam laikui uždaryta 90 branduolinių reaktorių. Tačiau iki šiol visiškai nutrauktas tik trijų iš jų (visi jie – Vokietijoje) eksploatavimas 19 .

Europos įmonės turi galimybę išsiugdyti reikiamus įgūdžius vidaus rinkoje ir taip tapti pasaulinėmis lyderėmis – ši galimybė užtikrinama, be kita ko, priemonėmis, kuriomis skatinamas MVĮ dalyvavimas. Taikant geriausią praktiką įvairiuose eksploatavimo nutraukimo etapuose, pavyzdžiui, laikantis etapais grindžiamo principo, kuris suteiktų galimybę naudotis vis mažėjančio radiologinio pavojaus teikiamais pranašumais, būtų padidintas veiksmingumas ir sauga. Siekiant skatinti taikyti geriausią praktiką, galėtų būti sukurtas Europos kompetencijos centras, vienijantis viešojo ir privačiojo sektorių subjektus, arba taikytiną praktiką galėtų nustatyti Eksploatavimo nutraukimo finansavimo grupė.

3.4.3.Panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir eksploatavimo nutraukimo finansavimo poreikiai

Panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų direktyvoje nustatyta, kad už radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, pradedant jų susidarymo ir baigiant galutiniu jų dėjimo į atliekynus etapu, visiškai atsako eksploatuotojai. Eksploatuotojai turi nuo pat pirmųjų veiklos metų kaupti tikslinius tam skirtų lėšų fondus, kad būtų kuo labiau sumažinta su vyriausybių finansiniais įsipareigojimais susijusi rizika. Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi šio principo, nustatydamos ir nepertraukiamai vykdydamos nacionalines programas, pagal kurias, be kita ko, įvertinamos išlaidos ir nustatomos taikytinos finansavimo schemos.

Remiantis naujausia valstybių narių pateikta informacija 20 , Europos branduolinių elektrinių eksploatuotojai 2014 m. gruodžio mėn. buvo numatę, kad branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimui ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymui finansuoti iki 2050 m. reikės 263 mlrd. EUR – iš jų 123 mlrd. EUR reikės eksploatavimo nutraukimui, o 140 mlrd. EUR – panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymui ir dėjimui į giluminius geologinius atliekynus finansuoti.

Valstybės narės taip pat pateikė duomenis apie lėšas, kuriomis bus užtikrintos šios numatomos investicijos – jos siekia apie 133 mlrd. EUR. Paprastai šios lėšos kaupiamos tiksliniuose fonduose – daugelyje jų eksploatavimo nutraukimui ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymui skirtos lėšos kaupiamos bendrai. Dažniausiai taikomas lėšų kaupimo metodas – fiksuotas įnašas, kurio dydis nustatomas remiantis atitinkamoje branduolinėje elektrinėje pagaminamos elektros energijos kiekiu.

Siekdamos apskaičiuoti branduolinio kuro ciklo galutinio etapo veiklos užbaigimo išlaidas, valstybės narės taiko skirtingus metodus. Padedama Eksploatavimo nutraukimo finansavimo grupės, Komisija toliau rinks papildomus duomenis, be to, ji parengė Radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro direktyvos įgyvendinimo ataskaitą.

4.Naudojimas ne elektros energijos gamybos reikmėms

Branduolinės ir spinduliuotės technologijos naudojamos įvairioms reikmėms medicinos, pramonės, žemės ūkio ir mokslinių tyrimų sektoriuose ir duoda daug naudos visuomenei visose valstybėse narėse.

Europoje kasmet atliekama daugiau kaip 500 mln. diagnostinių procedūrų, per kurias naudojama rentgeno spinduliuotė ir radioaktyvieji izotopai, o branduolines ir spinduliuotės technologijas kasdien naudoja daugiau kaip 700 000 Europos sveikatos priežiūros srities darbuotojų. Europoje yra susiformavusi dinamiška medicininio vizualizavimo įrangos rinka. Jos vertė – daugiau kaip 20 mlrd. EUR, o augimo tempas – 5 proc. per metus.

ES eksploatuojami įvairių tipų tyrimų reaktoriai. Jie naudojami medžiagų ir branduolinio kuro bandymams atlikti, taip pat fundamentinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklai. Kai kuriuose jų taip pat gaminami medicininiai radioaktyvieji izotopai, naudojami įvairioms ligoms, įskaitant vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas ir smegenų veiklos sutrikimus, diagnozuoti ir gydyti. In vivo diagnostikos arba gydymo procedūros, per kurias naudojami radioaktyvieji izotopai, kasmet atliekamos daugiau kaip 10 000 ligoninių visame pasaulyje maždaug 35 mln. pacientų. Iš jų 9 mln. – Europos gyventojai.

Europa yra antra pagal dydį technecio 99m (Tc-99m), plačiausiai diagnostikos tikslais naudojamo radioaktyviojo izotopo, naudotoja. Kelių Europos tyrimų reaktorių, kuriuose gaminami medicininiai radioaktyvieji izotopai, eksploatavimo trukmė eina į pabaigą, todėl medicininiai radioaktyvieji izotopai tiekiami nebe taip patikimai ir susiduriama su rimtomis trūkumo problemomis.

Neseniai imtasi veiksmų siekiant koordinuoti tyrimų reaktorių eksploatavimą Europos Sąjungoje ir už jos ribų ir užtikrinti, kad radioaktyviųjų izotopų gamybos pertrūkių būtų kuo mažiau, pavyzdžiui, 2012 m. įsteigtas Europos medicininių radioaktyviųjų izotopų tiekimo stebėjimo centras 21 . Nepaisant šių pastangų, vis dar būtina, kad medicininių radioaktyviųjų izotopų gamybos pajėgumo, ypač Europoje, klausimą išsamiai apsvarstytų visi suinteresuotieji subjektai, nes jis yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungoje būtų teikiamos pagrindinės medicininės diagnostikos ir gydymo paslaugos.

Komisija mano, kad būtina nustatyti darnesnį europinį požiūrį į branduolinių ir spinduliuotės technologijų naudojimą ne elektros energijos gamybos reikmėms.

5.ES technologinio pranašumo branduolinės energetikos srityje išsaugojimas toliau vykdant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą

ES turi išsaugoti technologinį pranašumą branduolinės energetikos srityje, be kita ko, vystyti branduolių sintezės energetiką įgyvendindama tarptautinio termobranduolinio eksperimentinio reaktoriaus (ITER) 22 projektą, kad nedidėtų jos energetinė priklausomybė ir priklausomybė nuo technologijų ir kad Europos įmonėms būtų suteikta verslo galimybių. Tai savo ruožtu paskatins ES ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir konkurencingumą.

Neseniai paskelbtame Komunikate dėl integruoto strateginio energetikos technologijų (SET) plano 23 išsamiau nurodoma, kad branduolinės energetikos prioritetas yra remti pažangiausių technologijų plėtojimą siekiant išlaikyti aukščiausią branduolinių reaktorių saugos lygį, taip pat didinti veiksmingumą eksploatavimo, branduolinio kuro ciklo galutinio etapo veiklos ir eksploatavimo nutraukimo srityse.

Kaip pabrėžė Europos mokslinių tyrimų ir pramonės suinteresuotieji subjektai 24 , išsaugoti technologinį pranašumą branduolinės energetikos srityje pavyks, tik jei suinteresuotosios valstybės narės išlaikys įvairias ir pakankamai finansuojamas branduolinių mokslinių tyrimų galimybes, įskaitant švietimo ir mokymo aspektus. Tačiau, atsižvelgiant į kituose pasaulio regionuose smarkiai didėjantį branduolinių elektrinių energijos gamybos pajėgumą, Europai bus nelengva ir toliau pirmauti visose srityse. Tai aiškiai rodo, kaip svarbu bendradarbiauti Europos lygmeniu, ypač tokiose srityse kaip ekspertinių žinių apie pažangių ir novatoriškų reaktorių saugą sritis.

Prie šių tikslų prisidedama pagal vykdomą Euratomo programą remiant branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo veiklą, kuria siekiama nuolat didinti branduolinę saugą, saugumą ir radiacinę saugą, taip prisidedant prie ilgalaikio energetikos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo.

ITER projektas – labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad branduolių sintezė ateityje atliktų savo vaidmenį energetikos scenarijuose po 2050 m. Įgyvendinant ITER projektą, 2016 m. padaryta didelė pažanga persvarstant projekto pagrindus. 2016 m. birželio mėn. ITER šalys susitarė dėl naujo tvarkaraščio ir išlaidų sąmatų laikotarpiui iki 2025 m. 2016 m. lapkričio mėn. jos pritarė visiškai persvarstytiems laikotarpio iki 2035 m. pagrindams – 2017 m. jiems turi būti gautas galutinis politinis pritarimas.

Siekiant išsaugoti ES pirmavimą branduolinių technologijų srityje ir parengti aukščiausius saugos, saugumo, atliekų tvarkymo ir branduolinio ginklo neplatinimo standartus, būtina toliau vykdyti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą. Tai reiškia, kad būtina toliau investuoti į mokslinius tyrimus ir mokymą ir (arba) švietimą, taip pat į branduolinių mokslinių tyrimų infrastruktūrą.

6.Išvada

Komisijos skaičiavimais, 2050 m. branduolinė energija išliks svarbi ES energijos rūšių derinio sudedamoji dalis.

Branduolinę energiją naudoti nusprendusios valstybės narės turi užtikrinti, kad visais branduolinio kuro ciklo etapais būtų taikomi aukščiausi saugos, saugumo, atliekų tvarkymo ir branduolinio ginklo neplatinimo standartai. Labai svarbu užtikrinti, kad būtų sparčiai ir visapusiškai įgyvendinti po Fukušimos avarijos priimti teisės aktai. Siekiant užtikrinti, kad ES išlaikytų savo kompetenciją šioje srityje, labai svarbu vykdyti aukščiausio lygio branduolinius mokslinius tyrimus, be kita ko, plėtoti pažangiausią branduolinių mokslinių tyrimų infrastruktūrą Europos Sąjungoje. Manoma, kad naudos duotų nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimas leidimų išdavimo ir bendrosios priežiūros srityse.

ES veikiantys branduoliniai reaktoriai sensta, ir būtinos didelės investicijos, susijusios su valstybių narių pasirinktu kai kurių reaktorių eksploatavimo trukmės pratęsimu (ir susijusiais saugos patobulinimais), numatoma eksploatavimo nutraukimo veikla ir ilgalaikiu branduolinių atliekų saugojimu. Be to, būtinos su esamų branduolinių jėgainių pakeitimu kitais pajėgumais susijusios investicijos. Dalis tokių investicijų galėtų būti skiriama naujoms branduolinėms jėgainėms. Numatoma, kad bendra su visais branduolinio kuro ciklo etapais susijusių investicijų suma 2015–2050 m. sieks 660–770 mlrd. EUR 25 .

Galiausiai spartus branduolinės energijos naudojimo augimas ne ES šalyse (Kinijoje, Indijoje ir kt.) taip pat reiškia, kad ES turi stengtis išlaikyti pasaulinės lyderės pozicijas ir kompetenciją technologijų ir saugos srityse. Šiuo tikslu bus būtina nuolat investuoti į mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą.

(1)

COM(2015) 80.

(2)

COM(2014) 330.

(3)

Kitos dvi yra Brazilijos ir Kanados ekonomikos.

(4)

27,5 proc. – iš branduolinės energijos, 29,2 proc. – iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (Eurostatas, 2016 m. gegužės mėn.).

(5)

OL L 219, 2014 7 25, p. 42–52.

(6)

OL L 199, 2011 8 2, p. 48–56.

(7)

OL L 13, 2014 1 17, p. 1–73.

(8)

SWD(2014) 299.

(9)

  http://ec.europa.eu/research/energy/euratom/publications/pdf/study2012_synthesis_report.pdf .

(10)

Šaltinis: Branduolinės energijos agentūra ir Tarptautinė energetikos agentūra, 2015 m. (1 USD = 0,75 EUR).

(11)

Pavyzdžiui, Vokietijos sprendimas ir naujasis Prancūzijos energetikos sistemos pertvarkos įstatymas.

(12)

Prognozuojama remiantis įvairiomis analizėmis, kurias Komisija atliko rengdama 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją. Žr. SWD(2014) 255 ir SWD(2014) 15.

(13)

SWD(2014) 255. Ši suma apima investicijas į elektros tinklą, jėgaines (ir elektros energijos gamybos, ir kogeneracines jėgaines) ir garo katilus. Visi skaičiai šiame komunikate nurodomi pastoviąja verte, nebent būtų nurodyta kitaip.

(14)

Priimta 2016 m. balandžio 4 d.

(15)

Vienos nakties statybos išlaidos apima statybos išlaidas, išlaidas pagrindinei įrangai, prietaisams ir valdymo įrangai, netiesiogines išlaidas ir nuosavybės išlaidas.

(16)

Sandoriuose dėl kainų skirtumo numatoma kintamoji priemoka atsižvelgiant į elektros energijos rinkos kainą.

(17)

Susitarimas, panašus į kitose Europos šalyse taikomą įmonių kooperatyvo sistemą. Šis modelis pagrįstas nulinio pelno principu; dalininkai savikaina gauna santykinę branduolinėje elektrinėje pagaminamos elektros energijos dalį.

(18)

Be kita ko, technologijų tiekėjai, architektai, inžinieriai, eksploatuotojai, taip pat inspektoriai ir saugos institucijos.

(19)

Tai reiškia, kad objektui nustojama taikyti teisės aktais nustatyta kontrolė.

(20)

Informacija, pateikta Eksploatavimo nutraukimo finansavimo grupės narių užpildytuose klausimynuose ir pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas pateiktose nacionalinėse programose, jei gauta.

(21)

  http://ec.europa.eu/euratom/observatory_radioisotopes.html .

(22)

Prancūzijoje statomas ITER yra didelio masto mokslinis eksperimentas, kuriuo siekiama parodyti technologines ir mokslines branduolių sintezės energetikos galimybes. Šį projektą tarptautinėmis pastangomis kartu įgyvendina ITER susitarimo šalys: ES, Kinija, Indija, Japonija, Pietų Korėja, Rusija ir JAV.

(23)

COM(2015) 6317.

(24)

 SET plano ketinimų deklaracija dėl strateginių tikslų įgyvendinant 10 veiksmą „Branduolinių reaktorių ir susijusių branduolinio kuro ciklų aukšto saugos lygio išlaikymas eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo etapais, kartu didinant jų veiksmingumą“ – https://setis.ec.europa.eu/implementing-integrated-set-plan/nuclear-safety-ongoing-work .

(25)

Išsamiau žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2016) 102 final).