EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 05 08

COM(2017) 217 final

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

2011 m. Sutartyje dėl Kroatijos stojimo į ES nustatytų žemės ūkio paskirties nekilnojamojo turto įsigijimo pereinamojo laikotarpio priemonių peržiūra

KOMISIJOS ATASKAITA TARYBAI

2011 m. Sutartyje dėl Kroatijos stojimo į ES nustatytų žemės ūkio paskirties nekilnojamojo turto įsigijimo pereinamojo laikotarpio priemonių peržiūra

Įvadas

Komisija teikia šią ataskaitą Tarybai pagal 2011 m. Aktą dėl Kroatijos Respublikos stojimo sąlygų 1 (toliau – Stojimo aktas). Šiame akte nustatytas septynerių metų (iki 2020 m.) pereinamasis laikotarpis su galimybe jį pratęsti trejiems metams, per kurį Kroatija gali toliau taikyti jos nacionalinės teisės aktuose 2 numatytus apribojimus dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo. Apribojimai yra susiję su juridinių ir fizinių asmenų iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės šalių galimybe įsigyti tokios žemės.

Pagal Stojimo sutartį Komisija privalo trečiaisiais metais po įstojimo pateikti Tarybai ataskaitą apie galimybę sutrumpinti arba nutraukti Stojimo sutartimi suteiktą pereinamąjį laikotarpį anksčiau, negu Sutartyje nustatytą datą.

Apskritai, Europos Sąjungos teisė ir laisvas kapitalo judėjimas yra palankūs tarpvalstybinėms investicijoms. Laisvas kapitalo judėjimas yra vienas iš pagrindinių principų, pagal kurį ES investuotojai iš esmės gali laisvai veikti vidaus rinkoje. Užsienio investicijos gali būti labai naudingos žemės ūkio ir kaimo plėtrai. Pavyzdžiui, Europoje tarpvalstybinės investicijos sudarė sąlygas skleisti naujas ūkininkavimo technologijas ir žinias, taip pat suteikė kapitalo žemės ūkio produktų gamybai tose vietovėse, kur trūko lėšų. Tarpvalstybinės investicijos taip pat gali padėti racionalizuoti žemės naudojimą, ypač tose vietovėse, kur nuosavybės struktūros yra labai fragmentiškos.

Kartu derėtų priminti, kad pagal ES sutartis valstybės narės neprivalo liberalizuoti žemės ūkio paskirties žemės rinkos be galimybės nustatyti tinkamas taisykles teisėtiems viešosios politikos tikslams pasiekti. Pagal laisvo kapitalo judėjimo principą nacionalinius kapitalo judėjimo apribojimus taisyklių forma taikyti galima, jei jie yra būtini, pagrįsti ir proporcingi siekiant teisėto viešojo intereso ir politikos tikslų. Taigi, laisvas kapitalo judėjimas yra derinamas su valstybių narių poreikiu užtikrinti, kad žemės rinkos sudarytų sąlygas tvariai kaimo plėtrai ir žemės ūkio produktų gamybai.

Pereinamasis laikotarpis, per kurį Kroatija gali toliau taikyti apribojimus, galiojusius tuo metu, kai ji įstojo į ES, buvo suteiktas tam, kad naujai įstojusi valstybė narė galėtų pašalinti žemės ūkio paskirties žemės rinkos ir žemės ūkio sektoriaus trūkumus ir padaryti jį konkurencingesnį vidaus rinkoje. Šios ataskaitos tikslas – įvertinti padėtį žemės ūkio paskirties žemės rinkoje ir iš naujo apsvarstyti, ar tokios pereinamojo laikotarpio priemonės tebėra reikalingos. Remiantis bendra padėtimi Kroatijos žemės ūkio sektoriuje praėjus trejiems metams po jos įstojimo į ES, šioje ataskaitoje daroma išvada, kad pereinamojo laikotarpio sutrumpinti nereikėtų.

1. Komisijos pranešimo teisinis pagrindas

2011 m. Stojimo aktu Kroatijai suteiktas pereinamasis laikotarpis, per kurį ji galėtų toliau taikyti esamus apribojimus dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo nukrypstant nuo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 63 straipsnyje įtvirtinto laisvo kapitalo judėjimo. Pagal Stojimo akto 18 straipsnį šios ribojančios pereinamojo laikotarpio priemonės taikomos Stojimo akto V priede (Pereinamojo laikotarpio priemonės) nustatytomis sąlygomis. Šio priedo skyriuje apie laisvą kapitalo judėjimą nurodyta, kad „bendra šios pereinamojo laikotarpio priemonės peržiūra atliekama iki trečiųjų metų nuo įstojimo dienos pabaigos. Šiuo tikslu Komisija pateikia pranešimą Tarybai. Komisijos pasiūlymu Taryba gali vieningai nuspręsti sutrumpinti ar nutraukti [...] pereinamąjį laikotarpį.“

2. Pereinamojo laikotarpio priemonės

Laisvas kapitalo judėjimas yra viena pagrindinių Europos Sąjungos teisės aktais užtikrinamų laisvių. SESV 63 straipsnyje nustatyta, kad „uždraudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai“. Kapitalo judėjimas apima investicijas į nekilnojamąjį turtą ir žemės ūkio paskirties žemę. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo, kad įgyvendinama teisė įsigyti, eksploatuoti ir perleisti nekilnojamąjį turtą kitos valstybės narės teritorijoje sukelia kapitalo judėjimą 3 . Todėl valstybių narių teisės aktai dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo privalo atitikti ES teisėje įtvirtintą laisvo kapitalo judėjimo principą.

Tačiau stojimo derybose su Kroatija ES sutiko dėl tam tikros pereinamojo laikotarpio tvarkos, susijusios su žemės ūkio paskirties žemės įsigijimu, pagal kurią Kroatijai leidžiama laikinai nukrypti nuo pagrindinės kapitalo judėjimo laisvės. Visų pirma pagal Stojimo akto V priedą Kroatijai leidžiama „septynerius metus nuo jos įstojimo dienos toliau taikyti jos Žemės ūkio paskirties žemės įstatymu (OG 152/08), kurio redakcija galiojo Stojimo sutarties pasirašymo dieną, nustatytus apribojimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemę kitos valstybės narės piliečiams, valstybių, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo Šalys, piliečiams ir juridiniams asmenims, įsteigtiems vadovaujantis kitos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės susitarimo valstybės teise“. Kartu Stojimo akte numatyta išimtis iš pereinamojo laikotarpio priemonių „savarankiškai dirbantiems ūkininkams, kurie yra kitos valstybės narės piliečiai, norintiems įsisteigti ir apsigyventi Kroatijoje“ ir kuriems „netaikomos pereinamojo laikotarpio nuostatos (...) arba kitokios taisyklės ar tvarka nei ta, kuri taikoma Kroatijos piliečiams“.  4

Pagrindinės Kroatijos prašymo taikyti pereinamojo laikotarpio priemones priežastys buvo panašios į daugelio ES 12 valstybių narių (ES 10 ir ES 2 5 ) stojant į ES pateiktas priežastis ir daugiausia susijusios su poreikiu užtikrinti socialines ir ekonomines žemės ūkio veiklos sąlygas patekus į vidaus rinką ir perėjus prie bendrosios žemės ūkio politikos. Visų pirma pereinamojo laikotarpio priemonėmis siekiama sušvelninti neigiamą poveikį, kurį galėtų sukelti staigus rinkos Kroatijoje atvėrimas, atsižvelgiant į labai didelį žemės kainų ir ūkininkų perkamosios galios skirtumą, palyginti su ES 15, ir į tai, kad žemės ūkio paskirties žemės rinkai poveikį daro instituciniai veiksniai, trukdantys naudotis žemės ūkio paskirties žeme, pavyzdžiui, nebaigtas žemės privatizavimas ir grąžinimas, abejotinos nuosavybės teisės, nebaigti kurti žemės registras ir kadastras. Be to, Kroatija pabrėžė, kad dėl 1991–1995 m. vykusio nepriklausomybės karo didelės žemės ūkio paskirties žemės dalies nebūtų galima naudoti, nes joje yra minų ir vykdoma išminavimo veikla 6 .

Be to, Kroatija pabrėžė, kad per pereinamąjį laikotarpį būtų įgyvendintos tam tikros priemonės, kuriomis siekiama sukurti žemės ūkio paskirties žemės rinką, padidinti žemės ūkio našumą ir stiprinti Kroatijos ūkininkų gebėjimą ateityje dalyvauti atviresnėje žemės rinkoje. Tam Kroatija planavo per pereinamąjį laikotarpį vykdyti įvairius vidutinės trukmės ir ilgalaikius projektus. Projektai buvo susiję su

·nuosavybės teisių reglamentavimu ir žemės registro ir kadastro duomenų sutvarkymu,

·žemės konsolidavimu,

·žemės ūkio paskirties žemės nuomai rinkos kūrimu ir nuomininkų teisių gerinimu,

·žemės ūkio produktų gamybos restruktūrizavimu,

·technologijų gerinimu ir kapitalo didinimu ir

·žemės ūkio paskirties žemės išminavimu.

Pereinamuoju laikotarpiu taip pat buvo siekiama suteikti laiko privatizuoti valstybinę žemę ir užbaigti nuosavybės teisių į žemę grąžinimą.

3. Ataskaitos tikslas ir metodika

Vadovaujantis Stojimo aktu, šioje ataskaitoje apžvelgiami naujausi pokyčiai Kroatijos žemės ūkio sektoriuje. Jos tikslas – įvertinti, ar reikia sutrumpinti arba nutraukti pereinamojo laikotarpio priemonių, susijusių su galimybe žemę įsigyti kitos valstybės narės arba EEE piliečiams, taikymo laikotarpį anksčiau, negu Stojimo akte nustatytą datą. Tam Komisija vertina stojimo derybose Kroatijos pateiktas priežastis, dėl kurių buvo leista laikinai nukrypti, ir nagrinėja, ar vėlesni pokyčiai leido sušvelninti pradinius būgštavimus.

Šiuo tikslu Komisija Kroatijos valdžios institucijoms nusiuntė klausimyną, kad galėtų surinkti išsamią informaciją apie žemės ūkio sektoriuje nuo įstojimo į ES dienos įvykusius pokyčius. Kroatijos pateikti atsakymai į šį klausimyną, Eurostato atlikta analizė ir kiti duomenys leido Komisijai įvertinti

·žemės ūkio sektoriaus socialinius bei ekonominius ypatumus ir svarbių ekonominių rodiklių, įskaitant pajamas ir žemės kainas, pokyčius, ir jų konvergencijos su kitų valstybių narių rodikliais lygį,

·teisės aktų pakeitimus, susijusius su žemės ūkio paskirties žemės priklausymu užsienio subjektams,

·pažangą, padarytą įgyvendinant vidutinės trukmės ir ilgalaikius projektus, kuriuos Kroatija planavo pradėti vykdyti, kad pagerintų žemės ūkio paskirties žemės rinkos veikimą ir padidintų žemės ūkio veiklos efektyvumą, visų pirma, kiek tai susiję su žemės privatizavimo ir grąžinimo programomis ir išminavimo veikla, ir

·dabartinę užsienio investicijų į Kroatijos žemės ūkio sektorių padėtį.

4. Padėties po trejų metų narystės ES apžvalga

2016 m. birželio mėn. Komisija kas dvejus metus skelbiamoje konvergencijos ataskaitoje 7 pabrėžė, kad Kroatijoje ketverius metus iš eilės ekonomikos augimas buvo neigiamas. Šios pastarųjų metų nepalankios ekonominės aplinkybės turėjo neigiamą įtaką pajamų ir našumo konvergencijai, be kita ko, ir žemės ūkio sektoriuje.

a)Žemės ūkio sektoriaus socialiniai bei ekonominiai ypatumai

Po spartaus ekonomikos augimo 2007 ir 2008 metais kilusi ekonomikos ir finansų krizė turėjo neigiamos įtakos Kroatijos ekonomikai. Tai taip pat paveikė žemės ūkį, kuriame sumažėjo bendroji pridėtinė vertė (BPV), gamybos veiksnių pajamos ir šiame sektoriuje dirbančių asmenų skaičius. Kalbant apie struktūrinius rodiklius, Kroatijos žemės ūkio sektoriui vis dar būdingos mažesnės valdos, mažesnis darbo našumas, mažesnis efektyvumas ir mažesnės gamybos veiksnių pajamos bei perkamoji galia negu ES vidurkis.

2007–2013 m. Kroatijos žemės ūkio BPV vidutiniškai sudarė apie 2,88 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). 2014 m. žemės ūkio BPV sudarė 2,38 proc. šalies BVP arba 1,03 mlrd. EUR. Palyginti su aukščiausia verte šiuo laikotarpiu, kuri buvo užfiksuota 2008 m., ji sumažėjo 33 proc., o palyginti su 2013 m. – 9 proc. 2014 m. vykdant žemės ūkio veiklą sukurtos produkcijos vertė siekė 8 2,28 mlrd. EUR, o tai yra 10 proc. mažiau, nei užfiksuota 2013 m., ir nuo 2008 m. stebima tokia pati mažėjimo tendencija, kaip BPV atveju.

Pagal Žemės ūkio paskirties žemės įstatymą žemės ūkio paskirties žemė Kroatijoje reiškia ariamąją žemę, sodus, pievas, ganyklas, vaismedžių sodus, alyvmedžių giraites, vynuogynus, žuvininkystės tvenkinius, nendrynus, pelkynus ir kitas vietoves, kuriose galima užsiimti žemės ūkio produktų gamyba. Remiantis Kroatijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, dauguma žemės ūkio valdų yra mažos ir netinkamos šiuolaikiniam ūkininkavimui, vadinasi jų efektyvumas ir našumas yra maži.

Žemės ūkio valdų susiskaidymas yra vienas svarbiausių veiksnių, kliudančių žemės ūkio sektoriaus plėtrai, nors nuo 2007 m. tam tikru mastu vykdytas žemės konsolidavimas. 69,4 proc. valdų yra mažos valdos, naudojančios iki 5 ha, ir ne daugiau kaip 6,9 proc. valdų naudoja daugiau kaip 20 ha žemės. 2007–2013 m. vidutinis valdos naudojamas žemės ūkio paskirties žemės plotas Kroatijoje išaugo beveik dvigubai – nuo 5,4 ha iki 10 ha. Vis dėlto jis mažesnis už ES vidurkį – 16,1 ha.

2015 m. žemės ūkio darbo jėgos našumas Kroatijoje sudarė 44 proc. ES vidurkio, tačiau nuo tada, kai 2013 m. Kroatija įstojo į ES, jis vis didėjo (žr. 1 diagramą). Vis dėlto jis tebėra gerokai mažesnis už ES 15 našumo rodiklius ir yra panašus į naujesnių valstybių narių rodiklius.

Remiantis Kroatijos mokesčių administratorių pateiktais preliminariais duomenimis, 2014 m. vidutinė kaina už vieną hektarą žemės ūkio paskirties žemės Kroatijoje buvo 4 935 EUR, o tai yra gana daug, palyginti su daugeliu ES 12 valstybių narių, tačiau gerokai mažiau, nei daugumoje ES 15 valstybių narių. 2000–2006 m. žemės kainos Kroatijoje nuolat augo (remiantis Kroatijos per stojimo derybas pateiktais duomenimis) ir 2012 m. buvo maždaug penkis kartus didesnės negu prieš dešimtmetį. Tačiau 2013 m. įstojus į ES nei žemės kainos, nei perduotų žemės sklypų skaičius ir bendras plotas labai neišaugo. Iš tiesų, pastaruoju metu atsiradus daugiau laisvos žemės ūkio paskirties žemės, žemės kainos net šiek tiek sumažėjo (žr. priedo 1 lentelę). Nors dėl duomenų apie ankstesnes žemės pardavimo kainas visoje ES trūkumo analizę reikėtų vertinti atsargiai, akivaizdu, kad Kroatijos ir ES 15 žemės ūkio paskirties žemės kainų skirtumas po įstojimo į ES reikšmingai nepasikeitė.

Atotrūkis tarp Kroatijos ir kitų ES valstybių narių BVP vienam gyventojui, apskaičiuoto pagal perkamosios galios standartus, išlieka. Remiantis Eurostato duomenimis, 2014 m. Kroatijos BVP vienam gyventojui, apskaičiuotas pagal perkamosios galios standartus, buvo vienas mažiausių visoje ES ir sudarė 58,8 proc. ES vidurkio. Be to, nuo 2009 m. žemės ūkio gamybos veiksnių pajamos 9 nuolat mažėjo. 2014 m. jos sumažėjo dar 35,7 proc., palyginti su 2008 m., ir 11,9 proc., palyginti su 2013 m.

Nuo 2011 m. realios žemės ūkio gamybos veiksnių pajamos Kroatijoje buvo mažesnės už ES 15 realių gamybos veiksnių pajamų vidurkį. Tai reiškia, kad Kroatijos žemės ūkio pajamos nebesiveja ES 15 pajamų (žr. priedo 1 diagramą). Taigi, 2014 m. Kroatijos reali perkamoji galia žemės ūkio sektoriuje buvo gerokai mažesnė negu pasirengimo narystei laikotarpiu.

Todėl, atsižvelgiant į Kroatijos ūkininkų perkamąją galią, galimybių įpirkti žemės ūkio paskirties žemę jiems tebėra palyginti nedaug. Remiantis Kroatijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, 2014 m. (praėjus metams po Kroatijos įstojimo į ES) įperkamumo indeksas (pagrįstas žemės ūkio gamybos veiksnių pajamomis ir žemės kainomis Kroatijoje palyginamosiomis 2010 m. kainomis) buvo 0,79. Tai reiškia, kad iš visos ES įpirkti žemės ūkio paskirties žemę Kroatijoje mažiausiai galimybių turi Kroatijos ūkininkai, palyginti su kitais ES ūkininkais (žr. priedo 2 lentelę). Be to, priedo 2 diagramoje parodoma, kad Kroatijos žemės ūkio paskirties žemės įperkamumo Kroatijos ūkininkams konvergencija nuo 2012 m. buvo lėtesnė nei vidurkis, palyginti ne tik su visos ES vidurkiu, bet ir su daugeliu iš 12 valstybių narių, kurios paskutinės prisijungė prie ES.

b)Teisiniai apribojimai dėl žemės ūkio paskirties nekilnojamojo turto įsigijimo

Pagal Kroatijos teisės aktus, galiojančius nuo šalies įstojimo į ES, užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims draudžiama žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teises įgyti teisinio sandorio būdu, išskyrus atvejus, kai tarptautiniame susitarime numatyta kitaip. 2013 m. Stojimo akte nurodytą 2008 m. Žemės ūkio paskirties žemės įstatymą (OG 152/08) pakeitė naujas Žemės ūkio paskirties žemės įstatymas (OG 39/2013), kuris buvo dar kartą iš dalies pakeistas 2015 m. (OG 48/2015). 2013 m. įstatyme išlaikyta dauguma anksčiau galiojusių apribojimų, tačiau numatyta galimybė užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teises įgyti paveldėjimo būdu.

Stojimo akte numatyta, kad savarankiškai dirbantys ūkininkai, kurie yra kitos valstybės narės piliečiai ir nori įsisteigti ir apsigyventi Kroatijoje, gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, jei jie atitinka nacionalinėje teisėje nustatytas sąlygas, taikomas Kroatijos piliečiams. Be to, ES ir (arba) EEE piliečiams leidžiama pirkti žemės ūkio paskirties žemę per Kroatijoje registruotus ir įsteigtus juridinius subjektus.

Taigi, ribojančią teisinę sistemą sušvelnina galimybė savarankiškai dirbantiems ES ir (arba) EEE ūkininkams ir Kroatijoje įsisteigusiems juridiniams subjektams įsigyti žemę nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis. Taip pat nėra jokių apribojimų ES ir (arba) EEE piliečiams bei juridiniams subjektams nuomotis žemės ūkio paskirties žemę.

Taikoma teisinė sistema, pagal kurią užsieniečiams ne visiškai draudžiama įsigyti žemę, turėtų leisti Kroatijai pasiekti pereinamojo laikotarpio tikslus ir padėti palaipsniui pereiti prie atviresnės sistemos, leisiančios ES ir (arba) EEE piliečiams įsigyti žemę.

c)Privatizavimas, grąžinimas ir laisva žemės ūkio paskirties žemė

Privatizavimas ir likusios neišspręstos grąžinimo bylos turi įtakos žemės ūkio paskirties žemės rinkų veikimui. Remiantis Kroatijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, 62 765 ha valstybinės žemės buvo parduota 2001–2013 m. vykdant įvairias privatizavimo programas, o likusi žemė išnuomota. Tai sudaro vos ketvirtadalį valstybinės žemės. Iš suinteresuotųjų šalių gauta apie 50 000 prašymų grąžinti nuosavybę, iš kurių maždaug 9 000 bylų dar nebaigtos nagrinėti.

Pasikeitęs laisvos žemės ūkio paskirties žemės plotas taip pat gali turėti įtakos žemės ūkio paskirties žemės rinkų veikimui. 2013 m. 17 922 ha buvo pakeista į kitą nei žemės ūkio paskirties žemė nekilnojamąjį turtą; palyginti su 2012 m. šis skaičius išaugo 6,1 proc. Tačiau bendras naudojamos žemės ūkio paskirties žemės plotas padidėjo nuo 978 670 ha 2007 m. iki 1 571 200 ha 2013 m.

Pasibaigus išminavimo veiklai atsiras dar daugiau žemės, kurią bus galima naudoti žemės ūkio tikslais. Remiantis Kroatijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, 2016 m. žemės ūkio paskirties žeme dar turi tapti 6 040 ha plotas. Atsižvelgiant į tai, kad per metus vidutiniškai išminuojami 2 000 ha, likusiai žemei išminuoti gali prireikti maždaug trejų metų.

d)Užsienio investicijos

Paprastai užsienio investicijos į žemės ūkį turi teigiamą poveikį galimybėms gauti kapitalą, technologijų perdavimui, žemės rinkų veikimui ir žemės ūkio našumui. Remiantis Kroatijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, 2011–2014 m. tiesioginės užsienio investicijos į žemės ūkio veiklą, medžioklę ir susijusias paslaugas siekė 2,6 mln. EUR. Kroatijos teisės aktuose dėl galimybių užsieniečiams įsigyti žemę nustatytos aiškios ribos dėl užsienio investicijų patekimo į Kroatijos žemės ūkio rinką. Nėra tikslių, į atskiras kategorijas išskirtų įrašų apie žemės ūkio valdas, priklausančias užsienio ir šalies gyventojams.

Tačiau, atsižvelgiant į apribojimus užsienio fiziniams asmenims įgyti nuosavybės į žemę teises, Kroatijos valdžios institucijos mano, kad žemės ūkio valdų, kurios tiesiogiai priklauso užsieniečiams, skaičius yra nedidelis. Be to, savininkai užsieniečiai žemės ūkio paskirties žemės rinkoje dalyvauja per juridinius subjektus, ypač akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves, kurios registruotos ir įsteigtos Kroatijoje. Apskritai, juridiniai asmenys, nepriklausomai nuo savininkų pilietybės, naudoja apie trečdalį visos žemės ūkio paskirties žemės.

e)Įstojimo į ES poveikis

Įstojus į ES apskritai pagerėjo ūkininkų kreditavimo ir draudimo galimybės. Tai gali turėti teigiamą poveikį žemės ūkio našumui.

Be to, Kroatijos ūkininkai gavo finansinę paramą pagal ES bendrą žemės ūkio politiką. Bendra tokios finansinės paramos, kurią gavo žemės ūkio sektorius, suma 2013 m. sudarė 292 mln. EUR, o 2014 m. – 295 mln. EUR. Ši pagalba, kurią nuolat gavo Kroatijos ūkininkai, sudarė didelę dalį Kroatijos ūkių pajamų. Ji galbūt padėjo padidinti efektyvumą ir žemės paklausą ir gali palaikyti lūkesčius, kad žemės ūkio paskirties žemės kainos augs.

Apskritai, subsidijos padėjo pagerinti Kroatijos ūkininkų socialines sąlygas ir kartu su geresnėmis galimybėmis gauti kreditą gali paskatinti Kroatijos ūkininkus ateityje pirkti žemės ūkio paskirties žemę ir plėtoti žemės ūkio veiklą. Tai leistų padidinti žemės ūkio sektoriaus darbo našumą ir lemtų tolesnį ūkių pajamų augimą.

Komisija pažymi, kad Kroatijos projektai, kuriais siekiama pagerinti žemės rinkos veikimą sprendžiant konkrečias per stojimo derybas nustatytas problemas, dar nėra visiškai įgyvendinti. Nors kai kurie projektai, tokie kaip IT informacinė sistema, susijusi su valstybinės žemės kadastro duomenimis, jau veikia, planuojami tolesni šios sistemos patobulinimai, pavyzdžiui, numatoma galimybė atsekti sutarčių sudarymo istoriją ir keistis duomenimis su kompetentingomis institucijomis. Kiti suplanuoti projektai, kuriais siekiama skatinti žemės ūkio sektoriaus plėtrą, apima kaimo vietovių administravimo strategiją, žemės ūkio paskirties žemės konsolidavimo veiksmų programą ir drėkinimo ir žemės ūkio paskirties žemės ir vandenų valdymo projektą.

5. Išvados

Pagal 2011 m. Stojimo aktą reikalaujama šią ataskaitą pateikti per trejus metus nuo įstojimo į ES. Analizuotas laikotarpis yra gan trumpas 10 , todėl nebuvo įmanoma surinkti išsamių empirinių įrodymų, kad būtų galima atsakyti į klausimą, kaip Kroatijos įstojimas į ES paveikė žemės ūkio paskirties žemės rinkos ir viso žemės ūkio sektoriaus plėtrą.

Nepaisant to, iš turimų duomenų matyti, kad per trejus metus nuo įstojimo į ES nepavyko išspręsti visų per stojimo derybas išsakytų susirūpinimą keliančių klausimų, visų pirma dėl to, kad tebėra vykdomi kai kurie veiksmai, kurie buvo suplanuoti įgyvendinti per pereinamąjį laikotarpį, pavyzdžiui, žemės konsolidavimas, žemės registro užbaigimas, privatizavimo bei žemės išminavimo užbaigimas.

Be to, Kroatijos žemės ūkio rinkos vertinimas rodo, kad vis dar labai skiriasi Kroatijos ir kitų ES valstybių narių žemės kainos ir ūkininkų pajamos. Tačiau visiškos konvergencijos nebuvo tikėtasi ir ji nebuvo vertinama kaip būtina sąlyga pereinamajam laikotarpiui nutraukti. Be to, iš Komisijos analizės matyti, kad Kroatijos ūkininkams sumažėjo galimybių įpirkti žemę: žemės ūkio paskirties žemė 2014 m. (t. y. praėjus metams po įstojimo į ES) Kroatijos ūkininkams netapo įperkamesnė, palyginti su 2013 m., visų pirma dėl to, kad sumažėjo ūkininkų vidutinės pajamos.

Apskritai, iš dabartinės Kroatijos žemės ūkio sektoriaus padėties analizės matyti, kad žemės rinkai poveikį tebedaro šie veiksniai: prasta bendra ekonominė padėtis, nuosavybės susiskaidymas, palyginti žemas ūkininkų pajamų lygis, nebaigtas privatizavimas ir žemės grąžinimas, vykdoma išminavimo veikla.

Todėl Komisija daro išvadą, kad Stojimo akte numatyto pereinamojo laikotarpio priemonių taikymo laikotarpio sutrumpinti nereikėtų.

Komisija taip pat ragina Kroatiją palaipsniui užbaigti ruošti žemės rinką tam, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bus visapusiškai taikomas laisvo kapitalo judėjimo principas. Jau ir dabar teisinėje sistemoje numatyti apribojimai įsigyti žemę užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims nereiškia visiško uždraudimo, nes juridiniams subjektams, kurie priklauso ES ir (arba) EEE piliečiams, leidžiama įsigyti žemę, o savarankiškai dirbantiems ES ir (arba) EEE ūkininkams leidžiama įsigyti žemę, jei jie nori įsisteigti ir apsigyventi Kroatijoje. Be to, naujajame 2013 m. Žemės įstatyme numatyta galimybė žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teises įgyti paveldėjimo būdu. Taip pat svarbu pažymėti, kad nuomojamos žemės rinka yra atvira užsienio investuotojams, kurie gali steigti žemės ūkio įmones ir vykdyti veiklą Kroatijoje. Be to, įstojus į ES vietos ūkininkams atsirado daugiau galimybių gauti kapitalo.

Kroatija įsipareigojo vykdyti toliau išvardytą veiklą, kad iki pereinamojo laikotarpio pabaigos sudarytų sąlygas laisvam kapitalo judėjimui:

(1)reglamentuoti nuosavybės teises, siekiant atnaujinti ir sutvarkyti žemės registrą,

(2)vykdyti žemės konsolidavimą,

(3)kurti žemės ūkio paskirties žemės nuomai rinką ir gerinti nuomininkų teises,

(4)restruktūrizuoti žemės ūkio produktų gamybą,

(5)gerinti technologijas ir pagrindinę įrangą ir

(6)išminuoti žemės ūkio paskirties žemę.

Visa tai leidžia Kroatijai toliau spręsti uždavinius, dėl kurių buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis, didinti našumą ir gerinti Kroatijos gyventojų, dirbančių žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje, ekonominę padėtį.

(1)

OL L 112, 2012 4 24, p. 10.

(2)

Žemės ūkio paskirties žemės įstatymas (OG 152/08).

(3)

 Byla C-370/05 (Festersen), 21–23 punktai; byla C-452/01 (Ospelt), 24 punktas.

(4)

Stojimo akte taip pat nustatyta, kad „bet kurios valstybės narės piliečiams arba juridiniams asmenims, įsteigtiems vadovaujantis kitos valstybės narės teise, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, niekada negali būti taikomos mažiau palankios sąlygos nei sąlygos, kurios tokiems piliečiams ar juridiniams asmenims būtų taikomos Stojimo sutarties pasirašymo dieną, arba griežtesnės sąlygos nei trečiosios šalies piliečiams arba juridiniams asmenims“.

(5)

ES 12 – valstybės narės, kurios įstojo į ES 2004 m. (ES 10) ir 2007 m. (ES 2). Dėl pereinamojo laikotarpio buvo susitarta su Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija ir Slovakija (iš ES 10) ir su Bulgarija bei Rumunija (ES 2). ES 15 – valstybės narės iki 2004 m. plėtros.

(6)

Remiantis Kroatijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, 1998 m. žemės ūkio paskirties žemė, kurioje vykdoma išminavimo veikla, sudarė nuo 42 iki 54 proc., o bendras plotas, kuriame buvo minų, 2006 m. pabaigoje siekė 997 km2.

(7)

Europos Komisijos 2016 m. konvergencijos ataskaita pateikta adresu http://ec.europa.eu/economy_finance/publications/european_economy/convergence_reports/index_en.htm.

(8)

BPV – produkcijos ir tarpinės produkcijos verčių skirtumas.

(9)

Gamybos veiksnių pajamos rodo, kokia yra grynoji vertė, sukurta naudojant visus žemės ūkio produktų gamybos veiksnius.

(10)

Priimant šią ataskaitą turėti statistiniai duomenys susiję su tik duomenimis iki 2014 m.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 05 08

COM(2017) 217 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS TARYBAI

2011 m. Sutartyje dėl Kroatijos stojimo į ES nustatytų žemės ūkio paskirties nekilnojamojo turto įsigijimo pereinamojo laikotarpio priemonių peržiūra

PRIEDAS

1 lentelė. Pirkimo ir nuomos kainos už žemės ūkio paskirties žemės hektarą Kroatijoje, EUR

2 lentelė. Kroatijos žemės ūkio paskirties žemės įperkamumas

Kroatijos ir kitų ES valstybių narių ūkininkams 2012–2014 m.

Šaltinis: Eurostatas, žemės ūkio sąskaitos, AMECO BVP defliatorių duomenų bazė ir Kroatijos valdžios institucijų pateikti duomenys apie žemės kainas Kroatijoje.

Pastaba: Įperkamumo indeksai yra apskaičiuojami kaip grynųjų žemės ūkio gamybos veiksnių pajamų vienam darbo vienetui kiekvienoje valstybėje narėje ir vieno hektaro žemės ūkio paskirties žemės Kroatijoje pirkimo kainos palyginamosiomis 2010 m. kainomis eurais santykis. Taigi, įperkamumo indeksai rodo, kiek hektarų žemės Kroatijoje galima nusipirkti iš metinių pajamų, kurias iš žemės ūkio veiklos gauna ūkininkai kiekvienoje valstybėje narėje. Didesnės indekso vertės reiškia, kad žemės ūkio paskirties žemė ūkininkams yra įperkamesnė.

Pavyzdžiui, Kroatijos įperkamumo indeksai rodo, kad Kroatijos ūkininkų gaunamų metinių grynųjų žemės ūkio gamybos veiksnių pajamų nepakako vienam hektarui žemės įsigyti (nes 2014 m. Kroatijos indekso vertė buvo 0,79). O Danijos ūkininkų gaunamų metinių grynųjų gamybos veiksnių pajamų pakaktų daugiau nei devyniems hektarams žemės Kroatijoje įsigyti 2014 m. (nes tų metų Danijos indekso vertė buvo 9).